Byla e2A-708-933/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-108-925/2019 pagal ieškovo K. L. K. patikslintą ieškinį atsakovei 524-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl dalies sutarties pripažinimo negaliojančia ir su tuo susijusių pasekmių, pagal atsakovės 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priešieškinį ieškovui K. L. K. dėl skolos priteisimo bei pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintus savarankiškus reikalavimus ieškovui K. L. K., atsakovams 524-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, biudžetinei įstaigai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, statybos leidimo, statybos užbaigimo akto panaikinimo, pastato statybos pripažinimo savavališka, pastato kadastro duomenų bylos ir nuosavybės teisinės registracijos ieškovo vardu panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje notarė D. J., uždaroji akcinė bendrovė „ATN BUS RENT“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas K. L. K. patikslintu ieškiniu prašė: i) pripažinti, kad 2013-12-18 tarp ieškovo ir atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – Sutartis) ir ją (Sutartį) tvirtinanti sutartis ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsakovės Bendrijos įnašas yra „garažo pastato suteikimas“, o vienas iš Sutarties tikslų – „rekonstruoti esamą garažų pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį“, negalioja; ii) dalį Sutarties pripažinus negaliojančia, pripažinti, kad pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punktą mokėtinas ieškovo įnašas proporcingai mažinamas atsižvelgiant į negaliojančia pripažintą Sutarties dalį ir sudaro ne 28 962 Eur, o 8 475,15 Eur bei atitinkamai pakeisti Sutartį; iii) dalį Sutarties pripažinti negaliojančia pripažįstant, kad pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktą ieškovo mokėtinas žemės mokestis proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į negaliojančia pripažintą Sutarties dalį ir sudaro 29,263 procentus apskaičiuoto ir už žemės sklypą mokėtino mokesčio bei atitinkamai pakeisti Sutartį; iv) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

71.1.

8Ieškovas K. L. K. su atsakove Bendrija 2013-12-18 sudarė Sutartį, kurioje susitarė atsakovės Bendrijos naudojamame žemės sklype pastatyti du pastatus: i) naują statinį (neužstatytoje žemės sklypo dalyje); ii) rekonstruoti esamą pastatą (garažą, kurio unikalus Nr. ( - )), virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį. Pirmasis (naujas) pastatas (autoservisas), kurio unikalus Nr. ( - ), neužstatytoje sklypo dalyje buvo pastatytas. Kitas (antrasis) pastatas – nepastatytas. Paaiškėjo, kad garažo ribos buvo arčiau kaip 3 metrai iki gretimų sklypų ribos. Ir dėl garažo rekonstrukcijos reikalingas gretimų sklypų savininkų sutikimas statybai.

91.2.

10Pagal Sutarties 4.2 papunktį atsakovė turėjo suteikti visus reikiamus sutikimus. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, klydo, nes nežinojo, kad Bendrija negali sudaryti Sutarties, kuria leistų disponuoti bendra garažo konstrukcija. Aptartą leidimą turi duoti garažų savininkai (projektavimas ir statyba ant esamo garažo pastato galima tik esant visų pastato bendraturčių sutikimui). Sandoris šioje apimtyje prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes juo susitarta dėl esamiems garažo savininkams (bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo (dalies turto perleidimo ieškovui), o Bendrija tokio sandorio sudarymui neturėjo įgaliojimų.

111.3.

12Ieškovas galiojančioje Sutarties dalyje turi prievolių atsakovei, t. y. pareigų, susijusių su įnašo ir žemės mokesčio mokėjimu. Aptartų ieškovo prievolių atsakovei dalis turi būti apskaičiuota proporcingai atitinkamo pastato užimamo žemės sklypo ploto daliai. Bendras atsakovei priklausantis žemės sklypo plotas – 1 900 m2. Naujas pastatas (autoservisas) užima 556 m2, o garažas – 1 344 m2. Garažas užima 70,737 procentų, o naujas pastatas – 29,263 procentų sklypo ploto.

131.4.

14Vykdydamas Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punktą ieškovas atsakovei Bendrijai sumokėjo 4 237 Eur. Ieškovas taip pat atliko 3 765,06 Eur mokėjimus grynaisiais pinigais, kurie buvo perduoti asmeniškai Bendrijos pirmininkui Z. J. R. Dalį Sutarties pripažinus negaliojančia mokėtina suma sudaro 29,26 procentų nuo Sutartyje numatytos sumos (28 932 Eur), kas sudaro 8 475,15 Eur. Dėl šios priežasties ieškovas atsakovei Bendrijai pagal Sutartį turėtų sumokėti dar 473,09 Eur (8 475,15 Eur – 4 237 Eur – 3 765,06 Eur). Žemės nuomos mokesčio dalį sumokėti sutinka, kai gaus sąskaitą iš atsakovės.

152.

16Atsakovė Bendrija su ieškovo K. L. K. patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

172.1.

18Sutarties 4 punkte ieškovas įsipareigojo savo vardu kreiptis į kompetentingas institucijas dėl Sutarties įgyvendinimo. Sutartis 2015-05-19 buvo pakeista, t. y. pakeistas Sutarties 3.1 papunkčio a papunktis, kuris buvo išdėstytas taip: „524-os GSEB įnašą sudaro garažo pastato suteikimas naudoti pastatą statinio statybos tikslu“.

192.2.

20Ieškovas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi siekdamas pradėti statybos procedūrą ir rekonstruoti garažą, nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl garažų patalpų rekonstrukcijos projektavimo sąlygų išdavimo ir pan. Ieškovas neketino pradėti pastato rekonstrukcijos, nes tai jam nenaudinga. Sudarant Sutartį ieškovui turėjo būti žinoma garažo vieta bei atstumai iki gretimų sklypo ribų bei aplinkybė, kad garažų savininkai yra fiziniai asmenys, o ne atsakovė Bendrija. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, žinojo apie garažo rekonstrukcijos statybos sąlygas. Ieškovas turi galimybę gretimo sklypo bendraturčio nesutikimą su būsima rekonstrukcija nuginčyti teismine tvarka.

213.

22Atsakovė Bendrija priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo K. L. K. atsakovės Bendrijos naudai 25 128,16 Eur skolą, 2 287,06 Eur palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Bendrija reikalauja iš ieškovo priteisti sumą, kuri buvo sutarta kaip ieškovo įnašas, t. y. 28 962 Eur, atėmus ieškovo jau sumokėtą 4 237 Eur dalį (24 725 Eur ir 6 procentų metinės palūkanos). Ieškovas autoservisą pastatė 2015 m. ir nuosavybės teisę savo vardu įregistravo 2016-01-04. Ieškovas turi sumokėti žemės nuomos mokestį už naudojamą sklypo dalį. Ieškovas skolingas atsakovei iš viso 403,16 Eur žemės mokesčio (už 2015 m. pusmetį – 84 Eur, o už 2016 m. – 319,16 Eur). Ieškovas nedėjo pastangų, kad pastatas, rekonstruojant garažą, būtų pastatytas. Ieškovas neketino tinkamai vykdyti Sutarties.

234.

24Ieškovas K. L. K. atsiliepime į atsakovės Bendrijos priešieškinį nurodė, kad su atsakovės Bendrijos priešieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepimą į priešieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

254.1.

26Ieškovas neginčija Sutarties 4.3–4.6 papunkčiuose numatytų pareigų, tačiau šios nuostatos nustato pareigas su statybų srityje įgaliojimus turinčiomis viešojo administravimo institucijomis, bet ne privačiais asmenimis ir Bendrijos nariais. Ieškovas savo pareigų nevengė ir įvykdė ta apimtimi, kuria buvo įmanoma, t. y. suprojektavo ir pastatė pastatą laisvoje žemės sklypo dalyje. Jei ieškovas būtų ėmęs statyti antstatą ant esamo garažo pastato kapitalinių konstrukcijų, ieškovas būtų pažeidęs garažo savininkų interesus. Sudarant Sutartį atsakovė neatskleidė ieškovui informacijos, kad nuo esamo garažo pastato iki sklypo ribos yra mažiau nei 3 metrų atstumas. Kaimyninis sklypas priklauso 14 bendraturčių, su kuriais susitarti dėl sutikimo ieškovui nepavyko, nes jie pasiūlė pirkti sklypą. Pateiktas žemės sklypo planas neleido ieškovui numanyti, kad gali būti neišlaikytas minimalus 3 m. atstumas.

274.2.

28Sutarties 3.1 papunkčio a papunkčio pakeitimas tik pabrėžia statybos ant esamo garažo pastato negalimumą: vienintelis atsakovės numatomas indėlis į jungtinę veiklą yra tariamos disponavimo daiktu teisės, kurios atsakovė neturi. Ieškovo ketinimus tinkamai vykdyti Sutartį rodo tiek įgyvendinamos Sutarties dalies įvykdymas pastatant naują pastatą ant buvusios neužstatytos žemės sklypo dalies, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ieškovo pateiktas prašymas specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, tiek ir ieškovo kreipimasis dėl statybos ant garažo pastato į pastatų projektavimo įmonę UAB „Puikus būstas“. Atsakovė 2014-06-04 buvo informuota apie trikdžius statyti antstatą ant garažo pastato ir tą pačią dieną nurodė, kad neprieštarauja, jog statomas bus tik pastatas laisvame žemės sklype.

294.3.

30Sutartis apima du savarankiškus veiklos elementus: naujo statinio statybą ir statybą ant esamo garažo pastato. Įgyvendinus tik dalį Sutarties, turto buvo sukurta mažiau. Esant dviem savarankiškiems Sutarties elementams, gavus statybos leidimą dėl vieno iš jų ir įregistravus vieną iš dviejų pastatų, mokėtina bendram numatytam pasiekti rezultatui proporcinga bendro Sutartyje numatyto įnašo dalis. Sutarties 3.1 papunkčio e papunktyje nurodoma, kad bendrija, sumokėjusi žemės sklypo valstybinį žemės mokestį, žemės mokesčio sąskaitą pateikia ieškovui, o ieškovas sąskaitą apmoka per vieną mėnesį nuo sąskaitos gavimo dienos. Ieškovas neneigia savo pareigos, tačiau negavo iš atsakovės sąskaitos. Ieškovo mokėtina žemės mokesčio dalis proporcingai mažintina.

314.4.

32Priešieškinyje minima 2013-06-20 sutartis, iš kurios ieškovui išlieka prievolė atsakovui sumokėti 24 725 Eur, tačiau aptariama sutartis taip pat ydinga kaip ir Sutartis (sutartyje numatoma, kad Bendrija perduoda ieškovui teises, kurių neturi ir perduoti negali). Yra 62 savininkai ir tik 41 iš jų yra davę sutikimą sudaryti aptariamą sutartį. Sutarties 5.2.2 papunktis numato, kad statybos darbams neprasidėjus per 5 metus sutartis automatiškai pasibaigia ir nėra užuominų, kad ieškovas arba atsakovė gautų kokias nors įnašo ar kokiu nors kitu dydžiu apibrėžtas kompensacijas. Kadangi dalį Sutarties pripažinus negaliojančia, mokėtina suma sudaro 29,26 procentų nuo Sutartyje numatytos sumos, t. y. 8 475,15 Eur, ieškovas sutinka atsakovui pagal Sutartį sumokėti dar 473,09 Eur.

335.

34Trečiasis asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriuos 2018-12-20, 2019-05-21 ir 2019-06-07 tikslino, ir prašė: i) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį, kuri buvo patikslinta 2015-05-19 susitarimu; ii) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-05 leidimą Nr. LNS-01-161205-00687 „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti(modernizuoti) pastatą (-us)“; iii) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-161220-00359; iv) pripažinti, kad pastato-autoserviso, kurio unikalus Nr. ( - ), statyba yra savavališka ir panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 2016-08-29 nekilnojamojo daikto, t. y. pastato (autoserviso) kadastro duomenų bylą ir statinio (autoserviso) nuosavybės teisinę registraciją K. L. K. vardu; v) įpareigoti ieškovą K. L. K. per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti statinį – autoservisą, esantį žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę. Savarankiškus reikalavimus grindė nurodytais argumentais:

355.1.

36Bendrija 2001-03-12 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama išnuomoti 1 900 m2 ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau – Žemės sklypas), kuris bus naudojamas „susisiekimą sistemą aptarnaujantiems objektams“. Vilniaus miesto valdyba 2001-02-15 sprendimu Nr. 264V nustatė Žemės sklypo, skirto statomų garažų su autoremonto dirbtuvėmis eksploatacijai, plotą (1 900 m2) ir ribas bei pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti minėtą Žemės sklypą arba jį išnuomoti 99 metų terminui. Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymu Nr. 2.3-2144-01 nustatyti Žemės sklypo duomenys (plotas – 1 900 m2, pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis, žemės naudojimo pobūdis – kitos paskirties žemė: transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms (susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams eksploatuoti)), patvirtintos Žemės sklypo specialios naudojimo sąlygos bei nuspręsta išnuomoti Žemės sklypą Bendrijai. Aptarto įsakymo pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. ( - ).

375.2.

38Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Bendrija 2004-04-16 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 588N01/2004-588 (toliau – Nuomos sutartis). Ja Bendrijai 69 metų terminui išnuomotas Žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-05-21 įsakymu Nr. 30-1249 nustatė kitos paskirties Žemės sklypo naudojimo būdus – 556 m2 ploto komercinės paskirties objektų teritorijos ir 1 344 m2 ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. 2014-08-11 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-255 buvo patikslinta Nuomos sutartis, be kita ko, patikslinant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-06-05 išdavė leidimą Bendrijai „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016-10-26 sprendimu Nr. 49SK-2245-(14.49.109.) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Capital Matininkai“ matininkės parengtą kadastro duomenų bylą. Žemės sklypą nuomos teise valdo Bendrija. Žemės sklype yra pastatas-garažas, kurio unikalus Nr. ( - ) (toliau – Garažas), ir pastatas-autoservisas, kurio unikalus Nr. ( - ) (toliau – Autoservisas). Autoservisas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas 2016-12-24 nuomos sutarties pagrindu Autoservisą išnuomojo „ATN BUS RENT“, UAB.

395.3.

40Ieškovas ir Bendrija 2013-12-18 sudarė Sutartį. Jos tikslas – Žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį ir rekonstruoti Garažą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį (Sutarties 2 straipsnis). Sutarties 3 straipsnio 1 dalies a punkte šalys nurodė, kad Bendrijos turtinį įnašą sudaro „<...> Žemės sklypo naudojimosi teisė, garažo pastato suteikimas naudoti pastatą su žemės sklypu statinio statybos tikslu“. Sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos rezultatas (naujai pastatytos patalpos) tampa ieškovo nuosavybe, Bendrijai lieka Žemės sklypo nuomos teisė. Sutarties 5.4 papunktyje nurodyta, kad Bendrija sutinka, jog ieškovas naudotųsi Žemės sklypu iki Nuomos sutarties termino pabaigos. Sutarties pagrindu šalys siekė perduoti Nuomos sutarties subjektu nesančiam asmeniui, t. y. ieškovui, teisę valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ir vykdyti jame statybos darbus.

415.4.

42Teisės aktai numato baigtinį galimų dėl valstybinės žemės sudaromų sandorių sąrašą. Ilgalaikė nuoma, kaip ir užstatymo teisė, negali būti nustatyta viešajai nuosavybei, nes tokia galimybė nenumatyta nei Civiliniame kodekse (toliau – CK), nei kituose disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu reguliuojančiuose teisės aktuose. Valstybinė žemė negali būti perduodama naudotis trečiajam asmeniui ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Valstybei priklausantys žemės sklypai parduodami arba išnuomojami tik esamiems statiniams eksploatuoti ir tik pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Statiniais užstatytas valstybinės žemės sklypas nuomojamas konkrečiam tikslui – žemės sklype esančių statinių eksploatacijai. Žemės sklypo nuomininkams nesuteikiama galimybė suteikti teisę naudotis nuomojamu valstybinės žemės sklypu ir statyti jame statinius kitiems subjektams, perduodant valstybinės žemės nuomos teisę kaip įnašą į jungtinę veiklą. Bendrija, kuriai buvo suteikta Žemės sklypo nuomos teisė, gali Žemės sklypą naudoti tik Žemės sklype esančio Garažo eksploatacijai. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-09-05 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1704 nurodė, kad: i) Žemės sklype esančiame Garaže įrengti boksai nuosavybės teise priklauso Bendrijos nariams, todėl Bendrija neturi teisės būti statytoja; ii) Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti garažo savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusias su Garažo bendro naudojimo patalpų naudojimu, prižiūra ir tvarkymu, Bendrijos siekis statyti autoremonto dirbtuves prieštarautų Bendrijos veiklos tikslams; iii) Nuomos sutartyje nenumatyta teisė Žemės sklype statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus. NŽT 2014-02-13 rašte Nr. 1SS-(3.5.)4364 papildomai išaiškino ieškovui galiojusį teisinį reguliavimą, vadovaujantis kuriuo valstybinės žemės valdymo teisės parleidimas negalimas ir nurodė, kad statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo sutartis, kuria Bendrija perleidžia ieškovui statytojo teises bei suteikia teisė naudoti Žemės sklypą subnuomos ir užstatymo teise, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas ir yra niekinė. Ieškovas ir Bendrija, sudarydami Sutartį, kurios pagrindu Bendrija suteikė ieškovui (valstybinės žemės valdymo teisės neturinčiam asmeniui) galimybę užstatyti valstybinės žemės sklypą ir sukurti jame naują nekilnojamojo turto objektą – Autoservisą, pažeidė imperatyvias disponavimą valstybiniu turtu reguliuojančias teisės aktų nuostatas. Sutarties negaliojimo padariniai – 2016-12-20 statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-100-161220-00359, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2016-08-29 įregistruoto Autoserviso, kadastro duomenų bylos ir statinio (Autoserviso) teisinės registracijos ieškovo vardu panaikinimas.

435.5.

44NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai atstovauja NŽT teismuose ir veikia NŽT vardu. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad NŽT – visos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). NŽT, kaip viešasis juridinis asmuo, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, veikdama priskirtų funkcijų ribose, vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 2 dalimi bei CPK 46 straipsnio 1 dalimi.

455.6.

462013-05-31 vykusio Bendrijos narių ir boksų savininkų susirinkimo metu 41 Bendrijos narys sutiko sudaryti sutartį dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo su ieškovu, 2 nepritarė, 1 balsavimo biuletenis buvo sugadintas. 2013-10-16 vykusio Bendrijos narių ir boksų savininkų susirinkimo protokolo 6 punkte buvo sprendžiamas klausimas dėl įgaliojimo suteikimo Bendrijos pirmininkui pasirašyti Sutartį, kuriam pritarė 43 nariai, nepritarė 5. Bendriją sudaro 62 nariai, todėl nebuvo gautas visų Bendrijos narių, kaip bendraturčių, sutikimas pasirašyti Sutartį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). NŽT, kaip valstybinės Žemės sklypo patikėtinė, nepritarė Sutarties sudarymui, o ieškovas, neturėdamas Žemės valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, negalėjo būti statytoju.

475.7.

48NŽT 2019-03-13 raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama įstoti į bylą ir inicijuoti Sutarties (su pakeitimais/patikslinimais) panaikinimą bei su Sutartimi susijusių kitų administracinių aktų panaikinimą. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019-04-11 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei nurodė, kad NŽT turi visus reikiamus įgaliojimus reikšti reikalavimus, būtinus viešajam interesui apginti. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktas, kuris įsigaliojo nuo 2019-02-14, numato, kad kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, NŽT kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

496.

50Atsakovė Bendrija atsiliepime į trečiojo asmens NŽT savarankiškus reikalavimus prašė trečiojo asmens NŽT savarankiškus reikalavimus palikti nenagrinėtais. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

516.1.

52Teisės aktai nenumato NŽT teisės kreiptis į teismą pateikiant pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. NŽT negali ginti privačių asmenų galimai pažeistus interesus teismine tvarka. NŽT nėra tas subjektas, kuris turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą byloje. Byloje yra pateiktas NŽT 2016-12-28 įgaliojimas Nr. 1 Į-434-(1.9) „Dėl atstovavimo“. Aptartu įgaliojimu A. K. nesuteikta teisė atstovauti NŽT ir valstybės interesus bylose tarp privačių asmenų sudarytų sandorių.

536.2.

54Individualus administracinis aktas gali būti skundžiamas per vieno mėnesio terminą, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ginčijamas statybos leidimas viešai skelbiamas aktas tinklalapyje „Infostatyba“. NŽT žinojo ar turėjo žinoti apie Bendrijai išduotą leidimą ne vėliau, kaip sekančią dieną po jo išdavimo. Leidimas išduotas 2015-06-05, savarankiškas reikalavimas pareikštas 2019-05-21, t. y. praėjus beveik 4 metams. Prašomas panaikinti 2015-06-05 leidimas Nr. LNS-01-150605-00631 yra panaikintas 2016-12-05 išdavus naują leidimą.

557.

56Ieškovas K. L. K. atsiliepime į trečiojo asmens NŽT savarankiškus reikalavimus prašė NŽT savarankiškus reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

577.1.

582015-05-19 šalys susitarė pakeisti Sutarties 3-ojo straipsnio 3.1 papunkčio a papunktį ir išdėstė jį taip „3.1. 524-os GSEB įnašą sudaro garažo pastato suteikimas naudoti pastatą statybos tikslui“. Sutartis ne(be)numato disponavimo nuomojama valstybine žeme, jokie faktiniai disponavimo žeme veiksmai pagal pakeistą Sutarties nuostatą atlikti nebuvo.

597.2.

60Vertinti ar ieškovas ir/arba atsakovė apskritai gali būti statytoju nėra NŽT kompetencija. Žemės ūkio ministerija 2014-01-13 raštu išaiškino, kad spręsti, ar 524-oji GSEB atitinka statybos įstatyme numatytus reikalavimus statytojui yra savivaldybės administracijos, o ne NŽT kompetencija. Bendrija ir NŽT 2014-08-11 pakeitė valstybinės žemės nuomos sutartį ir joje numatė, kad dalis teritorijos yra naudotina kaip „komercinės paskirties objektų teritorija“. Sutarties pakeitimu buvo numatyta, kad Žemės sklype gali būti statomi komercinės paskirties objektai. NŽT 2014-02-13, 2014-03-10 ir 2014-04-03 raštai teikti dar iki žemės nuomos sutarties pakeitimo. Tai, jog NŽT pozicija Autoserviso pastato statybų klausimu pakito patvirtina ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-30 išduotas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas į Bendrijai išnuomotame žemės sklype projektuojamą Autoservisą. Tokia aplinkybė parodo, kad NŽT žinojo apie Autoserviso statybą ir tam neprieštaravo. Vilniaus miesto valdyba dar 2001-02-15 sprendimu Nr. 264V nusprendė nustatyti „statomų garažų su autoremonto dirbtuvėmis ( - )“ sklypo dydį. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-18 raštu sutiko, kad bendrija rekonstruotų Garažo pastatą. 2015-06-05 buvo išduotas leidimas statyti Autoservisą adresu ( - ). Autoserviso statyba buvo vykdoma vadovaujantis Sutartimi, kurios įgyvendinimui pritarė Bendrijos narių dauguma. Ieškovas ir projektinę dokumentaciją, ir pastato statybą vykdė Bendrijos vardu išduotu statybos leidimu.

617.3.

62Valstybės bei savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti tik kai tokia teisė numatoma įstatyme. NŽT nenurodė konkretaus teisės akto, kuris numatytų atitinkamą jos kompetenciją.

637.4.

64Sutartis bei jos patikslinimas buvo sudaryti vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostata. 2013-10-16 Bendrijos nariai įgaliojo Bendrijos pirmininką paruošti ir pasirašyti Sutartį, įvardinant statytojais Bendriją arba ieškovą. Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-18 sprendimu buvo leista rekonstruoti garažų pastatą. NŽT ir Bendrija 2014-08-11 susitarimu patikslino Nuomos sutarties 3 punktą ir išdėstė jį nauja redakcija. Žemės sklype buvo suteikta teisė vykdyti statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus, o ne tik eksploatuoti, ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150605-00631 buvo Bendrijos, o ne ieškovo vardu. Vadovaudamasis Sutartimi bei įgaliojimu ieškovas finansavo ir organizavo statybas Žemės sklype atstovaudamas Bendriją.

657.5.

66Atlikta Garažo rekonstrukcija, kurios metu pristatytas priestatas, t. y. įrengtos naujos laikančios konstrukcijos ant esamo garažo sienos ir dalis naujai statomo pastato svorio atiteko Garažo pastato sienai. NŽT 2014-07-11 išdavė sutikimą statyti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžianti dokumentą naujai statybai. Garažo pastato savininkų teisė disponuoti savo turtu nebuvo pažeista. Sudarydami Sutartį ieškovas ir Bendrija vadovavosi teisės aktais, todėl atskiras sutikimas rekonstruoti pastatą nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo ir paskirties iš NŽT nereikalingas. Bendrijai buvo suteikta teisė disponuoti naujai sukurtu daiktu – priestatu – be atskiro NŽT sutikimo CK 6.394 straipsnio 3 dalies pagrindu. Autoserviso statyba nepažeidė Bendrijos narių disponavimo teisės. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. NŽT apie skundžiamą aktą sužinojo dar 2016-10-26.

678.

68Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) atsiliepime į trečiojo asmens NŽT savarankiškus reikalavimus ir prašė NŽT savarankiškus reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

698.1.

702015-06-05 leidimas Nr. LNS-01-150605-00631 yra panaikintas 2016-12-05 išdavus naują leidimą. Praleistas vieno mėnesio apskundimo terminas. Įstatymo nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, ginti viešąjį interesą, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmuo faktiškai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą teisės aktą. Nors NŽT savarankiškus reikalavimus byloje pareiškė 2017-12-04, tačiau reikalavimą dėl leidimo panaikinimo iškėlė tik 2019-05-21 pateiktais patikslintais savarankiškais reikalavimais praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą bei nenurodydama svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atnaujinamas.

718.2.

722016-12-05 išduoto leidimo Nr. LNS-01-161205-00687 pagrindu statytojai Bendrijai buvo suteikta teisė statyti naujus statinius bei atlikti statinio paprastąjį remontą. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, statytojui pateikus reikalingus dokumentus.

739.

74Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens NŽT savarankiškus reikalavimus ir prašė NŽT savarankiškus reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

759.1.

76Prašoma panaikinti 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-161220-00359 ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 2016-08-29 nekilnojamojo Autoserviso kadastro duomenų bylą, tačiau šie dokumentai byloje nepateikti. NŽT nepateikus įrodymų, patvirtinančių NŽT reikalavimo teisę, pateikti reikalavimai atmestini kaip pareikšti asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

779.2.

78Ginčijamas VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-161220-00359 yra individualus administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis. Ginčijamas statybos užbaigimo aktas yra viešai skelbiamas tinklalapyje „Infostatyba“ nuo jo išdavimo dienos. Vėliausiai apie jį NŽT galėjo sužinoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kai 2017-12-04 pateikė savarankiškus reikalavimus. Nekilnojamojo turto registre Autoservisas statybos užbaigimo akto pagrindu įregistruotas 2016-12-27. NŽT savarankišką reikalavimą panaikinti 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-161220-00359 pateikė praleidusi terminą ir nenurodydama svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas ir turėtų būti atnaujintas.

799.3.

80NŽT nenurodė 2016-12-20 statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-100-161220-00359 trūkumų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad VTPSI, išduodama Užbaigimo aktą, netinkamai atliko teisės aktų veiksmus.

8110.

82Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. J. dėl ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

83II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8411.

85Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-03 sprendimu: i) ieškovo K. L. K. ieškinio, kuris buvo tikslintas, reikalavimus atmetė; ii) atsakovės Bendrijos priešieškinio reikalavimus atmetė; iii) trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT savarankiškus reikalavimus, kurie buvo tikslinti, atmetė.

8611.1.

87Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymu Nr. 2.3-2144-01 nustatyti Žemės sklypo duomenys (plotas – 1 900 m2, pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, žemės naudojimo pobūdis – kitos paskirties žemė: transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms (susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams eksploatuoti)), patvirtintos Žemės sklypo specialios naudojimo sąlygos bei nuspręsta išnuomoti žemės sklypą Bendrijai. Aptarto įsakymo pagrindu Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. ( - )). Lietuvos Respublika (valstybė), atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Bendrija 2004-04-16 sudarė Nuomos sutartis, kuria Bendrijai 69 metų terminui išnuomotas Žemės sklypas. Bendrija 2009-04-08 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl pastato, esančio Žemės sklype, rekonstrukcijos. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-18 rašte Nr. (31)-1.2-1201-(3.31.) neprieštaravo, kad Bendrija „valstybinės žemės sklype ( - ), Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. ( - ), rekonstruotų pastatą-garažą, unikalus Nr. ( - ), jei tokia rekonstrukcija neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų <...>. VMSA direktorius 2014-05-21 įsakymu Nr. 30-1249 nustatė kitos paskirties Žemės sklypo naudojimo būdus – 556 m2 ploto komercinės paskirties objektų teritorijos ir 1 344 m2 ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. 2014-08-11 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-255, sudarytu Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-08-05 įsakymo Nr. 49VĮ- (14.49.2.)-940 pagrindu, patikslinta Nuomos sutartis, be kita ko, patikslinant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016-10-26 sprendimu Nr. 49SK-2245-(14.49.109.), atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Capital Matininkai“ matininkės parengtą kadastro duomenų bylą. VMSA 2015-06-05 Bendrijai (statytojui) išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-15065-00631 (toliau ir Leidimas) pagal projektuotojo UAB „Puikus būstas“ parengtą statinio projektą. Leidimas panaikintas 2016-12-05 Bendrijai (statytojai) išdavus naują leidimą Nr. LSNS-01-161205-00687 pagal UAB „Puikus būstas“ parengtą statinio projektą.

8811.2.

89Apylinkės teismas nustatė, kad 0,19 ha ploto Žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - )) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybei). Nuomos sutarties (galioja iki 2073-04-15) bei 2014-08-11 susitarimo pakeisti Nuomos sutartį pagrindu Žemės sklypą naudoja nuomininkė Bendrija. Žemės sklype yra 1993 m. statybos, 1 095 m2 užstatyto ploto pastatas – Garažas (unikalus Nr. ( - )); 2015–2016 m. statybos, 245 m2 užstatyto ploto pastatas – Autoservisas (unikalus Nr. ( - )), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Autoservisas 2016-12-24 nuomos sutartimi išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „ATN BUS RENT“. Autoservisas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotas 2016-12-27 (įregistravimo pagrindas: 2016-08-29 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-161220-00359.

9011.3.

91Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovė Bendrija 2013-12-18 sudarė Sutartį. Sutarties tikslas – Žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį ir rekonstruoti esamą Garažą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį. Sutarties 3.1 papunkčio a papunktyje nurodyta, kad Bendrijos turtinį įnašą sudaro „žemės sklypo naudojimosi teisė, garažo pastato suteikimas naudoti pastatą su žemės sklypu statinio statybos tikslu“. Šalys 2015-05-19 sudarė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 3.1 papunkčio a papunktis, kuris išdėstytas taip, kad Bendrijos „įnašą sudaro garažo pastato suteikimas naudoti pastatą statinio statybos tikslu“. Sutarties 3 straipsnio 1 dalies a punkte šalys nurodė, kad Bendrijos „įnašą sudaro garažo pastato suteikimas naudoti pastatą statinio statybos tikslu“, o Sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos rezultatas (naujai pastatytos patalpos) tampa ieškovo nuosavybe, Bendrijai lieka Žemės sklypo nuomos teisė. Vadovaujantis Sutarties 5.4 papunkčiu, Bendrija sutinka, kad ieškovas naudotųsi žemės sklypu iki Nuomos sutarties termino pabaigos.

9211.4.

93Apylinkės teismas sprendė, kad ginčas kilo tarp Sutarties šalių dėl Sutarties dalies galiojimo, t. y. ar Sutartis sudaryta suklydimo įtakoje dėl to, kad ieškovas nežinojo apie tam tikras statinio išsidėstymo aplinkybes ir apie Bendrijos įgaliojimus sudaryti sutartį dėl disponavimo bendrosiomis Garažo konstrukcijomis. Taip pat byloje ginčas kilo dėl to, ar įvykdžius tik dalį Sutarties ieškovas turėtų sumokėti Bendrijai visą Sutartyje numatytą sumą. Ginčas kilo ir dėl to, ar šalys, sudarydamos Sutartį, nepažeidė valstybės, kaip sklypo savininkės, interesų, ar teisėtai buvo išduotas leidimas Autoserviso statybai ir ar teisėtai buvo surašytas statybos užbaigimo aktas (Užbaigimo aktas).

9411.5.

95Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl NŽT savarankiškų reikalavimų pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento), statybos leidimo, statybos užbaigimo akto panaikinimo, statybos pripažinimo savavališka ir įpareigojimo nugriauti statinį, nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-03-13 raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių prašydama, kad prokuratūra įstotų į bylą ir inicijuotų tarp Bendrijos bei ieškovo 2013-12-18 sudarytos Sutarties (patikslintos 2015-05-19) panaikinimą bei su Sutartimi susijusių kitų administracinių aktų panaikinimą. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019-04-11 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apylinkės teismas sprendė, kad NŽT, ginčydama Sutartį, iš esmės ginčija Autoserviso statybos teisėtumą CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9611.6.

97Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nustatė, kad NŽT pareikštais savarankiškais reikalavimais ginčijamas 2016-12-05 statybos leidimas ir 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas yra viešojo administravimo subjektų sprendimai, individualūs administraciniai aktai. Individualus administracinis aktas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą gali būti apskųstas per 1 mėnesį. Pirminiuose patikslintuose savarankiškuose reikalavimuose, pateiktuose teismui 2017-12-04, administraciniai aktai nebuvo ginčijami. NŽT ginčijamas 2016-12-05 statybos leidimas ir 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas yra viešai skelbiami tinklalapyje „Infostatyba“ nuo jų išdavimo dienos. Apylinkės teismas sprendė, kad vėliausiai apie ginčijamus administracinius aktus NŽT galėjo sužinoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kai 2017-12-04 pateikė savarankiškus reikalavimus. Nekilnojamojo turto registre Autoservisas statybos užbaigimo akto pagrindu įregistruotas 2016-12-27 ir nuo aptarto momento informacija išviešinta viešame registre. NŽT savarankišką reikalavimą panaikinti VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą pateikė 2018-12-20, o reikalavimą panaikinti 2016-12-05 statybos leidimą pateikė 2019-06-07, t. y. praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Apylinkės teismas NŽT nurodytas priežastis, kad reikalavimo dėl statybos leidimo ginčijimo pateikimą teismui lėmė tai, jog prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nėra pagrindo pripažinti svarbiomis. NŽT dar 2017-04-12 rašte, adresuotame ieškovui, nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis Autoservisas, esantis Žemės sklype, 2016-12-27 suformuotas kaip naujas nekilnojamasis daiktas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre. Į teismą su savarankiškais reikalavimais NŽT kreipėsi tik 2017-12-04. Apylinkės teismas sprendė, kad NŽT, sužinojusi apie, NŽT įsitikinimu, neteisėtą Autoserviso statybą, veikdama kaip rūpestingas ir atidus valstybinės žemės patikėtinis, turėjo kreiptis į teismą ar kitas atitinkamas valstybės institucijas dėl statybą leidžiančių dokumentų ir kitų dokumentų, kurių pagrindu naujas statinys įregistruotas, ginčijimo, tačiau per Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nei statybos leidimo, nei statybos užbaigimo akto neginčijo. Apylinkės teismas konstatavo, kad NŽT praleido terminą administraciniams aktams ginčyti. NŽT nurodytos priežastys negali būti laikomos pateisinančiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimą ir nesudaro pagrindo termino atnaujinimui.

9811.7.

99Apylinkės teismas nesutiko ir su NŽT teiginiais, jog VMSA 2016-12-05 išduotas leidimas Nr. LNS-01-161205-00687, VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-161220-00359, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 2016-08-29 Autoserviso kadastro duomenų byla yra Sutarties padariniai ir, pripažinus Sutartį negaliojančia, turėtų būti naikintini kaip Sutarties padariniai. Autoserviso statytoju pagal ginčijamą 2016-12-05 statybos leidimą buvo ne ieškovas, bet Bendrija. Sprendžiant statybos leidimo išdavimo Bendrijai klausimą VMSA nepateikta šalių sudaryta Sutartis, kadangi Sutartis nereikalinga sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą. Dėl šios priežasties statybos leidimo išdavimo procese nebuvo pagrindo vertinti Sutarties turinio. 2016-12-05 išduoto leidimo pagrindu Bendrijai suteikta teisė statyti naujus statinius bei atlikti statinio paprastąjį remontą, t. y. statyti paslaugų (negyvenamosios paskirties pastatą), tiesti nesudėtingos kategorijos vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus ir atlikti garažų paprastąjį remontą. Apylinkės teismas sprendė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Nenustatyta duomenų, dėl kurių Bendrija negalėjo būti statytoja nuomos teisiniu pagrindu valdomame Žemės sklype. Žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas buvo keičiami statinio statybos tikslu ir NŽT šios aplinkybės buvo žinomos. Autoserviso statyba neprieštaravo Bendrijos nuomos teise valdomo Žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir žemės naudojimo būdui. Tai, kad išdavus statybos leidimą Bendrijai, Bendrijai ir ieškovui Sutarties pagrindu kooperuojant darbą ir lėšas pastatytas Autoservisas Sutarties pagrindu įregistruotas nuosavybės teise ieškovo vardu neturi įtakos statybos leidimo ir statybos užbaigimo akto teisėtumui. Apylinkės teismas pažymėjo, kad NŽT 2014-10-28 rašte ieškovui nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas išnuomotas Bendrijai, o išnuomoto Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl atskiri valstybinės žemės nuomotojo sutikimai dėl statinių statybos (rekonstrukcijos) išnuomotuose sklypuose neišduodami, jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Apylinkės teismas sprendė, kad Bendrijai, siekiant statyti Autoservisą, NŽT nebuvo pagrindo prieštarauti Autoserviso statybai. Sutikimą Garažo rekonstrukcijai NŽT Bendrijai buvo davusi dar 2009 m. Nei Autoserviso statyba, nei Garažo rekonstrukcija neprieštaravo Bendrijos nuomos teise valdomo žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir žemės naudojimo būdui, nei Žemės sklypo Nuomos sutarties nuostatoms.

10011.8.

101Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisei įgyvendinti reikalinga sąlyga yra, kad statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrija, minėtą sąlygą, Statybos įstatymo keliamą statytojui, atitiko. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktu, leidimą statyti naują statinį ir leidimą rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritorijoje išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Remiantis STR 1.07.01:2010 8 punktu, savivaldybių administracijos tikrina, ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui. Apylinkės teismas sprendė, kad vertinti, ar Bendrija atitinka reikalavimus statytojui, nepriskirta NŽT kompetencijai. Autoservisas statomas Bendrijai turint VMSA išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

10211.9.

103Bendrijos įstatų bendrosios dalies 4 punkte nustatyta, kad Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo, Bendrijos gautos pajamos naudojamos Bendrijos tikslams tenkinti. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, statyba ir administravimu (įstatų 8 punktas). Vadovaujantis įstatų 11 punktu, Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo; taip pat pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo sprendimu ir pavedimu Bendrija gali sudaryti sandorius patalpų savininkų vardu. Sutarties 3 straipsnyje šalys susitarė, kad šalių kaip jungtinės veiklos rezultatas sukurtas turtas – naujai pastatytos patalpos – tampa ieškovo nuosavybe, garažų boksai ir bendrojo naudojimo patalpos bei inžinerinės komunikacijos lieka garažų savininkų nuosavybe. Bendrijos ir/ar jos narių nuosavybė pasirašius Sutartį ir toliau lieka Bendrijos ir ar jos narių nuosavybe; Bendrijai lieka Žemės sklypo nuomos teisė. Sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Bendrija įsipareigoja gautus pinigus (28 962 Eur), panaudoti garažų pastato, bendrų naudojimo konstrukcijų – garažo įvažiavimo vartų, garažo įvažiavimo rekonstrukcijos ir remonto tikslais. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad Bendrijos siekis statyti Autoservisą prieštaravo Bendrijos veiklos tikslams bei įstatams.

10411.10.

105Apylinkės teismas nurodė, kad Sutartyje nekalbama apie valstybinės žemės sklypo nuomos ar subnuomos teisės perleidimą ieškovui. Teismas sprendė, jog NŽT neįrodė, jog Sutarties sudarymas pažeidė valstybės, kaip Žemės sklypo savininkės, interesus. Į bylą pateikta pažyma, kad Bendrija adresu ( - ) stato garažą su autoservisu, žemė neregistruota. Dar Vilniaus miesto valdybos 2001-02-15 sprendimu nustatyta, kad statomų garažų su autoremonto dirbtuvėmis ( - ), sklypo dydis yra 1 900 m2 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlyta išnuomoti 99 m. arba parduoti sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-09 sutiko, kad Bendrija Žemės sklype rekonstruotų Garažą. Autoserviso statyba buvo vykdoma vadovaujantis išduotu statybą leidžiančiu dokumentu ir Sutartimi, kurios sudarymui ir įgyvendinimui pritarė Bendrijos narių dauguma (CK 4.85 straipsnis, Bendrijos įstatų 36 punktas). Ieškovas, vadovaujantis su atsakove sudaryta Sutartimi, veikė kaip Bendrijos įgaliotas asmuo ir Autoserviso statybą vykdė Bendrijos vardu. Bendrija, įgyvendinusi statytojo teisę, naujai sukurtą daiktą (Autoservisą) Sutarties pagrindu nutarė nuosavybės teise perleisti ieškovui. Apylinkės teismas sprendė, kad NŽT siekia apginti ne viešąjį, bet privatų garažo boksų savininkų interesą, t. y. ginčija garažo bendrasavininkių teisę įgalioti Bendriją sudaryti Sutartį ir statyti statinį (būti statytoja) ant būtent Bendrijai išnuomoto Žemės sklypo. Byloje nėra duomenų, kad bent vienas garažo bendraturtis, sužinojęs apie Bendrijos sudarytą Sutartį ir pastatytą Autoservisą, būtų kreipęsis į NŽT ar į teismą prašydamas apginti jų pažeistas teises. Apylinkės teismas nenustatė, kad Sutartis pažeistų imperatyvias teisės normas ar viešąją tvarką. NŽT nenurodė atskirų pagrindų, dėl kurių turėtų būti pripažįstami negaliojančiais statybos leidimas ir statybos užbaigimo aktas. Apylinkės teismas taip pat nenustatė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad VMSA, išduodama ginčijamą statybos leidimą, ir Statinio užbaigimo komisija, surašydama statybos užbaigimo aktą, būtų pažeidusios teisės aktų reikalavimus, kurie sudarytų pagrindą ginčijamus aktus pripažinti neteisėtais. Apylinkės teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti ginčijamą Sutartį, statybos leidimą ir statybos užbaigimo aktą, netenkino ir išvestinių reikalavimų panaikinti aptartų dokumentų pagrindu atliktą Autoserviso registraciją viešame registre, taip pat reikalavimų pripažinti pastato statybą savavališka ir taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimą.

10611.11.

107Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinti Sutarties dalį negaliojančia ir taikyti sandorio dalies negaliojimo pasekmes konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo ginčijama Sutarties dalis negali būti įvykdyta dėl tinkamai išreikštos garažo savininkų valios perduoti ieškovui naudotis pagrindinėmis konstrukcijomis nebuvimo. Nustatyta, kad ieškovas žinojo ir suprato, kad Sutartį sudaro ne su atskirų garažų savininkais, bet su jų interesams atstovaujančia Bendrija. Kaip Sutarties priedai buvo pridėti Bendrijos narių sąrašas ir Bendrijos narių susirinkimo protokolas. Sutarties sudarymui pritarė dauguma Bendrijos narių, kurie įgaliojo Bendriją su ieškovu sudaryti Sutartį, su kurios turiniu Bendrijos nariai buvo supažindinti. Bendrijos įstatų 36 punkte nustatyta, kad garažo pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimuose sprendimai priimami pagal CK 4.85 straipsnio ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio normas. 2017-11-03 priimtas Bendrijos garažų boksų savininkų ir Bendrijos narių nutarimas, kuriame nurodyta, jog aptartą nutarimą pasirašę garažo boksų savininkai pritaria 2013-06-20 ir 2013-12-18 Bendrijos pasirašytoms sutartims su ieškovu dėl statybos pastato ant Bendrijos garažo stogo ir Bendrijos pirmininko sprendimams dėl pasirašytų sutarčių vykdymo. Nutarimą pasirašė 55 Bendrijos nariai iš 61. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas klydo dėl Sutartį su juo sudariusio subjekto – ieškovas turėjo aiškiai suprasti, kad Sutartį sudaro su Bendrija, o ne su atskirais garažo boksų savininkais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiama statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl statybą leidžiančio dokumento garažo rekonstrukcijai išdavimo ir kad ieškovui šį dokumentą būtų buvę atsisakyta išduoti dėl netinkamai išreikštos garažo bendrasavininkių valios. Garažo bendrasavininkių daugumos valia dėl garažo pastato rekonstrukcijos buvo išreikšta ir ji atitinka CK 4.85 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog, vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 6 dalimi, dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu, todėl kitos šalies (Bendrijos) netinkama valios išraiška nesuteikia teisės ieškovui nuginčyti sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovas, siekdamas sandorio (jo dalies) nuginčijimo pagal minėtą straipsnį, turėjo įrodyti savo suklydimą, o ieškovas neįgaliotas ir jam nesuteikta teisė ginti garažo boksų savininkų teisių ir interesų. Apylinkės teismas konstatavo, jog pagal šalių sudarytos Sutarties turinį ir ieškovui atsakovės pateiktus dokumentus ieškovui, pasirašant Sutartį, buvo žinomas garažo pastato išsidėstymas sklype. Sutarties 6.2–6.3 papunkčiai patvirtina, kad ieškovas apžiūrėjo garažą ir Žemės sklypą, inžinerines komunikacijas prieš pasirašant Sutartį, nurodė, kad pretenzijų Bendrijai dėl jų kokybės ir statybos sąlygų neturi. Apylinkės teismas laikė, kad paaiškėjusi aplinkybė, jog neišlaikytas 3 m atstumas iki gretimų sklypų ribų ir dėl to reikalinga gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus garažo rekonstrukcijai, yra aplinkybė, dėl kurios paaiškėjimo riziką buvo prisiėmęs ieškovas, kuris, sudarydamas Sutartį, veikė kaip verslininkas. Tai, kad dėl aptartos aplinkybės Sutarties dalies dėl garažo pastato rekonstrukcijos įgyvendinimas tapo apsunkintas ar apskritai neįmanomas, nesudaro pagrindo Sutarties dalies pripažinti negaliojančia. Ieškovas savo teises ir interesus gali apginti kitais gynimo būdais, pavyzdžiui, prašydamas pakeisti ar nutraukti sutartį. Nors ieškovas reiškė reikalavimą dėl dalies Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tačiau, nenustačius pagrindo ieškovo nurodytos Sutarties dalies pripažinimui negaliojančia, atmestini ir ieškovo iš šio reikalavimo kildinti išvestiniai reikalavimai dėl nustatyto mokėtino įnašo ir žemės nuomos mokesčio proporcingo sumažinimo.

10811.12.

109Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Bendrijos priešieškinio reikalavimų, nustatė, kad pagal Sutarties 2 straipsnį šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, siekdamos šių bendrų tikslų: i) Bendrijai išnuomotame Žemės sklype (neužstatytoje Žemės sklypo dalyje) pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį; ii) rekonstruoti esamą garažo pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį. Šalys neginčijo aplinkybės, kad vienas iš Sutarties 2 straipsnyje numatytų tikslų buvo įgyvendintas, t. y. neužstatytoje žemės sklypo dalyje buvo pastatytas Autoservisas. Kitas šalių sutartas tikslas – rekonstruoti esamą garažo pastatą – neįgyvendintas. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovas atsakovei 2015-08-07 pavedimu sumokėjo 4 237 Eur. Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, jog ieškovo įnašas sudaro 28 962 Eur, sumokant Bendrijai dalimis – 14 481 Eur per 10 dienų nuo statybas leidžiančio dokumento gavimo dienos ir 14 481 Eur sumokant per 10 dienų nuo pastato įregistravimo dienos. Organizacinis darbas vykdant statybos projektavimo darbus, statybos darbus, dokumentacijos, reikalingos statybai, įgijimas yra ieškovo papildomas įnašas į jungtinę veiklą. Sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktu ieškovas įsipareigojo laiku mokėti apskaičiuotą Bendrijai nuomos pagrindu priklausančio žemės sklypo valstybinį žemės mokestį pagal mokesčių inspekcijos deklaraciją. Aptarta sąlyga įsigalioja nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos ir galioja neterminuotai. Vadovaujantis Sutarties 3 straipsnio 1 dalies e punktu, ieškovo nuolatinį kasmetinį įnašą taip pat sudaro pinigų suma, lygi žemės sklypo valstybiniam žemės mokesčiui pagal mokesčių inspekcijos deklaraciją; Bendrija, sumokėjusi žemės sklypo valstybinį žemės mokestį pagal mokesčių inspekcijos deklaraciją, pateikia sąskaitą ieškovui; sąskaitą ieškovas apmoka per vieną mėnesį nuo sąskaitos gavimo dienos.

11011.13.

111Apylinkės teismas sprendė, kad pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b–c ir e punktus šalys ieškovo pareigą sumokėti nustatyto dydžio įnašą į bendrą veiklą susiejo su statybą leidžiančio dokumento gavimu ir pastato įregistravimu. Įnašas į bendrą veiklą nustatytas siekiant Sutarties 2 straipsnyje nustatyto tikslo, kuris susideda iš dviejų dalių – naujo pastato pastatymo ir esamo pastato rekonstrukcijos. Buvo įgyvendinta tik viena tikslo dalis – pastatytas Autoservisas. Pagal siekiamo tikslo elementus, statybą leidžiančius dokumentus buvo būtina gauti tiek statant naują statinį, tiek rekonstruojant esamą, taip pat, atlikus statybos darbus, buvo būtina ir statinių (tiek naujai pastatyto, tiek modifikuoto, pastačius virš garažo naujus aukštus) registracija. Apylinkės teismas sutiko su ieškovo teiginiais, jog Bendrija nepagrįstai reikalauja sumokėti visą Sutartimi numatytą įnašą, nes buvo pasiekta tik dalis tikslo. Bendrija reikalauja, kad ieškovas įvykdytų sutartines prievoles, kurioms įvykdyti neatsiradę visų reikiamų sąlygų, t. y. negautas statybą leidžiantis dokumentas garažo rekonstrukcijai ir neatlikta pastato registracija po rekonstrukcijos. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo kitaip aiškinti Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, t. y. kad 28 962 Eur įnašo sumokėjimas galėtų būti siejamas tik statybos leidimo gavimu vienam pastatui ir jo įregistravimu. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad Bendrija neįgijo teisės reikalauti viso Sutartimi ieškovui nustatyto įnašo sumokėjimo, taip pat ir žemės nuomos mokesčio už visą žemės sklypą mokėjimo.

112III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

11312.

114Atsakovė Bendrija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės Bendrijos priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti atsakovės Bendrijos naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

11512.1.

116Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas. Teismas savo iniciatyva suformulavo materialųjį ginčo pagrindą, nurodydamas, kad pagal Sutarties įsipareigojimų formuluotę laiko, kad tai yra sąlyginės terminuotos prievolės, kurioms taikytinos CK 6.30, 6.33 straipsnių nuostatos, kurių terminas nepasibaigęs ir dėl to ieškovas neturi mokėti turtinio įnašo, nors šalys šiais pagrindais nesirėmė ir negrindė savo reikalavimų. Aptartas proceso teisės pažeidimas sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

11712.2.

118Byloje nėra duomenų ar įrodymų, kurie leistų neginčijamai daryti išvadą, jog ieškovo pareiga sumokėti nustatyto dydžio (28 962 Eur) įnašą į bendrą veiklą buvo siejama išimtinai tik su abiejų objektų – naujo pastato pastatymo ir esamo pastato rekonstrukcijos leidžiančių dokumentų gavimu bei jų teisine registracija. Sutarties 2 straipsnis skaitomas ir aiškinamas ne selektyviai nurodant, kad šalys susitarė dėl dviejų tikslų, naujo pastato statybos bei esamo garažų pastato rekonstrukcijos, o kompleksiškai, t. y. įvardinant ne tik patį statinių statybos procesą, bet ir patalpų pastatytuose pastatuose įrengimą, o ne atskiruose pastatuose įrengimą. Sutarties 3 straipsnio b papunktyje sakoma, kad ieškovas 14 481 Eur sumoka per 10 dienų nuo statybas leidžiančio dokumento dienos. Šalys Sutartyje neatskyrė, jog įnašo dalis sumokama gavus atskirus du statybas leidžiančius dokumentus. Kita įnašo dalis (14 481 Eur) siejama su pastato įregistravimo diena, o ne rekonstruotų garažų pastato diena. Aptartame punkte šalys susitarė, kad visas organizacinis darbas, vykdant statybos projektavimo darbus, statybos darbus, dokumentacijos, reikalingos statybai įgijimas, yra ieškovo papildomas įnašas į jungtinę veiklą. Aplinkybę, kad šalys ieškovo prievolę įnešti 14 481 Eur įnašą siejo ne su dviejų statybą leidžiančių dokumentų gavimu ir tik po leidimo gavimo garažų rekonstrukcijai ieškovui atsirado minėta prievolė, o su vieno statybos leidimo gavimu atskiro pastato (ne rekonstrukcijos) statybai patvirtina šalių panaudotos vienaskaitos formos – statybą leidžiantis dokumentas ir pastato, o ne pastatų įregistravimas ir Sutarties 3 straipsnio d papunktyje įvardijamas naujai kuriamas turtas, kaip jungtinės veiklos rezultatas, kuris tampa ieškovo nuosavybe, ieškovas apmoka visas su tuo susijusias išlaidas. Ieškovo pareiga gauti vieną, o ne du statybą leidžiančius dokumentus, numatyta Sutarties 4.4 papunktyje. Ieškovas suprato ir suvokė, kad Sutarties 3 straipsnyje nustatytą prievolę ieškovas turi įvykdyti nepriklausomai nuo to, ar ieškovas pradės garažų pastato rekonstrukciją, ar ne. Teismas, atmesdamas priešieškinį, iš esmės atleido ieškovą nuo prievolės vykdyti Sutartį. Tai patvirtina Sutarties 4.7 ir 4.12 papunkčiai.

11912.3.

120Autoservisas nėra naujo pastato statyba, o esamo pastato rekonstrukcija pristatant priestatą, atremiant jį į garažų pastato sieną. Tai reiškia, kad ieškovas suprato, jog leidimas statybai kaip vientisas dokumentas turi būti išduotas esamo statinio rekonstrukcijai, o ne naujo statinio statybai, ir jis turi būti vienas, o ne du. Teismas, atmesdamas ieškinį, tuo pačiu pripažino, kad ieškovas nesuklydo pasirašydamas ir vykdydamas Sutartį. Teismas, aiškindamas Sutarties 2–3 straipsnius, vadovavosi klaidinga prielaida, kad siekiant dviejų tikslų – pastatyti naują statinį ir rekonstruojant esamus garažus reikia dviejų atskirų statybos leidimų.

12112.4.

122Teismas be pagrindo netenkino Bendrijos reikalavimo priteisti iš ieškovo 403,66 Eur žemės mokestį. Ieškovas pripažino, kad aptartos prievolės neįvykdė. Aptarta prievolė ieškovui atsirado Sutarties 4.11 papunkčio pagrindu. Bendrija priešieškinį grindė CK 1.137, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis bei 6.210 straipsniu, tačiau teismas nurodytų nuostatų netaikė. Ieškovo pareigos, susijusios su piniginiu įnašu ir žemės mokesčio sumokėjimu, buvo įtvirtintos dar iki Sutarties sudarymo, t. y. 2013-06-20 Sutartyje dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo. Net jeigu nebūtų buvusi sudaryta Sutartis, ieškovui prievolė sumokėti 24 725 Eur kyla pagal 2013-06-20 sutartį. Dalį (14 481 Eur) įnašo ieškovas privalėjo pervesti Bendrijai ne vėliau kaip per metus laiko po sutarties patvirtinimo notariškai, nepriklausomai kada ir ar išduotas statyba leidžiantis dokumentas (ne vėliau kaip iki 2014-06-20). Ieškovas 2015-08-07 sumokėjo 4 237 Eur ir tai reiškia, jog ieškovas pripažino savo prievolę pagal sudarytas su Bendrija sutartis.

12312.5.

124Iš sprendimo motyvų matyti, kad teismas atliko Sutarties aiškinimo funkciją, bet neišsprendė bylos iš esmės. Teismas nesigilino, kokie buvo susiformavę teisiniai santykiai tarp ieškovo ir Bendrijos iki Sutarties sudarymo, nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su Sutarties vykdymu, ieškovo ir Bendrijos veiksmų iki Sutarties sudarymo ir po Sutarties sudarymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl garažų patalpų rekonstrukcijos projektavimo sąlygų išdavimo, sutikimo atlikti pastato rekonstrukciją gavimo, jei jis privalomas, atliko kitus veiksmus, kurie pagal Statybos įstatymą būsimam statytojui yra privalomi. Bendrija sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o ieškovas – ne. Šalys nesitarė dėl to, jog bus projektuojamas atskiras pastatas Autoservisas ir garažų rekonstrukcija, gauti du atskiri statybos leidimai ir ieškovas 28 962 Eur įnašą atliks po leidimo rekonstrukcijai gavimo ir įregistravimo. Bendrija, sudarydama Sutartį, turėjo lūkestį, kad ieškovo 28 962 Eur įnašą panaudos garažų pastato, bendrų naudojimo konstrukcijų (garažo įvažiavimo vartų, garažo įvažiavimo) rekonstrukcijos ir remonto tikslais. Ieškovas pastatė Autoservisą ir įgijo nuosavybę, Autoservisą nuomoja ir gauna turtinę naudą Bendrijai sumokėjęs tik 4 237 Eur.

12513.

126Ieškovas K. L. K. atsiliepime į atsakovės Bendrijos apeliacinį skundą prašė atmesti atsakovės Bendrijos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

12713.1.

128Byloje taikytinas teisės normas parenka teismas. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu. Teismas neperžengė ieškinio ribų. Teismas neprivalėjo vadovautis ir taikyti Bendrijos priešieškinyje nurodytas teisės normas.

12913.2.

130Tarp šalių kilus ginčui dėl Sutarties turinio ir jos sąlygų, Bendrijos nurodomi Sutarties vykdymo ir atsakomybės klausimai negali būti išspręsti netaikius Sutarčių aiškinimo mechanizmo. Sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, nustatanti, kad „Šalys įsipareigoja bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, siekiant šių bendrų tikslų – Žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (išskyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių pardavimui bei inžineriniams tikslams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus“. Bendras tikslas susideda iš dviejų dalių: naujo pastato pastatymo ir esamo pastato rekonstrukcijos. Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punkte nekonkretizuota, nuo kurio pastato įregistravimo dienos atsiranda piniginė prievolė. Aptarta Sutarties sąlyga turėjo būti aiškinama atsižvelgiant į Sutarties tikslą. Teismas pagrįstai sistemiškai taikė Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Bendrijos reikalavimas priteisti iš ieškovo visą Sutartyje numatytą įnašą, nors yra pasiekta tik dalis Sutarties tikslo, pagrįstai teismo pripažintas neteisėtu. Nors Bendrijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo 2013-06-20 sutartimi dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo, tačiau Bendrija priešieškinyje reikalavimą pareiškė Sutarties, bet ne 2013-06-20 sutarties pagrindu.

13113.3.

132Bendrija Sutarties sudarymo metu buvo nesąžininga, sudarydama Sutartį su ieškovu, žinojo, kad neišlaikytas atstumas 3 m. nuo garažo pastato sienos iki gretimų sklypų ribos ir tai nuslėpė nuo ieškovo Sutarties pasirašymo metu. Negavus kaimyninio sklypo savininkų sutikimo smarkiai padidėtų statybos išlaidos bei pablogėtų būsimojo pastato aptarnavimo sąlygos, o tai nebuvo numatyta ir aptarta Sutartyje. Bendrija pagal Sutarties 4.2 papunktį įsipareigojo pateiki ieškovui visus projektavimui bei statyboms būtinus sutikimus, tačiau gretimo sklypo savininkų sutikimas ieškovui nepateiktas. 2013-07-25 išduoti specialieji architektūros reikalavimai garažo pastato rekonstravimui, nors Bendrija nurodė, kad ieškovas projektavimo sąlygų negavęs. Ruošiantis projektuoti pastatą ant garažų stogo išaiškėjo nauja aplinkybė, kad bus sunaikinamas garažo pastato stogas, kuris sukurtas už garažų savininkų lėšas, taigi bus pažeista disponavimo teisė, dėl ko reikalingas visų garažų boksų savininkų sutikimas. Sutikimas nepateiktas, nors pagal Sutarties 4.2 papunktį sutikimą turėjo pateikti Bendrija. Sutartį pasirašė garažų pastato savininkų dauguma, todėl esamo garažų pastato rekonstrukcija neįmanoma.

13314.

134Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimo dalį, kurioje atmesti trečiojo asmens NŽT savarankiški reikalavimai ir priimti naują sprendimą – NŽT savarankiškus reikalavimus tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

13514.1.

136NŽT teismo posėdžio metu prašė atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, kadangi terminą, jeigu ir praleido, tai praleido dėl to, kad buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, iš karto po to, kai paaiškėjo, kad prokuroras viešojo intereso negins. NŽT 2019-03-13 raštas, kuriuo buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu ginti viešąjį interesą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginančio viešąjį interesą 2019-04-11 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones sąlygojo, jog NŽT savo patikslintus savarankiškus reikalavimus teismui pateikė 2019-05-21, tačiau gavus VMSA atsiliepimą, NŽT 2019-06-07 patikslino savarankiškus reikalavimus nedelsiant ištaisydama klaidas. Teismas turi įvertinti NŽT argumentus ir nuspręsti, ar byloje egzistuoja viešasis interesas bei būtinybė jį ginti. NŽT reikalauja panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius administracinius aktus, pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu valstybinės žemės valdymo teisės neturinčiam asmeniui buvo suteikta galimybė statyti valstybiniame žemės sklype, jame sukuriant naują nekilnojamojo turto objektą – Autoservisą bei įpareigoti ieškovą savo lėšomis nugriauti Autoservisą, motyvuojant tuo, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Teismo argumentai, jog NŽT siekia apginti ne viešąjį, bet privatų garažo boksų savininkų interesą laikytini nepagrįstais. Nuo 2019-01-21 įsigaliojo nauja Žemės įstatymo redakcija, kurioje tiesiogiai nustatyta NŽT teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kuomet viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Sutartis nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir viešosios tvarkos, o ginčijami administraciniai aktai taip pat negali būti pripažįstami negaliojančiais ir panaikinti.

13714.2.

138Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos teisiniai santykiai detalizuoti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Jų 30.7 punktas nustato, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nurodyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

13914.3.

140Bendrija 2009-04-08 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl pastato, esančio Žemės sklype, rekonstrukcijos. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-18 raštu neprieštaravo, kad Bendrija Žemės sklype rekonstruotų Garažą, jei tokia rekonstrukcija neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Aptartu sutikimu leista tik rekonstruoti Garažą. VMSA 2016-12-05 išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę statytojui (Bendrijai) įgyvendinti statinio (Autoserviso) projektą. Aptartu leidimu suteikta teisė statyti statinius/inžinerinius tinklus (naują neypatingos kategorijos paslaugų paskirties pastatą, nesudėtingos kategorijos vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus, bei atlikti statinio garažo paprastąjį remontą). Teisės aktai numato baigtinį galimų dėl valstybinės žemės sudaromų sandorių sąrašą, t. y. valstybine žeme negali būti disponuojama kitais, teisės aktuose nenumatytais būdais. Valstybinė žemė negali būti perduodama naudotis trečiajam asmeniui ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

14114.4.

142Valstybinės žemės nuomos sutartis ir ją pakeitęs susitarimas buvo sudarytas garažo eksploatacijai užtikrinti ir joje nebuvo numatyta galimybė statyti naujus statinius. Statiniais užstatytas valstybinės žemės sklypas yra nuomojamas konkrečiam tikslui – žemės sklype esančių statinių eksploatacijai, todėl žemės sklypo nuomininkams nesuteikiama galimybė statyti jame statinius kitiems subjektams, perduodant valstybinės žemės naudojimosi teisę. Taisyklių 43 punktas numato tik vieną atvejį, kai valstybinės žemės nuomininkas gali perleisti nuomojamą valstybinės žemės sklypą kitam asmeniui tik gavus rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

14314.5.

144NŽT 2013-09-05 rašte nurodė, kad Žemės sklype esančiame Garaže įrengti boksai nuosavybės teise priklauso Bendrijos nariams ir duomenų, kad nurodytas Garažas būtų perduotas nuosavybės teise ar kitais pagrindais Bendrijai nepateikta, todėl Bendrija neturi teisės būti statytoja. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta teisė Žemės sklype statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus. NŽT 2014-02-13 rašte papildomai išaiškino ieškovui galiojantį teisinį reguliavimą, kuriuo valstybinės žemės valdymo teisės perleidimas negalimas ir nurodė, kad Statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo sutartis, kuria bendrija perleidžia ieškovui statytojo teises bei suteikia teisę naudoti Žemės sklypą subnuomos ir užstatymo teise, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas. Be to, Bendriją sudaro 62 Bendrijos nariai, todėl nebuvo gautas visų Bendrijos narių, kaip bendraturčių, sutikimas pasirašyti Sutartį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

14514.6.

146Sutartis, kurios pagrindu Bendrija suteikė ieškovui, valstybinės žemės valdymo teisės neturinčiam asmeniui, galimybę statyti Žemės sklype sukuriant jame naują nekilnojamojo turto objektą – Autoservisą – pažeidė žemės teisinius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės aktų nuostatas, todėl Sutartis su vėlesniais pakeitimais yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Šios sutarties padariniai – VMSA 2016-12-05 išduotas leidimas, VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 2016-08-29 nekilnojamojo daikto (Autoserviso) kadastro duomenų byla ir statinio (autoserviso) teisinė registracija kyla iš niekinio sandorio ir yra naikintini. Bendrijai nebuvo suteikti įgaliojimai pasirašyti Sutartį, taip pat NŽT nebuvo pritarusi Sutarties sudarymui, nepaisant to buvo išduotas VMSA 2016-12-05 leidimas ir VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas, o ieškovas, neturėdamas Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, negalėjo būti statytoju ir įregistruoti nuosavybės teises į Autoservisą, esantį Žemės sklype.

14715.

148Atsakovė Bendrija atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašė atsakovės NŽT apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

14915.1.

150NŽT apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl termino ginčyti statybos užbaigimo aktą ir statybos leidimą praleidimo bei Sutarties nuginčijimo. Skunde nenurodoma, kokias įstatymo normas teismas pažeidė, vertindamas termino apskųsti statybos leidimą ir statybos užbaigimo aktą praleidimo priežastį. NŽT neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog reikalavimus dėl statybos leidimo panaikinimo pareiškė tik 2019-06-07, o dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo – 2018-12-20, t. y. praleidusi 1 mėnesio terminą. Prokuroras du kartus pagal NŽT pareiškimus atsisakė ginti viešąjį interesą: 2019-04-11 ir 2018-01-24 nutarimais. Patikslintus savarankiškus reikalavimus NŽT galėjo reikšti sužinojusi apie 2018-01-24 nutarimą. Teismas pagrįstai NŽT delsimo kreiptis į teismą dėl to, kad prokuroras atsisakė ginti viešąjį interesą, nepripažino svarbia termino praleidimo priežastimi.

15115.2.

152Apeliantė neginčija teismo išvados, jog Sutartyje nekalbama apie Žemės sklypo nuomos ar subnuomos teisės perleidimą ieškovui. Bendrija už sklypą moka nuomos mokestį, sklypo plotas nepakitęs, Autoserviso eksploatacijai atskiras žemės sklypas nesuformuotas ir de facto (liet. realiai, faktiškai) ieškovui neperleistas. Dar 2004 m. valstybinės žemės patikėtinis pripažino Bendrijai teisę vykdyti statybas (įskaitant ir naujo statinio statybą) neviršijant leistino užstatymo ploto. Bendrija, sudarydama Sutartį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Apeliantės argumentas, jog Žemės sklypas naujo pastato (Autoserviso) statybai galėjo būti išnuomotas tik aukciono būdu – nepagrįstas. Bendrijos nuomojamas žemės sklypas nepriklauso valstybiniam laisvos žemės fondui. Negalima suformuoti atskiro naujo žemės sklypo, kuris galėtų būti atskiru nuomos objektu, nes jis yra išnuomotas Bendrijai. Teismas pagrįstai nurodė, jog NŽT neįrodė, kaip Sutarties sudarymas pažeidė valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, interesus.

15316.

154Ieškovas K. L. K. atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliacinį skundą prašė atmesti NŽT apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

15516.1.

156NŽT apie ginčijamus aktus žinojo jau 2017-04-12, o vėliausiai galėjo sužinoti iki 2017-12-04. NŽT pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir neneigia. NŽT kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo 2019-03-13 raštu. Taigi kreipėsi į prokurorą jau praėjus daugiau kaip metams po termino administracinių aktų apskundimui praleidimo. Ne tik nebuvo aplinkybių, objektyviai trukdžiusių pareikšti reikalavimus įstatymo nustatytu laikotarpiu, bet ir NŽT savarankiški reikalavimai buvo pareikšti praėjus daugiau kaip metams nuo sužinojimo apie administracinius aktus, kas neatitinka protingo laiko tarpo sampratos.

15716.2.

158Statytojo teisę įgyvendino ne ieškovas, bet Bendrija pagal jai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o naujai sukurtą daiktą (Autoservisą) Bendrija Sutarties pagrindu nutarė nuosavybės teise perleisti ieškovui. Apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, dėl kurių Bendrija negalėtų būti statytoja jos nuomos teise valdomame žemės sklype, kokių įstatymo keliamų reikalavimų, kaip statytojui, neatitiko. Žemės ūkio ministerijos 2017-10-16 išaiškinime konstatuota, kad žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimas parduodant statinius yra reikalingas tik tuo atveju, kai toks pardavimas prieštarauja įstatymų ir(ar) sutarties nustatytoms to valstybinės žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Įvertinus tai, kad Žemės sklypas Nuomos sutartimi, pakeistoje 2014-08-11 susitarimu, išnuomotas Bendrijai, o išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, darytina išvada, kad Autoserviso statyba Žemės sklype neprieštaravo žemės sklypo naudojimo sąlygoms, todėl atskiras sutikimas iš NŽT neturėjo būti gautas. Buvo gautas garažo bendraturčių sutikimas, todėl Autoserviso perleidimas ieškovui buvo teisėtas.

15917.

160Atsakovė VTPSI atsiliepime į atsakovės Bendrijos ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliacinius skundus prašė atsakovės Bendrijos apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į išsakytus byloje argumentus ir nustatytas aplinkybes, o NŽT apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

16117.1.

162Ginčas dėl skolos priteisimo kilo tarp privačių asmenų, o VTPSI nėra šio ginčo šalis, todėl atsakovės Bendrijos apeliacinis skundas nagrinėtinas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

16317.2.

164Nei Žemės įstatymas, nei kitos NŽT nurodomos teisės normos nesuteikia NŽT teisės prašyti teismo pripažinti sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, panaikinti statybos užbaigimo aktą ar kadastro duomenų bylą. Teismas pagrįstai nenustatė pagrindo, patvirtinančio NŽT reikalavimo teisę, todėl NŽT reikalavimai pagrįstai atmesti kaip pareikšti asmens neturinčio reikalavimo teisės.

16517.3.

166NŽT praleido terminus administracinių aktų ginčijimui, o apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai, kodėl jie turėtų būti atnaujinti, nepagrįsti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad tokio termino taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Ginčijamas VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas yra viešai skelbiamas tinklalapyje „Infostatyba“ nuo jo išdavimo dienos, todėl vėliausiai apie jį NŽT galėjo sužinoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kai 2017-12-04 pateikė savarankiškus reikalavimus. Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas (Autoservisas) statybos užbaigimo akto pagrindu įregistruotas 2016-12-27. NŽT savarankišką reikalavimą panaikinti VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą pateikė tik 2018-12-20, t. y. praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Nurodyta termino praleidimo priežastis negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurių terminas buvo praleistas ir turėtų būti atnaujintas. Apeliaciniame skunde nenurodyti statybos užbaigimo akto trūkumai.

16717.4.

168Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad VTPSI, išduodama užbaigimo aktą, netinkamai atliko VTPSI teisės aktų nurodytus veiksmus. Neįrodinėjama aplinkybė, kad ginčijamo administracinio akto priėmimo metu buvo pateikti dokumentai neabejotinai patvirtinantys imperatyvių teisės normų pažeidimą. Užbaigimo akto išdavimas yra sąlygojamas pateiktų dokumentų, kuriuos patikrinus ir nenustačius esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir kitų Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nurodytų priežasčių, nebuvo pagrindo administracinio akto neišduoti.

16918.

170Atsakovė VMSA atsiliepime į atsakovės Bendrijos ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliacinius skundus prašė atsakovės Bendrijos apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į išsakytus byloje argumentus ir nustatytas aplinkybes, o NŽT apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

17118.1.

172NŽT ginčijamas 2016-12-05 statybos leidimas ir 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas yra viešojo administravimo subjektų sprendimai, individualūs administraciniai aktai, kurie pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį gali būti apskųsti per 1 mėnesį. Pirminiuose patikslintuose savarankiškuose reikalavimuose, pateiktuose teismui 2017-12-04, paminėti administraciniai aktai nebuvo ginčijami ir atsakovais iš karto nebuvo nurodyti ginčijamus aktus priėmę viešojo administravimo subjektai. 2016-12-05 statybos leidimas ir 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas yra viešai skelbiami tinklalapyje „Infostatyba“ nuo jų išdavimo dienos. NŽT savarankišką reikalavimą panaikinti 2016-12-05 statybos leidimą pateikė tik 2019-06-07, t. y. praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. NŽT dar 2017-04-12 rašte, adresuotame ieškovui, nurodė, kad NŽT pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas (Autoservisas), esantis Žemės sklype, 2016-12-27 suformuotas kaip naujas nekilnojamasis daiktas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Į teismą su savarankiškais reikalavimais NŽT kreipėsi tik 2017-12-04. NŽT, sužinojusi apie neteisėtą Autoserviso statybą, veikdama kaip rūpestingas ir atidus valstybinės žemės patikėtinis, turėjo kreiptis į teismą ar kitas atitinkamas valstybės institucijas dėl statybą leidžiančių dokumentų ir kitų dokumentų, kurių pagrindu naujas statinys įregistruotas, ginčijimo, tačiau per Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nei statybos leidimo, nei statybos užbaigimo akto neginčijo, todėl laikytina praleidusi terminą paminėtiems administraciniams aktams ginčyti.

17318.2.

174Bendrijai siekiant statyti Autoservisą, NŽT nebuvo pagrindo prieštarauti Autoserviso statybai. Sutikimą Garažo rekonstrukcijai NŽT Bendrijai buvo davusi anksčiau, dar 2009 m. Nei Autoserviso statyba, nei Garažo pastato rekonstrukcija neprieštaravo Bendrijos nuomos teise valdomo žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir žemės naudojimo būdui, nei Žemės sklypo nuomos sutarties nuostatoms. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisei įgyvendinti reikalinga sąlyga, kad statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrija minėtą sąlygą atitiko. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 punktu, leidimą statyti naują statinį ir leidimą rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritorijoje išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Vertinti, ar Bendrija atitinka reikalavimus statytojui, nepriskirta NŽT kompetencijai. Byloje nustatyta, kad Autoservisas buvo statomas Bendrijai turint VMSA išduotą statybą leidžiantį dokumentą. VMSA sutinka su 2019-10-03 sprendime išdėstytais argumentais, jog ieškovo ir Bendrijos sudarytoje Sutartyje nekalbama apie valstybinės žemės sklypo nuomos ar subnuomos teisės perleidimą ieškovui.

175Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

176IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17719.

178Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinių skundų ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17920.

180Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

18121.

182Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo dalių, kuriomis: i) atmesti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinės) NŽT savarankiški reikalavimai dėl Sutarties (tarp ieškovo K. L. K. ir atsakovės Bendrijos (524-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija) 2013-12-18 sudarytos Jungtinės veiklos sutarties) pripažinimo negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio pagrindu (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) bei dėl sandorio (Sutarties) negaliojimo kylančių teisinių pasekmių išsprendimo; ii) atmesti atsakovės Bendrijos priešieškinio reikalavimai ieškovui K. L. K. dėl 25 128,16 Eur skolos ir 2 287,06 Eur palūkanų priteisimo.

18322.

184Atsižvelgiant į apeliacinių skundų dalykus, visų pirma pasisakoma dėl trečiojo asmenes, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliacinio skundo (el. b. t. 9, b. l. 130–139), po to pasisakytina dėl atsakovės Bendrijos apeliacinio skundo (el. b. l. 9, b. l. 142–151) (ne)pagrįstumo.

185Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

18623.

187Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-30 nutartimi pasiūlė NŽT pateikti poziciją dėl įstojimo į bylą pasirenkant atitinkamą procesinę padėtį (el. b. t. 1, b. l. 100–101). Nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog Sutartimi galimai buvo disponuojama Lietuvos Respublikai (valstybei) priklausančiu žemės sklypu, todėl būtina aiškintis, ar nebuvo pažeisti žemės savininko interesai. NŽT 2017-11-10 teismui nurodė, kad pageidauja įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o esant poreikiui – tikslins savo procesinę padėtį (el. b. t. 1, b. l. 138–140). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 nutartimi NŽT į bylos nagrinėjimą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (el. b. t. 1, b. l. 168–169).

18824.

189Proceso pirmosios instancijos teisme metu NŽT 2017-12-05 pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (el. b. t. 2, b. l. 1–7), kuriuos tikslino 2018-12-20, 2019-05-21 ir 2019-06-07 (el. b. t. 4, b. l. 117; t. 8, b. l. 42–51, 122–131). NŽT laikėsi pozicijos, jog tarp ieškovo ir Bendrijos sudarytas sandoris (Sutartis) negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu.

19025.

191Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad NŽT siekia apginti ne viešąjį, bet privatų garažo boksų savininkų interesą, t. y. ginčija garažo bendraturčių teisę įgalioti Bendriją sudaryti Sutartį ir statyti statinį (būti statytoja) ant Bendrijai išnuomoto Žemės sklypo. Apeliantė NŽT su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir teigia, kad yra tinkamas subjektas reikšti savarankiškus reikalavimus.

19226.

193Pasisakant dėl NŽT teisės ginčyti Sutartį pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, o įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti) (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas; ii) asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti; iii) į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Antrosios grupės subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje; iv) viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė ir pareiga teismine tvarka ginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020, nutarties 47 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, nutarties 14–20 punktai).

19427.

195Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei nauda (Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Sutartį naujas pastatas – Autoservisas – pastatytas Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklype (esančiame ( - )), kuris patikėjimo teise perduotas valdyti ir naudoti NŽT (el. b. t. 1, b. l. 9–11). Tai reiškia, kad NŽT yra Žemės sklypo patikėtinis, kuris, kaip ir Žemės sklypo savininkas, turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius disponuojamo (patikėjimo teise valdomo ir naudojamo) daikto (aptariamu atveju nekilnojamojo turto – Žemės sklypo) pažeidimus, kas reiškia, kad bet kokie patikėjimo teise valdomo ir naudojamo daikto (Žemės sklypo) pažeidimai ginami ir teismine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017, nutarties 66–69 punktus). Atkreiptinas dėmesys, jog Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte nuo 2019-02-21 expressis verbis (liet. aiškiai žodžiais, tiesiogiai) numatyta teisė NŽT kreiptis į teismą ir dėl viešojo intereso gynimo (žr. ir Žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą (2016-03-17 Nr. XIIP-3480(2)).

19628.

197Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, konstatuota, jog trečiasis asmuo NŽT turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriais ji siekė pašalinti valstybei nuosavybės teise priklausančio ir NŽT patikėjimo teise perduoto valdyti ir naudotis Žemės sklypo pažeidimus. Bylos duomenys rodo, jog NŽT proceso metu gynė ne privačių garažo bokso savininkų interesus, o savo, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teises. Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2017-10-30 nutartyje nurodė, jog Sutartis galimai vienokiu ar kitokiu aspektu gali paliesti ir Žemės sklypo savininko (valstybės) interesus, todėl NŽT turi dalyvauti procese. Kadangi Lietuvos Respublikos privatinėje teisėje galioja santykinės sutarties uždarumo doktrina (sutartis susaisto tik jos šalis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, nutarties 29 punktą), todėl apylinkės teismas turėjo vertinti aplinkybę, ar Sutarties nuostatos vienokiu ar kitokiu aspektu nesusijusios ir su trečiojo asmens (valstybės, kurios teises ir pareigas patikėjimo teise įgyvendina NŽT) teisėmis bei pareigomis, be kita ko, ir Sutarties nuostatų atitikties imperatyviam valstybinės žemės naudojimo nuomos pagrindu reguliavimui. Bylos nagrinėjimo metu NŽT įrodinėjo, kad Sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia Žemės sklypo nuomotojos, t. y. Žemės sklypo savininkės Lietuvos Respublikos, interesus.

19829.

199Apylinkės teismas turėjo vertinti, ar Sutarties nuostatos nepažeidžia trečiojo asmens, nors ir nesančio Sutarties šalimi, tačiau esančio Žemės sklypo savininku, interesus (teises ir pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės naudojimas yra reguliuojamas imperatyviomis viešosios teisės normomis, apylinkės teismas turėjo spręsti ar nėra ir valstybinės žemės naudojimo imperatyvų pažeidimo. Kaip matyti iš apylinkės teismo sprendimo turinio, valstybinės žemės sklypo naudojimo (ne)teisėtumo aspektas detaliau neanalizuotas, nors ši aplinkybė ir buvo NŽT savarankiškų reikalavimų esmė. Apylinkės teismas turėjo pasisakyti, ar Sutarties nuostatos (ne)pažeidžia imperatyvaus valstybinės žemės naudojimo nuomos pagrindais teisinio reguliavimo, todėl aplinkybė dėl garažo bendraturčių teisės įgalioti Bendriją sudaryti Sutartį ir statyti statinį (būti statytoja) ant Bendrijai išnuomoto Žemės sklypo turėjo būti vertinama būtent iš valstybinės žemės naudojimo (nuomos) teisinio reguliavimo perspektyvos.

20030.

201NŽT savarankiškus reikalavimus motyvuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus; ii) CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, nutarties 99–100 punktai).

20231.

203Kasacinis teismas yra konstatavęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus; ii) teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reguliavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-916/2019, nutarties 16 punktas).

20432.

205Valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui spręsti taikoma Taisyklių nuostatų redakcija, galiojusi ginčijamo sandorio (Sutarties) sudarymo momentu (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05).

20633.

207Taisyklių 30.7 papunktyje nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (Teismų įstatymo 31 straipsnio 2–3 dalys), jog Taisyklių 30.7 papunktis skirtas sureguliuoti teisinius santykius dėl statybos valstybės išnuomotoje žemėje, t. y. Taisyklių 30.7 papunktis yra speciali teisės norma, privalomai taikytina tuo atveju, kai norima vykdyti statybos darbus valstybės išnuomotoje žemėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-808-08). Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog Taisyklių 30.7 papunktis yra speciali teisės norma, nustatanti vieną iš sąlygų statinių statybai išnuomotame valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdyti ir yra imperatyvaus pobūdžio nuostata (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010; Šiaulių apygardos teismo 2019-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2-569/2019, nutarties 53–57 punktai).

20834.

209Bylos duomenimis, NŽT, atstovaudama Lietuvos Respubliką (valstybę), ir Bendrija 2004-04-16 sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį (el. b. t. 2, b. l. 68–69), kuri buvo iš dalies pakeista 2014-08-11 susitarimu (el. b. t. 6, b. l. 151). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su Žemės sklypo nuomos sutarties (ir Nuomos sutarties pakeitimo) tekstu, nenustatė, jog Nuomos sutartyje būtų išlyga dėl naujų statinių (pastato ar inžinierinių statinių) statybos, t. y. nei Nuomos sutartyje, nei Nuomos sutarties pakeitime nenurodyta, jog išnuomotame Žemės sklype galima naujų statinių statyba. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Bendrija, atstovaujama ieškovo, 2013-08-02, 2013-07-26 ir 2013-07-23 kreipėsi į NŽT dėl sutikimo statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus bei pakeisti Nuomos sutartį įrašant sąlygą, leidžiančią statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius (el. b. t. 2, b. l. 64–65, 67), tačiau NŽT 2013-09-05 raštu expresis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodė, kad atsisako išduoti sutikimą Žemės sklype statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius bei keisti Nuomos sutartį (el. b. t. 2, b. l. 61–63). Aptarta NŽT pozicija iš esmės buvo pakartota ir NŽT 2014-04-03, 2014-03-10 bei 2014-02-13 raštuose (el. b. t. 2, b. l. 35, 42–54).

21035.

211Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir Bendrija, vadovaudamiesi Sutartimi bei 2015-05-19 Sutarties pakeitimu (el. b. t. 2, b. l. 124–125), Žemės sklype pastatė naują statinį – Autoservisą (el. b. t. 2, b. l. 11–12, 14–15; t. 5, b. l. 7–15) ir įregistravo ieškovo nuosavybės teisę į aptartą naują statinį (Autoservisą) Nekilnojamojo turto registre (el. b. t. 1, b. l. 9–11) (Autoserviso registracija Nekilnojamojo turto registre išviešinta nuo 2016-01-04). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Žemės sklype naujai pastatytas statinys – Autoservisas – pastatytas pažeidžiant imperatyvią Taisyklių 30.7 papunkčio nuostatą, t. y. Autoservisas pastatytas nesant Žemės sklypo Nuomos sutartyje sąlygos dėl galimybės statyti naujus statinius. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ir pagal anksčiau (iki 2011-05-05 galiojusį) teisinį reguliavimą išnuomotame Žemės sklype buvo leista (ar numatyta galimybė) statyti naujus statinius. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-18 raštu buvo pritarusi tik Garažo rekonstrukcijai (el. b. t. 2, b. l. 120). Tai, kad Žemės sklype būtų numatyta galimybė statyti naujus statinius nenurodė ir Žemės ūkio ministerija 2014-01-13 rašte (el. b. t. 2, b. l. 113 – 117). Naujas statinys ir rekonstrukcija yra skirtingos teisinės kategorijos. Aptariamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kuris asmuo – Bendrija ar ieškovas – yra naujo statinio (Autoserviso) savininkas, kadangi teisė statyti naujus statinius pagal Taisyklių 30.7 punktą galima tik tuo atveju, jeigu tokia sąlyga (naujų statinių statybos) numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš esmės analogiško Taisyklių 30.7 papunkčiui turinio nuostata galiojo ir Nuomos sutarties sudarymo momentu (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2004-01-01, Taisyklių 31.4 papunktis).

21236.

213Pagal bylos duomenis, naujas statinys (Autoservisas) valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje buvo pastatytas tarp ieškovo ir Bendrijos sudarytos Sutarties (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja bendrai veikti siekiant šių tikslų – Žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (išskyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių parkavimui bei inžinieriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Aptarta Sutarties nuostata leidžia teigti, kad šalys (ieškovas ir Bendrija) iš esmės Sutartimi siekė naujų statinių statybos ir esamų pastatų rekonstrukcijos. Tai reiškia, jog ginčo Sutartis turi įtakos trečiojo asmens – NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisėms ir pareigoms, kadangi aptariama statyba ir rekonstrukcija vykdoma būtent Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybei), kuriai priklausantis turtas turi būti naudojamas tik įstatymų nustatyta tvarka.

21437.

215Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp ieškovo ir Bendrijos sudaryta Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 30.7 papunktis), todėl negalioja ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties nuostatos, numatančios Sutarties dalyką (tikslą) pakankamai abstrakčios, o visos sutarties sąlygos tarpusavyje susijusios, todėl Sutartis negaliojančia nuo sudarymo momento pripažįstama visa, o ne jos dalis. Nesant tikslo pastatyti naujus statinius ir iš jų eksploatavimo gauti ekonominės naudos, teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties tikslas praranda savo esmę. Tai, kad šalys, be kita ko, Sutartimi tarėsi ir dėl rekonstrukcijos aptariamu atveju nereikšminga, kadangi kaip rodo bylos duomenys, Sutartis dalyje dėl rekonstrukcijos nebuvo realiai įvykdyta. Kita vertus, nesant galimybės statyti naują statinį ir investuoti lėšas į naują statybą vertinama ir tai, kad ieškovas apskritai neturėtų intereso savo įnašu prisidėti prie garažų boksų savininkams priklausančio turto rekonstrukcijos.

21638.

217Teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-684/2019, nutarties 20 punktas). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

21839.

219Nagrinėjamos bylos kontekste restitucija nekelia sudėtingesnių teisinių problemų. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas Bendrijai ir Bendrijos pirmininkui yra sumokėjęs 4 237 Eur (el. b. t. 1, b. l. 12) ir 3 765,06 Eur sumas (el. b. t. 1, b. l. 112–114), iš viso – 8 002,06 Eur. Tai reiškia, kad Bendrija ieškovui turi grąžinti 8 002,06 Eur sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

22040.

221Valstybinės žemės patikėtinė NŽT, be kita ko, pareiškė savarankiškus reikalavimus panaikinti statybą leidžiančius dokumentus, t. y. VMSA 2016-12-05 leidimą Nr. LNS-01-161205-00687 „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti(modernizuoti) pastatą (-us)“ (el. b. t. 6, b. l. 51–53) ir VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-161220-00359. NŽT nurodė, kad aptarti dokumentai (2016-12-05 leidimas ir 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas) yra Sutarties padariniai, kurie kyla iš negaliojančio sandorio. Proceso dalyviai (ieškovas, Bendrija, atsakovės VMSA ir VTPSI) nurodė, jog trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, praleido terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, per kurį gali būti ginčijami individualūs administraciniai aktai. Nors valstybinės žemės patikėtinė prašė atnaujinti praleistą terminą individualiems administraciniams aktams ginčyti, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad NŽT nurodytos priežastys negali būti laikomos pateisinančiomis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimą ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą.

22241.

223Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

22442.

225Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad (CPK 4 straipsnis): i) Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, todėl aptarto termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis; ii) spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. Klausimą, ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus; iii) tam tikrose bylose (pvz., kai ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 55, 59 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, nutarties 71–72 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, nutarties 65 punktas).

22643.

227Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, jog Taisyklių 30.7 papunktis yra imperatyvus, taip pat į tai, kad valstybinės žemės patikėtinė NŽT dar 2013-09-05 buvo aiškiai nurodžiusi, kad Nuomos sutarties nuostatos negali būti keičiamos ir Žemės sklype negali būti statomi nauji statiniai (tokią poziciją NŽT pakartojo ir vėlesniuose aktuose, duodama nuorodas į 2013-09-05 raštą) (el. b. t. 1, b. l. 61–63), taip pat, kad nuo ginčijamų aktų (2016-12-05 leidimo ir 2016-12-20 statybos užbaigimo akto) iki NŽT savarankiškų reikalavimų pareiškimo 2017-12-05 (teisėjų kolegija laiko nereikšminga aplinkybe, jog 2017-12-05 NŽT nebuvo pareiškusi reikalavimų ginčyti administracinius aktus (tą padarė kiek vėliau proceso eigoje – 2018-12-20), tačiau iš pirminio ieškinio turinio buvo akivaizdu, jog valstybinės žemės patikėtinė gina Žemės sklypo (valstybės) savininko interesus ir byloje, nuginčijus sandorį (Sutartį), bet kuriuo atveju tektų spręsti sandorio negaliojimo padarinių klausimą), taip pat į teisinį principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur) sprendžia, kad aptariamu atveju yra teisinis pagrindas atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir ginčą dėl administracinių aktų galiojimo spręsti iš esmės.

22844.

229Teisinis reguliavimas rodo, kad statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, gali būti laikoma (CK 4.103 straipsnio 1 dalis): i) savavališka statyba (statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis); ii) statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis). Aptariamu atveju naujo statinio (Autoserviso) statyba vyko pagal išduotą 2016-12-05 statybos leidimą, todėl byloje aktualus statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą klausimas (ar VMSA 2016-12-05 statybos leidimas yra (ne)teisėtas).

23045.

231Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali būti įgyjama, pagaminant naują daiktą (pastatant naują statinį) (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau ne bet kokia statyba suponuoja nuosavybės teisės į statinį, kaip ši teisė suprantama pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, atsiradimą. Nuosavybės teisės į statinį aptariamu įstatymo pagrindu atsiradimas siejamas su statinio statybos teisėtumu, t. y. nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymų nustatyta tvarka. Draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją), tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, nutarties 24 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas 2016-12-05 statybos leidimas negali būti pripažįstamas teisėtai išduotu, nes pažeidžia imperatyvų Taisyklių 30.7 papunktį. Nesant Taisyklių 30.7 punkte numatytos sąlygos – valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos galimybės statyti naują statybą, nauja statyba valstybinės žemės sklype negalima ex lege (liet. pagal teisę), nepaisant to, jog pagal sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą (ar pagal kitus teritorijų planavimo reglamentus) konkretaus statinio statyba iš principo būtų galima.

23246.

233Pasisakant dėl 2016-12-20 statybos užbaigimo akto galiojimo sprendžiama, jog aptartas administracinis aktas yra išvestinis dokumentas iš VMSA 2016-12-05 statybos leidimo. Nesant 2016-12-05 statybos leidimo, nebūtų galima naują statybą pripažinti užbaigta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog jeigu yra surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, tai paaiškėjus aplinkybėms, jog nėra pagrindinių teisės būti statytoju sąlygų arba bent vienos iš jų, surašyti dokumentai paprastai turi būti paneigti, t. y. negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, taigi neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-690/2018, nutarties 49–50 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog panaikinus VMSA 2016-12-05 statybą leidžiantį dokumentą, kaip prieštaraujantį Taisyklių 30.7 papunkčio nuostatai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis), turi būti naikinami ir visi išvestiniai dokumentai, tarp jų ir 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas.

23447.

235CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. CPK 273 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

23648.

237Viena vertus, naujos statybos, pažeidžiančios Taisyklių 30.7 papunktį, valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype padarinių sprendimo būdą nurodo pats Taisyklių 30.7 papunktis, kuriame įtvirtina nuostata, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kita vertus, Statybos įstatymo 33 straipsnio, reguliuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalies 1–4 punktuose taip pat numatytos statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą teisinės pasekmės. Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis): i) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ii) leidžia šios dalies (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies) 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies) 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vertinant tiek CK 4.103 straipsnio 3 dalies, tiek Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatų formuluotes pažymėtina, jog aptartų įstatymų nuostatos įgalina statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išspręsti bylą nagrinėjantį teismą savarankiškai (lot. ex officio). Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą spręsti teismas įpareigotas individualizuotai, pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas alternatyvas. Kurią iš Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (ne)taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių (taip pat svarbūs ir ginčo šalių interesų derinimo bei taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-916/2019, nutarties 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, nutarties 28 ir 38 punktai).

23849.

239Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, nutarties 47 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytine bylos medžiaga, nenustatė teisinių aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką galimybei įteisinti naują statybą (Autoservisą) Žemės sklype (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tokių nenurodė ir Bendrija bei ieškovas, taip pat VTPSI ir VMSA, todėl NŽT reikalavimas griauti ginčo statinį (Autoservisą) laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Taisyklių 30.7 papunktis, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24050.

241Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus teismas, panaikinęs statybos leidimą ir taikantis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą teisinius padarinius (šalinimo tvarką), turi nustatyti dėl neteisėto statybos išdavimo kaltus asmenis, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius, t. y. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, nutarties 33–34 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/ 2018, nutarties 86–87 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neteisėtos statybos išdavimo kaltais asmenimis pripažintini ieškovas, Bendrija (tiek ieškovas, tiek Bendrija siekė bendro tikslo – naujų statinių statybos Žemės sklype, kai buvo aiškus valstybinės žemės patikėtinės draudimas statyti naujus statinius žemės sklype) bei atsakovė VMSA, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga vertindama galimybę išduoti statybos leidimą. VMSA negali pasiteisinti valstybei priklausančių žemės sklypų naudojimo tvarkos teisinio reguliavimo nežinojimu, kadangi ir pati yra valstybinės žemės patikėtinė, kuri taip pat taiko Taisyklių nuostatas savo kompetencijos ribose (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Taisyklių 2.1.1 papunktis). Atsakovės VTPSI kaltės dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra, kadangi VTPSI tik įteisino statybos užbaigimo aktą vadovaudamasi atsakovės VMSA išduotu statybos leidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neteisėtos statybos padarinius šalina ir statybvietė sutvarkoma ieškovo, Bendrijos ir atsakovės VMSA lėšomis. Aptarti subjektai neteisėtos statybos padarinius šalina lygiomis dalimis (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys).

24251.

243NŽT taip pat buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad Autoserviso statyba yra savavališka ir panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 2016-08-29 Autoserviso kadastro duomenų bylą ir Autoserviso nuosavybės teisinę registraciją ieškovo K. L. K. vardu. Pasisakant dėl aptarto NŽT reikalavimo pažymėtina, kad:

24451.1.

245Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Autoserviso statyba nesavavališka, kadangi tokia statyba atitinka statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis). Tai reiškia, kad teisinio pagrindo pripažinti Autoserviso statybą savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis) nėra.

24651.2.

247Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis), t. y. atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, nutarties 29 punktas). Kadangi nuosavybės teisės į naujo statinio (pastato) įgijimo pagrindu gali būti tik (naujo) statinio statymas laikantis statybos teisės aktų nustatytų reikalavimų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CK 4.103 straipsnio 1 dalis), todėl pripažinus, jog Autoservisas pastatytas pažeidus statybos teisės aktų reikalavimus ir nenustačius galimybės Autoserviso statybą įteisinti, konstatuotinas nuosavybės teisės į Autoservisą pasibaigimas (praradimas). Nuosavybės teisės pasibaigimas (praradimas) teismo sprendimu yra registruojamas juridinis faktas (CK 4.254 straipsnio 1 punktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 69 punkte nurodyta, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas, o 71 punkte nurodyta, jog Nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento (teismo sprendimas yra vienas iš įstatyme numatytų atveju, kuomet statinio griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas – žr. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą), išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pabrėžtina, kad reikalavimas panaikinti ieškovo K. L. K. nuosavybės į Autoservisą teisinę registraciją yra išvestinis ir perteklinis iš reikalavimų panaikinti statybą leidžiančius dokumentus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras (savarankiškas) reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui panaikinti teisinę nuosavybės registraciją neturi būti reiškiamas. Pastebėtina, jog tokia teisės aiškinimo ir taikymo pozicija dėl reikalavimo panaikinti teisinę nekilnojamojo turto objekto registraciją yra vyraujanti ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, sprendimą įgyvendinus, yra ex lege (liet. įstatyminis) pagrindas išregistruoti ieškovo K. L. K. nuosavybės teisinę registraciją.

24851.3.

249Teisėjų kolegija pastebi, jog sprendžiant dėl reikalavimo panaikinti kadastro duomenų bylą iš esmės galioja analogiškas teisinis reguliavimas, kuris buvo aptartas pasisakant dėl nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra teismo sprendimas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 84 papunktyje nurodyta, jog kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Nuostatų 841.6 papunktyje nurodyta, jog teikiant kadastro tvarkytojui prašymą išregistruoti pagal teismo sprendimą arba pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą nugriautą statinį iš Nekilnojamojo turto registro, kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymu turi būti pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas arba kitas šios institucijos dokumentas, patvirtinantis statinio nugriovimo faktą. Šiais atvejais statinio kadastro duomenų bylos pateikti neprivaloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nekilnojamojo turto kadastro registro tvarkytojo pareigą keisti duomenis Nekilnojamojo turto kadastro registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras (savarankiškas) reikalavimas Nekilnojamojo turto kadastro registro tvarkytojui panaikinti kadastrinių duomenų bylą neturi būti reiškiamas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra ex lege (liet. įstatyminis) pagrindas, sprendimą įgyvendinus, išregistruoti (pakeisti) nekilnojamojo turto (statinio) kadastro duomenų bylą, laikantis aukščiau aptarto įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.

25051.4.

251Dėl šios priežasties NŽT reikalavimai panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 2016-08-29 Autoserviso kadastro duomenų bylą ir Autoserviso nuosavybės teisinę registraciją ieškovo K. L. K. vardu netenkinami kaip išvestiniai ir pertekliniai iš pagrindinio reikalavimo panaikinti statybą leidžiančius dokumentus. Teismo sprendimas (įpareigojimas) nugriauti naują statybą (Autoservisą) Žemės sklype yra savarankiškas įstatyminis pagrindas išregistruoti iš viešųjų registrų įrašus apie ieškovo K. L. K. nuosavybės teisinę registraciją į Autoservisą bei pakeisti (išregistruoti) Autoserviso kadastrinių duomenų bylą. Tai reiškia, kad tiek ieškovo K. L. K. nuosavybės teisė į Autoservisą, tiek nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išregistravimas (pakeitimas) bus atlikti įgyvendinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

25252.

253Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytas imperatyvaus įstatymo pažeidimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 30.7), todėl ginčo Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), atnaujinamas terminas ginčyti individualius administracinius aktus (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis) ir panaikinami (pripažįstami neteisėtais) VMSA 2016-12-05 statybos leidimas ir VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 30.7 papunktis), taip pat taikytinas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, šalinimas (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 30.7 papunktis, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

254Dėl Bendrijos apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

25553.

256Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ginčo Sutartis pripažintina negaliojančia ab initio ir taikius restituciją, nebeliko teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo piniginių prievolių, kylančių Sutarties, Bendrijai. Visgi, Bendrija apeliaciniame skunde akcentuoja (el. b. t. 9, b. l. 142–151), jog ieškovo piniginė prievolė Bendrijai egzistuoja ir pagal anksčiau sudarytą 2013-06-20 sutartį dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo (el. b. t. 2, b. l. 72–75).

25754.

258Analizuojant bylos duomenis matyti, jog Bendrija jau priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad net ir tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo piniginė 25 128,16 Eur piniginė prievolė išlieka pagal 2013-06-20 sutartį (el. b. t. 1, b. l. 47–50). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas apie 2013-06-20 sutarties dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisė įgijimo reikšmės šalių teisėms ir pareigoms nepasisakė. Proceso dalyviai 2013-06-20 sutarties negaliojančia pripažinti neprašė. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariama 2013-06-20 sutartis ir pagal ją kylančios piniginės prievolės turi būti vertinamos šios bylos kontekste.

25955.

260Analizuojant 2013-06-20 sutarties turinį matyti, jog ieškovas ir Bendrija preambulėje nurodė, kad statytojas (ieškovas) pageidauja Žemės sklype ir ant Garažo statyti statinius. Analogiškas tekstas nurodytas ir ginčo Sutartyje. Tokia aplinkybė rodo, jog abiejų sutarčių tikslas iš esmės tas pats – susitarti dėl naujų statinių statybos Žemės sklype. Teisėjų kolegija pastebi, jog sudarius 2013-06-20 sutartį, aptartą 2013-06-20 sutartį bandyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau VĮ Registrų centras 2013-06-25 sprendimu atsisakė įregistruoti 2013-06-20 sutartį viešajame registre (el. b. t. 2, b. l. 66). Dar 2013-06-25 sprendime buvo nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis galės bus registruota tik gavus Žemės sklypo savininko sutikimą. Teisėjų kolegija neturi duomenų, jog aptartas VĮ Registrų centro 2013-06-25 sprendimas būtų buvęs skųstas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau bylos duomenys rodo, kad po atsisakymo registruoti 2013-06-20 sutartį viešajame registre, Bendrija 2013-07-23 kreipėsi į NŽT su prašymu (el. b. t. 2, b. l. 65), kuriame nurodė, jog 2013-06-20 sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir prašė išduoti sutikimą, jog ieškovas Žemės sklypą naudotų statybai. Kaip minėta, valstybinės žemės patikėtinė NŽT 2013-09-05, atsakydama į aptartą Bendrijos prašymą, atsisakė išduoti leidimą statybai, nurodydama, kad Nuomos sutartis nenumato galimybės statyti naujus statinius. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys netrukus, t. y. 2013-12-18 sudarė ginčo sutartį. Lyginant ginčo Sutarties tekstą ir 2013-06-20 sutarties tekstą matyti, jog nepaisant abiejose sutartyse vartojamų skirtingų formuluočių ar gramatinių kalbinių išsireiškimų, abiejų sutarčių tikslas tas pats – statinių statyba Žemės sklype ir tam reikalingų įnašų (piniginių lėšų) kooperavimas aptartam tikslui pasiekti. 2013-06-20 sutarties nuostatos, susijusios su įnašų mokėjimu, (2.1.1.1–2.1.1.2 papunkčiai), iš esmės identiškos ginčo Sutarties 3.1 papunkčio b popunkčio nuostatai (numatytos tos pačios įnašų sumos, įnašų mokėjimo tvarkos (mokėjimo terminų) sąlygos). Taip pat 2013-06-20 sutarties nuostatos, numatančios šalių teises ir pareigas (3.1–3.15 papunkčiai), iš esmės tapačios ginčo Sutarties 4.1–4.21 papunkčiams (ginčo Sutartyje atsiranda kiek detalesnių ir tikslesnių nuostatų). Abiejose sutartyse išlieka beveik analogiški sutarties pasibaigimo pagrindai, baigiamosios nuostatos. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog savarankiškų teisinių pasekmių 2013-06-20 sutartis šalims nesukūrė. Analizuojama 2013-06-20 sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti vertinama kartu su ginčo Sutartimi, kadangi abejomis sutartimis buvo siekta vieno tikslo – statinių statybos Žemės sklype. Pripažinus ginčo Sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančia įstatymo imperatyvams, 2013-06-20 sutartis savarankiškų teisinių pasekmių, susijusių su įnašų mokėjimų, kurių tikslas buvo statinių statyba Žemės sklype, ieškovui ir Bendrijai sukurti negali. Teisėjų kolegijai pasisakius, jog Žemės sklype, vadovaujantis Taisyklių 30.7 papunkčiu, naujų statinių statyba buvo negalima, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo priteisti Bendrijos iš ieškovo reikalaujamos 25 128,16 Eur sumos pagal 2.1.1.1–2.1.1.2 papunkčius.

26156.

262Apibendrinant aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinio pagrindo pagal tarp ieškovo ir Bendrijos 2013-06-20 sudarytą sutartį dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo priteisti 25 128,16 Eur nagrinėjamos bylos kontekste nėra. Vien ta aplinkybė, jog aptariamu atveju tarp ieškovo ir Bendrijos buvo sudarytos dvi sutartys, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, piniginių prievolių priteisimas pagal 2013-06-20 sutarties nuostatas, kurios iš esmės tapačios ginčo Sutarties nuostatoms, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

26357.

264Kiti (likę) valstybinės žemės patikėtinės NŽT ir atsakovės Bendrijos apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi. Padarius išvadą, kad naujų statinių statyba Žemės sklype negalima, argumentai, susiję su viešojo intereso, protingumo bei teisingumo principų pažeidimu nebeaktualūs. Viešasis interesas kaip tik apginamas užtikrinant statybos procesų Lietuvos Respublikoje skaidrumą bei teisėtumą šalinant statinį (Autoservisą), kurio neturėtų būti valstybei priklausančiame žemės sklype. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

265Dėl procesinės bylos baigties

26658.

267Apylinkės teismas ieškovo reikalavimus Bendrijai atmetė, o ieškovas tokio sprendimo neskundė.

26859.

269Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl NŽT savarankiškų reikalavimų, kuris dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – valstybinės žemės patikėtinės (trečiojo asmens) NŽT savarankiški reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27060.

271Sutartį pripažinus negaliojančia Bendrijos turtinių reikalavimų ieškovui, pareikštų priešieškinyje, sprendimas taip pat nebeteko teisinės prasmės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Bendrijos piniginiai reikalavimai, kurie buvo kildinami iš 2013-06-20 sutarties, taip pat nepagrįsti, todėl Bendrijos apeliacinis skundas netenkintinas ir apylinkės teismo sprendimo teisinis rezultatas dėl priešieškinio atmetimo išlieka nepakitęs.

27261.

273Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas proceso dalyvis tiesiogiai nekėlė klausimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl NŽT reikalavimų ir priėmus naują sprendimą, kuriuo tenkinama dalis NŽT reikalavimų, pasisakytina dėl bylinėjimosi išlaidų tik šioje apimtyje.

27462.

275Trečiasis asmuo (valstybinės žemės patikėtinė), pareiškusi savarankiškus reikalavimus, NŽT nuo žyminio mokesčio už savarankiškus reikalavimus yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinis NŽT reikalavimas – siekis apginti valstybės interesus pripažįstant negaliojančia ab initio Sutartį, o visi likę reikalavimai (administracinių aktų panaikinimai, įpareigojai šalinti neteisėtos statybos padarinius) yra išvestiniai ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami. CPK 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma tokiu būdu – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju žyminio mokesčio sumą skaičiuoti nuo grąžintino turto vertės ar grąžintinų sumų neteisinga (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys), kadangi NŽT siekė pašalinti neteisėtos statybos valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje padarinius, o ne kokių nors konkrečių turinių pasekmių. Teisinga laikyti, kad NŽT turėtų mokėti 100 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Patenkinus trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT ieškinio reikalavimus iš dalies nurodytos išlaidos lygiomis dalimis priteistos iš atsakovų Bendrijos, VMSA ir ieškovo, t. y. po 33,33 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

276Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27763.

278CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

27964.

280Bendrijos apeliacinis skundas atmestas, todėl Bendrijos išlaidos, patirtos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas K. L. K. nurodė, kad už atsiliepimo į Bendrijos apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 10, b. l. 11–13). Atmetus Bendrijos apeliacinį skundą, iš Bendrijos ieškovo naudai priteistina 300 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pakankamai protingos išlaidos, kurių teisinio pagrindo mažinti nėra.

65.

281Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, NŽT už apeliacinį skundą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat turėjo mokėti 100 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliacinį skundą iš dalies, lygiomis dalimis žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų Bendrijos, VMSA ir ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

282Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

283Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti trečiojo asmens Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos savarankiški reikalavimai, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.

284Pripažinti ieškovo K. L. K., asmens kodas ( - ) ir atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, juridinio asmens kodas 125263857, 2013-12-18 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, notarinio registro Nr. 12281, su vėlesniu 2015-05-19 Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, notarinio registro Nr. 5694, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento).

285Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-05 leidimą Nr. LNS-01-161205-00687 „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti(modernizuoti) pastatą (-us)“.

286Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-161220-00359.

287Įpareigoti ieškovą K. L. K., asmens kodas ( - ) per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pastatą-Autoservisą, kuriuo unikalus Nr. ( - ), esantį žemės sklype, esančiame ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, įpareigojimą ieškovui K. L. K. vykdant savo, atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 125263857, ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, lėšomis lygiomis dalimis.

288Likusioje dalyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, savarankiškų reikalavimų netenkinti.

289Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai lygiomis dalimis 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš ieškovo K. L. K., asmens kodas ( - ) atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 125263857, ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061.

290Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

291Priteisti iš atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 125263857, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo K. L. K., asmens kodas ( - ) naudai.

292Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai lygiomis dalimis 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo K. L. K., asmens kodas ( - ) atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 125263857, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061.

293Sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas K. L. K. patikslintu ieškiniu prašė: i) pripažinti, kad... 7. 1.1.... 8. Ieškovas K. L. K. su atsakove Bendrija 2013-12-18 sudarė Sutartį, kurioje... 9. 1.2.... 10. Pagal Sutarties 4.2 papunktį atsakovė turėjo suteikti visus reikiamus... 11. 1.3.... 12. Ieškovas galiojančioje Sutarties dalyje turi prievolių atsakovei, t. y.... 13. 1.4.... 14. Vykdydamas Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b punktą ieškovas atsakovei... 15. 2.... 16. Atsakovė Bendrija su ieškovo K. L. K. patikslintu ieškiniu nesutiko ir... 17. 2.1.... 18. Sutarties 4 punkte ieškovas įsipareigojo savo vardu kreiptis į... 19. 2.2.... 20. Ieškovas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi siekdamas pradėti... 21. 3.... 22. Atsakovė Bendrija priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo K. L. K.... 23. 4.... 24. Ieškovas K. L. K. atsiliepime į atsakovės Bendrijos priešieškinį nurodė,... 25. 4.1.... 26. Ieškovas neginčija Sutarties 4.3–4.6 papunkčiuose numatytų pareigų,... 27. 4.2.... 28. Sutarties 3.1 papunkčio a papunkčio pakeitimas tik pabrėžia statybos ant... 29. 4.3.... 30. Sutartis apima du savarankiškus veiklos elementus: naujo statinio statybą ir... 31. 4.4.... 32. Priešieškinyje minima 2013-06-20 sutartis, iš kurios ieškovui išlieka... 33. 5.... 34. Trečiasis asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 35. 5.1.... 36. Bendrija 2001-03-12 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko... 37. 5.2.... 38. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko... 39. 5.3.... 40. Ieškovas ir Bendrija 2013-12-18 sudarė Sutartį. Jos tikslas – Žemės... 41. 5.4.... 42. Teisės aktai numato baigtinį galimų dėl valstybinės žemės sudaromų... 43. 5.5.... 44. NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai atstovauja NŽT teismuose ir veikia... 45. 5.6.... 46. 2013-05-31 vykusio Bendrijos narių ir boksų savininkų susirinkimo metu 41... 47. 5.7.... 48. NŽT 2019-03-13 raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo... 49. 6.... 50. Atsakovė Bendrija atsiliepime į trečiojo asmens NŽT savarankiškus... 51. 6.1.... 52. Teisės aktai nenumato NŽT teisės kreiptis į teismą pateikiant pareiškimą... 53. 6.2.... 54. Individualus administracinis aktas gali būti skundžiamas per vieno mėnesio... 55. 7.... 56. Ieškovas K. L. K. atsiliepime į trečiojo asmens NŽT savarankiškus... 57. 7.1.... 58. 2015-05-19 šalys susitarė pakeisti Sutarties 3-ojo straipsnio 3.1 papunkčio... 59. 7.2.... 60. Vertinti ar ieškovas ir/arba atsakovė apskritai gali būti statytoju nėra... 61. 7.3.... 62. Valstybės bei savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti... 63. 7.4.... 64. Sutartis bei jos patikslinimas buvo sudaryti vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1... 65. 7.5.... 66. Atlikta Garažo rekonstrukcija, kurios metu pristatytas priestatas, t. y.... 67. 8.... 68. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA)... 69. 8.1.... 70. 2015-06-05 leidimas Nr. LNS-01-150605-00631 yra panaikintas 2016-12-05 išdavus... 71. 8.2.... 72. 2016-12-05 išduoto leidimo Nr. LNS-01-161205-00687 pagrindu statytojai... 73. 9.... 74. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 75. 9.1.... 76. Prašoma panaikinti 2016-12-20 statybos užbaigimo aktą Nr.... 77. 9.2.... 78. Ginčijamas VTPSI 2016-12-20 statybos užbaigimo aktas Nr.... 79. 9.3.... 80. NŽT nenurodė 2016-12-20 statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-100-161220-00359... 81. 10.... 82. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. J.... 83. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 84. 11.... 85. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-03 sprendimu: i) ieškovo K. L. K.... 86. 11.1.... 87. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30... 88. 11.2.... 89. Apylinkės teismas nustatė, kad 0,19 ha ploto Žemės sklypas (kadastro Nr. (... 90. 11.3.... 91. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovė... 92. 11.4.... 93. Apylinkės teismas sprendė, kad ginčas kilo tarp Sutarties šalių dėl... 94. 11.5.... 95. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl NŽT savarankiškų reikalavimų... 96. 11.6.... 97. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nustatė,... 98. 11.7.... 99. Apylinkės teismas nesutiko ir su NŽT teiginiais, jog VMSA 2016-12-05... 100. 11.8.... 101. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo... 102. 11.9.... 103. Bendrijos įstatų bendrosios dalies 4 punkte nustatyta, kad Bendrija yra... 104. 11.10.... 105. Apylinkės teismas nurodė, kad Sutartyje nekalbama apie valstybinės žemės... 106. 11.11.... 107. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo patikslinto... 108. 11.12.... 109. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Bendrijos priešieškinio reikalavimų,... 110. 11.13.... 111. Apylinkės teismas sprendė, kad pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies b–c ir... 112. III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 113. 12.... 114. Atsakovė Bendrija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto... 115. 12.1.... 116. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas. Teismas savo iniciatyva... 117. 12.2.... 118. Byloje nėra duomenų ar įrodymų, kurie leistų neginčijamai daryti... 119. 12.3.... 120. Autoservisas nėra naujo pastato statyba, o esamo pastato rekonstrukcija... 121. 12.4.... 122. Teismas be pagrindo netenkino Bendrijos reikalavimo priteisti iš ieškovo... 123. 12.5.... 124. Iš sprendimo motyvų matyti, kad teismas atliko Sutarties aiškinimo... 125. 13.... 126. Ieškovas K. L. K. atsiliepime į atsakovės Bendrijos apeliacinį skundą... 127. 13.1.... 128. Byloje taikytinas teisės normas parenka teismas. Vykdydamas teisinį santykių... 129. 13.2.... 130. Tarp šalių kilus ginčui dėl Sutarties turinio ir jos sąlygų, Bendrijos... 131. 13.3.... 132. Bendrija Sutarties sudarymo metu buvo nesąžininga, sudarydama Sutartį su... 133. 14.... 134. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, NŽT apeliaciniame... 135. 14.1.... 136. NŽT teismo posėdžio metu prašė atnaujinti Administracinių bylų teisenos... 137. 14.2.... 138. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos teisiniai... 139. 14.3.... 140. Bendrija 2009-04-08 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko... 141. 14.4.... 142. Valstybinės žemės nuomos sutartis ir ją pakeitęs susitarimas buvo... 143. 14.5.... 144. NŽT 2013-09-05 rašte nurodė, kad Žemės sklype esančiame Garaže įrengti... 145. 14.6.... 146. Sutartis, kurios pagrindu Bendrija suteikė ieškovui, valstybinės žemės... 147. 15.... 148. Atsakovė Bendrija atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašė... 149. 15.1.... 150. NŽT apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia teismo padarytų... 151. 15.2.... 152. Apeliantė neginčija teismo išvados, jog Sutartyje nekalbama apie Žemės... 153. 16.... 154. Ieškovas K. L. K. atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus... 155. 16.1.... 156. NŽT apie ginčijamus aktus žinojo jau 2017-04-12, o vėliausiai galėjo... 157. 16.2.... 158. Statytojo teisę įgyvendino ne ieškovas, bet Bendrija pagal jai išduotą... 159. 17.... 160. Atsakovė VTPSI atsiliepime į atsakovės Bendrijos ir trečiojo asmens,... 161. 17.1.... 162. Ginčas dėl skolos priteisimo kilo tarp privačių asmenų, o VTPSI nėra šio... 163. 17.2.... 164. Nei Žemės įstatymas, nei kitos NŽT nurodomos teisės normos nesuteikia NŽT... 165. 17.3.... 166. NŽT praleido terminus administracinių aktų ginčijimui, o apeliaciniame... 167. 17.4.... 168. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad VTPSI, išduodama... 169. 18.... 170. Atsakovė VMSA atsiliepime į atsakovės Bendrijos ir trečiojo asmens,... 171. 18.1.... 172. NŽT ginčijamas 2016-12-05 statybos leidimas ir 2016-12-20 statybos užbaigimo... 173. 18.2.... 174. Bendrijai siekiant statyti Autoservisą, NŽT nebuvo pagrindo prieštarauti... 175. Apeliacinės instancijos teismas... 176. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 177. 19.... 178. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 179. 20.... 180. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 181. 21.... 182. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo... 183. 22.... 184. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų dalykus, visų pirma pasisakoma dėl... 185. Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, NŽT... 186. 23.... 187. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-30 nutartimi... 188. 24.... 189. Proceso pirmosios instancijos teisme metu NŽT 2017-12-05 pareiškė... 190. 25.... 191. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad NŽT siekia apginti ne... 192. 26.... 193. Pasisakant dėl NŽT teisės ginčyti Sutartį pažymėtina, jog kiekvienas... 194. 27.... 195. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą NŽT yra visos Lietuvos... 196. 28.... 197. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, konstatuota,... 198. 29.... 199. Apylinkės teismas turėjo vertinti, ar Sutarties nuostatos nepažeidžia... 200. 30.... 201. NŽT savarankiškus reikalavimus motyvuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalies... 202. 31.... 203. Kasacinis teismas yra konstatavęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) teisiniams... 204. 32.... 205. Valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas detalizuojamas Lietuvos... 206. 33.... 207. Taisyklių 30.7 papunktyje nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose... 208. 34.... 209. Bylos duomenimis, NŽT, atstovaudama Lietuvos Respubliką (valstybę), ir... 210. 35.... 211. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir Bendrija, vadovaudamiesi Sutartimi... 212. 36.... 213. Pagal bylos duomenis, naujas statinys (Autoservisas) valstybei nuosavybės... 214. 37.... 215. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija... 216. 38.... 217. Teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, privalo išspręsti jo... 218. 39.... 219. Nagrinėjamos bylos kontekste restitucija nekelia sudėtingesnių teisinių... 220. 40.... 221. Valstybinės žemės patikėtinė NŽT, be kita ko, pareiškė savarankiškus... 222. 41.... 223. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 224. 42.... 225. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad (CPK 4 straipsnis): i)... 226. 43.... 227. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į... 228. 44.... 229. Teisinis reguliavimas rodo, kad statyba, pažeidžianti teisės aktų... 230. 45.... 231. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog nuosavybės teisė,... 232. 46.... 233. Pasisakant dėl 2016-12-20 statybos užbaigimo akto galiojimo sprendžiama, jog... 234. 47.... 235. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas statybos, pažeidžiančios... 236. 48.... 237. Viena vertus, naujos statybos, pažeidžiančios Taisyklių 30.7 papunktį,... 238. 49.... 239. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog savavališkai ar... 240. 50.... 241. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus teismas,... 242. 51.... 243. NŽT taip pat buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad Autoserviso... 244. 51.1.... 245. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Autoserviso statyba... 246. 51.2.... 247. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad nuosavybės teisės... 248. 51.3.... 249. Teisėjų kolegija pastebi, jog sprendžiant dėl reikalavimo panaikinti... 250. 51.4.... 251. Dėl šios priežasties NŽT reikalavimai panaikinti Nekilnojamojo turto... 252. 52.... 253. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia,... 254. Dėl Bendrijos apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo... 255. 53.... 256. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ginčo Sutartis pripažintina... 257. 54.... 258. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog Bendrija jau priešieškinyje buvo... 259. 55.... 260. Analizuojant 2013-06-20 sutarties turinį matyti, jog ieškovas ir Bendrija... 261. 56.... 262. Apibendrinant aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, jog... 263. 57.... 264. Kiti (likę) valstybinės žemės patikėtinės NŽT ir atsakovės Bendrijos... 265. Dėl procesinės bylos baigties... 266. 58.... 267. Apylinkės teismas ieškovo reikalavimus Bendrijai atmetė, o ieškovas tokio... 268. 59.... 269. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės... 270. 60.... 271. Sutartį pripažinus negaliojančia Bendrijos turtinių reikalavimų ieškovui,... 272. 61.... 273. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas proceso dalyvis tiesiogiai nekėlė... 274. 62.... 275. Trečiasis asmuo (valstybinės žemės patikėtinė), pareiškusi... 276. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 277. 63.... 278. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 279. 64.... 280. Bendrijos apeliacinis skundas atmestas, todėl Bendrijos išlaidos, patirtos... 281. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, NŽT už apeliacinį... 282. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 283. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo... 284. Pripažinti ieškovo K. L. K., asmens kodas ( - ) ir atsakovės bendrijos... 285. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-05 leidimą... 286. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 287. Įpareigoti ieškovą K. L. K., asmens kodas ( - ) per 1 (vienerius) metus nuo... 288. Likusioje dalyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės... 289. Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai lygiomis dalimis 100 Eur... 290. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo dalį... 291. Priteisti iš atsakovės bendrijos 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo... 292. Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai lygiomis dalimis 100 Eur... 293. Sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui....