Byla 2A-770-163/2015
Dėl sveikatos sužalojimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau tekste – AB) „Šilutės baldai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo,

Nustatė

2ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nurodo, kad nuo 1999-10-28 iki 2012-04-03 ji dirbo pas atsakovę. Ieškovė pas atsakovę dirbo apdailininke. Dėl sunkaus fizinio darbo bėgant metams jai pradėjo blogėti sveikata – pradėjo skaudėti nugarą, kaklą. 2011 m. rugsėjo 13 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-190 buvo nustatyta profesinė liga ir dėl profesinės ligos 60 procentų netektas darbingumas. Šis profesinės ligos nustatymo aktas nebuvo apskųstas ir jis yra galiojantis. Dar prieš profesinės ligos nustatymą nuo 2008-08-16 ji AB „Šilutės baldai“ buvo perkelta dirbti UV linijos operatore, sveikatai dar labiau blogėjant, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ji buvo pervesta dirbti komplektuotoja, tačiau sveikatai blogėjant dėl profesinės ligos ieškovė 2012 m. balandžio 3 d. iš darbo pas atsakovę išėjo, kadangi dėl sveikatos būklės ji netgi nebegalėjo dirbti ir komplektuotoja. Iš darbo išėjo šalių susitarimu. 2011-10-18 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrasis teritorinis skyrius jai nustatė 60 procentų netektą darbingumą dėl profesinės ligos. Nedarbingumas nustatytas neterminuotai. Ieškovės nuomone, profesinė liga atsirado dėl atsakovės kaltės, dėl netinkamo darbo organizavimo, ką ir patvirtino 2011-09-13 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-190.

3Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus, 2) žalą (nuostolius), 3) priežastinį ryšį ir 4) kaltę. Pati ieškovė nurodo savo ieškinyje, kad jai, be nedarbingumo, atsiradusio dėl profesinės ligos, taip pat yra nustatytas 70 proc., t. y. netgi didesnis nei nedarbingumas dėl profesinės ligos (60 proc.), netektas darbingumas dėl ligų, kurios, kaip vėlgi pati ieškovė nurodo savo ieškinyje, yra nesusijusios su profesine liga. Negana to, kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos darbingumo lygio pažymos, minėtas nedarbingumas buvo nustatytas netgi anksčiau nei dėl profesinės ligos nustatytas nedarbingumas, t. y. pastarasis buvo nustatytas 2011-09-13, o nedarbingumas dėl su profesine liga nesusijusių priežasčių buvo nustatytas 2009-07-15. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, atsakovė visiškai nėra kalta dėl ieškovės patiriamos neturtinės žalos, kadangi ji iš esmės kyla dėl nedarbingumo, kuris buvo nustatytas dar iki profesinės ligos ieškovei diagnozavimo ir kuris netgi yra didesnis už ieškovei dėl profesinės ligos nustatytą nedarbingumą ir nesusijęs su ieškovės darbu pas atsakovę. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės nuomone, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja net dvi civilinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovė nėra kalta dėl kilusios žalos; 2) nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės neva patirtos žalos ir atsakovės veiksmų. Taip pat, kai ieškovė dirbo pas atsakovę, ji ėmėsi daug priemonių, kad ieškovei būtų suteiktos kuo geresnės darbo sąlygos.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-02-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatydamas ieškovei iš atsakovės priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ieškinyje išdėstytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą ir išrašus iš medicininės dokumentacijos, iš kurių matyti, kad ieškovė jaučia skausmus ilgą laiką, negali dirbti darbo, susijusio su lankstymusi, tai, kad 60 proc. netektas profesinis darbingumas nustatytas neterminuotai (b. l. 13), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė stengėsi, atsiradus ieškovės ligai, palengvinti jos darbo sąlygas, vadovaudamasis teismui suteikta diskrecijos teise įvertinti ieškovės patirtą neturtinę žalą pinigais dėl susirgimo dirbant pas atsakovę profesine liga, nepriklausomai nuo ieškovės prašomo priteisti 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dydžio, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d., 2009 m. balandžio 14 d., 2006 m. lapkričio 7 d., 2007 m. balandžio 18 d. civilinėse bylose Nr. 3K-3-490/2010, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-575/2006, Nr. 3K-3-157/2007 priimtose nutartyse formuojama teismų praktika dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, darė išvadą, kad ieškovės iš atsakovės reikalaujamas priteisti 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pernelyg didelis, ir nustatęs sprendime jau minėtas konkrečias bylos aplinkybes, nulemiančias priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatavo, kad priteistinas 7500 Eur (25 896,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimas ieškovei bus pakankamas dėl ieškovės susirgimo profesine liga kenčiant nugaros skausmą ir patiriant kitas ligos pasekmes bei ligos poveikį jos emocinei būsenai (CPK 178 straipsnis).

5Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti 28 962 Eur ieškovės naudai iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimo, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nustatydamas neturtinės žalos dydį. Apeliantė nurodo, kad dėl sunkaus fizinio darbo darbovietėje jai pradėjo blogėti sveikata, o po kiek laiko jai nustatytas profesinis nedarbingumas, dėl jo laikui bėgant apeliantė turėjo išeiti iš darbo, kadangi dėl sunkios sveikatos būklės nebegalėjo dirbti. Apeliantės patirti sveikatos sužalojimai yra negrįžtami, ją nuolat kankina skausmas, turi lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, vartoti medikamentus, ji nebegali gyventi įprastinio gyvenimo, kadangi sveikatos būklė ją varžo.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Byloje nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl patirto profesinio nedarbingumo. Pirmosios instancijos teismas priteisė 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

10Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju nesant nukentėjusiojo kaltės, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt. Esminiai nukrypimai nuo nurodytų neturtinės žalos dydžių galimi tik tais atvejais, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

11Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ir nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

12Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad atsižvelgiant į apeliantės patirtus sveikatos sutrikimus – netektą profesinį darbingumą, į tai, kad atsakovei dar prieš nustatant 60 procentų profesinį nedarbingumą buvo nustatytas bendrasis 70 procentų nedarbingumas, taip pat į tą aplinkybę, jog darbdavys sudarė visas sąlygas apeliantei dirbti mažesniu krūviu, apeliantei savo iniciatyva nusprendus išeiti iš darbo, išmokėjo visas išeitines kompensacijas, bei kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantei 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Vertinant kasacinio teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiama ne daugiau nei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamose bylose atkreiptinas dėmesys į sveikatos sutrikdymus, jų poveikį tolesniam gyvenimui, darbdavio elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės, kaip žalą padariusio asmens, kaltę ir elgesį, be kita ko, elgesį ir po to, kai atsakovė buvo informuota apie ieškovės profesinę ligą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė nesirūpino suteikti ieškovei lengvesnį darbą ar nebandė spręsti problemos, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad ieškovės profesinis susirgimas yra lėtinis, lydimas nuolatinių skausmų; stuburo slankstelių deformacija sukelia ypač didelius nugaros skausmus; ieškovės sveikata negerės, ji privalės nuolat rūpintis savo sveikata. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipęs dėmesį į tai, kad viešojo intereso prasme darbdavys turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų, konstatuoja, kad darbdavys užtikrino saugias sąlygas dirbti, kai ieškovei buvo nustatytas bendrasis, o paskui ir profesinis nedarbingumas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė, kaip už žalą atsakingas asmuo, nevengė vykdyti žalos atlyginimo prievolės, kai buvo raštu supažindinta su profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, perkėlė apeliantę į lengvesnį darbą, jos labui sprendė darbo sutarties nutraukimą ir dėl jo susidariusių materialinių problemų atsiradimą išmokėdama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, kas yra įprastai daroma darbuotojui susirgus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nebuvo abejinga akivaizdžiam apeliantės sveikatos sužalojimui nuo pat pirmųjų apeliantės sveikatos sutrikimų darbe pradžios. Todėl, teismo vertinimu, darbdavio geranoriškumas suponuoja galimybę ieškovei priteisti vidutinį teismų praktikoje nustatytą neturtinės žalos atlyginimą.

13Teisėjų kolegija, šioje byloje įvertinusi visus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus (profesinio nedarbingumo nustatymą, sąlygojamą darbovietės netinkamo darbo organizavimo, dėl to kilusius dvasinius išgyvenimus, jų įtaką tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui ir darbingumui bei darbdavio elgesį) ir jų visumą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką panašios kategorijos bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydis yra nustatytas pagrįstai, nenutolstant tuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai