Byla 2-2366-656/2016
Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo išmoką, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytinio proceso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovei G. L. ir ieškovės atstovei advokatei R. L., atsakovo atstovui advokatui D. B. ir trečiojo asmens atstovui S. U., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo išmoką, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytinio proceso tvarka,

Nustatė

2ieškovė O. L., kuri yra ir po bylos iškėlimo mirusio ieškovo P. L. teisių perėmėja, prašė teismo pripažinti negaliojančiomis P. L. su atsakovu 2010-12-22 sudarytą su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 50000 Lt sertifikato įsigijimo, ieškovo P. L. 2011-09-14 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110914V990008 dėl 80000 Lt obligacijų įsigijimo ir ieškovės G. L. 2011-04-15 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110415V990005 dėl 34000 Lt obligacijų įsigijimo; taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtus pinigus į ieškovės banko sąskaitas, esančias BAB banke SNORAS.

3Ieškovė nurodė, kad buvo suklaidinti atsakovo, nes nebuvo išaiškinta, kad jos investuotos lėšos nedraudžiamos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Sandoriai pripažintini negaliojančiais remiantis CK 1.90 str. ir 1.91 str. nuostatomis. Ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, veikiantys išimtinai namų ūkio poreikių tenkinimo interesais, 80 ir 85 metų amžiaus, turintys aukštąjį medicinos bei inžinerinį išsilavinimą, bet neturintys teisės ir ekonomikos žinių. Ieškovai kaupdami pensijas bei pardavę nekilnojamąjį turtą pingines lėšas nuolatos laikė banko indėliuose pas atsakovą. Ieškovai turėjo aiškų tikslą saugiai investuoti pinigus. Ieškovams siekiant tęsti saugų taupymą pas atsakovą, atsakovo darbuotojai ieškovams vietoje indėlių pasiūlė sudaryti indėlių sertifikato ir obligacijų pasirašymo sutartis. Banko darbuotojai teigė, kad ši investicija yra pilnai apsaugota valstybės, kad ji yra apdrausta, ir nurodė punktą Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, kuriame yra parašyta: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nė viename atsakovo pasirašymui pateiktame dokumente neužsiminta, kad obligacijos ir indėlių sertifikatai neapdrausti indėlių draudimu. Banko darbuotojai neišaiškino obligacijos ir indėlių sertifikatų sąvokų reikšmė. Ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais. Ieškovų sumokėtos piniginės sumos turi būti grąžinamos į ieškovų banko sąskaitas pas atsakovą ir šioms lėšoms turi būti taikomas indėlių draudimas pagal (LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą – toliau vadinamas IĮIDĮ).

4Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovai turėjo ilgametę patirtį dėl terminuotų indėlių sutarčių ir neįrodė, kad įprastinėmis sąlygomis negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties. Ieškovai pageidavo už investuotas lėšas gauti didesnę pinginę grąžą (didesnes palūkanas). Ieškovams buvo iš anksto pateikta informacija, įskaitant „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“ ir ieškovai raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Visa informacija buvo prieinama viešai internetu. Ieškovė G. L., pasirašydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis raštiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį ir patvirtino, kad supranta, kad atsakovas neturėdamas žinių apie ieškovės finansinę padėtį ir patirtį, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieškovei yra tinkamos. Ieškovas P. L. pateikė duomenis apie savo investavimo patirtį, todėl atmestinas argumentas, kad atsakovas nesurinko informacijos apie ieškovus. Atsakovas nesuklaidini ir neapgavo ieškovų. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti. Nei aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai (obligacijos) yra draudžiami indėlių draudimu, todėl klaidinančios informacijos pateikta nebuvo, o ieškovai patys suklydo, susipažindami ne su visa, o pasirinktinai su banko pateikta informacija. Atsakovo 300 000 000 Lt ir 500 000 000 lt obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose be kitų rizikų konkrečiai nurodyta, kad investuotojai, įsigydami obligacijas, prisiima riziką, kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, t.y. emitento nemokumo riziką. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte nurodyta, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Indėlio sertifikatų reklaminėse skrajutėse taip pat buvo nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu. Kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Asmuo abejojantis dėl savo veiksmų teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, turi pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jei suklysta dėl esminių sandorio elementų. Ieškovams esminiais sandorio elementais buvo mokamų palūkanų dydis, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamom obligacijoms taikymas ar netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Ši aplinkybė galėjo tapti esminė ieškovams tik atsakovui tapus nemokiu. Ginčijamuose sandoriuose nėra nuostatos, kad indėlio suma yra apdrausta VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Ginčijamų sandorių nėra galimybės pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, todėl sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais nuo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju piniginėms lėšoms draudiminė apsauga nebus taikoma, nes lėšos nebuvo banko sąskaitose draudiminio įvykio metu ir nepagrįstai sukurtų turtines prievoles trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, kad atsakovo išleistiems indėlių sertifikatams taikoma draudiminė apsauga ir trečiajam asmeniui išmokėjus indėlių draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams nėra pagrindo ir dalyko ginčui dalyje dėl indėlių sertifikatų, todėl yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėta dalyje dėl indėlių sertifikatų.

5Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškinį dalyje dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti, nes ieškovų valios trūkumai nerodyti. Kasaciniam teismui iš aiškinus, kad indėlių sertifikatų turėtojams taikoma draudiminė apsauga ir trečiajam asmeniu išmokėjus draudimo sumas, nėra pagrindo ir dalyko ginčui dalyje dėl indėlių sertifikatų, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl indėlių sertifikatų palikti nenagrinėta.

6Ieškinys atmetamas.

7Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina." Pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau - Investuotojų direktyva) 2 str. 2 d. kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryšium su investicine veikla, arba grąžinti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryšium su investicine veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, kad savo įsipareigojimų (grąžinti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė. Tai, kad nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras") sutapo, nėra teisiškai nereikšminga ir nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Ieškovas šiuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t.y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina".

9Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jai ieškovams priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas. Atsakovas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka j Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies reglamentuojamus santykius. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovei, nes investicinė įmonė (atsakovas) to negali padaryti dėl obligacijų emitento (atsakovo) bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka j Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

10Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad „obligacija, kaip vertybinis popierius, teisėjų kolegijos vertinimu, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu". Atsižvelgiant j tai, nėra pagrindo teigti, kad Ieškovai nesuvokė Obligacijų pasirašymo sutarties pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio. Obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai ginčija kaip sudarytas jiems iš esmės suklydus dėl to, kad jų įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga.

11Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

12Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. ir B. K. prieš LAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

13Nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra reikšmingi kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal SNORO parengtas standartines sąlygas, jie taip pat savo parašais patvirtino, kad gavo Programos prospektą ir Emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant Aprašymą. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, SNORO, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga. Kasacinis teismas pripažino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išaiškinta, kad obligacijų įsigijimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Kaip ir nurodytoje, taip ir nagrinėjamoje byloje obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

15Teismas vertindamas kiekvieno ieškovo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių visumą, nustatinėjant suklydimo faktą, sprendžia, kad kiekvieno ieškovo asmeninės savybės leido jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Abu ieškovai turėjo didelę investavimo į banko indėlius patirtį ir pakeitė investacijų formą į ginčo obligacijas siekdami gauti didesnes palūkanas. Atsižvelgiant į jų patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis su Atsakovu akivaizdu, kad jie turėjo suvokti sudaromo Ginčijamų sandorių - t.y. Atsakovo vertybinių popierių įsigijimo sutarties esmę ir Ginčijamų sandorių sudarymo metu suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popierio, t.y. Indėlio sertifikato ir Obligacijos įsigijimo sutarties. Be to, jie matė tokius akivaizdžius skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir Indėlio sertifikato bei Obligacijų sutarties, kaip jų forma (apipavidalinimas), apimtis, turinys ir pan. Pažymėtina, kad terminuotų indėlių sutarčių 11 p. numatyta, jog indėlio suma įstatymų nustatyta tvarka apdraudžiama Vį „Indėlių ir investicijų draudimas", tačiau Ginčijamuose sandoriuose tokios nuostatos nėra.

16Atsižvelgiama į sąvokų „obligacija“ ir „banko indėlis“ prasmę bendrame indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo reguliavimo kontekste (visada buvo kalbama tik apie indėlių draudimą nuo banko ar kredito unijos nemokumo). Rūpestingai savo nuosavybe besirūpinančio vidutinio vartotojo žinių lygis leidžia suvokti, kad obligacijos nėra draudžiamos nuo jas išleidusio banko nemokumo. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektai Lietuvoje nesikeitė daugelį metų ir obligacijos nuo jas išleidusio subjekto bankroto niekada nebuvo draudžiamos.

17Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimus dėl obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad visi ieškovai buvo suklaidinti dėl sudarytų sandorių esmės.

18CK 1.91 str. reglamentuoja sandorių, turinčių tam tikrų valios trūkumų (sudarytų dėl apgaulės, smurto ir kt ), pripažinimą negaliojančiais. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Laikytina, jog apgaule sandoris galėtų būti pripažintas tuo atveju, kai sandorį sudarantis asmuo buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių arba kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog dėl apgaulės galima sandorį pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, o nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti Ieškovą), dėl kurių Ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir Ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

19Nors ieškovai ir nurodė, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.91 str. kaip sudaryti dėl apgaulės, tačiau nurodė, kad sprendimą sudaryti ginčijamus sandorius vietoj terminuoto indėlio sutarties priėmė tik dėl atsakovo darbuotojų veiksmų, kuriais ginčijami sandoriai buvo pristatyti kaip finansinė priemonė, apdrausta privalomuoju indėlių draudimu. Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.91 str. pagrindu privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad i) sudarydami Ginčijamus sandorius, jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; ii) atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog Ieškovai nesuvoktų esminių sudaromų ginčijamų sandorių aplinkybių; iii) ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu būtų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius - Indėlio sertifikatas ir Obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; iv) ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją. Ieškovai neįrodė nei vienos iš pirmiau išvardintų aplinkybių, todėl laikytina, kad jie neįrodė, jog Ginčijami sandoriai buvo sudarytas apgaulės įtakoje.

20Dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių

21Ieškinio dalyje indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia materialinis reikalavimas buvo ne tik pripažinti sutartį negaliojančia, bet ir reikalavimas pripažinti, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių draudimas ir grąžinti sumokėtus pinigus į ieškovų banko sąskaitas. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas perdavė trečiajam asmeniui duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms išmokėti už P. L.. Trečiasis asmuo išmokėjo indėlių draudimo išmokas už minėtus indėlių sertifikatus, t.y. pervedė 15139,59 eur draudimo išmokų mokėjimo agentui AB SEB bankui. Teismas sprendžia, kad materialinis ieškinio reikalavimas šioje dalyje atsakovo buvo patenkintas visiškai, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti ieškinį, o ne palikti ieškinį nenagrinėtu. Ieškovai ieškinį dalyje indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė teiginiu, kad jų valia buvo nukreipta įsigyti apdraustą indėlių draudimu investicinį produktą. Nors atsakovas ir tretysis asmuo bylos nagrinėjimo pradžioje nepripažino šios aplinkybės, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir patenkindami materialinį ieškinio reikalavimą faktiškai savo veiksmais pripažino ieškinį. Teismas konstatuoja, kad ieškinio atmetimą nulemia, ne tai, kad atsakovas suklaidino ar apgavo ieškovus, o tai, kad pagal privalomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taisykles, suformuluotas vertinant atsakovo išleistą finansinį produktą buvo išaiškinta, kad dėl apyvartumo požymio nebuvimo atsakovo išleistų indėlių sertifikatai neatitinka šio vertybinio popieriaus požymių ir indėlių sertifikatams taikomas indėlių draudimas. Ginčo sandorių pasirašymo metu pats atsakovas nurodė, kad indėlių sertifikatai nėra apdrausti, todėl jis negalėjo apgauti ar suklaidinti ieškovų.

22Atsakovas, suvokdamas savo pareigą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, Indėlių sertifikato aprašo (tolau – Aprašas) 5 ir 6 puslapiuose nurodė rizikas, susijusias su investicija ir emitentu. Indėlių sertifikato aprašo skirsnio "Rizikos veiksniai, susiję su indėlių sertifikatų įsigijimu" pirmoje pastraipoje „Atsiskaitymo rizika" nurodyta: „Investuotojai, įsigydami pagal šį Aprašą leidžiamus indėlių sertifikatus, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su Indėlių sertifikatų savininkais. Be to, indėlio sertifikatas nėra indėliu draudimo objektas." Net taikant vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, pripažintina, kad cituota Aprašo sąlyga buvo pakankama susiformuoti galutinei ieškovų nuomonei dėl atsakovo siūlomo investicinio produkto nebuvimo indėlių draudimo objektu.

23Ieškovas P. L. neįrodė, kad jis nebuvo supažindinti su Aprašu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista, kad ginčijamiems sandoriams ir įsigytiems Indėlio sertifikatams netaikoma draudimo apsauga pagal indėlių draudimo įstatymą. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad po Ginčijamų sandorių sudarymo jis kreipėsi į Atsakovą dėl Indėlių sertifikato aprašo pateikimo ir jo negavo. Be to, pažymėtina ir tai, kad minėtieji Indėlių sertifikato aprašai yra viešai prieinami, todėl Ieškovai negali Ginčijamų sandorių ginčyti tuo pagrindu, kad jiems nebuvo atskleista visa informacija, turėjusi esminės reikšmės Ginčijamų sandorių sudarymui.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Atsakovas patyrė 395,59 eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo, kurio procesinė pozicija sutapo su atsakovo pozicija, patyrė 429,29 eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovą ir trečiąjį asmenį advokatai atstovavo ne vienoje panašioje byloje ir teisiniai argumentai kartojasi ir nėra individualiai parengti nagrinėjamai bylai, be to, ginčo kilimą lėmė ir klaidinantis atsakovo elgesys. Teismas sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovės ir trečiojo asmens turėtų išlaidų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taikant CPK 93 str. 1, 2 dalyse nustatytas taisykles spręstina dėl 150 Eur dydžio atsakovo ir 200 Eur dydžio trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

26Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 290 str., 291 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str.,

Nutarė

27Ieškinį atmesti visiškai.

28Priteisti atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS iš ieškovės G. L. 150 eur bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti trečiajam asmeniu VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovės G. L. 200 eur bylinėjimosi išlaidų.

30Nutartis per 30 dienų skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas žodinio proceso tvarka... 2. ieškovė O. L., kuri yra ir po bylos iškėlimo mirusio ieškovo P. L. teisių... 3. Ieškovė nurodė, kad buvo suklaidinti atsakovo, nes nebuvo išaiškinta, kad... 4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovai turėjo ilgametę... 5. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškinį dalyje... 6. Ieškinys atmetamas.... 7. Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 9. Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo... 10. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad... 11. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas... 12. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai... 13. Nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės... 15. Teismas vertindamas kiekvieno ieškovo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių... 16. Atsižvelgiama į sąvokų „obligacija“ ir „banko indėlis“ prasmę... 17. Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant... 18. CK 1.91 str. reglamentuoja sandorių, turinčių tam tikrų valios trūkumų... 19. Nors ieškovai ir nurodė, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 20. Dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių ... 21. Ieškinio dalyje indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo... 22. Atsakovas, suvokdamas savo pareigą veikti sąžiningai, teisingai ir... 23. Ieškovas P. L. neįrodė, kad jis nebuvo supažindinti su Aprašu, kuriame... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 25. Atsakovas patyrė 395,59 eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo, kurio... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 290 str., 291 str., Įmonių bankroto... 27. Ieškinį atmesti visiškai.... 28. Priteisti atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS iš ieškovės G. L. 150 eur... 29. Priteisti trečiajam asmeniu VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš... 30. Nutartis per 30 dienų skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam...