Byla 3K-3-124/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų E. T. ir E. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių; tretieji asmenys: E. T., E. T., Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas

4Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą, negerbė. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepilnametis sūnus gyvena su ja, atsakovas tam neprieštarauja, teikia vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį mokėdamas po 125 Lt, tačiau tokios sumos augančiam vaikui nepakanka, todėl išlaikymas turėtų būti padidintas iki 300 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas, gyvendami santuokoje, prisistatė prie atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančio namo priestatą, kuriame jų šeima gyveno, ir garažą, kuriame atsakovas remontavo automobilius, tačiau šie pastatai neįteisinti. Ieškovės teigimu, nurodytiems pastatams statyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą Klaipėdoje, todėl jai iš atsakovo priteistina 75 000 Lt kompensacija už statybai panaudotas medžiagas, kurios yra įvertintos ekspertizės aktu. Ieškovė prašė teismą: nutraukti santuoką su atsakovu dėl šio kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus, gimusio 1992 m. vasario 29 d., gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 100 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 300 Lt per mėnesį – nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei 10 000 Lt vertės 0,0637 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 75 000 Lt kompensacijos už namo priestatui ir garažui statyti panaudotas statybines medžiagas ir išlaidas statybos darbams, padalyti kitą turtą ieškinyje nurodyta tvarka.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki pilnametystės po 300 Lt per mėnesį; priteisė ieškovei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti kompensaciją už lėšas, panaudotas priestatui prie trečiųjų asmenų namo ir garažui statyti, tačiau nuosavybės teisę į statinius galima įgyti tik tuo atveju, jei statyba vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog nurodytų objektų statyba buvo vykdoma teisėtai, todėl šie objektai nelaikytini santuokoje įgytu turtu, o statybinės medžiagos ir darbo jėga, panaudoti šiems objektams sukurti, nedalytini. Teismo nuomone, asmenys, turėję išlaidų nurodytiems objektams pastatyti, gali reikalauti jų atlyginimo iš šių objektų savininkų. Dėl nurodytų motyvų teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 75 000 Lt kompensacijos.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 13 d. sprendimu patenkino ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl 75 000 Lt kompensacijos bei išlaikymo sūnui nuo ieškinio padavimo dienos priteisimo, panaikino, dėl šių dalių priėmė naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkino: priteisė ieškovei 75 000 Lt kompensacijos už statybines medžiagas ir išlaidas statybos darbams; priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui: nuo ieškinio padavimo 2005 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2006 m. gruodžio 13 d. – po 200 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės – po 300 Lt per mėnesį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovės teiginį, jog, gyvendami santuokoje su atsakovu, jie pasistatė prie atsakovo tėvams priklausančio namo priestatą ir garažą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (važtaraštis Nr. 735652, važtaraštis Nr. 735653, elektros instaliacijos įvedimo dokumentai) bei liudytojų parodymai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 1994 m. birželio 21 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, ir dėl to, kad tuo metu ji gyveno kartu su atsakovu, nėra pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, jog lėšos, gautos pardavus šį butą, buvo panaudotos statyboms tęsti. Kolegija pažymėjo, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Kai daiktas sukurtas nesilaikant teisės normų reikalavimų, toks daiktas nepripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas valdo nuosavybės teise tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų, jog priestatą ir garažą statė pagal teisės aktų reikalavimus, šie statiniai neįteisinti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau medžiagos, panaudotos garažui ir priestatui statyti, yra ieškovės bei atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl šių padalijimo (CK 3.127 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad pagal byloje esantį ekspertizės aktą namo priestatui ir garažui statyti panaudotų medžiagų ir darbų vertė yra 118 737 Lt, atsakovas vienas valdo ir naudoja statinius, pastatytus iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių medžiagų, todėl atsakovui dalytinas turtas priteistinas natūra, o ieškovei priteistina kompensacija už priestatui ir garažui statyti panaudotas medžiagas bei darbus (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog įvardytiems objektams statyti panaudota ir ieškovės asmeninių lėšų, gautų jos už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, be to, su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, todėl ieškovei priteistina didesnė dalytino turto dalis (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti jai 75 000 Lt kompensacijos, reiškiantis, kad ji prašo 3/5 dalis, paliekant atsakovui 2/5 dalis dalytino turto, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl tenkintinas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu tretieji asmenys E. T. ir E. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalį dėl 75 000 Lt kompensacijos už statybines medžiagas priteisimo ieškovei ir nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo kompensaciją už statybines medžiagas ir statybos darbų išlaidas, pažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006 suformuotos praktikos. Teismo išvada, kad statybinės medžiagos buvo nupirktos už santuokoje įgytas, taip pat už ieškovės asmenines lėšas, prieštarauja bylos faktiniams duomenims: prekių gabenimo važtaraščiai patvirtina, kad statybinės medžiagos buvo nupirktos ir atvežtos nuo 1990 m. gegužės 11 d. iki 1990 m. spalio 12 d., t. y. iki ieškovės ir atsakovo santuokos įregistravimo 1991 m. rugpjūčio 28 d. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų liudytojų parodymus: iš teismo sprendimo neaišku, kurių liudytojų parodymais remiamasi, o kurių parodymai atmetami ir kodėl. Namo priestatas ir garažas pastatyti iš trečiųjų asmenų pirktų statybinių medžiagų, be to, jie sumokėjo už visus statybos darbus ir patys asmeniškai dalyvavo statant nurodytus objektus.

112. Teismas pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 1991 m. rugpjūčio 28 d., o butas ieškovės vardu įgytas 1992 m. spalio 5 d. Taigi teismo išvada, kad nurodytas butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, prieštarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktui, taip pat Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 1, 2 punktams.

123. Teismas nepagrįstai ginčo atveju taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį, pagal kurią sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prisidėjo įsigyjant statybines medžiagas ar sumokant už statybos darbus. Be to, net tuo atveju, jeigu būtų faktinių duomenų, kad ir už ieškovės lėšas įgytos statybinės medžiagos, tai šios galėtų būti laikomos asmenine ieškovės nuosavybe tik tuo atveju, jeigu jų įsigijimo metu būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

141. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad namo priestatas, kuriame gyveno ieškovė ir atsakovas santuokos metu, bei garažas, kuriame atsakovas remontavo automobilius, pastatyti šalims gyvenant santuokoje. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad namo priestatas pastatytas iš jų lėšomis įgytų statybinių medžiagų ir jiems sumokėjus už statybos darbus. Kai kurių kasaciniame skunde išvardytų važtaraščių nėra byloje, kai kurie nurodyti po kelis kartus, pagal du važtaraščius krovinių gavėjais nurodyti kiti asmenys, o ne kasatoriai. Be to, keli važtaraščiai patvirtina statybinių medžiagų vežimą tuo metu, kai kasatoriai statėsi lauko virtuvę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo ir trečiojo asmens pateikti 1992 m. sausio 9 d., 1992 m. balandžio 8 d. važtaraščiai, elektros instaliacijos priestate įvedimo dokumentai), liudytojų parodymai patvirtina, kad priestatas ir garažas pastatyti ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje.

152. Teismas nepažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto. 1994 m. birželio 21 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, nurodyta, kad butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nurodyta sutartis patvirtina, kad ieškovė pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, ir notarė, parduodant butą, nereikalavo sutuoktinio sutikimo. Faktą, kad ieškovė pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: Migracijos skyriaus pažymos, kad nurodytame bute gyveno du nuomininkai – ieškovė ir jos sūnus iš pirmosios santuokos; pareiškimą privatizuoti šį butą parašė tik ieškovė, atsakovas šiame bute niekada negyveno, nebuvo šio nuomininkas ar nuomininko šeimos narys, todėl pagal įstatymą negalėjo dalyvauti privatizuojant butą ir įgyti pusę buto kaip nuomininkas.

163. Teismas pagrįstai taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį, nes byloje nustatyta, kad priestatui ir garažui statyti panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, gautos šiai pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą. Nurodytas butas buvo parduotas būtent tam, kad šeima galėtų įsirengti kitą gyvenamąją patalpą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Ieškovė ir atsakovas susituokė 1991 m. rugpjūčio 28 d., 1992 m. vasario 29 d. jiems gimė sūnus. Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai pasistatė atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prie šių gyvenamojo namo priestatą, kuriame gyveno jų šeima, taip pat garažą, kuriame atsakovas vertėsi automobilių remontu, tačiau nurodyti pastatai neįteisinti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 75 000 Lt kompensacijos už šiems pastatams statyti skirtas lėšas, nurodęs, kad statybinės medžiagos ir darbo jėga, panaudotos nurodytiems objektams sukurti, nedalytinos kaip santuokoje įgytas turtas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad medžiagos, panaudotos statant priestatą ir garažą, civilinės teisės požiūriu laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taigi yra dalytinas turtas. Ekspertizės akte nurodyta, kad namo priestatui ir garažui statyti panaudotų medžiagų ir darbų vertė yra 118 737 Lt.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas tikrina tik teismo sprendimo teisėtumą, t. y. sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus. Taigi, skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik teisės klausimai. Kasacinis teismas, tikrindamas apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumą, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) faktinių bylos aplinkybių, o remiasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimai nagrinėjant bylą kasacine tvarka analizuojami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar žemesnės instancijos teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas. Tais atvejais, kai bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas kvalifikavo dėl skirtingo ginčo santykiui taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, todėl kasacinis teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą neperžengdamas kasaciniame skunde nurodytų dalyko ir pagrindo, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Peržengti kasacinio teismo ribas teismas turi teisę tik tokiais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

23Nagrinėjamu atveju kasacinį skundą dėl santuokos nutraukimo byloje priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo padavė tretieji asmenys – vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo, tėvai. Kasacinis skundas paduotas dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Be to, nurodyta sprendimo dalis apskųsta tik dėl dalies turto, t. y. statybinių medžiagų, panaudotų namo priestatui prie tretiesiems asmenims priklausančio nuosavybės teise gyvenamojo namo ir garažui statyti, pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir 75 000 Lt kompensacijos už šias medžiagas priteisimo ieškovei, t. y. trečiųjų asmenų sūnaus buvusiai sutuoktinei. Teisėjų kolegija patikrina apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą tik dėl šio reikalavimo.

24Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo kompensaciją už statybines medžiagas ir statybos darbų išlaidas, pažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statybinės medžiagos buvo nupirktos už santuokoje įgytas, taip pat už ieškovės asmenines, o ne trečiųjų asmenų, t. y. atsakovo tėvų, lėšas.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, kieno lėšomis buvo įsigytos ginčo statybinės medžiagos ir buvo sumokėta už namo priestato bei garažo, esančių tretiesiems asmenims priklausančiame nuosavybės teise namų valdos žemės sklype, statybos darbus, yra fakto klausimas, kuris, minėta, negali būti iš naujo sprendžiamas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už nurodytas medžiagas, tiek apeliacinės instancijos teismas, priteisęs tokią kompensaciją, nustatė iš esmės vienodas bylos aplinkybes, t. y. kad nurodyti pastatai pastatyti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, šiuos pastatus statė sutuoktiniai, priestate įsikūrė ir gyveno jų šeima, o garaže atsakovas vertėsi automobilių remontu. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog faktą, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, pasistatė prie atsakovo tėvams priklausančio namo priestatą ir garažą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (važtaraščiai, elektros instaliacijos įvedimo dokumentai) bei liudytojų parodymai. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė 1994 m. birželio 21 d. pardavė jos privatizuotą butą, ir dėl to, jog tuo metu ji gyveno kartu su atsakovu, nėra pagrindo netikėti, kad lėšos, gautos pardavus šį butą, buvo panaudotos statyboms tęsti.

26Pagal įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta prezumpcija galiojo ir ieškovės reikalavimui pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe bei padalyti kaip santuokoje įgytą turtą statybines medžiagas, panaudotas namo priestatui ir garažui tretiesiems asmenims priklausančiame namų valdos žemės sklype statyti. Kai šalis remiasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, ji neturi įrodinėti faktų, kurie, remiantis įstatymu, yra preziumuojami (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pagal dar iš romėnų teisės atėjusį principą įstatymas nereikalauja įrodinėti to, ką jis preziumuoja (lot. lex contra id quod praesumit, probationem non recipit). Tai šalis, prieš kurią taikoma prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti ją paneigiančių leistinų įrodymų. Taigi nagrinėjamu atveju ne ieškovė turėjo įrodinėti, kad ginčo statybinės medžiagos pirktos ir už statybos darbus sumokėta sutuoktinių bendromis lėšomis, bet atsakovas turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių, kad nurodytos medžiagos įsigytos ir už statybos darbus sumokėta iš jo asmeninių arba trečiųjų asmenų lėšų (CPK 182 straipsnio 4 punktas).

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog priestatas ir garažas tretiesiems asmenims priklausančiame namų valdos žemės sklype pastatyti iš ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmetė ne dėl to, jog nurodyti objektai pastatyti ne sutuoktinių bendromis lėšomis, bet dėl to, kad, teismo nuomone, santuokoje įgytu ir dalytinu turtu galėtų būti tik pastatai, jeigu jie būtų įteisinti, o ne statybinės medžiagos ir darbo jėga (pažymėtina, kad teismas nurodė, jog asmenys, turėję išlaidų šiems objektams sukurti, gali reikalauti jų atlyginimo iš asmenų, laikytinų tų objektų savininkais). Kasatorių argumentai, kad nurodyti objektai pastatyti iš trečiųjų asmenų pirktų medžiagų, taip pat kad šie asmenys sumokėjo už statybos darbus, yra fakto klausimai, kurie, minėta, negali būti iš naujo tikrinami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal byloje žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes nurodyti argumentai nėra pagrindas abejoti apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo grindžiami neteisingu, kasatorių nuomone, konkrečių byloje esančių įrodymų vertinimu, t. y. fakto klausimais, negali būti vertinami kaip CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimo dalį.

28Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog santuokos metu įgytos statybinės medžiagos ir lėšos, kuriomis sumokėta už statybos darbus, negali būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, teisiškai įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nors priestatas ir garažas neįteisinti sutuoktinių vardu ir negali būti laikomi santuokoje įgytu turtu, tačiau ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytiems objektams statyti medžiagos, taip pat lėšos, kuriomis sumokėta už statybos darbus, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

29Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovės santuokos metu privatizuotą butą jos asmenine nuosavybe, pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas nurodė minėtą butą kaip buvusį asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau iš esmės nesprendė dėl ieškovės teisės gauti CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nurodytą kompensaciją iš bendro turto, kuri apskaičiuojama tais atvejais, kai pripažįstama, kad bendrąja jungtine nuosavybe esančiam turtui įgyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos, ir nenustatinėjo tokios kompensacijos ginčo atveju dydžio. Teismas rėmėsi nurodyta aplinkybe kaip vienu iš kriterijų, leidžiančių ginčo atveju nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, tačiau teismas nusprendė priteisti ieškovei didesnę bendro turto dalį ne tik dėl šios aplinkybės, bet ir dėl to, kad su ja liko gyventi nepilnametis šalių sūnus. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktiką nepilnamečių vaikų interesai yra vienas svarbiausių kriterijų, dėl kurio, dalijant santuokoje įgytą turtą, gali būti nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kt.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo lygių dalių principo nedaug: ieškovei priteisė 3/5 dalis, o atsakovui – 2/5 dalis dalytino turto. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos turto dalies piniginės išraiškos, t. y. piniginės kompensacijos už priestatui statyti panaudotas statybines medžiagas ir išlaidas statybos darbams, rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės nustatytu šių medžiagų ir darbų įvertinimu ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis; CPK 212, 216, 218 straipsniai) (T. 1, b. l. 104-110), ir nurodytas įvertinimas atsakovo bei trečiųjų asmenų nebuvo ginčijamas.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo nėra pagrindas naikinti apskųstą teismo sprendimo dalį pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes kasatorių argumentai nepatvirtina, jog dėl šio pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.

31Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas nurodė šią teisės normą, tačiau, minėta, kad iš esmės jos netaikė, t. y. nesvarstė dėl ieškovės teisės gauti CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nurodytą kompensaciją iš bendro turto ir nenustatinėjo tokios kompensacijos dydžio. Teismas priteisė ieškovei piniginę kompensaciją parinkęs tokį santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, nes nustatė, kad ginčo turtas negali būti padalytas natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005, kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vien neteisingas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003; 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2005; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006, kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo nėra pagrindas naikinti apskųstą teismo sprendimo dalį.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiųjų asmenų kasacinį skundą, konstatuoja, kad nėra CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti apskųstą teismo sprendimo dalį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas... 4. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu tretieji asmenys E. T. ir E. T. prašo panaikinti Klaipėdos... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo... 11. 2. Teismas pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad... 12. 3. Teismas nepagrįstai ginčo atveju taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį, pagal... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus... 15. 2. Teismas nepažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto. 1994 m. birželio... 16. 3. Teismas pagrįstai taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį, nes byloje nustatyta,... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Ieškovė ir atsakovas susituokė 1991 m. rugpjūčio 28 d., 1992 m. vasario 29... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas patikrina... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalyką ir... 23. Nagrinėjamu atveju kasacinį skundą dėl santuokos nutraukimo byloje priimto... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, kieno lėšomis buvo įsigytos... 26. Pagal įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą turtas,... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes... 28. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 29. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas,... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.88... 31. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiųjų asmenų kasacinį... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...