Byla e2-13345-1032/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės – informatikos ir telekomunikacijų kompanijos ,, ( - )“, atstovaujamos, bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovui A. O. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5722,02 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis)

4Ieškinys tenkintinas.

5Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-06 nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei – Informatikos ir telekomunikacijų bendrovei ,,( - )“ (toliau – Bendrovė) (c.b. Nr. eB2-1024-460/2016), bankroto administratore paskirta S. G., nutartis įsiteisėjo 2016-05-17. Bendrovės bankroto byloje teismo 2016-08-12 nutartimi nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, byloje patvirtintas VSDFV Klaipėdos skyrius kreditorinis reikalavimas 7706,50 Eur sumai, kurį sudaro 1984,48 Eur nesumokėtų įmokų ir 5722,02 Eur delspinigiai. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė įregistruota 1992-08-12, bendrovės vadovu nuo 1992-08-12 registruotas atsakovas A. O.. Nutartyje, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, teismas nustatė, jog Bendrovė yra nemoki, veiklos nevykdo, nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų, nemokėjo VSD įmokų už apdraustuosius laikotarpiu nuo 1994 m. I ketvirčio iki 1995 m. III ketvirčio, Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl esant įrodymų visetui bendrovei keltina bankroto byla dėl nemokumo. Bankroto byla iškelta pagal vieno iš kreditorių pareiškimą tik 2016 m. gegužės mėn., tuo tarpu visos galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) redakcijos įtvirtino įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklą esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieštaraujantis geriems verslo standartams, teismo būtų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams. Kita vertus, protingos, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, negali būti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatytos pareigos pažeidimas.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

7Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, o Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalis įtvirtinta bendro pobūdžio pareigą juridiniam asmenio vadovui veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, būti lojaliam juridiniam asmeniui. ABĮ 37 straipsnio 8 dalis numato bendrovės vadovo pareigą organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, bendrovės vadovas atsakingas už tinkamą bendrovės mokestinių prievolių vykdymą (Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis), buhalterinės apskaitos tvarkymą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

8Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius. Bendrovės vadovas (atsakovas) įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnis). Taigi nėra abejonių, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas (2013-03-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013). Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Be to nustačius, jog įmonės vadovas netinkamai įgyvendina pareigą tinkamai organizuoti įmonės veiklą, neužtikrina bendrovės mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, nors teisės aktai numato tokią pareigą, juridinio asmens vadovui taip pat kyla civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis).

9Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė, jos Bendrovėje apdraustųjų asmenų nebuvo jau nuo 1995 m., Bendrovės mokestinių prievolių nevykdė, dėl ko kreditorius apskaičiavo 5722,02 Eur dydžio delspinigius už įmokų nemokėjimą. Tuo atsakovas pažeidė ABĮ (37 straipsnis ir kt.), Civilinio kodekso 2.87 straipsnį bei Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalis. Dėl Bendrovės vadovo neteisėto neveikimo, Bendrovės skoliniai įsipareigojimai didėjo, turtinė padėtis blogėjo, ko nebūtų buvę, jei atsakovas tinkamai įgyvendintų jam, kaip juridinio asmens vadovui nustatytas pareigas.

10Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas buvo įgijęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai Bendrovei iškėlimo, Bendrovės atžvilgiu elgtis rūpestingai ir apdairiai, užtikrinti tinkamą Bendrovės mokestinių prievolių vykdymą, tačiau šių pareigų nevykdė ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą, kurios dydį, pagal mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas sudaro delspinigiai, atsiradę dėl nesumokėtų įmokų (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 11 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo Bendrovei ir jos kreditoriams faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 5722,02 Eur žala (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 11 punktas).

11Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

13Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 129,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovo ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinas 129,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atleistas ieškovas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287, straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį patenkinti

16Priteisti iš atsakovo A. O. 5722,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5722,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės – Informatikos ir telekomunikacijų kompanijos ,, ( - )“ naudai.

17Priteisti iš atsakovo A. O. 129,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

18Išaiškintina, jog atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

20Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai