Byla 2A-911/2014

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ikura“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo INTEROCEAN SEAFOODS CO. ieškinį atsakovams V. B. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Ikura“ dėl skolos priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Ikura“ 168 130,60 JAV dolerių įsiskolinimą už lašišinių žuvų ikrus ir 251 448,49 JAV dolerių dydžio žalos atlyginimą; solidariai iš atsakovų UAB ,,Ikura“ ir V. B. 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą už ikrų perdirbimo įrenginius; procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai – aštuonerius metus ieškovas atsakovo UAB ,,Ikura“ užsakymų pagrindu (žodiniu susitarimu) tiekdavo atsakovui žuvų ikrų žaliavą, kurią UAB „Ikura“ perdirbdavo ir parduodavo mažmeninėje rinkoje. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB ,,Ikura“ yra neatsiskaitęs su ieškovu už tiektus ikrus pagal ieškovo išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2013 m. vasario 20 d., pagal kurias atsakovo UAB ,,Ikura“ įsiskolinimas sudaro 168 130,60 JAV dolerių. Ieškovas nurodė, kad ieškovas finansavo atsakovo ikrų perdirbimo įrenginių įsigijimą, todėl 2012 m. kovo 19 d. atsakovai UAB „Ikura“ ir V. B. pasirašė skolinį įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo ieškovui sumokėti už perkamus įrenginius. Ieškovo teigimu, nors įrenginius pirko atsakovas UAB „Ikura“, tačiau skolos dokumentas (skolinis įsipareigojimas) buvo pasirašytas abiejų atsakovų, nes kitu atveju ieškovas nebūtų finansavęs įrenginių pirkimo. Ieškovo teigimu, pagal šią mišrią sutartį (turinčią tiek paskolos, tiek lizingo požymių) abu atsakovai laikytini solidariais skolininkais.

8Be to, tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Ikura“ 2013 m. vasario 8 d. buvo sudaryta sutartis, kurios 3 punkte atsakovas UAB ,,Ikura“ nurodė sutinkantis iki 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigos sumokėti 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas ir jas ,,išimti“. Šios ikrų atsargos į UAB „VPA LOGISTICS“ sandėlį Klaipėdoje buvo atgabentos atsakovo užsakymu ir laikomos daugiau negu metus laiko. Ieškovo teigimu, jis ne kartą atsakovo teiravosi, kada ikrų atsargos bus realizuotos; atsakovas tikino, kad jos bus tinkamai realizuotos. Tačiau 2013 m. balandžio 10 d. atsakovas pranešė, kad iš VPA neims jokių ikrų, t. y. atsisakė vykdyti sutartį, todėl ieškovas buvo priverstas skubiai realizuoti šias ikrų atsargas, tokiu būdu mažindamas patiriamus nuostolius, nes dėl ilgo laikymo jų kokybė prastėjo, darėsi sunku surasti pirkėją. Ikrų atsargas pavyko parduoti 2013 m. birželio mėnesį už 86 225,85 JAV dolerių, todėl ieškovas atsakovui nevykdant sutarties patyrė 251 448,49 (337 674,34 – 86 225,85) JAV dolerių nuostolį.

9Atsakovas V. B. nesutiko su ieškinio dalimi, kuria prašoma iš jo solidariai su atsakovu UAB ,,Ikura“ priteisti 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą už ikrų perdirbimo įrenginius, nurodydamas, kad minėtus įrenginius pirko atsakovas UAB ,,Ikura“, o ne V. B., o 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą atsakovas V. B. pasirašė kaip UAB ,,Ikura“ direktorius, o ne kaip fizinis asmuo.

10Atsakovas UAB ,,Ikura“ sutiko su ieškinio reikalavimais priteisti iš jo 168 130,60 JAV dolerių įsiskolinimą už lašišinių žuvų ikrus ir 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą už ikrų perdirbimo įrenginius. Prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, motyvuodamas šį prašymą sunkia įmonės finansine padėtimi ir teiginiais, kad įsiskolinimas susidarė dėl ieškovo kaltės. Nesutiko su ieškinio dalimi dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punktas, kuriame atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo pabaigos sumokėti 355 598 JAV dolerių už VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas, yra organizacinio pobūdžio ir nesukūrė pirkimo–pardavimo teisinių pasekmių. Be to, pasak atsakovo, jis turėtų būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, nes dėl ieškovo kaltės (ikrai buvo ieškovo žinioje, turėjo būti tinkamai supakuoti, kad nesudžiūtų; ikruose trūko svorio) atsirado nuostoliai.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį iš esmės patenkino – ieškovui iš atsakovo UAB ,,Ikura“ priteisė 168 130,60 JAV dolerių skolą, 251 448,49 JAV dolerių žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo UAB ,,Ikura“ ir subsidiariai iš atsakovo V. B. priteisė 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą už perdirbimo įrenginius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

13Teismas, priteisdamas iš atsakovo UAB ,,Ikura“ 168 130,60 JAV dolerių įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovas šį įsiskolinimą pripažįsta, o skolą patvirtina byloje pateikti dokumentai.

14Vertindamas ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą už ikrų perdirbimo įrenginius, teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Ikura“ pirko iš ieškovo ikrų perdirbimo įrenginius, kurie buvo pristatyti atsakovui 2012 m. birželio 6 d., t. y. tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo eigoje – 2012 m. kovo 19 d. buvo pasirašytas skolinis įsipareigojimas, kuriuo V. B. ir UAB „Ikura“ įsipareigojo ieškovui už gautus įrenginius sumokėti 118 030 JAV dolerių iki 2013 m. gruodžio 31 d.; šį dokumentą pasirašantys asmenys nurodyti abu atsakovai – V. B. ir UAB „Ikura“. Šį skolinį įsipareigojimą teismas kvalifikavo kaip atsakovo V. B. garantiją, kuria V. B. garantavo, kad UAB ,,Ikura“ atsiskaitys už įsigyjamus įrenginius. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į šalių susiklosčiusį tarpusavio bendradarbiavimą, verslo praktiką, aplinkybę, kad atsakovas UAB ,,Ikura“ įgijo įrenginius už juos nesumokėdamas iš karto, kad atsakovas V. B. yra atsakovo UAB ,,Ikura“ direktorius ir akcininkas.

15Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad tai mišri sutartis, kadangi tai yra vienašalis sandoris, kurį pasirašė tik atsakovas. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad atsakovas V. B. šį dokumentą pasirašė kaip įmonės atstovas, nes: 1) dokumente nenurodyta, kad pasirašo direktorius, 2) dokumento tekste atsakovas aiškiai nurodomas kaip fizinis asmuo, 3) ieškovui ir atsakovui UAB „Ikura“ tokio dokumento pasirašymas, atsižvelgiant į jų verslo praktiką (žodinius susitarimus, susirašinėjimus el. paštu), būtų visiškai nebūdingas, nereikalingas ir netikslingas, tuo tarpu garantijai (jos įrodymui) būtina rašytinė forma. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas V. B., būdamas įmonės vadovas ir akcininkas, daug metų dalyvaudamas komercinėje, ūkinėje veikloje, neabejotinai suprato arba turėjo suprasti, kad jo pasirašytas skolinis įsipareigojimas sukels jam, kaip garantui, teisines pasekmes. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas sukėlė atsakovui V. B., kaip garantui, pareigą atsiskaityti su ieškovu (kreditoriumi), jeigu neatsiskaito atsakovas UAB „Ikura“ (skolininkas), tačiau ši atsakovo pareiga yra subsidiari (CK 6.90 str. 1 d., 6.92 str. 1 d.), o ne solidari. Dėl nurodytų aplinkybių teismas 115 086,82 JAV dolerių skolą už ikrų perdirbimo įrenginius ieškovui priteisė iš atsakovo UAB „Ikura“ ir subsidiariai iš atsakovo V. B..

16Teismas, nustatęs atsakovo UAB ,,Ikura“ civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 251 448,49 JAV dolerių žalą, kurią ieškovas patyrė atsakovui UAB ,,Ikura“ atsisakant vykdyti 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punktą – iki 2013 m. rugsėjo pabaigos sumokėti sutartą 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas ir jas ,,išimti“. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovo UAB ,,Ikura“ užsakymu lašišinių žuvų ikrus į UAB „VPA Logistics“ sandėlius (šaldytuvus) atgabeno 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. gegužės 18 d., tačiau atsakovas, vis žadėdamas juos panaudoti, dėl įvairių priežasčių delsė tai daryti. Spręsdamos susidariusią situaciją, šalys 2013 m. vasario 8 d. pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti 355 598 JAV dolerių už VPA šaldytuvuose saugomus ikrus, tačiau 2013 m. balandžio 10 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad iš VPA neims jokių ikrų. Tuomet ieškovas ėmėsi priemonių šiuos ikrus parduoti ir ikrai buvo parduoti 2013 m. birželio 10 d. už 86 225,85 JAV dolerių sumą. Atlikęs inventorizaciją, ieškovas pagal ikrų likutį nustatė, kad už VPA šaldytuvuose saugomus ikrus atsakovas turėjo sumokėti 337 674,34 JAV dolerių, todėl prašė priteisti 251 448,49 (337 674,34 - 86 225,85 ) JAV dolerių nuostolių.

17Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo motyvą, kad Sutarties 3 punktas yra organizacinio pobūdžio, nes atsakovas jo nepagrindė. Priešingai, teismas sprendė, kad tai yra aiškus atsakovo prisiimtas įsipareigojimas už jau nupirktus ikrus sumokėti ir juos realizuoti. Teismo vertinimu, atsakovui atsisakius imti šiuos ikrus, nenurodžius pagrįstų motyvų, atsakovas neabejotinai atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė susitarimą (vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę). Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d.); nuostoliai yra nustatyti ir pagrįsti (skirtumas tarp turėtų gauti pajamų ir gautų pajamų), nes ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų vykdęs susitarimą. Teismas nurodė, jog duomenų, kad ikrai buvo parduoti per pigiai, nėra. Teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šie ikrai buvo parduoti tokia kaina, kadangi dėl ilgo jų sandėliavimo jų kokybė mažėjo ir buvo sunku surasti pirkėją, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo užsakymą šie ikrai buvo dar 2012 m. vasario mėnesį atgabenti į Lietuvą ir nerealizuoti ilgą laiką. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys, kaip sąlyga civilinei atsakomybei kilti, neabejotinai egzistuoja, nes atsakovas atsisakė vykdyti Sutartį, dėl ko ieškovas negavo planuojamų pajamų ir buvo priverstas, mažindamas nuostolius, parduoti ikrus, negaudamas už juos šalių sutartos kainos.

18Teismas atsakovo motyvus dėl jo atleidimo nuo atsakomybės dėl to, kad ieškovas galbūt netinkamai supakavo ikrus, ikruose trūko svorio, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, jog tam, kad atsakovą būtų galima atleisti nuo civilinės atsakomybės turi būti nustatyta ieškovo kaltė dėl žalos atsiradimo arba, kad ieškovo tyčia ar neatsargumas prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių ieškovo veiksmų, kurie galėjo daryti įtaką nuostolių atsiradimui ar jų padidėjimui (priešingai, ieškovas, sužinojęs apie atsisakymą vykdyti prievolę, ėmėsi kuo skubiau parduoti prekę, kad būtų sumažinti nuostoliai). Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo motyvams pagrįsti, nenuginčijo 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punkto, kuriuo įsipareigojo sumokėti 355 598 JAV dolerius. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą atsakovo motyvą, kad Sutarties 3 punkto 2 sakinys (viena iš sąlygų) – „Siekdama padengti įsiskolinimą bendrovei „Interocean“, išimdama įvairias ikrų partijas UAB „Ikura“ sumokės už dvigubą išimtą kiekį“, – prieštarauja Sutarties kitų punktų (1 p., 2 p.) sąlygai dėl įsiskolinimo išdėstymo (ji turi greičiau sumokėti įsiskolinimą, negu numatyta kituose punktuose) ir leidžia spręsti, kad 3 punktas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl bendradarbiavimo. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas atlyginti nuostolius, nesivadovauja šia atsakovo akcentuojama Sutarties 3 punkto sąlyga. Teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad minima sąlyga neatitinka kitų Sutarties sąlygų dėl įsiskolinimo mokėjimo terminų, tačiau sprendė, kad ši sąlyga neturi įtakos (nepanaikina) prisiimtų įsipareigojimų vykdymui pagal Sutarties 3 punkto 1 sąlygą (1 sakinys). Pasak teismo, atsakovas, matydamas, kad jo minima sąlyga prieštarauja kitoms Sutarties sąlygoms, gali jos nevykdyti, tačiau negali atsisakyti vykdyti visos sutarties (kitų sąlygų), nes Sutarties vykdymas galimas ir netaikant (panaikinus) šios sąlygos.

19Atsakovo UAB ,,Ikura“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismas atmetė. Teismas pagal turimus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis už 2012 metus nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę bylos nagrinėjimo dieną, taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis gerės ateityje, sprendė, kad pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra. Teismas nurodė, kad atsakovo motyvai, jog dėl ieškovo kaltės jis negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų nėra pagrįsti ir byloje neįrodyti, todėl neturi įtakos vertinant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

21Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš apelianto subsidiariai su atsakovu UAB ,,Ikura“ priteista 115 086,82 JAV dolerių skolos ir ieškinio reikalavimą dėl 115 086,82 JAV dolerių skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto V. B. atmesti.

22Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas yra apelianto garantija. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas laikėsi pozicijos, kad minėtas skolinis įsipareigojimas turi būti vertinamas kaip atsakovo UAB ,,Ikura“ organizacinio pobūdžio susitarimas, kuriuo atsakovas UAB ,,Ikura“ įsipareigojo ateityje įsigyti iš ieškovo ikrų perdirbimo įrangą už ją atsiskaitant ne iš karto, o mokėjimus išdėstant nustatytam laikotarpiui. Apeliantas šį įsipareigojimą pasirašė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB ,,Ikura“ direktorius ir šis įsipareigojimas teisines pasekmes sukūrė tik UAB ,,Ikura“. Minėtame skoliniame įsipareigojime yra aptariami atsakovą UAB ,,Ikura“ liečiantys įsipareigojimai, susiję su ikrų perdirbimo įrangos pirkimu, mokėjimų išdėstymu ir palūkanų dydžiu, o tai reiškia, kad ginčo dokumentas nelaikytinas vienašaliu apelianto V. B. sandoriu – garantija. Faktas, kad skoliniame įsipareigojime nėra nurodyta, kad jį pasirašo direktorius, savaime nereiškia, kad minėtą įsipareigojimą apeliantas pasirašė kaip fizinis asmuo. Skolinio įsipareigojimo tekstą ruošė ieškovas, todėl žodžio ,,direktorius“ nenurodymas, negali būti vertinamas kaip esminis ir apeliantui nepalankus sutarties teksto trūkumas (CK 6.193 str. 4 d.). Be to, minėto įsipareigojimo tekste yra toks sakinys ,,Tai patvirtindamas toliau pasirašęs asmuo pavedė šį skolinį įsipareigojimą patvirtinti savo pareigūnui...“. Ši nuostata patvirtina, kad apeliantas minėtą įsipareigojimą pasirašė UAB ,,Ikura“ vardu. Be to, teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius faktinius verslo santykius. Pasirašant 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą UAB ,,Ikura“ ieškovo atžvilgiu neturėjo jokių susidariusių mokėjimų vėlavimų, tai patvirtina faktas, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas sąskaitomis, išrašytomis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2013 m. vasario 20 d. Todėl teismas nepagrįstai vertino būtinybę surašyti 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą kaip tariamą ieškovo siekį gauti apelianto V. B. garantiją atsakovo UAB ,,Ikura“ nemokumo atveju. Minėtas skolinis įsipareigojimas buvo surašytas siekiant užtikrinti, kad UAB ,,Ikura“ tikrai įsigis ikrų perdirbimo įrenginį ir už jį atsiskaitys dalimis per šalių sutartą terminą, kai pradės jį naudoti ir iš šios veiklos pradės gauti pelną. Pats ieškovas minėtą įrangą įsigijo iš įmonės ,,Ryco“ ir, parduodamas įrangą atsakovui UAB ,,Ikura“, veikė kaip tarpininkas. Ieškovas minėtą įrangą įsigijo ne iš karto ir už daiktą atsiskaitė mokėdamas dalimis pagal sąskaitas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad skolinio įsipareigojimo atsiradimą lėmė ieškovo noras užsitikrinti, kad pirkimo–pardavimo sandoris tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Ikura“ tikrai įvyks ir kad pirkdamas ikrų perdirbimo įrangą iš įmonės ,,Ryco“ pats ieškovas neatsidurs dviprasmiškoje padėtyje, jei UAB ,,Ikura“ įrangos nenupirks. Ikrų perdirbimo įranga nėra plataus vartojimo prekė, todėl ieškovui buvo reikalingas patvirtinimas, kad UAB ,,Ikura“ ketinimai įsigyti ikrų perdirbimo įrangą yra tikri ir neabejotini. Skoliniame įsipareigojime buvo aptartos UAB ,,Ikura“ pareigos atsiskaitant už įsigytą vertę ir nustatytos palūkanos, todėl laikytina, kad skolinis įsipareigojimas tiesiogiai lietė UAB ,,Ikura“ ir laikyti, kad skolinis įsipareigojimas teisines pasekmes sukėlė tik apeliantui yra nesąžininga. Skoliniame įsipareigojime apeliantas pasirašė tik vieną kartą ir tai padarė kaip UAB ,,Ikura“ atstovas, o už save, kaip fizinį asmenį, nepasirašė. Be to įsipareigojimo tekste nurodytos sąvokos – ,,paskolos gavėjas“, ,,pasirašęs asmuo“ yra vartojamos vienaskaitos forma, kas reiškia, kad šis dokumentas buvo sudarytas tik su vienu asmeniu, t. y. UAB ,,Ikura“. Šios aplinkybės teismas neįvertino, nors dėl jos buvo pasisakyta teismo posėdžio metu. Be to, teismas, nustatydamas kad minėtas skolinis įsipareigojimas yra apelianto garantija, pagal kurią apeliantas subsidiariai atsakingas ieškovui, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas dėl minėto įsipareigojimo vertinimo kaip garantijos, nuomonės niekada neišreiškė.

23Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Ikura“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteisė 251 448,49 JAV dolerių žalos atlyginimą bei procesines palūkanas ir priimti naują teismo sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti. Be to, apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė atidėti teismo sprendimo vykdymą ir priimti sprendimą atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams.

24Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punkto pagrindu tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Sutarties 3 punktas yra organizacinio pobūdžio susitarimas, ir jo nevykdymo atveju apeliantui negali kilti civilinė atsakomybė. Sudarant sutartį 3 punktas buvo įtrauktas kaip alternatyvi galimybė apeliantui įsigyti papildomą kiekį ikrų. Šią apelianto poziciją patvirtina faktas, kad pagal Sutarties 1 punktą atsakovas UAB ,,Ikura“ turėjo sumokėti ieškovui 182 146,42 JAV dolerių įsiskolinimą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Darant prielaidą, kad atsakovas UAB ,,Ikura“ būtų ėmęs iš VPA sandėlių visus ikrus, kurių vertė Sutarties 3 punkte buvo nustatyta 355 598 JAV dolerių, tai Sutarties 1 punkte nurodytas įsiskolinimas turėtų būti padengtas iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, o ne iki 2013 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta Sutarties 1 punkte. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad Sutarties 3 punktas buvo nustatytas kaip organizacinis, alternatyvus susitarimas, sudarantis UAB ,,Ikura“ papildomą galimybę įsigyti lašišų ikrų kiekį, jei tai leistų UAB ,,Ikura“ finansinės galimybės, nes reikėtų žymiai greičiau padengti įsiskolinimą, numatytą Sutarties 1 punkte. Sutarties 3 punkto papildomumą, alternatyvumą ir organizacinį pobūdį patvirtina ir tai, kad pagal Sutartyje nustatytas sąlygas yra įmanoma tinkamai įvykdyti tiktai Sutarties 1 punktą arba tik 3 punktą. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pagal Sutartį galima vykdyti tik Sutarties 3 punkto 1 sąlygą (1 sakinį) nevykdant 2 sąlygos (2 sakinio). Pagal Sutarties 3 punktą ikrų išėmimas iš VPA sandėlių įmanomas tik tuo atveju, jei išimant naujus ikrų kiekius būtų dengiamas įsiskolinimas, numatytas 1 punkte ta suma, kokios vertės ikrai yra paimami. Aiškinant Sutarties 3 punktą jo skaidyti į dvi atskiras dalis negalima, o reikia jį aiškinti sistemiškai neatmetant visos Sutarties konteksto. Organizacinio pobūdžio alternatyvaus susitarimo nevykdymas atsakovui negalėjo sukelti civilinės atsakomybės ir šio Sutarties punkto pagrindu atsakovui negalėjo būti priteisiama žala.

262. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas atsisakė pirkti ikrus, nenurodydamas tokio atsisakymo motyvų. Atsakovo atsisakymą pirkti ikrus nulėmė netinkama ikrų kokybė, t. y. žymūs svorio trūkumai pakuotėse, per didelis druskos kiekis, bei surastas konservantas E211. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas UAB ,,Ikura“ pagrįstai atsisakė pirkti ikrus, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo veiksmų atsisakant pirkti ikrus neteisėtumo. Ieškovui pateikus atsakovui netinkamos kokybės ikrus, pats ieškovas laikytinas nesąžiningu ir neturinčiu teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 2 d.). Be to, ieškovas žalą patyrė dėl savo paties nesąžiningų veiksmų parduodant ginčo ikrus už ypatingai mažą kainą. Pats ieškovas, nustatęs atsakovui 355 598 JAV dolerių kainą, juos pardavė už 86 225,85 JAV dolerius, t. y. už maždaug 76 proc. mažesnę kainą. Tokie ieškovo veiksmai laikytini nesąžiningais. Ieškovas visiškai neįrodė aplinkybės, kad ikrų atsargų nebuvo galima parduoti už Sutarties 3 punkte numatytą kainą todėl, kad dėl ilgo sandėliavimo suprastėjo jų kokybė ir nebuvo galima rasti pirkėjų. Net darant prielaidą, kad ikrai iš tikrųjų išdžiūvo, dėl to atsakingas ne atsakovas – jis ikrų savo žinioje nelaikė, blogų produkcijos laikymo sąlygų nesudarė, jokiais veiksmais ikrams fizinės įtakos nedarė. Būtent ieškovas turėjo pareigą supakuoti prekes taip ir tokioje taroje, kad būtų užtikrintas tokios rūšies daiktų tinkamumas juos laikant (CK 6.342 str.). Pareiga tinkamai supakuoti daiktus būdu, kuris būtų pakankamas išlaikyti ir išsaugoti prekių kokybę, numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo. Be to, minėtuose sandėliuose buvę ikrai (tos pačios partijos) ir taip buvo mažesnio svorio, nei numatyta ant jų pakuočių. Tą pripažino ir pats ieškovas, kuris ne kartą rašė, kad net ir tokio svorio ikrus, atsižvelgiant į ikrų rinkos kainą, galima parduoti žymiai brangiau. Jei ginčo ikrai, būdami VPA sandėliuose, iš tiesų išdžiūvo ir nuvertėjo tiek, kad rinkoje jų kaina pasidarė apie 76 proc. mažesnė, kyla klausimas, kodėl atsakovas turėjo pirkti tokias nekokybiškas prekes ir kodėl ieškovui turėtų būti priteisiama tinkamos kokybės daikto vertė. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes laikytina, kad ieškovas nepatyrė nuostolių, nes ginčo ikrus pardavė už tokią rinkos kainą, kokios šie ikrai buvo realiai verti. Net ir laikant, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, tai nebent į realiai patirtas išlaidas (pvz. ikrų atvežimo į Lietuvą išlaidas, sandėliavimo ar kt. realiai įrodomas ir pagrindžiamas išlaidas).

273. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo UAB ,,Ikura“ prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Šiuo metu UAB ,,Ikura“ veiklą vykdo, jos nėra sustabdžiusi ar apribojusi, o tokios didelės finansinės naštos atsiradimas tikrai lems įmonės veiklos problemas. Be to, teismas nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus atsakovo motyvus, kad atsakovas iš dalies dėl ieškovo kaltės negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Byloje prijungti elektroniniai laiškai, kuriuose yra duomenų apie svorio trūkumus ikrų pakuotėse, taip pat konservanto E211 radimą ir šių aplinkybių neneigė pats ieškovas. Be to, sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas UAB ,,Ikura“ pagal veiklos vykdymo apyvartas palyginti su ieškovu yra labai smulki įmonė, todėl pinigų suma, kuri atsakovui yra labai didelė, ieškovui nėra tokia reikšminga.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas INTEROCEAN SEAFOODS CO. prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais motyvais:

291. Atsakovas V. B. nepagrįstai teigia, kad atsakovas neturėjo nuoseklios nuomonės, kaip vertinti 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą. Ieškovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šis 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas sukuria piniginę pareigą sumokėti 115 086,82 JAV dolerių sumą ir atsakovui V. B.. Atsakovas V. B. nepagrįstai teigia, kad minėtą skolinį įsipareigojimą atsakovas pasirašė kaip UAB ,,Ikura“ direktorius, o ne kaip fizinis asmuo. 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas yra mišraus pobūdžio – viena vertus, tai yra atsakovo UAB ,,Ikura“ patvirtinimas įsiskolinimo, kurį šalys numatė dengti atitinkamomis dalimis, o kita vertus, kaip nurodė pats teismas, tai yra atsakovo V. B. garantija. Teismas pagrįstai nurodė, kad skolinį įsipareigojimą pasirašantys asmenys nurodyti abu atsakovai – V. B. ir UAB ,,Ikura“. Vertinant vien tik lingvistinį Skolinio įsipareigojimo tekstą, jame nėra nurodyta, kad atsakovas V. B. pasirašo kaip UAB ,,Ikura“ direktorius, o priešingai, yra nurodytas atsakovas V. B. – fizinis asmuo. Vertinant Skolinį įsipareigojimą sistemiškai, abu atsakovai – UAB ,,Ikura“ ir V. B. yra nurodyti šalimis minėto įsipareigojimo pradžioje, tekste ir prie pasirašančių asmenų. Tiek V. B. vardu, tiek UAB ,,Ikura“ vardu prisiimti įsipareigojimus pakako V. B. parašo, todėl atsakovas V. B. pasirašė tik vieną kartą tiek savo, tiek UAB ,,Ikura“ vardu tam skirtoje vietoje prie pasirašančių asmenų. Sąlyginis posakis ,,paskolos gavėjas“ buvo pasirinktas apibūdinti du skolininkus – UAB ,,Ikura“ ir V. B., o faktas, kad šis apibrėžimas vartojamas tik vienaskaitos forma kaip tik pabrėžia, kad abu šie subjektai yra vienodai ir tiesiogiai įsipareigoję prieš ieškovą padengti įsiskolinimą. Ieškovas be atsakovo V. B. prisiimto mokėjimo įsipareigojimo neparduotų įrangos, todėl atsakovo V. B. atleidimas nuo pareigos sumokėti 115 086,82 JAV dolerių sumą pastatytų ieškovą į tokią padėtį, kurios ieškovas siekė išvengti sudarydamas Skolinį įsipareigojimą. Skolinio įsipareigojimo tekstas ,,Tai patvirtindamas toliau pasirašęs asmuo pavedė šį skolinį įsipareigojimą patvirtinti savo pareigūnui...“ nekeičia teismo pateiktos Skolinio įsipareigojimo kvalifikacijos. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovas ieškinyje kaip faktinį pagrindą nurodė atsakovo pareigą įvykdyti piniginę prievolę pagal Skolinį įsipareigojimą, todėl teismas, priteisdamas šią sumą, negalėjo išeiti už ieškinio ribų. Faktas, kad teismas nesutiko su ieškovo prašytu prievolės įvykdymo būdu, nereiškia, kad teismas privalėjo atmesti ir patį reikalavimą dėl įpareigojimo vykdyti prievolę.

302. Teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Ikura“ 251 448,49 JAV dolerių žalą. Skirtingai nei teigia apeliantas, 2013 m. vasario 8 d. Sutartis buvo teisiškai įpareigojantis susitarimas pirkti–parduoti lašišų ikrus. Apelianto teiginiai, kad Sutarties 3 punktas tebuvo organizacinio pobūdžio, prieštarauja Sutarties tekstui, kuriame užfiksuotas aiškus šalių susitarimas dėl ikrų pardavimo. Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti visiškai pakanka šalių susitarimo dėl sutarties dalyko. Be to, šiuo atveju šalys buvo susitarusios ne tik dėl Sutarties dalyko – ikrų ir jų kiekio, bet ir dėl minėtų ikrų konkrečios kainos bei termino įsipareigojimams įvykdyti. Be to, atsakovas ne tik sutiko su šiomis sąlygomis, bet ir pradėjo jas vykdyti. Faktas, kad Sutarties 3 punkte šalys buvo papildomai susitarusios, kad ,,Siekdama padengti įsiskolinimą bendrovei ,,Interocean“ išimdama įvairias ikrų partijas UAB ,,Ikura“ sumokės už dvigubą išimtą kiekį“, neturi įtakos teismo nustatytam faktui, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Jei atsakovas UAB ,,Ikura“ tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, tai minėtas įsiskolinimas, įtvirtintas Sutarties 1 punkte, tiesiog būtų padengtas anksčiau nei numatyta Sutarties 1 punkte. Įsiskolinimo, įtvirtinto Sutarties 1 punkte, pagreitintas padengimas neprieštarauja Sutarties 1 punktui, įtvirtinančiam galutinį terminą, kurio atsakovas negalėjo pažeisti. Darant prielaidą, kad 2013 m. vasario 8 d. Sutarties 3 punktas yra organizacinio pobūdžio ir atsakovui jokių pareigų nesukūrė, neaišku, kodėl tada atsakovui UAB ,,Ikura“ 2013 m. balandžio 10 d. reikėjo pranešti, kad Sutarties jis nevykdys. Be to, atsakovas neginčija, kad minėtos Sutarties 1 ir 2 punktai yra privalomi, tačiau ginčijamas tos pačios Sutarties 3 punkto privalomumas. Atsakovas 2013 m. balandžio 10 d. pranešimu vienašališkai atsisakydamas vykdyti Sutartį, šio atsisakymo nepagrindė tariama netinkama ikrų kokybe. Atsakovas klaidina teismą, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas tik dėl produktų, pristatytų pagal Sutarties 1 punktą, kokybės ir tai tik dėl vienos rūšies ikrų Yukon, kurį šalys išsprendė tokiu būdu, kad ieškovas suteikė atsakovui 14 000 JAV dolerių nuolaidą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ikrų, numatytų Sutarties 3 punkte, blogos kokybės. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas turi teisę tik į realių patirtų išlaidų atlyginimą, nepateikė motyvų, kodėl nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma CK 6.258 straipsnio 5 dalies norma dėl žalos apskaičiavimo pagal kainų skirtumo principą. Atsakovo teiginiai, kad ikrai buvo parduoti neva už ne rinkos kainą nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Skirtingai nei teigia atsakovas, ikrai išdžiūvo ne dėl to, kad buvo laikomi VPA sandėliuose, o dėl pernelyg ilgo šių ikrų laikymo sandėlyje. Ieškovas nuolat teiravosi atsakovo, ar ir kada atsakovas ketina realizuoti ikrų atsargas bei rekomenduodavo tai padaryti kuo greičiau, kol ikrų atsargų galiojimas nesibaigė, o rinkoje laikėsi aukštos kainos prieš artėjantį Kalėdų laikotarpį. Tuo tarpu atsakovas iki pat 2013 m. balandžio 10 d. tikino atsakovą, kad ikrų atsargos bus panaudotos.

313. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad po 2 metų jis bus pajėgus vykdyti teismo sprendimą, kas sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą atmesti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas yra kaltas dėl įsiskolinimo susidarymo yra nepagrįsti. Skirtingai nei teigia atsakovas, ieškiniu prašoma priteisti 534 665,91 JAV dolerių suma yra itin reikšminga ieškovui, todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neproporcingai pažeistų ieškovo interesus. Atsakovas nesilaikė pradinių mokėjimo terminų, taip pat pažeidė ir šalių naujai suderintą mokėjimo grafiką, todėl nėra jokių garantijų, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovas bus pajėgus vykdyti teismo sprendimą.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

34Dėl 115 086,82 JAV dolerių skolos priteisimo iš atsakovo V. B.

35Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų UAB ,,Ikura“ ir V. B. solidariai 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą už ikrų perdirbimo įrenginius, kildinamą iš 2012 m. kovo 19 d. skolinio įsipareigojimo nevykdymo. Skundžiamu sprendimu teismas atsakovo V. B. atžvilgiu taikė subsidiarią atsakomybę, 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą kvalifikuodamas kaip atsakovo V. B. garantiją (CK 6.90 str. 1 d.). Šios teismo sprendimo dalies ieškovas neskundžia. Teismui nustačius subsidiarią atsakovo V. B. atsakomybę, kolegija neturi pagrindo jo atžvilgiu susiklosčiusį teisinį santykį pagal 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą kvalifikuoti kitaip nei garantija.

36Atsakovo V. B. argumentas, kad 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas teisines pasekmes sukelia tik atsakovui UAB ,,Ikura“, atmestinas kaip nepagrįstas. Tokio teiginio nepagrįstumą patvirtina skolinio įsipareigojimo turinys. Minėto įsipareigojimo pradžioje nurodyta, kad paskolos gavėjas yra V. B. ir UAB ,,Ikura“, skolinio įsipareigojimo tekste nurodyta, kad už gautą vertę sumokėti 118 030 JAV dolerių įsipareigoja V. B. ir UAB ,,Ikura“, skolinio įsipareigojimo pabaigoje kaip paskolos gavėjas taip pat nurodyti abu atsakovai – ,,V. B., UAB ,,Ikura“ (1 t., b. l. 42-43). Kolegijos vertinimu, šios nuostatos reiškia, kad skoliniame įsipareigojime aiškiai įtvirtinta, kad mokėjimo prievolė pagal šį įsipareigojimą kyla abiem atsakovams. Vien faktas, kad skoliniame įsipareigojime sąvoka ,,paskolos gavėjas“ vartojama vienaskaitos forma, kai pačiame dokumento tekste prie sąvokos ,,paskolos gavėjas“ nurodomi abu atsakovai, nesudaro pagrindo teigti, kad pagal minėtą skolinį įsipareigojimą mokėjimo prievolė kyla tik vienam iš atsakovų, šiuo atveju, anot atsakovo V. B., tik atsakovui UAB ,,Ikura“.

37Kaip minėta, skolinio įsipareigojimo pabaigoje, ties pasirašymo vieta, nurodyti abu atsakovai. Tai, kad minėto įsipareigojimo pabaigoje nurodyta nuostata - ,,Tai patvirtindama toliau pasirašęs asmuo pavedė šį skolinį įsipareigojimą patvirtinti savo pareigūnui, kurį tinkamai įgaliojo ir kuriam tą padaryti nurodė UAB ,,Ikura“ vadovas V. B.“ nereiškia, kad atsakovas V. B. pasirašė tik UAB ,,Ikura“ vardu. Kolegijos vertinimu, ši nuostata numatyta tiems atvejams, jei UAB ,,Ikura“ vardu pasirašytų ne jos vadovas, o kitas įgaliotas asmuo. Prie atsakovo V. B. parašo nėra numatyta, kad jis pasirašo tik kaip UAB ,,Ikura“ direktorius. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Skolinis įsipareigojimas nėra pasirašytas atsakovo V. B. kaip fizinio asmens.

38Be to, kolegijos vertinimu, byloje reikšminga aplinkybė, kad Skolinio įsipareigojimo surašymo metu atsakovas V. B. buvo UAB ,,Ikura“ akcininkas, turėjęs 60 proc. akcijų, o jo sugyventinė V. M. 40 proc. akcijų (2 t., b. l. 144), t. y. įmonė nuosavybės teise priklausė atsakovui V. B. ir jo sugyventinei.

39Ginčo, kad pagal šį įsipareigojimą mokėjimo pareiga kyla ir atsakovui ,,Ikura“, byloje nėra. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu teismas įsiskolinimą už ikrų perdirbimo įrenginius priteisė ir iš atsakovo UAB ,,Ikura“ kaip pagrindinio skolininko (šios teismo sprendimo dalies atsakovas UAB ,,Ikura“ neskundžia). Ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, kad minėtas skolinis įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip atsakovo V. B. garantija. Įstatymas numato imperatyvų reikalavimą, kad garantija turi būti rašytinė (CK 6.91 str.), tačiau tai nereiškia, kad ji būtinai turi būti surašyta atskiru dokumentu.

40Apelianto teigimu, minėtas skolinis įsipareigojimas yra organizacinio pobūdžio UAB ,,Ikura“ įsipareigojimas ateityje nupirkti įrangą ir už ją sumokėti, todėl jis negali būti vertinamas kaip apelianto V. B. garantija. Su tokiu teiginiu kolegija nesutinka. Kaip pirmiau buvo nurodyta, Skolinio įsipareigojimo turinys patvirtina, kad pagal jį atsiskaityti įsipareigojo abu atsakovai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui UAB ,,Ikura“ įranga buvo pristatyta, todėl apelianto teiginys, kad pagal šį susitarimą jam nekyla mokėjimo pareiga, yra atmestinas.

41Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad teismas, iš atsakovo V. B. priteisdamas 115 086,82 JAV dolerių įsiskolinimą subsidiariai, o ne solidariai, peržengė ieškinio ribas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas. Pateiktu ieškiniu, kaip minėta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 115 086,82 JAV dolerių skolą, susidariusią atsakovams neatsikaitant pagal 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą; tenkindamas ieškinį teismas šių ieškinio ribų neperžengė. Ta aplinkybė, kad teismas iš 2012 m. kovo 19 d. skolinio įsipareigojimo atsiradusį ieškovo ir atsakovo V. B. teisinį santykį kvalifikavo kaip garantiją ir taikė kitokį prievolės įvykdymo būdą, nereiškia ieškinio ribų peržengimo (CPK 185 str.).

42Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo V. B. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta šio apelianto subsidiari atsakomybė už ikrų perdirbimo įrenginius.

43Dėl 251 448,49 JAV dolerių nuostolių priteisimo

44Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Ikura“ 251 448,49 JAV dolerių nuostolius, atsakovo atžvilgiu prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, atsakovui atsisakius vykdyti 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punkto nuostatą.

45Sutarties 3 punktas suformuluotas taip: ,,Dėl VPA lašišų ikrų atsargų: UAB ,,Ikura“ sutinka iki 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigos sumokėti sutartą 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas ir jas išimti (kaip nurodyta prieduose). Siekdama padengti įsiskolinimą bendrovei ,,Interocean“, išimdama įvairias ikrų partijas UAB ,,Ikura“ sumokės už dvigubą išimtą kiekį.“ (1 t., b. l. 31). 2013 m. balandžio 10 d. el. paštu atsakovas UAB ,,Ikura“ informavo ieškovą, kad iš VPA neims jokių ikrų (1 t., b. l. 70).

46Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 251 448,49 JAV dolerių nuostolius, konstatavęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.256 str., 6.246-6.249 str.).

47Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantas iš esmės grindžia dviem argumentais. Pirma, Sutarties 3 punktas yra organizacinio pobūdžio ir jo nevykdymas negali sukelti teisinių pasekmių. Antra, atsakovui civilinė atsakomybė negali kilti arba ji turi būti mažinama, kadangi šios nuostatos atsakovas negalėjo įvykdyti dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

48Kolegijos vertinimu, Sutarties 3 punkte įtvirtinta sąlyga, kurioje numatyta, kad: ,,UAB ,,Ikura“ sutinka iki 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigos sumokėti sutartą 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas ir jas išimti“ patvirtina aiškų atsakovo įsipareigojimą nustatytu terminu nupirkti iš ieškovo ikrus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Kolegija sutinka su ieškovo vertinimu, kad ši sąlyga turėtų būti vertinama kaip šalis įpareigojantis susitarimas pirkti–parduoti lašišų ikrus. Be to, šiame kontekste aktuali byloje nustatyta aplinkybė, kad minėti ikrai į UAB ,,VPA logistics“ sandėlius buvo pristatyti paties atsakovo UAB ,,Ikura“ užsakymu dar iki šios sutarties sudarymo (2012 m. pirmoje pusėje). Todėl apelianto teiginys, kad Sutarties 3 punktu buvo numatyta atsakovo preliminari galimybė įsigyti ikrus, kurie jau iki šios sutarties sudarymo ieškovo buvo pristatyti paties atsakovo užsakymu, yra nelogiškas (CPK 185 str.).

49Sutarties 3 punkto 2 sakinys – ,,Siekdama padengti įsiskolinimą bendrovei ,,Interocean“, išimdama įvairias ikrų partijas UAB ,,Ikura“ sumokės už dvigubą išimtą kiekį.“, skirtingai nei teigia apeliantas, nepaneigia atsakovo įsipareigojimo nupirkti minėtus ikrus už sutartą kainą. Kolegijos vertinimu, ši nuostata įtvirtina alternatyvią Sutarties 1 ir 2 punktuose nustatytą atsakovo susidariusio įsiskolinimo už ikrus ir ikrų perdirbimo įrenginius mokėjimo galimybę, tačiau nepaneigia atsakovo pareigos iki 2013 m. rugsėjo pabaigos sumokėti ieškovui sutartą 355 598 JAV dolerių sumą už ikrus ir juos realizuoti.

50Atmestinas kaip neįrodytas ir apelianto argumentas, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės arba civilinė atsakomybė sumažinta, kadangi vykdyti Sutarties 3 punkte numatytos pareigos atsakovas negalėjo dėl ieškovo kaltės (CK 6.248 str., 6.259 str. 4 d.). Ieškovo kaltę atsakovas grindžia netinkama pateiktų ikrų kokybe; šią aplinkybę įrodinėja byloje pateiktais el. laiškais (2 t., b. l. 57-79). Minėti laiškai, kuriais atsakovas įrodinėja ieškovo tiekiamų ikrų trūkumus dėl kiekio ir kokybės, buvo rašyti 2012 metais, t. y. dar iki 2013 m. vasario 8 d. sutarties sudarymo (2 t., b. l. 58-67, 72-77), vadinasi, atsakovas, pasirašydamas Sutartį, šias aplinkybes žinojo. Be to, ieškovas prašo priteisti nuostolius, susidariusius atsakovui nenupirkus Sutarties 3 punkte numatytų ikrų, tuo tarpu minėti kiekio trūkumai, kuriuos pripažino ir ieškovas, bei atsakovo įrodinėjami kokybės trūkumai, yra dėl jau atsakovo įsigytų ikrų. Be to, bylos duomenys patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad už atsakovui parduotų ikrų nustatytus kiekio trūkumus, ieškovas atsakovui yra kompensavęs 14 000 JAV dolerių (1 t., b. l. 37). Kolegijos vertinimu, trečiojo asmens laiškas, 2013 m. kovo 13 d. adresuotas atsakovui, kuriame nurodoma, kad trečiajam asmeniui pateiktų ikrų kokybė neatitinka reikalavimų (2 t., b. l. 68-71) negali būti laikoma pakankamu įrodymu, pavirtinančiu, kad ieškovas į VPA sandėlius pristatė netinkamos kokybės ikrų žaliavą, kadangi iš minėto laiško negalima nustatyti, apie kokius ikrus yra kalbama (CPK 179 str. 185 str.). Be to, paties atsakovo UAB ,,Ikura“ (jos atstovės) pozicija dėl ieškovo tiekiamų ikrų kokybės bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – atsakovas nurodė, kad ikrai neatitinka kiekio ir kokybės reikalavimų, vėliau nurodė, kad ikrų nekokybiškumas pasireiškė tik kiekio trūkumu, tačiau pati žaliava buvo tinkama ir perdirbimui, ir prekybai (2 t., b. l. 118). Kartu pažymėtina, kad nors atsakovas įrodinėjo, kad jis atsisakė pirkti ikrus dėl netinkamos kokybės, tačiau 2013 m. balandžio 10 d. pranešime šios priežasties nenurodė (1 t., b. l. 70).

51Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, jam atsisakius vykdyti Sutarties 3 punkte numatytą įsipareigojimą nupirkti ikrus ir už juos atsiskaityti. Kitų teismo nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų atsakovas neginčijo. Kreditoriaus (ieškovo) kaltės dėl nurodytos atsakovo prievolės nevykdymo nenustatyta. Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas ieškovui priteisti nuostolius (CK 6.256 str., 6.246-6.249 str.).

52Kaip minėta, atsakovas 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punktu įsipareigojo ieškovui sumokėti 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas. Atsakovui atsisakius juos pirkti, ieškovas minėtus ikrus pardavė už 86 225,85 JAV dolerius (2 t., b. l. 10-13). Byloje nėra duomenų, kad įranga galėjo būti parduota brangiau. Be to, ieškovas, prieš parduodamas ikrus trečiajam asmeniui, atliko jų inventorizaciją ir nustatė, kad pagal ikrų likučius atsakovo mokėtina suma būtų 337 674,34 JAV dolerių. Ieškovas naują sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė todėl, kad atsakovas ją pažeidė, t. y. atsisakė vykdyti. Todėl, kolegijos vertinimu, ieškovas pagrįstai prašė priteisti nuostolius, paskaičiuotus CK 6.258 straipsnio 5 dalies tvarka (337 674,34 JAV dolerių – 86 225,85 JAV dolerių).

53Dėl nurodytų aplinkybių naikinti ar keisti teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo UAB ,,Ikura“ priteista 251 448,49 JAV dolerių, nėra pagrindo.

54Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo

55Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo UAB ,,Ikura“ prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams.

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

57Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, nustatė, kad atsakovo UAB ,,Ikura“ finansinė padėtis yra sunki, tačiau nėra duomenų, kad ateityje ji pagerės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo interesai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011).

58Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2013 m. spalio 2 d., dalies teismo sprendimu priteistų sumų atsakovas neginčijo, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki apeliacinių skundų nagrinėjimo būtų sumokėjęs bent dalį skolos. Be to, dar 2013 m. vasario 8 d. sutartimi, sudaryta tarp šalių, atsakovui buvo išdėstyti pradelstų įsipareigojimų mokėjimai, tačiau jis jų nevykdė. Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą, atsakovas po nustatyto termino turės galimybę jį įvykdyti. Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, tenkinti apelianto prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą byloje nėra (CPK 284 str., 178 str.). Kartu pažymėtina, kad atidėti vykdymo veiksmus galima ir vykdymo procese (CPK 627 str. 1 d.).

59Remiantis išdėstytu, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundai atmetami.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Ieškovas apeliaciniame procese patyrė 10 560,80 Lt advokato išlaidų (t. 2, b. l. 20-21). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą, aplinkybę, kad ta pati advokatų kontora ieškovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, atstovo darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1500 Lt (CK 1.5 str., CPK 88 str., 93 str.).

62Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu ginčijo teismo priteistą 115 086,82 JAV dolerių sumą, atsakovas UAB ,,Ikura“ ginčijo 251 448,49 JAV dolerių sumą, todėl atsižvelgiant į proporcijas, ieškovui iš atsakovo V. B. priteisiama – 465 Lt, o iš atsakovo UAB ,,Ikura“ – 1035 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str., 93 str. 1 d., 302 str.).

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš atsakovo UAB ,,Ikura“, i. k. 300635141, ieškovui INTEROCEAN SEAFOODS CO. 1035 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

66Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. ( - ) ieškovui INTEROCEAN SEAFOODS CO. 465 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.