Byla 2A-4-755/2015
Dėl servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Danguolės Nijolės Smetonienės ir Margaritos Dzelzienės,

2sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

3dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovui adv.A.Raudoniui,

4atsakovei J. J. ir jos atstovui adv.V.Kaupui,

5trečio asmens Ž. D. atstovams A. D. ir adv. L .Meškiui,

6trečiojo asmens G. L. atstovei adv. L.M.Malijauskaitei,

7Nacionalinės žemės tarnybos atstovei G. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo ir apeliacinį skundą dėl 2014 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-786/2014 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Ž. D., G. L., Anykščių regioninio parko direkcijai dėl servituto nustatymo,

Nustatė

8ieškovas R. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė atsakovei J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), nustatyti atlygintinį už 4200 litų vienkartinę kompensaciją kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4,5 m. pločio keliu, kurio ilgis 272,91 m, kelio plotas – 1228 m2, pažymėtą skaičiais 1-54, UAB „Asmija“ paruoštoje kelio, esančio žemės sklype Nr.( - ), schemoje ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodė,jog jam Aniūnų km. nuosavybės teise priklauso 8,95 ha žemės sklypas, kurį padovanojo tėvas A. K.. Tėvui į nurodytą žemės sklypą nuosavybė buvo atkurta 1994 m. vasario 25 d. Šalia yra atsakovės žemės sklypas. Kelias iki jo sklypo eina per atsakovės žemės sklypą. Iki 2007 metų atsakovė pretenzijų dėl naudojimosi jos žemės sklypu pravažiavimui nereiškė, tačiau tais metais pareiškė, jog ateityje nebeleis jam pravažiuoti jos sklype esančiu keliu, nes jos sklypo plane kelias nepažymėtas. Tai yra vienintelis jo bei kitų gyventojų kelias privažiavimui prie Rubikių ežero ir šiuo keliu naudojasi. Tuo metu, kai ieškovas pradėjo kaimo turizmo verslą, atsakovės sutikimu keliuką pagerino. Ieškovui buvo žinoma, kad Anykščių regioninio parko direkcija yra parengusi projektą dėl Rubikių ežero pakrantės poilsiavietės įrengimo ir projekte buvo numatytas būtent šis kelias prie ežero. Visą laiką iki atsakovei ėmus reikšti pretenzijas manė, jog atsakovės žemės sklype yra nustatytas servitutas, kuris leidžia naudotis šiuo keliu. Nors atsakovė nesutinka, kad būtų naudojamasi esamu keliu ir siūlo nutiesti kitą kelią, tačiau toks variantas yra susijęs su neprotingomis išlaidomis, jie realiai neįgyvendinami dėl aplinkosauginių reikalavimų. B. J. suteikiant sklypą tuo tikslu 1991-10-17 priimtame potvarkyje Nr.228 p-v yra nurodyta, kad 0,21 ha žemės skirta keliams.

9Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-05-06 sprendimu ieškinį tenkino –atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatė atlygintinį už 4200 Lt vienkartinę kompensaciją, kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4,5 m. pločio keliu, kurio ilgis 272,91 m, kelio plotas 1228 kv.m., pažymėtą skaičiais 1-54, UAB „Asmija“ paruoštoje kelio, esančio žemės sklype Nr. ( - ) brėžinyje, priteisė iš atsakovės ieškovui 131 Lt atstovavimo išlaidų ir 3900 Lt už ekspertizės atlikimą, trečiajam asmeniui Ž. D. - 3630 Lt atstovavimo išlaidų, trečiajam asmeniui G. L. - 3500 Lt atstovavimo išlaidų, į valstybės biudžetą - 92 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovui priklausantis 8,95 ha žemės sklypas ribojasi su atsakovės 13,29 ha žemės sklypu. Atsakovės žemės sklypui servitutų nenustatyta. Ieškovas naudojasi keliu, einančiu per atsakovės sklypą, kito privažiavimo į savo sklypą neturi. Atsakovė nesutiko, kad būtų nustatytas servitutas esamam keliui, pasiūlė kitus servituto variantus. Ieškovas nurodė, jog tai būtų neekonomiška, pateikė naujo kelio įrengimo sąmatas. Ieškovas ir tretieji asmenys nurodė, jog atsakovės nurodytos vietos įrengti pravažiavimo keliui nėra tinkamos, nes toje vietoje yra pelkėta,apsemia vanduo.Iš antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013-04-30 protokolo, antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-04-12 protokolo, fotonuotraukų teismas nustatė, kad atsakovės siūlomos kitos servituto vietos yra pelkėtos, netinkamos privažiavimui, užliejamos ežero, pažliugusios. Atsakovės teiginį, jog toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, kelio nebuvo, paneigė liudytojai,gyventojų apklausos protokolas.Šiuo keliu naudojasi ir pačios atsakovės klientai, kurie būna sodyboje, važiuoja žvejai, įrengta poilsiavietė.Tai, kad kelias buvo jau gana seniai, patvirtina byloje esanti 1995,2009 m. sudaryta kartografinė medžiaga,1996 bei 2005 m. ortofotografiniai žemėlapiai. Keliukas pažymėtas Anykščių regioninio parko tvarkymo plane. Utenos apskrities viršininko administracijos pateiktoje 2009-06-05 išvadoje Nr. 78-7 nurodyta, kad R. K. neturi galimybės privažiuoti prie savo sklypo ir naudojasi privažiavimu J. J. sklype, juo naudojasi ir kiti asmenys, o siūlomas J. J. kelias būtų kelis kartus ilgesnis, jo įrengimas būtų susijęs su neprotingomis išlaidomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Anykščių regioninio parko direkcijos atstovai nurodė, jog tikslingiausia ir optimaliausia nustatyti kelio servitutą jau esamame kelyje. Parko direkcijos atstovas nurodė, kad atsakovės siūlomi variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams. Teismo ekspertizės akte Nr. 13/12-056 nurodyta, kad nustačius ieškovo prašomą servitutinį privažiavimą, atsakovės sklypo vertė nepasikeistų, nes kelias sudaro geresnes sąlygas atsakovei patekti prie nuosavo miško, poilsiautojams - prie ežero, ieškovui - prie savo žemės sklypo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo pagrįstas, labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Atsakovė nesutiko su ieškovo siūloma 4200 Lt vienkartine kompensacija. Posėdžio metu liudytoja R. Š. pripažino, jog atsakovės pateiktoje atsakovės žemės sklypo vertinimo ataskaitoje yra klaidų. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovės žemės sklypo, kurio plotas 13,29 ha, rinkos vertė vertinimo dienai yra 387000 Lt. Servitutinis kelias užims 0,1228 ha žemės sklypo (3785 Lt). Pagal NT registro išrašą atsakovės žemės sklypo vertė 23216 Lt (1747 Lt už hektarą, 1747:100x0,1228=227Lt). Ieškovas pateikė VĮ Valstybės žemės fondo žemės sklypo, įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad sklypo dalies, kuri užimta keliu, vertė yra 839,95 Lt. Esant šioms aplinkybėms, priteisė ieškovo siūlomą kompensacijos sumą.

10Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-06-03 papildomu sprendimu nusprendė patenkinti trečiojo asmens Ž. D. prašymą ir priteisti jam iš atsakovės 2873,75 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, netenkino Ž. D. prašymo priteisti 2268,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Ž. D. 2013-04-22 posėdžio metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas 2873,75 Lt sumai. Šis prašymas pateiktas nepažeidžiant CPK 98 str. 1 str. 1 d. nuostatų, tačiau priimant sprendimą jis nebuvo išspręstas. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8 p., sprendė, kad 2873,75 Lt išlaidos už advokato pagalbą, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašymą dėl 2268,75 Lt bylinėjimosi išlaidų Ž. D. teismui pateikė jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir paskelbus sprendimą,todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas šio prašymo netenkino.

11Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-05-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba bylą grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes.Teismas gynė tik ieškovo bei trečiųjų asmenų interesus, nesivadovavo viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyra, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, neįgyvendino civilinio proceso tikslų - negynė atsakovės pažeistų ir ginčijamų teisių, neatkūrė tarp ginčo šalių teisinės taikos. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų galimų kelio servituto nustatymo vietų bei krypčių. Ieškovas prašė nustatyti servitutą per jo savavališkai suformuotą privažiavimą, atsakovė laikėsi pozicijos, kad galimos kitos servituto nustatymo vietos: (i) servitutas Nr.l privažiavimas per atsakovės ir Ž. D. žemės sklypų kraštinę pusę toje vietoje, kur sklypai ribojasi su G. L. sklypu; (ii) servitutas Nr. 2 - privažiavimas per atsakovės žemės sklypą; (iii) servitutas Nr. 3 - privažiavimas per Ž. D. savavališkai suformuotą per atsakovės žemės sklypą kelią, naudojamą patekimui į jo sodybą, atsakovės pievos ir miško kraštinę ribą, kuriuo ieškovas iš karto patektų į savo žemės sklypą; (iv) servitutas Nr.4 - privažiavimas per atsakovės pievą ir pamiške iki ieškovo žemės sklypo. Šie servituto variantai atsakovės teisių neproporcingai neapsunkintų, kelias užimtų tik nedidelę dalį tarnaujančių sklypų ploto, eitų per sklypų kraštines ribas, išsaugant jų vientisumą. Aplinkybė, kad atsakovės siūlomas kelias ne vasaros metu yra drėgnas ir dėl to ieškovas gali patirti tam tikrų sunkumų, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti servituto nustatymą ieškovo norimoje vietoje. Ieškovo pateiktos naujo kelio įrengimo sąmatos yra neteisingos. Dėl atsakovės siūlytų servituto nustatymo variantų Nr.l, Nr.3 ir Nr.4 ieškovas naujų privažiavimo kelių įrengimą paskaičiavo ne iki savo sklypo ribos, o iki ieškovui priklausančių statinių. Servitutas Nr.l būtų šešis kartus trumpesnis, nei ieškovo paskaičiavime, jo įrengimas kainuotų tik iki 20000 Lt. Ieškovo pateikti skaičiavimai prieštarauja kelio servituto nustatymo esmei, CK 4.111 ir 4.119 str. nuostatoms. Viešpataujančio daikto savininko pasirinkimas kaip jis savo sklype formuos kelią, kiek išlaidų patirs jį savo sklype įrengdamas, negali turėti svarbios reikšmės apriboti tarnaujančio daikto savininko teises. Iš byloje pateiktų įrodymų - VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos ortofotografinių žemėlapių matyti, kad per ieškovo žemės sklypą iki bylos iškėlimo buvo susiformavęs pravažiavimas, kurį ieškovas naudojo patekimui į savo sklypą. Šią aplinkybę patvirtina 2010-04-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovas neįrodė išnaudojęs visas objektyvias galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad net ir didelės naujo įvažiavimo įrengimo išlaidos nėra pagrindas nustatyti servitutą, nes servituto nustatymas tokiomis sąlygomis reikštų, jog vienas asmuo nepagrįstai sutaupo kito asmens sąskaita, o nepagrįstas praturtėjimas draudžiamas (CK 6.237 - 6.242 str.). Atsakovė nuo 2004 metų (kaip ir ieškovas) savo sodyboje vysto kaimo turizmo veiklą, numačiusi iškasti dar vieną tvenkinį poilsiautojams, šalia teismo sprendimu nustatyto kelio servituto statyti pavėsinę.Nustatytas greta atsakovės įrenginėjamos pavėsinės kelio servitutas blogina atsakovės kaimo turizmo veiklos vykdymą. Servitutas eina per atsakovės sklypo vidurį ir užima nemažą dalį ploto, dėl ko atsakovės sodyba yra mažiau patraukli poilsiautojams, užkerta galimybę atsakovei racionaliai ir vientisai išnaudoti bei plėsti sodybą, nepagrįstai ir neproporcingai riboja netrukdomai vykdyti ūkinę veiklą. Teismas nepaisė to, kad ieškovo pateiktame brėžinyje yra tik nupieštas servitutinis kelias ir pažymėtos jo koordinatės, tačiau iš plano nesimato kokia tiksli jo vieta žemės sklype, planas nesuderintas su žemėtvarkos institucijomis. Teismas nesuprato bylos esmės, neatskleidė ir neištyrė reikšmingų aplinkybių, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, neargumentavo, kokio servituto nustatymo siekė ieškovas.Teismas išnagrinėjo ieškovo, kaip viešojo intereso gynėjo ieškinį, sprendimu nustatė kelio servitutą ne R. K. patekti į savo sklypą, o kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius šiuo servitutiniu keliu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų įgalinimus būti viešojo intereso gynėju, kad turėtų gyvulių, kad jis ar kas nors iš aplinkinių gyventojų turėtų poreikį ginti gyvulius per atsakovės žemę iki ieškovo sklypo. Servituto turinys nustatytas neidentifikuojant, kokias teises jis ieškovui suteikia ir kokias apriboja, taip pažeidžiant CK 4.111 ir 4.112 str. nuostatas. Pagal sprendimą ieškovas gali naudoti atsakovės žemės sklypo dalį tokiu būdu kaip atrodo tinkama ieškovui. Asmenys, kurie nesinaudoja ieškovo teikiamomis kaimo paslaugomis, atvykę į ieškovo žemės sklype įrengtą poilsiavietę, turi susimokėti nustatytą rinkliavą. Servituto turinyje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės markės ir jų skaičiaus ribojimo, numatyti kelio ženklai, ribojamas pravažiavimas transporto priemonėmis asmenims, išskyrus ieškovą bei jo nurodytus klientus ir pan. Servitutas lems didesnį patogumą, o ne objektyviai pagrįstas ieškovo galimybes naudotis daiktu pagal paskirtį. Teismas neįvertino, kad pats ieškovas sukūrė situaciją dėl ko prašoma nustatyti servitutą. 2001-11-08 VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad R. K. priklausančios žemės pagrindinė tikslinė paskirtis - žemės ūkio, jokių statinių sklype nėra. L. S. firma 1999 m. suprojektavo ieškovo sklype prie Rubikių ežero statyti vasaros tipo kioską ir pirtį, kurių naudojimui nebuvo iškilęs poreikis nusistatyti sevitutinį kelią per atsakovės sklypą. Parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė įrodymų ar teisėtai ieškovo žemės ūkio paskirties žemėje atsirado statiniai. Kadangi šios institucijos prisidėjo prie ginčo dėl servituto kilimo, suprantamas jų interesas palaikyti ieškovo poziciją. Teismas nevertino ieškovo turtinės padėties, o jis neįrodė, kad atsakovės siūlomo kelio įrengimas jam yra per brangus. Ieškovas nepateikė duomenų apie gaunamas iš verslo pajamas.Teismas neįvertino aplinkybės, kad visai netoli - už 150 m. nuo atsakovės sodybos ir ieškovo statinių ant ežero kranto yra vieša poilsiavietė su dideliu restoranu ir poilsio zona, valčių prieplauka, automobilių stovėjimo aikštele, asfaltuotu privažiavimo keliu nuo rajoninės paskirties kelio ir siaurojo traukinuko galinės stoties.Vertindamas įrodymus dėl kompensacijos dydžio, teismas paviršutiniškai ištyrė bylos medžiagą, neatskleidė bylos esmės.4200 Lt vienkartinė kompensacija nėra lygiavertė kompensacija už atsakovės nuosavybės teisių apribojimą - atvirą viešą naudojimąsi keliu. Teismas nepagrįstai nevertino UAB Matininkai turto vertinimo ataskaitos, kurioje nurodoma, kad įteisinus ieškovo prašomą kelio servitutą, atsakovės sklypo vertė sumažės ne mažiau kaip 150000 Lt, o liudytoja turto vertintoja R. Š. nurodė, kad šiuo metu atsakovės turto vertės praradimas dėl kelio servituto nustatymo ieškovo pageidaujamoje vietoje, sudarytų ne mažiau kaip 100000 Lt. Teismas ir teismo ekspertas nepagrįstai nevertino atsakovės teisės į privatumą, nepatogumus dėl keliamo triukšmo, teršiamos aplinkos. Atsižvelgus į tai ir į ieškovo pateiktas naujų privažiavimo kelių įrengimo sąmatas, atsakovei priteistos kompensacijos dydis negalėjo būti mažesnis nei 100000 Lt. Teismo skirto eksperto išvada akivaizdžiai prieštarauja kitų turto vertintojų išvadoms bei suformuotai teisminei praktikai.Teismas pažeidė imperatyvius CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, reikalavimus. 2014-04-16 teismo posėdyje teisėja, išklausiusi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus (CPK 250 str. 1 d.), viešai paskelbė, jog įrodymų tyrimas baigtas ir skelbiamos baigiamosios kalbos. Teisėja eliminavo atsakovei galimybę pasinaudoti CPK nustatyta teise dalyvauti įrodymų tyrime, nevykdė CPK 200 str. 3 d. reikalavimo. Atsakovės atstovas 2014-04-16 teismo posėdyje po šalių paaiškinimų paprašė teismo užtikrinti galimybę CPK 217 str. tvarka užduoti klausimus eskpertui eksperto išvadai išaiškinti, prieštaravimams tarp turto vertintojų ataskaitų pašalinti. Atsakovės atstovas teismui paaiškino, kad teismo skirto eksperto išvada yra neaiški ir neišsami, nes: 1. Turto ir verslo vertinimo metodikos 30 p. nustato, kad vertintojas vertindamas ataskaitoje nurodo surinktų ir naudotų duomenų šaltinius, tačiau teismo paskirto eksperto ataskaitoje nėra nurodyti surinktų ir naudotų duomenų šaltiniai; nėra nurodyta, kokie konkretūs NT sandorių duomenų bazių šaltiniai (dokumentai) buvo surinkti ir panaudoti; nėra argumentuota, kodėl vertinta tik Aruodo duomenų bazė; nesant šių duomenų ataskaitoje nėra įmanoma patikrinti vertinimo teisingumo ir išsamumo; 2. Teismo ekspertas nesilaikė Metodikos 55 p. reikalavimo ir taikė tik vieną metodą - lyginamąjį. Akto 9 lape ekspertas nurodė, kodėl netaikė pajamų metodo: atsižvelgiant į tai, kad rinkoje toks turtas (virš 10 ha ploto žemės sklypas) dažniausiai perkamas, parduodamas, nei nuomojamas (išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamą sklypą), pajamų metodas šiuo vertinimo atveju netaikomas. Tačiau ekspertas neatskleidė pavartotos sąvokos „dažniausiai“ turinio, nenurodė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, nepaneigė atsakovės prielaidos, kad ekspertas, dirbantis Šiauliuose, neturėjo galimybės pasinaudoti didesne atliktų sandorių Anykščių ir aplinkiniuose rajonuose baze; 3. Akto 7 lape teigiama, jog buvo analizuojami eksperto turimo bei VĮ Registrų centras užfiksuoti duomenys apie tokio turto pardavimo sandorius per 36 mėnesius, tačiau akte nėra jokių nuorodų, kokie tie eksperto turimi sandoriai, kokie konkretūs Registrų centro duomenys panaudoti; 4. Akto 9 lape lentelėje pateikiami žemės sklypų, esančių netoli vandens telkinių, 5 pardavimo sandoriai, kurių pagrindu daromos išvados dėl atsakovės turto vertės. 2013-06-07 teismo posėdyje apklausiant liudytoją turto vertintoją, ieškovas ir tretysis asmuo domėjosi ar šios turto vertintojos naudoti skelbimai yra autentiški, ar jie buvo tikrinti, gal fiktyvūs, ar bandė ji ieškoti sandorių plačiau. Į šiuos klausimus teismo eksperto akte nėra atsakyta, bet atsakovės atstovui teismas šių klausimų teismo ekspertui pateikti neleido; 5. Nuostatų 61 p. nurodo, kad jei nėra duomenų apie parduodamo turto kainas, tai naudojama panašaus turto pasiūlos kaina, nurodant informacijos šaltinius, tačiau akte 10 lape lentelės duomenims pagrįsti nėra nurodyti informacijos šaltiniai; 6. Pagal Metodikos 60 p. darydamas (jei būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir/arba kokybinius skaičiavimo metodus, o pagal Nuostatų 62.4 p. ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Teismo eksperto akte tokių duomenų nėra nurodyta. 7. Ataskaitos 12 lape nėra paaiškinta ką reiškia teiginiai - yra pakankamai toli nuo pagrindinių sodybos pastatų; atsakovei statyti nurodytoje vietoje pastatą būtų nelogiška, nes sklype yra žymiai geresnių vietų tokio pastato statybai ir pan. Teisėja nepagrįstai atsisakė vykdyti CPK 217 str. nuostatą ir atmetė atsakovės atstovo prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas neturėjo teisinio pagrindo sprendimą grįsti teismo ekspertizės aktu Nr.13/12-056, nes jo turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ir kyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Nepaskyręs byloje papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 str.), teismas pažeidė eksperto išvados vertinimo taisyklę, suformuluotą CPK 218 str., ir nepaneigė atsakovės argumentų, kad atsakovės žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė nei nurodė ieškovas ir teismas sprendime. Nepagrįstai teismas sprendimą grindė ieškovo pateikta atsakovės žemės sklypo įvertinimo ataskaita, nes teisėja nepagrįstai ignoravo 2013-02-13 Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadą dėl turto vertintojo J. L. parengtos įvertinimo ataskaitos, kurioje TVPT nurodė, kad ataskaita neatitinka Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimų, o šiam turto vertintojui garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą.

12Atsakovė apeliaciniame skunde dėl 2014-06-03 papildomo sprendimo prašo panaikinti papildomą sprendimą dalyje, kuria Ž. D. priteista iš atsakovės 2 873,75 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir priimti naują sprendimą - Ž. D. prašymą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su 2014-06-03 papildomo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas trečiojo asmens Ž. D. prašymas priteisti iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, mano, kad turi būti panaikintas 2014-05-06 sprendimas, todėl ir 2014-06-03 papildomas sprendimas taip pat turi būti panaikintas.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl 2014-05-06 sprendimo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (NŽT) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2009-06-15 Utenos apskrities viršininko administracijos (UAVA) sudaryta komisija patvirtino, kad ieškovas neturi kitos galimybės privažiuoti iki savo sklypo, todėl servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti sklypą pagal paskirtį ir jame esančius pastatus. Taip pat nustatė, kad ieškovas į savo žemės sklypą turi galimybę važiuoti per atsakovės žemės sklype suformuotą realiai esantį privažiavimą. UAVA siekė geranoriškai išspręsti šią problemą, tačiau atsakovė su tuo nesitiko. Tikslią kelio buvimo vietą nurodo koordinatės, buvo prašoma nustatyti servitutą realiai esančiam, istoriškai susiformavusiam privažiavimo keliui per atsakovės sklypą, jo vieta yra tiksli ir aiški. Schemoje taip pat nurodytas to kelio ilgis (272,91 m), plotis (4,5 m), kelio plotas (1228 kv.m.). Kelio schema 2012-11-16 suderinta NŽT Anykščių skyriaus vedėju. Nagrinėjant bylą 2010-2011 metais, liudytoja D. G. patvirtino, kad keliukas jau buvo kai apie teritoriją kūrėsi sodybos, jis yra fiksuotas atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Anykščių regioninio parko direkcijos atstovas nurodė, kad ginčo keliukas yra seniai. Tai matyti iš kitų nustatytų aplinkybių. Kelias buvo naudojamas iki nuosavybės teisių B. K. atkūrimo. Keliu ieškovas daugiau kaip 10 metų naudojosi ir jį tvarkė, atsakovė tam neprieštaravo. Bylą nagrinėjant nebuvo iškilęs klausimas, kad ieškovo statiniai galėtų būti pastatyti neteisėtai, o jei atsakovė manė, tai šį faktą atsakovė turėjo įrodyti. Teismas įvertinto visas servituto nustatymo sąlygas, tinkamai ištyrė ir įvertino visas galimas kelio servituto nustatymo vietas bei kryptis. Alternatyvūs keliai, kuriais siūlyta nustatyti servitutą, yra atmestini dėl vietovės reljefo specifikos, nerealių jų įrengimo sąnaudų, dokumentacijos sudėtingumo. Tinkamai buvo nagrinėjamas klausimas dėl kompensacijos dydžio, bylos esmė atskleista ir teismo išvados yra teisingos, skunde nurodyti kiti argumentai taip pat yra nepagrįsti.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl 2014-06-03 papildomo sprendimo, NŽT nurodo, kad su skundu nesutinka. Mano, kad tikslinga būtų atidėti šio apeliacinio skundo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl 2014-05-06 sprendimo arba šį skundą nagrinėti kartu. Pažymi, kad kitų argumentų, kodėl Ž. D. prašymas neturi būti tenkiamas ir papildomas sprendimas naikintinas, apeliaciniame skunde nenurodoma.

15Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, pašalino Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-10 nutartimi nustatytus trūkumus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo pasiūlyta 4200 Lt kompensacijos suma yra pagrįsta ir reali, paskaičiuota atsižvelgiant į viso sklypo vertę.Atsakovei buvo siūloma ginčijamo žemės sklypo plotą kompensuoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo iš gretimo sklypo perleidžiant iki 0,50 ha dydžio žemės sklypą, dalį sklypo per kurį eina kelias, išpirkti, bet šių pasiūlymų atsakovė atsisakė. Atsakovės teiginys, kad jos sklypo vertė dėl servitutinio kelio sumažėtų 100000 Lt prieštarauja logikai bei teismo paskirto nešališko eksperto išvadai. Ginčijamas servitutinis kelias yra reikalingas tiek ieškovui, tiek atsakovei, jų svečiams, poilsiautojams, žvejams. Apeliantės teiginys, kad visai netoli, vos už 150 m atsakovės sodybos ir ieškovo statinių ant ežero kranto yra kita vieša poilsiavietė, nepagrįstas, kita poilsiavietė nuo ieškovo statinių yra už 1,5 km. Ieškovo teismui pateikta servitutinio kelio schema yra suderinta su Anykščių r. žemėtvarkos tarnybos vadovu, o servitutinis kelias nustatinėjamas jau esamame kelyje. Kelio lokalizacija matosi ir iš Anykščių r. savivaldybės pateiktos kelių schemos. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, planas ar schema yra nereikalingi. Nepaisant to, ieškovas schemą parengė ir ją suderino su žemėtvarkos tarnyba, kuri pretenzijų dėl schemos neturėjo. NŽT, nenustatydama servitutinio kelio per atsakovės sklypą patekimui į ieškovo sklypą, padarė klaidą. 2009-04-28 UAVA rašte pripažįstama, kad, privatizuojant atsakovei nuosavybės teise valdomą sklypą, privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo turėjo būti nustatytas. Tai nebuvo padaryta, todėl UAVA buvo įsipareigojusi inicijuoti servituto nustatymą teismo tvarką,bet šios klaidos ištaisymas buvo perkeltas ant ieškovo pečių patiriant materialinę žalą. Atsakovės pateiktų alternatyvių siūlomų kelių įrengimas ne tik prieštarauja gamtosaugos normoms, bet ir yra susijęs su neprotingai didelėmis išlaidomis. Įrengus kelią kitoje vietoje, iškiltų esamo kelio panaikinimo ir jo rekultyvavimo problema, kurią, manytina, savo sąskaita tektų spręsti ieškovui.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečziasis asmuo Ž. D. prašo atsakovės apeliacinius skundus atmesti,priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad kelio servituto būtinumas buvo pripažintas visų byloje dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir atsakovės. Teismas atliko visą eilę veiksmų, orientuotų į tai, kad būtų nustatytas ieškovo reikalavimo pagrįstumas.Alternatyvių kelių įrengimas susijęs su neprotingomis išlaidomis. Ieškovo žemės sklypo dalis per kurią atsakovė siūlo įrengti pravažiavimus, pavasarį būna nuolat užliejama ir tai objektyviai neleistų ieškovui patekti į savo sodybą. Ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos patvirtina, jog alternatyvių kelių įrengimas yra susijęs su didelėmis išlaidomis. Alternatyvių servitutinių kelių įrengimas neatitiktų CK 4.126 str. 1 d. reikalavimų, teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimams. Tokių alternatyvių servitutų nustatymo ir jų pagrindu įrengtinų kelių galimybė teisiškai nėra įmanomanes visi aktualūs žemės sklypai patenka į Anykščių regioninio parko teritoriją. Nepagrįsta laikytina atsakovės pozicija,jog nustatant servitutą yra neaktualu,kaip viešpataujančiųjų daiktų savininkas per savo žemės sklypą pateks prie savo pastatų. Ieškovas, nustačius bet kurį iš atsakovės siūlomų alternatyvių servitutų, susidurtų su eile faktinių ir teisinių kliūčių, kurios neleistų ieškovui tinkamai naudoti viešpataujančiu daiktu. Atsakovė savo gynybinę poziciją grindė tuo, kad yra pranašesnės servitutinių kelių alternatyvos, kurios užtikrintų ieškovo interesus, tačiau jokių konkrečių įrodymų nepateikė. Atsakovė tik bendro pobūdžio prielaidomis grindžia galimus jos teisių suvaržymus. Ieškovo reikalaujamo servituto nustatymas nepaneigia galimybės atsakovei nei tinkamai vykdyti kaimo turizmo veiklą, nei naudoti žemės sklypą savo sodybos plėtimui Atsakovė daug metų nedarė trukdžių šiuo keliu naudotis. Nenustačius ieškovo prašomo servituto, jis prarastų galimybę susisiekti su viešuoju keliu, patekti į savo sodybą, o tai būtų žymiai didesnis teisių ir interesų pažeidimas, nei atsakovės servituto nustatymo atveju. Alternatyvi atsakovės nurodoma vieta (vieta, kurioje servitutas galėtų būti nustatytas ne per trečiajam asmeniui Ž. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir trečiajam G. L. priklausantį žemės sklypą) pavasarį būna užliejama ir joks susisiekimas be specialiųjų darbų atlikimo tokia vieta yra neįmanomas ir negali būti įrengiamas. Sprendimu atlygintinas kelio servitutas buvo nustatytas pagal UAB „Asmija" paruoštą kelio schemą, kuri atitinka visus reikalavimus. Kadangi šioje byloje ieškovas servitutą prašė nustatyti jau ilgą laiką esančiu ir faktiškai naudojamu keliu, todėl servituto schema buvo nereikalinga,tačiau ieškovas ją pateikė. Ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas taip, kaip nustatyta CK.Ieškovas kompensacijos dydį pagrindė rašytiniu įrodymu - VĮ „Valstybės žemės fondas" parengta Įvertinimo ataskaita Nr. 2012-28, kuria nustatyta, jog atsakovės praradimai dėl servituto nustatymo sudarytų 840 Lt. Ieškovas patikslintu ieškiniu sutiko sumokėti 5 kartus didesnę kompensaciją (4200 Lt). Atsakovė į bylą pateikė Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą Nr. 50A0-1011-0055, bet nustatyta, jog joje padaryti netikslūs skaičiavimai. 2013-06-07 teismo posėdyje apklausta ataskaitą rengusi turto vertintoja pripažino, jog Žemės sklypo įvertinimo ataskaita yra netiksli ir ja vadovautis negalima. Teismo ekspertizės akto Nr. 13/12-056 atsakymai iš esmės patvirtino, kad atsakovės žemės sklypo rinkos vertė 2013-11-15 yra 387000 Lt, servituto nustatymas įtakos atsakovės žemės sklypo vertei neturės ir jo nustatymo atveju vertė išliks tokia pati. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo siūlomos kompensacijos dydžiu ir ekspertizės akto išvadomis. Ekspertizės aktas buvo parengtas 2013-11-15, bet atsakovės atstovas tik paskutiniame, 2014-04-16 posėdyje, prieš baigiamąsias kalbas pateikė prašymą dėl eksperto apklausos ir pradėjo kelti abejones dėl ekspertizės akto pagrįstumo.Po šio atsakovės prašymo teismas suteikė galimybę kiekvienam iš byloje dalyvaujančių asmenų pasisakyti dėl prašymo pagrįstumo, visi byloje dalyvaujantys asmenys pasisakė prieš jo patenkinimą ir įžvelgė atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas 2014-03-14 posėdžio metu paskutinį kartą suteikė šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus ir pateikti visus prašymus ir pabrėžė, jog jokie nauji prašymai, siekiant nebaigti bylos išnagrinėjimo, daugiau nebus tenkinami. Atsakovės prašymai susiję su ekspertizės aktu turėjo būti atmesti CPK 251 str. 2 d. pagrindu, nes prašymai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą. Teismas nuosekliai laikėsi CPK 251 str. 2 d. reikalavimų ir nepadarė jokių pažeidimų. Atsakovės argumentai dėl Ekspertizės akto turinio trūkumų yra visiškai nepagrįsti. Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau vadinamos - „Metodika") 30 p. Ekspertizės akte yra pateiktas naudotos informacijos sąrašas, todėl Metodikos 30 p. yra įvykdytas. Dėl Metodikos 55 p. priešingai negu teigia atsakovė ekspertizės akte vertinimo metodų parinkimas ir naudojimas yra išsamiai pagrįstas ir tam yra skirti 6-9 psl. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ekspertizės akte nėra nurodyta kokie lyginamieji objektai (sandoriai) buvo naudoti atliekant teismo ekspertizę. Ekspertizės akto 9 psl. pateikta lentelė, kurioje yra nurodyti kiekvieno iš sandorių duomenys. Dėl Metodikos 61 p. atsakovė teigia, jog ekspertizės akte nenurodyta iš kokių duomenų bazių naudoti skelbimai apie žemės sklypų pardavimą. Remiantis Metodikos 61 p. ir 58.1. p., ekspertui nebuvo būtina tirti pasiūlos, nes jis rado pakankamai realių sandorių apie žemės sklypus. Ekspertizei atlikti pagal Metodikos 58.1. p. buvo reikalingi 3 lyginamieji objektai, o ekspertas jų rado 5. Tačiau ekspertas, siekdamas bet kokių abejonių išsklaidymo, lygino ir pasiūlą, o konkretūs duomenys apie pasiūlą yra nurodyti Ekspertizės akto 10 psl. ir 13 psl.Dėl Metodikos 60 p. ir 62.4. p. atsakovė teigia, jog akte nėra pateikta jokių skaičiavimų. Ekspertizės akto 11 psl. yra pateikta išsami lentelė, kurioje nurodyti visi atlikti skaičiavimai. Atsakovės veiksmai, susiję su Ekspertizės aktu yra orientuoti į bylos vilkinimą ir siekį bet kokio pobūdžio priemonėmis išvengti galutinio teismo sprendimo priėmimo. Tokia atsakovės pozicija vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis veikti prieš greitą ir tinkamą bylos išnagrinėjimą.Kadangi atsakovė savo apeliaciniame skunde dėl Papildomo sprendimo jokių savarankiškų argumentų dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo nepateikė, o skundą grindė tik tuo, jog yra paduotas apeliacinis skundas dėl sprendimo ir jo panaikinimo atveju nelieka pagrindo ir papildomam sprendimui, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakė, nes,konstatavus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nelieka pagrindo abejoti ir papildomo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

17Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas ir to paties teismo 2014 m. birželio 3 d. papildomas sprendimas keistini (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

19Dėl servituto nustatymo ir jo vietos

20Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl servituto nustatymo reikalingumo, jo vietos parinkimo iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį jį nurodytoje dalyje naikinti ar keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

21Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje suteismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.

22Dėl šio kolegija atsakovo į pagrindinius apeliacinių skundų motyvus.

23Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog paties servituto nustatymo reikalingumas būtinas, nes, jo nesant, ieškovas neturi fizinės galimybės patekti į savo sklypą, esantį tarp atsakovės sklypo ir ežero. Atsakovė kelia problemą, jog teismas be pakankamo pagrindo, nepagrįstai atmetė kitus jos siūlomus keturis alternatyvius ieškovo reikalaujamam servitutus, teismas turėjo būti aktyvus, bet toks nebuvo. Apeliantė teiginio dėl teismo aktyvumo nedetalizavo ir nenurodė kaip teismas konkrečiai turėjo realizuoti aktyvumo pareigą, kuria grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-10-13 nutarties Nr.3K-3-494/2008 motyvacija. Dėl šio argumento kolegija pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

24Apelianto nurodytos kasacinės bylos Nr.3K-3-494/2008 faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios.Minėtoje byloje ieškinį teikė prokuroras, kuris gynė viešąjį interesą, ir kasacinis teismas, atsižvelgdamasį šią specifiką, pasisakė dėl aktyvaus teismo vaidmens. Šiuo gi atveju ginčas kilo tarp privačių asmenų, viešo intereso požymių nenustatyta, todėl reikalavimas dėl teismo aktyvumo jo paties iniciatyva nepagrįstas, teismo vaidmuo renkant įrodymas yra varžomas CPK 179 str. 2 d. ribojimais.

25Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Apeliantė pagrįstai nurodė, jog pagal įstatymą nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisiųribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyjeturi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą(schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai. Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose.

26Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas.

27Kaip žinia, civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.). Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str.reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle,o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-150/2007; 200801-28 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-18/2008, kt.).

28Atsižvelgiant į tokį įrodinėjimo proceso reglamentavimą, atsakovė, teigdama, jog jos pateikti siūlymai dėl servitutinio kelio vietos yra priimtinesni nei ieškovo prašomas, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, jog servitutinio kelio įrengimas nurodytose vietose pagal teisės aktų reikalavimus yra galimas, pateikti bent mininalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Šios pareigos ji nevykdė,siūlymai pateikti tiesiog sklypų planuose abstrakčiai pažymėjus kelių kryptis (t.1,b.l.59).

29Nepaisant tik abstrakčių servitutų atsakovės pasiūlymų suformulavimo, teismas motyvavo kodėl pasiūlytieji projektai yra atmestini (dėl didelių sąnaudų, teisinio reglamentavimo ribojimų). Nors apeliantė skunde teigia, jog techninių kliūčių įrengti privažiavimus nėra, kolegijos vertinimu teismas nurodė įrodymus- fotonuotraukos, faktinių aplinkybių konstatvimo protokolai,dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai iš kurių jis pagrįstai padarė priešingas išvadas ir su jų vertinimu kolegija sutinka.

30Apeliantė kritikuoja ieškovo pateiktas kelių įrengimo pagal atsakovės siūlymus sąmatas,kuriomis teismas pagrindė išvadą dėl kelių įrengimo neekonomiškumo,dėl jų nepagrįstumo ( t.3,b.l.123-126).Su šiuo teiginiu kolegija nesutinka.Pagal minėtas sąmatas kelių įrengimo kaštai būtų atitinkamai apie 116 tūkst., 28 tūkst.,57 tūkst. ir 123 tūkstančius litų. Nors apeliantė teigia, jog servitutinių kelių įrengimo kaina paskaičiuota juos nustačius ne iki sklypo ribos,bet iki ieškovo sklype esančių statinių, tokio teiginio įrodymais ji nepagrindė. Ji pati pateikė parengtas 350 ir 292 metrų ilgio žvyro kelio įrengimo sąmatas pagal kurias jų skaičiuojamoji kaina su PVM sudaro atitinkamai apie 70 ir 62 tūkstančius litų ( t.3,b.l.186-193).

31Kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai nemažai dėmesio skyrė aplinkybei kiek seniai naudojamasi esamu pravažiavimu, kaip jis buvo suformuotas, nes tai svarbu vertinant ar buvo ir koks šalių susitarimas dėl faktinio servituto, sprendžiant dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai susitarimas keičiamas, ar aplinkybės pasikeitė tiek, kad esama nusistovėjusi tvarka tapo nepriimtina, daro žalą, pažeidžia atsakovės teises ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendžiant dėl konkretaus servituto nustatymo galimybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai su nuoroda į konkrečius įrodymus vertino tą, jog minėtu privažiavimu naudojamasi istoriškai santykinai seniai ( žr. pvz., 1995,1996 ir vėlesnių metų ortofoto medžiaga, t.2,b.l.125-132), jis nustatytas ir Anykščių regioninio parko tvarkymo plane(t.1, b.l.73), kaip kitas kelias (gatvė) pažymėtas vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje - iš kelio sk7 į pietus link ežero (t.1,b.l.74,t.2,b.l.93). Atsižvelgtina, jog ieškovo sklype ieškovo tėvas 1998 m. sutiko, jog sklype regioninio parko tarnyba įrengtų trumpalaikio poilsio stovyklą, buvo parengti projektai, įrengtos nuorodos ( t.1,b.l.87-104), pagal 1999 metų projektą buvo projektuojama kiosko ir pirties statyba. Pagal projektinę medžiagą kaip tuo metu esamas įvažiavimas į sklypą pažymėtas ginčo įvažiavimas (aiškinamasis raštas,situacijos planas t.4, b.l.47-50). Šie ne visi teismo sprendime paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog dar iki šalys pradėjo verstis kaimo turizmo verslu ir ieškovui atsirado neabejotinas poreikis iki jo sklypo įsirengti bent patenkinamos kokybės privažiavimą, per ieškovės dabar nuosavybės teise valdomą sklypą buvo natūraliai susiklostęs priėjimas( privažiavimas) prie Rubikių ežero, kuriuo buvo galima nevaržomai naudotis iki 2007 metais jis pirmą kartą atsakovės valia buvo užtvertas.

32Iš antro servitutinio kelio įrengimo vietos pasiūlymo matyti, jog atsakovė sutinka su kelio įrengimu iš esmės paraleliai esamam įvažiavimui(t.2,b.l.29). Kolegijos vertinimu, šis siūlymas pirmos instancijos teismo pagrįstai nepriimtas kaip tinkamas, nes juo iš esmės nebus pašalinti dabar dėl keliuko esantys atsakovės teisių suvaržymai ar eliminuoti kiti neigiami faktoriai( transporto triukšmas, šiukšlės ir pan.). Siūlomu atveju naujai įrengtas įvažiavimas kaip ir esamas įvažiavimas, skaidys atsakovės sklypą, kaip esamas mažina, taip ir naujai įrengtas mažins atsakovės sklypo vertę, jis atsirems į atsakovės mišką ir pamiške vėl grįš į dabartinį įvažiavimą, jo įrengimas kitoje nei esama vietoje neišspręs nei šiukšlinimo, nei triukšmo, nei automobilių statymo neleistinose vietose problemų. Kolegijos vertinimu reikšminga ir tai, jog atsakovės žemės sklypą skaido ne tik viešojo naudojimo kelias, esamas įvažiavimas, bet ir lygiagrečiai jam tekantis Dubasio upelis (t.1,b.l.59, t.2,b.l.131), todėl nepaisant to, kur bus nustatytas servitutinis kelias, sklypas liks suskaidytas. Esant faktiškai susiklosčiusiam įvažiavimui, išlaidos kito netoli nuo esamo geros kokybės įvažiavimo, įrengimui kolegijos vertinimu yra neracionalios, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1.5 str.).

33Šiuo konkrečiu atveju kolegijos vertinimu sprendžiant dėl kito kelio įrengimo išlaidų dydžio reikšminga ir tai, jog prie ieškovo sklype esančių statinių trumpiausias privažiavimas yra esamu keliuku. Kiti siūlyti privažiavimo variantai kai privažiavimas iki ieškovo sklypo baigtųsi kitoje vietoje( arčiau Ž. D.,G. L. sklypų), norint patekti prie ieškovo pastatų, tektų įrengti kelią ( privažiavimą) per miško masyvą kas sąlygotų papildomas išlaidas, nėra duomenų ar būtų leistina dėl veiklos regioniniame parke apribojimų. Dėl specifinės sklypo formos ( jį į dvi dalis dalija miško masyvas), naudojantis esamu įvažavimu, galima privažiuoti tik prie vienos sklypo dalies, kurioje yra statiniai, vystoma turizmo veikla, todėl, kolegijos vertinimu, įvažiavimo vietos perkėlimas greta Ž. D.,G. L. sklypų leistų tik patekti į vieną sklypo dalį, bet be papildomų gana ženklių investicijų neleistų privažiuoti į kitą dalį prie pastatų(žr.t.1, b.l.59-61), tai neatitiktų nuostatai,jog servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai, jis turi net tik minimaliai varžyti tarnaujančiojo daikto savininko teises, bet ir būti pasiekiamas protingomis, realiomis išlaidomis.

34Atsakovė teigia ketinanti kasti tvenkinį, o šiam galimai kliudys esamas įvažiavimas, bet įrodymų apie tokio ketinimo realumą ir leistinumą ( atitikimą statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimams) teismui nebuvo pateikta.Jų nepateikta ir apie realiai pradėtas pavėsinės, suprojektuotos 20-30 metrų nuo esamo keliuko( t.2,b.l.11-14), statybas. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sutiko su eksperto išvada, jog esamas įvažiavimas naudingas ir atsakovei - ji juo gali patogiau privažiuoti prie jai priklausančio miško, į dirbamą lauką su technika esant poreikiui įvažiuoti ne tik iš bendro viešojo naudojimo kelio, jos sodybos svečiai kartais naudojasi šiuo privažiavimu prie ežero( fotonuotraukos t.5, b.l.8).

35Sprendžiant dėl galimybės kitoje vietoje nustatyti prašomą kelio servitutą, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad naudojamas įvažiavimas yra Anykščių regioninio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 “Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo”, siekiant išsaugoti vertingiausius Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti, teritorijoje. Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jos 1999 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtinti Anykščių regioninio parko nuostatai, kurių 1-3 p. skelbia, jog Anykščių regioninis parkas yra saugoma teritorija, veiklą regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos,Saugomų teritorijų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos,Teritorijų planavimo, Miškų,Vandens , Statybos, Turizmo ir kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Anykščių regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 410 , kiti teisės aktai ir šie nuostatai. Šio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 410, 30 p. nustato, kad parke inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).

36Kolegijos vertinimu, naujo įvažiavimo ( servitutinio kelio) formavimas ir esamo įvažiavimo tikėtinas naikinimas keistų susiformavusį kelių ( įvažiavimų) pobūdį, kraštovaizdį, kas neatitiktų minėtam reglamentavimui.

37Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.1 p. pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus, 136.7 p. numato apribojimus vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Šio ginčo atveju siūlytų kitų privažiavimų projektai ( siūlymai) su Aplinkos ministerija ir parko administracija nederinti, iš trečiojo asmens Anykščių regioninio parko direkcijos pozicijos matyti,jog jie nepritaria naujų įvažiavimų įrengimui.

38Greta to kolegijos vertinimu reikšminga ir tai, jog kelio servitutą nustatant kitoje nei esamas įvažiavimas vietoje ir įrenginėjant kelią , derėtų laikytis Kelių įstatymo reikalavimų dėl kelių projektavimo, jiems keliamų sąlygų, įskaitant kelio apsaugos zonos, kurioje ribojama ūkinė veikla, nustatymą ( 2 str.5 d.,12 str.).Taigi, tokiu atveju ,atsakovės kaip žemės savininkės teisės naudotis sklypu būtų ribojamos ne tik paties įvažiavimo užimamu plotu kaip yra dabar, bet papildomai ir kelio apsaugos zonos plotu.Toks servitutas nebeatitiktų įstatymu keliamo siekio kuo mažiau, minimaliai varžyti savininko teises ( CK 4.133 str.).

39Kolegija nepagrįstu laiko atsakovės teiginį, jog, nustatant kelio servitutą, ieškovas veikia kaip viešojo intereso gynėjas, kadangi neribojami galintys naudotis privažiavimu asmenys, neaišku kokia servituto, leidžiančio varyti gyvulius, nustatymo prasmė, bet sutinka, jog šiuo atveju nustatytas per platus ( nekonkretus) servitutas, tad jis tikslintinas.

40CK 4.111 str. nustato, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.117-120 straipsniai atskleidžia kelio servituto sąvokos turinį. Pagal minėtas normas kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai.Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Kai kelio servitutu suteikiama teisė varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybės naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turėtojui naudotis juo kaip pėsčiųjų taku.

41Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui, o ne apskritai “kitiems asmenims“ , konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str.1,3 dalys). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 str.2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 str.).

42Aptartas teisinis servituto santykių reglamentavimas lemia tai, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

43Šio ginčo atveju suprantama, jog servituto turėtojas yra ieškovas ir kiti asmenys norintys patekti į ieškovo sklypą, ten esančius statinius ieškovo sutikimu, kvietimu ir pan. Iš bylos įrodymų matyti, jog ieškovas kaip ir atsakovė teikia kaimo turizmo paslaugas, tuo tikslu ieškovo sklype pastatyti statiniai ir pan. (Registrų centro pažymėjimas t.1,b.l.14-16). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog servituto turėtojų ratas nekonkretus, labai platus. Įrašas sprendime, kad kelio servitutas nustatomas„kitiems asmenims“ gali būti netinkamai interpretuojamas kaip suteikiantis teisę bet kam ir bet kokiu tikslu naudotis servitutu.Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo veiklos pobūdį, servituto turinys konkretizuotinas. Būtinumą patekti į ieškovo sklypą turi ne tik pats ieškovas kaip turto savininkas, bet ir jo svečiai, sodybos lankytojai, paslaugas teikiantys asmenys ir pan.Sykiu pastebima, kad nenustatyta ieškovo sklype esant įrengtus viešus pliažus, poilsiavietes ar pan., į kuriuos turi turėti galimybę patekti asmenys ir be ieškovo leidimo. Tai, kolegijos vertinimu, suponuoja, kad teisę naudotis kelio servitutu kaip pėsčiųjų taku bei naudotis juo antžeminėmis transporto priemonėms nustatytina ieškovui bei ieškovo nurodytiems asmenims ( transporto priemonėms) bei ir nenurodytiems asmenims, kurie nori patekti į ieškovo sklypą, statinius ir tam ieškovas neprieštarauja. Tai reiškia, jog asmenys norintys naudotis servitutu kitais tikslais, pvz. privažiuoti ( prieiti) prie ežero pramogų, žūklės ir pan. tikslais, keliaujant tik perkirsti ieškovo sklypą ar pan. be ieškovo leidimo, kelio servituto turėtotojo teisių neturi. Ieškovas nepagrindė tikėtino būtinumo kitiems asmenims jau šiuo metu naudotis keliu galvijams varyti, todėl šis servitutas nustatomas tik ieškovui ir jo nurodytiems asmenims.

44Teismas nurodė servituto duomenis pagal pateiktą su ieškiniu schemą. Kolegijos vertinimu, ji konkreti(t.2,b.l.119-120 ), schema suderinta su NŽT(t.4,b.l.24),NŽT atsiliepimu į ieškinį ieškovo pateiktą schemą įvertino kaip tinkamai parengtą ir tinkamą įregistravimui VĮ Registrų centras( t.3, b.l.165-168), todėl kaip nepagrįstas atmetamas apeliantės argumentas dėl jos nebuvimo ar nekonkretumo.

45Dėl servituto atlyginimo dydžio

46Abi šalys sutaria dėl servituto reikalingumo bei dėl to žemės savininkui atsirandančių nuostolių atlyginimo reikalingumo, bet nesutaria dėl to dydžio. CK 4.129 str. numato, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis,teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, todėl sprendžiant dėl jų dydžio vertinama, ir tai, jog pagal CK 6. 249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

47Kasacinio teismo pastebėta,kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013).

48Šiuo atveju teismas kaip servituto atlyginimą nustatė atlygintinę vienkartinę 4200 Lt, t.y. ieškovo nurodyto dydžio išmoką. Pastebima, jog ieškovo šis dydis nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais, turto vertinimo, ekspertizės akto išvadomis ar pan. Tas rodo, jog paties ieškovo suvokimu servituto atlyginimo dydį objektyviai nustatyti sunku. Teismas sprendime irgi nemotyvavo kodėl nustatė būtent ieškovo nurodyto dydžio, o ne turto vertinimo ataskaitomis paskaičiuoto dydžio kompensaciją, nors darė nuorodas į specialistų atliktus skaičiavimus ir išvadas.

49Kolegijos vertinimu yra pagrindas pakeisti nustatytos vienkartinės kompensacijos dydį, atsižvelgiant į potencialius kito įvažiavimo įrengimo kaštus, dalinai į specialistų išvadas dėl atsakovės praradimų dydžio, faktą, jog nustatomas servitutas dalinai atitinka ir atsakovės interesus naudojantis mišku, įdirbant žemę, aplinkybę, kad ieškovas sodyba yra prie viešojo naudojimo kelio, kertančio jos sklypą.

50Kolegijos vertinimu nepagrįsta eksperto išvada,jog dėl nustatomo servituto atsakovė nepatirs jokių nuostolių. Ieškovo prašomas servitutas užima 1228 kv.m.( virš 12 arų), tad tokio ploto atsakovė nenaudoja ir nenaudos žemės ūkio veiklai, kuria dabar užsiima, negaus iš to pajamų tiesiogiai ar išmokų forma. Kolegija atsižvelgia ir į tą, jog nors atsakovės žemės paskirtis yra žemės ūkio, bet tai yra neintensyvaus ūkininkavimo zona pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-699 patvirtintas Anykščių regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai 3.3 nuostatas. Sykiu nepagrįsta kolegija laiko ir UAB korporacija“ Matininkai“ parengtos turto vertinimo ataskaitos teiginį, pakomentuota turto vertintojos, jog dėl servituto nustatymo atsakovės sklypo vertė sumažės 100000- 150000 Lt, nes esamas kelias kaip servitutinis naudojamas, kaip minėta, gana seniai, dar iki ieškovė 2004 metais pradėjo teikti kaimo turizmo paslaugas( t.2, b.l.55), jį nustatant tik įteisinama faktinė padėtis, realiai jokie darbai naujai nebus atliekami, ieškovės paslaugų teikimo veiklos ar ūkininkavimo sąlygos nėra nei gerinamos, nei bloginamos. Kolegijos vertinimu,apeliantas be pagrindo kaip taikytinu skaičiavimu naudojasi UAB korporacija“ Matininkai“ atliktu turto vertinimu dar ir todėl, kad „Matininkai“ nepagrįstai servituto dydį skaičiavo būsiant net 12016,4 kv. m., t.y. beveik 10 kartų didesnį nei prašo ieškovas. Vertintojai nurodė, jog nustatant ieškovo prašomą servitutą kelio apsaugos zona bus po 20 metrų į abi puses nuo kelio. Kokiu pagrindu darė tokias išvadas ir pagal jas atliko skaičiavimus vertinime nenurodyta. Esamas teiisnis reglamentavimas- Kelių įstatymas nustato, jog kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio apsaugos zona – šio Įstatymo 12 str.1 dalyje nustatyto pločio žemės juosta abipus kelio briaunų, kurioje ribojama ūkinė veikla. Pagal 12 str. po 20 metrų į abi puses kelio apsaugos zona nustatoma rajoniniams keliams. Tokie keliai jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais ( 3 str.). Šiuo atveju aptariamas įvažiavimas nejungia gyvenamųjų vietovių su kitais aukštesnės kategorijos keliais, taigi neatitinka 3 str. sąlygų, ir reikalavimai tokio pločio apsaugos zonai jam nenustatomi. Jeigu būtų tiesiamas naujas įvažiavimas (kelias) pagal Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. jis labiausia tikėtina būtų kvalifikuojamas kaip vidaus kelias - fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai.Tokiems keliams pagal cituoto įstatymo 12 str. numatytas 3 metrų pločio į kiekvieną pusę kelio apsaugos zonos reikalavimas.Vienok, šiuo atveju naujai kelias nestatomas, statybos darbai nebus atliekami, tad servitutiniam keliui nekeliami aukščiau išvardyti apsaugos zonos nustatymo reikalavimai.

51Kolegija laiko nepagrįsta apeliantės motyvaciją, jog sprendžiant dėl atlyginimo dydžio, reikėjo tirti duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, jo gaunamas už teikiamas paslaugas pajamas ir pan. Šios bylos nagrinėjimo dalyku be kitų aplinkybių yra atsakovės turto vertės dėl nustatomo servituto nustatymo sumažėjimo dydžio nustatymas. Jis nustatomas nepaisant to ar ieškovas teiktų kaimo turizmo paslaugas, ar to nedarytų, jos tiesogiai nepriklauso ar sklypą būtų patenkama esamu ar naujai įrengtu įvažiavimu. Servituto nustatymas turi reikšmės atsakovės žemės kaip tokios vertei.Tai, jog ieškovas kaip ir atsakovė teikia kaimo turizmo paslaugas, tikėtina, turi reikšmės atsakovės iš tokio pat verslo gaunamų pajamų dydžiui, bet tai dėl ginčo pobūdžio nėra šios bylos tyrimo objektu. Byloje nebuvo tiriamos statinių ieškovo sklype sukūrimo teisėtumo aplinkybės( kaip jau aukščiau minėta daiktinės teisės į juos įregistruotos), bet, kolegijos vertinimu, tai nėra teisiškai reikšminga, nes servituto nustatymo būtinumas siejamas tik su reikalingumu patekti į sklypą.

52Dėl argumento,jog teismas nevertino atsakovės teisių į privatumą, keliamo triukšmo aplinkos taršos kolegija pastebi, jog nors teismo sprendime konkrečiai dėl šių aplinkybių nėra tiesiogiai pasisakyta, tas nereiškia, jog šios aplinkybės liko teismo neįvertintos. Greta to kolegija pastebi, jog atsakovės gyvenamasis namas yra prie pat viešojo bendro naudojimo kelio Mačionys-Rubikiai(t.4,b.l.42-43), todėl spręsti, jog šie tikėtini triukšmo, taršos faktoriai sąlygoti tik servitutinio kelio vieta negalima. Šis kelias yra keli šimtai metrų( žr.plane pagal mastelį t.1,b.l.61) nuo atsakovės gyvenamosios valdos, todėl teiginys apie privatumo pažeidimus ne tik nepagrįstas konkrečiais įrodymais, bet ir hipotetinis.

53Dėl pasakytų priežasčių kolegija, esant ribotai galimybei nustatyti tikrąjį praradimų dydį, to sąlygotai teismo pareigai nustatyti žalos dydį (CK 6.249 str.), atsižvelgiant į aukščiau nurodytą motyvaciją, kolegija sprendžia, jog vienkartinio atlygintino servituto dydis keičiamas jį padidinant iki 12000 Lt ( 3475 €).

54Apeliantė skunde nurodė, jog teisme buvo pažeistos jos ir atstovo teisės pateikti ekspertui patikslinančius klausimus, pasitikslinti reikšmingas aplinkybes, išsakytos abejonės dėl akto pagrįstumo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, į teismo posėdį buvo iškviestas ekspertas, tad apeliantė galėjo užduoti ir uždavė jam rūpimus klausimus, tikslinosi aplinkybes. Nors atsakovės atstovas išsakė abejones dėl akto išvadų pagrįstumo,bet klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės nebekėlė. Kolegijos vertinimu priežasčių teismo iniciatyva atlikti naują tyrimą nenustatyta.

55Dėl papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų

56Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai su nuoroda į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( toliau- Rekomendacijos) motyvavo ir išsprendė Ž. D. patirtų atstovavimo išlaidų paskirstymo papildomu sprendimu klausimą, todėl su jais sutikdama kolegija motyvų nebekartoja.

57Dalyvaujantys byloje asmenys prašo priteisti jų patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas -atsakovė patyrė 131 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ir 2904 Lt atstovavimo ( skundo parengimas, atstovavimas teismo posėdyje) išlaidų, ieškovas-3000 Lt atstovavimo( atsiliepimo surašymas, atstovavimas teismo posėdyje, t.5, b.l.92) išlaidų, tretysis asmuo Ž. D. - 3025 Lt atstovavimo, parengiant atsiliepimą į skundus, bei 326,7 € ( 1128 Lt) atstovavimo apygardos teismo posėdyje išlaidų ( t.5, b.l. 94-108), tretysis asmuo G. L. – 155 Lt atstovavimo posėdyje išlaidų.

58Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Rekomendacijas. Atsakovės atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme, tad apeliacinio skundo parengimo išlaidos negali viršyti 2 MMA ( Rekomendacijų 8.10), teismo posėdis apeliacinės instacijos teisme užtruko maždaug 1,45 val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 valandos. Esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 310,5 Lt ( 1035 Lt x 0,15x2).Taigi, viso pagrįstomis kolegijos pripažįstama 2310,5 Lt

59( 669,16 €) atstovavimo išlaidų.

60Ieškovo atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme, tad atsiliepimo į skundą parengimo išlaidos negali viršyti 1,5 MMA( Rekomendacijų 8.11), teismo posėdis apeliacinės instacijos teisme užtruko maždaug 1,45 val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 valandos ,o esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 310,5 Lt ( 1035 Lt x 0,15x2). Atsiliepimas į apel.skundą nedidelės apimties, jame nekeliama sudėtingų teisės taikymo,įrodymų vertinimo klausimų ir pan. klausimų , todėl, kolegijos vertinimu, pagrįstomis pripažįstama 800 Lt proc. dokumento rengimo išlaidų. Taigi, viso pagrįstomis kolegijos pripažįstama 1110,5 Lt (321,62 €) ieškovo atstovavimo išlaidų.

61Trečiojo asmens Ž. D. atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme dalyvavo pirmos instancijos teisme, tad atsiliepimo į skundą parengimo išlaidos negali viršyti 1,5 MMA( Rekomendacijų 8.11), teismo posėdis apeliacinės instacijos teisme užtruko maždaug 1,45 val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 valandos ,esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 310,5 Lt

62( 1035 Lt x 0,15x2). Taigi, viso pagrįstomis kolegijos pripažįstama 1810,5 Lt (524,35 €) atstovavimo išlaidų.

63Trečiojo asmens G. L. atstovas teismo posėdyje apeliacinės instacijos teisme užtruko maždaug 1,45 val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 valandos ,esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 310,5 Lt( 1035 Lt x 0,15x2). Dėl šio jos patirtos 155 Lt dydžio išlaidos pagrįstos.

64Sutinkamai su CPK 93 str.1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65Kadangi kolegija dalinai tenkina apeliacinį skundą - patikslina servituto turinį ir padidina kompensacijos dydį, tai vertinama kaip ieškinio dalinis patenkinimas, atitinkantis 80 proc. Atmesta 20 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į šį santykį, atsakovė turėtų atlyginti 80 proc. kolegijos pripažintų pagrįstomis kitų proceso dalyvių atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų – ieškovui 888,4 Lt ( 1110,5 x 80 proc.), Ž. D. – 1448,4 Lt, G. L. -124 Lt. Savo ruožtu ieškovas turi atlyginti apeliantei 20 proc. jos sumokėto, teikiant apeliacinį skundą, žyminio mokesčio -26,2 Lt ( 131 x 20 proc.).

66Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

67Kaip minėta, ieškinys patenkintas 80 proc. Pirmos instancijos teismas pilnai patenkino prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kadangi sprendimas ir papildomas sprendimas keičiami,minėtų išlaidų paskirstymas taip pat keičiamas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.

68Dėl pasakyto iš atsakovės ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 9624,8 Lt ( 12031 x 80 proc.), trečiojo asmens Ž. D. naudai iki 2904 Lt ( pagal sprendimą) ir iki 2299 Lt (pagal papildomą sprendimą), trečiojo asmens G. L. naudai iki 2800 Lt, valstybės naudai iki 73,6 Lt.

69Ekspertas buvo apklaustas atsakovės iniciatyva, todėl jo atvykimo išlaidos atlygintinos iš jos sumokėto 500 Lt avanso ( CPK 90-91 str.).

70Nesant įstatyminių draudimų, proceso ekonomiškumo tikslu tarp ieškovo ir atsakovės atliekamas vienas kitam mokėtinų sumų įskaitymas ( 9624,8-26,2).

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72apliantės apeliacinius skundus tenkinti dalinai, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą ir 2014 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą pakeisti, 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2-6 dalis išdėstyti taip:

73„J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) nustatyti atlygintinį už 12000 litų ( 3475,44 €) vienkartinę kompensaciją, kelio servitutą (tarnaujantis daiktas)–leisti ieškovui ir ieškovo nurodytiems asmenims ( transporto priemonėms) bei ir nenurodytiems asmenims, kurie nori patekti į ieškovo sklypą, statinius ir tam ieškovas neprieštarauja eiti, važiuoti, ieškovui ir jo nurodytiems asmenims ginti gyvulius 4,5 m. pločio keliu, kurio ilgis 272,91 m.,kelio plotas 1228 kv.m., pažymėtą skaičiais 1-54, UAB „Asmija“ paruoštoje kelio, esančio žemės sklype ( - ), brėžinyje.

74Priteisti iš J. J., a.k( - ) R. K. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 30,35 €( 104,8 Lt) žyminio mokesčio, 2779( du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis) € ir 94 centus (9598,60 Lt) atstovavimo ir ekspertizės atlikimo išlaidų.

75Priteisti iš J. J. Ž. D. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas– 841( aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną) € 5 centus ( 2904 Lt) atstovavimo išlaidų.

76Priteisti iš J. J. G. L. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 846 ( aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis) € 84 centus ( 2924 Lt) atstovavimo išlaidų.

77Priteisti iš J. J. į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 21,31 € (73,6 litus) teismo turėtų pašto išlaidų.

78Priteisti iš R. K. į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 5,33 € teismo turėtų pašto išlaidų“.

79Likusioje dalyje sprendimo nekeisti.

80Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 1 dalį išdėstyti taip:

81„priteisti iš atsakovės J. J. trečiajam asmeniui Ž. D. 665 ( šešis šimtus šešiasdešimt penkis) € 83 ct( 2299 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti“.

82Likusioje dalyje papildomo sprendimo nekeisti.

83Priteisti iš J. J. apeliaciniame procese patirtų išlaidų atlyginimui R. K. 257,29 €, Ž. D. 419,48 €,G. L. 35,91 €, valstybei ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 8,98 € teismo turėtų pašto išlaidų“.

84Priteisti iš R. K. į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 2,24 € teismo turėtų pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,... 3. dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovui adv.A.Raudoniui,... 4. atsakovei J. J. ir jos atstovui adv.V.Kaupui,... 5. trečio asmens Ž. D. atstovams A. D. ir adv. L .Meškiui,... 6. trečiojo asmens G. L. atstovei adv. L.M.Malijauskaitei,... 7. Nacionalinės žemės tarnybos atstovei G. V., viešame teismo posėdyje... 8. ieškovas R. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė atsakovei J. J.... 9. Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-05-06 sprendimu ieškinį tenkino... 10. Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-06-03 papildomu sprendimu nusprendė... 11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-05-06 sprendimą ir priimti... 12. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl 2014-06-03 papildomo sprendimo prašo... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl 2014-05-06 sprendimo Nacionalinė... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl 2014-06-03 papildomo sprendimo, NŽT... 15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečziasis asmuo Ž. D. prašo atsakovės... 17. Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, Anykščių rajono apylinkės teismo... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Dėl servituto nustatymo ir jo vietos... 20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 21. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje suteismo sprendimu sutinka ir... 22. Dėl šio kolegija atsakovo į pagrindinius apeliacinių skundų motyvus.... 23. Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų... 24. Apelianto nurodytos kasacinės bylos Nr.3K-3-494/2008 faktinės aplinkybės... 25. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį... 26. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi... 27. Kaip žinia, civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo... 28. Atsižvelgiant į tokį įrodinėjimo proceso reglamentavimą, atsakovė,... 29. Nepaisant tik abstrakčių servitutų atsakovės pasiūlymų suformulavimo,... 30. Apeliantė kritikuoja ieškovo pateiktas kelių įrengimo pagal atsakovės... 31. Kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai... 32. Iš antro servitutinio kelio įrengimo vietos pasiūlymo matyti, jog atsakovė... 33. Šiuo konkrečiu atveju kolegijos vertinimu sprendžiant dėl kito kelio... 34. Atsakovė teigia ketinanti kasti tvenkinį, o šiam galimai kliudys esamas... 35. Sprendžiant dėl galimybės kitoje vietoje nustatyti prašomą kelio... 36. Kolegijos vertinimu, naujo įvažiavimo ( servitutinio kelio) formavimas ir... 37. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos... 38. Greta to kolegijos vertinimu reikšminga ir tai, jog kelio servitutą nustatant... 39. Kolegija nepagrįstu laiko atsakovės teiginį, jog, nustatant kelio... 40. CK 4.111 str. nustato, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį... 41. Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui, o... 42. Aptartas teisinis servituto santykių reglamentavimas lemia tai, kad servitutu... 43. Šio ginčo atveju suprantama, jog servituto turėtojas yra ieškovas ir kiti... 44. Teismas nurodė servituto duomenis pagal pateiktą su ieškiniu schemą.... 45. Dėl servituto atlyginimo dydžio ... 46. Abi šalys sutaria dėl servituto reikalingumo bei dėl to žemės savininkui... 47. Kasacinio teismo pastebėta,kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir... 48. Šiuo atveju teismas kaip servituto atlyginimą nustatė atlygintinę... 49. Kolegijos vertinimu yra pagrindas pakeisti nustatytos vienkartinės... 50. Kolegijos vertinimu nepagrįsta eksperto išvada,jog dėl nustatomo servituto... 51. Kolegija laiko nepagrįsta apeliantės motyvaciją, jog sprendžiant dėl... 52. Dėl argumento,jog teismas nevertino atsakovės teisių į privatumą, keliamo... 53. Dėl pasakytų priežasčių kolegija, esant ribotai galimybei nustatyti... 54. Apeliantė skunde nurodė, jog teisme buvo pažeistos jos ir atstovo teisės... 55. Dėl papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų... 56. Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai su nuoroda į... 57. Dalyvaujantys byloje asmenys prašo priteisti jų patirtas apeliacinės... 58. Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į... 59. ( 669,16 €) atstovavimo išlaidų.... 60. Ieškovo atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme, tad atsiliepimo į... 61. Trečiojo asmens Ž. D. atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme dalyvavo... 62. ( 1035 Lt x 0,15x2). Taigi, viso pagrįstomis kolegijos pripažįstama 1810,5... 63. Trečiojo asmens G. L. atstovas teismo posėdyje apeliacinės instacijos teisme... 64. Sutinkamai su CPK 93 str.1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 65. Kadangi kolegija dalinai tenkina apeliacinį skundą - patikslina servituto... 66. Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis... 67. Kaip minėta, ieškinys patenkintas 80 proc. Pirmos instancijos teismas pilnai... 68. Dėl pasakyto iš atsakovės ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų... 69. Ekspertas buvo apklaustas atsakovės iniciatyva, todėl jo atvykimo išlaidos... 70. Nesant įstatyminių draudimų, proceso ekonomiškumo tikslu tarp ieškovo ir... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,... 72. apliantės apeliacinius skundus tenkinti dalinai, Anykščių rajono apylinkės... 73. „J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( -... 74. Priteisti iš J. J., a.k( - ) R. K. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 30,35... 75. Priteisti iš J. J. Ž. D. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas– 841(... 76. Priteisti iš J. J. G. L. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 846 (... 77. Priteisti iš J. J. į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239... 78. Priteisti iš R. K. į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239... 79. Likusioje dalyje sprendimo nekeisti.... 80. Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. papildomą... 81. „priteisti iš atsakovės J. J. trečiajam asmeniui Ž. D. 665 ( šešis... 82. Likusioje dalyje papildomo sprendimo nekeisti.... 83. Priteisti iš J. J. apeliaciniame procese patirtų išlaidų atlyginimui R. K.... 84. Priteisti iš R. K. į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239...