Byla 2A-752/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliasis tiltas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-2061-431/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliasis tiltas“ dėl sutarties nutraukimo bei įskaitymo pripažinimo neteisėtais, avanso grąžinimo bei palūkanų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliasis tiltas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Vestus“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Vestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti atsakovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ 2008-11-12 atliktą vienašalį 2007-11-29 šalių sudarytos preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu; pripažinti atsakovo 2008-11-12 atliktą 773 935 Lt avanso sumos įskaitymą kaip baudos pagal 2007-11-29 šalių sudarytą preliminariąją sutartį neteisėtu; priteisti iš atsakovo 773 935 Lt negrąžintą avansą ir 32 350,48 Lt palūkanų. Nurodė, kad 2007-11-29 šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti trijų aukštų biuro pastatą su balkonu/lodžija/terasa su pilna apdaila, dalį požeminės automobilių saugyklos, esančios antrame aukšte po žeme bei sandėliuką antrame aukšte. Atsakovas įsipareigojo iki 2008-06-30 pabaigti patalpų statybos darbus, taip pat gerbūvio sutvarkymą ties biuro pastatu iš fasadinės pusės ir raštu informuoti ieškovą apie darbų pabaigą, numatomą statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo datą ir numatomą pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą. Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti per 10 darbo dienų nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Ieškovas sumokėjo atsakovui sutartimi numatytą 773 935 Lt avansinį mokėjimą, kuris turėjo būti įskaitomas į bendrą patalpų/turto pirkimo-pardavimo kainą. 2008-06-30 patalpų/turto statybos darbai nebuvo pabaigti. Tą pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad patalpų/turto statybos darbai buvo baigti 2008-09-19. Pagal preliminariosios sutarties 3 straipsnio l dalies 3 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki numatomos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datos pateikti ieškovui patalpų/turto VĮ Registrų centro nuosavybės pažymėjimą su įregistruotu pastato baigtumu ne mažesniu nei 98 procentai. Tačiau trijų aukštų biuro pastatas nebuvo įregistruotos VĮ Registrų centre kaip atskiras suformuotas turtinis vienetas su baigtumu ne mažesniu kaip 98 procentai. Taigi 2008-09-19 patalpų/turto statybos darbai nebuvo laiku pabaigti, kas rodo atsakovo kaltę dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, ieškovas 2008-10-24 atsakovui išsiuntė raštą su reikalavimu grąžinti 773 935 litų avanso sumą. Tačiau atsakovas į ieškovo reikalavimą grąžinti avansą nereagavo ir 2008-11-04 atsiuntė ieškovui raštą, kuriuo pranešė apie ketinimą nutraukti preliminariąją sutartį nuo 2008-11-12 preliminariosios sutarties 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, neva ieškovas ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 2008-11-12 atsakovas atsiuntė ieškovui raštą, kuriame patvirtino, kad vienašališkai nutraukia preliminariąją sutartį nuo 2008-11-12 ir įskaito 773 935 litų ieškovo sumokėtą avansą kaip baudą. Ieškovas ne atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kaip nurodo savo raštuose atsakovas, o ji nebuvo sudaryta iki 2008-06-30 dėl atsakovo kaltės. Ieškovas visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį vykdė tinkamai. Kadangi pagrindinė pirkimo-padavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo, o ne ieškovo kaltės, ir atsakovo atliktas vienašalis preliminariosios sutarties nutraukimas bei įskaitymas yra neteisėti, tai vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, atsakovas nebeturi jokio pagrindo laikyti ir negrąžinti ieškovo atsakovui sumokėtos 773 935 Lt avanso sumos. Atsakovas privalėjo grąžinti šią sumą ieškovui nedelsiant po 2008-06-30, kai nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

5Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 153 119,72 Lt už atliktus papildomus darbus, priteisti iš ieškovo 4 327 350 Lt negautų pajamų už pastato nuvertėjimą bei priteisti iš ieškovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėliau atsakovas atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovo 4 327 350 Lt negautų pajamų už pastato nuvertėjimą. Nurodė, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas niekada nevengė sudaryti sutarties, norėjo įgyvendinti savo ketinimą parduoti pastatą ir buvo pasiruošęs pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl prievolės neįvykdymo sutartyje nustatytu terminu nėra, nes ginčo pastato statybos darbai užsitęsė dėl trečiųjų asmenų t. y. generalinio rangovo UAB „Constructus“ kaltės. UAB „Vestus“ buvo žinomos aplinkybės dėl užsitęsusių statybos darbų. Ieškovas nuolat lankydavosi statybos objekte, iki pat 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos duodavo nurodymus darbų vykdytojams, nei raštu nei žodžiu nereiškė jokių pretenzijų dėl statybos darbų terminų, tokiu savo elgesiu ieškovas sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pirkimo-pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta. Ginčo patalpos turėjo būti parduodamos su pilna apdaila, patalpų medžiagų ir darbų įrengimo specifikacija buvo numatyta sutarties priede Nr. 3. Tuo tikslu ieškovas 2007-12-27 pateikė patvirtintą interjero techninį projektą, pagal kurį atsakovo pasamdytas rangovas UAB „Constructus“ pradėjo įrenginėti biuro patalpas. Ieškovo pateiktas interjero projektas padidino samdomo rangovo darbų apimtis, nes jame buvo numatyti papildomi darbai, kurių nenumatė techninis projektas. Dalį minėtų papildomų darbų išlaidų pripažino ieškovas, kitas išlaidas šalių sutarimu prisiėmė atsakovas. 2008-06-30 pagal ieškovo atliktą turto vertinimo ataskaitą ir turto apžiūros aktą, perkamų biuro patalpų baigtumas siekė 85 proc., o 2008-10-30 biurų patalpos buvo priduotos Valstybinei komisijai ir yra pripažintos tinkamomis naudoti bei 2008-10-31 užregistruotos VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumu. Ieškovui pranešus, kad jis neketina pirkti nei preliminariojoje sutartyje numatyto turto, nei vėliau derintos galimybės įsigyti tik trečiojo biuro patalpų aukšto patalpas, nes negavo finansavimo iš kredito įstaigų, bei pareikalavus grąžinti sumokėtą avansą, po šalių susirašinėjimo, 2008-11-12 raštu Nr. 08-245 ieškovui buvo pranešta, kad vadovaujantis sutarties 11.2.3. punktu nuo 2008-11-12 vienašališkai nutraukiama 2007-11-29 sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, o pagal sutarties 3.1.1. punktą sumokėtas avansas užskaitomas kaip bauda. Atsakovui padaryta žala dėl atsisakymo pirkti biuro patalpas sudaro žymiai didesnę sumą, nei užskaitytas avansas kaip bauda, nes atsakovas minėtą objektą atsisakė parduoti kitiems potencialiems pirkėjams ir nuomininkams. Visas biuro patalpas išsinuomoti 15 metų terminui ketino AB SEB bankas. Ieškovui atsisakius pirkti patalpas, AB SEB bankui nuomos pasiūlymas jau buvo neaktualus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu: priėmė atsakovo atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimo priteisti 4 327 350 Lt ir bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė; ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 12 319 Lt žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovo 8 892 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė atsakovui iš ieškovo 9 680 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2007-11-29 šalys sudarė preliminariąją statomų biuro pastatų ir automobilių stovėjimo vietų požeminėje saugykloje pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/29, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti už šioje sutartyje nustatytą kainą bei šioje sutartyje numatyta tvarka, terminais ir sąlygomis aprašytą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Preliminariojoje sutartyje nebuvo aiškiai ir vienareikšmiškai įvardintas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau nurodytos aiškios datos, iki kurių konkrečius veiksmus, susijusius su statybos darbų pabaiga, atliktų statybos darbų pridavimu, statybos darbų atlikimu ir numatomu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu turėjo atlikti pardavėjas ir atitinkamai pirkėjas. Esama situacija sudarė prielaidas sutarties šalims skirtingai aiškinti sutarties turinį bei atitinkamai skirtingai traktuoti šalių prisiimtų įsipareigojimų savalaikį įvykdymą ar neįvykdymą, dėl ko kilo nagrinėjamas ginčas. CK 6.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal Preliminariosios sutarties 6.1. punktą numatoma patalpų/turto statybos darbų pabaiga – 2008-06-30, pagal 6.2. punktą numatomas administracinės dalies (banko ir biuro patalpų) teikimas Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – 2008-07-02, pagal 6.3. punktą automobilių stovėjimo vietų teikimas Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – 2009-03-15, pagal 6.13. punktą gerbūvis ties biuro pastatu iš fasadinės pusės numatomas baigti iki 2008-06-31, galutinis teritorijos sutvarkymas, gatvių ir šaligatvių dangų užbaigimas numatomas iki 2009-06-31. Visos šios sutarties 6 punkto sąlygos nustatė numatomus statybos darbų pabaigos terminus ir jų atlikimo patvirtinimus. Teismo teigimu sutarties 6 punkte nustatyti terminai, visos sutarties sąlygų kontekste, negali būti vertinami, kaip pagrindinės sutarties sudarymo terminai, nes po šių terminų numatyti kiti šalių prisiimti įsipareigojimai, kurie objektyviai negali būti atlikti prieš statybos darbų pabaigą. Atlikęs patalpų statybos darbus, pardavėjas turėjo raštu informuoti pirkėją apie darbų pabaigą, numatomą statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo datą ir numatomą pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą (6.6.p.). Kaip matyti iš 6.7.- 6.12. punktų, minėto akto pasirašymas buvo siejamas su pirkėjo teise apžiūrėti pastatytą perkamą turtą ir pareikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir jų atitikimo norminių aktų reikalavimams, pardavėjo pareiga ištaisyti esamus statybos darbų trūkumus per atskirai nustatomus terminus, už kurių nesilaikymą kaltajai šaliai taip pat buvo numatytos netesybos (8.2.p.). Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti per 10 darbo dienų nuo patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto (statybos darbų priėmimo-perdavimo akto) pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Pagal minėtas preliminariosios sutarties sąlygas pagrindinės sutarties pasirašymo data tampa neatsiejamai priklausoma nuo patalpų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, o pastarojo pasirašymas priklauso nuo atliktų patalpų statybos darbų atlikimo pabaigos datos, todėl teismas vertino, kad šis terminas ne atsitiktinai buvo nustatytas kaip numatomas, nes atskiri terminai galėjo priklausyti pagal sutarties sąlygas tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovo atliekamų veiksmų. Teismo teigimu, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, kai pagrindinės sutarties pasirašymo metu turėjo būti pasirašomas ir patalpų priėmimo perdavimo aktas, patvirtinantis nuosavybės teisės perėjimą pirkėjui (7.2.,7.3.p.), o pirkėjui turėjo būti parduodamos priduotos patalpos, atlikus pilną apdailą (2p.,3.1.2.p.), realiu ir aiškiai apibrėžtu terminu, iki kurio pardavėjas turėjo įvykdyti visus savo prisiimtus įsipareigojimus, laikytinas preliminariosios sutarties 1.1.5. punkte nurodytas terminas, pagal kurį pardavėjas įsipareigojo, pilnai užbaigus statybos ir apdailos darbus, patalpas/turtą priduoti Valstybinei komisijai, gauti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir jį įregistruoti nustatyta tvarka VĮ Registrų centre iki 2009-12-31, tik atlikus minėtus veiksmus ir pateikus pagrindinę sutartį tvirtinančiam notarui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, būtų įvykdytos preliminariosios sutarties 2.1.-2.4. punktų, 7.3-7.4 punktų sąlygos. Pagal CK 4.49 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į būsimą daiktą, jeigu jis yra registruotinas, negali sutartimi būti perleista iš anksto, todėl teismo manymu, tai taip pat sudaro pagrindą aiškinti, kad sutarties sąlygos dėl darbų atlikimo patvirtinimo (6p.) negalėjo būti suprantamos kaip terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, net jeigu prie šių terminų būtų pridedami sutarties 7.1. punkte nurodyti terminai. Logiškas preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimas, kad 7.1. punkte nurodyti terminai, kaip terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, skaičiuotinas nuo 2009-12-31, tai reikštų, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo 2010-02-12 (skaičiuojant tik darbo dienas). Taip pat teismas nurodė, kad pagal CK 6.165 str. 3 d. terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra 2008-11-29. Pagal byloje pateiktus įrodymus dėl preliminariosios sutarties vykdymo nustatyta, kad negyvenamųjų administracinių patalpų Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-266-(14.7) buvo išduotas 2008-10-30, o trijų aukštų biuro pastato kiekvienas aukštas buvo įregistruotas atskiru turtiniu vienetu su atskiru unikaliu numeriu (pagal sutarties 1.1.6. punktą) 100 % baigtumu 2008-10-31. Patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas paruoštas 2008-09-19. Teismo teigimu, nenagrinėjant tarp šalių kilusio ginčo dėl šio akto išsiuntimo ir jo gavimo aplinkybių, iš ieškovo 2008-11-17 rašto matyti, kad ieškovui neabejotinai jau buvo žinoma apie atsakovo paruoštą aktą iš atsakovo 2008-11-04 rašto. Teismas vertino, kad ieškovas turėjo realią galimybę susipažinti su šiuo aktu bei jį pasirašyti (arba pareikšti atitinkamas pretenzijas dėl darbų kokybės), ir, jeigu būtų siekęs pagrindinės sutarties pasirašymo, net po 2008-11-04 per 10 dienų turėjo galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, kuri būtų buvusi sudaryta nepraleidžiant įstatyme numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. 2008-11-29, tačiau ieškovas dar 2008-10-24 raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2008-11-04 grąžinti 773 935,35 Lt sumą, sumokėtą kaip avansą pagal preliminariąją sutartį, tuo neabejotinai nurodydamas, kad nesirengia sudaryti pagrindinės sutarties pagal preliminariosios sutarties sąlygas, šios savo pozicijos nepakeitė ir tada, kai buvo dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos informuotas tiek apie pastato pridavimą, tiek apie jo įregistravimą. Tokius ieškovo veiksmus teismas kvalifikavo kaip sutarties atsisakymą pagal preliminariosios sutarties 11.2.2. punktą, o ieškovui aiškiai išdėsčius savo poziciją dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, ji buvo vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovas teisėtai nutraukė preliminariąją sutartį. 2008-11-04 raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2008-11-12 vienašališkai nutrauks preliminariąją sutartį, vadovaudamasis sutarties 11.2.3. punktu, 2008-11-12 raštu atsakovas pranešė apie sutarties nutraukimą ir sumokėto avanso kaip baudos įskaitymą pagal sutarties 3.1.1. punktą. Preliminariosios sutarties 11.2.3. punktas numatė galimybę nutraukti sutartį pardavėjo iniciatyva ne teismo tvarka, jeigu pirkėjas ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pardavėjui nutraukus sutartį šiuo pagrindu, sutarties 3.1. punkte nurodyta ir pirkėjo pardavėjui sumokėta suma lieka pardavėjui, kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Tokias pačias pasekmes sukelia ir pirkėjo atsisakymas nuo sutarties pagal 11.2.2. punktą. Ieškovui 2008-10-24 pareikalavus grąžinti sumokėtąjį avansą, atsakovas 2008-11-04 raštu nurodė, kad patalpos yra pripažintos tinkamomis naudoti ir įregistruotos 100 proc. baigtumu VĮ Registrų centre, siekdamas bendradarbiauti atsakovas pasiūlė dar kartą susitikti ieškovui patogiu laiku ir taikiai išspręsti susidariusią situaciją, nes priešingu atveju bus pagrindas sutarčiai nutraukti. Ieškovas į minėtą raštą reagavo 2008-11-17 raštu, kuriuo primygtinai ir pakartotinai reikalavo nedelsiant grąžinti sumokėtą 773 936 Lt sumą iki nurodyto termino, nes priešingu atveju gins savo teises įstatymu nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad minėtoji šalių išreikšta valia leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovas neketino toliau vykdyti preliminariosios sutarties sąlygų ir neketino pasirašyti pagrindinės pirkimo-pradavimo sutarties, nors terminas jai sudaryti nebuvo pasibaigęs nei pagal įstatymo nuostatas, nei pagal preliminariosios sutarties sąlygas, o tai suteikė teisę atsakovui nutraukti sutartį. Todėl teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas negalėjo nutraukti jau pasibaigusios preliminariosios sutarties, nes sutartis nebuvo pasibaigusi. Ieškovui neketinant toliau vykdyti preliminariosios sutarties ir pasirašyti pagrindinės sutarties (šios aplinkybės neginčijo ir pats ieškovas), teismo manymu, jos nutraukimas pagal preliminariosios sutarties sąlygas pripažintinas teisėtu, dėl to ieškovo reikalavimas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.62 str. 2 d., atsakovui tektų pareiga grąžinti ieškovui avansu gautus 773 935 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį, tačiau preliminariosios sutarties sąlygomis šalys nustatė, kad 3.1.1. punkte nurodyta ir pirkėjo sumokėta suma bus įskaitoma į pagrindine sutartimi parduodamo turto kainą, o jei preliminarioji sutartis bus nutraukta arba nebus sudaryta pagrindinė sutartis, tai sumokėtoji avansu suma bus laikoma bauda ir susitarimo neįvykdžius pirkėjui – jis praranda sumokėtą sumą, susitarimo neįvykdžius pardavėjui – jis grąžina pirkėjui sumokėtą sumą ir papildomai jam sumoka tos sumos dydžio baudą. Šalys, vykdydamos pasirašytą sutartį, bendradarbiavo beveik metus laiko, kai paaiškėjo aplinkybės, jog viena iš sutarties šalių – pirkėjas, neketina sudaryti pagrindinės sutarties. Teismo teigimu, jokie patikimi įrodymai byloje nepagrindžia ieškovo siekio sudaryti pagrindinę sutartį po to, kai buvo paruošti visi sutartimi numatyti būtini dokumentai, leidžiantys nustatyti pagrindinės sutarties sudarymo datą, ieškovas taip pat net neįrodinėjo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų galėjusios nulemti tokį ieškovo apsisprendimą, visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nėra pagrindo mažinti sutartinių netesybų (CK 6.73 ir 6.258 str.). Byloje nustačius, kad ieškovas laikytinas pažeidusiu prievolę, kad jam tenka pareiga mokėti baudą, kad sutartyje numatytas baudos dydis nėra mažintinas, bei nurodžius sumokėto pagal preliminariąją sutartį avanso grąžinimo pagrindus, iš esmės yra priešpriešiniai šalių reikalavimai, kurie teisėtai buvo įskaityti atsakovo pareiškimu. Pagal CK 6.130 straipsnį, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, prievolė baigiasi. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo 2008-11-12 atliktą 773 935 Lt avanso sumos įskaitymą kaip baudą neteisėtu, taip pat atmestinas reikalavimas priteisti iš atsakovo 773 935 Lt negrąžintos avanso sumos bei palūkanas. Teismas taip pat nurodė, kad pareikštu priešieškiniu atsakovas pareiškė, jog ginčo patalpos turėjo būti parduodamos su pilna apdaila, patalpų medžiagų ir darbų įrengimo specifikacija buvo numatyta sutarties priede Nr. 3. Tuo tikslu ieškovas 2007-12-27 pateikė patvirtintą interjero techninį projektą, pagal kurį atsakovo pasamdytas rangovas UAB „Constructus“ pradėjo įrenginėti biuro patalpas. Ieškovo pateiktas interjero projektas padidino samdomo rangovo darbų apimtis, nes jame buvo numatyti papildomi darbai, kurių nenumatė techninis projektas. Pagal ieškovo pateiktą interjero techninį projektą buvo atlikti papildomi darbai už 153 119,72 Lt, kuriuos prašė priteisti. Pagal preliminariosios sutarties 5.3. punktą, pirkėjas turi teisę keisti pateiktą planą aptartose ribose, tačiau tokie pakeitimai turi būti abiejų šalių suderinti raštu. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateiktų minėtą preliminariosios sutarties punktą atitinkančių abiejų šalių pakeitimų suderinimo raštu, vienintelis dokumentas, ant kurio yra abiejų šalių parašai – tai pasiūlymas dėl papildomo aliuminio lango įrengimo biurų patalpose, kuriame aiškiai apibrėžti darbai ir nustatyta kaina, lygi 5 981,82 Lt. Teismo teigimu, vien ta aplinkybė, kad galima matyti pakeitimus, lyginant parengtą interjero projektą ir vėlesnį interjero projektą, kuriame nustatytini tam tikri pakeitimai, dar negali būti vertinamas kaip abiejų šalių susitarimas, nes pakeitimai turėjo atspindėti ir papildomą kainą, o ne tik pakeistus darbus. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka abiejų šalių pasirašytų darbų ir kainų suderinimo dokumentų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atitinkamai pakeisti darbai reikalavo didesnių išlaidų negu darbai, kurie buvo numatyti pirminiuose projektuose. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Esant konstatuotoms aplinkybėms, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pasiliko preliminariojoje sutartyje numatytą baudą, teismas nurodė, kad 5 981,82 Lt nuostoliai įskaitomi į baudos dydį ir atsakovo priešieškinio reikalavimas netenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Ieškovas UAB ,,Vestus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir kurioje buvo nustatyta, kad atsakovas įrodė 5 981,82 Lt papildomas išlaidas, kas sudarė atsakovo nuostolį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o 5 981,82 Lt atsakovo nuostolį laikyti neįrodytu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismo pozicija, kuomet yra analizuojamos tiek sutarties sąlygos, tiek teisės aktų normos dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, yra paremta netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu ir yra nepagrįsta. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus tuo atveju, jeigu preliminariojoje sutartyje nenurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Šalys preliminariosios sutarties 7.1 punkte nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Todėl įstatyminis reglamentavimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino šiuo atveju negalėjo būti analizuojamas.

112. Teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų ir netinkamai aiškino bei taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad sutarties 6 punkte numatyti terminai, visos sutarties sąlygų kontekste, negali būti vertinami, kaip pagrindinės sutarties sudarymo terminai. Preliminariosios sutarties 7.1 punkto nuostata šalys siekė objektyviai apibrėžti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo preliminariojoje sutartyje nurodytos datos pabaigti statybos darbus (2008-06-30). Sisteminė preliminariosios sutarties analizė suponuoja akivaizdžią išvadą, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo 2008-06-30. Be to, preliminariąją sutartį pasiūlė atsakovas, todėl visos abejonės dėl preliminariosios sutarties 7.1 punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsakovo nenaudai. Netesybų preliminariojoje sutartyje numatymas už termino pabaigti statybos darbus pažeidimą tėra šalių sutartas prievolės laiku pabaigti statybos darbus užtikrinimo būdas ir jokiu būdu neparodo tikrosios šalių valios dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad pagrindinės sutarties objektas bus pagal preliminariosios sutarties sąlygas visiškai įrengtos patalpos, kurių įregistruotas baigtumas bus ne mažesnis nei 98 proc., ir šias savo pareigas atsakovas turėjo įvykdyti iki 2008-06-30. Šalių sutarti terminai dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti nėra niekaip susiję su pagrindinės sutarties sudarymo terminu ir tik išreiškia kitų atsakovo pareigų, dėl kurių sulygo šalys, vykdymo terminus.

123. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas pakankamai ilgą laiko tarpą nuo 2008-06-30 termino pabaigos laukė, kol atsakovas įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir tik atsakovui to nepadarius per beveik 4 papildomus mėnesius, 2008-10-24 raštu pareikalavo avanso grąžinimo. Šie ieškovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį jau vien dėl to, kad ieškovo reikalavimą dėl avanso grąžinimo nulėmė ilgas atsakovo vėlavimas užbaigti statybos darbus bei sąžiningas preliminariosios sutarties nuostatų dėl termino sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo interpretavimas. Nei 2008-09-19, nei 2008-11-04, nei vėliau iki 2009 metų pavasario, statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto negalėjo būti ir atitinkamai negalėjo atsirasti ieškovo pareiga pasirašyti šį aktą, nes sutartyje nurodytos terasos, kurios kaina sudarė 12,5 proc. visos sutarties kainos, statybos darbai nebuvo baigti. Todėl atsakovas neteisėtai nutraukė preliminariąją sutartį dėl to, kad ieškovas neva daugiau kaip 20 dienų nepasirašė priėmimo-perdavimo akto. Preliminariosios sutarties nutraukimas dėl ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį taip pat laikytinas neteisėtu, nes ieškovas niekada nepagrįstai neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, be to, preliminariosios sutarties 11.2.3 p. nenumatė sutarties nutraukimo ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas turėjo analizuoti ne tik ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą suėjus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, bet atsakovo veiksmus. Atsakovas iki pat 2009 metų pavasario nebuvo įvykdęs savo įsipareigojimų pabaigti statybos darbus, todėl esant neteisėtam sutarties nutraukimui, ieškovo sumokėtas avansas, suėjus terminui, turėjo būti grąžintas ieškovui, o atsakovo atliktas avanso įskaitymas į netesybas pripažintinas neteisėtu.

134. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas patyrė realų nuostolį dėl aliuminio lango įrengimo (CK 6.249 str. 1 d.), be to, teismas nepagrįstai neanalizavo CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl naudos atsakovui. Taip pat teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos netesybų sumažinimo klausimu, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo mažinti 773 935 Lt netesybas.

145. Teismas sprendimu atmetė tiek ieškovo pateiktą ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, tačiau nepagrįstai išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė tik atsakovo naudai iš ieškovo. Tai pat teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, atsakovui atsisakius nuo pagrindinės priešieškinio reikalavimo dalies.

15Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Skundą grindžia šiais argumentais:

161. Nepagrįstos teismo išvados, kuriomis remiantis teismas atmetė atsakovo priešieškinį. Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą pagal preliminariąja sutartimi šalių suderintą ir patvirtintą biuro patalpų išdėstymo planą, šalių suderintą ir patvirtintą apdailos aprašymą. Tiek preliminariosios sutarties priedas Nr. 1, tiek ir priedas Nr. 3 buvo sudaryti vadovaujantis 2006 metais parengtu viso pastato techniniu projektu bei atskirų dalių darbo projektais, kurių pagrindu ir buvo atliekamos pastato statybos. Pagal minėtą projektą 2006-10-19 buvo numatytos biuro patalpų įrengimo išlaidos, kurios padidėjo ieškovui pateikus Interjero techninį projektą, kuris pakeitė atliekamų darbų apimtis. 2007-12-27 ieškovas patvirtino ir pateikė atsakovui interjero projektą. Ieškovo padarytos interjero projektų korektūros lėmė ne tik papildomų projektavimo darbų atlikimą, bet ir papildomų statybos darbų, kurie nebuvo numatyti sudarant preliminariąją sutartį galiojusioje techninio projekto redakcijoje, atlikimą. Specialisto V. S. išvada patvirtina, kad neatlikus papildomų darbų nebūtų galima įgyvendinti ieškovo 2007-12-27 pateikto interjero techninio projekto sprendinių. Vien pats interjero projektas ir vėlesni jo pakeitimai, kurie buvo pateikti atsakovui, yra laikytini rašytiniais ieškovo pareiškimais dėl papildomų darbų atlikimo, kas patvirtina, kad tokie papildomi darbai buvo suderinti su ieškovu tinkama forma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo atsakovo patirtų išlaidų papildomiems darbams atlikti dydžio. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jau iki 2008-06-30 žinojo, jog biuro patalpų nepirks. Taigi ieškovas buvo nesąžiningas ikisutartiniuose santykiuose ir nors žinojo, kad biuro patalpų nepirks, toliau reikalavo iš atsakovo, kad šalis atliktų papildomus statybos darbus. Todėl atsakovui, dėl tokių ieškovo veiksmų patyrus papildomas išlaidas, ieškovas šias išlaidas privalo kompensuoti kaip dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius.

172. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, maksimalus žyminis mokestis (30 000 Lt) negali būti indeksuojamas, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 8 892 Lt žyminio mokesčio valstybei už reikalavimo dalį, kurio atsakovas atsisakė.

18Ieškovas UAB ,,Vestus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

19Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

20IV. Apeliacinio teismo argumentai

21Apeliaciniai skundai netenkintini.

22Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

24Byloje keliamas ginčas dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo, dėl netesybų dydžio ir dėl atlyginimo už papildomus darbus (pagal priešieškinį).

25Dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo

26Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė preliminariąją sutartį (t. 1, b. l. 13), kuria sutarė, kad pardavėjas (atsakovas) pastatys ir atskiros sutarties pagrindu parduos, o pirkėjas (ieškovas) nupirks sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą.

27Dėl sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto statybos, nei dėl sutarties kainos šalių ginčas nekilo, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas avansu sumokėjo ieškovui 773 935 litų sumą. Šalys nesutaria dėl termino, kuriuo pagal sutartį privalėjo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes iš to šalims kyla civilinė teisinė atsakomybė.

28Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad šalių sutartyje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti–2008 m. birželio 30 d., įtvirtintas sutarties 6.2 punkte. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad aptariamu terminu buvo numatyta darbų pabaiga ir kad tai negali būti tapatinama su termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu. Šią poziciją patvirtina ir aplinkybė, kad šis terminas įrašytas sutarties dalyje, pavadintoje ,,darbų atlikimo patvirtinimas“, tuo tarpu sutarties septintoji dalis, pavadinta ,,patalpų/turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas“ būtent ir skirta aptarti sutarties sudarymo terminus ir šios dalies 1 punkte numatyta, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti per 10 darbo dienų nuo patalpų/turto statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Vertindamas šias sutarties nuostatas ir aiškindamas sutartį, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas siejamas su statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena ir kad preliminariosios sutarties 1.1.5 punkte numatytas terminas priduoti patalpas/turtą Valstybinei komisijai ir įregistruoti Registrų centre – 2009 m. gruodžio 31 d. – būtent ir yra šis terminas ir nuo šios datos skaičiuotinas sutarties 7.1 p. numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

29Be šalių sutarties nuostatų analizės, pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitą galimybę skaičiuoti terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti – pagal įstatymą. Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalis numato, kad šalims preliminariojoje sutartyje nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Kadangi preliminarioji sutartis sudaryta 2007 m. lapkričio 29 d., įstatymo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2008 m. lapkričio 29 d.

30Vertinant tiek sutarties, tiek įstatymo numatytus terminus pagrindinei sutarčiai sudaryti, nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad atsakovas šių terminų nepraleido ir buvo pasirengęs laiku sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina 2008-09-19 patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas (t. 1, b. l. 45), 2008-10-30 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. 2, b. l. 70-72), atsakovo 2008-12-01 raštas (t. 1, b. l. 39). Tuo tarpu, ieškovas, priešingai, išdėstęs savo poziciją dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo tiek 2008 m. spalio 24 d. rašte (t. 1, b. l. 33), tiek 2008 m. lapkričio 17 d. rašte (t. 1, b. l. 38), parodė, jog jis neketina sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir šią jo nuostatą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip vengimą sudaryti pagrindinę sutartį.

31Ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovo kaltę dėl preliminariosios sutarties nevykdymo (vengimo sudaryti pagrindinę sutartį), todėl teismas pagrįstai jo ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

32Dėl avanso įskaitymo galimybės

33Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

34Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagrindinę sutartį nepagrįstai atsisakė sudaryti ieškovas, todėl pagal įstatymą ir sutartį jam kyla pareiga atlyginti nuostolius.

35Minėta, kad vykdydamas preliminariąją sutartį, ieškovas sumokėjo 773 935 litų sumą avansu, kuri turėjo būti įskaityta į bendrą patalpų/turto kainą (sutarties 3.2 punktas).

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės atlikti tam tikrus mokėjimus pagal preliminariąją sutartį, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime (bylos Nr. 3K-P-382/2006) yra nurodęs, kad pinigai, sumokėti pagal preliminariąją sutartį kaip avansas, gali būti tiek vienas iš prievolės užtikrinimo būdų, tiek atskaitos taškas apskaičiuojant šalių sutartus nuostolius. Be to, minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutarime nurodyta, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, šalių preliminariosios sutarties 3.1.4 punkte buvo sutarta, kad pirkėjui (ieškovui) pažeidus sąlygas, sutarties 3.1.1 punkte nurodyta suma (minėta avanso suma) lieka pardavėjui (atsakovui) kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

37Atsakovas, vykdydamas šią sutarties nuostatą, 2008 m. lapkričio 12 d. raštu ieškovui pranešė, kad sumokėtą avansą jis įskaito kaip baudą (t. 1, b. l. 35).

38Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl įskaitymo neteisėtumo, nes įskaitymui užtenka vienos šalies pareiškimo ir tai atitinka Civilinio kodekso 6.131 straipsnio nuostatas.

39Kaip minėta, nagrinėtoje byloje ginčui spręsti esminė aplinkybė – termino, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis nustatymas, sutarties šalių kaltė dėl sutarties nesudarymo ir atitinkamai iš to kilusios pasekmės. Teisėjų kolegija dėl to jau pasisakė. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai – dėl atskirų darbų užbaigimo terminų, aplinkybių, lėmusių šių terminų pažeidimą, teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

40Dėl netesybų dydžio

41Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas apibūdina kaip įstatymo, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

42Nagrinėjamoje byloje šalių sutarties 11.2.3 punkte ir 11.2.4 punkte numatyta tokio paties dydžio (avanso dydžio) bauda tiek pirkėjui, tiek pardavėjui pažeidusiems sutartį. Vadinasi, nė vienai šalių sutartimi nesuteikta privilegija nemokėti baudos, kaip sankcijos už sutarties pažeidimą, todėl šiuo atžvilgiu šalių teisinė padėtis yra lygiavertė.

43Ieškovas, apeliaciniu skundu nurodydamas, kad teismas turėjo sumažinti priteistinos baudos dydį, nenurodė jokių argumentų tam pagrįsti, tik tai, kad teismas turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

44Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

45Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis numato galimybę mažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Aiškindamas ir taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

46Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti šalims sutartimi nustatyto netesybų dydžio, todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį laiko teisėta ir pagrįsta.

47Dėl nuostolių atlyginimo pagal priešieškinį

48Atsakovas priešieškiniu prašomus priteisti nuostolius kildino iš papildomų statybos darbų atlikimo ir nurodė, kad ieškovui pateikus interjero techninį projektą, kilo būtinybė atlikti sutartimi neaptartų darbų, kurių vertė – 153 119,72 Lt. Pirmosios instancijos teismui atmetus priešieškinį dėl tos aplinkybės, kad dėl papildomų darbų nesusitarta, atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nepagrįstai nelaikė rašytiniu susitarimu paties ieškovo pateikto ir pasirašyto interjero techninio projekto, kas neva patvirtina ieškovo išreikštą valią ir sutikimą atlikti papildomus darbus.

49Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

50Visų pirma, teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie šalių rašytinį susitarimą atlikti papildomus darbus, išskyrus vieną aliuminio langą (t. 3, b. l. 116). Pateikto projekto, be atskiro rašytinio susitarimo, neabejotinai negalima laikyti sutikimu atlikti papildomus darbus.

51Be to, nagrinėtino ginčo kontekste, ši aptarta aplinkybė ir nėra teisiškai reikšminga. Minėta, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo ir, kaip jau aptarta, civilinė atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo tenka ieškovui. Būtent dėl šios aplinkybės atsakovui paliekama jo įskaityta ieškovo sumokėta avanso suma, kaip bauda, kuri laikoma iš anksto sutartais minimaliais nuostoliais (CK 6.165 str. 5 d.) ir turtas, dėl kurio buvo sutarta preliminariąja sutartimi, pirkėjui neperduodamas ir netampa jo nuosavybe (CK 4.47 str.).

52Todėl nėra pagrindo svarstyti aplinkybių dėl apmokėjimo tiek už pagrindinius statybos darbus, tiek ir už papildomus darbus, nes turto neperdavus potencialiam pirkėjui (ieškovui), negalima konstatuoti ir atsakovo nuostolių, atsiradusių iš to turto sukūrimo, buvimo. O atsakovui įrodinėjant nuostolius, kildinimus iš preliminariosios sutarties sąlygų netinkamo vykdymo, teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.73 str. 1 dalį tokie nuostoliai įskaitomi į netesybas (šiuo atveju, į įskaitytą baudą).

53Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų motyvais neturi pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.)

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, maksimalus žyminis mokestis negali būti indeksuojamas, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 8 892 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos žyminio mokesčio indeksavimo klausimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje indeksavęs iš atsakovo valstybei priteistą maksimalią žyminio mokesčio sumą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bei teisingai paskaičiavo priteistiną sumą.

56Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalis (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį bei atsakovo pateiktą priešieškinį, todėl nepagrįstai išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė tik atsakovo naudai iš ieškovo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paliekant iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikintina sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovo priteista

579 680 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

58Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

60Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista UAB ,,Žaliasis tiltas“ iš UAB ,,Vestus“ 9 680 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Vestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 5. Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ priešieškiniu prašo priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu: priėmė atsakovo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Ieškovas UAB ,,Vestus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Teismo pozicija, kuomet yra analizuojamos tiek sutarties sąlygos, tiek... 11. 2. Teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų ir netinkamai aiškino bei... 12. 3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę... 13. 4. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas patyrė... 14. 5. Teismas sprendimu atmetė tiek ieškovo pateiktą ieškinį, tiek atsakovo... 15. Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 16. 1. Nepagrįstos teismo išvados, kuriomis remiantis teismas atmetė atsakovo... 17. 2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, maksimalus žyminis... 18. Ieškovas UAB ,,Vestus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 19. Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą... 20. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 21. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 22. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Byloje keliamas ginčas dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo,... 25. Dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo... 26. Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė preliminariąją... 27. Dėl sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto statybos, nei dėl sutarties... 28. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad šalių sutartyje terminas pagrindinei... 29. Be šalių sutarties nuostatų analizės, pirmosios instancijos teismas aptarė... 30. Vertinant tiek sutarties, tiek įstatymo numatytus terminus pagrindinei... 31. Ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė... 32. Dėl avanso įskaitymo galimybės... 33. Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu preliminariąją... 34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagrindinę... 35. Minėta, kad vykdydamas preliminariąją sutartį, ieškovas sumokėjo 773 935... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės atlikti tam... 37. Atsakovas, vykdydamas šią sutarties nuostatą, 2008 m. lapkričio 12 d.... 38. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl įskaitymo... 39. Kaip minėta, nagrinėtoje byloje ginčui spręsti esminė aplinkybė –... 40. Dėl netesybų dydžio... 41. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas apibūdina kaip įstatymo,... 42. Nagrinėjamoje byloje šalių sutarties 11.2.3 punkte ir 11.2.4 punkte numatyta... 43. Ieškovas, apeliaciniu skundu nurodydamas, kad teismas turėjo sumažinti... 44. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.... 45. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis numato galimybę mažinti netesybas,... 46. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo... 47. Dėl nuostolių atlyginimo pagal priešieškinį... 48. Atsakovas priešieškiniu prašomus priteisti nuostolius kildino iš papildomų... 49. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.... 50. Visų pirma, teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie... 51. Be to, nagrinėtino ginčo kontekste, ši aptarta aplinkybė ir nėra... 52. Todėl nėra pagrindo svarstyti aplinkybių dėl apmokėjimo tiek už... 53. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis Lietuvos... 56. Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 57. 9 680 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.... 58. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus tarp šalių jų... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 60. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 61. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista UAB ,,Žaliasis tiltas“ iš UAB...