Byla 2-1200-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., D. Ž. ir J. S. skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl 2015 m. balandžio 29 d. įvykusio septintojo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjai A. B., D. Ž. ir J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti BUAB „Archidis“ septintojo kreditorių susirinkimą neteisėtu, panaikinti 2015 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 3, 4, 5.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi skundą atmetė. Priteisė atsakovei BUAB „Archidis“ iš pareiškėjų A. B., D. Ž. ir J. S. po 295,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, trečiajam asmeniui AB DNB bankui - po 268,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  3. Pareiškėja J. S. pateikė teismui prašymą išdėstyti jos atžvilgiu išduoto Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. išduoto vykdomojo rašto vykdymą dvejų metų laikotarpiui.
  4. Nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu priteista 268,89 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AB DNB bankui suma yra pakankamai didelė. Šios sumos iš karto sumokėti negali dėl sunkios turtinės padėties, kurią sąlygoja nepakankamas darbo užmokestis bei dideli prievoliniai įsipareigojimai.
  5. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gruodžio mėnesio pareiškėjos darbo užmokesčio vidurkis sudarė 343,55 Eur, o 2015 metais – 472,48 Eur. Gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis pareiškėjos pajamų šaltinis. Be to, ji viena išlaiko nepilnametį sūnų, užtikrina jo kasdieninių bei ugdymosi poreikių įgyvendinimą. Pareiškėjos finansinę padėtį apsunkina ir kitos turimos prievolės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi prašymo netenkino.
  2. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja pradėjo vykdyti teismo nutartį, sumokėdama bent jau tokio dydžio įmoką, kokia susidarytų išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per prašomą laikotarpį.
  3. Pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji nebūtų pajėgi sumokėti trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą ir šios sumos sumokėjimas sąlygotų jai itin sunkias finansines pasekmes. Pareiškėja nepateikė teismui pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrą jos turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą, santaupas, banko sąskaitų išrašus ir pan.). Jos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai (gauna nedidelį darbo užmokestį, turi nepilnametį vaiką, turi kitų skolinių įsipareigojimų) nėra išskirtiniai ir savaime pakankami teismo sprendimo vykdymo išdėstymui net dvejiems metams.
  4. Pareiškėja yra darbinga 48 metų amžiaus moteris, gali dirbti ir užsidirbti daugiau nei šiuo metu bei atsiskaityti su kreditoriais. Įrodymų, kad ji viena augina nepilnametį vaiką, byloje nėra, iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad sūnaus tėvas yra kitas pareiškėjas šios byloje A. B., kuris turi įstatyminę pareigą prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.
  5. Teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas neabejotinai paneigtų sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei pažeistų trečiojo asmens teisėtus lūkesčius.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

  1. Pareiškėja J. S. atskirajame skunde (toliau ir – apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės sunkią turtinę padėtį patvirtina su prašymu pateikti įrodymai - darbo užmokesčio vidurkis nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gruodžio mėnesio sudarė 343,55 Eur, o 2015 metais – 472,48 Eur. Taigi, jos atlyginimas yra vos didesnis už Lietuvos Respublikos teisės aktais numatytą minimalų darbo užmokestį. Jis yra vienintelis pajamų šaltinis, kitos veiklos, iš kurios galėtų gauti papildomas pajamas, apeliantė nevykdo.
    2. Apeliantė neneigia pareigos atlyginti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas, tik siekia išdėstyti priteistos 268,89 Eur sumos sumokėjimą dvejų metų laikotarpiui ir taip įgyvendinti šalių lygiateisiškumo principą bei užtikrinti trečiojo asmens ir apeliantės nepilnamečio sūnaus interesus.
    3. Turi būti vertinamas apeliantės gaunamo darbo užmokesčio bei jos turtinių įsipareigojimų santykis. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise turėjimas nesąlygoja apeliantės gaunamų mėnesinių pajamų dydžio, iš kurių apeliantė iš karto galėtų visiškai įvykdyti vykdomajame rašte numatytus įpareigojimus. Be to, apeliantė tokio nekilnojamojo turto ir neturi, tai patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas.
    4. Apeliantė turi 14 065,10 Eur įsipareigojimą AB Swedbank, kuris savo reikalavimą perleido UAB „Gelvora“. Taip pat apeliantės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-1822-275/2015 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį dokumentą 1 407,50 Eur sumai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog jos turtiniai įsipareigojimai siekia daugiau nei 16 000 Eur, o pajamų vidurkis sudaro 472 Eur. Todėl akivaizdu, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki.
    5. Apeliantė viena augina nepilnametį sūnų, todėl papildomo darbo dirbti negali. Be to, naujo ar papildomo darbo paieškos pareikalautų nemažų laiko sąnaudų, todėl teismo argumentas, jog apeliantė yra darbinga, nereiškia, kad papildomos ar didesnės pajamos atsirastų iš karto.
    6. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11256-784/2014 apeliantė įpareigota sumokėti 868 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į apeliantės sunkią finansinę padėtį, 868 Eur baudos mokėjimą išdėstė dvejiems metams.
    7. Vykdomojo dokumento vykdymas nėra susijęs su sutarties ar kitokių tarpusavio teisinių santykių pažeidimu, prievolių neįvykdymu ar su neteisėtais apeliantės veiksmais trečiojo asmens atžvilgiu. Todėl išdėstant vykdomojo dokumento vykdymą dviejų metų laikotarpiui trečiojo asmens turtiniai ar iš sutarties santykių kylantys interesai nebus pažeisti.
  2. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išimtinė situacija, kad būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo.
    2. Apeliantė neįrodė, jog jos finansinė padėtis yra tokia sunki, kad ji yra nepajėgi sumokėti įsiteisėjusius teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliantės trečiojo asmens naudai priteista sąlyginai maža bylinėjimosi išlaidų suma – 268,89 Eur. Šią sumą apeliantė yra finansiškai pajėgi atlyginti ir iš vieno mėnesio darbo užmokesčio.
    3. Apeliantė pateikė tik duomenis apie savo gaunamą darbo užmokestį, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat galimai turimas įmonių akcijas. Nepateikti duomenys apie banko sąskaitas ir jose esančias lėšas. Taip pat nepateikti duomenys apie apeliantės gautas pajamas 2016 m. sausio – vasario mėnesiais. Apeliantės teiginių, kad vienintelis jos pajamų šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, pvz. duomenys iš VSDFV. Be to, pažymas apie išmokėtą darbo užmokestį yra pasirašiusi pati apeliantė kaip įmonės direktorė.
    4. Pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nesudaro ir tai, kad apeliantė augina nepilnametį sūnų. Apeliantės sūnaus tėvas yra šioje civilinėje byloje taip pat dalyvavęs A. B.. Vadovaujantis CK nuostatomis, abu tėvai privalo prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ne viena apeliantė turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų.
    5. Civilinė byla buvo iškelta ir apeliantės iniciatyva, skundas atmestas konstatavus jo nepagrįstumą. Apeliantė turėjo įvertinti, kad bylos pralaimėjimo atveju jai kils pareiga atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nutarties vykdymo išdėstymas neatitiktų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išdėstyti įsiteisėjusios teismo nutarties įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjami atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  1. Apeliantė prašymą išdėstyti įsiteisėjusios nutarties vykdymą – 268,89 Eur sumokėjimą trečiajam asmeniui grindė sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra išskirtiniai ir savaime pakankami teismo nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išdėstymui net dvejiems metams. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos atskirojo skundo argumentai iš esmės pakartoja jau nagrinėtus pirmosios instancijos teisme ir nepaneigia šio teismo išvados.
  2. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką.
  3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
  4. Šios nuostatos suponuoja, kad vien bloga turtinė šalies padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo visais atvejais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra išskirtiniai ir pakankami teismo nutarties vykdymo išdėstymui net dvejiems metams.
  5. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų bent pradėjusi vykdyti teismo nutartį, kuri yra įsiteisėjusi nuo 2016 m. sausio 18 d., t. y. aštuonis mėnesius. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Tai suponuoja prielaidas išvadai, kad apeliantė nededa jokių pastangų teismo nutarties įvykdymui.
  6. Iš apeliantės trečiojo asmens naudai priteista 268,89 Eur suma santykinai nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią sumą apeliantė, jei būtų norėjusi, nuo nutarties įsiteisėjimo jau galėjo būti sumokėjusi visą ar beveik visą net mokant ją nedidelėmis dalimis. Ši aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad apeliantė nededa jokių pastangų teismo nutarties įvykdymui.
  7. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jos pajamas sudaro tik darbo užmokestis, kurio mėnesinis vidurkis 2015 metais buvo 472,48 Eur, viena augina nepilnametį sūnų, turi kitų skolinių įsipareigojimų, neturi nekilnojamojo turto, nėra išimtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vaiko išlaikymas nėra jos vienos pareiga. Jos nurodomi turtiniai įsipareigojimai taip pat negali lemti aptariamo teismo procesinio sprendimo nevykdymo iki šiol ir tęsti jį dar dviejų metų laikotarpį.
  8. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl to – apeliantei nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas – darytina išvada, kad išdėstyti teismo nutarties vykdymą nėra pagrindo.
  9. Sprendžiant sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Minėta, kad apeliantė neapmoka nė dalies priteistos sumos jau pakankamai ilgą laiką. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė pati inicijavo teisminį procesą, taigi, turėjo įsivertinti ir tai, kad nesėkmės atveju gali tekti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
  10. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliantės pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11256-784/2014, kuriuo jai išdėstytas 868 Eur baudos mokėjimas dvejiems metams. Šis nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamam klausimui šioje byloje, nes kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į tuo metu esančią asmens turtinę padėtį bei kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymui (CPK 284 str.).
  11. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

11Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai