Byla 2K-491/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Kęstučio Virbicko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų.

3E. V. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis:

5panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis dėl E. V. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo dvidešimt tris fabrikinės gamybos 16 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kurie yra šaudmenys, bei vieną fabrikinės gamybos .380 kalibro (9-17) trumpą Brauningo šovinį, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro pusiau automatinių pistoletų, kuris yra šaudmuo;

6už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. V. paskirta 60 parų arešto bausmė;

7vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, E. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 60 parų arešto bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

8kita nuosprendžio dalis nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10E. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos:

112010 m. rugsėjo 21 d., apie 15.00 val., miškelyje, esančiame apie 4,35 km atstumu už Rudaminos, Vilniaus r., iš tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyto asmens, vardu Laurynas, už 2000 Lt neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 194,95 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, buvusios milteliuose, kurių bendra masė sudarė 399,80 g, kurią laikydamas su savimi 2010 m. rugsėjo 21 d. automobiliu „Hyundai Sonata“ (valst. Nr. ( - )) atgabeno iki degalinės „Lukoil“, esančios Vilniuje, Liepkalnio g. 128, kur tą pačią dieną, apie 15.40 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu tarp vairuotojo durelių ir vairuotojo sėdynės rado ir paėmė 194,95 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

12E. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis: neturėdamas leidimo, neteisėtai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliau nenustatytu laiku įgijo penkis savadarbius šovinius – į revolverio „Olympic 38“ Nr. 000232 būgnelio kameras prieš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius įstatytas gumines kulkas, kurių kinetinė energija siekia 40 J ir daugiau (tuo atveju šaunant iš revolverio jam skirtais fabrikinės gamybos šoviniais, užtaisytais 10 mm skersmens guminėmis kulkomis, sviedinių (guminių kulkų) kinetinė energija neviršija 7,5 J) ir jų civilinė apyvarta yra draudžiama, bei keturis savadarbius šovinius – į dujinio pistoleto BLOW M 06 Nr. 9-001377 dėtuvę prieš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius įstatytas 8,5 mm skersmens gumines kulkas, kurių kinetinė energija yra 45,4-61,6 J, jų civilinė apyvarta yra draudžiama, kuriuos laikė iki 2010 m. rugsėjo 21 d. 19.15 val., kai atliktos automobilio „Chrisler 300C“ (valst. Nr. ( - )) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė devynis savadarbius šovinius.

13Nuteistojo E. V. gynėjas advokatas K. Virbickas kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendį ir E. V. paskirti švelnesnę bausmę.

14Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad E. V. neteisėtai įgijo ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. E. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pakankamai dideliais kiekiais vartoja narkotines medžiagas, ir tokie jo parodymai nesikeitė visą bylos nagrinėjimo laiką, todėl pagrįstai laikytini nuosekliais, neprieštaraujančiais kitiems byloje esantiems duomenims. Aplinkybę, kad E. V. vartoja narkotines medžiagas, iš dalies patvirtino ir liudytojas R. J. (R. J.). Pagal teismų praktiką šios kategorijos bylose laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau yra platinęs ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-166/2010, 2K-4/2009). Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė subjektyviųjų veikos požymių, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė motyvų, kodėl inkriminuota veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių visai nepasisakė. Teismai, nesigilindami į subjektyviuosius veikos požymius (veikos motyvus ir tikslus), t. y. į tai, kad kaltinamasis narkotines medžiagas buvo įgijęs sau vartoti, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nes E. V. paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, prieštarauja teisingumo principui ir bausmės esmei.

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai (o ne verčiamas objektyvių aplinkybių) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas reiškia, kad jis pripažįsta esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, keliami trys reikalavimai: savanoriškumas, prisipažinimas laiku bei jo išsamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28, p. 295–296). Kasatorius pažymi, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį; duodamas parodymus apklausų metu nuosekliai ir aiškiai nurodė aplinkybes, kaip įgijo, kada, iš kur gabeno psichotropines medžiagas bei jų įgijimo tikslą, nuosekliai išdėstė kitas esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės greitesniam bylos išnagrinėjimui. Nuteistasis nurodė, kokias narkotines medžiagas vartoja, kokių kiekių ir kokiam laikui reikia, jų įsigijimo kainas bei tai, kad labai didelį kiekį narkotinių medžiagų vienu metu įgijęs pirmą kartą ir tik todėl, jog buvę pigiau. Atsižvelgiant į tai teigtina, kad E. V. ne tik savanoriškai bei laiku prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau prisipažinimas laikytinas išsamiu ir tai leidžia teigti buvus visus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio elementus.

16Be to, kaltininko prisipažinimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tik bylą nagrinėjantis teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti ir kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-201/2007). Kasatorius pažymi, kad E. V. prisipažino savanoriškai, vienareikšmiškai siekdamas atskleisti visas nusikalstamos veikos detales, taip prisidėdamas prie greitesnio ir teisingesnio bylos išnagrinėjimo; teisiamajame posėdyje jis nekeitė parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu; nuteistojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, leidžiantys teigti visą bylos nagrinėjimo laikotarpį jį buvus sąžiningą, turėjusį tikslą bendradarbiauti siekiant išsamiai ir nešališkai išaiškinti visas bylos aplinkybes. Be to, tam, kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, privalu nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasatorius pažymi, kad nuteistasis teisme nekeitė parodymų, kaltę pripažino ir atvirai išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Toks E. V. elgesys ir byloje esančių objektyvių aplinkybių visuma leidžia jo prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai neatsižvelgė į visas byloje esančias objektyvias aplinkybes ir nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nuteistasis vienintelis išlaikė šeimą ir sutuoktinę (sergančią onkologine liga, turinčią stuburo išvaržą, dėl to jai rekomenduojamas tausojantis režimas), prižiūrėjo sūnų D. V., kuriam diagnozuota bronchinė astma ir reikalingas nuolatinis gydymas bei ypatinga priežiūra, materialiai rėmė savo tik iš dalies darbingus tėvus (motinos darbingumo lygis yra 40 proc., tėvo – 50 proc.).

18Be to, skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti kaltininko asmenybę (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą ir kt.). Kasatorius pažymi, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas ir tai rodo, jog padarytas nusikaltimas nėra antivisuomeninio elgesio padarinys ar nuoseklus gyvenimo būdas, jis yra vienintelis savo šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, maitintojas; jis baigė Vilniaus 1-ją politechnikos mokyklą, kurioje įgijo specialybę, ir nuo 16 metų iki pat sulaikymo nepertraukiamai dirbo; nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Iš šių duomenų matyti, kad E. V. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo apibūdinamas teigiamai, todėl, net ir pripažinus, kad įrodymai nepatvirtina BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paskiriant švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, bausmę. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, jų nevertino kaip turinčias ypatingos reikšmės, o tai iš esmės prieštarauja teisingumo principui, neatitinka bausmės paskirties ir lemia netinkamą BK 54 straipsnio 1, 2 dalių taikymą skiriant nuteistajam galutinę bausmę.

19Kasacinis skundas atmestinas.

20Būtinieji nusikalstamos veikos požymiai kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 2 dalies bei 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindai

21Kasatorius nusikalstamų veikų įrodytumo, jų kvalifikavimo neginčija, tik nesutinka su už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalį, padarymą paskirtos bausmės dydžiu, teigdamas, jog teismai nepagrįstai nepripažino, kad jis neturėjo tikslo platinti itin didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino – bei netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Remiantis bylos duomenimis, teismų sprendimuose išdėstytais motyvais nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos.

22Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į padarytų dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, vienas iš kurių yra labai sunkus nusikaltimas, keliantis didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei (BK 260 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (jis daug kartų baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirbo, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, išlaiko du mažamečius vaikus), nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėjęs pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti analogiški kaip ir kasaciniame skunde argumentai dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe), paskirdamas E. V. už labai sunkų nusikaltimą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tik vieneriais metais didesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė ir ją laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

23Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė E. V. disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu tikslo (t. y., kad šiomis medžiagomis jis disponavo, turėdamas tikslą jas vartoti pats, o ne parduoti ar kitaip platinti).

24BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) sudėties veiką apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs, t. y. nusikalstama veika gali būti padaryta keliais alternatyviais veiksmais: labai didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio 1) gaminimu, 2) perdirbimu, 3) įgijimu, 4) laikymu, 5) gabenimu, 6) siuntimu, 7) perdavimu, 8) kitokiu platinimu. Bet kurio vieno ar kelių iš nurodytų veiksmų atlikimo pakanka baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikyti. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslas nėra būtinasis subjektyvusis šios veikos požymis, nes jis neįtvirtintas šios normos dispozicijoje ir veikai kvalifikuoti reikšmės neturi (kasacinės nutartys Nr. 2K-596/2011, 2K-532/2009, 2K-353/2007, 2K-72/2007). Tačiau pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas – parduoti ar kitaip platinti – paprastai būna nurodomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-303/2011, 2K-123/2011, 2K-507/2010, 2K-500/2010, 2K-185/2010, 2K-532/2009, 2K-334/2009, 2K-P-218/2009, 2K-146/2009, 2K-67/2009, 2K-412/2008, 2K-72/2007, 2K-225/2006 ir kt.). Tyčinės nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas yra aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

25Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-618/2010, 2K-166/2010, 2K-281/2009, 2K-75/2009, 2K-36/2009 ir kt.).

26Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinimas E. V. dėl neteisėto psichotropinės medžiagos įsigijimo, laikymo bei gabenimo turint tikslą šią psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti nebuvo pareikštas. Tačiau teismas pažymėjo, kad E. V. kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos prisipažino iš dalies, davė prieštaringus parodymus, neatskleidė šių medžiagų įgijimo šaltinio, neigė aplinkybę, kad turėjo tikslą įsigytą psichotropinę medžiagą pardavinėti ar kitaip platinti, aiškino, kad jis pats retkarčiais, eidamas į naktinius klubus, vartojo narkotikus („žolę“, amfetaminą, „ekstazy“ tabletes ir „kristalus“), o psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – įsigijo ne platinimo tikslu, o sau, kad kratos metu rastuose užrašuose įrašyti duomenys apie jo pardavinėjamą kurą (o ne apie psichotropines medžiagas). Teismas apie subjektyviuosius veikos požymius sprendė vertindamas E. V. parodymus kartu su kitais bylos duomenimis – liudytojų I. S., A. M., A. N. parodymais (kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir detaliai aiškino įvykio aplinkybes), rašytiniais įrodymais (E. V. į narkologinę įskaitą neįrašytas, sulaikymo metu 2010 m. rugsėjo 22 d. narkotikų nebuvo vartojęs). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, pažymėjo, kad: įstatymo leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą sieja vien su disponuojamu narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai dideliu kiekiu; kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kad E. V. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama. Taigi, aplinkybė, kad E. V. disponavo itin dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų kiekiu, neturėdamas tikslo jų platinti, bylos duomenimis nebuvo nustatyta.

27Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad nepagrįstai nenustatyta E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

28Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl analogiško nuteistojo apeliacinio skundo argumento, atkreipdamas dėmesį į tai, kad iš karto po įvykio, 2010 m. rugsėjo 22 d. įteikus E. V. pranešimą apie įtarimą, jis savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti bet kokius parodymus; tik 2010 m. gruodžio 14 d., po to, kai I. S., apklausiama kaip įtariamoji ir kaip liudytoja, kelis kartus davė parodymus, susijusius su E. V. disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir iš esmės pagal jos nurodytas aplinkybes E. V. buvo surašytas kitas pranešimas apie įtarimą, pastarasis papasakojo apie pas jį rastų psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą. Nenustatyta ir tai, kad E. V. nuoširdžiai gailėtųsi nusikaltęs (jis nepranešė apie nusikalstamos veikos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą nedavė parodymų, o pirmosios instancijos teisme teigė pats dėl tokių savo veiksmų nukentėjęs), bei kad padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, nes jis gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamos veikos detalių, nebuvo nustatytas konkretus asmuo, tiekęs jam psichotropines medžiagas, todėl nenustačius byloje jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra vienos iš sąlygų, kurios sudaro pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

29Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik tada, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, leidžiančios padaryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje abiejų instancijų teismai nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo ir jo šeimos narių sveikatos būklė ar finansinė padėtis nebuvo kliūtis E. V. įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos (už kurią sutiko mokėti 4000 Lt), linksmintis vakarėliuose, leisti laiką ne su šeimos nariais, o su I. S.. E. V. pripažino, jog vartoja narkotikus, todėl jo gyvenimo būdas ir vertybės nėra tinkamas pavyzdys šeimai, vaikų auklėjimui. Pažymėtina ir tai, kad E. V. keliolika kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, laikė ne tik šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, už kuriuos nuteistas, bet ir automobilyje vežiojosi neperšaunamas liemenes, beisbolo lazdas, o tai taip pat neigiamai apibūdina asmenį, kaip turintį antivisuomeniškų ketinimų. Išvardytos aplinkybės yra reikšmingos ne tik vertinant asmenybės bruožus, į šias aplinkybės teismai atsižvelgė ir įvertindami, ar nusikaltimas buvo atsitiktinis gyvenimo atvejis ar dėsningas ir sąmoningas kaltinamojo pasirinkimas. Kolegijos nuomone, baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Į kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos švelninant bausmę, buvo atsižvelgta E. V. paskiriant bausmę, artimą minimaliai BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai bausmei.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Atmesti nuteistojo E. V. gynėjo advokato Kęstučio Virbicko kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas... 3. E. V. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio... 6. už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. V. paskirta... 7. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, E. V.... 8. kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro,... 10. E. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai... 11. 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 15.00 val., miškelyje, esančiame apie 4,35 km... 12. E. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai... 13. Nuteistojo E. V. gynėjas advokatas K. Virbickas kasaciniu skundu prašo... 14. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį ir baudžiamojo... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką kaltininko... 16. Be to, kaltininko prisipažinimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę... 17. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai neatsižvelgė į visas byloje... 18. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti kaltininko asmenybę... 19. Kasacinis skundas atmestinas.... 20. Būtinieji nusikalstamos veikos požymiai kvalifikuojant veiką pagal BK 260... 21. Kasatorius nusikalstamų veikų įrodytumo, jų kvalifikavimo neginčija, tik... 22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., vadovavosi BK 54... 23. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė E. V. disponavimo labai... 24. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (neteisėto... 25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar... 26. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinimas E. V. dėl... 27. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad nepagrįstai nenustatyta E. V.... 28. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl analogiško... 29. Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Atmesti nuteistojo E. V. gynėjo advokato Kęstučio Virbicko kasacinį...