Byla 2A-2076-480/2014
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2375-584/2014 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo D. Č., dėl pripažinimo šeimos nariu, nuomos sutarties pakeitimo bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovę velionės B. Č., o po jos mirties D. Č. šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomininke ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti 2002 m. lapkričio 22 d. nuomos sutartį, sudarant ją ieškovės vardu. Ieškovė nurodė, kad ginčo buto nuomos sutartis su jos mama B. Č. buvo sudaryta nuo 1976 m., ieškovė buvo įtraukta į orderį jau nuo buto suteikimo. Bute ieškovės šeima gyveno nuolat nuo jo suteikimo, ieškovė tik laikinai buvo išsikėlusi gyventi pas savo sutuoktinį, tačiau nuolat rūpinosi buto išlaikymu, bei jame gyvenusia motina ir broliu D. Č., visi kartu sudarė vieną šeimą. Ieškovės mama mirė ( - ). Palikimą po mamos mirties priėmė trečiasis asmuo D. Č.. Nuomos sutartis trečiojo asmens vardu sudaryta 2002-11-22. Trečiasis asmuo teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirta ieškovė. ( - ) teismo sprendimu paskirta ieškovė. ( - ) teismo sprendimu ieškovė paskirta ir trečiojo asmens turto administratore. Trečiasis asmuo šiuo metu yra ( - ) socialinės globos namuose, tačiau ieškovė juo rūpinasi, prisideda prie jo išlaikymo, kelis kartus per metus parsiveža į namus. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta jau daugelį metų yra ginčo butas, ji ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti ginčo buto nuomos sutartį ir ją sudaryti su ieškove, tačiau daugkartiniai prašymai teigiamų rezultatų nedavė. Ieškovę pripažinus šeimos nare, galėtų labiau pasirūpinti būstu, jo remontu.

5Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti R. G. iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ginčo butas atsakovei priklauso nuosavybės teise, sudaryta jo nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, kuris nuo 2008-02-08 nuolatinai apgyvendintas globos namuose ir ginčo bute negyvena. Globėjas gali įgyti šeimos nario teises tik pasibaigus globai ir tik toliau kartu gyvenant nuomojamose gyvenamosiose patalpose. Ieškovei esant paskirtai D. Č. globėja, tačiau globotiniui negyvenant ginčo bute, toliau naudotis butu ieškovė neturi teisinio pagrindo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino; iškeldino ieškovę R. G. iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisė iš ieškovės R. G. 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 14, buvo pakeista buto ( - ), nuomos sutartis ieškovės motinos B. Č. (Č.) vardu. B. Č. mirė ( - ). 2002 m. lapkričio 22 d. buto nuomos sutartis buvo sudaryta su ieškovės broliu D. Č.. Ieškovė santuoką su E. G. sudarė ( - ), nutraukė ( - ). Ieškovė santuokos metu su sutuoktiniu ( - ) privatizavo 50/100 buto, ( - ), kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei pagal Kauno miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimą. Ieškovė deklaravusi gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ). Kauno miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu D. Č. pripažintas neveiksniu, Kauno miesto apylinkės teismo ( - ) nutartimi jam nustatyta globa, jo globėja paskirta ieškovė R. G.. Kauno miesto apylinkės teismo ( - ) nutartimi R. G. paskirta neveiksniu pripažinto globotinio D. Č. turto administratore. Pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą D. Č. buvo paveldėjęs ¼ dalį buto, ( - ), kuri parduota 2012-01-19 pirkimo–pardavimo sutartimi. D. Č. ( - ) socialinės globos namuose apgyvendintas nuo 2008-02-08. Bute ( - ), deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų nėra. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo bute gyveno maždaug iki 1989 m., vėliau persikėlė gyventi į butą ( - ) o po santuokinių nesutarimų į ginčo butą gyventi grįžo 2002 m. pradžioje. Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovės mama mirė ( - ), ieškovės nurodomas bendro ūkio su mama vedimas netruko įstatymo reikalaujamo vienerių metų termino, todėl tenkinti ieškinio reikalavimo, nustatyti ieškovę vedus bendrą ūkį su buto nuomininke B. Č. ir pripažinti ją šeimos nare, nėra pagrindo. Ieškovė nepateikė bendro ūkio su D. Č. vedimo įrodymų nuo to momento, kai D. Č. 2002-11-22 tapo buto nuomininku, iki jo pripažinimo neveiksniu ( - ). Ieškovė 2003 m. rašydama įvairius pareiškimus prokuratūrai, byloje dėl brolio pripažinimo neveiksniu bei 2007-05-11 teikdama pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu savo gyvenamąją vietą nurodė ( - ). 2003-10-09 teiktame paaiškinime prokurorei nurodė, jog jos brolis gyveno su mama. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nurodomu laikotarpiu faktiškai gyveno bute, ( - ). Be to, ieškovė nuo ( - ) yra neveiksnaus D. Č. globėja, todėl pripažinti ieškovę jo šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomininke nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamą patalpą jau yra pasinaudojusi – ji ( - ) yra privatizavusi 50/100 buto, ( - ). Ieškovė, turėdama gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų. D. Č. nuolatinai apgyvendintas ( - ) socialinės globos namuose ir ginčo bute negyvena. Ieškovei esant paskirtai jo globėja, tačiau globotiniui negyvenant ginčo bute, toliau naudotis ginčo butu ieškovė nebeturi teisinio pagrindo. Nepripažinus ieškovės B. Č. ir D. Č. šeimos nare, teismas tenkino atsakovės priešieškinį ir iškeldino ieškovę iš buto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė R. G. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 5-10) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei proceso betarpiškumo, įrodymų pakankamumo principus, neatskleidė bylos esmės, padarė nepagrįstas išvadas, kad apeliantė su savo mama ir broliu nevedė bendro ūkio. 1967-09-22 Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu apeliantės tėvo Č. A. trijų asmenų šeimai, kurią sudarė apeliantės mama B. Č. ir apeliantė (R. Č.), buvo suteiktas 2-jų kambarių butas, tuo pagrindu 1967-09-23 išduotas orderis bei sudaryta buto nuomos sutartis. Nuo to laiko apeliantė pastoviai su tėvais gyveno bute, buvo šeimos narys ir šios teisės iš jos niekas neatėmė. Apeliantės tėvams išsiskyrus, 1976-01-09 sprendimu buvo pakeista nuomos sutartis B. Č., kurios šeimą sudarė 2 asmenys, bute gyveno tik apeliantė ir jos mama. ( - ) apeliantės motinai ištekėjus, jai suteikta Č. pavardė, ( - ) gimė apeliantės brolis D. Č.. B. Č. ir K. Č. santuoka nutraukta ( - ), bute tuomet gyveno apeliantė, jos mama ir brolis D. Č.. ( - ) apeliantei ištekėjus, ji su sutuoktiniu iki 1989 m. gyveno ginčo bute, po to išsikėlė į vyrui suteiktą butą bendrabutyje, tačiau blogėjant motinos ir brolio sveikatai, ji toliau jais rūpinosi: pirko maistą ir vaistus, padėjo mokėti mokesčius, t. y. vedė bendrą ūkį, sudarė bendrą šeimą.

112. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė apeliantei niekada nepadėjo pasirūpinti turtu, tik minimaliai prisideda prie trečiojo asmens sveikatos palaikymo, neįgalų asmenį, kuris neturi daugiau jokio būsto, ketina keldinti iš paskutinės jo turimos gyvenamosios vietos, nutraukiant ir su juo nuomos sutartį. Apeliantė tik laikinai buvo išsikėlusi gyventi pas savo sutuoktinį, o vėliau grįžo nuolat gyventi ir bute gyvena iki šiol. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nuomos santykiams susiklostyti, juolab, kad jokių įspėjimų išsikelti iš šio buto nebuvo gauta, valdymas yra teisėtas, įsiskolinimų nėra, be to pagrindinis buto nuomininkas D. Č. yra pripažintas neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirta apeliantė. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta jau daugelį metų yra ginčo butas, kuriame nepertraukiamai gyvena jau daugiau nei 12 m., į kurį parsiveža brolį.

123. Pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas mirusio nuomininko šeimos narys. Apeliantės tokias teises pažeidė atsakovė, nesudarydama su ja nuomos sutarties jau po mamos mirties. Apeliantės gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu ( - ), tik dėl to, kad mirus pagrindiniam ginčo buto nuomininkui B. Č., buto savininkui – atsakovei nesutinkant, apeliantės teisė deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo bute negalėjo būti realizuota. Apeliantės faktinė gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu nustatyta liudytojų parodymais, kurie patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes apie jos faktinę gyvenamąją vietą.

134. Teismas nevertino aplinkybių, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Tuo grubiai pažeistos apeliantės ir jos neįgalaus brolio teisės. Teisme atsakovė minėjo, kad kreipsis į teismą ir dėl apeliantės neįgalaus brolio iškeldinimo, nors jis teisės į turtą neprarado ir bet kada turi teisę apsigyventi ginčo bute. CK XXXI skyriaus normos nustato, kad, be nuomos sutarties šalimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamąja patalpa turi jo šeimos nariai (asmenys, atitinkantys CK 6.588 str. nustatytus kriterijus), buvę šeimos nariai (CK 6.589, 6.590 str.).

14Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 15-18) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą nepakeistą. Iš apeliacinio skundo nėra neaišku, kokias procesines teisės normas tariamai pažeidė teismas, taip pat nėra argumentų, kodėl teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio tenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė turėjo įrodyti, kad ji gyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir vedė bendrą namų ūkį su B. Č.. Apeliantė nurodė, kad ginčo bute gyveno maždaug iki 1989 m., vėliau persikėlė gyventi į butą ( - ), po santuokinių nesutarimų į ginčo butą gyventi grįžo 2002 m. pradžioje. Ji teigė, kad vedė bendrą ūkį su mama iki jos mirties ( - ) bei broliu, kad net negyvendama šiame bute ji teikė pinigus motinos vaistams, ginčo buto remontui. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad R. G. 2003-10-09 teiktame paaiškinime prokurorei nurodė, jog jos brolis gyveno su mūsų mama, D. Č. gyvena vienas. Be to, ieškovė 2007-05-11 teikdama pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu savo gyvenamąją vietą nurodė ( - ). Taigi, viešuosiuose pareiškimuose apie gyvenamąją vietą buvo pateikiamas apeliantės adresas ne ( - ), o ( - ). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovės mama mirė ( - ), pagrįstai sprendė, jog ieškovės nurodomas bendro ūkio su mama vedimas netruko įstatymo reikalaujamo vienerių metų, todėl ji netapo nuomininko šeimos nariu ir neįgijo teisės, atsirandančios iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Nepripažinus ieškovės B. Č. ir D. Č. šeimos nare, teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17Byloje ginčas kilo dėl apeliantės pripažinimo jos velionės motinos B. Č., o po šios mirties – jos sūnaus bei apeliantės brolio D. Č. šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomininke.

18Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei proceso betarpiškumo, įrodymų pakankamumo principus, neatskleidė bylos esmės, padarė nepagrįstas išvadas, kad apeliantė su savo mama ir broliu nevedė bendro ūkio. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos apeliacinio skundo argumentus.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; ir kt.)

20Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad pripažinti apeliantę (ieškovę) B. Č., o taip pat ir D. Č. šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomininke nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, visų jų nuosekliai nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ar neatskleidė bylos esmės.

21Bylos duomenys patvirtina, kad 1967 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu A. Č. buvo išduotas orderis apsigyventi 2 kambarių, 31,15 kv. m. ploto bute ( - ). Orderyje įrašyta, kad Č. A. J. šeima, kurios nariai įregistruojami tame plote, susideda iš trijų asmenų: Č. A. J. pagrindinio nuomininko (apeliantės tėvo), Č. V. V. žmonos (apeliantės motinos) ir Č. R. A. dukters (apeliantės). Apeliantės tėvams ( - ) nutraukus santuoką, 1976 m. sausio 9 d. Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 14, buvo pakeista nuomos sutartis B. Č., V., kurios šeimą sudarė 2 asmenys, butui ( - ) susidedančiam iš 2 kambarių, 31,14 kv. m. ploto ir atskiros virtuvės. B. Č. (buvusi pavardė iki santuokos – Č.) santuoka, sudaryta ( - ) su K. Č., kurioje ( - ) gimė D. Č., buvo nutraukta ( - ). B. Č. mirė ( - ). 2002 m. lapkričio 22 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 233 gyvenamosios patalpos ( - ), buvo išnuomotos apeliantės broliui D. Č.. Kauno miesto apylinkės teismo ( - ) sprendimu D. Č. pripažintas neveiksniu ir to paties teismo ( - ) nutartimi D. Č. nustatyta globa, jo globėja paskirta apeliantė R. G.. 2008 m. vasario 8 d. D. Č. apgyvendintas ( - ) socialinės globos namuose ir jie šiuo metu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliantė R. G. (iki santuokos buvusi pavardė Č.) ( - ) su E. G. sudarytą santuoką nutraukė ( - ) ir po santuokos nutraukimo jai atiteko 50/100 buto ( - ), kurį jie privatizavo santuokos metu. Apeliantės paaiškinimai teismo posėdyje bei įrašas Buto kortelėje, kad apeliantė iš buto ( - ) (toliau –ginčo butas), išrašyta ( - ), patvirtina, kad apeliantė iš ginčo buto išvyko 1989 m. Apeliantė nurodo, kad į ginčo butą gyventi grįžo 2002 m. pradžioje. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliantė negali teigti, kad ji tik laikinai buvo iškėlusi gyventi pas sutuoktinį, nes jos pačios nurodytos aplinkybės neatitinka tuo metu laikiną išvykimą reglamentavusio CK (1964 m. kodekso) 332 straipsnio nuostatų. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad blogėjant motinos ir brolio sveikatai ji jais rūpinosi: pirko maistą, vaistus, padėjo mokėti mokesčius, vertintinos vadovaujantis geros moralės nuostatomis, bet ne nagrinėjam atvejui taikytinomis CK 2.17 straipsnio, 6.588 straipsnio nuostatomis. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais rašytiniais įrodymais apeliantė savo gyvenamąją vietą ginčui aktualiu laikotarpiu visuomet nurodydavo ne ginčo butą, o jos su buvusiu sutuoktiniu privatizuotą butą (jo 50/100 d.) – ( - ), kuriame yra deklaravusi gyvenamąją vietą. 2002 m. lapkričio 22 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 233 nurodyta, kad ginčo gyvenamojo patalpa suteikta vienam asmeniui (D. Č.), 2003 m. spalio 3 d. apeliantės prokuratūrai adresuotame prašyme bei 2003 m. spalio 9 d. prokurorei teiktame paaiškinime nurodoma, kad ginčo bute D. Č. gyvena vienas, o apeliantė gyvendama atskirai negali tinkamai pasirūpinti savo broliu. Liudytoja V. M. 2014 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje parodė, kad apeliantė ginčo bute gyveno nuo vaikystės, gal 3 ar 5 metus buvo išėjusi gyventi pas vyrą į ( - ), o po to dėl nesutarimų santuokoje vėl sugrįžo į ginčo butą, tačiau vien šios liudytojos parodymai nėra pakankami bendro ūkio vedimo su mirusiąja nuomininke konstatuoti, ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais jau aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad to meto byloje esantys rašytiniai įrodymai yra labiau patikimesni, nei ginčo nagrinėjimo teisme metu liudytojos V. M., apeliantės draugės ir kaimynės, parodymai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei minėtos liudytojos parodymai patvirtina, kad apeliantė rūpinosi dėl D. Č. pripažinimo neveiksniu ir globos jam paskyrimo, o taip pat ir pačiu D. Č., ( - ) nutartimi yra pripažinta neveiksnaus D. Č. globėja, o ( - ) paskirta neveiksniu pripažinto globotinio turto administratore, tačiau globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojo patalpose, neįgyja globėjo ir globotinio šeimos narių teisių (CK 6.588 str. 3 d.). Šios byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas esant neįrodytu, kad ieškovė (apeliantė) vedė bendrą ūkį su mirusia motina B. Č. (CK 6.588 str. 1 d.), o taip pat su broliu D. Č. (CK 6.588 str. 4 d.), kol jis buvo pripažintas neveiksniu (CPK 12 str., 178 str.).

22Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, jog apeliantė į teismą kreipėsi dėl pripažinimo šeimos nariu, įgyjančiu teises į buto nuomą, kad remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, mirus pagrindiniam nuomininkui (t. y. apeliantės motinai) būtų pakeista, sudaryta su jo šeimos nariu, t. y. apeliante, tačiau į bylą ji nepateikė jokių įrodymų, kad pati įvykdė CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, atsakovės atsisakymą leisti perimti mirusios nuomininkės teises ir pareigas pagal nuomos sutartį bei atsisakymą pakeisti nuomos sutartį nurodant apeliantę buto nuomininku (CPK 12, 178 str.), todėl teisėjų kolegija jos argumentus, kad atsakovė, nesudarydama su apeliante nuomos sutarties jau po motinos mirties, pažeidė jos teises, kurias nustato CK 6.602 straipsnio 2 dalis, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju mirusiosios nuomininkės B. Č. jos teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, vadovaudamasis minėta CK norma, yra perėmęs apeliantės brolis D. Č., kuris 2002 m. lapkričio 22 d. yra sudaręs ginčo gyvenamosios patalpos Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

23Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl apeliantės pripažinimo šeimos nariu bei ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininke, todėl teisėju kolegija, įvertinusi šios kategorijos bylose įrodinėtinas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė apeliantei niekada nepadėjo pasirūpinti turtu, tik minimaliai prisideda prie trečiojo asmens sveikatos palaikymo, neįgalų asmenį, kuris neturi daugiau jokio būsto, ketina keldinti iš paskutinės jo turimos gyvenamosios vietos, nutraukiant ir su juo nuomos sutartį, ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, suformuluotus išaiškinimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo tvarkai aktualių teisės normų taikymo, sprendžia, kad gyvenamosios patalpos nuomos santykiams privalo būti taikomos CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, kaip tai nurodyta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įst. Nr. IX-1189) normos, nes apeliantės motina tapo pagrindine nuomininke iki 2002 m. gruodžio 31 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo praktikai, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimus.

25Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

26Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovę velionės B. Č.,... 5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti R. G. iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė R. G. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 5-10) prašo Kauno apylinkės... 10. 1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei proceso... 11. 2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė apeliantei niekada nepadėjo... 12. 3. Pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį nuomininko šeimos narių susitarimu... 13. 4. Teismas nevertino aplinkybių, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 14. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje ginčas kilo dėl apeliantės pripažinimo jos velionės motinos B. Č.,... 18. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų... 20. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų... 21. Bylos duomenys patvirtina, kad 1967 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto Darbo... 22. Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai... 23. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl apeliantės pripažinimo šeimos... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo 2012 m. sausio 17 d.... 25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 26. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė... 27. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....