Byla 1A-224-813/2020

Dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistosios R. J. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 12 d.

5Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant R. J. be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6Vadovaujantis BK 721 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikui R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta prisiartinti prie nukentėjusiųjų D. S., A. M., J. J. arčiau nei 100 metrų atstumu, uždrausta bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiaisiais D. S., A. M., J. J., lankytis jų darbo ir gyvenamosiose vietose.

7Iš R. J. priteista nukentėjusiajam A. M. 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

8Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. J. nuosavybės teise priklausantį turtą: 2/5 žemės sklypo Nr. ( - ), pastato – gyvenamojo namo Nr. ( - ), 23/35 pastato – ūkinio pastato Nr. ( - ), esančius ( - ), paliktas iki nukentėjusiojo A. M. ieškinio reikalavimo patenkinimo.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101.

11R. J. nuteista už tai, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2018 m. balandžio 11 d., sistemingai naudodamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis: mobiliojo ryšio telefonu, abonentiniais numeriais ( - ) ir ( - ), elektroniniu paštu ( - ), nukentėjusiesiems D. S., A. M. ir J. J. įvairiu paros metu skambino ir siuntė įžeidžiančio turinio trumpąsias tekstines žinutes, elektroninius laiškus bei grasino fiziniu smurtu: atspardyti, užmušti, duoti į sprandą, patvarkyti, nuo žemės neatsikelti. D. S. atsiuntė nurodyto turinio daugiau kaip 434 trumpąsias tekstines žinutes, A. M. daugiau kaip 5896 trumpąsias tekstines žinutes ir daugiau kaip 30 elektroninių laiškų, J. J. daugiau kaip 45 trumpąsias tekstines žinutes. Taip pat nuolat lankėsi šalia nukentėjusiųjų darbovietės – ( - ) pastato, esančio ( - ). 2016 m. rugsėjo 22 d. lankėsi D. S. gyvenamojoje vietovėje, ( - ), o 2015 m. lapkričio 10 d. apie 9.30 val. persekiojo ją prekybos centre „Maxima“, ( - ). Taip sistemingai baugino nukentėjusiuosius D. S., A. M. ir J. J., naudodama psichinę prievartą, bei terorizavo, grasindama padaryti jų gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką.

122.

13Be to, ji nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. internetiniuose portaluose www.skundziu.lt, www.skundailt.com, www.imones.lrytas.lt, www.facebook.com „( - )“ paskyroje, kas prilygsta visuomenės informavimo priemonėms, taip pat siųsdama elektroninėmis ryšio priemonėmis laiškus pašto adresais ( - ), ( - ), ( - ), lankydamasi D. S. gyvenamojoje vietovėje, ( - ), bendraudama su gyventojais, raštu ir žodžiu nurodė, kad D. S. bei kitos darbuotojos turi intymių santykių su vadovu A. M., D. S. yra pasileidusi, vagis, nukentėjusiąją vadino įžeidžiančiais žodžiais. Tokiu būdu R. J. apie D. S. bei A. M. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti D. S., A. M. arba pakirsti pasitikėjimą jais.

143.

15Nuteistoji R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; panaikinus 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendį bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus ar Kauno apylinkės teisme; A. M., D. S., J. J. dėl R. J. atžvilgiu atliktų veiksmų inkriminuoti nusikalstamas veikas pagal BK 145 , 147, 152, 167, 300, 302, 154, 284, 481, 135 straipsnius.

163.1.

17Apeliaciniame skunde nuteistoji tvirtina, kad nepadarė BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, o atliko tik gynybinius veiksmus. Ji tikina, kad pati yra nukentėjusi, visų pirma, nuo A. M. veiksmų. Teigia, kad pastarasis, susimokęs su ( - ) darbuotojais, teikė teismui melagingus parodymus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl terorizavimo, savadavimo, seksualinio priekabiavimo R. J. atžvilgiu. Teismas nepriėmė jos teikiamų įrodymų, neišreikalavo medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad pati nuteistoji yra nukentėjusi nuo D. S., A. M., J. J. veiksmų.

183.2.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, kadangi nuteistajai ir jos gynėjui prokurorė bei teisėja trukdė pateikti klausimus ir įrodymus, susijusius su BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, akcentuodamos, kad baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jokie kiti klausimai dėl kitų nusikalstamų veikų negali būti pateikiami. Todėl nuteistoji yra įsitikinusi, jog negalėjo būti pripažinta kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

203.3.

21Apeliaciniame skunde nesutinkama su ekspertizės akte Nr. 75-I-32/2018 nurodytomis aplinkybėmis ir prašoma į teismo posėdį iškviesti Utenos ekspertinio skyriaus ekspertę N. M., iš naujo įvertinti R. J. sveikatos sutrikdymus. Teigiama, kad ekspertės aplaidžiai nagrinėjo tiriamosios sveikatos anamnezę, neteisingai nustatė sveikatos sutrikimus, dėl to padarė neteisingas išvadas. Ekspertizės akte neteisingai nurodytas ekspertizės atlikimo laikotarpis, ginčijami ekspertų jai nustatyti psichiniai sutrikimai. Apeliantė pabrėžia, kad nėra subjektyvaus mąstymo moteris, jos intelektas labai aukštas. Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertės neteisingai nustatė aplinkybę, kad R. J. 2016 m. gegužės 4 d. diagnozavus somatoforminę autonominę disfunkciją, ji nebuvo gydoma. Apeliantė tvirtina, kad ambulatoriškai buvo gydoma 6 mėnesius šeimos gydytojo ir Alytaus miesto ligoninėje, psichiatro. Gydymo metu nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas atsirado veikiamas išorinio traumuojančio veiksnio. Apeliantė teigia, kad neigiamus traumuojančius veiksnius kėlė ( - ) darbuotojai ne vienerius metus ją terorizuodami. Nuteistoji nurodo, kad jai nustatytas afektų rigidiškumas. O tai, kad didelio susijaudinimo būsenoje ji buvo rigidiška, t. y., nesugebėjo suvaldyti savo emocijų dėl situacijos sudėtingumo, stimuliacijos monotoniškumo, pavojingumo, reiškia, kas už savo veiksmus negali atsakyti.

223.4.

23Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje, nors ir buvo apžiūrėtas A. M. telefonas, tačiau nebuvo tinkamai iš telefoninių paslaugų teikėjo išreikalautos jo R. J. siųstos SMS žinutės.

243.5.

25Nuteistoji apeliaciniame skunde detaliai aprašo A. M., D. S., J. J. jos atžvilgiu atliktus veiksmus, kuriuos įvardija kaip nusikalstamus ir prašo jų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Tikina, kad ( - ) yra slapta sekso grupė, kuri apima ir prekybą žmonėmis, į kurią buvo bandoma įtraukti ir R. J.. Prieš R. J. įsidarbinant ir darbo metu buvo vartojama psichinė prievarta, šantažas, naudojamasi jos socialiniu, psichologiniu, finansiniu pažeidžiamumu. Iš jos buvo reikalaujama atiduoti ( - ) sutartis, to nepadarius, šios buvo pagrobtos, apeliantė neteisėtai atleista iš darbo, terorizuojama eilę metų. Dėl tokių jos atžvilgiu atliktų veiksmų, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. D. S. ir A. M. supratę, jog apeliantė netinka jų uždarai sekso grupei, nes kreipiasi į policiją, prokuratūrą, A. M. žmoną, sugalvojo planą kaip išsisukti nuo sunkaus nusikaltimo – prekybos žmonėmis organizavimo ir vykdymo, patys apkaltino R. J. juos terorizuojant. Nuteistoji tikina, kad nieko blogo ( - ) nepadarė, o tik gynėsi, norėjo sąvadautoją ir amoralias moteris pamokyti, kadangi teisėsaugos institucijos reikiamos pagalbos jai nesuteikė. Jokio terorizavimo jos veiksmuose nebuvo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad G. B. paliudijo, kad ( - ) dirbusios moterys, pamačiusios einančią R. J. provokuodavo konfliktus, t. y., stovėdavo šalia minėto liudytojo ir tyčiodavosi iš nuteistosios. Liudytoja V. M., Genių kaimo gyventojas paliudijo, kad jie abejoja, kad matė R. J..

263.6.

27Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos buvusios darbdavės R. B. teismui pateiktą charakteristiką, kur nurodyta, kad pastaroji per nemažai metų su R. J. neturėjo jokio konflikto, nefiksavo jokių darbinių pažeidimų. Dirbdama UAB „Rimi“ ji gavo darbines premijas už puikiai atliktą darbą, kas, anot nuteistosios, įrodo, jog ji teisinga, darbinga, tinkamai orientuota į darbą moteris.

284.

29Nukentėjusysis A. M. atsiliepime į nuteistosios R. J. apeliacinį skundą prašo jos apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendį palikti galioti.

304.1.

31Atsiliepime nurodoma, kad apeliantei nebuvo jokio pagrindo gintis, nes jis niekada nėra suteikęs tam pagrindo, į jos SMS žinutes neatsakydavo, nesileisdavo provokuojamas. Nuteistosios teiginiai apie sodybos nuomą, planą lankytis pas draugus, apie neva rodytą dėmesį, siekimą lytinių santykių, ( - ) darbuotojų D. ir J. reikalavimus surasti klientus, jos sudarytų ( - ) sutarčių pasisavinimą yra išgalvoti. Pati R. J. po jų pažinties ieškojo su nukentėjusiuoju kontaktų, stengėsi sudaryti apie save kuo geresnę nuomonę, gyrėsi turimomis pažintimis, siekė įsidarbinti ( - ) įmonėje. Tačiau po įdarbinimo išryškėjo jos savitas būdas.

324.2.

33Atsiliepime nukentėjusysis tvirtina, kad dėl R. J. neteisėtų veiksmų apie dvejus su puse metų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, kai į savo mobiliuosius telefonus, elektroninį paštą nepaliaujamai dienos ir nakties metu gaudavo jos siųstas itin nešvankias, jį žeminančio turinio žinutes ir elektroninius laiškus. R. J. po keliasdešimt kartų dienos ir nakties metu skambindavo pradžioje iš savo turimų, o jam neatsakant į skambučius, vėliau ir iš nežinomų telefono numerių. SMS žinutės, elektroniniai laiškai, telefoniniai skambučiai nukentėjusiajam ir jo šeimos nariams kėlė stresą, trikdė sveikatą. Be to, ji sistemingai lankėsi prie biuro po kelis kartus per dieną, belsdavo į langą, sukeldama psichologinę įtampą, trikdydama darbą. Išėjus iš biuro, prieidavo prie automobilio, bandydavo kažką sakyti, gestikuliuodavo. Dėl patirtų nuolatinių grasinimų ir bauginimo negalėjo laisvai ir saugiai jaustis viešoje erdvėje, tokiu būdu sumažėjo jo bendravimo galimybės.

344.3.

35Atsiliepime pabrėžiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai tolerantiškas R. J. atžvilgiu, nors pastaroji uždavinėjo įžeidžiančius, žeminančius, nekonkrečius, dažnai nieko bendro su nagrinėjama byla neturinčius klausimus. Tad apeliantės teiginiai, kad jai ir gynėjui buvo trukdoma užduoti klausimus, yra nepagrįsti.

365.

37Nukentėjusioji D. S. atsiliepime į nuteistosios apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendį palikti galioti.

385.1.

39Atsiliepime pabrėžiama, kad nuteistajai nebuvo nuo ko gintis. Nurodoma, kad apeliantei pradėjus dirbti ( - ), netrukus pasijuto įtampa, R. J. nepatiko nukentėjusiosios darbo stilius, ji dažnai elgėsi įžūliai, užgauliai. Jos elgesys neretai prieštaravo bendrovėje nustatytiems darbo su klientais bei tarpusavio bendravimo standartams. Dėl nuteistosios veiksmų, kuomet ši užsipuolė nukentėjusiąją, ji kreipėsi į policiją, bet ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vienu atveju motyvuojant, kad tai civilinis deliktas, kitu atveju, kad tai privataus kaltinimo byla. R. J. ( - ) facebook paskyroje, kitose viešose internetinėse svetainėse patalpino vulgaraus, įžeidžiančio turinio pasisakymus apie nukentėjusiąją, dėl ko ji patyrė didelių nepatogumų ir pažeminimą. Be to, nuteistoji atvykusi į nukentėjusiosios gyvenamąją vietovę kaimynams pasakojo, kad ji yra direktoriaus meilužė, prašė nurodyti jos tikslų gyvenamosios vietos adresą, jos sutuoktinio telefono numerį, darbovietės duomenis, būnant su vaikais prekybos centre, ten juos persekiojo. Apeliantės neteisėti veiksmai buvo tęstiniai, truko apie 3 metus ir sukėlė didelius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius bendrai gyvenimo kokybei, sveikatai. Nukentėjusioji nurodo jaučianti įtampą ir nerimą, jog apeliantė užpuls ją ar artimuosius, panaudodama ne tik psichologinę prievartą, bet ir fizinę, ar kad bet kada vėl skelbs nepagrįstus duomenis viešoje interneto erdvėje.

405.2.

41Atsiliepime taip pat nurodama, kad teismas pakankamai toleravo apeliantės užduodamus klausimus, kurie dažnai buvo įžeidžiantys, žeminantys, nekonkretūs ir nieko bendra neturintys su nagrinėjama byla. Byla išnagrinėta išsamiai, todėl nieko papildomai tirti nereikia.

426.

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

44Nuteistosios R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

457.

46Iš nuteistosios R. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastaroji nesutinka su jos pripažinimu kalta padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliantės įsitikinimu, jos veiksmuose nėra šių nusikaltimų požymių. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, visą baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

478.

48Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė pačią nuteistąją, nukentėjusiuosius A. M., D. S., J. J., liudytojus V. K., J. R., G. B., M. S., V. M., V. A., B. P., prie baudžiamosios bylos pridėjo rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, įpareigojo prokurorę paimti iš nukentėjusiojo A. M. jo turėtus mobilaus ryšio telefonus ir juos apžiūrėti, išvardijo baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistąją teisinančius, ir ją kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – nuteistąją teisinančius – įrodymus. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas pagrįstai pripažino R. J. kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors nagrinėjamu atveju nuteistoji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl R. J. kaltės padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

499.

50Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino kai kurių nuteistosios prašymų, šalino dalį jos užduodamų klausimų, savaime nereiškia, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistosios teisės, byla išnagrinėta neišsamiai, o priimtas nuosprendis yra neteisingas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Taigi vien apeliantės nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių ir tuo pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas atlaidžiai žiūrėjo į R. J. netinkamą elgesį bylos nagrinėjimo metu ir tik keletą kartų prokurorės prašymu pastarąją įspėjo dėl nepagarbos proceso dalyviams ir teismui rodymo. R. J. nebuvo trukdoma uždavinėti klausimus nukentėjusiesiems, nors dalis jų ir buvo įžeidžiantys, žeminantys, teismas šalino tik visiškai nekonkrečius ir su byla nesusijusius klausimus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas pažeidinėjo trukdė nuteistajai įgyvendinti savo teises. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

5110.

52Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

5311.

54Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017).

5512.

56Byloje nustatyta, kad R. J. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2018 m. balandžio 11 d., naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu, abonentiniais numeriais ( - ) ir ( - ), ir elektoriniu paštu ( - ), nukentėjusiesiems D. S., A. M., J. J. įvairiu paros metu skambino, siuntė vulgaraus, įžeidžiančio, bauginančio, grasinančio turinio SMS žinutes ir elektroninius laiškus. Per minėtą laikotarpį D. S. atsiuntė daugiau nei 434 SMS žinutes, A. M. daugiau kaip 5 896 SMS žinutes ir daugiau nei 30 elektroninių laiškų, J. J. daugiau nei 45 SMS žinutes. Kad R. J. atliko tokius veiksmus, visų pirma, patvirtina nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys nukentėjusiųjų A. M., D. S., J. J. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai – jų pateiktos R. J. rašytos SMS žinutės, elektroniniai laiškai. Visi nukentėjusieji paaiškino, kad R. J. pradėjus dirbti ( - ), netrukus pasireiškė keistas jos elgesys, dėl ko D. S. ir J. J. darbe nesijautė gerai, o po to, kai pastaroji buvo atleista iš darbo, prasidėjo ir nukentėjusiųjų ilgalaikis terorizavimas.

5713.

58Nukentėjusysis A. M. nurodė, jog R. J. ėmė jam rašyti SMS žinutes, elektroninius laiškus, kuriuose grasino fiziniu smurtu, šmeižė, įžeidinėjo, vadino jį necenzūriniais žodžiais, rašė apie amoralų jo ir D. S. elgesį, kad jie lytiškai santykiauja, nors iš tikro to nebuvo. SMS žinučių jis gavo daugiau kaip 6500, o elektroninių laiškų kelias dešimtis. Be to, ji apsilankė pas jo žmoną darbovietėje, rašė jai elektroninius laiškus, kuriuose pateikdavo tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusįjį. Skambindavo tiek į laidinį darbo telefoną, tiek į mobilaus ryšio telefoną. Ji nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio 12 d., kuomet buvo sulaikyta, periodiškai lankydavosi prie ( - ) patalpų, per langus stebėdavo, kas vyksta viduje, belsdavo į langą, pakeldavo sijoną, fotografuodavo automobilį ir t. t., tuo trikdydama darbą. Visi šie jos veiksmai kėlė nerimą, baimę. D. S. ir J. J. net bijodavo išeiti iš darbo. Būdavo, kad ateidavo J. J. draugas palydėti ją namo.

5914.

60Nukentėjusioji D. S. taip pat patvirtino, kad po R. J. atleidimo iš darbo gavo iš jos kelis šimtus žeminančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinučių į vieną telefoną ir kelis šimtus į naują. Kad R. J. gali įgyvendinti savo grasinimus ji sprendė iš to, kad pastaroji buvo išsiaiškinusi jos gyvenamąją vietą, vyro darbinę veiklą, jos lankytinas vietas. Buvo atvykusi pas ją į namus, tačiau nieko nerado, todėl vaikščiojo pas kaimynus ir šiems pasakojo, kad ji amoralaus elgesio moteris, kad apie tai reikia pasakyti vyrui, kuris ją sumuštų. R. J. sistemingai vaikščiodavo prie darbovietės, būdavo, kad ateidavo apie 15 val. ir laukdavo iki 17 val., kol baigdavosi darbo diena. Atsistodavo prie vadovo (A. M.) lango, po to prie durų, rodydavo visokius gestus. R. J. apie vienerius metus dažnai po darbo laukdavo jos prekybos centre, į kurį ji važinėdavo apsipirkti. Dėl to nukentėjusioji nustojo lankytis šiame prekybos centre. D. S. nurodė, jog jautė baimę, kad R. J. gali ne tik vaikščioti iš paskos, bet ir trenkti, kažkur nutempti, kuo nors apipilti ar pan. Iš baimės įlipusi į automobilį iškart užsirakindavo, įsigijo vaizdo registratorių.

6115.

62Nukentėjusioji J. J. taip pat nurodė, kad po R. J. atleidimo iš darbo ėmė iš jos gauti įvairias įžeidžiančias, necenzūrinio turinio SMS žinutes. Vieną naktį net teko išjungti telefoną, kad nepypsėtų, o ryte pamatė, kad per naktį buvo parašytos 135 SMS žinutės. Iš viso gavo apie tūkstantį SMS žinučių ir vieną elektroninį laišką. R. J. taip pat ir skambindavo, vaikščiodavo prie darbovietės ir visaip kraipydavosi, krizendavo, rodydavo įvairius gestus. Dėl tokių R. J. veiksmų būdavo baisu išeiti iš ofiso, prašydavo kolegės, kad parneštų valgyti, kadangi po to, kai visko tiek daug buvo prirašiusi, nežinodavo, ką ši gali padaryti. Vieną kartą net prašė draugo, kad po darbo ateitų jos pasitikti.

6316.

64Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė dalį jiems R. J. rašytų SMS žinučių ir elektroninių laiškų. 2019 m. sausio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl nukentėjusiajam A. M. rašytų SMS žinučių ir elektroninių laiškų patvirtina, kad išanalizavus į nukentėjusiojo A. M. telefono numerį ( - ) gautas, kurios pavadintos „Blogas“ ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas 454 SMS žinutes, rašytas 2016 – 2018 metais iš įtariamajai R. J. priklausančio telefono numerio ( - ) buvo nustatyta, kad buvo rašomos grasinančio, įžeidžiančio, šmeižiančio turinio žinutės, adresuotos A. M., jo žmonai V. M., ( - ) darbuotojoms D. S. ir J. J., kurių turinys sekantis: „Pries mane nesilankstyk, (įžeidžiantis žodis) issisketus, pamatai mane ir jungi gaza, nes (necenzūrinis žodis) neduok dieve pakliusi man po ranka, sienomis lipsi isprotejus (necenzūrinis žodis)!!!“, „Paskutini karta as tau sakau, kad tavo darbe neliktu tavo nei vienos (necenzūrinis žodis) ir kad nebutu jokiu bylu mano atzvilgiu nes kaip (necenzūrinis grasinantis žodis) visus (necenzūrinis žodis) tai vel nespesit visi keltis!!! aisku tau viskas?! Gal vel uzsinorejai palakstyti 3 metus?!?!?!“, „(nevartotinas žodis) sodros (necenzūrinis žodis) miegoti, nes (necenzūrinis žodis) kaip jungsiu tai uzmigsi per sekunge!!!!!...“, „As jau ruosiu zurnalistus uz sodyba, pakratysiu visus (necenzūrinis žodis)!!!!!!...“, „(necenzūriniai žodžiai) kaip atspardysiu tai leks (necenzūrinis žodis) staugdama laukais!!!!“, „Net minties tokios neturek, nes kaip jungsiu i snuki tai pamirsi ka reisia zodis - (necenzūrinis žodis)!!!....“, „As cia tau kas?! tavo (įžeidžiantis žodis) kur sedi namuose?!kai duosiu (necenzūrinis žodis) tai nespesi keltis!!!!!“, "Nedrysk manes daugiau smeizti su savo (įžeidžiantys žodžiai), nes jau gausi i spranda!!!!“, „Skaityk pazodziui - NESDINATES NESAMONES IS MANO GYVENIMO, NES (necenzūrinis žodis) KAIP UZVYSIU TAI NESPESIT KELTIS,SMARVES SVIETO!!!!", „Nesdimkis su savo (necenzūrinis žodis) geniu iskamsa is mano gyvenimo, nes (necenzūrinis žodis) pagavus uzmusiu!!!!!“, „(necenzūrinis žodis) savo pasiimi (įžeidžiantis žodis) iki ausu, nes (necenzūrinis žodis) uzmusiu!!!!!“, „Graban ir pragaran!!!!“, "Tuoj per snukį kaip vaptelsiu tai nespėsi keltis (įžeidžiantis žodis) prakeiktas“, „Greitai namo, nes M. tuoj paskambinsiu, išvaikys visa (necenzūrinis žodis) lizda!!!!“, „....bet jau as kaip maktesliu tai (necenzūrinis žodis) nespesit keltis!!!!“, „O jei bandysi su genių (įžeidžiantis žodis) artintis prie mane, abi (įžeidžiantis žodis) nespesit keltis!!!!“, „Ir tegul meldžiasi, kad kuri nepatektų po mano brolalio ranka, nes laukia kryžiukai, prostitutem amen nuo jo“, „Geniu (necenzūrinis žodis), greitai maini is ( - ), tavo dienos ( - ) suskaiciuotos“, ir t. t. Iš pateiktų SMS žinučių viršuje esamo užrašo matome, kad šlamšto žinučių yra 5896. Išanalizavus 26 pateiktus elektroninius laiškus, rašytus 2016 m. vasario 17, 22, 29 ir balandžio 4 dienomis, 2018 m. balandžio 3, 4, 7, 9 ir balandžio 1, 2, 3 dienomis, adresuotus A. M., nustatyta, kad juos rašė R. J. iš adreso ( - ), laiškų turinys yra įžeidžiančio, šmeižiančio turinio, nebūtais kaltinimais, kurie adresuoti A. M., D. S. ir J. J.. Laiškuose jie vadinami sekančiai: „prostitučių princas A. D.“, „( - ) suteneris“, „iškrypėlis“, „kalės“ ir kitais necenzūriniais bei įžeidžiančiais, nešvankiais, žodžiais. Grasinama: „....Tuoj aš irgi priminsiu jums ne visai senus laikus, nespėsit keltis nuo žemės, kaip visai neseniai tai buvo...“, „...gerai galiu paorganizuoti, nespesi keltis su savo (įžeidžiantys žodžiai), savo (nevartotini, įžeidžiantys žodžiai) issinesi!!!....“, „...Tuoj kaip uzvysiu tai lekdamas nespesi keltis su savo (necenzūrinis žodis) siukslynu, (necenzūrinis žodis)!!!....“ ir t. t. (1 t., b. l. 10-200, 2 t., b. l. 1-23).

6517.

66Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios J. J. SMS žinučių analizės užfiksuota, kad išanalizavus į nukentėjusiosios J. J. telefono numerį ( - ) rašytas ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas 45 SMS žinutes, rašytas 2018 m. vasario 5, 6, 12, 21, 22, 23, 24, 28, kovo 1, 2, 3, 8, 10, 15, 20 ir balandžio 11, 12 dienomis iš R. J. priklausančio telefono numerio ( - ) buvo nustatyta, kad rašomos grasinančio, įžeidžiančio, šmeižiančio turinio žinutės, adresuotos J. J., D. S., jos vyrui M. S. ir A. M.. Žinučių turinys sekantis: „M. tavo (įžeidžiantis žodis) vėl jojo ant M. su M. užsirakino ir (lytiškai santykiavo) abu užsirakinę, man kersino...Abu psichai, nenormalus, mane pamato lipa vienas ant kito...“, „M. tavo boba baisi (įžeidžiantis žodis)...“, „pamazgu duobe...“, „...kanalizacijos vamzdžio (nevartotinas žodis)...“, „Tuoj tave pareketuos viena institucija, nespesi keltis isgama!!!“, „...Begat (necenzūrinis žodis) per kalnus, per miskus, kad smarviu daugiau ant svieto nebutu nes isgamas i skutelius sudraskusiu!!!“, „...Kaip vaptelsiu tai nespesi keltis!!!“ „Kaip daviau tarnybiniais per makaules, tai vos spejo smutkes abi pasiimti, uzverciaus (necenzūrinis žodis), „genių smarve“ „dveseliena“, „supuvus meslo kruva“, „...Tuoj kaip duosiu turta tai (įžeidžiantis žodis) nespesi keltis, geniu (įžeidžiantis žodis)!!!..“, „Mauk (necenzūrinis žodis), ne (necenzūrinis žodis) kaip atspardysiu tai taip mausi nuo manes valkata, nespesiisdama keltis!!!...“, „....(įžeidžiantis žodis) issiketus, pamatai mane ir jungi gaza dugna, nes (necenzūrinis žodis) neduok dieve pakliusi man po ranka, sienomis lipsi isprotejusi (įžeidžiantis žodis)!!!“, ir t.t. (3 t., b. l. 13-18).

6718.

68Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. vasario 1 d. tarnybinis pranešimas dėl telefono abonentų išklotinių analizės patvirtina, kad išanalizavus gautas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių skyriaus telefono abonentų, kurių numeriai sekantys: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) išklotines nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nustatyta, kad: telefono abonentui ( - ), priklausančiam nukentėjusiajam A. M. iš abonento ( - ), priklausančio R. J., nustatyta, kad daugiausia SMS žinučių išsiųsta 2018 m. sausio 8, 9, 10, 11, 17, 20, 21, 24, 25, 27, 31, vasario 19, 21, 27, kovo 1, 3, 7, 17 ir balandžio 11 dienomis. Telefono abonentui ( - ), priklausančiam nukentėjusiajai J. J. iš abonento ( - ), priklausančių R. J. daugiausia SMS žinučių išsiųsta 2017 m. lapkričio 15,19, 20, 25, gruodžio 10, 11, 13, 25, 31, 2018 m. sausio 5, 6, 7, 16, 25, vasario 21, kovo 2 ir balandžio 11 dienomis. Žinutės siųstos įvairiais kiekiais 4, 16, 21, 42 ir pan. (4 t., b. l. 62)

6919.

70Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. sausio 22 d. tarnybinis pranešimas dėl įtariamosios R. J. mobiliojo ryšio telefono gautos informacijos analizės patvirtina, kad papildomai išanalizavus gautą informaciją iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus dėl įtariamosios R. J. mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ ištrauktos informacijos nustatyta, kad įtariamosios telefonas yra „Samsung GSM_SM - J510 FN GalaxyJ5“. Peržiūrėjus ataskaitose esamą informaciją, kuri yra nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nustatyta, kad R. J. dažniausiai skambinusi ankščiau minėtais telefono numeriais: ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), o būtent skambinta dienomis: 2018 m. spalio 14 d. nuo 09:06 iki 09:32 telefono numeriu ( - ) (priklauso A. M.) skambinta 53 kartus, nuo 09:33 iki 09:39 telefono numeriu ( - ) (priklauso A. M.) skambinta 7 kartus; nuo 09:40 iki 10:23 telefono numeriu ( - ) (priklauso ( - ) biurui) skambinta - 48 kartus; nuo 22:50 iki 23:28 telefono numeriu ( - ) (priklauso A. M.) skambinta 25 kartus; 2018 m. lapkričio 4 d. nuo 00:01 iki 01:32, 07:57 iki 10:10, nuo 11:19 iki 11:40, nuo 14:25 iki 14:58 telefono numeriu ( - ) (priklauso A. M.) skambinta 125 kartus; nuo 14:58 iki 15:30, telefono numeriu ( - ) (priklauso A. M.) skambinta 24 kartus, nuo 16:56 iki 17:05, telefono numeriu ( - ) (priklauso ( - ) biuriui) skambinta 6 kartus; nuo 21:43 iki 01:33, telefono numeriu ( - ) (priklauso A. M.) skambinta 81 kartą. Toliau išanalizavus telefono ištrauktą atskaitą nustatyta, kad įtariamoji R. J. savo telefono aparatu „Samsung GSM_SM - J510 FN GalaxyJ5“ 2018 m. vasario 28 d. 15:29, 15:32 nufotografavo 7 kartus D. S. prie ( - ) biuro durų ir 2018 m. balandžio 11 d. 13:30 6 kartus ( - ) automobilį, kurio valstybiniai numeriai ( - ), 2018 m. balandžio 11 d. 13:30, 16:30 bandyta filmuoti ( - ) biuro duris (kamera įjungiama ir už 2 sekundžių išjungiama) (4 t., b. l. 71- 86).

7120.

72Liudytojai V. K., J. R., G. B. (( - ) darbuotojai), M. S. taip pat patvirtino, kad R. J. po jos atleidimo iš darbo pastoviai lankydavosi prie jų darbovietės, žiūrėdavo pro langus, rodydavo visokias grimasas, gestus, filmuodavo, fotografuodavo. Minėti liudytojai patvirtino, kad kolegės D. S. ir J. J. jiems minėjo, kad R. J. joms rašo negražias, grasinančias, įžeidžiančias žinutes ir kad jų labai daug. Liudytojai apibūdino ir nukentėjusiųjų psichologinę būseną aptariamu laikotarpiu. Nurodė, jog kolegės jautėsi blogai, buvo įbaugintos, D. S. bijojo ir dėl savo šeimos. Liudytojos V. K. ir J. R. nurodė, kad D. S. pasakojo, jog R. J. vaikščiojo iš paskos jai su vaikais esant parduotuvėje. Tai pasakodama nukentėjusioji atrodė išsigandusi. Buvo atvejis, kai J. J. skambino vyrui, kad ateitų pasitikti, nes bijojo eiti viena namo. kad R. J. buvo apsilankiusi D. S. gyvenamojoje vietovėje, be nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo M. S. patvirtino ir liudytojai V. A., B. P..

7321.

74Išdėstyti duomenys patvirtina, kad R. J. sistemingai ilgą laikotarpį nukentėjusiesiems A. M., D. S., J. J. siuntė SMS žinutes ir elektroninius laiškus su grasinančio, bauginančio, įžeidžiančio pobūdžio tekstais, daugybę kartų tiek dienos, tiek nakties metu jiems skambindavo ir taip sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiuosius, grasindama padaryti jų gyvybei ir sveikatai pavojingas veikas – užmušti, sutrikdyti sveikatą. Pastebėtina, kad ir pati nuteistoji iš esmės neneigia atlikusi jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau tikina tai dariusi gindamasi nuo prieš ją A. M., D. S., J. J. neva atliktų neteisėtų veiksmų, nuolatinio terorizavimo, o taip pat norėdama juos pamokyti dėl jų netinkamo, amoralaus gyvenimo būdo. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji R. J. atžvilgiu būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Priešingai, jie stengdavosi išvengti bet kokių kontaktų su nuteistąja. Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl neva jos atžvilgiu A. M., D. S., J. J. įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau ikiteisminius tyrimus buvo atsisakoma pradėti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tad nuteistosios teiginiai, kad ji SMS žinutes ir elektroninius laiškus rašė, gindamasi, yra niekuo nepagrįsti. Be to, kaip jau ir anksčiau minėta, bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018).

7522.

76Taigi, įvertinusi prieš tai aptartus nuteistosios veiksmus, jų intensyvumą, SMS žinučių ir laiškų turinį, nuteistosios ir nukentėjusiųjų santykius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. M., D. S. ir J. J. pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti nuteistosios SMS žinutėse, elektroniniuose laiškuose išsakomų grasinimų įgyvendinimo (t. y. jų realumo). R. J., sistemingai baugindama nukentėjusiuosius, grasindama juos užmušti, sutrikdyti sveikatą, persekiodama, periodiškai lankydamasi prie jų darbovietės ir stebėdama nukentėjusiuosius, lankydamasi D. S. gyvenamojoje vietoje ir rinkdama informaciją apie jos šeimą, sekiodama prekybos centre, lankydamasi pas A. M. žmoną darbovietėje, siųsdama jai elektroninius laiškus, sukūrė situaciją, kad nė vienas iš jų asmeniškai negalėjo jaustis saugiai. Pagal nustatytas byloje aplinkybes nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, baimę ir stresą, buvo trikdoma tiek darbinė jų veikla, tiek kenkiama asmeninio gyvenimo kokybei. SMS žinučių ir elektroninių laiškų turinys, lankymaisi prie nukentėjusiųjų darbovietės ir kiti anksčiau paminėti veiksmai, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad R. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiesiems, siekdama sukelti nesaugumo jausmą (pastebėtina, kad nusikalstami veiksmai nenutrūko ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, baigėsi tik tada, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas).

7723.

78Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos sudėties nuteistosios R. J. veiksmuose buvimo, kaltės ir kitų svarbių aplinkybių nekelia abejonių. R. J. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. Dėl BK 154 straipsnio 1 dalies taikymo

7924.

80Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Teismų praktikoje pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, o tik pateikiant apibūdinamuosius žodžius, nelaikytini šmeižimu. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).

8125.

82Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. J. įvykdė ir BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kad R. J. apšmeižė A. M. ir D. S., be jų pačių parodymų patvirtina ir J. J., M. S., V. M., V. A. parodymai, o taip ir byloje esantys R. J. siųsti elektroniniai laiškai, internetiniuose portaluose paskleista informacija. 2019 m. vasario 20 d. tarnybinis pranešimas dėl D. S. pateiktų šmeižiančių laiškų analizės patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 03-2-00110-18 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, požymius, buvo išanalizuotas 2019 m. vasario 14 d. iš nukentėjusiosios D. S. paimtų elektroninių laiškų turinys. Nustatyta, kad laiškai buvo siųsti nuketėjusiajam A. M. į elektroninį paštą ( - ) ir įvairiems internetiniams portalams: skundžiu.lt, lrytas.lt, skundai.lt iš elektroninio pašto ( - ), priklausančio įtariamajai R. J.. Laiškų turinys yra šmeižiantis ( - ) vadovo ir darbuotojų reputaciją. Ištraukos iš šmeižiančių laiškų: „...prostitučių princas A. D. ir garsi muilo operų aktorė V. P....“, “... ( - ) porno filmai...“Prostitučių kainynas“, „... aferistėmis J. J. ir D. S., kurios nelabai aisku kokį darbą dirba – tai specialistes, tai aferistes, tai vadovo suguloves...“, „...Vadovas, dangstydamas aferistes liepė atiduoti savo klijantus aferistėms...“, „...iškviečiau jojo žmoną, kad išvaikytų paleistuves iš ( - )...“ ir t. t. (3 t., b. l. 107). Nuteistoji neneigia, kad siuntė tokio pobūdžio laiškus, kad internetiniuose portaluose paskleidė minėtą informaciją, tačiau vėlgi tikino, jog tai darė gynybos tikslais ir siekdama teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. J. siųstuose elektroniniuose laiškuose, interneto svetainėse www.skundziu.lt, www.skundailt.com, www.imones.lrytas.lt, www.facebook.com „( - )“ paskyroje, o taip pat ir D. S. gyvenamojoje vietoje kaimynams išdėstyti teiginiai, kad D. S. ir kitos darbuotojos turi intymių santykių su vadovu A. M., kad ( - ) vagiamos sutartys, ten dirba aferistai ir pan., pateikė konkrečius faktus, pagrįstus konkrečiais nuteistosios konstatuojamaisiais teiginiais. Ši informacija yra konkreti, ją galima patikrinti, be to, išreikšta kategoriškai, vartojant ir necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Akivaizdu, kad tiek elektroninių laiškų turinys, tiek ir interneto svetainėse bei kitiems asmenims žodžiu R. J. apie A. M. ir D. S. paskleisti teiginiai kenkia jų kaip asmenų ir kaip ( - ) atstovų reputacijai, juos žemina, o taip pat ir gali sumenkinti kitų asmenų pasitikėjimą jais. Neabejotina, kad R. J. pagal savo asmenines savybes suvokė, jog skleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančio pobūdžio informaciją ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad R. J. veikoje yra BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo – šmeižimo – sudėties požymiai, ir teisingai aiškino šią baudžiamojo įstatymo normą bei R. J. pripažino kalta padarius šią nusikalstamą veiką. Kiti apeliacinio skundo argumentai

8326.

84Nuteistoji apeliaciniame skunde kritikuoja teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų išvadas, su jomis nesutinka. Apeliantė vardija jai, neva, nukentėjusiųjų veiksmais padarytus sveikatos sutrikdymus ir teigia, kad ekspertizės aktuose jie nebuvo vertinti, dėl to ir juose padarytos išvados yra neteisingos. Sutikti su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo. Visų pirma, pažymėtina, kad R. J. buvo skiriamos teismo psichiatrinės ekspertizės, o ne sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizės. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo paskirta kompeksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. 2018 m. gegužės 16 d. – birželio 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-139/2018 konstatuota, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į nutartyje pateiktus klausimus, siekiant objektyviai įvertinti R. J. psichikos sveikatos būklę, jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu, reikalingas ilgalaikis stebėjimas stacionaro sąlygomis, todėl R. J. rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (6 t., b. l. 86-91). Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi R. J. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. 2018 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-32/2018 konstatuota, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y., nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2018 metų kovo mėnesio ir šiuo metu nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai; adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (6 t., b. l. 123-132). Tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės tikslas buvo nustatyti R. J. pakaltinamumą, t. y., nustatyti ar nusikalstamų veikų padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar ji serga psichine liga ir ar jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Taigi buvo vertinama R. J. psichinė sveikata, o ne jos vardijami sveikatos sutrikimai, susiję širdies ritmo sutrikimais, kraujagyslių veiklos sutrikimais, gresiančiu insultu, miokardo infarktu ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo ekspertizės aktą, kuriame R. J. nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, konstatuoja, jog šis yra išsamus, kokybiškas ir pakankamas bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Abejoti teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių 31 ir 20 metų ekspertinio darbo stažą turinčių teismo psichiatrių eksperčių ir 32 metų ekspertinio darbo stažą turinčios teismo psichologės ekspertės kompetencija teismas neturi jokio pagrindo. Ekspertės pateiktą medžiagą ištyrė visapusiškai, daromos išvados yra pagrįstos visapusiška duomenų analize. Ekspertės neviršijo savo specialių žinių ribų ir nesprendė klausimų, kurie viršytų jų kompetencijos ribas. Tai, kad apeliantė savaip interpretuoja ekspertizės akto išvadas, nesudaro pagrindo abejoti jo teisingumu ir patikimumu.

8527.

86Nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo išreikalauti iš mobilaus ryšio operatoriaus duomenų apie A. M. R. J. rašytas SMS žinutes. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant teisme buvo tenkintas nuteistosios prašymas ir apžiūrėti A. M. mobilaus ryšio telefonai „Nokia C2-00“ ir „Samsung GT-190601“. Peržiūrėjus telefonuose esančią informaciją, R. J. rašytų žinučių nerasta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokiu atveju, jei A. M. R. J. rašė kokias nors SMS žinutes, kurios būtų paskatinusios R. J. neteisėtus veiksmus, ji pati jas galėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, tačiau to nepadarė, kas leidžia tikėti nukentėjusiojo teiginiais, jog nuteistosios minimos SMS žinutės neegzistuoja. O net ir tuo atveju, jei A. M. jai būtų siuntęs kokias nors SMS žinutes, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad R. J. nepadarė jai inkriminuotų veiksmų, kadangi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad ji pagrįstai pripažinta kalta padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

8728.

88Dėl nuteistosios prašymo bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tik tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nė vienos iš anksčiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija byloje nenustatė, todėl prašymas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui atmestinas.

8929.

90Apeliantės prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą A. M., D. S. ir J. J. atžvilgiu nenagrinėjamas, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Be to, pastebėtina, kad R. J. ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl neva nukentėjusiųjų įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau ikiteisminius tyrimus buvo atsisakoma pradėti.

9130.

92Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

94nuteistosios R. J. apeliacinį skundą atmesti.

95Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.