Byla eAS-441-502/2016

Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VĮ) „Gamtos ateitis“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (27)-A4-13585 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo sustabdytas VĮ „Gamtos ateitis“ išduotos pakuočių atliekų tvarkymo licencijos Nr. 004 (toliau – ir Licencija) galiojimas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus pabaigta nagrinėti šio skundo pagrindu pradėta administracinė byla.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo VĮ „Gamtos ateitis“ skundą ir patenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdė Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

7Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nagrinėjamu atveju gali sukelti tokias pasekmes pareiškėjo vykdomai veiklai, kurios atkūrimas teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą bus neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos suvaržymas sukeltų tiesioginę grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui, taip pat nukentėtų ir kontrahentai, kurie yra sudarę sutartis su pareiškėju dėl pakuočių tvarkymo.

8III.

9Atsakovas Agentūra atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą.

10Atsakovas nurodo, kad negalėtų įvykdyti šioje byloje priimtos nutarties, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytas Sprendimo galiojimas, nes pareiškėjui išduota Licencija yra panaikinta, dėl to pareiškėjas inicijavo ginčą administraciniame teisme, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pripažino, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Agentūros sprendimo, kuriuo panaikinta Licencija, galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.

11Taip pat atsakovas teigia, kad šioje byloje nepagrįstai pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą sustabdyti Sprendimo galiojimą, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

12Atsakovas nurodo, kad pareiškėją 2015 m. kovo 23 d. raštu įspėjo apie galimą Licencijos galiojimo sustabdymą, todėl pareiškėjas turėjo ilgesnį nei 8 mėnesiai laikotarpį pažeidimui pašalinti. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjui 2015 m. gruodžio 16 d. raštu paaiškinta, jog jis gali vykdyti licencijuojamą veiklą Licencijos sustabdymo laikotarpiu, tačiau negali priimti naujų narių. Atsakovas taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad panaikinus Licenciją negalės išduoti patvirtinančių dokumentų iki 2016 m. vasario 9 d., taip pat nepateikė įrodymų dėl tiesioginės ir realios žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas prielaidomis.

13Pareiškėjas atsiliepime nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

14Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad Licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu pareiškėjas gali vykdyti licencijuojamą veiklą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 17 dalimi, negali priimti naujų narių. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimu nustatytų įpareigojimų buvo objektyviai neįmanoma įgyvendinti per nurodytą terminą, todėl Sprendimu iš esmės buvo nuspręsta ir tai, kad Licencija pareiškėjui neišvengiamai bus panaikinta, kas ir buvo padaryta 2016 m. sausio 8 d. Pareiškėjas tvirtina, jog pritaikyta poveikio priemonė yra pernelyg ribojanti ir daranti žalą pareiškėjui ir gamintojams bei importuotojams, todėl teismas pagrįstai nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas teismo sprendimas.

15Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepritaria atskirojo skundo argumentui, jog galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Sprendimu priėmus sprendimą panaikintini Licenciją, jis ir pakuočių gamintojai ir importuotojai, kurie buvo pavedę pareiškėjui organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą 2015 metais, patirs 358 570,93 Eur žalą, o 2016 metais patirs 1 525 332,63 Eur dydžio žalą. Pareiškėjas akcentuoja, jog dėl to atsakovo argumentai, kad dėl Sprendimo neigiamas pasekmes patirs tik pareiškėjo kontrahentai, yra nepagrįsta ir klaidinanti.

16Pareiškėjas nurodo, kad negalėdami pasirinkti kito subjekto, vietoje pareiškėjo tvarkančio atliekas ir žinodami, kad turės mokėti taršos mokestį, jo kontrahentai galimai apskritai nemokės už pakuočių atliekų tvarkymą, todėl Lietuvoje 2016 metais nebus sutvarkyta apie 7 tūkstančius tonų pakuočių atliekų, jeigu gamintojai (importuotojai) negalės sumokėti tokio dydžio taršos mokesčio, tuomet valstybė turės rūpintis šių atliekų tvarkymu savo sąskaita.

17Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jo patirti nuostoliai būtų labai dideli, kas neabejotinai lemtų pareiškėjo bankrotą ir likvidavimą. Tokia situacija lemtų papildomus teisminius ginčus su daugiau nei 50 pakuočių gamintojų ir importuotojų, todėl papildomų išlaidų patirtų ne tik pareiškėjas, bet ir valstybė.

18Pareiškėjas akcentuoja, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Sprendimo galiojimo, net ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, Pareiškėjas jau nebeturės klientų, nes jie sudarys sutartis su pareiškėjo konkurentais. Pareiškėjas nurodo, kad sužinoję apie Licencijos sustabdymą, pareiškėjo kontrahentai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Augma“, UAB „Vilniaus augma“ sustabdė sutarčių galiojimą, o UAB „Lidl Lietuva“ nutraukė sudarytą sutartį

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20III.

21Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas šioje byloje ginčijamo administracinio akto – Sprendimo – galiojimas.

22Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

23Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008; 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

24Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje administracinėje byloje yra ginčijamas Agentūros Sprendimas sustabdyti pareiškėjui išduotos Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos (I t., b. l. 22–23) galiojimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos suvaržymas sukeltų tiesioginę grėsmę jo veiklos tęstinumui, taip pat nukentėtų ir kontrahentai, kurie yra sudarę sutartis su pareiškėju dėl pakuočių tvarkymo, konstatavo, kad yra pagrindas laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.

25Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-734/2011; 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-290/2009). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009).

26Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00268-2016-8), kurioje pareiškėjas VšĮ „ Gamtos ateitis“ ginčija Agentūros 2016 m. sausio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Licencija. Todėl atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu pareiškėjui išduota Licencija yra panaikinta ir dėl to vyksta ginčas, Sprendimo, kuriuo buvo sustabdyta Licencija, laikinas sustabdymas netenka prasmės, nes tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo atsakovas, yra neįvykdoma, nes iš esmės yra įvykusios aplinkybės dėl kurių pareiškėjas prašė laikinosios apsaugos šioje administracinėje byloje.

27Atsižvelgus į tai, atskirai nevertintinos ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei atsiliepimą į atskirąjį skundą. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-330-662/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00268-2016-8) buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Agentūros sprendimo, kuriuo panaikinta Licencija, galiojimą, iki bus baigta nagrinėti administracinė byla. Teisėjų kolegija pastebi, kad netenkindamas pareiškėjo atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės įvertino ir šioje byloje pareiškėjo išsakytus argumentus dėl pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvimo.

28Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog panaikinus pareiškėjui išduotą Licenciją ir teismui administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tokio Agentūros sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šioje administracinėje byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas Licencijos galiojimas, sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nebeatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslo. Atsižvelgus į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta pareiškėjo prašyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina atmetant parieškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą tenkinti.

31Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ prašymas ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (27)-A4-13585 galiojimas ir atmesti pareiškėjo viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

32Nutartis neskundžiama.