Byla 2A-168-232/2015
Dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU ieškinį atsakovui UAB „Litectus“, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

2I.GINČO ESMĖ.

3Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 691 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovas buvo sudaręs turto draudimo sutartį (toliau tekste ir ginčo sutartis) su trečiuoju asmeniu byloje AB „Šiaulių bankas“, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas esantis biuro patalpose Respublikos g. 6, Telšiuose (toliau tekste ginčo patalpos). 2012-05-27 draudėjo turtas buvo aplietas dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio antrajame namo kuriame yra ginčo patalpos aukšte todėl ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, išmokėjo 12 691 Lt draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš patalpų savininko UAB „Litectus“, neprižiūrėjusio savo inžinierinės sistemos.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pagal UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudarytą draudimo sutartį baldai nebuvo apdrausti. Baldų negalima prilyginti investicijai, todėl ieškinys atmestinas. Nurodė, kad už patalpų remonto darbus būtinus pašalinant užliejimo pasekmes atsakovas tiesiogiai moka AB „Šiaulių bankas“ pagal pateikiamas sąskaitas, pagal įrodančias žalą.

5Trečiasis asmuo „Šiaulių bankas“ atsiliepime patvirtino jog ieškovas yra atlyginęs žalą, sumokėdamas draudimo išmoką ir prašė ieškinį tenkinti.

6II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas iš į ginčo įmonių turto draudimo sutarties (b.l.7-14) nustatė, kad minėta sutartimi buvo apdrausti pastatai, įranga, atsargos. Pagal lentelę Telšių filiale (Respublikos g. 6, Telšiuose) buvo apdraustos investicijos į patalpas, technika, nešiojamieji kompiuteriai, signalizacija (b.l.13), o baldai nebuvo apdrausti. Kadangi baldai minėtoje sutartyje į draudžiamų daiktų sąrašą nebuvo įtraukti ieškinį atmetė, nes laikė, kad ginčo draudimo sutartimi baldai nebuvo apdrausti. Pažymėjo, kad ginčo sutarties priede Nr.1 baldai yra nurodyti kaip draudimo objektas (b.l.8), apdraudžiami visa verte pagal buvimo vietą nurodytą priede Nr.2. Pateiktame priede Nr.2 T. K. aptarnavimo skyrius (toliau tekste KAS) ginčo patalpose, baldai neapdrausti jokia pinigų suma (b.l.13). Baldai buvo pirkti 2003 metais (b.l.26-28), jie yra susidėvėję per 9 metus. Teismas nurodė, kad CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Iš teismui pateiktų ieškovo įmonių turto draudimo taisyklių 2.3.2. ir 2.3.4. punktų (b.l.79) matyti, kad baldai priskiriami prie įrengimų, o ne prie investicijų į patalpas. Teismas, ieškinį atmetė laikydamas jog ieškovas siekia prisiteisti žalą už sugadintus neapdraustus baldus neįrodęs žalos dydžio, nes naujų baldų kaina negali teisingai atspindėti žalą padarytą sugadinus 2003 metais pirktus ir eksploatuotus baldus.

9III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą, priimti naują sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo prašomą žalos sumą. Nurodė jog pirmosios instancijos išvada, kad baldai nebuvo apdrausti neteisinga, nes 2011 10 05 išrašyto draudimo liudijimo priede Nr.13377374 1 skirsnyje „Apdrausti objektai“ nurodyta jog sutartimi apdrausti pastatai, statiniai, įranga investicijos papildomi nuostoliai ir išlaidos ir atsargos, o buvę baldai buvo priskirti investicijoms į patalpas. Šią aplinkybę grindė naujai apeliacinės instancijos teismui teikiamu draudėjo AB „Medicinos bankas“ raštu, kuriame patvirtinama jog draudėjas sudarydamas draudimo sutartį pageidavo ir tikėjosi jog bus apdraustas visas esantis turtas tame tarpe ir baldai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškinio byloje pateiktas įmonių turto draudimo taisykles, nepagrįstai nurodė jog pagal Taisyklių 2.3.2 ir 2.3.4 punktus baldai priskiriami ne prie investicijų į patalpas, o prie įrengimų. Pagal taisyklių 2.3.4 punktą esamos investicijos į apdraustas patalpas gali būti apdraustos tik tuo atveju kai draudėjas yra nuomininkas, o nagrinėjamu atveju patalpos priklausė atsakovui, o draudėjas AB Šiaulių bankas buvo patalpų nuomininkas, todėl jo investicijos į baldus buvo tinkamai apdraustos. Draudimo sutarties vienodai suprato ir aiškina sutarties sąlygas, todėl ta aplinkybė, kad šios sąlygos neaiškios ne sutarties šalims neturi reikšmės, nes remiantis CK 6. 193 straipsnio nuostatomis aiškinant sutartis turi būti nustatinėjama tikroji sutartį sudariusių šalių valia. Šiuo atveju abi sutarties šalys vienodai suprato jog terminas investicija į patalpas apima ir investiciją į baldus. Draudėjas įvykus įvykiui pranešimu apie įvykį kreipdamasis dėl draudimo išmokos į nuostolius įtraukė ir baldus, o draudikas į prašomą išmoką išmokėjo. Tai pat pažymėjo jog teismas atsisakęs pripažinti, kad baldai buvo įtraukti į draudžiamo turto sąrašą, nepagrįstai ieškinio netenkino bendraisiais CK 6.50 straipsnio pagrindais, kuriais ieškovas taip pat rėmėsi nurodydamas, kad turi teisę į nuostolių atlyginimą, kaip asmuo įvykdęs prievolę už skolininką, nes jeigu turtas ir nebūtų apdraustas atsakovui vis tiek būtų kilusi prievolė atlyginti užliejimu padarytus nuostolius nuomininkui AB „Medicinos bankas“. Teismas taip pat atmetė sprendimo teiginį jog byloje neįrodytas žalos dydis neatsižvelgta į baldų nusidėvėjimą. Žalos dydis buvo pagrįstas į bylą pateiktu UAB „Ergolain“ pasiūlymu dėl baldų įsigijimo, sąskaitomis faktūromis bei nuotraukomis, įrodymais patvirtinančiais jog pasiūlyme įvardijamais baldais AB „Medicinos bankas naudojosi ir iki užliejimo. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad baldai buvo nusidėvėję.

11Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti nurodė, kad teismas turėtų atsisakyti priimti teikiamus naujus įrodymus. Nurodė jog teismas nepagrįstai baldus priskyrė investicijoms į patalpas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus pagrįstai sprendė jog remiantis turto draudimo sutarties priedu Nr. 2, užliejimo metu ginčo patalpose buvę baldai buvo neapdrausti. Teismas teisingai konstatavo jog vadovaujantis taisyklių 2.2.2. ir 2.3.4.punktais baldai priskirtini prie įrengimų, o ne prie investicijų į patalpas. Priedo prie sutarties Nr.1, pirmame skyriuje baldai taip pat priskiriami prie įrangos, be to pagal taisyklių 10.8. ir 10.8.1. punktus numatančius, kad jeigu buvo draustos esamos investicijos į patalpas jos turi būti padarytos draudimo sutarties galiojimo metu, tuo tarpu užlieti baldai buvo įsigyti dar 2003 metais. Draudimo sutarties priedo Nr. 27 l. 4 eilutėje nurodyta jog apdraudžiama: investicijos į patalpas, orgtechnika, nešiojama kompiuterinė technika ir signalizacijos. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinosi tikruosius draudimo sutarties šalių ketinimus, nepagrįsti, nes aplinkybės pagrindžiančios draudimo šalių ketinimus nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, o įrodymus, kuriuos ieškovas pateikė su apeliaciniu skundu jis galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Ieškovas nepateikė ir trečiajam asmeniui padarytos žalos faktą bei žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Ieškovas žalos apskaičiavo pagal trečiajam asmeniui pateikto pasiūlymo naujų baldų kainą neatsižvelgė į jų nusidėvėjimą, todėl nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, kad atlyginama turi būti reali žala, o kai atlyginama žala viršija tikrąją vertę nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja, kad turėtų būti skaičiuojama atkuriamoji daiktų vertė, kaštai kurie reikalingi atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Pažymėjo kad dokumentai rodo jog dalis užlietuose patalpose buvusių daiktų buvo įsigyti dar 2003 metais todėl apskaičiuojant padarytą žalą turėjo būti atsižvelgta į daiktų likutinę vertę. Pagal Pelno mokesčio 1 priedėlį baldų, išskyrus naudojamų viešbučių veiklai nusidėvėjimo normatyvas yra 6 metai. Todėl baldai buvę užlietoje patalpoje laikytini visiškai nusidėvėjusiais, o ta aplinkybė, kad ieškovo turtas, draudimo sutartyje buvo įvertintas neatsižvelgiant į nusidėvėjimo vertę, kurios reikėti įsigyti naujus įrengimus nesukelia atsakovui pareigos apmokėti naujų daiktų vertę, nes atsakovas nėra draudimo sutartinių santykių dalyvis, todėl prievolė atlyginti žalą jam kyla pagal deliktinę atsakomybe reguliuojančias įstatymo nuostatas, kurias apskaičiuodamas teismas tinkamai pritaikė. Ieškovas yra draudimo srities profesionalas todėl laikytina jog apdrausdamas 10 metų senumo neva esamas investicijas į patalpas pilna atkūrimo verte, prisiėmė sau tokio sprendimo riziką, kurios atsakovas neprivalo prisiimti. Trečiasis asmuo AB „Medicinos bankas su apeliacinio skundo argumentais sutiko nurodė jog žala įvyko trūkus vandentiekio vamzdžiui ir nuomojamą patalpą pirmajame aukšte užliejus vandeniui dėl ko patalpose nebegalima buvo atlikti klientų aptarnavimo veiklos, teko keisti įrangą baldus remontuoti patalpas. Žalos dydis neskaitant negautų pajamų sustabdžius KAS veiklą sudarė 67 259 Lt. Dalį nuostolių sudarančią 28 459,65 yra atlyginęs atsakovas. Ieškovas yra sumokėjęs 15 823,65 draudimo išmoką, todėl pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš vandentiekio avarijos kaltininko atsakovo.

12IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14Byloje kilęs ginčas tarp draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui patalpų užliejimui, trečiuoju asmeniui byloje įtrauktam draudėjui, patalpų nuomininkui vykdžiusiam savo bankinę veiklą iš atsakovo (patalpų savininko) nuomotuose patalpose ir atsakovo kaips patalpų savininko, atsakingo už užliejimu padarytą žalą. Taigi Ginčas vyksta dėl draudiko sumokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti žalos atlyginimo (subrogacijos) iš už žalą atsakingo asmens pagal CK 6,1015 straipsnio 1 dalį.

15Reikia pažymėti, kad byloje atsakovas neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų pripažįsta ir savo kaip patalpų savininko atsakomybę ir yra atlyginęs žalos dalį, kurios neginčija, tačiau nesutinka su ieškiniu, nes jo manymu būtent ieškovas nėra įrodęs realios žalos dydžio, pateikęs tinkamų žalos apskaičiavimų, taip pat teigia jog baldai draudimo sutartimi iš viso nebuvo apdrausti.

16CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Pažymėtina, kad nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) praktikoje dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygų akcentuojama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

17CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). (LAT 2012 12 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas neneigia savo kaip patalpų savininko kaltės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp galimai užliejimu galėjusios atsirasti žalos, tačiau jis ginčija realios žalos padarytos trečiajam asmeniui dydį, kuris nėra tapatus ieškovo išmokėtai draudimo išmokai. Draudimo išmokos dydį apsprendžia draudimo sutarties šalių, šiuo atveju ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta draudimo sutartis įforminta išduodant draudimo liudijimą pagal atitinkamas draudimo taisykles. Todėl draudiko išmokos dydį apsprendžia tarp draudėjo ir draudiko minėtos sutarties sąlygos, iš sutarties kylantys įsipareigojimai šiuo atveju draudiko pareiga išmokėti atitinkamo dydžio draudimo išmoką, kurie negali būti besąlygiškai perkelti asmenims nesantiems šių sutartinių santykių dalyviais. Todėl draudikas išmokėjęs draudimo išmoką subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens atsistoja į draudėjo vietą deliktiniuose santykiuose su žalą padariusiu asmeniu dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens, veiksmus, asmens kaltę realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (LAT 2010 04 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

18Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 11 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2009 07 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 12 07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2010 03 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 04 12 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese pagal įtvirtintą procesinį teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką pasižymi tuo, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada kai įrodymų visuma leidžia teigti jog labiau tikėtina kurį nors faktą aplinkybe buvus (LAT 2001 03 26nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; kt.)

19Šioje byloje žalos dydį ieškovas įrodinėja sugadintų baldų nuotraukomis, bei (b.l. 17-20, 99-105), sąskaitomis faktūromis, patvirtinančiomis tik faktą jog trečiasis asmuo 2003 metais balandžio gegužės mėn. buvo įsigijęs biuro baldų (b.l. 76-78) taip pat UAB Ergolain pasiūlymu trečiajam asmeniui įsigyti biuro baldus. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo išvada jog šie pateikti į bylą įrodymai nėra pakankami ieškovo nurodytam žalos dydžiui įrodyti yra teisinga. Ieškovas nėra pateikęs akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadintų daiktų kiekį, nei žalos paskaičiavimo, kuriame būtų atsižvelgta į šių daiktų nusidėvėjimo laipsnį, nei įrodymų apie minėtų daiktų rinkos vertę atsižvelgiant į jų įsigijimo datą, nei bent jau jų likutinę vertę patvirtinančių dokumentų. Todėl ieškovas nėra įrodęs vienos iš sąlygų, be kurių negalima deliktinė atsakomybė. Tuo tarpu draudimo santykių specifika lemia tai, kad draudimo išmokos dydį lemia, šalių suderėtos sąlygos, kurios priklauso nuo draudiminio įvykio rizikų, nuo draudimo įmokų dydžio draudžiamo turto masto ir kt. Todėl laikytina, kad ieškovas būdamas savo srities specialistas, verslininkas, sudarydamas ginčo draudimo sutartį ir apdrausdamas turtą nauja verte, o ne likutine ar kitokia verte, įvertino visas galimas rizikas tinkamai apskaičiavo draudimo įmokas, ir veikė savo rizika.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.GINČO ESMĖ.... 3. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 691 Lt žalos atlyginimo. Nurodė,... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje prašė ieškinį... 5. Trečiasis asmuo „Šiaulių bankas“ atsiliepime patvirtino jog ieškovas... 6. II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas iš į ginčo įmonių turto draudimo sutarties (b.l.7-14) nustatė,... 9. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti... 12. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje kilęs ginčas tarp draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką įvykus... 15. Reikia pažymėti, kad byloje atsakovas neginčija nei paties įvykio, nei savo... 16. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 17. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 18. Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą... 19. Šioje byloje žalos dydį ieškovas įrodinėja sugadintų baldų... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti...