Byla 2A-1143/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-485-538/2012 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, gydytoja akušerė-ginekologė N. R., „BTA Insurance Company“ SE.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 56-62, priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo žmona R. M. 2007 m. gegužės 30 d. kreipėsi į atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinį-konsultacinį skyrių gydytojo akušerio konsultacijai dėl nėštumo. Visą nėštumo laikotarpį R. M. prižiūrėjo gydytoja akušerė N. R., kuri nurodė, jog nėščiosios savijauta nėštumo metu buvo gera. 2007 m. lapkričio 15 d., po apsilankymo pas gydytoją, R. M. ištiko staigi mirtis, visiškai išnešioto kūdikio gyvybė taip pat nebuvo išsaugota. Ieškovo sutuoktinei nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją N. R. buvo nustatyta nepalanki akušerinė anamnezė. Didelės rizikos nėštumą privalo prižiūrėti gydytojas akušeris-ginekologas kartu su gydytoju specialistu, tačiau duomenų apie gydytojos N. R. bendradarbiavimą su kitais specialistais nėra. Gydytoja N. R. nepagrįstai vertino nėščiosios savijautą kaip gerą, nes R. M. turėjo itin didelį viršsvorį, ją kankino dusulys, ji atrodė pavargusi, sunkiai vaikščiojo. R. M. dėl savo amžiaus nėštumo metu (36 m.) turėjo būti siųsta genetinei konsultacijai, tačiau gydytoja į šią aplinkybę neatsižvelgė. Mano, kad R. M. mirtis galėjo ištikti dėl tromboembolijos, nes R. M. sirgo kojų venų varikoze, kuri dėl gydytojos neveikimo medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyta. Ekspertų išvada, jog R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyšimo, yra nepagrįsta ir palanki medikams. Gydytoja turėjo tinkamai įvertinti nėščiosios būklę ir ją stacionarizuoti, tuomet netgi nėščiąją ištikus klinikinei mirčiai, kūdikis būtų turėjęs didelę tikimybę išgyventi. Ieškovo nuomone, jo žmoną ir dar negimusį kūdikį mirtis ištiko dėl netinkamos medicininės priežiūros – nėščiąją prižiūrėjusios gydytojos neveikimo, todėl prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE naudai 132,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00627-07, kurioje ikiteisminis tyrimas dėl R. M. mirties priežasties nustatymo buvo nutrauktas N. R. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, esančiais duomenimis: 2007 m. lapkričio 17 d.–2007 m. lapkričio 23 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 1105/07(03), 2008 m. balandžio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-82-573K, 2008 m. lapkričio 6 d.–2009 m. kovo 19 d. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. DM 15(109)/09 (01), 2010 m. sausio 26 d.–2010 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EDM 35 (154)/10(01), LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 56-62, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d.–2011 m. birželio 1 d. specialisto išvada Nr. DM 68/11 (01). Iš minėtų duomenų teismas padarė išvadą, kad juose vieningai nurodoma, jog R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyšimo, išsivysčius širdies tamponadai, buvusiomis sąlygomis ne tik N. R., bet ir patyręs gydytojas kardiologas įtarti šios patologijos negalėjo, varikozinis kojų venų išsiplėtimas aortos aneurizmos išsivystymui įtakos neturi, gimdymo terminas nustatytas teisingai, stacionarizuoti nėščiąją 2007 m. lapkričio 15 d. nebuvo jokio reikalo, priežastinio ryšio tarp R. M. nėštumą prižiūrinčių gydytojų veiksmų ir mirties nėra, nėštumo eigos stebėjimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus reikalavimus „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“. Teismas pažymėjo, jog neturi jokio pagrindo paneigti paminėtų medicinos specialistų išvadų. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, jog R. M. mirtis galėjo ištikti dėl tromboembolijos, nes ji sirgo kojų venų varikoze. Teismas atsižvelgė į tai, kad daugelis aortos aneurizmų auga lėtai ir yra besimptomės, liga dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai ar pasireiškus komplikacijoms, o visų įmanomų tyrimų atlikimas klinikinėje medicinoje nepraktikuojamas, ypač nėštumo metu nesant pagrįstų įtarimų dėl pacientės sveikatos būklės ir jos skundų. Pažymėjo, jog ieškovas ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad R. M. būklė paskutinę jos apsilankymo pas gydytoją dieną buvo gera; specialistų išvadomis remiantis, kūdikis mirties dieną nebuvo pernešiotas, pagrindo stacionarizuoti nėščiąją nebuvo, o apsilankymų pas gydytoją dažnumas paskutinį nėštumo mėnesį bei R. M. svorio padidėjimas, dusulys nėštumo metu nelaikytini padidėjusia rizika, kuriai esant būtina imtis papildomų priemonių ar įtarti ligą, kuria sirgo pacientė. Konstatavo, kad gydytoja N. R. proceso aspektu veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas (jos veiksmai buvo teisėti), todėl atsiradusi žala vertintina kaip atsitiktinė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovo sutuoktinės atžvilgiu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės personalas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priežastinio ryšio tarp gydytojos N. R. veiksmų ir ieškovo sutuoktinės bei kūdikio mirties nėra. Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 56-62.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu gautais specialistų paaiškinimais ir išvadomis, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, keliančias rimtų abejonių dėl minėtų specialistų paaiškinimų ir išvadų pagrįstumo, nevertino ieškovo pateiktų užsienio medicinos specialistų paaiškinimų, kuriuose nurodyta, kad aortos aneurizma nebūdinga jaunai moteriai. Taip pat teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais liudytojų parodymais apie stipriai išsiplėtusias R. M. kojų venas.

102. Teismas nepasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, jei manė, kad ieškovo poziciją patvirtinančių įrodymų neužtenka. Be to, dalies įrodymų nebuvimas nulemtas valstybės įgaliotų institucijų neteisėtų veiksmų – ikiteisminio tyrimo institucijos nesiėmė jokių veiksmų ieškovui pareiškus skundą dėl eksperto D. V. atliktos ekspertizės teisingumo.

113. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu gautos specialistų išvados ir specialistų paaiškinimai nėra pagrįsti. Ieškovo nuomone, R. M. turėta liga – kojų venų varikozė, turėjo būti pastebėta gydytojos N. R., taip pat eksperto D. V., apžiūrėjusio R. M. lavoną, kadangi kojų venų varikozės požymiai ant R. M. kojų aiškiai matėsi. 2007 m. lapkričio 15 d. VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties Biologinės mirties konstatavimo akte mirusiajai buvo įtarta tromboembolija, tačiau ekspertas D. V. neištyrė ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su kojų venų varikoze. Konstatuotas kylančios aortos aneurizmos plyšimas galėjo atsirasti ir reanimuojant greitosios medicininės pagalbos gydytojams. Aplinkybės, kuriomis mirė R. M., atitinka mirties nuo tromboembolijos požymius.

124. Specialistai nepagrįstai nurodė, kad R. M. nustatyta diagnozė – apsunkinta akušerinė anamnezė – buvo ne visiškai pagrįsta. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ nepalanki akušerinė anamnezė yra diagnozuojama ir tuomet, kai moteris yra turėjusi gimdos operacijų, o R. M., atsižvelgiant į medicininius dokumentus, jų turėjo. Nepaisant to, kokiu pagrindu gydytoja N. R. diagnozavo pacientei nepalankią akušerinę anamnezę, svarbu, kad gydytojos atliktų tyrimų mastas ir rūpinimasis nėščiąja šios diagnozės neatitiko. Į išoriškai pastebimus R. M. sutrikusios sveikatos požymius (dusulį, apsunkintą judėjimą, kojų venų varikozę) nebuvo atsižvelgiama, nebuvo atlikti jokie tyrimai, siekiant nustatyti šių sutrikimų priežastis. Atlikus tyrimus, galėjo būti nustatyta ir aortos aneurizma, jei tokia buvo. Ekspertų išvada, kad 36 metų amžiaus moters nėštumas nelaikomas rizikingu, prieštarauja LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintų reikalavimų nuostatoms, jog jau 35 metų amžiaus moters nėštumas laikomas rizikingu.

135. 2008 m. balandžio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-82-573K yra neobjektyvi, nes ši institucija yra pavaldi LR sveikatos apsaugos ministerijai. Šioje ataskaitoje pasisakoma dėl nėštumo stebėjimo esant normaliai nėštumo eigai, nors R. M. sveikatos požymiai rodė, kad nėštumo eiga nėra normali.

146. Teismas nepagrįstai rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, nes ši komisija yra ikiteisminė ginčo tarp paciento ir sveikatos įstaigos nagrinėjimo stadija.

157. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medicininės paslaugos R. M. nebuvo suteiktos dedant maksimalias atidumo ir rūpestingumo pastangas, nes gydytojai N. R. tinkamai įvertinus R. M. sveikatos būklę, stacionarizavus nėščiąją iki gimdymo, buvo didelė tikimybė išgelbėti pilnai išnešiotą vaiką ir net pačią gimdyvę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priežastinis ryšys pasireiškė tarp gydytojos neveikimo ir kilusių neigiamų pasekmių.

16Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Visi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja ekspertų, specialistų išvadoms ir yra tik prielaidos, neparemtos jokiais leistinais įrodymais. Iš Interneto išimta literatūra rusų kalba negali būti įrodymu, paneigiančiu pagal Lietuvos teisės aktus priimtas ir galiojančias specialistų išvadas bei ekspertizės aktus, kuriuose konstatuota, jog paslaugos R. M. buvo suteiktos tinkamai: stacionarizuoti nėščiąją nebuvo poreikio, tarp svorio padidėjimo ir aortos aneurizmos plyšimo priežastinio ryšio nebuvo, įrašų apie sirgimą varikozinių venų išsiplėtimu nebuvo.

182. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad konkrečių gydytojų veiksmų atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir sutinka, jog tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Todėl šioje byloje reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias.

193. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įvykdė pareigą pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

20Trečiasis asmuo N. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai prieštarauja visoms byloje pateiktoms specialistų išvadoms. Nėščiosios stebėjimas atitiko įtvirtintus reikalavimus, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai ir konsultacijos, gimdymo terminas nustatytas teisingai. Nėštumo eiga buvo normali, R. M. niekuo nesiskundė, stacionarizuoti nėščiąją 2007 m. lapkričio 15 d. nebuvo jokio reikalo.

21Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimo negali grįsti prielaidomis, nes ieškovas specialistų ir ekspertizės akto išvadas grindė tik savo ir atstovo paaiškinimais. Apelianto nurodyti literatūros šaltiniai Internete yra nepakankami šioms byloms nagrinėti. Apeliantas neprašė teismo skirti ekspertizės, nors turėjo tokią teisę.

232. Apeliantas kelia tik prielaidą dėl kojų venų varikozės ir jos sukeltos tromboembolijos kaip mirties priežasties, tačiau ji nėra pagrįsta pataloganatominio tyrimo duomenimis. Todėl apelianto teiginiai, kad turėjo būti taikomas venų varikozės gydymas neturi teisinės reikšmės.

243. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų ir nenurodė, kad įrodymų neužtenka. Ieškovas pasinaudojo savo teise tikslinti ieškinį, o teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, šia teise nepasinaudojo.

254. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens. Teismas pagrįstai nurodė, kad R. M. ligos nebuvo galimybių įtarti, kadangi ji yra besimptomė.

26Trečiasis asmuo LR sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama A. M. skundą, išsireikalavo visus būtinus R. M. medicininius dokumentus, pasitelkė kompetentingus gydytojus specialistus. Apeliantas nepateikė nė vieno argumento, į kuriuos klausimus specialistai atsakė neišsamiai arba netiksliai, ar priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti gydytojų specialistų pateiktomis išvadomis.

282. Nors apeliantas ir prašė panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 56-62, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių sprendimas turi būti naikintinas.

293. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. M. sveikatos paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir kokybiškai.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

32Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

34Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

35Apeliantas teigia, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio-konsultacinio skyriaus gydytoja akušerė ginekologė N. R. nesuteikė tinkamos sveikatos priežiūros paslaugų jo besilaukiančiai sutuoktinei R. M., ko pasėkoje 2007 m. lapkričio 15 d. nėščioji ir jos negimęs kūdikis mirė. Apeliantas R. M. gydžiusios ir stebėjusios gydytojos N. R. veiksmų neteisėtumą ir iš to kilusias neigiamas pasekmes sieja su gydytojos neveikimu: gydytoja ignoravo išoriškai pastebimus nėščiosios sutrikusios sveikatos požymius ir nestacionarizavo nėščiosios.

36Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju šiuos klausimus teisėjas (teismas) turi spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiška ir objektyvia bylos įrodymų analize.

38Byloje yra pateikti tokie įrodymai: 2007 m. lapkričio 17 d.–2007 m. lapkričio 23 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 1105/07(03) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 11-13), 2008 m. balandžio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-82-573K (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 46-48), 2008 m. lapkričio 6 d.–2009 m. kovo 19 d. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. DM 15(109)/09 (01) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 98-106), 2010 m. sausio 26 d.–2010 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 35 (154)/10(01) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 171-176), LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 56-62 (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 3, b. l. 122-123), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d.–2011 m. birželio 1 d. specialisto išvada Nr. DM 68/11 (01) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 5, b. l. 40-43). Analizuodamas minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad juose nurodoma, jog R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyšimo, išsivysčius širdies tamponadai, varikozinis kojų venų išsiplėtimas aortos aneurizmos išsivystymui įtakos neturi, gimdymo terminas nustatytas teisingai, stacionarizuoti nėščiąją 2007 m. lapkričio 15 d. nebuvo reikalo, nėštumo eigos stebėjimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus reikalavimus „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“.

39Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų užsienio medicinos specialistų paaiškinimų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu gautas specialistų išvadas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad Internete pateikti medicininio mokslinio pobūdžio straipsniai yra bendro pobūdžio mokslinė literatūra. Tuo tarpu, kiekvienas atvejis yra unikalus ir specifinis ir turi būti vertinamas pagal konkrečiai susiklosčiusias aplinkybes, o ne remiantis bendromis mokslinėmis tezėmis. Tokio pobūdžio moksliniai straipsniai nėra griežtos normos, taisyklės, kurios privalėtų būti taikomos. Medicinos mokslo pobūdis leidžia suvokti, jog dėl egzistuojančios situacijų įvairovės, gydytojas kiekvieną konkrečią situaciją turi vertinti atskirai, turėdamas galvoje mokslo žinias, rekomendacijas, ištirtus metodus. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei byloje pateiktos ekspertų išvados, šie moksliniai šaltiniai nėra saistomi jokia atsakomybe. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių straipsnių turinys pritaikytas kitos šalies teisinei sistemai, todėl ir atvejai, kada nėščioji gali būti laikoma padidintos rizikos grupėje, gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Pateikti straipsniai aprašo Marfano sindromo ir kojų venų varikozės simptomus bei gydymą, tačiau nagrinėjamu atveju nė viena iš šių ligų nebuvo diagnozuota nėščiajai. Tai, jog literatūroje nurodomi šių ligų simptomai, apelianto nuomone, sutampa su jo sutuoktinės buvusia fizine būkle, nesant konkrečios gydytojo diagnozės, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog nėščioji išties sirgo minėtomis ligomis. Kiekvienu atveju taikytinos gydymo taktikos klausimus sprendžia gydytojas profesionalas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, paciento būklę bei fizinius ypatumus. Dėl to, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad bendro pobūdžio moksliniai straipsniai paneigia ekspertų, tos medicinos srities profesionalų išvadas, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju gydymo paslaugos R. M. buvo suteiktos tinkamai ir laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė iš Interneto pateikta bendro pobūdžio moksline medžiaga, kadangi ji negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas nesutikti su ekspertų išvadomis (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad kitų patikimų įrodymų, paneigiančių byloje ekspertų padarytas išvadas bei specialistų paaiškinimus, apeliantas nepateikė.

40Šių įrodymų kontekste pažymėtina, jog teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus universiteto onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007, ir kt.).

41Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas iš esmės remiasi tik prielaidomis, t. y. teigia, jog aortos aneurizmos plyšimas ir širdies prisipildymas krauju galėjo atsirasti ir reanimuojant greitosios medicininės pagalbos gydytojams, o krešuliai širdiplėvėje galėjo atsirasti nuo kojų venų varikozės komplikacijos, t. y. plaučių arterijos tromboembolijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad aortos aneurizma pagal literatūros šaltinius nėra būdinga jaunai moteriai, nepaneigia tokių atvejų buvimo. Be to, iš VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos docento B. D. paaiškinimų matyti, kad reanimacijos metu sveika aorta neplyšta, o nagrinėjamu atveju reanimacija pradėta po aortos aneurizmos plyšimui būdingų simptomų atsiradimo (t. 1, b. l. 60). Iš nurodyto darytina išvada, kad prielaida dėl aortos aneurizmos plyšimo reanimuojant nėščiąją yra atmestina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad visos aplinkybės, kuriomis mirė R. M., atitinka tromboembolijos požymius, bei nepagrįstai remiasi 2007 m. lapkričio 15 d. biologinės mirties konstatavimo akte Nr. 34749 nustatyta aplinkybe, kad R. M. galėjo mirti dėl tromboembolijos. Pažymėtina, kad biologinės mirties konstatavimo akte užfiksuota, kad R. M. mirė dėl neaiškios priežasties, o galima mirties priežastimi įvardinta tromboembolija (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 19). Aktas Nr. 34749 buvo surašytas detaliai neištyrus mirusiosios, todėl juo negalima besąlygiškai remtis, tuo labiau, kad atlikus išsamius R. M. lavono tyrimus, ekspertų išvadomis šis aktas yra paneigtas.

42Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti specialistų paaiškinimai yra prieštaringi ir paneigtini. Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, bet turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“ byla Nr. 3K-3-45/2008). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepaneigia atliktų ekspertizių išvadų bei specialistų paaiškinimų teisingumo. Paties apelianto nurodomi argumentai yra klaidingi, neatitinkantys bylos medžiagos.

43Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 35(154)/10 (01) konstatuota, kad R. M. nustatyta diagnozė – apsunkinta akušerinė anamnezė – buvo nepilnai pagrįsta, ką patvirtina ir nėštumo priežiūros metu galiojusio 2006 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ 3.1.2 punktas, pagal kurį apsunkinta akušerinė anamnezė nustatoma, kai yra du ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai. R. M. tik vieną kartą buvo konstatuotas nesivystantis nėštumas (baudž. b. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 176). Taip pat minėtame ekspertizės akte pagrįstai nurodyta, kad 36 metų amžiaus moters nėštumas nelaikomas rizikingu. Pagal 2006 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ 3.2.1 punktą nepalanki nėščiosios būklė konstatuojama pirmą kartą gimdančiai vyresnei nei 40 metų moteriai. Todėl apeliantas, teigdamas, jog jau 35 metų amžiaus moters nėštumas laikomas rizikingu, neteisingai interpretuoja minėto įsakymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ 2.3.3.2 punkte yra nurodyta, kada nėščiosioms ir gimdyvėms yra teikiama stacionarinė pagalba antrinio B lygio įstaigose. Minėtame punkte nepalanki nėščiosios būklė yra nustatoma pirmą kartą gimdančioms 35-40 metų moterims. Kadangi R. M. jau buvo gimdžiausi, todėl ji į minėtas rizikos kategorijas nepateko. Tai, kad nėščiajai buvo apsunkintas kvėpavimas, greitai atsirasdavo nuovargis, buvo ištinusios kojų venos, yra paties apelianto teiginiai, tačiau medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, jog šie veiksniai būtų buvę neįprasti nėščiajai ar keltų jos sveikatai grėsmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad aplinkybę apie kojų venų varikozę paliudijo liudininkai, nesudaro pagrindo teigti šią ligą buvus, kadangi ją diagnozuoti gali tik medikas. Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. DM 15(109)/09 (01) nurodyta, kad medicininių duomenų, rodančių R. M. rimtą sveikatos sutrikimą, nebuvo; taip pat nebuvo ir pagrindo įtarti kylančios aortos dalies aneurizmą (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 11-13). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina, kad R. M. stacionarizuoti nebuvo pagrindo.

44Apeliantas taip pat teigia, kad gimdymo data buvo ištaisyta, todėl gimdymo terminas buvo dar ankstesnis, negu 2007 m. lapkričio 13 d. (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 71). Kaip nurodyta Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje, gydytoja N. R. paaiškino, kad nėštumo pabaigoje įrašai medicininėje dokumentacijoje taisyti dėl klaidos skaičiuojant, tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams nenustatyti (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 46-48). Byloje pažymėta, kad normali nėštumo trukmė, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos yra nuo 37 iki 42 savaičių (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 175). Tuo tarpu mirusios gimdoje rastas vaisius atitiko 40 nėštumo savaičių (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 13). Dėl to darytina išvada, kad gimdymo datos taisymas šiuo atveju neturėjo lemiamos įtakos nėščiosios sveikatos būklės įvertinimui ir tinkamam gydymui.

45Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp gydytojos veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma atidžiai, rūpestingai, atsargiai ir kvalifikuotai. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad medicinos paslaugos R. M. buvo teiktos aplaidžiai ar netinkamai. Iš nors atsirado neigiamos pasekmės – nėščiosios ir kūdikio mirtis, jos laikytinos ne gydytojos veiksmų/neveikimo rezultatu, bet atsitiktinėmis. Kaip ne kartą pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. ir A. P. v. VšĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2013).

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą kilti atsakovo civilinei teisinei atsakomybei, byloje nenustatyta. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012... 9. 1. Teismas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu gautais specialistų... 10. 2. Teismas nepasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, jei manė, kad... 11. 3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu gautos... 12. 4. Specialistai nepagrįstai nurodė, kad R. M. nustatyta diagnozė –... 13. 5. 2008 m. balandžio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie... 14. 6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 15. 7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medicininės paslaugos R. M. nebuvo... 16. Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį... 17. 1. Visi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja ekspertų,... 18. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad konkrečių... 19. 3. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įvykdė pareigą pasiūlyti... 20. Trečiasis asmuo N. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą... 21. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime į apeliacinį... 22. 1. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimo negali grįsti prielaidomis, nes... 23. 2. Apeliantas kelia tik prielaidą dėl kojų venų varikozės ir jos sukeltos... 24. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasiūlė pateikti papildomų... 25. 4. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra... 26. Trečiasis asmuo LR sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį... 27. 1. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama A. M.... 28. 2. Nors apeliantas ir prašė panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos... 29. 3. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. M. sveikatos paslaugos buvo... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 34. Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės... 35. Apeliantas teigia, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės... 36. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu... 38. Byloje yra pateikti tokie įrodymai: 2007 m. lapkričio 17 d.–2007 m.... 39. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 40. Šių įrodymų kontekste pažymėtina, jog teismas vertina įrodymus pagal... 41. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas iš esmės... 42. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti... 43. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus... 44. Apeliantas taip pat teigia, kad gimdymo data buvo ištaisyta, todėl gimdymo... 45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....