Byla e2A-817-590/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Magirnis“ ir atsakovo UAB „Intajus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Magirnis“ ieškinį atsakovui UAB „Intajus“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas UAB „Magirnis“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Intajus“ 24 106,67 Eur skolos, 818 Eur delspinigių, 561 Eur žyminio mokesčio, 998,25 Eur advokato išlaidų bei grąžinti permokėtą 97 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškinys bei patikslintas ieškinys grindžiami tuo, kad 2015-11-06 šalys sudarė medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-24, pagal kurią ieškovas pateikė atsakovui prekes ir išrašė dvi sąskaitas faktūras bendrai 28 336,59 Eur sumai. Atsakovas prekes priėmė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl jų kiekio, kokybės ir pan., tačiau už prekes neatsiskaito. Sąskaitos faktūros Nr. 0003914 mokėjimo terminas suėjo 2016-04-16 (pradelsta 26 d.), sąskaitos faktūros Nr. 0003948 – 2016-04-28 d. (pradelsta 14 d.). Bendra skolos suma – 2 8 336,59 Eur. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarties 2.2 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad atsakovas privalo sumokėti už pateiktas prekes sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Atsakovas taip pat pažeidė CK 6.344 straipsnio reikalavimus, kurie įpareigoja atsakovą sumokėti sutartyje nustatytą prekių kainą per sutartyje nustatytus terminus bei už vėlavimą paskaičiuotus delspinigius. Vadovaujantis sutarties 5.1 punktu bei CK 6.344 straipsnio 2 dalimi ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. 0003914 – 692 Eur, už laiku neapmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. 0003948 – 420 Eur, iš viso – 1 112 Eur delspinigių. Bendra priteistina suma (skolos ir delspinigių) – 29 448 Eur.
  2. Susipažinęs su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus, reiškia reikalavimą priteisti skolą pagal papildomą sąskaitą, kurios mokėjimas ieškinio pareiškimo dieną dar nebuvo suėjęs, tačiau šiuo metu jau yra laikomas suėjusiu. Atsakovui 2016-05-13 buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, o vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsniu, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ieškovas nurodė, kad 2015-11-16 šalys sudarė medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-24 ir šios sutarties pagrindu atsakovui buvo teikiamos prekes pagal važtaraščius: 2016-03-02 d. MKV-0219; 2016-04-19 d. MKV-0224; 2016-05-06 d. MKV 0227; už pateiktas prekes ieškovas išrašė sąskaitas-faktūras: 2016-03-02 d. MAG-0003914-13222,9 Eur; 2016-04-14 d. MAG-0003948-15013,68 Eur; 2016-04-29 d. MAG-0004003-15013,68 Eur; bendra atsakovo skola sudaro 24 106,67 Eur.
  3. Ieškovas teigimu, sąskaitos-faktūros buvo išrašomos nuo prekių pardavimo atsakovui dienos, tačiau atsakovui prašant prekės buvo laikomos ieškovo sandėlyje, todėl jų pristatymas buvo vėlesnis nei faktinis pardavimas, dėl to važtaraščio data ir sąskaitos-faktūros data ne visais atvejais sutampa. Nagrinėjamu atveju prekės nurodytos sąskaitoje-faktūroje MAG-0003914 buvo pristatytos atsakovui 2016-03-02 ir išrašytas važtaraštis MKV-0219. Už pateiktas prekes atsakovas turėjo sumokėti 13 322,99 Eur iki 2016-04-16, dalis sumos – 5 667 Eur buvo sudengta įskaitymo būdu, todėl atsakovas liko skolingas 7 655,99 Eur. Prekės, nurodytos sąskaitoje-faktūroje MAG-0003948, buvo pristatytos atsakovui per kelis kartus: 2016-04-19, šią aplinkybę patvirtina važtaraštis MKV-0224, likusi dalis prekių buvo pristatyta 2016-05-06, ką patvirtina važtaraštis MKV-0227. Atsakovas už šias prekes nėra sumokėjęs ir pagal sąskaitą-faktūrą MAG-0003948 yra skolingas 15 013,68 Eur. Didžioji dalis prekių, nurodytų sąskaitoje-faktūroje MAG-0004003 nebuvo pristatyta, išskyrus 20 vnt. plokščių Plokštė Tectiva 2500x1220x8mm TE90, ką patvirtina važtaraštis MKV-0227. Pagal sąskaitą-faktūrą MAG-0004003 mokėtina suma yra 1 437 Eur. Likusi sąskaitos-faktūros suma buvo anuliuota išrašant kreditines sąskaitas ir išsiunčiant pranešimus atsakovui. Sąskaitos faktūros Nr. 0003914 mokėjimo terminas suėjo 2016-04-16 (pradelsta 26 d.), sąskaitos faktūros Nr. 0003948 - 2016-04-28 (pradelsta 14 d.), sąskaitos-faktūros MAG-0004003 mokėjimo terminas suėjo ieškinio priėmimo dieną. Vadovaujantis sutarties 5.1 punktu bei CK 6.344 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistini 0,2 proc. dydžio delspinigiai: už laiku neapmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. 0003914 – 398 Eur, už laiku neapmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. 0003948 – 420 Eur, iš viso – 818 Eur delspinigių. Bendra priteistina suma (skolos ir delspinigių) – 24 924,67 Eur.
  4. Atsakovas UAB „INTAJUS“ atsiliepime ieškinį bei į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutikimą grindė tuo, kad ieškovo nurodyta pradinė ieškinio suma - 28 336,59 Eur neteisinga, nes ji nesutampa važtaraščiuose ir jų pagrindu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų. Pagal 2016-03-02 važtaraščio MKV-0219 duomenis paskaičiuota krovinio kaina (be PVM) yra 11 048,24 Eur, o išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje MAG Nr. 0003914 mokėtina suma (be PVM) nurodoma 11 010,73 Eur. Važtaraštyje MKV-G2I9 duomenų ir PVM sąskaitos faktūros MAG Nr. 0003914 nurodomos mokėtinos kainos (be PVM) sudaro – 37,51 Eur. Pagal 2016-04-19 važtaraščio MKV-0224 duomenis, paskaičiuota krovinio kaina (be PVM) yra 10 120,52 Eur, o pagal šį važtaraštį išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje MAO Nr. 0003948 mokėtina suma (be PVM) nurodoma 12 408 Eur. Neatitikimas sudaro 2 287,47 Eur. Subendrinus šias sumas, skirtumas tarp sumų, nurodomų PVM sąskaitose-faktūrose MAG Nr. 0003914 ir MAG Nr. 0003948, ir sumų, paskaičiuotų pagal 2016-03-02 važtaraštį Nr. MKV-0219 ir 2016-04-19 važtaraštį Nr. MKV-0224, yra 2 722,29 Eur. Be to, 2016-03-31 tarp šalių pasirašytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 2016.03.31/6, pagal kurį buvo įskaityta 5 667 Eur skola už pardavimą pagal 2016-03-02 PVM sąskaitą faktūrą MAG Nr. 0003914, todėl atsakovo skola dar mažesnė ir sudaro 19 947,21 Eur (24 136,12 Eur su PVM), o ne 28 336,59 Eur, kaip nurodoma ieškinyje. Nurodė, kad ieškovas UAB „Magirnis“ yra skolingas atsakovui BUAB „INTAJUS“ 120 007,34 Eur.
  5. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1-2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita-faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes, taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitas faktūros paskirtis – įforminti įvykusi prekių pateikimą. Taigi, akivaizdu, kad PVM sąskaita-faktūra MAG 0003948, išrašyta pagal 2016-04-19 važtaraštį MKV-0224, negalėjo būti išrašyta anksčiau nei 2016-04-19. Remiantis 2015-11-06 šalių sudarytos Medžiagų pirkimo – pardavimo sutartimi, pirkėjas atsiskaito su pardavėju už pateiktą produkciją pagal pardavėjo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos; nurodytas 45 kalendorinių dienų atsiskaitymo termino atsakovas nėra praleidęs, kadangi pagrindas išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą MAG Nr. 0003948 atsirado tik 2016-04-19, o ne 2016-03-14, kaip nurodo ieškovas. Todėl laikytina, kad atsakovas nepažeidė nei sutartyje nustatyto termino, nei CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus, todėl numatyta prievolė pradelsus atsiskaitymo terminą mokėti palūkanas atsakovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą MAG Nr. 0003948 nekyla. Ieškovo reikalavimas priteisti 420 Eur delspinigių už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003948 yra nepagrįstas ir šioje dalyje ieškinys yra netenkintinas.
  6. Atsakovas prašė teismo mažinti netesybų dydį, manydamas, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo perduotų statybinių medžiagų vertės už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra per dideli, nes sudaro 73 proc. dydžio delspinigių per metus, atsakovas prievoles yra įvykdęs (pagal 2016-03-31 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą). Prašo mažinti delspinigių dydį iki 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojant nuo perduotų statybinių medžiagų vertės. Atsakovo paskaičiavimu delspinigių suma už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą MAG Nr. 0003914 laikytina 27,98 Eur. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas su patikslinta ieškinio suma – 24 924,67 Eur sutiko, bet nesutiko su netesybų dydžiu, nurodydamas delspinigius mažinti iki 0,02 procento ir sutiko su 222,49 Eur delspinigių suma, nesutiko su 818 Eur likusia delspinigių suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Intajus“ 24 106,67 Eur skolos, 409 Eur delspinigių, 552 Eur žyminio mokesčio, 726 Eur advokato atstovavimo išlaidų ieškovo UAB „Magirnis“ naudai bei grąžino ieškovui UAB „Magirnis“ 97 Eur žyminio mokesčio.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje ginčo dėl skolos priteisimo nėra, o atsižvelgdamas į šalių 2015-11-06 sudarytos medžiagų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-24 5.1. punktą, konstatavo, jog ieškovas teisingai paskaičiavo 0,2 procentų dydžio delspinigius: pagal 2016-03-02 PVM sąskaitą-faktūrą MAG Nr. 0003914 dėl 7 655,99 Eur skolos – 398 Eur delspinigių (už 26 d.); pagal 2016-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą MAG Nr. 0003948 dėl 15 013,68 Eur – 420 Eur (už 14 d.), iš viso delspinigių suma sudaro – 818 Eur (398 Eur + 420 Eur).
  3. Teismas, svarstydamas atsakovo prašymą dėl delspinigių sumažinimo, konstatavo, jog sudarytas susitarimas dėl 0,2 procentų delspinigių už kiekvieną skolos grąžinimo uždelstą dieną (sudaro 73 proc. per metus) iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.228 straipsnis) ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis), todėl keistinas, mažinant delspinigių dydį. Taip pat nurodė, jog atsakovo teiginys, kad delspinigių suma turi būti mažintina iki minimalių įstatyminių nuostolių - 0,02 procento (CK 6.210 str.), su kuo atsakovas sutinka, taip pat yra nepagrįstas ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių; sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo srityje ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas; atsakovo veikla yra ūkinio-komercinio pobūdžio, ieškovo veikla taip pat yra komercinio pobūdžio, t. y. negalima teigti, kad atsakovas yra silpnesnė šalis ir vienai šaliai – ieškovui nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažinamos netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais, pakeista sutarties sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis), todėl nustatė 0,1 procento dydžio už kiekvieną praleistą dieną delspinigius (50 procentų mažinant delspinigių sumą), atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas dalinai su ieškovu atsiskaitė, sumokėjo 19 243,68 Eur skolos, taigi iš atsakovo priteisė 409 Eur delspinigių (50 proc. arba skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius) ieškovo naudai.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nedidelį sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio sumą bei į tai, kad advokatas dalyvavo viename posėdyje, surašė procesinius dokumentus – ieškinį bei patikslintą ieškinį, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, sprendė, kad patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo išieškotinos advokato išlaidos, susijusios su patikslinto ieškinio surašymu bei atstovavimu teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, byla išnagrinėta per vieną posėdį, advokato išlaidos mažintinos iki 600 Eur (be PVM), o su PVM priteistina 726 Eur advokato išlaidų ieškovo naudai.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Ieškovas UAB „Magirnis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-11 sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 818 Eur dydžio delspinigius ir 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

911.1.Teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybas, kadangi nepagrįstai prilygina atsakovą vartotojui. Atsakovo negalima laikyti vartotoju, kadangi jis neatitinka vartotojo sąvokos, yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, turintis derybinės ir sutarčių sudarymo patirties. Tarp šalių susiklostė prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Kaip matyti iš Sutarties 2.2 punkto, atsakovui buvo nustatytas pakankamai ilgas atsiskaitymo už pateiktas prekes terminas – 45 dienos. Prekių pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose savalaikis atsiskaitymas yra labai svarbus, kadangi pardavėjas turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų prekių įsigijimui ir perpardavimui, atsiskaitymui su savo kreditoriais, todėl bet koks termino praleidimas sukelia nuostolių pardavėjui. Tik tuomet, kai atsakovas pradėjo pažeidinėti sutartį, t. y. neatsiskaityti už ieškovo tiekiamas prekes, atsakovas pradėjo abejoti šalių sutartyje nustatytu 0,2 proc. delspinigių dydžiu bei siekti sumažinti susikaupusią delspinigių sumą. Tokie atsakovo veiksmai parodo akivaizdų jo nesąžiningumą bei siekį pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų.

1011.2.Teismas neturėtų kištis į privatinius teisinius santykius, ignoruoti šalių susitarimą. Ieškovas sutinka, kad delspinigių dydis yra nemažas, tačiau tokio delspinigių dydžio negalima vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįsto ar nesąžiningo. Dėl tokio delspinigių dydžio abi šalys sutarė iš anksto, taip pripažindamos, kad atsiskaitymo terminų laikymasis yra ypatingai reikšmingas. Nagrinėjamu atveju abiejų šalių atžvilgiu, tiek ieškovo, tiek atsakovo buvo nustatyti vienodo dydžio delspinigiai, kas patvirtina šalių derybas ir lygiateisiškumą. Atsakovas neginčija delspinigių nuostatos teisėtumo ir pagrįstumo, neįrodinėja ir neteigia, kad tokia nuostata neatitiko jo valios, atsakovui iš anksto buvo žinomas netesybų dydis, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių netesybų dydžiui sumažinti arba nepažeisti prievolės. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, o iš savo pažeidimo negali gauti naudos – būti atleistas nuo dalies prievolės – netesybų sumokėjimo – įvykdymo. Be to, 818 Eur delspinigių suma nėra aiškiai per didelė, palyginus su 24 106,67 Eur skola. Delspinigiai sudaro vos ~ 3 proc. skolos, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju netesybos yra pernelyg didelės. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje toks delspinigių ir pagrindinės skolos santykis nelemia netesybų pripažinimo per didelėmis, vienoje savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas delspinigius, sudarančius 6 proc. skolos, pripažino pagrįstais ir esančiais protingo dydžio. Taigi, aptariamu atveju delspinigių dydis atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

1111.3.Pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, bet ne pareiga mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį yra tada, kai jos viršija maksimalias Lietuvos advokatų Tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 nurodytas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių ribas arba yra akivaizdžiai per didelės. Įsakymo 8 straipsnis įtvirtina maksimalius užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas priteistinus dydžius. Remiantis aptariama nuostata, maksimalus užmokestis už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme šiuo atveju (įvertinus atliktus procesinius veiksmus – ieškinio parengimas – 2,5, vykdymo veiksmų atlikimas, pasiruošimas bei dalyvavimas teismo posėdyje – 0,5) yra 2 244 Eur. Taigi, Ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (t. y. 998,25 Eur) sudaro tik apie 1/3 maksimalaus teismo priteistino dydžio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos ir nepagrįstai didelės, o teismas neturėtų reguliuoti sutartinių advokato ir kliento teisinių santykių.

  1. Atsakovas BUAB „Intajus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-11 sprendimą dalyje dėl priteistų delspinigių ir sumažinti delspinigių dydį iki proporcingo – t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 222,49 Eur, taip pat panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1212.1.Ieškovas savo ieškinį teismui pateikė tą pačią dieną, kai buvo numatytas įmonės UAB „Intajus“ kreditorių susirinkimas dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismine tvarka. Ieškovui ši informacija buvo žinoma, taigi ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu ir nesąžiningas elgesys, kadangi tikrasis ieškovo siekis buvo ne atgauti skolą, o kuo labiau pakenkti atsakovui, o tuo pačiu – ir visiems atsakovo kreditoriams. 2016-05-13 atsakovui UAB „Intajus“ kreditorių susirinkimo sprendimu iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. skundžiamą sprendimą priėmęs teismas iš viso turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi tai reikšminga dėl žyminio mokesčio ir advokato išlaidų priteisimo – jei ieškovas būtų teikęs savo kreditorinį reikalavimą tvirtinti kreditorių susirinkimui, atsakovui (t. y. skolininkui – bankrutuojančiai įmonei) nebūtų atsiradę papildomų išlaidų, kurias dabar priteisė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas (žyminis mokestis ir advokato išlaidos) – o esant dabartinei situacijai šios išlaidos mokamos iš bendrų bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.

1312.2.Mažindamas delspinigius tik iki 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovui iškelta bankroto byla – t. y. delspinigių didinimas atsakovo sąskaita prieštarauja viešajam interesui ir mažina atsakovo galimybes bankroto procese atsiskaityti proporcingai su visais kreditoriais neprivilegijuojant kurio nors vieno. Pažymi, kad ši aplinkybė apie atsakovo atžvilgiu pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka, tiek teismui, tiek atsakovui buvo žinoma. Su tokia teismo pozicija nesutiktina dar ir dėl to, kad atsakovas yra didžiąja dalimi atsiskaitęs su ieškovu, terminai praleisti palyginti nedaug, ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo vėlavimo būtų patyręs esminių nuostolių, todėl laikytina, kad ieškovo patirti nuostoliai yra minimalūs ir nėra jokio pagrindo dirbtinai didinti jiems kompensuoti skirtų delspinigių dydį. Todėl pagrįstų delspinigių suma už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą MAG Nr. 0003914 laikytina 85,32 Eur, už PVM sąskaitą – faktūrą MAG Nr. 0003948 – 129,12 Eur, pagal PVM sąskaitą – faktūrą MAG Nr. 0004003 – 8,05 Eur, iš viso – 222,49 Eur.

1412.3.Dėl bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad: bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jei jos atitinka tris požymius: 1) realumą; 2) būtinumą; 3) pagrįstumą. Realumas reiškia, kad jos tikrai sumokėtos, pagrįstumas reiškia, kad išlaidų dydis atitinka protingumo reikalavimą. Būtinumas, kaip bylinėjimosi išlaidų požymis, reiškia, kad jos neišvengiamos. Šiuo atveju ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinei pagalbai) atitinka tik vieną – realumo – kriterijų, todėl skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas šiuo atžvilgiu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Jei ieškovas savo reikalavimą būtų pateikęs tvirtinti kreditorių susirinkimui, kaip ir visi kiti kreditoriai, tai iš atsakovo nebūtų priteista bylinėjimosi išlaidų.

1512.4.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, taip pat nebuvo pakankamai aktyvus gindamas viešąją interesą. Skundžiamą sprendimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas tik per pusę sumažinęs ginčijamų delspinigių dydį abi šalis traktavo kaip normaliai veikiančius verslo subjektus, neatsižvelgdamas į tai, kad neproporcingai didelių delspinigių priteisimas gali neigiamai atsiliepti atsakovo galimybei atsiskaityti su įmonės kreditoriais – t. y. tokiu būdu teismas nepakankamai įsigilino į viešajam interesui kylančią grėsmę. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo pasyvus ir tuo, kad šalims nebuvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai, nors atsakovas su pagrindine skola sutiko.

1612.5.Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant – t. y. toks prašymas teismui pateiktas buvo. Prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovas prisiėmė iš to kylančią riziką, tačiau nepaisant to, teismas privalėjo atsižvelgti į raštu išdėstytą nuomonę apie galimybę sudaryti taikos sutartį – poziciją, kad taikos sutarties sudarymo galimybė nėra atmestina, atsakovas raštu išdėstė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį. Juo labiau, kad tokios galimybės neatmetė ir ieškovas, dėl to pasisakęs ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. CPK 231 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Pagal imperatyvią šios teisės normos formuluotę akivaizdu, kad taikinimo procedūra nėra teismo teisė, bet pareiga ir teismas šiuo atžvilgiu privalo būti aktyvus. Tą patvirtina ir kita CPK norma – 159 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta teismo posėdžio pirmininko pareiga imtis priemonių šalims sutaikyti, rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

  1. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Magirnis“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškinio pateikimo teismui metu atsakovui buvo iškelta bankroto byla, kadangi civilinė byla pagal ieškovo ieškinį buvo iškelta 2016-05-12, o 2016-05-13, dar iki kreditorių susirinkimo pradžios, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio padavimo metu, civilinės bylos iškėlimo metu, atsakovui nebuvo iškelta bankroto byla. Asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, dėl šios priežasties nei CPK, nei kiti teisės aktai nedraudžia ieškovui pateikti ieškinio net ir tuo atveju, jei atsakovui ieškinio pateikimo metu būtų buvusi iškelta bankroto byla. Priešingai nei teigia atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar bankroto byla yra vykdoma teismo ar ne teismo tvarka, įstatymai tokiais atvejais nenustato išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl to atsakovo argumentai, jog ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, tariamai pažeidė ikiteisminį procesą, neturi jokio teisinio pagrindo ir yra visiškai nepagrįsti. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigių dydžio. Bankroto bylos iškėlimas pralaimėjusiai bylą šaliai neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, o aplinkybė, jog įmonei yra iškelta bankroto byla, turi reikšmės nustatant, kokia tvarka bus atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau priešingai nei teigia atsakovas, pačios pareigos atlyginti išlaidas, nepanaikina.
  2. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Intajus“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti šalių sutartimi nustatytas netesybas, kurios teismų praktikoje daugeliu atveju pripažįstamos nepagrįstai didelėmis, pažeidžiančiomis šalių interesų pusiausvyrų ir prieštaraujančiomis protingumo, sąžiningumo principams, yra nepagristas ir neturėtų būti tenkinamas. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad toks reikalavimas reiškiamas ne dėl tikro būtinumo, bet ieškovui piktnaudžiaujant procesu, stengiantis sudaryti kuo daugiau nepatogumų atsakovui ir elgiantis nesąžiningai tiek atsakovo, tiek kitų įmonės BUAB „Intajus“ kreditorių atžvilgiu. Teismų praktikoje, priešingai nei keliais atsitiktiniais pavyzdžiais bando įrodyti ieškovas, laikomasi pozicijos kiekvienu atveju atsižvelgti į patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, būtinumą, pagrįstumą ir protingumą, įvertinant bylos sudėtingumą, nagrinėjamų klausimų naujumą, darbo sąnaudas, specialiųjų žinių poreikį ir kitus kriterijus.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

19Dėl delspinigių dydžio

20

  1. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės sumažinti sutartyje numatytų 0,2 proc. delspinigių ir atsakovo argumentus, kad delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,002 proc.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, nurodė, kad „nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. (T. M.) ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).“
  3. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl netesybų, atsižvelgė į tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių; sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo srityje ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas bei prisiimti rizika dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytas susitarimas dėl 0,2 procentų delspinigių už kiekvieną skolos grąžinimo uždelstą dieną (sudaro 73 procentų per metus), iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (LR CK 6.228 str.) ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.), todėl sumažino delspinigių dydį 50 proc. iki 0,1 proc. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka kasacinio teismo nustatytus delspinigių mažinimų, kriterijus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl statybinių medžiagų pirkimo, kurių vertė 43350,35 Eur, atsakovas didele dalimi įvykdė sutartį, ieškovui sumokėjo 19243,68 Eur. Todėl atsižvelgiant į sandorio pobūdį, atsakovo įvykdytą sutarties dalį, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl sutartyje numatytų delspinigių sumažinimo 50 proc. dalimi.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl delspinigių dydžio visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, apeliantai nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą delspinigių dydį nėra pagrindo.

21Dėl kitų ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų

22

  1. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinas ieškovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai, atsižvelgė į nedidelį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, advokato dalyvavimą viename teismo posėdyje ir vieno procesinio dokumento – ieškinio surašymą. Taigi teismas laikėsi įstatymo reikalavimų ir nepažeidė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
  2. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu ir buvo nesąžiningas dėl to, kad kreipėsi į teismą tą pačią dieną, kai buvo numatytas įmonės UAB „Intajus“ kreditorių susirinkimas dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismine tvarka. Atsakovo argumentai neatitinka tikrovės, nes ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2016-05-12, o bankroto ne teismine tvarka kėlimo atsakovui klausimas buvos svarstomas ir kreditorių susirinkime priimtas kitą dieną 2016-05-13. Ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį, nepaisant to, kad kitą dieną turėjo būti svarstomas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Ieškovas pareiškė pagrįstą ieškinį, kurį teismas patenkino, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą.
  3. Civilinio proceso normos nenumato išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos byloms dėl skolos už parduotas statybines medžiagas priteisimo, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą CK 296 str. 1 dalies 1 punkto pagrindu.
  4. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
  5. Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme patirtos ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str., 96 str.).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas... 2. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas UAB „Magirnis“ patikslintu ieškiniu prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8.
      1. Ieškovas UAB „Magirnis“ apeliaciniu skundu... 9. 11.1.Teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybas, kadangi nepagrįstai... 10. 11.2.Teismas neturėtų kištis į privatinius teisinius santykius, ignoruoti... 11. 11.3.Pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, bet ne pareiga mažinti... 12. 12.1.Ieškovas savo ieškinį teismui pateikė tą pačią dieną, kai buvo... 13. 12.2.Mažindamas delspinigius tik iki 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą... 14. 12.3.Dėl bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 15. 12.4.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra bankrutuojanti... 16. 12.5.Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovas atsiliepime į... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18.
        1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK... 19. Dėl delspinigių dydžio... 20.
          1. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo... 21. Dėl kitų ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų... 22.
            1. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti...