Byla 2A-576-258/2017

Dėl trišalės sutarties bei susijusių dokumentų pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1780-833/2016 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovams UAB „Transekspedicija”, UAB „LDV Unio” ir Vilniaus teritorinei darbo biržai dėl trišalės sutarties bei susijusių dokumentų pripažinimo negaliojančiais

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties teisėtumo ir sumokėtų išlaidų pagal ginčijamą sutartį išmokėjimo(CK 1.80 str., CK 1.81 str.).
2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-11-19 Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį Nr. IDRS/( - )2012 dėl ieškovui T. V. suteiktų profesinio mokymo paslaugų, atitinkamai pripažįstant negaliojančiais šios sutarties pagrindu išduotus 2012-11-20 Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo kuponą Nr. IDRS/PMK/1-492, 2012-11-20 mokymo sutartį tarp bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo ir profesinio mokymo teikėjo Nr. 12, grąžinti atsakovui Vilniaus teritorinei darbo biržai sumokėtas pagal mokymo kuponą lėšas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo T. V. ieškinį atsakovams UAB „Transekspedicija”, UAB „LDV Unio” ir Vilniaus teritorinei darbo biržai atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip veiksnus pilnametis asmuo turi prisiimti atsakomybę už pasirašomus sandorius. Ieškovui, baigusiam mokymosi kursus buvo išduotas atnaujintas vairuotojo pažymėjimas, įrodantis ieškovo paaukštintą kvalifikaciją. Ieškovo buvęs darbdavys atsakovas UAB „Transekspedicija”, inicijuodamas ginčo sutarties pasirašymą, veikė išimtinai ieškovo interesais, kad šis įgytų reikiamą kvalifikaciją ir galėtų tęsti darbą UAB „Transekspedicija”, todėl vertinti ginčo sutarties kaip nesąžiningos ir neteisingos nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad jeigu ieškovas būtų laikęsis ginčo sutarties nuostatų, privalėjo tik 6 mėnesius (labai trumpą laiką) nenutraukti darbo santykių su UAB „Transekspedicija“ , tačiau jis darbo sutartį nutraukė ir įsidarbino pas kitą vežėją, todėl jam kilo pareiga sumokėti už profesinį mokymą.

3. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas T. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti.

34.1.Teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad apeliantas nebuvo tinkamai supažindintas su visomis ginčo sutarties sąlygomis. Ieškovas buvo darbdavio informuotas, kad už kursus jam mokėti nereikės.

44.2 Nevertinta aplinkybės, kad apeliantas kursų nelankė, nes buvo darbinėse komandiruotėse. Nepagrįstai nustatyta, kad tokių kursų lankomumas nėra privalomas, nors Užimtumo rėmimo įstatymo ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499, nuostatų 30., 30.1, 30.2 p. įtvirtintoms taisyklėms – mokymo įstaiga privalo nedelsdama nutraukti mokymo sutartį, jei bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas nelanko užsiėmimų 6 dienas iš eilės, ar daugiau kaip 20 procentų mokymo sutartyje nurodytos trukmės, todėl, atsižvelgiant į apelianto kursų praleidimus, buvo pagrindas kursus pagal ginčo sutartį nutraukti.

54.3.Nevertinti ginčo sutarties sudarymo procedūrinių pažeidimų. Apeliantas mokytis galėjo tik gavęs įspėjimą apie atleidimą ir nustatyta tvarka įsiregistravęs darbo biržoje. Į darbo biržą apeliantas nesikreipė, o apelianto vardu pateiktoje darbo ieškančio asmens kortelėje esantis parašas yra suklastotas, ką patvirtina Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada. Ši aplinkybė sudaro pagrindą laikyti ginčo sutartį negaliojančia.

4. Ginčo sutartyje nurodytos tikrovės neatitinkančios datos. Apeliantas nurodė, kad ginčo sutartys jam buvo perduotos pasirašyti ne 2012 m. lapkričio 19 d., o 2012 m. rugpjūtį. Apeliantas nurodo, kad kursus užbaigė 2012 m. rugpjūtį, todėl 2013 m. balandžio 16 d., išeidamas iš darbo, ginčo sutarties nepažeidė.

4. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „LDV Unio” prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

1. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas ginčo sutartį bei kitus dokumentus pasirašė 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kvalifikacijos tobulinimo kursai vykdyti nuo 2012 m. lapkričio 21 d., Iki 2012 m. rugpjūčio jokie mokymai nebuvo vykdomi. Visuose apelianto pasirašytuose dokumentuose yra nurodytos datos, todėl apeliantas turėjo visas galimybes dokumentų nepasirašyti, jeigu ant jų būtų nurodytos neteisingos datos.
2. Apelianto argumentai dėl kursų nelankymo nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo. Kursų dėstytojai neturi pareigos ir realių galimybių įsitikinti mokinių tapatybe. Apeliantas patvirtino faktą, kad baigiamąjį kvalifikacijos tobulinimo egzaminą išlaikė, o paaukštintą kvalifikaciją patvirtina būtent egzamino rezultatai, o ne lankomumo rodikliai.
3. Aplinkybė, kad darbo ieškančio asmens kortelėje yra ne apelianto parašas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl ginčo sutarties negaliojimo, kadangi teisės aktai dėl įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų kvalifikacijos kėlimą sieja būtent įspėjimu apie atleidimą iš darbo, o toks įspėjimas apeliantui buvo įteiktas.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transekspedicija” prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
1. Nėra pagrindo vertinti ginčo sutarties kaip nesąžiningos, kadangi sutartis sudaryta išimtinai apelianto interesais, siekiant padidinti apelianto kvalifikaciją, o apelianto pareiga apmokėti kursų kainą atsirado dėl paties apelianto kaltų veiksmų.
2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo sutartis yra teisėta, todėl teismas pagrįstai nevertino išvestinių dokumentų, kaip savarankiškai nesukeliančių apeliantui teisinių pasekmių.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus teritorinė darbo birža prašo apeliacinį skundą atmesti ir instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

1. Apeliantas 2012 m. spalio 1 d. gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, todėl siekdamas neprarasti darbo vietos ir turėdamas aiškų tikslą patobulinti savo kvalifikaciją, kreipėsi į darbo biržą tam, kad darbo biržos lėšomis būtų apmokėti apelianto kvalifikacijos tobulinimo kursai. Sudarius trišalę ginčo sutartį, apeliantas kitą dieną laisva valia sudarė mokymo sutartį su mokymo paslaugų teikėju atsakovu UAB „LDV Unio”. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo tikėti, kad apeliantas nebuvo supažindintas su sutarties sąlygomis.
2. Apeliantas, remdamasis LR Užimtumo rėmimo įstatymo ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499, 30., 30.1, 30.2 p. nuostatomis, klaidina teismą, kadangi šios nuostatos galiojo iki 2012 m. sausio 17 d. Apeliantas remiantis ginčo sutartimi pats turėjo teisę nutraukti mokymo sutartį, jeigu mokymo teikėjas nevykdo teorinio ar praktinio mokymo, tačiau apeliantas nesiėmė priemonių sutarčiai nutraukti, dėl mokymo paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, baigiamuosius egzaminus išlaikė.

5. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublik?s Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
9. Byloje nustatyta, kad 2010-06-16 Darbo sutarties Nr. 898 pagrindu ieškovas įsidarbino UAB „Transekspedicija” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Ieškovas neturėjo darbinės kvalifikacijos vykdyti krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais. UAB „Transekspedicija“ 2012-09-24 įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą. 2012-11-19 ieškovas, atsakovai UAB „Transekspedicija” Vilniaus teritorinė darbo birža pasirašė Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį Nr. IDRS/( - )2012, pagal kurios sąlygas Vilniaus teritorinė darbo birža įsipareigojo apmokėti mokymosi išlaidas, atsakovas UAB „Transekspedicija” įsipareigojo nepanaikinti apelianto darbo vietos 12 mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o apeliantas įsipareigojo nenutraukti darbo santykių su atsakovu UAB „Transekspedicija” 6 mėnesių laikotarpiu. Apeliantas savo iniciatyva nutraukė darbo santykius su atsakovu UAB „Transekspedicija” nuo 2013 m. balandžio 16 d. Šiuo pagrindu iš apelianto buvo pareikalauta grąžinti visas lėšas už jo apmokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Apeliantas nurodo, kad ginčo sutartį pasirašė neįsigilinęs į sutarties sąlygas, sutarties faktinė pasirašymo data yra ankstesnė negu nurodyta sutartyje, todėl ginčo sutartis pažeista nebuvo, apeliantas kursų nelankė, be to, ginčo sutartis sudarymas yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų.

6Dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių

10. Apeliantas ginčija ginčo sutarties sudarymo momentą ir aplinkybes, nurodydamas, kad ginčo sutartį pasirašė po to, kai 2012 m. rugpjūčio mėnesį kartu su kolegomis sužinojo apie kvalifikacijos kėlimo galimybę, taip pat nurodė, kad ginčo sutartį pasirašė ir kvalifikacijos egzaminą išlaikė 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad apeliantas ginčo sutartį pasirašė po to, kai 2012 m. spalio 1 d. gavo pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą ir būtent darbo vietos išsaugojimo tikslas ir nulėmė apelianto apsisprendimą sudaryti ginčo sutartį bei pakelti savo kvalifikaciją. Apeliantas neginčija to fakto, kad 2012 m. spalio 1 d. gavo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
11. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ginčo sutarties sudarymą nulėmė būtent apelianto siekis išsaugoti darbo vietą ir tuo pačiu pakelti savo kvalifikaciją. Kadangi byloje nėra ginčo dėl atsakovo UAB „Transekspedicija” apeliantui 2012 m. spalio 1 d. įteikto pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo fakto ir datos, kolegija daro išvadą, kad ginčo sutartis galėjo būti sudaryta po minėto pranešimo įteikimo, o ne 2012 m. rugpjūtį, kaip nurodo apeliantas. Taip pat sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas, būdamas pilnametis veiksnus asmuo, sudarinėdamas ginčo sutartį, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o turėdamas abejonių dėl ginčo sutartyje užfiksuotų datų, galėjo atsisakyti ją pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo sutartis buvo sudaryta būtent 2012 m. rupgjūčio mėnesį, byloje esanti ginčo sutarties redakcija, pasirašyta paties apelianto, ir kiti dokumentai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tą dieną, kaip ginčo sutartyje ir nurodyta, t.y. 2012 m. lapkričio 19 d. Tuo pačiu atmestini apelianto argumentai dėl to, kad apeliantas, 2013 m. balandžio 16 d. nutraukęs darbo santykius su atsakovu UAB „Transekspedicija”, nepažeidė ginčo sutartyje įtvirtintų sąlygų.

7Dėl apeliantui ginčo sutartimi suteiktų paslaugų

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apelianto mokymo kursų nelankymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Nors apeliantas įrodinėja, kad kursų nelankė, taip pat nurodo, kad atsakovas UAB „LDV Unio” netinkamai vedė kursų mokinių lankomumo apskaitą, byloje nenustatyta, kad apeliantas anksčiau būtų reiškęs pretenzijas atsakovui UAB „LDV Unio” dėl suteiktų mokymo paslaugų kokybės ar sutarties pažeidimo. Viena vertus, apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja atsakovo UAB „LDV Unio” pažeidimus vykdant sutartį, tačiau kita vertus pats pripažįsta, kad norimą rezultatą pagal mokymo paslaugų sutartį jis gavo, kvalifikacijos kėlimo egzaminą išlaikė ir šiuo paaukštino savo kvalifikaciją, taigi kolegijos vertinimu, apeliantui buvo perduotas mokymosi paslaugų rezultatas, o apeliantas tą rezultatą priėmė.

8Dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 ir 1. 81 str. pagrindais

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas teismui pateikė įrodymus apie procedūrinius ginčo sutarties sudarymo pažeidimus, t.y. ginčijo mokymų lankomumo žiniaraštį, nurodė, kad ginčo sutarčiai sudaryti reikalingi ją lydintys dokumentai buvo suklastoti, su ginčo sutarties sąlygomis apeliantas nebuvo supažindintas, tačiau apeliantas, pasirinkęs tokį savo teisių gynimo būdą, apskritai neįrodinėjo, kuriai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai prieštarauja ginčo sutarties turinys. Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorio sudarymo procedūriniai pažeidimai nesukelia ginčo sutarties negaliojimo padarinių, kurie, pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas, atsiranda, jei sutarties turinys (ne jos sudarymo tvarka) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pasirinktą savo teisių gynimo būdą, t.y. sandorių negaliojimo institutą CK 1.80 str., 1.81 str. pagrindu, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, kadangi apeliantas neįrodė ir apskritai neįrodinėjo ginčo sutarties turinio prieštaravimų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o įrodinėjo tik procedūrinius ginčo sutarties sudarymo pažeidimus.
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarčių teisės pagrindinių principų išimtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Sprendžiant reikalavimą pripažinti sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, svarbu ir būtina vertinti ne tik visuomenės interesą, bet ir asmens, prašančio pripažinti sandorį negaliojančiu, elgesį, siekį ir privatų interesą nuginčyti sandorį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilijnėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 74, 75 punktai). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas padavė ieškinį iš esmės dėl to, kad jam atsirado pareiga sumokėti 738,53 EUR už mokymą, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ginti apelianto privačių interesų remiantis sandorio negaliojimo institutu. Apeliantas, būdamas veiksnus civilinių teisių subjektas, turi prisiimti savo veiksmais sukurtos teisinės padėties padarinius, todėl teisėjų kolegija apelianto reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmeta.
15. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Atsakovas UAB „Transekspedicija“ už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 363,00 Eur, UAB „LDV Uno“ pateikė 217,80 Eur apmokėjimą patvirtinantį dokumentą už atsiliepimą į apeliacinį skundą.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų pateiktos išlaidos už suteiktą advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į analizuotų faktinių aplinkybių apimtį, atsakovams suteiktų teisinių paslaugų mastą ir kokybę, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog atsakovams prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „Transekspedicija“ už atsiliepimą į apeliacinį skundą mažintinos iki 200,00 Eur ir UAB „LDV Uno“ mažintinos taip pat iki 200,00Eur sumos.

Nutarė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo T. V. (a.k( - ) atsakovo UAB „Transekspedicija“ (į.k. 120053837) naudai 200,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš T. V. (a.k. ( - ) atsakovo UAB „LDV Uno“ (į.k. 124547694) naudai 200,00Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.