Byla 1A-207-318/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Bekiš), nuteistajam J. P., nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui, nuteistajam S. M. (S. M.) ir jo gynėjui advokatui Aivarui Škėmai, nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui, nuteistojo N. Č. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M., N. Č., R. J. ir nuteistojo S. M. bei jo gynėjo advokato Aivaro Škėmos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

4- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;

5- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;

6vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda .

7N. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

8- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;

9- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;

10vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda.

11R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

12- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;

13- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;

14vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda.

15S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

16- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;

17- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio bauda;

18vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

19Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. P. (J. P.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui, praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

211. R. M., N. Č., R. J. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami su J. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nepateikiant muitinės kontrolei gabeno dvylika dėžių su 6000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 12 698 Eur (43 846 Lt), tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 9 415 Eur, o būtent:

221.1. 2013 m. gegužės 4 d. apie 04.35 val., ( - ), prie ( - ) kaimo kapinių, esančių 2 km atstumu nuo valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. ( - ), J. P., naudodamas mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės Nr. ( - ), kartu su S. M., kurio mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės Nr. ( - ), padėjo vykdyti nusikaltimą, t. y. stebėjo aplinką, privažiavimus prie valstybės sienos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patruliavimą, tarnybinių automobilių judėjimą siekiant užtikrinti nekliudomą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, kai tuo tarpu nusikalstamos veikos organizatoriai R. M., telefonu, kurio SIM kortelės numeris ( - ), bendraudamas su R. J., kurio telefono SIM kortelės Nr. ( - ), ir N. Č., kurio telefono SIM kortelės Nr. ( - ), būdami ( - ) kaimuose, ( - ) kaimo prieigose koordinavo veiksmus su padėjėjais ir nenustatytais asmenimis, ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ( - ), tarp valstybės sienos ženklų Nr. ( - ), nepateikiant muitinės kontrolei pėsčiomis gabeno dvylika dėžių su 6000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius –

2312 698 Eur (43 846 Lt), tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 9 415 Eur. Turėjusiam privažiuoti N. Č. vairuojamam automobiliui „Crysler Town & Country“, valst Nr. ( - ) įklimpus ( - ) kaimo prieigose, krovinys su 6000 pakelių cigarečių liko paslėptas miške, 60 metrų atstumu nuo automobilio. J. P. ir S. M. buvo sulaikyti, o kiti kaltinamieji pasišalino.

242. Be to, R. M., N. Č., R. J. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad tuo pačiu laiku, toje pat vietoje, tais pačiais veiksmais ir tomis pat aplinkybėmis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdami nustatytą tvarką, o būtent: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių.

253. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

263.1. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio dalis, kurioje nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes jis šių veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jį kaltinančius įrodymus, todėl padarė neteisingas, bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl jo kaltumo. Skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aiškios ir konkrečios argumentacijos bei nuoseklumo analizuojant bylos faktinius duomenis, teismo išvados pagrįstos prielaidomis ir abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais, be to, teismo išvadose yra esminių prieštaravimų.

273.2. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė objektyviems bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad kaltinamieji užmaskuota forma tarpusavyje derino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

283.3. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis (R. M.) naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. ( - ), kuriuo neva įvykio dieną jis skambino kaltinime nurodytiems asmenims. Apeliantas nesupranta, remiantis kokiais duomenimis šio telefono priklausomybė buvo priskirta būtent jam, tokių duomenų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir teismas. Tokiai išvadai paneigti apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apelianto gyvenamojoje vietoje atlikus kratą buvo paimti 3 mobilaus ryšio telefonai Nokia 3410, Nokia X2-00 ir Nokia N95-2, kuriuose jokių tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti telefoninių pokalbių įrašai neįrodo R. M. dalyvavimo nusikaltimų padaryme, nes pateiktos pokalbių ištraukos yra sunkiai suprantamos ir neinformatyvios.

293.4. Baudžiamojoje byloje yra R. M. pasas, kuriame yra pasienio kontrolės atžyma apie tai, kad jis 2013 m. gegužės 4 d. buvo Baltarusijos Respublikoje. Ši aplinkybė, dėl kurios visiškai nieko nepasisakyta skundžiajame nuosprendyje, patvirtina, jog jis, R. M., negalėjo skambinti Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamu (kas nustatyta pagal celės vietą) mobilaus ryšiu telefonu Nr. ( - ) ir kontaktuoti su kitais nuteistaisiais. Apelianto nuomone, tokius prieštaravimus buvo būtina aptarti ir pašalinti.

303.5. Įrodinėjant R. M. kaltę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Apelianto nuomone, tarnybiniai pranešimai yra pagrįsti tik paties pareigūno, atlikusio ikiteisminį tyrimą, subjektyviu duomenų įvertinimu. Be to, tokie pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų surašyti pranešimai negali būti laikomi patikimais įrodymais, jei jie nebuvo ištirti teisme. Nagrinėjamu atveju vyresnioji tyrėja L. P., surašiusi tarnybinius pranešimus dėl telefono numerių suvestinių analizės, nebuvo apklausta teisme, o tai reiškia, jog apelianto kaltės įrodinėjamas remiantis vien šiuo įrodymu yra negalimas.

313.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Tai reiškia, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

323.7. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Apeliantas teismo šališkumą grindžia tuo, kad teismas nuosprendyje neatliko byloje surinktų duomenų vertinimo, išvados paremtos prielaidomis ir taip akivaizdžiai šališkai vertino bylos duomenis. Tai, kad tokiai teismų praktikai nepritartina, anot apelianto, dėl to ne vieną kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (sprendimai bylose Lieparskienė prieš Lietuvą, Nachova prieš Bulgariją bei kt. sprendimai).

333.8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra surinkta jokių teisėtų ir objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo, R. M., dalyvavimą kontrabandos gabenime ir akcizais apmokestinamų prekių disponavime, apeliantas prašo jį išteisinti.

344. Nuteistasis N. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o jį išteisinti, jam nepadarius nusikaltimo.

354.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo išvados pagrįstos ne objektyvia bylos medžiaga, o nepatvirtintais spėjimais ir prielaidomis, tuo pažeisti BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.

364.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis kartu su R. M. ir R. J. buvo nusikalstamų veikų organizatoriais.

374.3. Nepagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais teismo išvada, kad mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris ( - ), naudojosi būtent jis, N. Č. Kadangi nei asmens, nei jo gyvenamosios vietos kratų metu pas jį mobilaus ryšio telefono pareigūnai nerado, apeliantas nesupranta, remiantis kokiais patikimais duomenimis pirmosios instancijos teismas priskyrė minėto numerio priklausomybę būtent jam, N. Č.

384.4. Ta aplinkybė, jog tarnybiniame pranešime mobilaus ryšio telefono numerio savininkas nurodytas N. Č., negali būti laikoma jo kaltės įrodymu. Pačiame pranešime nurodoma, kad minėtas telefono numeris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojui, apie kurį anketiniai duomenys nėra renkami. Be to, grindžiant nuteistojo kaltę tokiais įrodymais kaip tarnybinis pranešimas, turi būti įvertintas jo pagrįstumas, o tai šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas tik atkartojo kaltinamajame akte išvardintus jo kaltės įrodymus, šių įrodymų neanalizavo ir netikrino.

394.5. Teismas negalėjo remtis kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, nes jie gali būti pripažįstami įrodymais tik įvykdžius atitinkamas sąlygas. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrintas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir taikymo pagrįstumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, priemones, gali būti pripažįstami įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-85-696/2016). Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neįvykdė, todėl padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo pažeidimą.

404.6. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialių žinių reikalaujančių tyrimų (nuosprendžio 5–6 psl.) išvadomis, kurios yra prieštaringos ir kelią pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.

414.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis yra automobilio „Crysler Town & Country“ savininkas. Byloje tokių duomenų nėra. Nenustatyta ir tai, kad N. Č. naudojosi minėtu automobiliu. Byloje nebuvo paskirta kvapų, pėdsakų ar drabužių dalelių ekspertizė, kuri paneigtų apelianto teiginius dėl automobilio panaudojimo kontrabandai gabenti. Dėl to mano, jog jo kaltė neįrodyta, o jis nuteistas nepagrįstai.

425. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį išteisinti.

435.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes; apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, nors įstatymas reikalauja, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes; pažeidė asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Pasak apelianto, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai (BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Be to, apkalinamasis nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų tokiam dokumento turiniui keliamų reikalavimų.

445.2. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad 2013 m. gegužės 4 d. ( - ) kaimo prieigose buvo surastas įklimpęs automobilis Crysler, valst. Nr. ( - ), o miške buvo paslėpti 6 000 pakeliai cigarečių „Fest“ be LR akcizo ženklų. Jis, R. J., įvykio vietoje nebuvo, tai paneigiančių duomenų nesurinkta.

455.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. analizuoja liudytojų parodymus. Byloje apklausti liudytojai Valstybės sienos apsaugos pareigūnai R. Š. ir M. P. parodė, kad įvykio dieną prie kapinių pastebėjo S. M., o apie 6 val. prie kapinių atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo J. P., kuris žvalgėsi ir šaukė „S“, „St“. Liudytojais apklausti G. P., T. S., A. V., R. P. ir R. P. (R. P.) apie tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo jis, R. J., taip pat neparodė.

465.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. J. priklausė mobilaus ryšio telefonas, kurio numeris ( - ). Byloje nėra jokių tokią išvadą patvirtinančių duomenų. Toks telefonas nerastas nei jo asmens, nei gyvenamosios vietos kratų metu. Nors pareigūnė L. P. tarnybiniam pranešime šią aplinkybė nurodė kaip neginčijamą, tačiau teismas turėjo pareigą išsiaiškinti, kokiais duomenimis remiantis buvo padaryta tokia išvada. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šio įrodymo tinkamai neištyrė.

475.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog kratos, daiktų apžiūros protokolų ir tarnybinių pranešimų duomenys patvirtina jo (R. J.) bendravimą telefonu su J. P. prieš nusikalstamos veikos padarymą – 2015 m. gegužės 4 d. nuo 5.50 val. iki 6.05 val. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, iš kokio telefono numerio J. P. skambino į telefono numerį ( - ), o tik SIM kortelės Nr. ( - ) paminėjimas, argumentuojant pastarųjų asmenų susitarimą vykdyti nusikaltimą, apelianto nuomone, yra nepakankamas. Apelianto nuomone, byloje neįrodyta, kad J. P. skambino būtent R. J. Tai, kad minėti skambučiai į telefono numerį ( - ) buvo užfiksuoti praėjus valandai po nusikaltimo padarymo, o tokia išvada daroma atsižvelgiant į kaltinime nurodytą nusikaltimo padarymo laiką – 2013 m. gegužės 4 d. apie 4.35 val., taip pat leidžia spręsti, jog teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir padarė objektyviems bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas.

485.7. Teismo argumentas, kad S. M. mobilaus ryšio telefono adresų knygelėje buvo įrašyti trys numeriai, o vienas jų, įvardintas kaip RO ( - ), priklauso R. J., yra objektyviai bylos medžiaga nepagrįsta prielaida. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, jog R. M. 2015 m. gegužės 4 d. nuo 4.25 val. iki 7.19 val. 18 kartų telefonu bendravo su asmeniu, kurio telefono numeris ( - ), t. y. R. J., tačiau toks teismo teiginys ne tik kad yra spėjimo pobūdžio, bet dar ir yra klaidingas. Kaip jau minėta aukščiau, nurodyti metai visiškai nesutampa su kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymu laiku. Apelianto teigimu, net ir įrodžius, kad iš tiesų nuteistieji tarpusavyje bendravo telefonu, tai nepatvirtina fakto, jog toks bendravimas buvo susijęs su nusikalstamos veikos padarymu.

495.8. Apelianto teigimu, specialistas, atlikęs jam pateiktų garso įrašų fonetinį tyrimą, davė tik tikėtiną išvadą, jog garso įrašuose Nr. 35, 49, 51, 123 ir 112 yra jo, R. J., balsas. Ši išvada nepagrindžia jo kaltės, nesant kitų jo kaltės įrodymų.

505.9. Skunde nurodoma, jog kontrabanda gali būti padaroma tik aktyviais veiksmais, t. y. kaltininkui gabenat cigaretes per valstybės sieną ir turint sąlyti su minėtais daiktais. Dėl to paprastai ant pakelių, cigarečių įpakavimų, dėžių lieka kaltininko biologiniai pėdsakai: prakaito žymės, pirštų antspaudai, kvapas. Nors pareigūnai įvykio vietoje surado 6 000 pakelių cigarečių, tačiau jokie R. J. pėdsakai ant jų nerasti. Tokių pėdsakų nerasta ir prie valstybės sienos bei cigarečių radimo vietoje. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog jis cigarečių per valstybės sieną negabeno ir jų neslėpė.

516. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas A. Škėma apeliaciniame skunde prašo:

521) į apeliacinės instancijos teismo teisiamąjį posėdį iškviesti tyrėją L. P. ir sudaryti gynybai galimybę ją apklausti apie tarnybinio pranešimo surašymo aplinkybes, t. y. kad būtų galima nustatyti, remiantis kokiai duomenimis tyrėja sprendė apie S. M. ir kitų nuteistųjų bendravimą, atitinkamų pravardžių priskyrimą S. M. ir išankstinių mokėjimo kortelių su konkrečiais mobilaus ryšio numeriais priskyrimą konkrečiam nuteistajam;

532) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl S. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti ir S. M. išteisinti, nepadarius jam nusikalstamos veikos.

546.1. Apeliantų teigimu, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Be to pirmosios instancijos teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso esminių pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos S. M. konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, pažeistas nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principai.

556.2. Apeliantai nurodo, jog teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Skundžiamas nuosprendis nelogiškas, nesuprantamas, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

566.3. Apeliantų teigimu, asmuo negali būti laikomas kaltu vien dėl to, kad pas jį buvo surastas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Pasak apeliantų, jį įsigijęs asmuo gali nežinoti, kad šis įrankis buvo naudojamas daryti nusikaltimus, be to, įrankis atitiktinai galėjo būti šalia nusikaltimo padarymo vietos. Tas pats pasakytina ir apie tai, jog traukiamas atsakomybėn asmuo galėjo atsitiktinai bendrauti su nusikaltimą padariusiu asmeniu. Pažymi, jog viso proceso metu S. M. neprisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir išdėstė savo įvykio versiją, kuri byloje nepaneigta. Dalis teisme apklaustų liudytojų patvirtino S. M. nurodytas aplinkybes. Nuo pirmos apklausos S. M. davė nuoseklius parodymus apie tai, kodėl jis buvo stebimoje teritorijoje, t. y. prie (duomenys neskelbiami) kaimo kapinių, nurodė asmenis, kurie gali patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, taip pat parodė, ar pažįsta asmenis, kurie galimai gabeno kontrabandą. Taigi S. M. nuo jo sulaikymo momento nieko neslėpė, nekeitė parodymų ir net pats pageidavo, kad būtų apklausti asmenys, galintys patvirtinti jo parodymus, siekiant išsklaidyti visus jam pareikštus įtarimus dėl kontrabandos.

576.4. Apeliantai skunde pateikia apklaustų liudytojų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų ir kitų asmenų parodymų įvertinimą, konstatuodami, kad nė vienas iš šių asmenų nenurodė į S. M. kaip asmenį, kuris padarė kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus ir taip prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo. Apklausiami teisme pareigūnai R. Š. ir M. P., vykdę teritorijos stebėjimą, parodė tik tai, kad S. M. buvo prie (duomenys neskelbiami) kaimo kapinių, konkrečiai prie kapinių esančiuose krūmuose, tačiau ir pats S. M. to neneigia. Pareigūnas R. Š. apklausiamas teisme parodė, kad būdamas krūmuose, S. M. galimai stebėjo aplinką. Tokie liudytojo parodymai yra tik spėjimas, nes pats liudytojas pripažino, jog nežino, ką S. M. ten veikė. Taip pat liudytojas nebuvo įsitikinęs, kad S. M. pažinojo J. P. Nors teisme liudytojas M. P. parodė, kad S. M. sulaikomas muistėsi, kas reiškia, jog priešinosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas aiškino, jog nepanaudojo antrankių, liepė sulaikytam S. M. tyliai sėdėti (t. 1, b. l. 61–64). Taigi tokie teismui duoti pareigūnų parodymai apie S. M. sulaikymą neįrodo, kad jis dalyvavo nusikaltimų padaryme. Pareigūnas T. S. teisme negalėjo nurodyti apie kokius nors S. M. atliktus veiksmus, nes sulaikyme jis nedalyvavo. Apeliantų teigimu, pareigūnai, duodami parodymus apie tai, ką S. M. galėjo veikti prie kapinių naktį, išsakė tik savo nuomonę. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į kitų teisme apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojais apklausti S. M. pažįstami patvirtino jo nurodytas aplinkybes dėl buvimo nusikaltimo padarymo vietoje. Liudytojas R. P. parodė, kad toje vietoje, kur S. M. buvo sulaikytas, pastarasis atsidūrė vykdydamas R. P. prašymą – už atlygį pavėžėti R. P. iš matymo pažįstamą asmenį, nes pastarieji kartu vartojo alkoholį ir negalėjo vairuoti. Liudytojas R. P. (P.) teisme patvirtino, kad S. M. nebuvo jokio pagrindo atsisakyti šio pasiūlymo, nes pastarasis turėjo pas ką (giminaičius ar patį R. P.) likti nakčiai ir palaukti rytinio autobuso. Tokie liudytojų R. P. ir R. P. parodymai neprieštarauja S. M. parodymams, jog eidamas giminaičių P. namų link, krūmuose prie kapinių jis tiesiog norėjo atlikti gamtinius reikalus, tačiau to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas. Skundžiamame nuosprendyje teismas šių liudytojų parodymus tik išdėstė, tačiau jų nevertino ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

586.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog pagal liudytojo T. S. (pareigūno) parodymus apie galimą kontrabandą pareigūnai sužinojo, gavę operatyvinę informaciją; T. S. gavo užduotį su kolegomis tarnybiniu automobiliu blokuoti kelią (duomenys neskelbiami) rajone, tarp (duomenys neskelbiami) kaimų; pareigūnai iki ryto tarnybiniu automobiliu stebėjo aplinką ir laukė įtartinų asmenų pasirodymo ar atskiro kolegos nurodymo; tik ryte gavo pranešimą, kad cigaretės atgabentos į Lietuvos Respubliką (t. 1, b. l. 56). Tokie pareigūno T. S. parodymai rodo, jog VSAT neturėjo duomenų apie nusikaltimo vykdytojus. Apeliantai pažymi, kad S. M. nebuvo toje vietoje, kur pagal pareigūnų turimą informaciją turėjo važiuoti cigarečių pilna mašina. Operatyvinėje informacijoje apie S. M. net užsimenama, jis iš anksto nebuvo sekamas. Kai cigaretės buvo įvežtos į Lietuvos Respublika, S. M. buvo visai kitoje vietoje, t. y. prie kapinių, apie 2 km nuo tos vietos, kurią pareigūnai įvardija kaip kontrabandos vykdymo vieta.

596.6. Visi kaltinamieji, išskyrus R. J., patvirtino, kad S. M. nepažįsta. S. M. teisme nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. J., su kuriuo augo viename kieme (t. 1, b. l. 119). Šios aplinkybės teismas taip pat neįvertino.

606.7. Apeliantai kaip sutapimą įvardina tai, kad kitas sulaikytasis J. P. vaikščiojo netoli to vietos, kur buvo sulaikytas S. M., ir šaukė „S“, „St“. Toks sutapimas nesudaro pagrindo manyti, kad S. M. ir J. P. buvo pažįstami ir kartu kaip bendrininkai dalyvavo kontrabandos gabenime. Abu nuteistieji nuo sulaikymo dienos neigė pažinoję vienas kitą, o juos sulaikę pareigūnai taip pat negalėjo pasakyti, jog pastarieji buvo pažįstami. Byloje taip pat nenustatyta, jog S. M. ir J. P. iki sulaikymo bendravo telefonu.

616.8. Skunde teigiama, jog teismas nepatikrino nuteistojo J. P. parodymų patikimumo. Anot apeliantų, J. P. gyvena ( - ) kaime, kuris yra visai netoli ( - ) seniūnijos, o įvykio naktį gėrė alkoholį su draugu S. K.. J. P. teismui parodė, jog po išgertuvių S. K. išvyko, o jis (J. P.) pasijuto blogai, dėl to išėjo pasivaikščioti ir taip atsidūrė toje vietoje, kur buvo sulaikytas. Dėl girtumo negali paaiškinti, kodėl vaikščiodamas šaukė „St“. J. P. teismui taip pat patvirtino, jog į teismą iškviestas ir apklaustas S. K. patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių ištirti nurodytas aplinkybes ir S. K. neapklausė, todėl J. P. nurodyta įvykio versija nepaneigta.

626.9. Apie S. M. bendravimą su kitais nuteistaisiais, kurie įvardijami kaip kontrabandos organizatoriai (R. M., N. Č. ir R. J.), teismas sprendė, atsižvelgęs į ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos surašytų tarnybinių pranešimų ir telefoninių pokalbių suvestinių analizės duomenis. Apeliantai pažymi, kad minėti procesiniai dokumentai negali būti laikomi savarankišku įrodymu šaltiniu, nes jie surašomi ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo, kuris turi aiškų suinteresuotumu ikiteisminio tyrimo baigtimi. Tokie duomenys gali papildyti byloje esančius įrodymus, jei savo turiniu neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Šioje byloje, įvertinus surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, kaltinamųjų parodymus, fonoskopinių tyrimų išvadas ir kitą rašytinę bylos medžiagą) nėra pagrindo išvadai, kad tyrėjos L. P. surašyti tarnybiniai pranešimai ir tokie procesiniai dokumentai, kurie įvardyti kaip telefoninių pokalbių suvestinių analizė, papildo minėtus įrodymus. Tyrėjos L. P. surašyti tarnybiniai pranešimai ir telefoninių pokalbių suvestinių analizė ne tik nepapildo minėtų įrodymų, tačiau ir prieštarauja jiems. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo jais remtis ir jų pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį S. M. atžvilgiu.

636.10. Apeliantų teigimu, S. M. turėtame mobilaus ryšio telefone adresatų sąraše rasti trys telefonų numeriai nepagrįstai priskirti N. Č., R. M. ir R. J., nes objektyviai nenustatyta, jog pastarieji jais naudojosi. Be to, tokių kontaktų turėjimas telefone pats savaime nereiškia, jog S. M. dalyvavo nusikaltimų padaryme. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad S. M. dirbo UAB „D“ vairuotoju ir rūpinosi įvairių maisto produktų bei kitų prekių pristatymų visoje Lietuvoje. Dėl to savo telefone S. M. turi ir jam nepažįstamų asmenų kontaktų. Dėl darbo pobūdžio S. M. negalėjo prisiminti, kas ir kada jam nurodė telefono numerius ( - ), ( - ), ( - ), tačiau tai objektyviai paaiškina, kodėl tokie telefonų numeriai buvo rasti pas jį. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei minėtais telefono numeriais buvo naudojamasi darant nusikalstama sveikas, teismas turėjo neginčijamai nustatyti, kad S. M. skambino jais ir derino su šių numerių naudotojais nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tokios aplinkybės objektyviai gali būti nustatomos paskiriant specialių žinių reikalaujančius tyrimus, gaunant duomenis iš mobilaus ryšio operatoriaus apie naudotojų buvimo vietas pagal celes ir pan. Tokių tyrimų nebuvo atlikta. Tyrėjos L. P. surašyti procesiniai dokumentai nėra neginčijami, nes nei vienas iš kaltinamųjų nepripažino jiems priskirtų pokalbių, o atliktos fonoskopinės ekspertizės išvados nėra kategoriškos. Pažymi, jog fonoskopinius tyrimus atlikę specialistai pagal jiems pateiktų pokalbių įrašus tik dėl vieno jų gavo užduotį nustatyti, ar girdimas S. M. balas, o dėl kitų užfiksuotų pokalbių toks tyrimas nebuvo atliekamas. Specialistai nustatė, kad garso įraše yra ne S. M. balsas (t. 5, b. l. 156–158). Tai tik dar kartą patvirtina, jog S. M. kaltinime nurodytu laiku nebendravo su R. J. S. M. viso proceso metu taip pat neigė pažintį su R. M. Byloje nėra tai paneigiančių duomenų, todėl L. P. telefoninių pokalbių suvestinių analizėje pateiktas S. M. telefoninių pokalbių aiškinimas (skundo 11 psl., 4 punktas) yra tik objektyvia bylos medžiaga nepagrįstos prielaidos.

646.10. Vertindami telefoninių pokalbių suvestines (t. 5, b. l. 98), apeliantai atkreipia dėmesį į nustatytus kitus prieštaravimus. Nurodyta, kad R. M. 2013-05-04 04.16 val. buvo ( - ), o už 2 min, t. y. 04.18 val., – ( - ). Apeliantų teigimu, tarp ( - ) ir ( - ) yra 10,5 km atstumas, kuris mašina gali būti įveikiamas per 11 minučių. Dėl to R. M. per tokį trumpą laiką negalėjo būti skirtingose vietose. Be to, 2017-08-16 teisiamajame posėdyje R. M. pateikė savo pasą, kuriame yra pasienio tarnybos atžyma, kad jis 2013-05-04 buvo išvykęs į ( - ). Ši aplinkybė taip pat akivaizdžiai paneigia kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, esą R. M. pėsčiomis kartu N. Č. ir R. J. iki ( - ) kaimo prieigų gabeno iš ( - ) į ( - ) neteisėtai perneštas 12 dėžių cigarečių (kaltinamojo akto 2 lapą). Tokie prieštaravimai skundžiamame nebuvo aptarti ir pašalinti.

656.11. Apeliantai nurodo ir kitas prieštaringai vertinamas aplinkybes. Tyrėja L. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad N. Č. naudojosi telefonu ( - ) ir 2013-05-03 kontaktavo šiuo numeriu su S. M. (t. 5, b. l. 116). 2013-08-26 tarnybiniame pranešime nurodyti konkretūs numeriai, kurie įvardijami kaip kontaktai, su kuriais 2013 m. gegužės 1-4 d. neva bendravo S. M., tačiau tarp jų nėra N. Č. priskirto numerio ( - ). Tame pačiame tarnybiniame prašyme nurodyta, kad J. P. bendravo su asmenimis, kurie naudojosi telefonų numeriais ( - ) ir ( - ), tačiau šie numeriai jau niekam iš nuteistųjų nepriskirti.

666.12. Tyrėja L. P. S. M. turimą telefono numerį ( - ) įvardijo kaip išankstinio mokėjimo kortelę, kas leido spręsti, jog S. M. šį numerį naudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Apeliantai pažymi, jog šis numeris yra ne išankstinio mokėjimo kortelė, o S. M. nuo 2011 metų priklausantis abonentinis numeris. Siekdamas paneigti 2013-10-20 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 182) nurodytą tikrovės neatitinkančią aplinkybę, S. M. pateikė teismui tarp jo ir UAB „T“ sudarytą sutartį dėl ( - ) abonentinio numerio suteikimo ir mobilaus ryšio paslaugų teikimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta ta pati tikrovės neatitinkanti aplinkybė (nuosprendžio 4 lapas). Tai tik patvirtina, kad teismas nevertino jokių kitų, išskyrus valstybės kaltintojo, pateiktus įrodymus.

676.13. Kritikuodami tyrėjos L. P. tarnybinių pranešimų duomenų teisingumą, apeliantai nurodo, jog tyrėja kaip neginčijamus konstatavo įvairius faktus, tačiau nenurodė jų šaltinių. Atkreipiamas dėmesys į t. 5, b. l. 99 esantį dokumentą, kuriame tyrėja L. P. S. M. priskyrė tuo pačiu metu net 2 pravardes – „M“ ir „Č“, tačiau t. 5, b. l. 112 dokumente S. M. jau įvardijamas kaip „P“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokias tyrėjos išvadas. Kaip minėta, nei vienas iš kaltinamųjų, išskyrus R. J., S. M. nepažinojo, o pats R. J. niekada nenurodė, kad S. M. yra vadinamas „M“, „Č“ ar „P“.

686.14. Anot apeliantų, S. M. priskiriami tokie bendrininkai kaip R. J. ir R. M., teigiant, kad jie bendravo tarpusavyje, taip pat esą kalbėjo apie S. M., nors niekur nėra minimas nei S. M. vardas, nei pavardė. Iš tyrėjos L. P. surašytų pokalbių, įvykusių 2013 m. gegužės 3 d. tarp R. M. ir R. J., suvestinės analizės matyti, kad R. M. su R. J. bendravo 11.04 val., 14.28 val., 15.14 val., 19.08 val. Tuo tarpu aptariant R. J. bendravimo su R. M. laiką, tokie skambučiai nenurodomi. R. J. 2013 m. gegužės 4 d. yra priskiriamas toks bendravimo su R. M. laikas: 04.25 val., 04.39 val., 04.51 val., 06.25 val., bet toks bendravimas telefonu nenurodomas, aptariant R. M. telefoninius skambučius (t. 5, b. l. 96–109). Tokių akivaizdžių ir kitais bylos duomenimis nepaaiškinamų prieštaravimų yra tyrėjos L. P. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose ir telefoninių pokalbių suvestinių analizėse.

696.15. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir taip užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Anot apeliantų, 2017-08-16 teisiamajame posėdyje teismas atmetė S. M. prašymą iškviesti ir apklausti tyrėją L. P., motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo kviesti tyrėją, nes viskas ir taip yra užfiksuota. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog toks teismo sprendimas buvo nepagrįstas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo tyrėja ir prokuroras iš esmės buvo atleisti nuo pareigos pagrįsti tarnybinių pranešimų teiginius. Apeliantų teigimu, vienintelis būdas visapusiškai įrodyti, kad tyrėja L. P. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė neteisingus duomenis apie S. M. bendravimą su kitais nuteistaisiais, įvairių jam pravardžių priskyrimą, tik S. M. ir jo gynėjui tiesiogiai apklausus šią tyrėją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl kaltinamojo teisės prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, svarbą ir jos įgyvendinimo svarbą, kadangi ši teisė yra numatyta BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, ir laikoma sudėtine teisės į teisingą procesą dalimi. Todėl tokie kaltinamojo prašymai turi būti apsvarstyti itin atidžiai. Dėl to pirmosios instancijos teismui atsisakius iškviesti ir apklausti tyrėją L. P., tarnybinių pranešimų turinys pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas tik pagal kaltinimo pusei palankias aplinkybes.

706.16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. parodymus, neatsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. S. M. ne tik neteistas, bet ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. nėra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, S. M. turi pastovų darbą, išlaiko šeimą – sugyventinę ir kartu gyvenančią sugyventinės mažametę dukrą. Taigi S. M. yra socialiai atsakingas asmuo, vertinantis ir gerbiantis visuotinai pripažįstamas vertybes. Dėl to teismas turėjo pagrindą vadovautis S. M. parodymais kaip patikimais.

717. Teismo posėdyje nuteistieji N. Č., R. M., R. J. ir S. M. bei jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl pirmos instancijos teismo padaryto esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, kurio negalima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

728. Nuteistųjų R. M., N. Č., R. J. ir S. M. bei jo gynėjo advokato A. Škėmos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirma instancija, kadangi ją išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas buvo šališkas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

739. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumo funkciją, nagrinėdamas bylą, turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes bei bylą išspręsti iš esmės (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

749.1. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-243/2009, 2K-466/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-491/2014 ir kt.).

759.2. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, 2016 m. vasario 4 d. baudžiamoji byla, kurioje R. M., N. Č., R. J. buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o S. M. ir J. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, iš Kauno apygardos prokuratūros perduota teisminiam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą (t. 6, b. l. 23–38).

769.3. Teisėja, kuriai buvo paskirta nagrinėti ši baudžiamoji byla, 2016 m. kovo 7 d., priimdama nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnis), nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2016 m. balandžio 11 d. (t. 6, b. l. 46). Šioje nutartyje nurodė, jog J. P., S. M., R. M., N. Č. ir R. J. perduodami teisiamajam posėdžiui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad jie, veikdami su nenustatytais asmenimis, 2013-05-04, 4 val. 35 min., ( - ) prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. ( - ) per Lietuvos valstybės sieną iš ( - ) į ( - ) gilumą, nepateikiant muitinės kontrolei gabeno 6000 pakelių cigarečių ,,Fiest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą (9412 Eur) ir yra 43846 Lt (12698 Eur). Perduodant bylą teismui, kaltinamieji R. M., N. Č., R. J. buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o S. M. ir J. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes jų vaidmuo buvo vertinamas kaip padėjėjų inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Niekuo nemotyvuodama teisėja nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padaryme kaltinamųjų S. M. ir J. P. veiksmus įvertino kaip vykdytojų, taip pasunkindama jų teisinę padėtį, o kaltinamajame akte (t. 6, b. l. 2-8) aprašytą veiką kaip atitinkančią kontrabandos sudėtį, kvalifikavo pagal BK1992 straipsnio 1 dalį ir, tik pagal šį įstatymą kaltinant visus kaltinamuosius, perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 46).

779.4. Pažymėtina, jog konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, o perdavus bylą į teismą - teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisingai ir teisėtai, neperžengiant ir nepagrįstai nesusiaurinant kaltinimo ribų. Iš pateiktos bylos medžiagos akivaizdu, kad minėtų įstatymų reikalavimų nebuvo laikomasi.

789.5. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M., N. Č., R. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o S. M. ir J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal abu baudžiamojo kodekso straipsnius, nors dėl vieno iš kaltinimų (BK 199 straipsnio 1 dalį) kaltinamieji iš viso nebuvo perduoti teismui.

79Taigi, apygardos teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iškreipta kaltinimo esmė, nurodant tik vieną kaltinamajame akte inkriminuotą veiką (kontrabandą), tačiau įstatyminiu požiūriu ją vertinant kaip neteisėtą akcizinių prekių gabenimą, ir S. M. bei J. P. veiksmus, neišnagrinėjus bylos, vertinant pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, kaip vykdytojų, nors jų vaidmuo kaltinamajam akte nurodytas kaip padėjėjų, bei teisiamajame posėdyje skaitant kaltinamąjį aktą, kur kaltinamieji kaltinami dėl dviejų nusikaltimų padarymo. Tai nagrinėjamu atveju be jokios abejonės patvirtina teisėjo netinkamą požiūrį į susipažinimo su bylos medžiaga svarbą, bylos nagrinėjimo ribų nustatymą bei proceso dalyviams įstatymo garantuojamų teisių įgyvendinimą ir kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo šališkumo, nes tokiu būdu buvo esmingai pažeista kaltinamųjų teisė žinoti kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 2 dalis) ir suvaržyta jų teisė į gynybą (BPK 44 straipsnio 5, 7 dalys).

809.6. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėdama bylą, nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones dėl galimo teismo šališkumo, ir buvo objektyviai šališka, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą. Tam neprieštarauja nuosprendžio turinys, neatskleidžiantis ištirtų įrodymų analizės, grindžiant teismo išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jiems inkriminuotų veiksmų teisinio vertinimo. Kadangi kaltinamasis aktas ir minėta teismo nutartis apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas pirmos instancijos teisme, ištaisyti padarytus pažeidimus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra galimybės. Todėl apygardos teismo nuosprendis naikinamas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apygardos teismui nuo bylos perdavimo teismui stadijos.

81Esant šioms aplinkybėms, kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu nuteistųjų kaltei dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrįsti, nes tai turės pareigą padaryti pirmos instancijos teismas.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

83Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

84Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 4. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;... 5. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;... 6. vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 7. N. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1... 8. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;... 9. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;... 10. vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 11. R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1... 12. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;... 13. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;... 14. vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 15. S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6... 16. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio... 17. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio... 18. vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 19. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. P. (J. P.), tačiau dėl jo apeliacinis... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 21. 1. R. M., N. Č., R. J. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad... 22. 1.1. 2013 m. gegužės 4 d. apie 04.35 val., ( - ), prie ( - ) kaimo kapinių,... 23. 12 698 Eur (43 846 Lt), tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 9... 24. 2. Be to, R. M., N. Č., R. J. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už... 25. 3. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 26. 3.1. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio dalis, kurioje nuteistas pagal BK 199... 27. 3.2. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė objektyviems... 28. 3.3. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis (R. M.) naudojosi mobilaus... 29. 3.4. Baudžiamojoje byloje yra R. M. pasas, kuriame yra pasienio kontrolės... 30. 3.5. Įrodinėjant R. M. kaltę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 31. 3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos... 32. 3.7. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas, nagrinėdamas... 33. 3.8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad byloje... 34. 4. Nuteistasis N. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 35. 4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. Č.... 36. 4.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis kartu su R. M. ir R. J.... 37. 4.3. Nepagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais teismo išvada, kad... 38. 4.4. Ta aplinkybė, jog tarnybiniame pranešime mobilaus ryšio telefono... 39. 4.5. Teismas negalėjo remtis kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis,... 40. 4.6. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi... 41. 4.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis yra automobilio „Crysler... 42. 5. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017... 43. 5.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20... 44. 5.2. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad 2013 m.... 45. 5.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. analizuoja liudytojų parodymus.... 46. 5.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. J.... 47. 5.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog kratos, daiktų apžiūros... 48. 5.7. Teismo argumentas, kad S. M. mobilaus ryšio telefono adresų knygelėje... 49. 5.8. Apelianto teigimu, specialistas, atlikęs jam pateiktų garso įrašų... 50. 5.9. Skunde nurodoma, jog kontrabanda gali būti padaroma tik aktyviais... 51. 6. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas A. Škėma apeliaciniame skunde... 52. 1) į apeliacinės instancijos teismo teisiamąjį posėdį iškviesti tyrėją... 53. 2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl S.... 54. 6.1. Apeliantų teigimu, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20... 55. 6.2. Apeliantai nurodo, jog teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms... 56. 6.3. Apeliantų teigimu, asmuo negali būti laikomas kaltu vien dėl to, kad... 57. 6.4. Apeliantai skunde pateikia apklaustų liudytojų – Valstybės sienos... 58. 6.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog pagal liudytojo T. S. (pareigūno)... 59. 6.6. Visi kaltinamieji, išskyrus R. J., patvirtino, kad S. M. nepažįsta. S.... 60. 6.7. Apeliantai kaip sutapimą įvardina tai, kad kitas sulaikytasis J. P.... 61. 6.8. Skunde teigiama, jog teismas nepatikrino nuteistojo J. P. parodymų... 62. 6.9. Apie S. M. bendravimą su kitais nuteistaisiais, kurie įvardijami kaip... 63. 6.10. Apeliantų teigimu, S. M. turėtame mobilaus ryšio telefone adresatų... 64. 6.10. Vertindami telefoninių pokalbių suvestines (t. 5, b. l. 98), apeliantai... 65. 6.11. Apeliantai nurodo ir kitas prieštaringai vertinamas aplinkybes. Tyrėja... 66. 6.12. Tyrėja L. P. S. M. turimą telefono numerį ( - ) įvardijo kaip... 67. 6.13. Kritikuodami tyrėjos L. P. tarnybinių pranešimų duomenų teisingumą,... 68. 6.14. Anot apeliantų, S. M. priskiriami tokie bendrininkai kaip R. J. ir R.... 69. 6.15. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi... 70. 6.16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. parodymus,... 71. 7. Teismo posėdyje nuteistieji N. Č., R. M., R. J. ir S. M. bei jų gynėjai... 72. 8. Nuteistųjų R. M., N. Č., R. J. ir S. M. bei jo gynėjo advokato A.... 73. 9. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumo funkciją,... 74. 9.1. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 75. 9.2. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, 2016 m. vasario 4 d.... 76. 9.3. Teisėja, kuriai buvo paskirta nagrinėti ši baudžiamoji byla, 2016 m.... 77. 9.4. Pažymėtina, jog konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos... 78. 9.5. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d.... 79. Taigi, apygardos teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame... 80. 9.6. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro... 81. Esant šioms aplinkybėms, kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 83. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir... 84. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama....