Byla 1A-420-255-2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 51 paros arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

2dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

3gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

4teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 51 paros arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

5Iš M. V. priteista 80 Lt proceso išlaidų.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7M. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 5 d., apie 05.30 val., ( - ) gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl transporto priemonės vairavimo esant vairuotojui neblaiviam, tarnybiniame automobilyje „Volkwagen Passat“, valstybinis Nr. ( - ) savo tarnybines pareigas atliekantiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio pareigūnams E. R. bei R. K. tiesiogiai davė 150 litų kyšį, pinigus įdėdamas į priekinės keleivio sėdynės kišenę.

8Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi mano, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga. Nuteistasis nurodo, kad netinkamas BK bendrosios dalies normų pritaikymas, remiantis baudžiamosios teisės doktrina, reiškia, kad nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ją taikyti, arba pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo sąlygų, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo pritaikyti. Neteisinga bausme teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas (BK 54 straipsnis). Tai bendroji taisyklė, kuri nustato, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio bausmė gali būti skiriama kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kiekvienas nusikaltimas turi savų individualių ypatumų ir teismas, skirdamas bausmę, privalo juos teisingai įvertinti.

9Apelianto nuomone, spręsdamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei netinkamai kvalifikavo tam tikrus faktus kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (BK 54 straipsnis). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę.

10Nuteistojo M. V. manymu, jo atveju egzistuoja svarbi lengvinanti aplinkybė iš BK 59 straipsnio 1 dalyje išvardyto sąrašo, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktu, kuris numato, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą ir rodanti jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų, dažnai priklausančių nuo situacijos ar kitų asmenų įtakos, nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Visada reikšmingesnis yra savanoriškas kaltininko prisipažinimas, jei jis grindžiamas pozityviais motyvais, pvz., atgaila dėl padaryto nusikaltimo. Apelianto tvirtinimu, jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jį įvykdė spontaniškai, nesuplanavęs iš anksto, dėl streso. 2014 m. sausio 5 d. (sekmadienį), išeiginę dieną buvo šiek tiek išgėręs, pasielgė neatsakingai vairuodamas transporto priemonę (neįvertino savo girtumo laipsnio, lengvabūdiškai galvojo, kad neviršijo leistino alkoholio promilių kiekio). Policijos pareigūnams sustabdžius, jis išsigando neigiamų pasekmių, bijodamas būti griežtai nubaustas buvo pasimetęs, pasielgė neapgalvotai, netinkamai ir pasiūlė pareigūnams kyšį. Vėliau labai gailėjosi ir gailisi dėl šio nedoro, neleistino poelgio, anksčiau niekada kyšio pareigūnams ar valstybės tarnautojams nėra davęs. Šio nusikaltimo padarymą sąlygojo griežtos bausmės baimė, pasimetimas, stiprus susijaudinimas dėl galimų jo neleistino elgesio pasekmių.

11Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas jo atsakomybės klausimą, nepagrįstai nepritaikė 59 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodoma, kad teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Mano, kad nebuvo tinkamai įvertintos tokios svarbios jo gyvenimo aplinkybės kaip jaunas amžius bei faktas, kad jis yra dirbantis asmuo. Būdamas jauno amžiaus, dar neturėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, susiformavusių tvirtų dorovinių nuostatų. Atsidūręs stresinėje situacijoje, būdamas sulaikytas policijos pareigūnų, suprasdamas bausmės neišvengiamumą bei griežtumą pasielgė spontaniškai, pasiūlė kyšį, siekdamas išvengti atsakomybės. Akivaizdu, kad jei būtų buvęs brandesnis, vyresnio amžiaus asmuo, būtų elgęsis protingiau, ramiau, nusikalstamos veikos neįvykdytų. Nuteistasis nurodo, kad jis stengiasi gyventi dorai, nenusižengti įstatymams. Anksčiau buvo teistas, bet pasibaigus laisvės atėmimo bausmei, išėjęs į laisvę, iškart dėjo visas įmanomas pastangas, kad gautų legalų darbą, pragyvenimo šaltinį. Tai nebuvo lengva dabartinio nedarbo sąlygomis. Mano, kad laisvės atėmimo bausmė stigmatizuoja žmogų, sukelia išankstinį darbdavio nusistatymą, nenorą įdarbinti teistą asmenį. Tačiau jis susirado darbą ir dirba UAB ( - ) mechaniku, yra pasiryžęs savo stropiu darbu bei nepriekaištingu elgesiu įrodyti, kad pasimokė iš praeities klaidų, jų nebekartos. Netgi nusikalstamą veiką įvykdė ne darbo dieną, nes darbo dienomis alkoholio nevartoja, stropiai laikosi darbo tvarkos, disciplinos. Teismui paskyrus jam net 34 parų arešto bausmę, atsirado rizika šio darbo netekti, kadangi atlikinėdamas arešto bausmę, daugiau nei mėnesį negalės vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų. Susirasti naują darbą jam bus ypatingai sunku, nes dabartinės ekonominės krizės sąlygomis darbo vietų skaičius yra ribotas, o ir jo ankstesni teistumai daugumą darbdavių nuteikia neigiamai. Greičiausiai, atlikęs arešto bausmę, taps bedarbiu, praras legalų pragyvenimo šaltinį, šios aplinkybės gali paskatinti vėl nusikalsti. Tokiu atveju baudžiamoji bausmė ne tik nepasieks savo tikslo, bet priešingai, paskatins jį nusikalsti, atims vienintelį pragyvenimo šaltinį.

12Apeliantas pripažįsta, kad šios bylos aplinkybės nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau mano, kad tai yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekiami ir paskyrus švelnesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir įvertinus jo elgesį tiek po įvykio, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neleistino poelgio, tiek prieš įvykį, kad netgi atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dėdamas ypatingas pastangas įsidarbino, stengėsi gyventi dorai, sąžiningai dirbti, galima daryti išvadą, kad arešto bausmės paskyrimas jam būtų per griežta bausmė.

13Nuteistojo M. V. teigimu, tai, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymi, kad remiantis BK 60 straipsniu, sunkinančia aplinkybe pripažįstama jeigu „veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“. Nurodo, kad jam buvo nustatytas tik 1,83 promilių girtumas, kas atitinka vidutinio girtumo laipsnį. „Vidutinio girtumo požymiai: sutrikusi kalba ir judesių koordinacija, šiurkštus elgesys, polinkis konfliktuoti“, taip apibūdina girtumo būsenos požymius teismo medicinos atstovai (A. Garmus, E. Kurapka, A. Čėpla. Teismo medicina, Vadovėlis, 2000, 265 ps1.). Gydytoja V. Pukelevičienė rekomendacijose „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ vidutiniam girtumui irgi priskiria tokius požymius kaip „ryškus CNS slopinimas t. y. vangus, sulėtėjęs mąstymas, sutrikusios judėjimo funkcijos, kalba sulėtėjusi užsikertanti, sutrikusi orientacija aplinkoje...“. Taigi, apelianto nuomone, šiuo atveju jo girtumas neturėjo jokio tiesioginio poveikio tokio nusikaltimo, kaip kyšio davimas, padarymui ir negali būti traktuojamas kaip sunkinanti aplinkybė, kadangi girtumas negalėjo tiesiogiai įtakoti tokio nusikaltimo, kaip valstybės pareigūno papirkimas, padarymo. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad jo ankstesni nusikaltimai pagal savo pobūdį su įvykdyta nusikalstama veika nėra susiję. Anksčiau jis buvo teistas už vagystes bei savavaldžiavimą. Praeityje valstybės pareigūno papirkti nėra bandęs, tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, todėl ankstesnes nusikalstamas veikas derėtų atriboti nuo dabartinės. Jo dabartinis nusižengimas įstatymui nėra praeities klaidų pasekmė ar loginė seka.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas švelninti bausmę nedetalizuotas – teismas tokį sprendimą gali priimti vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir teisingumo principu. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p.).

15Apelianto nuomone, šios nuostatos galėtų būti pritaikytos jo atveju, kadangi jis yra jauno amžiaus, sąžiningai dirbantis asmuo, visiškai prisipažino ir labai gailisi padaręs nusikaltimą. Lengvinančios aplinkybės byloje buvo vertinamos atmestinai, nesigilinant (t. y. jo prisipažinimas nusikaltus bei gailėjimasis dėl savo neleistino poelgio buvo įvertintas tik formaliai), kitos aplinkybės, kurios galėjo būti lengvinančiomis pagal savo prigimtį (jo jaunas amžius, faktas, kad yra dirbantis asmuo) nebuvo vertintos. Sunkinančios aplinkybės buvo nustatytos netinkamai, nebuvo įsigilinta į tai, kad šios aplinkybės realiai nėra susijusios su šia byla, neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į jo nuomone svarbią aplinkybę, kad duoto kyšio dydį sudarė tik 150 Lt, t. y. suma, kuri vos 20 litų didesnė už 1 MGL dydį, taigi jo atvejis beveik atitiko lengvesnės nusikalstamos veikos sudėtį – baudžiamojo nusižengimo, kuris yra mažiau pavojingas už nusikaltimą pagal savo prigimtį, preziumuojant lengvesnę bausmę (BK 227 straipsnio 4 dalis). Kvalifikavus jo veiką pagal šį straipsnį, jis galėtų tikėtis švelnesnės bausmės – pvz., laisvės apribojimo, kuri neatimtų iš jo galimybės dirbti, nepaliktų be pragyvenimo šaltinio. Apelianto tvirtinimu, jis labai kritiškai vertina savo padarytą veiką, savo neleistiną poelgį, ir sutinka prisiimti atsakomybę. Bet paskirta bausmė yra neteisinga pagal savo prigimtį – ji pernelyg sunkiai nubaudžia, praktiškai padaro apeliantą bedarbiu. Tokios bausmės kaip areštas, kurios trukmė viršija vieną mėnesį, paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, ir teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, kurie leistų jam suderinti bausmę su darbine veikla. Viešieji darbai nėra numatyti jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, bet, mano, kad atlikdamas viešuosius darbus, būtų naudingas visuomenei, galėtų realiu darbu išpirkti savo kaltę prieš įstatymą. Būtent tokia bausmės rūšis kaip viešieji darbai jį nubaustų adekvačiai ir neatimtų darbo kaip pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo M. V. įsitikinimu, jo atvejis yra išskirtinis, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir jos tikslus, skirtina švelnesnė nei areštas bausmė – viešieji darbai, kuri pagal savo esmę leis jam tęsti savo darbinę veiklą, neatims iš jo vienintelio pragyvenimo šaltinio. Priešingu atveju, jis greičiausiai praras turimą darbą, o susirasti naują darbą vargu ar bus įmanoma dėl dabartinės ekonominės situacijos. Netekęs darbo taps našta tiek sau, tiek aplinkiniams, galbūt iš nevilties bus priverstas nusikalsti. Savo įstatymams prieštaraujančių poelgių reikšmę suprato, ypatingai gailisi, dėl įvykdytų nusikaltimų gėda, prižada ateityje nenusikalsti, dorai gyventi, dirbti, kurti visuomenės bei asmeninę gerovę. Teismui suteikus jam šansą ir pakeitus jam paskirtą bausmę (areštą) į švelnesnę (viešuosius darbus), prižada savo nepriekaištingu elgesiu išpirkti praeities klaidas, nepažeidinėti nei moralės, nei teisės normų, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant naują bausmę (viešuosius darbus).

16Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

19Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo M. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad yra galimybė jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, negu numatyta BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę, prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo nuomone, ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat prašo pripažinti ir kitas, BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytas, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

20Apeliantas daug dėmesio skunde skiria BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas šią aplinkybę pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertino bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto skunde išdėstytų argumentų apie šią aplinkybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad M. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino bei tuo, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, M. V. pritaikė BK 641 straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

21Apelianto manymu, be jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė spontaniškai negalvodamas apie jos pasekmes, turi nuolatinį darbą. Tačiau toks apelianto prašymas atmestinas, nes atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Taigi atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tokia aplinkybė, kuri konkrečioje byloje parodo mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad M. V. yra anksčiau teistas keturis kartus, anksčiau yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl, nors ir būdamas jauno amžiaus, žino, kokios pasekmės yra numatytos asmenims už nusikalstamų veikų padarymą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis po ankstesnių teistumų susirado nuolatinį darbą taip pat nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Šiame kontekste akcentuotina tai, kad M. V. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, nors ir būdamas jauno amžiaus ir turėdamas nuolatinį darbą, toliau daro nusikalstamas veikas. Pripažintina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinį darbą ir stengiasi įrodyti, kad pasimokė iš ankstesnių teistumų, teigiamai charakterizuoja jo asmenybę, į tai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir neskirdamas laisvės atėmimo bausmės, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo šias aplinkybes pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagal BK 59 straipsnio 2 dalį.

22Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys alkotesterio parodymai (b. l. 20), iš kurių matyti, kad M. V. nustatytas 1,83 promilių girtumas. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau mano, kad tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau visuma baudžiamojoje byloje surinktų duomenų patvirtina, kad ši aplinkybė turėjo įtakos M. V. nusikalstamos veikos padarymui. Iš liudytojų E. R. ir R. K. parodymų nustatyta, kad paprašius M. V. pasitikrinti girtumą, jis atsisakė tai padaryti, dėdamas pinigus į automobilio sėdynės kišenę siūlė susitarti, todėl akivaizdu, kad alkoholio vartojimas susilpnino M. V. savikontrolę, suteikė jam papildomos motyvacijos siekti išvengti atsakomybės, ryžto neatsižvelgti į pareigūnų reikalavimus pasitikrinti girtumą ir elgtis nusikalstamai siūlant kyšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šią M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę.

23BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. V. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuteistajam paskirta 51 paros arešto bausmė. BK 227 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo duoto kyšio suma tik nežymiai viršija 1 MGL ribą (viršija 20 Lt), tačiau ši jo veika neatitinka BK 227 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes pagal šią dalį nusikalstama veika kvalifikuojama, kai asmuo duoda mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad M. V. įvykdė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, naujas nusikalstamas veikas vykdo turėdamas teistumą ir vieną neįsiteisėjusį nuosprendį, be to, teismas pripažino M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamos veikos, tačiau nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. V. paskyrus arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

24BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012 ir kt.).

25Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė. Nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, toliau nusikalsta, nenori gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo M. V. prašoma skirti švelnesnė (kitos rūšies) bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus arešto bausmė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą skyrė ne pačią griežčiausią BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Byloje yra surinkta nuteistąjį neigiamai apibūdinančių aplinkybių: jis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, vėl nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Vien tai, kad jis gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir davė nuoširdžius parodymus nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Šio vertinimo negali pakeisti ir kitos nuteistojo nurodomos aplinkybės: kad jis yra jauno amžiaus, po anksčiau atliktos bausmės susirado darbą, susitvarkė gyvenimą ir stengėsi įrodyti, kad jis pasimokė iš ankstesnių teistumų. Kaip matyti, aplinkybė, kad jis yra jauno amžiaus ir atlikęs ankstesnę bausmę susirado naują darbą, nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

26Iš anksčiau išdėstytų argumentų matyti, kad nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia mažinti jam paskirtos arešto bausmės trukmės ar paskirti nusikalstamos veikos sankcijoje nenumatytą kitą švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

28nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,... 3. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,... 4. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. Iš M. V. priteista 80 Lt proceso išlaidų.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. M. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 5 d., apie 05.30 val., ( - )... 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu,... 9. Apelianto nuomone, spręsdamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimą,... 10. Nuteistojo M. V. manymu, jo atveju egzistuoja svarbi lengvinanti aplinkybė iš... 11. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas jo atsakomybės klausimą, nepagrįstai... 12. Apeliantas pripažįsta, kad šios bylos aplinkybės nepašalina jo padarytos... 13. Nuteistojo M. V. teigimu, tai, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu... 15. Apelianto nuomone, šios nuostatos galėtų būti pritaikytos jo atveju,... 16. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320... 19. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą,... 20. Apeliantas daug dėmesio skunde skiria BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 21. Apelianto manymu, be jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis... 22. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos... 23. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad... 24. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, kad... 26. Iš anksčiau išdėstytų argumentų matyti, kad nuteistojo M. V. apeliacinio... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 28. nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti....