Byla e2A-391-157/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ atstovams Rolandui Šveikauskui ir advokatei Odetai Daminaitytei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ atstovams Laimonui Petkui ir advokatei Jolitai Rimai Puškorienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-920-372/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gensera“ (toliau – UAB „Gensera“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakoreguoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ (toliau – UAB ,,Mažeikių vandenys“) vykdomo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Mažeikių mieste ir rajone“ I, II, III, IV dalyse nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus taip, kad būtų vertinamas ne tik tiekėjų finansinis pajėgumas, bet ir atliktų statybos darbų kvalifikacija; kvalifikacinės atrankos kriterijuose nurodyti, kad darbus už Pirkimo dalių P1 kriterijuose nustatytą sumą tiekėjas turėjo atlikti pats, savo jėgomis; nustatyti maksimalias visų pirkimo dalių kvalifikacinių atrankos kriterijų vertinimo reikšmes.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji ketina dalyvauti atsakovės organizuojamame supaprastintame ribotame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Mažeikių mieste ir rajone“, pirkimo Nr. 17793; kad pirkimą sudaro 4 dalys: I – „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų bei buitinių nuotekų valymo įrenginių statyba ( - )“, II – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas Mažeikių mieste“; III – „Nuotekų siurblinės ir nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimas ( - ), Mažeikių r.“; IV – „Vandentiekio ir nuotekų tinklų ir vandens gerinimo įrenginių statyba ( - ) Mažeikių r.“. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovei pretenziją, nes ji pirkimo sąlygose neįtvirtinto kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių, kurias viršijus neskiriami papildomi balai, nenustačius ribinių reikšmių apribojama tiekėjų konkurencija, nustatyti kriterijai vertina ne tiekėjų patirtį, o finansinius išteklius. Ieškovė mano, kad pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai pažeidžia imperatyvias viešųjų pirkimų nuostatas ir nesudaro net tikimybės smulkiam ir vidutiniam verslui būti pakviestam pateikti pasiūlymą (dalyvauti antroje pirkimo stadijoje). Teigia, kad atsakovė visiškai netiksliai, neaiškiai ir dviprasmiškai aprašė kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tuo jie tapo neproporcingi Pirkimo objektui, nėra garantijos, kad pasiūlymus bus pakviesti pateikti kvalifikuoti tiekėjai, nes ta pati sutartis dėl vandentvarkos objekte atliktų darbų galės būti pateikiama keletos skirtingų tiekėjų ir visiems jiems patirtis pagal tokią sutartį bus užskaitoma, nors realiai darbus bus atlikęs tik vienas iš jų (jei ne vieno iš jų subrangovas). Pažymėjo, kad nei viename iš kriterijų nereikalaujama nurodyti nutiestų tinklų kiekį metrais, ir pačiuose kriterijuose nenurodomas bent minimalus nutiestų inžinerinių tinklų metrų skaičius, tai įrodo, kad atsakovė nesidomi ar tiekėjas gebės atlikti perkamus darbus.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodė, kad jei ieškovė manė, jog Pirkimo sąlygos, susijusios su kvalifikacinės atrankos kriterijais ir kvalifikacine atranka, yra neteisėtos, dirbtinai ribojančios konkurenciją, ji pretenziją turėjo pateikti per Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Teigia, kad nei pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nepateikia argumentų ir įrodymų, kodėl turi būti nustatomos maksimalios kriterijų atrankos reikšmės. Pažymėjo, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog tokios reikšmės privalo būti nustatytos, tačiau nepateikia jokio siūlymo, kaip jos turi būti skaičiuojamos, kokios ir kodėl jos turi būti. Pasak atsakovės, tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš pirkimo uždavinių – atrinkti ir pasiūlymus kviesti pateikti labiausiai patyrusius tiekėjus. Teigia, kad kvalifikacijos reikalavimų ir kvalifikacinės atrankos kriterijų tikslas ir paskirtis yra skirtingi, kvalifikacines atrankos kriterijų – iš visų minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitikusių tiekėjų išrinkti tuos, kurie yra labiausiai patyrę ir bus pakviesti teikti pasiūlymus, o galimybę pirkime dalyvauti visiems tinkamai sutartį gebantiem vykdyti tiekėjams užtikrina ne kvalifikacinės atrankos kriterijai o būtent kvalifikacijos reikalavimai. Maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmių nustatymas iš dalies sumenkina kvalifikacijos reikalavimų reikšmę ir apsunkina kvalifikacinės atrankos įvykdymą. Nustačius maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmes, netiesiogiai teikėjams formuojama užduotis jas pasiekti. Realiai tiekėjų konkurencija ir varžymasis nebevyksta, o vyksta tik tiekėjų varžymasis dėl maksimalios kriterijaus reikšmės pasiekimo. Mano, kad toks tiekėjų varžymasis parodo ne jų realią patirtį ir gebėjimą tinkamai vykdyti sutartį, o gebėjimą derėtis ir susitarti dalyvauti pirkime su kitais partneriais. Pažymėjo, kad tiekėjų atliktos sutartys parodo ne jų finansinį pajėgumą, o patirtį, t. y. leidžia įvertinti techninį pajėgumą. Tiekėjo nutiestų inžinerinių tinklų vertinimas yra visai kitoks kvalifikacinės atrankos kriterijus, tačiau aišku tik tiek, kad kuo daugiau sutarčių tiekėjas yra įvykdęs, tuo ir daugiau tinklų bus paklojęs, todėl vieno kriterijaus, kuris vertintų ir sutarčių skaičių ir nutiestus inžinerinių tinklų metrus – nėra. Teigia, kad perkančioji organizacija nustatė aiškius, nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius tiek minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiek kvalifikacinės atrankos kriterijus. Dėl nurodytų priežasčių prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ketina dalyvauti atsakovės organizuojamame supaprastintame ribotame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Mažeikių mieste ir rajone“, pirkimo Nr. 177934; kad pirkimas suskirstytas į 4 dalis; kad pateikdama pretenziją, ieškovė praleido VPĮ nustatytą 5 darbo dienų terminą; kad neprašė jo atnaujinti; kad ieškovė taip pat siekia, jog būtų pakoreguoti pirkimo I, II, III, IV dalyse nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai taip, kad būtų vertinamas ne tik tiekėjų finansinis pajėgumas, bet ir atliktų statybos darbų kvalifikacija; kad kvalifikacinės atrankos kriterijuose būtų nurodyta, jog darbus už Pirkimo dalių P1 kriterijuose nustatytą sumą tiekėjas turi atlikti pats, savo jėgomis; kad būtų nustatytos maksimalios visų pirkimo dalių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo reikšmės.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl termino pretenzijai pateikti, pažymėjo, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka apie konkursą pranešė 2016 m. rugpjūčio 24 d.; kad pretenzija dėl pirkimo sąlygų supaprastintame konkurse galėjo būti pareikšta iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad ieškovė pretenziją pateikė 2016 m. rugsėjo 6 d.; kad neprašė atnaujinti terminą jai pareikšti. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai, viešųjų pirkimų dalyviai yra profesionalūs viešųjų santykių subjektai, kurie privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas bei tai, kad ieškovė svarbių priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas, nenurodė, todėl konstatavo, kad pretenzija pateikta praleidus įstatyme numatytą terminą (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  4. Teismas sprendė, kad tiekėjų galimybė kooperuotis negali būti ribojama, nes tai prieštarautų konkurencijos normų pažeidimui, tuo pačiu perkančiosios organizacijos siekiui išsirinkti tinkamiausius rangovus bei subrangovus, todėl ieškovės argumentus dėl konkurso sąlygų, susijusių su perkančiosios organizacijos atsisakymu riboti tiekėjų galimybę jungtis į ūkio subjektų grupes, neteisėtumo, atmetė.
  5. Teismas taip pat pažymėjo, kad maksimalių ribų, už kurias duodami balai, nustatymas neabejotinai suniveliuotų tiekėjų galimybes, ribotų jų konkurenciją, šių ribų nustatymas atimtų teisę daliai tiekėjų, atitinkančių minimalias ribas, dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos skelbiamas konkursas nėra savitikslis, nes juo atsakovė siekia, kad jame dalyvautų tiekėjai, kurių galimybės atlikti darbą yra didžiausios. Konkurso sąlygose nurodytos ne tik finansinės būsimų tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse, bet ir jų atliktų darbų mąstai. Apibendrinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai pagal visų 4 konkurso dalių 7.5 punktą yra aiškūs, suprantami, juose nėra neaiškumų, jie nėra neproporcingi.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Gensera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė siekė apriboti tiekėjų teisę jungtis į ūkio subjektų grupes, toks reikalavimas nebuvo reiškiamas. Priešingai, buvo prašoma nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, tokiu būdu ne tik neribojama teisė konkuruoti, o ir mažiesiems tiekėjams suteikiama galimybė būti pakviestiems teikti pasiūlymus pirkime. Nustačius kvalifikacinės atrankos kriterijus, tačiau nenurodžius maksimalių reikšmių, kurias tiekėjui pasiekus, jam skiriamas maksimalius to kriterijaus balas ir papildomai balai neskiriami, atsakovė pažeidė proporcingumo principą. Nustačius maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, suteikiamas šansas tiekėjams, turintiems reikalaujamų darbų apimtis pakankamas pirkimo objektui, bet nepakankamas tam, kad varžytis su kitais tiekėjais, dalyvauti pirkime ir galbūt jį laimėti.
    2. Teismas iš esmės nepasisakė dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų dviprasmiškumo ir neatitikimo lygiateisiškumo principams, nurodė, jog šie kriterijai yra aiškūs ir tikslūs. Turi būti vertinamos tik tokios tiekėjo nurodytos sutartys, pagal kurias jis pats atliko vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus, o tiekėjai, kurie nors ir buvo partneriais ar subrangovais vykdant ta pačią sutartį, tačiau savo jėgomis darbų neatliko, neturi būti vertinami, nes tokiu būdu būtų pažeisti minėti principai. Pirkimo sąlygų kvalifikacinės atrankos kriterijai neužtikrina sąžiningos ir lygiateisiškos tiekėjų konkurencijos, diskriminuoja tiekėjus, turinčius realią, o ne formalią patirtį vykdant vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus.
    3. Nepagrįsta teismo išvada, kad praleistas VPĮ nustatytas terminas pretenzijai pareikšti. Pretenzija pateikta dėl atsakovės 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakymo, kuriuo atsisakyta patikslinti kvalifikacinės atrankos kriterijus, ieškovė šį atsakymą galėjo apskųsti iki 2016 m. rugsėjo 14 d., tuo tarpu pretenzija pateikta 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. nesuėjus įstatyme numatytam terminui.
  1. Atsakovė UAB ,,Mažeikių vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Pagrįsta teismo išvada, kad apeliantė praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą terminą pretenzijai pareikšti. Nepagrįsti skundo argumentai, kad šis terminas skaičiuotinas ne nuo pirminių konkursų sąlygų paskelbimo, o nuo atsakymo į paklausimą pateikimo dienos. Pretenzija teikiama ne dėl perkančiosios organizacijos atsakymo, o dėl pirminių pirkimo sąlygų, todėl ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pretenziją pateikė pasibaigus terminui.
    2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmių nustatymas skatina tiekėjų konkurenciją, tokiu būdu tiekėjų skaičius padidėtų. Nustačius maksimalią atrankos kriterijų reikšmę, kuria pasiekus papildomi balai neskiriami, būtų apribota reali tiekėjų konkurencija, nes jiems pasiekus tokią maksimalią reikšmę būtų garantuotas pakvietimas teikti pasiūlymam nepriklausomai nuo to, kad rinkoje yra daug labiau patyrusių tiekėjų. Tokiu būdu sumenkinama riboto konkurso esmė – atrinkti ir pasiūlymus kviesti pateikti labiausiai patyrusius teikėjus.
    3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinyje iš esmės ginčijamos konkurso sąlygos, susijusios su perkančiosios organizacijos atsisakymu riboti tiekėjų galimybę jungtis į ūkio subjektų grupes. Reikalaudama, kad būtų vertinamos tik sutartys, kurias įvykdė patys tiekėjai, siekia dirbtinai riboti tiekėjų, kurie sutartis vykdė su partneriais, subrangovais, galimybes. Neproporcinga ir neteisinga atrenkant tiekėją vertinti tik jo jėgomis atliktų darbų apimtis, sumenkinant jo tinkamai įvykdytų sutarčių reikšmę. Priešingai nei teigia apeliantė, iš pirkimo dokumentuose nurodytos atrankos kriterijų formuluotės aišku, kad tiekėjų patirtis vertinama ne formaliai, o realiai. Tiekėjo patirtis laikoma tinkama tik jei jis tinkami įvykdė statybos darbų sutartis, kuriose pakloti / rekonstruoti lauko vandentiekio ir / ar nuotekų komunaliniai tinklai.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

11

  1. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

12Dėl faktinių bylos aplinkybių, ginčui aktualių įstatyminių nuostatų, kasacinio teismo praktikos

  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Mažeikių vandenys“ centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016 m. rugpjūčio 24 d. paskelbė apie vykdomą supaprastintą ribotą konkursą ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros plėtra ir rekonstrukcija Mažeikių mieste ir rajone“ (el. b. t. 1, b. l. ). Pirkimą sudarė 4 dalys: I pirkimo dalis – Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų bei buitinių nuotekų valymo įrenginių statyba ( - ) Mažeikių r.; II pirkimo dalis – Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas Mažeikių mieste; III pirkimo dalis – Nuotekų siurblinės ir nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimas ( - ), Mažeikių r.; IV pirkimo dalis – Vandentiekio ir nuotekų tinklų ir vandens gerinimo įrenginių statyba ( - ) Mažeikių r. (t. 1, b. l .). Be kita ko, kiekvienos pirkimo dalies 7.1. punkte numatyta, kad komisija tiekėjų kvalifikaciją vertina dviem etapais, t. y. pirmiausia patikrina, ar tiekėjas paraiškoje pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie kvalifikaciją ir įvertina, ar tiekėjas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vėliau – vertina ar paraiška atitinka jai keliamus reikalavimus. Kvalifikacinė atranka vykdoma pagal 7.5 punkte nurodytus kvalifikacinės atrankos kriterijus (P): visose pirkimo dalyse P1 – per pastaruosius 5 metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos) tinkami įvykdytų (vykdomų) statybos darbų sutarčių, kuriose pakloti / rekonstruoti lauko vandentiekio ir / ar nuotekų komunaliniai tinklai skaičius; vandentvarkos objektų: vandens tiekimo ir / ar nuotekų lauko komunalinių tinklų ir / ar vandens gerinimo įrenginių statybos darbų sutarčių skaičius; I pirkimo dalyje P2 – per pastaruosius 5 metus (arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) tinkamai įvykdytų (vykdomų) nuotekų valymo įrenginių statybos darbų sutarčių skaičius; II-IV pirkimo dalyse P2, I dalyje P3 – tiekėjo vidutinė metinė vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų ir / ar nuotekų valymo įrenginių statybos ir montavimo darbų apyvarta Eur be PVM per pastaruosius 5 metus (I pirkimo dalyje P3); (t. 1, b. l. 33, 92; t. 2, b. l.10, 63).
  2. Ieškovė bei kiti tiekėjai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 9 d. teikė klausimus atsakovei, prašė paaiškinti pirkimo dokumentų sąlygas, kuriuos atsakovės viešojo pirkimo komisija nagrinėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d., rugsėjo 6 d., rugsėjo 8 d., rugsėjo 12 d., rugsėjo 14 d., vykusiuose posėdžiuose. Pati komisija 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog perkančioji organizacija, nustatydama teikėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, įvertino realią kvalifikacinės atrankos kriterijų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui; nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra aiškūs, tikslūs, užtikrinantys realią konkurenciją; užtikrinantys, kad būtų atrinkti ir pasiūlymus kviečiami pateikti labiausiai patyrę ir didžiausią kvalifikaciją turintys tiekėjai; kad perkančioji organizacija negali keisti vykstančio pirkimo sąlygų; kad viešojo pirkimo konkurso metu pakeistus jo sąlygas, susijusias su teikėjų kvalifikacijos reikalavimų aiškinimu, būtų pažeistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principai (t. 3, b. l . 28-29, 30-36, 39-42, 44-55, 59-61).
  3. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė Pretenziją dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų ir pirkimo būdo pasirinkimo, kurioje nurodė, kad atsakovė, vykdydama pirkimą riboto konkurso būdu ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų ribinių reikšmių, pažeidė kitų tiekėjų interesus, apribojo jų konkurenciją, pažeidė viešųjų pirkimų principus bei Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją dėl riboto konkurso būdo pasirinkimo ir tiekėjų kvalifikacinės atrankos; kad kvalifikacinės atrankos kriterijai P1 ir P2 parodo teikėjo finansinius pajėgumus, bet ne jo kvalifikaciją, reikalingą darbams atlikti, nenustatyta ar P1 kriterijuose vertinamose sutartyse tiekėjas turi būti atsakingas tik už sutarties priežiūrą ar ir pats turėjo atlikti darbus (t. 2, b. l. 127-130).
  4. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu minėtą pretenziją atmetė bei nurodė, kad nors tiekėjas nurodė, jog skundžia 2016 m. rugpjūčio 30 d. perkančiosios organizacijos pateiktą atsakymą, tačiau iš jos turinio matyti, kad skundžiamos Pirkimo dokumentų sąlygos; kad pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą pretenzija galėjo būti pateikta iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; kad ji pateikta praleidus nustatytus terminus ir atmetama; kad Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendacijoje dėl riboto konkurso vykdymo nepateikė nurodymų, kaip turi būti skaičiuojamos ir nustatomos maksimalios reikšmės; kad nustačius per žemas maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmes – visi tiekėjai gaus maksimalius įvertinimus ir jokia kvalifikacinė atranka nevyks; kad nustačius per aukštus kriterijus – jie neturėtų jokios įtakos pirkimo rezultatams; kad supaprastinto riboto konkurso pirkimo būdas pasirinktas nepažeidžiant VPĮ, atsižvelgus ir įvertinus rinkoje esančią situaciją; kad, priešingai nei teigia ieškovė, anksčiau įvykdytos teikėjų sutartys parodo jų patirtį, techninį pajėgumą (P1); kad iš P2 kriterijaus galima nustatyti ne tik tiekėjo finansinę būklę, bet ir finansinius pajėgumus; kad paklotų tinklų metrai yra tiesiogiai proporcingi atliktų darbų vertei; kad atrankos kriterijai yra aiškūs, tikslūs, užtikrinantys realią konkurenciją, jog būtų atrinkti ir pasiūlymus kviečiami pateikti labiausiai patyrę ir didžiausią kvalifikaciją turintys tiekėjai (t. 2, b. l. 131-134).
  5. Kaip minėta, ieškovė UAB ,,Gensera“ su minėta perkančiosios organizacijos pozicija nesutiko ir 2016 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę pakoreguoti pirkimo I–IV dalyse nustatytus kvalifikacinius kriterijus taip, kad būtų vertinamas ne tik tiekėjų finansinis pajėgumas, bet ir atliktų statybos darbų kvalifikacija; kvalifikacinės atrankos kriterijuose nurodyti, kad darbus už Pirkimo dalių P1 kriterijuose nustatytą sumą tiekėjas turėjo atlikti pats savo jėgomis; nustatyti maksimalias visų pirkimo dalių kvalifikacinių atrankos kriterijų vertinimo reikšmes. Teismas šiuos reikalavimus laikė nepagrįstais ir 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  6. Apeliantė, kvestionuodama minėtą teismo sprendimą teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pretenzija pateikta praleidus terminą, nes ji pateikta ne dėl pirkimo sąlygų, o dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakymo; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nustačius maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas būtų ribojama tiekėjų teisė konkuruoti, nes jų nenustačius pažeidžiamas proporcingumo principas; neatsižvelgė į tai, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai neužtikrina sąžiningos ir lygiateisiškos tiekėjų konkurencijos, diskriminuoja tiekėjus, turinčius realią, o ne formalią patirtį vykdant vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus.
  7. Prieš spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodė apeliantė, pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
  8. Viešųjų pirkimų tikslui pasiekti perkančioji organizacija yra įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, o tai pasiekiama skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatant minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Nors perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau ši teisė nėra neribota, t. y., įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis).
  9. Pagal VPĮ 2 straipsnio 26 dalį ribotas konkursas, tai pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
  11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis teisės aktų normomis bei aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

13Dėl pretenzijos pateikimo termino

  1. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad ji praleido VPĮ nustatytą terminą perkančiajai organizacijai pareikšti pretenziją, teigia, jog teismas nepagrįstai šio termino skaičiavimo pradžią siejo su pirkimo sąlygų paskelbimo momentu. Teigia, kad apie konkurso sąlygų neteisėtumo faktą sužinojo gavusi atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą, kuriuo atsisakyta patikslinti kvalifikacinės atrankos kriterijus.
  2. Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė šalys, pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
  3. Kasacinis teismas savo praktikoje nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, jog pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, įstatymų leidėjas viešųjų pirkimų procedūroms nustatė itin trumpus terminus, o tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai bei laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai ir teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tam, kad subjektas kreiptųsi dėl savo tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, visų pirma jis turi suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai tariamai buvo pažeisti (subjektyvusis kriterijus), tad ir šiuo atveju, tiekėjas pretenziją perkančiajai organizacijai teiks tik suvokęs, kad teisės ir teisėti interesai yra tariamai pažeisti. Taigi, tiekėjų teisė ginti savo teises viešuosiuose pirkimuose yra ribojama: įstatyme nustatytų terminų; pažeistų teisių gynybos operatyvumo, nulemto bonus pater familias standarto (domėjimosi viešuoju pirkimu); pačių viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1943/2013).
  4. Nagrinėjamu klausimu pažymėtina ir tai, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog ieškovės veikla susijusi su statybos ir inžinerinių darbų paslaugų teikimu, ji deklaruoja turinti 5 metų darbo patirtį lauko bei vidaus inžinerinių tinklų, geriamojo vandens bei nuotekų valymo įrenginių statybos ir renovacijos srityse, 2011-2015 m. dalyvavo 208 viešuosiuose pirkimuose, iš kurių 36 laimėjo (http://www.gensera.lt/apie-mus/). Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad vien 2016 m. ieškovė iniciavo / dalyvavo 17 civilinių bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Taigi ji turi ne tik viešųjų pirkimų, bet ir bylinėjimosi patirties ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jai yra / turi būti žinomos tiek bendrosios civilinio proceso, tiek specialiosios viešųjų pirkimų teisės normos.
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šiam ginčui aktualias pirmiau jau paminėtas teisės normas, tiek teismų praktiką bei faktines bylos aplinkybes, laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuotinas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas terminas pretenzijai pareikšti. Kaip jau minėta, ieškovė iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su visų pirkimo dalių 7.5 punktų, kuriais nustatyti tiekėjų vertinimo kvalifikacinės atrankos kriterijai, prieštaravimu VPĮ normoms. Tačiau, kaip matyti iš minėtų pirkimo sąlygų jose aiškiai nurodyti tiek kvalifikacinė atrankos kriterijai, tiek už juos suteikiami balai (vertinama per 5 metus tinkami įvykdytų (vykdomų) statybos darbų sutarčių, kuriose pakloti / rekonstruoti lauko vandentiekio ir / ar nuotekų komunaliniai tinklai, skaičius (0,80), tinkamai įvykdytų (vykdomų) nuotekų valymo įrenginių statybos darbų skaičius (0,10), vidutinė metinė vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų ir / ar nuotekų valymo įrenginių statybos ir montavimo darbų apyvarta (0,1) ir kt.), todėl ieškovė, savo srities profesionalė, turinti ne mažą patirtį viešuosiuose pirkimuose, nuo minėtų sąlygų paskelbimo – 2016 m. rugpjūčio 24 d. – todėl šis, be kita ko, patyręs asmuo, be atskiro perkančios organizacijos komisijos išaiškinimo turėjo ir galėjo suvokti, kad sąlygose nėra numatytos minėtų atrankos kriterijų reikšmių maksimalios ribos, už kurias duodami balai, jog pastarosios galimai prieštarauja bendriesiems VPĮ principams ir tokiu būdu pažeidžia jos teises.
  6. Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą terminą pretenzijai pareikšti, tačiau turėdama omenyje tai, kad minėtas terminas nėra naikinamasis, šios kategorijos bylose vyraujantį viešąjį interesą, nagrinėjamo klausimo aktualumą bei apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, jog nagrinėjami klausimai yra itin svarbūs nustatant laimėtoją riboto konkurso būdu vykdomame pirkime, – šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl teisėjų kolegija šį terminą atnaujina (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

14Dėl ginčo esmės

  1. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad tik nustačius maksimalias visų pirkimų dalių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo ribas būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jas nustačius rezultatas būtų priešingas – suvienodėtų tiekėjų galimybės, būtų ribojama jų konkurencija, atimama galimybė daliai tiekėjų, atitinkančių minimalias ribas, dalyvauti konkurse. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, nurodė, kad priešingai nei sprendė teismas, maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų ribų nustatymas niekaip neriboja tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, galimybės dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad teismas nevertino jos argumentų, jog nenurodžius maksimalių reikšmių, kurias tiekėjui pasiekus, jam skiriamas maksimalus to kriterijaus balas ir papildomi balai neskiriami, pažeidžiamas proporcingumo principas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  2. Prieš pradedant nagrinėti minėtus apeliantės skundo argumentus pažymėtina tai, kad pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausiai ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis šių reikalavimų: 1) turi būti užtikrinta reali konkurencija; 2) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys; 3) jie turi būti nustatyti šio įstatymo 35-38 straipsnių pagrindu. Kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pirkimo sąlygos, kuriose nenustatytos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios ribos, užtikrina realią jų konkurenciją, o maksimalių ribų nustatymas užkirstų galimybę tiekėjams, atitinkantiems minimalias ribas, dalyvauti konkurse.

    15

  4. Teisėjų kolegija, pagrįsdama minėtą savo išvadą, visų pirma pažymi tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės pasirinkto pirkimo būdo, kuris, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė šalys, pasirenkamas siekiant sudaryti pirkimo sutartį su itin aukštos kvalifikacijos tiekėjais. Antra, pagal visų pirkimo dalių P1–P3 kvalifikacinės atrankos kriterijus didžiausias lyginamasis svoris suteikiamas P1 kriterijui, t. y. per paskutinius 5 metus tinkamai įvykdytų statybos darbų sutarčių, kuriose pakloti / rekonstruoti lauko vandentiekio ir / ar nuotekų komunaliniai tinklai, skaičius (I pirkimo dalis – 0,8; II-IV – 0,9), tuo tarpu P2 kriterijui – vidutinė tiekėjo apyvarta atliekant minėtus darbus per paskutinius penkerius metus, mažesnė dalis (I pirkimo dalis – 0,2; II-IV – 0,1). Trečia, kaip matyti iš visų pirkimo dalių 7.7.1 punktų kiekvieno, kandidato vertinamo kriterijaus santykinė reikšmė apskaičiuojama pagal formulę, kurios viena iš dedamųjų reikšmių – didžiausia iš visų kandidatų nurodytų vertinamo kriterijaus reikšmė (Pi, max), t. y. į formulę įrašoma didžiausias iš tiekėjų nurodytųjų tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius / darbų apyvarta. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes sutinka su apeliante, kad nenustačius maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo reikšmių (maksimalaus vertintinų sutarčių skaičiaus / apyvartos) nebus tinkamai įgyvendintas minėtas riboto viešojo konkurso tikslas, nes kelių rinkos dalyvių nurodyti kvalifikaciniai atrankos kriterijai iš esmės atims galimybę į tolimesnį etapą patekti mažesniems, bet pakankamai kvalifikuotiems, patikimiems rinkos dalyviams, ir tokiu būdu apribojama galimybė gauti ne tik kokybišką paslaugą, bet ir užtikrinti racionalų tam skirtų lėšų panaudojimą (VPĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 47 straipsnio 2 dalis).
  5. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėtos pirkimo sąlygos prieštarauja lygiateisiškumo, proporcingumo principams. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad, kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, bet koks pirkimo objektas turi turėti prikimo ribas, nuo kurios tiekėjas galėtų būti laikomas pakankamai geru ir jos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į viešojo pirkimo objekto kainą. Todėl nenustačius maksimalių atrankos kriterijų reikšmių, kurias pasiekus, skiriamas maksimalus kriterijaus balas ir papildomai balai nebeskiriami, iš tiesų susiklostytų situacija, kuomet pirkimo objektas ženkliai viršytų tiekėjų nurodytus kvalifikacinius kriterijus, t. y. nustatytieji kriterijai būtų neproporcingi pirkimo objektui (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  6. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, kad nustačius maksimalias atrankos kriterijų vertinimo ribas būtų ribojama tiekėjų konkurencija, jie konkuruotų tik laike. Nagrinėjamu klausimu pažymėtina tai, kad, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančiame VPĮ numatytas tik imperatyvas dėl kviečiamų tiekėjų minimalaus skaičiaus, tačiau maksimali riba nėra nustatyta (VPĮ 47 straipsnio 3 dalis), todėl net ir susiklosčius situacijai, jog kvalifikacinius reikalavimus atitiktų daugiau nei 5 kandidatai, įstatymas nedraudžia į kitą etapą kviesti juos visus, ir tai, net gi priešingai – padėtų užtikrinti minėtų viešojo pirkimo tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo klausimu savo poziciją yra išdėsčiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo Rekomendacijoje dėl riboto konkurso būdo pasirinkimo tikslingumo ir tiekėjų kvalifikacinės atrankos (http://vpt.lrv.lt/lt/konsultacine-medziaga/perkanciosioms-organizacijoms/del-riboto-konkurso-budo-pasirinkimo-ikslingumo-ir-tiekeju-kvalifikacines-atrankos), kurioje nurodė, jog jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų nei buvo numatyta kviesti pasiūlymams pateikti, perkančioji organizacija turėtų kviesti juos visus surinkusius maksimalų balų skaičių. Nors naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį, ir atsižvelgiant į tai, šalys negali pateisinti ginčijamų Konkurso sąlygų vien tik VPT rekomendacijų nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimtas civilinėse bylose e3K-3-1-969/2017; e3K-3-2-248/2017), tačiau būtent nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo priešingai išvadai – sutikti su atsakovės pozicija minėtu klausimu (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
  7. Atskirai pažymėtina tai, kad šiuo klausimu savo poziciją yra išdėsčiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, – valstybės institucija, kuriai VPĮ yra uždėjęs prievolę įgyvendinti pirkimų politiką, atlikti jų priežiūrą (VPĮ 90 straipsnis); vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius; teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais etc. (VPĮ 91 straipsnis).
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiamos pirkimo sąlygos yra teisėtos. Nors apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme formuluodama reikalavimą prašė minėtas sąlygas pakeisti, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus pažeidimus bei vadovaudamasi CPK 4238 straipsnio 2 dalimi, minėtos sąlygos pripažintinos negaliojančiomis, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtinas naujas – ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintini negaliojančiais viešojo pirkimo „Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Mažeikių mieste ir rajone“ I, II, III bei IV pirkimo dalių 7.5 punktai.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės patenkinus ieškinį ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Gensera“, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio (po 217 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą), todėl jis priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra iš esmės patenkintas, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), todėl jas priteisia ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

19Ieškinį patenkinti.

20Pripažinti negaliojančiais viešojo pirkimo „Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Mažeikių mieste ir rajone“ I, II, III bei IV pirkimo dalių 7.5 punktus.

21Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ (juridinio asmens kodas 166486116) 434 Eur žyminio mokesčio.

22Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ (juridinio asmens kodas 166486116) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai