Byla e2A-276-302/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otelstone“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otelstone“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hotelston“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Otelstone“ (buvę pavadinimai UAB „Oviosoft“, UAB „Eturas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Hotelston“ 49 698,23 Eur: 46 113,29 Eur skolą už suteiktas paslaugas ir 3 584,94 Eur palūkanų, bei 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad specialioje internetinėje platformoje platino „Tez tour“ kelionių paketus. Paaiškino, jog, atsiradus pigių skrydžių bendrovių pasiūlymams skristi kryptimis, kurios nebuvo įtrauktos į „Tez tour“ kelionių pasiūlymus, nustatė poreikį tokius skrydžius ir viešbučių paslaugas paketuoti (jungti) naudojant savo kuriamą ir valdomą kelionių platformą. Atsakovė UAB „Hotelston“ kreipėsi į ieškovę dėl minėtų paslaugų teikimo. Ieškovės teikiamas paslaugas sudarė informacijos apie atsakovės rinkai teikiamus viešbučių paslaugų pasiūlymus patalpinimas specialioje internetinėje platformoje, kuri prieinama kelionių agentūroms. Ieškovės teigimu, tarp šalių buvo susiklostę draugiški santykiai, todėl šalys rašytinės sutarties nepasirašė, viskas buvo derinama žodžiu, o atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaitydavo apmokėdama jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė neapmokėjo 2013 m. balandžio 30 d., 2015 m. vasario 28 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2016 m. vasario 12 d. ir 2017 m. spalio 2 d. sąskaitų, atitinkamai 3 253,22 Eur (11 232,71 Lt), 8 852,36 Eur, 12,10 Eur, 11 560,30 Eur ir 22 435,31 Eur sumoms, iš viso 46 113,29 Eur.

103.

11Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus 23 027,09 Eur suma, nustačiusi, kad atsakovė vis dėlto yra apmokėjusi minėtas 2015 m. vasario 28 d. ir 2016 m. vasario 12 d. PVM sąskaitas faktūras. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 25 700,63 Eur skolą ir 970,51 Eur palūkanų, viso 26 671,14 Eur.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Otelstone“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Hotelston“ 23 027,09 Eur skolą pagal 2015 m. vasario 28 d. ir 2016 m. vasario 12 d. PVM sąskaitas faktūras nutraukė, o reikalavimo priteisti likusią 26 671,14 Eur dydžio skolą netenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

165.

17Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą UAB „Eturas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Oviosoft“, dar vėliau – į UAB „Otelstone“) 2013 m. birželio 1 d. atsakovei UAB „Hotelston“ išrašytą kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą ETK Nr. 0112 11 232,71 Lt (3 253,22 Eur) sumai, kurioje nurodyta – „kredituojamos sąskaitos: ET-4835 2013-04-30“. Ši sąskaita nebuvo pasirašyta, tačiau įvertinęs tai, kad ir kitos ieškovės sąskaitos nebuvo pasirašytos, teismas darė išvadą, jog tokių nepasirašytų sąskaitų siuntimas kitai šaliai elektroniniu paštu buvo įprasta tarp šalių susiklosčiusi praktika, todėl nėra pagrindo abejoti minėtos sąskaitos tikrumu. Bet kadangi ieškovė kreditavo 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 4835 nurodyta 2013 m. birželio 1 d. kreditine sąskaita, t. y. faktiškai ją anuliavo, teismas sprendė, kad atsakovei nekilo pareiga ją apmokėti. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovė nuo 2013 m. gegužės 20 d. (termino apmokėti 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą) iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo.

186.

19Vertindamas ieškovės reikalavimo apmokėti 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 12,10 Eur dydžio sumai, pagrįstumą, teismas nurodė, kad atsakovė (jos vadovas) dar 2017 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku prašė paaiškinti 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo pagrindą, tačiau ieškovė nei atsakovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų / paaiškinimų dėl minėtos sąskaitos išrašymo aplinkybių, todėl ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

207.

21Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 22 435,31 Eur sumą pagal 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 11385 taip pat yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovės prieiga prie ieškovės valdomos internetinės platformos, per kurią buvo teikiamos nurodytos paslaugos, nebuvo panaikinta, tačiau faktiškai šalių bendradarbiavimas dėl minėtų paslaugų (atlygintinų) teikimo buvo nutrauktas (minėtą prieigą paliekant tik dėl ieškovės klientų, anksčiau užsisakiusių ieškovės siūlytas viešbučių paslaugas, interesų užtikrinimo), todėl teismas darė išvadą, kad šalių susitarimas dėl atlygintino paslaugų teikimo 2016 m. vasario mėn. buvo pakeistas / modifikuotas į neatlygintinį. Teismo vertinimu, šią išvadą patvirtina tiek liudytojo A. N. parodymai (nors minėtas liudytojas ir buvo / yra atsakovės darbuotojas, tačiau teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti jo nuosekliais parodymais, kurių ieškovė nepaneigė); tiek tai, jog ieškovė nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. spalio 2 d. neišrašė atsakovei jokių PVM sąskaitų faktūrų dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, išrašyta buvo tik viena ginčijama 2017 m. spalio 2 d. sąskaita už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.; tiek aplinkybė, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė nereiškė atsakovei jokių reikalavimų / pretenzijų, taip pat į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog šalys nurodytu laikotarpiu būtų bendravusios tarpusavyje dėl minėtų paslaugų teikimo. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės teiginių, jog nuo 2016 m. pradžios atsakovė perėjo prie kito kainodaros modelio („net“) ir kito užsakymų vykdymo techninio sprendimo, pagal kuriuos komisinis mokestis nėra mokamas,

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

238.

24Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Otelstone“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą ieškinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

258.1.

26Skundžiamame sprendime nėra konkrečiai įvardinta, ką įrodinėjo atsakovė, t. y. ar sutarties nutraukimą, ar modifikavimą. Nenustatęs įrodinėjimo dalyko, teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovės pozicija vienu metu įrodinėti ir sutarties nutraukimą, ir modifikavimą yra negalima, kadangi skiriasi įrodinėjimo dalykas.

278.2.

28Teismas nenustatė kada ir kokiu būdu pranešė ieškovei apie tariamą sutarties pakeitimą ar nutraukimą. Atsakovės pozicija, kad apie sutarties nutraukimą ieškovei pranešė atsakovės akcininkas A. N. turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi: atsakovė nepateikė duomenų, kad A. N. būtų buvęs įgaliotas sudarinėti jos vardu sandorius; tariamas A. N. pranešimas apie sutarties nutraukimą niekur nėra užfiksuotas; A. N. šioje byloje yra suinteresuotas asmuo; net ir po tariamo sutarties nutraukimo atsakovė ir toliau naudojosi ieškovės paslaugomis. Atsakovei nepateikus įrodymų apie tariamą sutarties pakeitimą ar nutraukimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, jog atsakovė įrodė tariamo sutarties nutraukimo ar pakeitimo faktą. Teismas nepagrįstai rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo A. N. parodymais. A. N. ir susiję asmenys, pvz. UAB „Hotelston“, nuolat inicijuoja akivaizdžiai nepagrįstus teisminius procesus prieš ieškovės akcininką P. J. ir susijusius asmenis, siekdami daryti neteisėtą poveikį. Teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas.

298.3.

30Teismo pozicija, kad ieškovė sutiko teikti neatlygintines paslaugas prieštarauja verslo logikai. Iki 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo ieškovė be pertraukų teikė paslaugas atsakovei, prieiga prie ieškovės valdomos internetinės platformos nebuvo panaikinta, atsakovė dėl suteiktų paslaugų jokių pretenzijų nereiškė. Paslaugų teikimo faktą patvirtina išrašas iš ieškovės buhalterinės sistemos.

318.4.

32Sprendimą dalyje dėl atsakovės pareigos apmokėti 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ET 4835, teismas nepagrįstai grindė atsakovės į bylą pateikta UAB „Eturas“ 2013 m. birželio 1 d. atsakovei išrašyta kreditine PVM sąskaita faktūra ETK Nr. 0112 11 232,71 Lt sumai, kurioje nurodyta – „kredituojamos sąskaitos: ET-4835 2013-04-30“. Ieškovei nėra žinoma 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ET 4835 kredituojančios sąskaitos kilmė, ieškovės buhalterinėje sistemoje apie tokios kredituojančios sąskaitos išrašymą duomenų nėra, be to, kredituojanti sąskaita nėra pasirašyta.

338.5.

34Nepagrįstai buvo atmestas ir reikalavimas priteisti skolą pagal 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 12,10 Eur sumai. Nors teismas nurodė, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai / paaiškinimai dėl minėtos sąskaitos išrašymo aplinkybių, tačiau 2018 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog minėta sąskaita išrašyta už Maltos reklamą, todėl akivaizdu, kad atsakovei sąskaitos išrašymo aplinkybės turėjo būti žinomos.

359.

36Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Hotelston“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prie bylos prijungti 2012 m. gruodžio 21 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ETK Nr. 0090. Nurodo šiuos esminius argumentus:

379.1.

38Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo įrodyta, jog žodinis šalių susitarimas dėl komisinio atlyginimo už viešbučių rezervavimą per „Eturas“ platformą galiojo tik iki 2016 m. vasario mėn. Tai patvirtina tiek į bylą surinktų įrodymų visuma (liudytojo A. N. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai; atsakovės vadovo S. P. 2016 m. sausio 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. el. laiškai ieškovei; faktinė aplinkybė, kad po 2016 m. vasario 12 d. sąskaitos už viešbučių pardavimus daugiau jokių sąskaitų nebuvo išrašyta iki pat 2017 m. spalio 2 d.), tiek ieškovės procesinis elgesys (pradiniame ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl sąskaitų, kurios buvo seniai apmokėtos; šių reikalavimų neatsisakymas iki pat parengiamojo teismo posėdžio, nors su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti akivaizdūs įrodymai dėl sąskaitų apmokėjimo; ieškovo vadovo, kuris tiesiogiai sudarinėjo žodinius susitarimus, neatvykimas nė į vieną teismo posėdį).

399.2.

40Apeliantė klaidingai interpretuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą šioje byloje. Atsakovė pripažino tarp šalių galiojus žodinį susitarimą dėl komisinio atlyginimo mokėjimo ieškovei už viešbučių rezervavimą per „Eturas“ platformą tik iki 2016 m. vasario mėnesio, todėl, reikalaudama apmokėti 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė turėjo įrodyti, jog po 2016 m. vasario mėn. ir toliau galiojo šalių žodinis susitarimas dėl komisinio atlyginimo ieškovei mokėjimo. Tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo. Tai, jog paskutinė ieškovės sąskaita atsakovei buvo išrašyta 2016 m. vasario 12 d., ir nėra jokių įrodymų, kad po 2016 m. vasario mėnesio ieškovė ir atsakovė būtų tarpusavyje bendravusios, patvirtina ieškovės reikalavimų nepagrįstumą.

419.3.

42Apeliantė nepagrįstai šiuo atveju įžvelgia esminį skirtumą tarp susitarimo dėl atlyginimo nutraukimo ir modifikavimo į neatlygintiną. Žodinis susitarimas dėl komisinio atlyginimo mokėjimo ieškovei už viešbučių rezervavimą per „Eturas“ platformą galiojo iki tol, kol jis šalims buvo naudingas. Turizmo rinkoje pasikeitus kainodaros modeliui iš „komisinio atlyginimo“ į „net kainodarą“, atsakovė patyrė didelių išlaidų dėl senu technologiniu sprendimu paremtos jungties su „Eturas“ platforma palaikymo, todėl 2016 metų pradžioje šalys geranoriškai susitarė, kad komisinio atlyginimo mokėjimas ieškovei nutraukiamas, o jungtis tarp atsakovės valdomos viešbučių rezervavimo sistemos ir „Eturas“ paliekama tam, jog nekiltų problemų klientams vykdant jau priimtas rezervacijas, tačiau šis jungties technologinis sprendimas nebus atnaujinamas. Minėtas faktines aplinkybes galima vertinti tiek kaip pradinio susitarimo nutraukimą, tiek kaip tam tikrą tarp šalių susiklosčiusių santykių modifikaciją.

439.4.

44Apeliantės teiginiai apie liudytojo A. N. parodymų nepatikimumą niekuo nepagrįsti. Būtent A. N. pats tiesiogiai dalyvavo sudarant šiam ginčui aktualius žodinius susitarimus su ieškove, atstovaujama P. J., todėl jam geriausiai yra žinomos visos aplinkybės dėl šalis siejusių santykių. Tarp ieškovės ir atsakovės bei su jomis susijusių asmenų vyksta ne vienas teisminis ginčas, tačiau nė vienoje iš bylų atsakovės reikalavimai ieškovės atžvilgiu nebuvo atmesti. Tuo tarpu ieškovės ir su ja susijusių asmenų reikalavimai atsakovei ir jos akcininkui yra atmetami.

459.5.

46Jeigu būtų laikomasi ieškovės pozicijos, kad A. N. neturėjo teisės pranešti ieškovei apie žodinio susitarimo dėl bendradarbiavimo nutraukimą, tektų pripažinti, jog niekada negaliojo ir žodinis susitarimas dėl to, kad atsakovė mokės ieškovei komisinį atlyginimą už viešbučių užsakymus per „Eturas“ platformą. Tiek liudytojo A. N. parodymai, tiek kiti byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes dėl ginčo šalis siejusių atlygintinių teisinių santykių pabaigos.

479.6.

48Ieškovė neįrodė, už kokias ieškovės neva suteiktas paslaugas atsakovė turėtų apmokėti 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kurie neva turi pagrįsti 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitoje nurodytos sumos apskaičiavimo pagrindimą, yra surašyti ne lietuvių kalba, iš pateiktų lentelių nėra aišku, kas tas lenteles rengė, ir kokie duomenys tose lentelėse atsispindi.

499.7.

50Teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimus, grindžiamus 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ET 4835 ir 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ET 8800. Į bylą pateiktoje 2013 m. birželio 1 d. kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje ETK Nr. 0112 aiškiai nurodyta, jog kredituojama sąskaita – „ET-4835 2013-04-30“. Ieškovė kreditinės sąskaitos neginčijo. Nors kreditinė sąskaita ir nepasirašyta ieškovės, tačiau ieškovė nėra pasirašiusi ir visų kitų reikalaujamų apmokėti sąskaitų, nes tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad ieškovė tiek sąskaitas faktūras, tiek kreditines sąskaitas atsakovei siųsdavo el. paštu. Be to, iki 2017 metų pabaigos ieškovė niekada atsakovei nereiškė reikalavimo apmokėti 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, kas papildomai patvirtina ieškovės reikalavimo šioje dalyje nepagrįstumą. Taip pat ieškovė nei atsakovei, nei teismui nepaaiškino, už kokias paslaugas buvo išrašyta 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ET 8800.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5310.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl naujų rašytinių įrodymų

5511.

56Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ETK Nr. 00900. Atsakovės teigimu, šis įrodymas patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi kreditinių sąskaitų išrašymo praktika, o 2013 m. birželio 1 d. kreditinės sąskaitos forma ir numeracija atitinka anksčiau šalių išrašytas ir į buhalterinę apskaitą įtrauktas sąskaitas.

5712.

58Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

5913.

60Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovės pavėluotai pateikto rašytinio įrodymo prijungimas prie bylos neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi, norint prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą, būtų būtina sudaryti galimybę priešingai šaliai pateikti savo nuomonę dėl šio įrodymo reikšmės nagrinėjamam ginčui. Be to, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju šis naujas rašytinis įrodymas neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai.

6114.

62Nurodytų argumentų pagrindu atsisakytina prijungti prie bylos atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą 2012 m. gruodžio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ETK Nr. 00900. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

6315.

64Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl paslaugų teikimo, pagal kurį ieškovė patalpindavo savo specialioje internetinėje platformoje „Eturas“ informaciją apie atsakovės teikiamus viešbučių paslaugų (rezervavimo) pasiūlymus, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei šalių sutartą komisinį atlyginimą, jeigu atsakovės klientas užsako ir vėliau apmoka viešbučio paslaugas per ieškovės valdomą internetinę platformą. Šio susitarimo pagrindu atsakovei buvo išrašytos mažiausiai keturios PVM sąskaitos faktūros – 2013 m. balandžio 30 d., 2015 m. vasario 28 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2016 m. vasario 12 d. (e. bylos t. 1, b. l. 6–9).

6516.

66Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės vadovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės vadovą apie keturias neapmokėtas sąskaitas, taip pat teiravosi dėl ataskaitos pateikimo už pardavimus nuo paskutinės sąskaitos išrašymo 2016 m. vasario mėnesį (e. bylos t. 1, b. l. 13). Atsakovės vadovas 2017 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku atsakė, kad visos ieškovės sąskaitos yra apmokėtos, išskyrus 2015 m. gegužės 4 d. sąskaitą, dėl kurios atsakovės vadovas prašė pateikti papildomus paaiškinimus, taip pat atsakovės vadovas nurodė, jog šalių komercinis bendradarbiavimas dėl komisinių mokesčių už pardavimus nuo 2016 m. vasario mėn., po paskutinės sąskaitos išrašymo, buvo nutrauktas (e. bylos t. 1, b. l. 16–17). Ieškovė 2017 m. spalio 2 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 11385 22 435,31 Eur sumai už viešbučių pardavimus laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. (e. bylos t. 1, b. l. 10). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad 2015 m. vasario 28 d. ir 2016 m. vasario 12 d. sąskaitas atsakovė vis dėlto apmokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylą šioje dalyje nutraukė.

6717.

68Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, šalys nesutaria dėl ieškovės minėto žodinio susitarimo pagrindu išrašytų trijų PVM sąskaitų faktūrų – 2013 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. spalio 2 d., išrašytų atitinkamai 3 253,22 Eur, 12,10 Eur ir 22 435,31 Eur sumoms (neįskaitant vėliau ieškovės paskaičiuotų palūkanų), todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma dėl reikalavimų pagal minėtas sąskaitas faktūras pagrįstumo. Dėl atsakovės pareigos apmokėti 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą

6918.

70Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ET 11385, išrašytos 22 435,31 Eur sumai, kurioje nurodyta, jog minėta suma ‑ mokestis už viešbučių pardavimus už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, tvirtindama, kad šalys 2016 m. vasario mėn., po paskutinės sąskaitos išrašymo nutraukė savo komercinį bendradarbiavimą, modifikavo minėtą susitarimą į neatlygintinį, tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, jog minėtas susitarimas nebuvo nutrauktas ir (ar) pakeistas į neatlygintinį, todėl galiojo ir toliau. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas, ieškovė iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų vertinimo.

7119.

72Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

7320.

74Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek šalių susitarimas dėl paslaugų teikimo (dėl kurio ginčo tarp šalių nekilo), tiek, anot atsakovės, jo nutraukimas / modifikavimas buvo įvykdyti žodžiu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai įrodytų šių aplinkybių buvimą, todėl, spręsdamas, ar šalių susitarimas iš tiesų buvo nutrauktas / modifikuotas į neatlygintinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojo paaiškinimus ir šalių elgesį tiek ginčo laikotarpiu, tiek iki jo.

7521.

76Apeliantė skunde tvirtina, kad, spręsdamas dėl reikalavimo pagal 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 11385, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo A. N. parodymais.

7722.

78Nors rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, kadangi jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus, tačiau kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją ir jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

7923.

80Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios, o išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

8124.

82Įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo A. N., kuris tiesiogiai dalyvavo sudarant šiam ginčui aktualius žodinius susitarimus su ieškovės vadovu, parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Vien dėl to, kad A. N. yra atsakovės akcininkas ir darbuotojas, nenustačius, kad jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ar kad jis skirtingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie yra melagingi ir jais negali būti remiamasi priimant procesinį sprendimą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad liudytojo A. N. parodymai nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas - jie buvo vertinti visų byloje surinktų duomenų kontekste.

8325.

84Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovės poziciją pagrindžia šios faktinės aplinkybės: po 2016 m. vasario 12 d. sąskaitos už viešbučių pardavimus, kurią atsakovė yra apmokėjusi, daugiau jokios sąskaitos atsakovei nebuvo išrašytos ilgą laikotarpį, t. y. beveik 20 mėnesių; ginčo 2017 m. spalio 2 d. sąskaita faktūra išrašyta už neprotingai ilgą laikotarpį (nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.); byloje nėra duomenų, kad ieškovės ir atsakovės atstovai minėtu laikotarpiu būtų bendravę dėl paslaugų teikimo ir su tuo susijusiais klausimais; nurodytu laikotarpiu ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės vadovo el. laiškus, adresuotus ieškovei: 2016 m. sausio 15 d. atsakovės vadovo el. laiške pažymima, kad turizmo rinkoje „komisinio atlyginimo“ kainodara yra atgyvenusi ir naudojama technologija yra pernelyg sudėtinga, ji nenaudotina (e. bylos t. 1, b. l. 36); 2017 m. rugsėjo 11 d. el. laiške primenama apie susitarimą nuo 2016 m. vasario mėn. nutraukti komisinio mokesčio mokėjimą (e. bylos t. 1, b. l. 16–17).

8526.

86Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ieškovės vadovas, kuris pats tiesiogiai sudarinėjo žodinius susitarimus su atsakovės akcininku ir verslo plėtros vadovu A. N., nė į vieną teismo posėdį neatvyko ir teise teikti paaiškinimus aktualiais nagrinėjamam ginčui klausimais nepasinaudojo, nors tokia galimybė, atidėjus 2018 m. kovo 26 d. parengiamąjį posėdį, buvo sudaryta. Toks ieškovės vadovo elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat kelia abejonių dėl ieškovės reikalavimų šioje byloje pagrįstumo.

8727.

88Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės 22 435,31 Eur sumą pagal 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 11385, turėjo įrodyti, kad ir po 2016 m. vasario mėn. galiojo žodinis šalių susitarimas dėl komisinio atlyginimo už viešbučių rezervavimą per „Eturas“ platformą ieškovei mokėjimo, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėto žodinio susitarimo egzistavimą po 2016 m. vasario mėn. į bylą nepateikė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo pagal 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 11385 nepagrįstumo, apeliantė (ieškovė) tiesiog kitaip vertina į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia to, kad byloje pateiktų ir pirmosios instancijos teismo jau įvertintų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

8928.

90Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas, kada ir kokiu būdu pranešė ieškovei apie tariamą sutarties pakeitimą ar nutraukimą. Ieškovės teigimu, atsakovės pozicija, kad apie sutarties nutraukimą ieškovei pranešė atsakovės akcininkas A. N. turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi: atsakovė nepateikė duomenų, kad A. N. būtų buvęs įgaliotas sudarinėti jos vardu sandorius; tariamas A. N. pranešimas apie sutarties nutraukimą niekur nėra užfiksuotas; A. N. šioje byloje yra suinteresuotas asmuo; net ir po tariamo sutarties nutraukimo atsakovė ieškovės paslaugomis ir toliau naudojosi.

9129.

92Vertinant minėtų apeliantės teiginių pagrįstumą, visų pirma, pastebėtina, kad, jei būtų laikomasi pozicijos, jog A. N. nebuvo įgaliotas atsakovės vardu sudarinėti žodinius susitarimus dėl įmonės teisių ir pareigų, tai logiška būtų pripažinti ir tai, jog apskritai niekada negaliojo joks žodinis susitarimas dėl to, kad atsakovė mokės ieškovei komisinį atlyginimą už viešbučių užsakymus per „Eturas“ platformą, o tai reikštų, jog ieškovė apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo išrašinėti atsakovei sąskaitas už viešbučių rezervavimą per „Eturas“ platformą. Antra, kadangi tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog visi susitarimai dėl bendradarbiavimo buvo sudarinėjami tik žodžiu, tai, teisėjų kolegijos nuomone, savaime suprantama, kad ir pranešimas apie mokėjimų nutraukimą nėra niekur raštu užfiksuotas. Trečia, dėl liudytojo A. N. parodymų įrodomosios galios jau pasisakyta pirmiau, todėl argumentai nebekartojami. Ketvirta, tai, kodėl po susitarimo nutraukimo atsakovė dar kurį laiką naudojosi ieškovės paslaugomis, buvo paaiškinta, nurodant, jog jungtis tarp atsakovės valdomos viešbučių rezervavimo sistemos ir „Eturas“ buvo palikta tam, jog nekiltų problemų klientams vykdant jau priimtas rezervacijas, šios jungties technologinių sprendimų nebeatnaujinant. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti minėtu atsakovės pateiktu tarp šalių susiklosčiusios situacijos paaiškinimu.

9330.

94Taigi, tiek liudytojo A. N. parodymai, tiek kiti byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes dėl ginčo šalis siejusių atlygintinių teisinių santykių pabaigos. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad vienu metu įrodinėti ir sutarties nutraukimą, ir modifikavimą yra negalima, kadangi skiriasi įrodinėjimo dalykai, tačiau tai, ar tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusi faktinė situacija bus vertinama kaip susitarimo nutraukimas, ar kaip susitarimo pakeitimas į neatlygintinį susitarimą, konstatavus, jog nuo 2016 m. vasario mėn. tarp šalių nebeliko susitarimo dėl komisinio atlyginimo ieškovui mokėjimo, neturi jokios esminės įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl šiuo aspektu detaliau nepasisakytina.

9531.

96Be to, pastebėtina, kad iš ieškovės į bylą pateiktos pardavimų ataskaitos (e. bylos t. 1, b .l. 104–124), kuri, ieškovės teigimu, neva pagrindžia 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ET 11385 apskaičiuota sumą, neįmanoma nustatyti nei kokie viešbučiai buvo rezervuoti, nei to, ar viešbučių rezervacija buvo užsakyta per ieškovės valdomą rezervavimo sistemą, ar rezervuoti tik viešbučiai, ar ir skrydžiai, nei to, kas minėtus duomenis rengė. Dėl pareigos apmokėti 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą

9732.

982013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ET 4835 pagrindu ieškovė prašo priteisti 3 253,22 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė kreditavo minėtą 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą 2013 m. birželio 1 d. kreditine sąskaita, t. y. faktiškai ją anuliavo, todėl atsakovei nekilo pareiga ją apmokėti. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad jai nėra žinoma 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ET 4835 kredituojančios sąskaitos kilmė, ieškovės buhalterinėje sistemoje apie tokios kredituojančios sąskaitos išrašymą duomenų nėra, be to, kredituojanti sąskaita nėra pasirašyta.

9933.

100Atsakovė į bylą pateikė UAB „Eturas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Oviosoft“, dar vėliau – į UAB „Otelstone“) 2013 m. birželio 1 d. išrašytą atsakovei UAB „Hotelston“ kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ETK Nr. 0112 11 232,71 Lt (3 253,22 Eur) sumai, kurioje nurodyta – „kredituojamos sąskaitos: ET-4835 2013-04-30“. Nors ieškovė ir tvirtina, kad jos buhalterinėje apskaitoje ši sąskaita nebuvo apskaityta, tačiau vėlgi nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ieškovės, kuri akivaizdu, kad yra suinteresuota šios bylos baigtimi, teiginys, jog 2013 m. birželio 1 d. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros ETK Nr. 0112 nėra jos buhalterinėje apskaitoje, negali būti pagrindas abejoti 2013 m. birželio 1 d. kreditinės sąskaitos tikrumu. Tiesa, minėta kreditinė sąskaita nėra pasirašyta, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika (nepasirašytos ir visos kitos reikalaujamos apmokėti sąskaitos), jog tarp šalių vyko neformalus bendravimas, ir kad šalys nepasirašytas sąskaitas siųsdavo viena kitai el. paštu, todėl ir šis apeliantės argumentas nagrinėjamo klausimo kontekste negali būti vertinamas kaip pagrįstas.

10134.

102Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė kreditavo minėtą 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 2013 m. birželio 1 d. kreditine sąskaita, t. y. faktiškai ją anuliavo, todėl atsakovei nekyla pareiga ją apmokėti. Šią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad ieškovė daugiau nei ketverius metus (terminas apmokėti 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą baigėsi 2013 m. gegužės 20 d.) nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo, kas suponuoja išvadą, jog ieškovė visą tą laikotarpį 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 4835 laikė apmokėta / anuliuota. Dėl pareigos apmokėti 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą

10335.

1042015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ET 8800 pagrindu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 12,10 Eur. Nurodęs, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl minėtos sąskaitos išrašymo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas minėtą reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Nors ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų minėtos išvados pagrįstumą. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paaiškinimas, jog minėta sąskaita yra išrašyta už Maltos reklamą, yra pakankamas.

10536.

106Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, remiantis kuriuo galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, teismų praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

10737.

108Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Taip pat, vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

10938.

110Nagrinėjamu atveju ieškovei vien tik pateikus 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET 8800, kurios pagrindu prašoma priteisti iš atsakovės tam tikrą pinigų sumą, atsakovei ginčijant minėtos sąskaitos išrašymo pagrindo egzistavimą, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti minėto reikalavimo pagrįstumą, tačiau akivaizdu, jog jokie objektyvūs įrodymai, išskyrus ieškovo atstovo deklaratyvius žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu pateikti nebuvo, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ir šioje dalyje ieškinys pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas. Dėl bylos procesinės baigties

11139.

112Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojo parodymų visetą, nė vienam iš jų nesuteikdamas prioriteto, savo išvadą dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo tinkamai pagrindė, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11340.

114Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 1 134,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašymą grindžia teisinių paslaugų suvestine (e. bylos t. 1, b. l. 168).

11541.

116Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

11742.

118Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą ir į tai, kad iš atsakovės į bylą pateiktos teisinių paslaugų suvestinės už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d. matyti, kokios teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos (atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas) bei koks atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis, be to, yra patvirtinimas, kad atsakovė už suteiktas paslaugas yra atsiskaičiusi, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai pagrindė savo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11943.

120Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, todėl visa apimtimi priteistina iš ginčą pralaimėjusios šalies (ieškovės).

121Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

122Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

123Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hotelston“ (j. a. k. 302460527) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otelstone“ (j. a. k. 302325522) 1 134,98 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Otelstone“ (buvę... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad specialioje internetinėje platformoje platino „Tez... 10. 3.... 11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus 23 027,09... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu priėmė... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą UAB „Eturas“ (vėliau... 18. 6.... 19. Vertindamas ieškovės reikalavimo apmokėti 2015 m. gegužės 4 d. PVM... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 22 435,31 Eur sumą pagal 2017 m.... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 8.... 24. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Otelstone“ prašo panaikinti Vilniaus... 25. 8.1.... 26. Skundžiamame sprendime nėra konkrečiai įvardinta, ką įrodinėjo... 27. 8.2.... 28. Teismas nenustatė kada ir kokiu būdu pranešė ieškovei apie tariamą... 29. 8.3.... 30. Teismo pozicija, kad ieškovė sutiko teikti neatlygintines paslaugas... 31. 8.4.... 32. Sprendimą dalyje dėl atsakovės pareigos apmokėti 2013 m. balandžio 30 d.... 33. 8.5.... 34. Nepagrįstai buvo atmestas ir reikalavimas priteisti skolą pagal 2015 m.... 35. 9.... 36. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Hotelston“... 37. 9.1.... 38. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios... 39. 9.2.... 40. Apeliantė klaidingai interpretuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą šioje... 41. 9.3.... 42. Apeliantė nepagrįstai šiuo atveju įžvelgia esminį skirtumą tarp... 43. 9.4.... 44. Apeliantės teiginiai apie liudytojo A. N. parodymų nepatikimumą niekuo... 45. 9.5.... 46. Jeigu būtų laikomasi ieškovės pozicijos, kad A. N. neturėjo teisės... 47. 9.6.... 48. Ieškovė neįrodė, už kokias ieškovės neva suteiktas paslaugas atsakovė... 49. 9.7.... 50. Teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimus, grindžiamus 2013 m. balandžio 30... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. 10.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. 11.... 56. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2012 m. gruodžio 31... 57. 12.... 58. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė... 59. 13.... 60. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovės pavėluotai... 61. 14.... 62. Nurodytų argumentų pagrindu atsisakytina prijungti prie bylos atsakovės su... 63. 15.... 64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios... 65. 16.... 66. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės vadovas 2017 m. rugpjūčio... 67. 17.... 68. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, šalys... 69. 18.... 70. Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos... 71. 19.... 72. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK... 73. 20.... 74. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek šalių susitarimas dėl paslaugų... 75. 21.... 76. Apeliantė skunde tvirtina, kad, spręsdamas dėl reikalavimo pagal 2017 m.... 77. 22.... 78. Nors rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos... 79. 23.... 80. Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip... 81. 24.... 82. Įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija neturi... 83. 25.... 84. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovės poziciją... 85. 26.... 86. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ieškovės vadovas,... 87. 27.... 88. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės 22 435,31 Eur sumą pagal 2017... 89. 28.... 90. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 91. 29.... 92. Vertinant minėtų apeliantės teiginių pagrįstumą, visų pirma,... 93. 30.... 94. Taigi, tiek liudytojo A. N. parodymai, tiek kiti byloje esantys įrodymai... 95. 31.... 96. Be to, pastebėtina, kad iš ieškovės į bylą pateiktos pardavimų... 97. 32.... 98. 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ET 4835 pagrindu... 99. 33.... 100. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Eturas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į... 101. 34.... 102. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios... 103. 35.... 104. 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ET 8800 pagrindu ieškovė... 105. 36.... 106. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vienos iš sutarties šalių... 107. 37.... 108. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje... 109. 38.... 110. Nagrinėjamu atveju ieškovei vien tik pateikus 2015 m. gegužės 4 d. PVM... 111. 39.... 112. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės... 113. 40.... 114. Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi... 115. 41.... 116. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais... 117. 42.... 118. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą ir į tai, kad iš... 119. 43.... 120. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi... 121. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti... 123. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hotelston“ (j. a. k....