Byla 2A-2042-221/2015
Dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Leono Jachimavičiaus, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber pasta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1952-454/2015 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amber pasta“ dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutrikus darbuotojo sveikatai, atliekant darbines funkcijas.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 40 000 Lt sveikatai padarytai žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui, 2008 m. liepos 16 d. pradėjus dirbti atsakovės įmonėje šaltkalviu derintoju, jau buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Atsakovei buvo žinoma ši aplinkybė. Šaltkalviu derintoju ieškovas dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir tuo metu jis neturėjo sveikatos problemų. Vėliau atsakovė pervedė ieškovą į pakuotojo pareigas. Ieškovui dirbant pas atsakovę pakuotoju, jam nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, buvo reikalaujama dirbti papildomus darbus, kurių dėl ieškovo darbingumo ir sveikatos būklės ieškovas neprivalėjo dirbti. 2011 m. balandžio 20 d., dirbdamas makaronų ceche, dėl nesudarytų saugių darbo sąlygų ieškovas patyrė traumą ir iš darbo vietos buvo išvežtas medikų, gydėsi ligoninėje. 2011 m. birželio 27 d. ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, pagrindine atleidimo priežastimi nurodydamas krūvio apribojimus ir dėl to patirtą sveikatos pablogėjimą. Atsakovė 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. PP-4/020 atleido ieškovą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydama, kad darbo sutarties nutraukimas yra pagrįstas darbuotojo neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Po gydymo ligoninėje ieškovui buvo nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi darbo sąlygas atsakovės įmonėje, nustatė daug pažeidimų. Dėl darbdavio kaltės ieškovas neteko darbingumo, prarado pragyvenimo šaltinį, patyrė išgyvenimus, nepatogumus. Ieškovas ieškinį reiškė CK 6.283 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Ieškovas nurodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas ir dėl to ieškovas patyrė žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovės 5 792,4 Eur žalai atlyginti, atmetė kitą ieškinio dalį. Sutiko su ieškinio argumentais, kad atsakovė privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sąlygas, tačiau neužtikrino darbuotojo saugumo, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Pažymėjo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius, atlikęs atsakovės patikrinimą, nustatė daug pažeidimų, o ekspertizės akto Nr. EKG 4991260/14(01) išvadoje nustatyta, kad ieškovui dirbant pas atsakovę nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. birželio 23 d. sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti sunkus fizinis krūvis. Padarė išvadą, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai pasireiškia atsakovės neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojo saugumą, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių, t. y. krovinių pervežimui naudojami hidrauliniai keltuvai yra be stabdžių, ceche, kuriame dirbo ieškovas, neįvertintas rizikos veiksnys – hidraulinių vėžimėlių stūmimas–traukimas, nepaženklintos pavojingos zonos ties grindų nuolydžiais, pakilimais ir slenksčiais teritorijoje, kurioje naudojami minėti hidrauliniai vėžimėliai, neatlikta faktinė darbo laiko analizė pervežant krovinius hidrauliniais vežimėliais. Nustatęs, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, konstatavo, jog darbdavys yra kaltas dėl ieškovo sveikatos pokyčių. Pažymėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo sveikatos pokyčiai lėmė sumažėjusį jo darbingumą. Nustatė, kad ieškovas negalėjo dirbti prie generatoriaus sukurto magnetinio lauko, kuris trikdė stimuliatoriaus darbą, todėl ieškovas pakeitė darbo vietą, tačiau, dirbdamas pakuotoju, patyrė didesnį fizinį krūvį, kuris įtakojo sveikatos pokyčius, todėl, suprasdamas, kad ir šios darbo sąlygos nėra tinkamos, jis kreipėsi į darbdavį, jog būtų atleistas dėl sveikatos stovio, išmokant kompensaciją, tačiau, atsakovei nesutikus, ieškovas dirbo toliau. Manė, kad ieškovas suprato, jog padidėjęs fizinis krūvis turi įtakos jo sveikatos būklei, tačiau nesiėmė veiksmų šiai rizikai sumažinti. Sprendė, kad netektas darbingumas sukėlė ieškovui stresą, neužtikrintumą savo ateitimi, visiškai sumažėjusią galimybę įsidarbinti, gauti didesnes pajamas gyvenimiškų poreikių tenkinimui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašomą priteisti sumą žalai atlyginti sumažino 50 procentų, pažymėdamas, kad priteistina suma yra pakankama piniginė satisfakcija, kompensuojanti ieškovo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir atmesti šią ieškinio dalį.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Nevertinta, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. liepos 14 d. pažymoje Nr. SD-(5)-15080 nurodyti atsakovės padaryti formalūs pažeidimai, teismo sprendime įvardinti kaip galėję įtakoti ieškovo sveikatos pokyčius, niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti ieškovo darbingumo lygio sumažėjimo ar sveikatos pablogėjimo. Atsakovės 2011 m. spalio 19 d. pažyma Nr. R1-0242-1002 patvirtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos pažymoje nurodyti pažeidimai buvo pašalinti, t. y. 2011 m. rugsėjo mėnsį buvo atliktas įmonės darbuotojų profesinės rizikos vertinimas, įvertinti pavojingi ergonominiai veiksniai (hidraulinių vežimėlių stūmimas, traukimas, atlikta faktinė darbo laiko analizė, pervežant krovinius hidrauliniais vežimėliais) ir fiziniai veiksniai (pavojus, susijęs su krovinio kėlimo mechanizmais) įmonės gamybiniame ceche ir pakavime, įvertinta šių veiksnių keliama rizika darbuotojų saugai ir sveikatai. Po profesinės rizikos vertinimo darbo vietose nustatyta, kad visose rizika yra „Priimtina“, o tai patvirtina esant saugias ir nepavojingas darbui sąlygas. Po atlikto patikrinimo atsakovė taip pat paženklino pavojingas zonas signalinėmis juostelėmis, parengė neformalaus mokymo programą darbuotojams, dirbantiems su hidrauliniu vežimėliu. Dėl to Valstybinės darbo inspekcijos pažymoje buvo nurodyti iš esmės tik formalūs pažeidimai, susiję su vidinių įmonės dokumentų sutvarkymu, papildomu darbuotojų apmokymu, tam tikrų pavojingų zonų paženklinimu, tačiau nebuvo pastebėta neigiamų darbo sąlygų, galinčių įtakoti ieškovo tiesioginį sveikatos pablogėjimą.

122. Nepagrįstai remtasi iš ekspertizės akto paimta ištrauka, kurioje nurodyta, jog, ieškovui dirbant pas atsakovę nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. birželio 23 d. sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti sunkus fizinis krūvis. Ekspertizės akte nurodyta, jog sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti ne tik sunkus fizinis krūvis, bet ir ieškovui diagnozuotų ligų natūrali eiga, tačiau į šią ekspertizės akto išvados dalį neatsižvelgta. Byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ieškovas dirbo darbą ne pagal jo sveikatos išgales. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2005 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovui nebuvo uždrausta kelti ir (ar) nešioti sunkesnę nei 5 kg svorio produkciją, dirbti prie judančių mechanizmų ir elektros įrengimų. Ieškovo sveikata buvo profilaktiškai tikrinama VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos medicininių profilaktinių tikrinimų komisijoje, kuri ieškovo nurodomu sveikatos sutrikimo ir darbingumo lygio sumažėjimo laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. birželio 23 d., leido ieškovui dirbti šaltkalvio-derintojo ir pakuotojo pareigose be didesnių darbo apribojimų, prisilaikant darbinių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rekomendacijų. Ieškovo nurodomas fizinės jėgos naudojimas, kai toks jėgos naudojimas jam nebuvo draudžiamas pagal tuometines specialistų išvadas, negali būti laikomas saugių darbo sąlygų neužtikrinimu. Atsakovei nebuvo pateikta kitų nurodymų dėl ieškovo darbo sąlygų nustatymo, todėl pagrįstai vadovautasi specialistų pažymomis ir rekomendacijomis dėl ieškovui suteikiamo darbo pobūdžio. Aplinkybę, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2005 m. rugpjūčio 25 d. pateiktoje išvadoje nustatytos darbo sąlygos ir rekomendacijos atitiko tuometinę ieškovo sveikatos būklę ir profesinę veiklą, patvirtino ir ekspertizės akto išvados. Dėl to atsakovės veiksmai, leidžiant ieškovui dirbti darbą pagal jam nustatytas darbines rekomendacijas, negali būti laikomi neteisėtais. Ignoruota ekspertizės akte pateikta išvada, kad ieškovo darbingumo lygio sumažėjimas nėra siejamas su jo darbu atsakovės įmonėje laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. birželio 23 d.; sveikatos būklės pokyčiai neturėjo įtakos jo bazinio darbingumo dydžio nustatymui; šiuo konkrečiu atveju išvengti darbingumo lygio sumažėjimo nebuvo įmanoma, nes jo sumažėjimą įtakojo ne atliekamas darbas atsakovės įmonėje, o funkciniai ir profesiniai kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui ir jo įsidarbinimo galimybėms. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog medicininiai įrašai neleidžia nustatyti, ar ieškovui dirbant atsakovės įmonėje jo sveikatai buvo padaryta žala. Taigi ekspertizės aktas nepatvirtino aplinkybės, jog ieškovo darbingumo lygio sumažėjimą sąlygojo darbas atsakovės įmonėje.

133. Nepagrįstai remtasi aplinkybe, kad ieškovas negali dirbti prie generatoriaus sukurto magnetinio lauko. Atsakovei ši aplinkybė nebuvo žinoma, nes ji nebuvo nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose, nebuvo pateikta specialistų išvadų ar pažymų, duomenų, jog ieškovas būtų informavęs darbdavį apie tokią su ieškovo sveikata susijusią darbo sąlygą visu ieškovo darbo metu laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2011 m. birželio 27 d. Šią aplinkybę ieškovas nurodė paskutinio teismo posėdžio metu, todėl tik tuomet darbdaviui tapo žinoma apie papildomas darbo sąlygas, kuriomis ieškovas negali dirbti.

144. Nepagrįstai konstatuota, jog dėl negalėjimo dirbti prie generatoriaus sukurto magnetinio lauko ieškovas pakeitė darbą. 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, kuriame ieškovas prašo jį pervesti dirbti į pakuotojo pareigas nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d., nenurodyta išskirtinių darbo pobūdžio keitimo priežasčių.

155. Nepagrįstai nurodyta, jog netektas darbingumas sąlygojo visiškai sumažėjusią galimybę įsidarbinti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 23 d. išduotoje pakartotinio darbingumo įvertinimo pažymoje DL-1 Nr. 0532014 nurodyta, jog ieškovui 20 procentų darbingumo lygis nustatytas iki 2011 m. spalio 22 d. Nėra žinoma, koks darbingumo lygis ieškovui buvo nustatytas po 2011 m. spalio 22 d., todėl ieškovo sveikatos pablogėjimas ir darbingumo lygio sumažėjimas iki 20 procentų buvo laikinas ir tęsėsi keturis mėnesius. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie darbingumo lygį po 2011 m. spalio 22 d., tačiau jų nepateikė. Tai įrodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

166. Neteisingai nustatytas priteistos neturtinės žalos dydis, jis yra visiškai neadekvatus ir akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2011, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-967-464/2010, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2011, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2548-577/2013). Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti nurodomo patirtos neturtinės žalos dydžio, negalėjo nurodyti, kokius konkrečius išgyvenimus patyrė. Dėl to neaišku, kuo remiantis teismo sprendime nurodyta, jog ieškovo netektas darbingumas sukėlė jam stresą, neužtikrintumą ateitimi, visiškai sumažėjusią galimybę įsidarbinti, gauti didesnes pajamas gyvenimiškų poreikių tenkinimui. Ieškovas Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus formalius pažeidimus nurodė kaip pagrindą, sąlygojusį neturtinės žalos jam atsiradimą. Neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.) ieškovui negalėjo kilti dėl šių formalių pažeidimų, todėl ieškovo nurodyti pergyvenimai, sukrėtimas, nepatogumas negali būti laikomi pagrįstais ir įtikinamais neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti. Nusprendus, jog neturtinė žala ieškovui visgi turi būti priteista, nustatytas 5 792,4 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi jis yra visiškai neproporcingas ir neadekvatus atsakovo, kaip darbdavio, padarytiems formaliems pažeidimams. Kiti ieškovo nurodomi pažeidimai dėl nesaugių darbo sąlygų sudarymo ar per didelio darbo krūvio ieškovo nebuvo įrodyti.

177. Netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, priežastinis ryšys tarp darbdavio padarytų formalių pažeidimų ir ieškovo deklaruojamos neturtinės žalos atsiradimo, todėl atsakovei nepagrįstai taikyta civilinė atsakomybė.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs ar mažareikšmiai. Ekspertizės išvados nėra visiškai kategoriškos, tačiau bet kokios abejonės dėl ieškovo sveikatos pokyčių dirbant pas atsakovę turi būti vertinamos ne atsakovės, o silpnesnės šalies (ieškovo) naudai. Atsakovė yra specifinės darbo rinkos srities verslininkė, todėl, ekspertams davus išvadą, kad ieškovui dirbant pas atsakovę sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti sunkus fizinis krūvis, akivaizdu, kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti ieškovui saugias ir sveikas darbo sąlygas, nors privalėjo žinoti, kad ieškovas negali dirbti sunkių fizinių darbų. Apylinkės teismas, įvertinęs reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai nustatė ieškovo sveikatai padarytą žalos dydį ir šis dydis atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė įrodymus apie nedarbingumo lygį, iš kurių matyti, kad ieškovas nedarbingas yra neterminuotai, taigi ir laikotarpiu po 2011 m. spalio 22 d. Ieškovas nesiekė nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita, nuo pat ginčo pradžios siekė ne teismo keliu išspręsti šalių ginčą, siuntė darbdaviui prašymus, pretenzijas, buvo linkęs ginčą spręsti geranoriškai, tačiau atsakovės pozicija buvo kategoriška, todėl ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos, kad apgintų savo teises ir interesus.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad darbdavys neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, dėl darbdavio kaltės jis prarado darbingumą, faktiškai tapo nedarbingas, patyrė daug pergyvenimų, nepatogumų, sukrėstas atsakovės požiūrio į žmogų. Pirmosios instancijos teismas patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 5 792,40 Eur (20 000 Lt). Su sprendimu nesutinka atsakovė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos, kaip darbdavio, atsakomybės klausimą, netinkamai vertino byloje įrodymus, neargumentuotai, nepagrįstai priteisė 5 792,70 Eur neturtinę žalą.

22Vadovaujantis DK 245 straipsniu materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai – darbuotojui, be kita ko, atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis sužalojamas, miršta ar suserga profesine liga, taip pat kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str. 1 p., 4 p.). Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės (CK 6.246–6.249 str., DK 246 str. 1–4 p.), pagal darbo teisės srities įstatyminį reglamentavimą materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str. 5–6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2012).

23DK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

24Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovo sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti sunkus fizinis krūvis, jog atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, netinkamai vertino įrodymus, toks teismo motyvas paremtas prielaidomis. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

26Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje vertino ne tik apeliantės nurodomus rašytinius įrodymus – 2011 m. liepos 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos pažymą Nr. SD-(5)-15080 dėl nustatytų pažeidimų bei Ekspertizės aktą, tačiau ir šalių paaiškinimus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Nesutiktina su apeliante, kad netinkamai įvertinta minėta Valstybinės darbo inspekcijos pažyma, kurioje buvo nustatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimai. Apeliantės teigimu, pažymoje nurodyti pažeidimai pašalinti ir tai patvirtina 2011 m. spalio 19 d. pažyma, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas iš darbo atleistas dar 2011 m. birželio 27 d. įsakymu pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad atleidimas pagrįstas darbuotojo neįgalumu, trukdančiu tinkamai dirbti darbą. Taigi, prieš priemonių, kuriomis buvo šalinami Valstybinės darbo inspekcijos pažymoje nurodyti trūkumai, priėmimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante ir dėl Ekspertizės akto netinkamo vertinimo. Kaip matyti iš minėto akto, jame padaryta išvada, kad ieškovui dirbant UAB „Amber pasta“ per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. birželio 23 d., sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti ieškovo ne tik ieškovui diagnozuotų ligų natūrali eiga, bet ir ieškinyje nurodytas sunkus fizinis krūvis, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, susiję su saugių ir tinkamų darbo sąlygų sudarymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, iš įrodymų visumos pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovo sveikatos pokyčius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.

27Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 792,40 Eur neturtinės žalos.

28Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

29Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas negali dirbti prie generatoriaus sukurto magnetinio lauko. Kaip nustatyta byloje, tokia aplinkybė paaiškėjo tik teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, žinodamas savo ligą, pats taip pat turėjo elgtis rūpestingai, atsakingai, t. y. prašyti būti perkeliamas į kitą darbą, kuris būtų nepavojingas jo sveikatai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje pats ieškovas nurodęs, jog šaltkalvio darbą dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir tuo metu problemų dėl sveikatos nebuvo. Į pakuotojo pareigas, ieškovo aiškinimu, buvo perkeltas jį įtikinus gamybos vadovui. Taigi, pats ieškovas nenurodė, kad buvo perkeltas į pakuotojo pareigas dėl sveikatos problemų ir negalėjimo dirbti ankstesnį darbą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų kėlęs klausimą dėl netinkamų sąlygų, sveikatos problemų, o darbdavys būtų atitinkamo klausimo nesprendęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinant ir paties ieškovo elgesį, t. y. nepakankamą rūpinimąsi sveikų darbo sąlygų sudarymu, o tokia teisė numatyta ir UAB „Amner pasta“ Pakuotojo pareiginių nuostatų 3.8 punkte, kolegija šias aplinkybes pripažįsta mažinančiomis darbdavio atsakomybę.

30Remiantis išvardintais kriterijais teisėjų kolegija įvertina neturtinę žalą dėl ieškovo sveikatai padarytų pokyčių atsakovei neužtikrinant saugių darbo sąlygų ir jos pasekmių 2 000 Eur suma, todėl priimtas teismo sprendimas keistinas, atitinkamai perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

31Kiti apeliacinio skundo argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

32Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (34,53 procento), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo (apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 174 Eur žyminį mokestį).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti –

35priteistą ieškovui P. V. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber pasta“ 5 792,40 Eur žalos atlyginimą sumažinti iki 2 000 Eur;

36priteistas Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber pasta“ 200,11 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą sumažinti iki 79,38 Eur, priteistą 114,99 Eur ekspertizės išlaidų dalį padengti iš valstybės lėšų padidinti iki 380,53 Eur;

37priteistą valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber pasta“ 173,77 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 60 Eur;

38priteistą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber pasta“ 124,98 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumažinti iki 43,14 Eur.

39Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

40Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Amber pasta“, įmonės kodas 134790132, iš ieškovo P. V., a. k. ( - ), 60 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 40 000 Lt sveikatai padarytai žalai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu iš dalies patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Nevertinta, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. liepos 14 d.... 12. 2. Nepagrįstai remtasi iš ekspertizės akto paimta ištrauka, kurioje... 13. 3. Nepagrįstai remtasi aplinkybe, kad ieškovas negali dirbti prie... 14. 4. Nepagrįstai konstatuota, jog dėl negalėjimo dirbti prie generatoriaus... 15. 5. Nepagrįstai nurodyta, jog netektas darbingumas sąlygojo visiškai... 16. 6. Neteisingai nustatytas priteistos neturtinės žalos dydis, jis yra... 17. 7. Netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos... 22. Vadovaujantis DK 245 straipsniu materialinė atsakomybė... 23. DK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam... 24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovo... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie... 26. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje vertino... 27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5... 28. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų,... 30. Remiantis išvardintais kriterijais teisėjų kolegija įvertina neturtinę... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir... 32. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (34,53 procento), proporcingai... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti –... 35. priteistą ieškovui P. V. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 36. priteistas Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos... 37. priteistą valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber... 38. priteistą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber pasta“... 39. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 40. Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Amber pasta“, įmonės...