Byla 2-1283/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės bankas „SNORAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-984-578/2010, kuria buvo sustabdyta byla pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „SNORAS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Upės centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga group“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV“ ir L. P. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas AB bankas „Snoras“ pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovams UAB „Upės centras“, UAB „Ranga group“, RUAB „Ranga IV“ ir L. P. dėl skolos priteisimo, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 10531199,48 Lt skolos pagal 2008-02-12 kredito sutartį ir 8% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 20923665,10 Lt skolos pagal 2008-02-14 kredito sutartį ir 8% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5Ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovams byloje kildino iš 2008-02-12 kredito sutarties Nr.031-03159, 2008-02-14 kredito sutarties Nr.031-03161, 2008-12-17 skolos perkėlimo sutarties bei laidavimo sutarčių (1 t., b. l. 8-54). Kredito sutarčių įvykdymas yra užtikrintas atsakovei UAB „Upės centras“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu.

6Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad priverstinio skolos išieškojimo procedūros ieškovas nėra pradėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo vertinimu, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius (ieškovas) turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Todėl civilinė byla Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo sustabdyta iki kol ieškovas AB bankas „SNORAS“ baigs išieškojimą iš prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto atsakovės UAB „Upės centras“ turto, arba hipoteka pasibaigs kitais įstatyme numatytais pagrindais (CPK 164 str. 4 p.).

7Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 197-213), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovų prašymus dėl civilinės bylos Nr. 2-984-578/2010 sustabdymo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

81) Skundžiama nutartis yra priimta nesant sutartinio ar įstatyminio pagrindo. Ieškovas neturi nei sutartyse nei įstatyme nustatytos pareigos nukreipti išieškojimą pirmiausia į hipoteka ar įkeitimu įkeistą turtą, o tik po to į laiduotojus (pagal laidavimo sutartis, laiduotojų atsakomybė solidari);

92) Skundžiama teismo nutartis prieštarauja šiai dienai jau suformuotai vieningai teismų praktikai, leidžiančiai ieškovui (kreditoriui) pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-308/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1168/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1082/2009 ir kt.).

103) Kadangi ieškinio reikalavimas yra didesnis už prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertę, byloje nagrinėtina situacija savo esme yra analogiška nagrinėtai šiose bylose: Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008. Apygardos teismas nukrypo ir nuo šiose bylose suformuotos praktikos. Bendra įkeisto turto vertė yra ne didesnė kaip 19 675 000 litų (pagal antstolio V. M. pateiktą turto vertės nustatymo pažymą Nr. 09/07-748, hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė tesiekė 17 675 000 litų, o įkeistų UAB „Upės centras“ akcijų bendra vertė įkeitimo momentu tesiekė 2 mln litų).

113) Skundžiamoje nutartyje nurodyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 str. 1 d. norma negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, kadangi ši norma nenustato pareigos kreditoriui nukreipti išieškojimą pirmiausia į hipoteka ar įkeitimu įkeistą turtą ir tik po to į laiduotojus. Norma pradeda veikti tik pradėjus įkeisto turto realizavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-191/2010);

124) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi apygardos teismas, šioje byloje nesivadovautina, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes ieškovas nėra pradėjęs įkeisto turto realizavimo procedūros.

134) Skundžiama nutartis priimta remiantis situacijos neatitinkančiais motyvais. Apygardos teismo teiginys, kad hipoteka pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, nėra tiesa, be to nėra ir negali būti ieškovo pareigos pradėti išieškojimo iš įkeisto turto šaltinis bei teisėtas pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą. Tokiu pagrindu negali būti ir teiginys, kad hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teismo teiginiai, kad ieškovui išieškojus skolą iš atsakovų bendra tvarka, skolininkui būtų sukeltos sunkios pasekmės, nepagrįsti atsakovo turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis, kurie rodo kitką.

145) Vilniaus apygardos teismas procesine priemone (skundžiama nutartimi) pakeitė tarp šalių kredito ir laidavimo sutartimis aptartų materialiniu teisinių santykių turinį, kadangi teismas skundžiama nutartimi iš esmės paneigė atsakovų solidarią atsakomybę, kuri buvo įtvirtinta teismui kartu su ieškiniu pateiktomis sutartimis. Skundžiama nutartis de facto įtvirtina šalių subsidiarią atsakomybę, kas iš esmės prieštarauja Civilinio kodekso 6.6 str. įtvirtintoms nuostatoms. Pažymėtina, kad kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta, ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1016/2009, nurodė, kad byla prieš laiduotoją neturi būti stabdoma, kol paaiškės, kokią prievolės dalį įvykdys bankrutuojanti įmonė.

156) Skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis nepagrįstai suvaržo Ieškovo teises, lyginant su teisėmis, kurias ieškovui suteikia CK, CPK bei kiti įstatymai ir teisės aktai. Apygardos teismas, nutardamas sustabdyti bylą iki kol ieškovas AB bankas „Snoras“ baigs išieškojimą iš prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto atsakovės UAB „Upės centras“ turto, arba hipoteka pasibaigs kitais įstatyme numatytais pagrindais, ieškovo teisę išieškoti įsiskolinimą susiejo su dviem aplinkybėmis: pirma sąlyga – pabaigimas išieškojimo iš įkeisto turto, antra sąlyga – hipoteka pasibaigia kitais pagrindais. Be to, skundžiama nutartis prieštarauja CPK 723 str. 4 d. normai.

16UAB „Upės centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 2-6). Juo prašo netenkinti atskirojo skundo ir nurodo šiuos argumentus:

171) Fakultatyvaus bylos sustabdymo atveju (CPK 164 str.) teismas turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, ar tikslinga sustabdyti konkrečią bylą. Šios bylos sustabdymas atitinka šalių pusiausvyros principus.

182) CK 4.193 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis kreditorių visų pirma išieškoti iš įkeisto turto.

193) Kai paraleliai nagrinėjama byla ypatingąja teisena dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir byla ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo, remiantis CPK 163 str. 3 p., pastaroji turi būti sustabdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010). Ši nuostata turėtų būti taikoma ir tada, kai kreditorius dar nėra pradėjęs išieškojimo iš įkeisto turto.

204) Kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka, nesinaudojimas savo kaip privilegijuoto kreditoriaus teisėmis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei ekonomiškumo principų. Teismui išnagrinėjus bylą, ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą į neįkeistą turtą, o kol būtų vykdomas išieškojimas iš neįkeisto turto, hipoteka išliktų.

215) Lietuvos teismai nėra suformavę viningos praktikos dėl CK 4.193 str. 1 d. taikymo. Ieškovo nurodytose nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-889/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1358/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1085/2009) teismai aiškiai nepasisakė, ar kreditorius turi absoliučią teisę rinktis. Ieškovo pateiktos citatos yra ne teismo, o kreditorių argumentai, kurie nėra teisės šaltinis.

226) Apygardos teismo nutartis nepaneigia atsakovų solidariosios atsakomybės. Atsakovai UAB „Ranga IV“, UAB „Ranga group“ ir L. P. taip pat pateikė atsiliepimą (t. 3, b. l. 9-15). Juo prašo netenkinti atskirojo skundo ir nurodo šiuos argumentus, kurių dauguma savo esme yra analogiški argumentams, nurodytiems UAB „Upės centras“ atsiliepime:

231) CK 4.193 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis kreditorių visų pirma išieškoti iš įkeisto turto. Tokią kreditoriaus pareigą suponuoja ir jo kaip privilegijuoto kreditoriaus statusas.

242) Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010), kai paraleliai nagrinėjama byla ypatingąja teisena dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir byla ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo, remiantis CPK 163 str. 3 p., pastaroji turi būti sustabdoma. Šiuo išaiškinimu turėtų būti vadovaujamasi ir tada, kai kreditorius dar nėra pradėjęs išieškojimo iš įkeisto turto.

253) Kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka, nesinaudojimas savo kaip privilegijuoto kreditoriaus teisėmis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei ekonomiškumo principų.

264) Lietuvos teismai nėra suformavę viningos praktikos dėl CK 4.193 str. 1 d. taikymo.

275) Atsakovai neginčija ieškovo teisės į ieškinį, tačiau ieškovo reikalavimai atsakovams gali būti nagrinėjami tik išsiaiškinus, ar ieškovas kaip hipotekos kreditorius turės reikalavimo teisę ir kokia apimtimi.

286) Atsakovai laidavimo sutartis sudarė ieškovui primygtinai to reikalaujant, o atsakovai, jas sudarydami, pagrįstai tikėjosi, kad skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas visų pirma savo reikalavimą nukreips į įkeistą turtą.

297) Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad apygardos teismas nutartimi pakeitė šalių materialinį teisinį santykį ir de facto įtvirtino šalių subsidiarią atsakomybę.

308) Apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies netikslumai neturi įtakos jos teisėtumui.

31Atskirasis skundas tenkintinas.

32

33Galiojantis CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 d.). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

34Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai apygardos teismas sustabdė civilinę bylą dėl skolos išieškojimo iš solidarių atsakovų. Todėl nagrinėtina, ar aplinkybės, kurias apygardos teismas vertino kaip trukdančias išnagrinėti bylą, egzistavo ir ar dėl jų egzistavimo apygardos teismas negalėjo išnagrinėti bylos.

35Ieškovo prašoma priteisti skola kildinama iš kredito sutarties ir laidavimo sutarčių, numatančių solidarią atsakovų atsakomybę. Kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762//2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 ir kt.). Taigi, kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5, 13 str., CK 6.6 str. 4 d.).

36Kolegija taip pat pažymi, kad kreditoriaus, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, privilegijuota padėtis pasireiškia tuo, kad jis gali reikalauti prievolės įvykdymo iš įkeisto turto (CK 4.192 str.). Tačiau, skirtingai nei teigiama atsiliepimuose į atskirąjį skundą, CK 4.193 straipsnis nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vieną iš galimų savo teisių gynimo būdų (dispozityvumo principas civiliniame procese) ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę būtinai iš įkeisto turto. Tokį aiškinimą atitinka ir formuojama teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-308//2010). Minėta kreditoriaus pasirinkimo teisė, skirtingai nei teigia atsakovai, nėra nesuderinama su teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei ekonomiškumo principais, kuriais turi būti grindžiamas civilinis procesas. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kuria remiasi atsakovai, paskirtis – nurodyti, jog kreditorius, įgyvendinęs teisę patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, nepraranda teisės bendra tvarka reikalauti įvykdyti likusią neįvykdytą prievolės dalį. Ši nuostata nėra skirta apriboti kreditoriaus teisę pasirinkti, kokia tvarka reikalauti prievolės įvykdymo. Nuostata reglamentuoja išieškojimo iš įkeisto turto pasekmes. Normos esmė yra ta, kad skolininko, kurio įsipareigojimo įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu, įsipareigojimai kreditoriui nėra apriboti įkeistu turtu. Tai reiškia, kad kreditorius, užtikrinęs reikalavimo įvykdymą įkeitimu ir pasinaudojęs teise reikalauti įvykdyti prievolę iš įkeisto turto, vadovaujantis CK 4.193 straipsniu, nepraranda teisės reikalauti įvykdyti neįvykdytą prievolės dalį bendra tvarka. Pastebėtina ir tai, kad CK 4.193 straipsnio vieta CK (skyriuje Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai) taip pat suponuoja išvadą, kad CK 4.193 straipsnis taikytinas tik kreditoriui pasirinkus pasinaudoti savo kaip privilegijuoto kreditoriaus (jo reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka) teise nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Skirtingai nei teigiama atsiliepimuose į atskirąjį skundą, sistemiškai ši norma neturi būti taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius pasirenka reikalauti prievolės įvykdymo bendra tvarka, t.y. nepasinaudoja savo teise pirmiausiai nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Šią išvadą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika 2010-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-191/2010. Atitinkamai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuria nutartį motyvavo apygardos teismas bei rėmėsi atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą, kadangi tose bylose kreditorius buvo pradėjęs įkeisto turto realizavimo procedūras. Ši aplinkybė yra svarbi, kai sprendžiamas klausimas, ar konkrečioje byloje taikytinas CK 4.193 straipsnis.

37Konstatavus tai, kad kreditorius, užtikrinęs reikalavimo įvykdymą hipoteka, nepraranda teisės pasirinkti, kokia procesine tvarka reikalauti ginti savo pažeistas teises, bylos išnagrinėjimui teisiškai nereikšmingas tampa argumentas, kad laiduotojas, sudarydamas laidavimo sutartį ir prisiimdamas iš jos kylančius įsipareigojimus, pagrįstai tikėjosi, jog skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius pirmiausiai nukreips išieškojimą į hipotekos objektą.

38Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė išieškojimo iš įkeisto turto tvarką reglamentuojančias teisės normas (CK 4.193 str.) ir todėl nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, šie argumentai sudaro pakankamą pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Todėl dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimuose į jį pateiktų argumentų (dėl situacijos neatitinkančių apygardos teismo motyvų, dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pakeitimo apygardos teismo nutarties rezoliucine dalimi, dėl įkeisto turto vertės ir kt.), kolegija nepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.

39Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas AB bankas „Snoras“ pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį... 5. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovams byloje kildino iš 2008-02-12... 6. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad priverstinio skolos išieškojimo... 7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 197-213), kuriuo prašo... 8. 1) Skundžiama nutartis yra priimta nesant sutartinio ar įstatyminio pagrindo.... 9. 2) Skundžiama teismo nutartis prieštarauja šiai dienai jau suformuotai... 10. 3) Kadangi ieškinio reikalavimas yra didesnis už prievolės įvykdymo... 11. 3) Skundžiamoje nutartyje nurodyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193... 12. 4) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi apygardos teismas,... 13. 4) Skundžiama nutartis priimta remiantis situacijos neatitinkančiais... 14. 5) Vilniaus apygardos teismas procesine priemone (skundžiama nutartimi)... 15. 6) Skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis nepagrįstai suvaržo... 16. UAB „Upės centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (t. 3, b.... 17. 1) Fakultatyvaus bylos sustabdymo atveju (CPK 164 str.) teismas turi... 18. 2) CK 4.193 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis kreditorių... 19. 3) Kai paraleliai nagrinėjama byla ypatingąja teisena dėl išieškojimo iš... 20. 4) Kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka,... 21. 5) Lietuvos teismai nėra suformavę viningos praktikos dėl CK 4.193 str. 1 d.... 22. 6) Apygardos teismo nutartis nepaneigia atsakovų solidariosios... 23. 1) CK 4.193 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis kreditorių... 24. 2) Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio... 25. 3) Kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka,... 26. 4) Lietuvos teismai nėra suformavę viningos praktikos dėl CK 4.193 str. 1 d.... 27. 5) Atsakovai neginčija ieškovo teisės į ieškinį, tačiau ieškovo... 28. 6) Atsakovai laidavimo sutartis sudarė ieškovui primygtinai to reikalaujant,... 29. 7) Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad apygardos teismas nutartimi pakeitė... 30. 8) Apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies netikslumai neturi įtakos... 31. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 32. ... 33. Galiojantis CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais,... 34. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai apygardos teismas sustabdė civilinę bylą... 35. Ieškovo prašoma priteisti skola kildinama iš kredito sutarties ir laidavimo... 36. Kolegija taip pat pažymi, kad kreditoriaus, kurio reikalavimas yra... 37. Konstatavus tai, kad kreditorius, užtikrinęs reikalavimo įvykdymą hipoteka,... 38. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė... 39. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylą...