Byla 2-191/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. J. ir B. J. bei atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Solestina“ bankroto administratoriaus atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkinti atsakovų pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1837-395/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Solestina“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Nidulus“), G. J., B. J. dėl įsiskolinimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

4Ieškovas AB SEB bankas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų G. J., B. J. ir UAB „Solestina“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Nidulus“) solidariai 1 360 811,51 Lt negrąžintos paskolos dalį, 87 663,30 Lt palūkanų, 27 338,53 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 3 462,81 Lt delspinigių ir 18 793 Lt žyminį mokestį bei įpareigoti atsakovus mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui AB SEB bankui iš atsakovų UAB „Nidulus“, G. J. ir B. J. solidariai 1 360 811,51 Lt negrąžinto kredito, 87 663,30 Lt palūkanų, 27 338,53 Lt baudą, 3 462,81 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 479 276,15 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Nidulus“, G. J. ir B. J. po 6 264,33 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB SEB bankui ir po 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškinio ir jo priedų nuorašai su pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo CPK nustatyta tvarka buvo įteikti tiek UAB „Nidulus“, tiek asmeniškai G. J. ir B. J., tačiau jie teismo nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį, todėl, ieškovo prašymu, teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių.

7Atsakovai G. J., B. J. ir UAB „Solestina“ pateikė teismui pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriais prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

8Pareiškimuose nurodyta, kad ieškovas teismui pateikė 2007 m. spalio 12 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Nidulus“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 0350707125158-54 (toliau – kredito sutartis), iš kurios kyla ieškovo reikalavimai priteisti susidariusią 1 479 276,15 Lt skolą. UAB „Nidulus“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovui įkeistas nekilnojamasis turtas – 50 žemės sklypų, esančių Bajorų k., Kauno raj., kurių bendra vertė – 1 900 000 Lt, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 1 479 276,15 Lt skolą gali būti visiškai tenkinamas iš įkeisto turto. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įkeistų sklypų vertė būtų sumažėjusi. 2008 m. spalio 16 d. UAB korporacija „Matininkai“ 44 žemės sklypus įvertino 3 347 000 Lt rinkos verte ir 2 007 000 Lt priverstinio pardavimo verte. Kredito gavėjo įsipareigojimų, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymas yra visiškai užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, todėl nesant įrodymų, kad įkeistas turtas yra realizuotas ir gautos sumos nepakanka ieškovo reikalavimui patenkinti, ieškinys laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojai atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Kadangi ieškovas dėl skolos priteisimo iš kredito gavėjo ir laiduotojų bendra tvarka galėtų kreiptis tik tuo atveju, jei įkeistas turtas bus parduotas už mažesnę kainą nei būtina patenkinti reikalavimą, todėl ir laiduotojų atžvilgiu ieškinys laikytinas nepagrįstu. Atsakovai G. J. ir B. J. pažymėjo, kad laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota prievolė, t. y. atsakovo UAB „Nidulus“ prievolė iki 2008 m. spalio 11 d. grąžinti suteiktą kreditą. Ieškovas laiduotojams reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį nusiuntė 2009 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo tos dienos, kurią suėjo pagrindinės prievolės įvykdymo terminas. Laikytina, jog tuo metu laidavimas jau buvo pasibaigęs (CK 6.88 str. 1 d.), todėl ieškinys, kurio reikalavimai kyla iš kredito ir laidavimo sutarčių, negali būti reiškiamas atsakovams G. J. ir B. J..

9Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi (skundžiama nutartis) netenkino atsakovų G. J., B. J. ir UAB „Solestina“ pareiškimų dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

10Teismas pažymėjo, jog atsakovams G. J., B. J. ir UAB „Nidulus“ ieškinio su priedais bei 2009 m. gegužės 29 d. teismo pranešimo, kuriame atsakovams buvo nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimus bei nurodytos atsiliepimų nepateikimo pasekmės, nuorašai įteikti tinkamai. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti šio procesinio veiksmo. Atsakovų pareiškimai taip pat netenkinti, nes atsakovai nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismo nuomone, atsakovų teiginiai, kad ieškinys prieštarauja CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatai, yra nepagrįsti. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 1 479 276,15 Lt skolą susijęs su 2007 m. spalio 12 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Nidulus“ sudaryta kreditavimo sutartimi. UAB „Nidulus“ prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti AB SEB bankui buvo įkeista 50 žemės sklypų, esančių Bajorų kaime, Kauno rajone, kurių bendra vertė 1 900 000 Lt. Ieškinio reikalavimas pareikštas UAB „Nidulus”, G. J. ir B. J., kuriuos sieja laidavimo teisiniai santykiai. Iš 2007 m. spalio 12 d. Laidavimo sutarties Nr. 0307-1282 (toliau – laidavimo sutartis) matyti, kad laiduotojai G. J. ir B. J. įsipareigojo atsakyti kaip solidarieji skolininkai bankui, jeigu UAB „Nidulus“, už kurią laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies, arba ją vykdys netinkamai pagal 2007 m. spalio 12 d. kreditavimo sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais. Patenkinus ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems bendraskoliams, ieškovas įgytų teisę pasirinkti, iš vieno, kelių ar visų atsakovų išieškoti priteistą sumą, taip pat ieškovas turi teisę rinktis, ar iš pradžių vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, ar reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojų turto.

11Teismas laikė nepagrįstais atsakovų G. J. ir B. J. pareiškime nurodytus teiginius, jog sudaryta laidavimo sutartis pasibaigė, nes ieškovas nepareiškė laiduotojams ieškinio per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. 2007 m. spalio 12 d. laidavimo sutarties 3.5 punkte šalys numatė, kad ši sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių pagal 2007 m. spalio 12 d. kreditavimo sutartį įvykdymo. Kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojai ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško kredito grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.

12Atsakovai G. J. ir B. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovų G. J. ir B. J. prašymą panaikinti teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

131.

14Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovų nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką tik tokiu atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto. Skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, tai yra neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių. Esant įrodymams, kad kredito gavėjo UAB „Solestina“ įsipareigojimų, kylančių iš Kreditavimo sutarties įvykdymas, yra visiškai užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka bei nesant įrodymų, jog ieškovas realizavo įkeistą turtą ir gautos sumos nepakanka patenkinti ieškovo reikalavimą, formalus byloje esančių įrodymų vertinimas neleidžia ieškinį laikyti teisiškai pagrįstu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.193 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertės nustatyto pažyma patvirtina, kad ieškovo reikalavimų suma net nesudaro ½ įkeisto turto rinkos vertės, todėl jo reikalavimą visiškai galima patenkinti iš įkeisto turto vertės.

152.

16Iš Kreditavimo sutarties matyti, kad 2007 m. spalio 12 d. AB SEB banko bei G. J. ir B. J. sudaryta laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota kreditavimo sutartyje nustatyta prievolė, tai yra UAB „Solestina“ prievolė iki 2008 m. spalio 11 d. grąžinti suteiktą kreditą. Ieškovo ir atsakovų G. J. bei B. J. santykiams turi būti taikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, dėl ko laidavimo sutartis laikoma pasibaigusia, nes ieškovas nepareiškė laiduotojams ieškinio per nustatytą terminą.

173.

18Ieškovo pateiktų įrodymų turinys atskleidė ieškinio nepagrįstumą. Teismas netinkamai atliko formalų bylos įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos praktikos.

19Atsakovo bankrutuojančios UAB „Solestina“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ įgaliotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą ir panaikinti teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovų G. J. ir B. J. atskirasis skundas.

20Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus ieškovas AB SEB bankas prašo atsakovų skundus atmesti, o skundžiamą teismo nutartį bei teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad teismas nepažeidė sprendimo už akių priėmimo sąlygų. Atsakovų pateiktais įrodymais negalima daryti išvados, kad pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės patvirtintų akivaizdų sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovai G. J. ir B. J. solidariai visu turtu ir lėšomis įsipareigojo ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas UAB „Solestina“ pagal sudarytą kreditavimo sutartį. Laidavimo sutartis numatė solidarią skolininkų atsakomybę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę rinktis, ar iš pradžių vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, ar reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojo turto. Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį su visais tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo.

21Atskirieji skundai atmestini.

22Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkinti atsakovų pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta (CPK 320 str.). Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu, kartu patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

23Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.).

24Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas. Atsakovai, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1) aplinkybes, liudijančias atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.

25Bylos medžiaga (b. l. 79, 80, 82) patvirtina, kad atsakovams G. J., B. J. ir UAB „Nidulus“ pareikšto ieškinio su priedais bei 2009 m. gegužės 29 d. teismo pranešimo, kuriame atsakovams buvo nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimus, o taip pat atsiliepimų nepateikimo pasekmės, nuorašai įteikti tinkamai CPK nustatyta tvarka. Tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsakovai pareiškimuose dėl sprendimo už akių, priimto CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti privalomo procesinio veiksmo – pateikti atsiliepimus į ieškinį. Atsakovams neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

26Atsakovų atskirieji skundai netenkintini, nes atsakovai nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių to, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų pareiškimus peržiūrėti sprendimą už akių padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai aplinkybių, kurios leistų abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindė įrodymais.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau paminėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne atsakovų pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą.

28Tuo atveju, jeigu atsakovų pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

29Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskiruosiuose skunduose atsakovai daugiausia dėmesio skyrė aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismo išvados turi būti pagrįstos visos byloje esančios medžiagos ištyrimu. Atskirieji skundai grindžiami aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovų nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir nukrypo nuo formuojamos praktikos. Atskiruosiuose skunduose atsakovai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurias kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto tik tokiu atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Remdamiesi suformuota teismine praktika ir tuo, kad kredito gavėjo UAB „Solestina“ įsipareigojimų, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymas yra visiškai užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka bei nesant įrodymų, jog ieškovas realizavo įkeistą turtą, bet gautos sumos nepakanka patenkinti ieškovo kreditorinį reikalavimą, atsakovai ginčija ieškinio reikalavimų taikyti atsakovams solidariąją civilinę atsakomybę pagrįstumą.

30Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis grindžiami atskirųjų skundų argumentai, turinys neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Pažymėtina, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto įgyvendinama tik tada, kai hipotekos kreditorius yra pradėjęs savo skolinės reikalavimo teisės patenkinimo iš įkeisto daikto procedūrą, t. y. skolos išieškojimą CK ketvirtos knygos XI skyriaus ketvirtojo skirsnio normų (CK 4.192 – 4.196 str.) pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pagal ieškovo (hipotekos kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą būtų pradėta CPK XXXVI skyriuje nurodytos kategorijos byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Solestina“ prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo daikto (žemės sklypų). Atsakovų atskiruosiuose skunduose taip pat neužsimenama, kad būtų prasidėję ir vykdomi priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto daikto teisiniai veiksmai, taigi ir šiuo momentu nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų pradėjęs skolos išieškojimą iš jam įkeisto turto.

31Byloje yra 2007 m. spalio 12 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Nidulus“ sudaryta kreditavimo sutartis, iš prievolių pagal kurią kildinamas ieškovo reikalavimas priteisti 1 479 276,15 Lt sumą (b. l. 9-17). UAB „Nidulus“ (dabar - BUAB „Solestina“) prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas nekilnojamasis turtas – 50 žemės sklypų, esančių Bajorų k., Kauno raj., kurių bendra vertė – 1 900 000 Lt (b. l. 20-31). Iš 2007 m. spalio 12 d. laidavimo sutarties (b. l. 32-33) 1.1 punkto matyti, kad laiduotojai G. J. ir B. J. įsipareigojo atsakyti kaip solidarieji skolininkai bankui, jeigu UAB „Nidulus“, už kurią laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies, arba ją vykdys netinkamai pagal 2007 m. spalio 12 d. kreditavimo sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tokia nuostata įtvirtinta ir laidavimo sutartyje. Pagal laidavimo sutarties 2.1.1 punktą, laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui tiek pat, kaip ir skolininkas, visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra užtikrinti jam įkeistų žemės sklypų verte ir nesant byloje duomenų, jog išieškojimas iš įkeisto turto yra prasidėjęs, egzistuoja ieškovo subjektyvi teisė rinktis, ar inicijuoti išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ypatingosios teisenos tvarka, ar kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja ginčų nagrinėjimo tvarka, prašant solidariosios atsakomybės taikymo pagrindu priteisti iš atsakovų (skolininko ir laiduotojų) reikalaujamas sumas. Pažymėtina, kad laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais užtikrinimo būdais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu jo reikalavimo užtikrinimo būdu naudotis. Aplinkybė, kad bankas, kaip kreditorius, pareikalavo kelių jo reikalavimo užtikrinimo priemonių – laidavimo ir įkeitimo – nekeičia teisinių santykių, susiklosčiusių tarp laiduotojo, kreditoriaus ir skolininkų, pobūdžio. Aplinkybė, kad banko reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, pati savaime nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti ir/ar tenkinti ieškovo ieškinį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai nepagrįstai prašo vadovautis jų nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių pagrindu suformuota teismine praktika, nes bylų, kuriose priimtos tos nutartys, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

32Atsakovai atskiruosius skundus grindžia dar ir tuo, kad pagal laidavimo sutartį buvo užtikrinta terminuota prievolė – UAB „Nidulus“ (dabar - UAB „Solestina“) pareiga iki 2008 m. spalio 11 d. grąžinti suteiktą kreditą. Remdamiesi šia aplinkybe atsakovai nurodo, kad ieškovo ir atsakovų - laiduotojų santykiams turi būti taikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, dėl ko laidavimo sutartis laikoma pasibaigusia, nes ieškovas nepareiškė laiduotojams ieškinio per nustatytą trijų mėnesių terminą po pagrindinės terminuotos prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Tokią išvadą atsakovai grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-286/2009, kurioje teismas pasisakė dėl laidavimo galiojimo termino ir laidavimo pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas toje nutartyje aiškino, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata dėl laidavimo pabaigos, kai juo užtikrinama terminuota prievolė, yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl kitokios laidavimo pabaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija vėliau priimtoje 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) kitaip teisiškai kvalifikavo minėtos teisės normos esmę ir turinį. Vykdydamas pagrindinę kasacinio teismo funkciją užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje, siekdamas formuoti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių kvalifikacijos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas.

33Teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, kuriose suformuluotos teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės tampa privalomomis teismams, nagrinėjantiems analogiškas bylas. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teisėjų kolegija šioje byloje analizuojamą laidavimo sutartį vertina kaip neterminuotą. Laidavimo sutarties 3.5 punkte nustatyta, jog sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių pagal 2007 m. spalio 12 d. kreditavimo sutartį įvykdymo. Darytina išvada, kad prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – laidavimas – galioja tol, kol bus grąžinta visa paskola ir įvykdytos kitos su kredito sutarties vykdymu susijusios prievolės, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad laidavimo sutartis yra neterminuota, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į bylos aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovai, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė priežasčių, kodėl per nustatytą terminą nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, taip pat neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

35Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, sprendimą už akių pagrindė ne tik ieškovo pateiktų įrodymų, bet ir visos bylos medžiagą sudarančių duomenų formaliu įvertinimu. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo galima tenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų dokumentų turinys patvirtintų akivaizdų ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 302 str.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 4. Ieškovas AB SEB bankas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių priteisė... 6. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškinio ir jo priedų... 7. Atsakovai G. J., B. J. ir UAB „Solestina“ pateikė teismui pareiškimus... 8. Pareiškimuose nurodyta, kad ieškovas teismui pateikė 2007 m. spalio 12 d.... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi (skundžiama... 10. Teismas pažymėjo, jog atsakovams G. J., B. J. ir UAB „Nidulus“ ieškinio... 11. Teismas laikė nepagrįstais atsakovų G. J. ir B. J. pareiškime nurodytus... 12. Atsakovai G. J. ir B. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m.... 13. 1.... 14. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovų nurodytų Lietuvos... 15. 2.... 16. Iš Kreditavimo sutarties matyti, kad 2007 m. spalio 12 d. AB SEB banko bei G.... 17. 3.... 18. Ieškovo pateiktų įrodymų turinys atskleidė ieškinio nepagrįstumą.... 19. Atsakovo bankrutuojančios UAB „Solestina“ bankroto administratoriaus UAB... 20. Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus ieškovas AB SEB bankas prašo... 21. Atskirieji skundai atmestini.... 22. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 23. Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta... 24. Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už... 25. Bylos medžiaga (b. l. 79, 80, 82) patvirtina, kad atsakovams G. J., B. J. ir... 26. Atsakovų atskirieji skundai netenkintini, nes atsakovai nenurodė svarbių... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau paminėtame Lietuvos Respublikos... 28. Tuo atveju, jeigu atsakovų pareiškimuose dėl sprendimo už akių... 29. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskiruosiuose... 30. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo... 31. Byloje yra 2007 m. spalio 12 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Nidulus“ sudaryta... 32. Atsakovai atskiruosius skundus grindžia dar ir tuo, kad pagal laidavimo... 33. Teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į bylos aplinkybes, konstatuotina,... 35. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes,... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą....