Byla A2-2457-601/2018
Dėl lėšų grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014 pagal ieškovės Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, dėl lėšų grąžinimo,

Nustatė

2Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ reikalavimas grąžinti lėšas ir patvirtintas 4 019 053,30 Lt (kas atitinka 1 163 998,29 Eur) finansinis reikalavimas atsakovės akcinės bendrovės Ūkio banko bankroto byloje. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nutarus nekeisti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 3 d. nutartimi taip pat paliko galioti žemesnės instancijos teismų nutartis šioje byloje.

3Kauno apygardos teisme 2018 m. spalio 18 d. gautu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja (ieškovė) Džersio salos įmonė „Renaissance Insignia Limited“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014 ir tenkinti „Renaissance Insignia Limited“ ieškinį įpareigojant atsakovą Ūkio banką nedelsiant grąžinti „Renaissance Insignia Limited“ jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 Eur.

4Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja tvirtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. pateiktas išaiškinimas byloje Nr. C-107/17 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje UAB „Aviabaltika“ prieš AB Ūkio banką turi esminės reikšmės bylai tarp pareiškėjos ir Ūkio banko. Akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtą prejudicinį sprendimą priėmė toje pačioje Ūkio banko bankroto byloje ir iš esmės sprendžiant tapačius klausimus, tik skirtingų kreditorių – pareiškėjos ir UAB „Aviabaltika“ – atžvilgiu.

5Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad prejudiciniame sprendime pateiktas išaiškinimas dėl 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito taikymo yra priešingas tam, kurį taikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje šioje byloje, dėl ko susidarė situacija, kai toje pačioje Ūkio banko bankroto byloje skirtingai sprendžiami vienarūšiai reikalavimai. Tokia situacija, pareiškėjos įsitikinimu, iš esmės prieštarauja pagrindiniams Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis yra galutinė ir įsiteisėjusi, susidariusi aukščiau aptarta teisės taikymo problema gali būti sprendžiama tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, kurio paskirtis yra užtikrinti, kad, nepaisant sprendimo įsiteisėjimo, būtų įmanoma sugrįžti į jau pasibaigusį procesą, jeigu jo trūkumai buvo tokie esminiai, kad įsiteisėjęs sprendimas yra iš esmės neteisingas.

6Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju, priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas UAB „Aviabaltika“ prieš AB Ūkio banką byloje yra naujai paaiškėjusi ir neginčijamai esminę reikšmę turinti aplinkybė pareiškėjos „Renaissance Insignia Limited“ ir Ūkio banko byloje. Pažymi, kad Direktyva turėjo būti tinkamai įgyvendinama ir taikoma ne tik nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo, bet ir pareiškėjos bei Ūkio banko bylos nagrinėjimo metu. Be to, nors pareiškėjos pozicija nagrinėjant jos ieškinį prieš Ūkio banką iš esmės atitiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą, tačiau iki jo oficialaus pateikimo priimant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodomo Direktyvos aiškinimo. Taigi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime nurodytas tinkamas Direktyvos aiškinimas, kaip nauja aplinkybė, pareiškėjai tapo žinoma jau po teismo sprendimų byloje pagal pareiškėjos ieškinį Ūkio bankui priėmimo ir įsiteisėjimo.

7Atsisakytina atnaujinti procesą.

8Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje, t. y. atnaujinimas galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas iki priimant procesinį sprendimą toje konkrečioje byloje. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

9Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, kad yra pagrindas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu – toje pačioje Ūkio banko bankroto byloje ir iš esmės sprendžiant tapačius klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame pateikti išaiškinimai aktualūs ir pareiškėjos „Renaissance Insignia Limited“ ir Ūkio banko byloje.

10Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

11Teismų praktika formuojama taip pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu pareiškėjo įvardijama aplinkybė (ar aplinkybės) neatitinka bent vieno iš aptartų požymių, yra konstatuojama, kad toks proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

12Pareiškėjos nurodomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių – toks sprendimas nebuvo priimtas bylą nagrinėjant teisme ir Kauno apygardos teismui priimant 2014 m. vasario 19 d. nutartį bei Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtinant šios nutarties pagrįstumą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjai civilinės bylos Nr. B2-1111-254/2014 nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą ne dėl to, kad trukdė tam tikros priežastys, bet tokios aplinkybės apskritai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu. Neegzistuojančios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu negalėjo žinoti taip pat ir kita bylos šalis bei bylą nagrinėjęs teismas. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali turėti įtakos aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes byloje išsprendžiami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, atsiradę iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi pareiškėjos nurodomos aplinkybės negalima pripažinti naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir tokia aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1448-123/2015).

13Be to, šiame kontekste itin svarbus teisinio apibrėžtumo principas, suponuojantis pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui, t. y. laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas pasikeitusiu teisės aktų nuostatų interpretavimu ar teismų praktikos pasikeitimu, taip užtikrinant santykių stabilumą. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Naujai suformuota teismų praktika ar pasikeitęs teisės aktų nuostatų aiškinimas sukelia padarinius į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo.

14Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės neatitinka teismų praktikoje suformuluotų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių ir nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

15Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365–368 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

16atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ prašymą Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014.

17Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai