Byla A-495-146/2016

Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Rietavo žirgynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Rietavo žirgynas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2\Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga „Rietavo žirgynas“ (toliau – ir VšĮ „Rietavo žirgynas“, Įstaiga, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-129 (AG-99/02-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas Nr. 3R-129 (AG-99/02-2014); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 (toliau – ir NMA sprendimas Nr. BRK-(12.4)-10870); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3JA-51-67 (toliau – ir ŽŪM sprendimas Nr. 3JA-51-67); 4) įpareigoti Agentūrą išmokėti paramą pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūros Sprendimu Nr. BRK-(12.4)-10870) Įstaigai buvo taikyta 10 proc. dydžio sankcija VšĮ „Rietavo žirgynas“ buvo skirta už tai, kad Įstaiga pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus įgyvendindama vietos projekto „Sporto ir žaidimų aikštyno įrengimas Klaipėdos g.29, Vatušių k., Rietavo sav.“ (toliau – ir Vietos projektas, Aikštynas) darbų (toliau - ir Darbai) mažos vertės pirkimą (toliau – ir Pirkimas). Agentūra, analogiškai kaip ir ŽŪM bei VAGK, vertino, kad Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes neva Pirkimo sąlygų 11 ir 54 punktuose buvo nurodytas konkretus perkamų Darbų terminas (iki 2013 m. balandžio 30 d.), o su Pirkimo laimėtoju UAB „Plungės lagūna“ 2012 m. spalio 31 d. sudarytoje „Sporto ir žaidimų aikštyno įrengimo Klaipėdos g. 29, Vatušių k., Rietavo sav.“ sutartyje Nr. PL12-SUT/R-79 (toliau – ir Rangos sutartis) buvo nustatyta, kad Darbų atlikimo terminas – 2013 m. balandžio 30 d., su galimybe terminą pratęsti vieną kartą 2 mėnesiams.

6Pareiškėjas, nesutikdama su tokia Agentūros ir Įmonės skundus nagrinėjusių institucijų pozicija, pažymėjo, kad remiantis Pirkimo sąlygų 34 punktu, Pirkimas buvo vertinamas (vykdomas) pagal mažiausios kainos (su PVM) kriterijų. Jokie kiti kriterijai (pvz,. Darbų atlikimo terminas) Pirkimo laimėtojo nustatymui neturtėjo įtakos. 2012 m. spalio 10 d. tiekėjų apklausos pažyma Nr.2012/10/11-1 Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas mažiausią Darbų kainą pasiūlęs dalyvis. Sutiktina, kad Darbų atlikimo terminas buvo nustatytas Pirkimų sąlygų 11 ir 54 punktuose punkte (iki 2013 m. balandžio 30 d.“), tačiau Pirkimo laimėtojo nustatymas nebuvo siejamas su Darbų atlikimo terminu. Rangos sutartyje termino pratęsimo galimybė buvo susieta ne su bet kokio pobūdžio aplinkybėmis, o tik su išimtinio pobūdžio aplinkybių atsiradimu (Rangos sutarties 6.4.1 punktas). Pirkimo laimėtojas UAB „Plungės lagūna“ 2013 m. kovo 29 d. pateikė VšĮ „Rietavo žirgynas“ prašymą Nr. PL13-S-403 „Dėl termino darbams atlikti pratęsimo“, kuriuo prašė dėl itin nepalankių gamtinių (oro) sąlygų pratęsti Rangos sutarties terminą iki 2013 m. gegužės 31 d. Atsižvelgdama į šią objektyvią aplinkybę (itin nepalankias gamtines sąlygas) Įstaiga sutiko pratęsti Darbų atlikimo terminą. Pratęsimas buvo įformintas 2013 m. kovo 29 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie pagrindinės (Rangos) sutarties ir darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 31 d. Todėl negalima sutikti NMA ir ginčą nagrinėjusių institucijų pozicija, kad Rangos sutartimi buvo pažeistas Pirkimo sąlygose nustatytas Darbų atlikimo terminas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Rangos sutartyje Darbų atlikimo terminas buvo nustatytas trumpesnis nė Pirkimo sąlygose.

7VAGK, kaip ir Agentūra bei ŽŪM, savo sprendimą ir esmės grindė tuo, kad Rangos sutartyje nustatyta Sutarties pratęsimo galimybė pažeidė Pirkimo sąlygas. Nesutikdamas su tuo pareiškėjas teigė, kad Rangos sutarties 6.1 punkte buvo nustatytas konkretus Darbų atlikimo termas, o Rangos sutarties termino pratęsimo galimybė buvo susieta su aiškių ir išimtinių aplinkybių atsiradimu. Tai, kad buvo nustatyta galimybė pratęsti terminą, nereiškia, kad nebuvo nustatytas konkretus Darbų terminas, ar kad jis buvo nustatytas netinkamai. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas draudimas nustatyti sutarties termino pratęsimo galimybę. Rangos sutarties termino pratęsimo būtinybė lėmė nuo šalių valios nepriklausančios priežastys. 2013 m. žema užsitęsė ir net 2013 m. balandžio mėnesį buvo gilus žemės įšalas, o žemės paviršių dengė pakankamai storas sniego sluoksnis. Pagal Rangos sutartį buvo likę atlikti tik lauko darbus (lauko aikštelių įrengimą ir kt.), tačiau Rangovas šių darbų negalėjo atlikti dėl išimtinai nepalankių gamtinių sąlygų. Visa būtina įranga buvo pristatyta iš anksto ir buvo saugoma ( 2013 m. sausio 26 d. Saugojimo sutartis), nes negalėjo būti sumontuota dėl nepalankių oro sąlygų. Rangovas buvo pasiruošęs įvykdyti sutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl nepalankių oro sąlygų. Atsiradusios aplinkybės – išskirtinai nepalankios gamtinės sąlygos vertintinos kaip nenugalima jėga (force majeure). Statybos rangos sutartis savo vykdymo prasme yra specifinė, nes eigoje atsiranda įvairaus pobūdžio aplinkybių, kurios nepriklauso nuo šalių valios. Bet kuris asmuo galėjo protingai tikėtis, kad darbų atlikimo termino sąlyga bus įtraukta į konkrečią statybos rangos sutartį. Vietos veiklos grupė „Rietavo iniciatyvos“, atlikusi Pirkimo dokumentų bei Rangos sutarties patikrinimą, nenustatė jokių pažeidimų. Pareiškėjas nesutiko su VAGK padaryta išvada, kad Darbų atlikimo terminas buvo esminė Pirkimo sąlyga, kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį negalėjo būti keičiama. Pareiškėjas, remdamasis pirmiau išdėstytais savo argumentais, akcentavo, kad nėra pagrindo vertinimui, jog sąlyga dėl Darbų atlikimo termino buvo pakeista, be to, sąlyga dėl Darbų atlikimo termino negali būti vertinama kaip esminė. Net ir laikantis VAGK pozicijos, kad Rangos sutartimi Pirkimo sąlygos buvo pakeistos, tai negalėtų būti vertinama kaip esminės sąlygos pakeitimas, ar kaip pakeitimas, užtraukiantis sankciją Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), pagrindu. Tiekėjų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas, nes bet kuris laimėjęs tiekėjas būtų susidūręs su ta pačia situacija ir nebūtų galėjęs laiku užbaigti darbų.

8Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 76–79) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui VšĮ „Rietavo žirgynas“ sankcija skirta už tai, kad Įmonės 2013 m. liepos 31 d. pateikto galutinio mokėjimo prašymo vertinimo metu buvo nustatyta, jog atliekant Pirkimą buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, 18 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų VšĮ „Rietavo žirgynas“ pirmininko 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. RŽ-12, 4 ir 70 punktai.

10Vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi, Pirkimo dokumentuose nurodytas darbų atklikimo terminas (iki 2013 m. balandžio 30 d.), kaip esminė Sutarties sąlyga, turėjo būti perkelta į Rangos sutartį, jos nekeičiant. Pareiškėjas, sudarydamas statybos rangos sutartį su tiekėju, laimėjusiu supaprastintą konkursą, Pirkimo dokumentuose nurodyto perkamų darbų atlikimo termino, kaip esminės sutarties sąlygos, nepagrįstai neperkėlė į 2012 m. spalio 31 d. Rangos darbų sutartį. Sudarant minėtą Rangos sutartį, šis terminas buvo pakeistas, nustatant, kad darbai atliekami iki 2013 m. balandžio 1 d. su galimybe šį terminą vieną kartą pratęsti 2 mėnesiams, t. y. iki 2013 m. gegužės 31 d. Rangos sutartyje įtvirtinus pratęsimo galimybę, darbų atlikimo terminas tapo ilgesnis nė buvo nustatytas Pirkimo dokumentuose. Tokia situacija, kai sudarant sutartį tiekėjo naudai yra pakeičiama esminė Sutarties sąlyga, numatyta Pirkimo dokumentuose (darbų atlikimo terminas), vertinama kaip VPĮ 18 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas.

11Mažiausios kainos vertinimo kriterijus Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas kaip vienas iš galimų pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau šiuo atveju nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas sietinas ne su pačiu vertinimo kriterijumi (mažiausia kaina), o su netinkamu Pirkimo sąlygų ir Pirkimo dokumentų perkėlimu į Rangos sutartį. VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos, kurios turi būti sudaromose sutartyse, tarp jų būtinos sąlygos, taip pat minimi prievolių įvykdymo terminai. Tai imperatyvi įstatymo norma, kurios privalu laikytis rengiant pirkimo dokumentus ir sudarant sutartis. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Europos teismų jurisprudencija, atsakovas teigė, kad pareiškėjas, pasirašydamas Rangos sutarties pakeitimus ir pratęsdamas darbų atlikimo terminą ilgesniam laikui, nė buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Plungės lagūna“, t. y. pagerino tiekėjo padėtį, nes leido darbus atlikti vėliau nė buvo nustatyta pirminėse Rangos sutarties sąlygose, nustatytuose Pirkimo dokumentuose, netaikydamas laimėtojui jokių sutartinės atsakomybės priemonių. Kadangi darbai buvo atlikti vienu mėnesiu vėliau, t. y. 2013 m. gegužės 31 d., o ne balandžio 30 d. (kaip buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose), faktiškai buvo pagerinta Pirkimą laimėjusio tiekėjo padėtis.

12Pareiškėjo nurodytos priežastys dėl nepalankių gamtinių sąlygų neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių požymių. Rangos sutartis sudaryta 2012 m. spalio mėn., todėl pareiškėjas, ketindamas įsigyti rangos darbus, atliekamus lauke žiemos metu, ir nustatydamas terminus Pirkimo sąlygose, turėjo ir galėjo įvertinti metų laiką, žiemai būdingas oro sąlygas ir kitas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Lygiai taip pat laimėtojas, prieš pateikdamas pasiūlymą dėl rangos darbų, turėjo ir galėjo protingai vertinti darbų atlikimo galimybes Pirkimo dokumentuose nustatytu laiku. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl vietos veiklos grupės „Rietavo iniciatyvos“ 2012 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. 167 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“, atsakovas pažymėjo, kad minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas tik apie jo vykdyto Pirkimo dokumentų bei atliktų pirkimo procedūrų atitiktį VPĮ nuostatoms. Rangos sutarties tinkamumas yra tikrinamas vėliau, pasibaigus pirkimo procedūrai. Rangos sutartyje darbų atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2013 m. balandžio 1 d., todėl net ir naudojantis darbų pratęsimo galimybe iki 2013 m. balandžio 30 d. (kas buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose), nebūtų keliamas atsakomybės klausimas, nes tokiu atveju faktinis darbų atlikimo terminas neviršytų Pirkimo sąlygose nustatyto termino ir todėl nebūtų pakeista šalių ekonominė pusiausvyra laimėtojo naudai, kartu nebūtų ir teisės normų pažeidimų. Agentūra nustatytą VPĮ pažeidimą įvertino tinkamai ir pagrįstai, vadovaudamasi VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi ir už jį pareiškėjui pritaikė 10 proc. dydžio sankciją, numatytą Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 10 eilutėje.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsiliepime (I t., b. l. 175–179) savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu (II t., b. l. 38–45) Pareiškėjo VšĮ „Rietavo žirgynas“ skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 3R-129 (AG-9/02-2014) dalį, kuria VAGK nutraukė bylą dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 panaikinimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

16Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 23 d. Agentūra, Vietos veiklos grupės „Rietavo iniciatyvos“ (Strategijos vykdytojas) ir pareiškėjas (vietos projekto vykdytojas) pasirašė Vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-RIETAVAS-01-003 (toliau – ir Projekto vykdymo sutartis) (VAGK byla, b. l. 58–71), kurios 1.2 punkte nustatyta, kad finansuojama iki 230 000 Lt su PVM visų tinkamų finansuoti išlaidų. VšĮ „Rietavo žirgynas“ direktorius 2012 m. rugsėjo 28 d. patvirtino „Mažos vertės supaprastinto pirkimo apklausos būdu sąlygas sporto ir žaidimų aikštyno įrengimui Klaipėdos g. 29, Vatušių k., Rietavo sav.“ (toliau – ir Supaprastinto pirkimo taisyklės) (VAGK byla, b. l. 77–82). Pasiūlymus Aikštyno įrengimui pateikė UAB „Plungės lagūna“ m UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „Statybų dakaras“ (VAGK byla, b. l. 87-91, 92–97, 98–101). Laimėtoju pripažinta UAB „Plungės lagūna“ (VAGK byla, b. l. 102, 105). Pareiškėjas VšĮ „Rietavo žirgynas“ ir UAB „Plungės lagūna“ 2012 m. spalio 31 d. sudarė Sporto ir žaidimų aikštyno įrengimo Klaipėdos g. 29, Vatušių k., Rietavo sav. sutartį (VAGK byla, b. l. 106–117), pagal kurią sutarties kaina yra 217 129,32 Lt su PVM (9.1 punktas), sutarties darbų atlikimo terminas – iki 2013 m. balandžio 1 d.; numatomas pratęsimas 1 kartą 2 mėnesiams (6.1, 6.4 punktai). UAB „Plungės lagūna“, vadovaudamasi Rangos sutarties 6.4.1 punktu, 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. PL13-S-403 nurodė, kad iki visiško darbų užbaigimo liko atlikti dangų, aptvarų įrengimo ir gerbūvio sutvarkymo darbus, tačiau nepalankios gamtinės sąlygos sustabdė darbų vykdymą. UAB „Plungės lagūna“ paprašė pratęsti darbų atlikimo terminą dar 2 mėnesiams, t. y. iki 2013 m. gegužės 31 d. (VAGK byla, b. l. 31). 2013 m. kovo 29 d. pareiškėjas ir UAB „Plungės lagūna“ sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties (VAGK byla, b. l. 126). Šio susitarimo 1 punkte nustatė, jog, remiantis Rangos sutarties 6.4 ir 6.4.1 punktais, darbų atlikimo terminas pratęsiamas 2 mėn. iki 2013 m. gegužės 31 d.; darbų atlikimo terminas pratęsiamas dėl nepalankių gamtinių sąlygų, kurios trukdo atlikti dangų, aptvarų įrengimo ir gerbūvio sutvarkymo darbus. 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjas ir UAB „Plungės lagūna“ pasirašė Darbų perdavimo-priėmimo aktą (VAGK byla, b. l. 128). Agentūra 2013 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. BRK-(15.2)-9683 nurodė pareiškėjui, kad vertinant darbų pirkimo dokumentus nustatyta,jog pirkimui tinkamai įvertinti trūksta dokumentų bei informacijos, todėl prašė juos pateikti (VAGK byla, b. l. 129–130). Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 64 (VAGK byla, b. l. 131) atsakydamas į Agentūros paklausimą nurodė, kad visi darbai buvo vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, VšĮ „Rietavo žirgynas“ viešųjų pirkimų taisyklėmis, be kita ko, nurodė, jog siunčia UAB „Plungės lagūna“ 2012 m. kovo 29 d. raštą, kuriuo Rangovas prašė pratęsti sutartį, ir Įmonės sutikimą (VAGK byla, b. l. 141). Agentūra 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BRK-(12.4)-10870 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (VAGK byla, b. l. 146–147) informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jo 2013 m. liepos 31 d. pateiktą prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“ (galutinį mokėjimo prašymą), taip pat pakartotinai išnagrinėjo 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2013 m. vasario 8 d. pateiktus mokėjimo prašymus. Nurodė, kad pagal galutinį mokėjimo prašymą pareiškėjui, vietoj jo prašytos 92 266,51 Lt paramos, suteikiama 83 523,52 Lt parama, nes pritaikius 10 proc. sankciją, už VPĮ pažeidimą, padarytą vykdant Darbų pirkimą, nekompensuojama 8 742,99 Lt paramos suma; pagal 2012 m. lapkričio 30 d. mokėjimo prašymą buvo kompensuota ir išmokėta 65 111,09 Lt suma, tačiau, pritaikius 10 proc. sankciją dėl minėto pažeidimo, nekompensuojama 5 813,70 Lt; pagal 2013 m. vasario 8 d. mokėjimo prašymą kompensuota ir išmokėta 54 949,42 Lt suma, tačiau, pritaikius 10 proc. sankciją, nekompensuojama 5 314,94 Lt; susidariusiais 5 813,70 Lt ir 5 314,94 Lt permokėtos paramos skirtumais mažinama apskaičiuota suma pagal galutinį mokėjimo prašymą. Agentūra nurodė, kad ji nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VšĮ „Rietavo žirgynas“ supaprastintųjų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintinas VšĮ „Rietavo žirgynas“ pirmininko 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. RŽ-12, ir nesivadovavo VPĮ nuostatomis. 2012 m. spalio 10 d. Tiekėjų apklausos pažymoje Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta mažiausią darbų kainą pasiūliusi UAB „Plungės lagūna“, su kuria 2012 m. spalio 31 d. sudaryta Rangos sutartis. Agentūrai atlikus Pirkimo vertinimą, buvo nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 11 ir 54 punktuose buvo nurodytas darbų atlikimo terminas – iki 2013 m. balandžio 30 d., nenumatant šio termino pratęsimo galimybės. Pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, darbų atlikimo terminas, kaip esminė sutarties sąlyga, turėjo būti perkeltas ir į Rangos sutartį, tačiau, ją sudarant, terminas buvo pakeistas: Rangos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2013 m. balandžio 1 d. su galimybe šį terminą vieną kartą pratęsti 2 mėn. (t. y. iki 2013 m. gegužės 31 d.); ši pratęsimo galimybė numatyta ir 6.4 punkte. Minėtame rašte nurodyta, kad, Rangos sutartyje įtvirtinus pratęsimo galimybę, darbų atlikimo terminas tapo ilgesnis nė numatytasis Pirkimo sąlygose. Vykdant Rangos sutartį, termino pratęsimo galimybe buvo pasinaudota, todėl Agentūra vertino, kad taip buvo pagerinta pirkimą laimėjusio tiekėjo padėtis, o tokia situacija, kai sudarant sutartį tiekėjo naudai yra pakeičiama esminė sutarties sąlyga, numatyta Pirkimo sąlygose, vertinama kaip VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas. Vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 10 eilute ir šios Metodikos 7.2 punktu, buvo pritaikyta 10 proc. dydžio sankcija. Agentūra papildomai nurodė, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis Paramos sutarties 3.5 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo (LEADER metodu) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-6 (toliau – ir Programos priemonės įgyvendinimo taisyklės), 30.5, 33.3, 39 punktais; Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-578 (toliau – ir VPS administravimo taisyklės), 6 punktu, VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi; Sankcijų taikymo metodikos 7.2, 11 punktais, 1 priedo lentelės 10 eilute.

17Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. BRK(12.4)-10870, kreipėsi su skundu į ŽŪM, prašydamas panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti Agentūrą ir išmokėti paramą pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005 (VAGK byla, b. l. 187–191). ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. vasario 21 d. rašte Nr. 3JA-51-67 nurodė, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo panaikinti (VAGK byla, b. l. 192–195). Nesutikdamas su Agentūros sprendimu Nr. BRK(12.4)-10870 ir ŽŪM sprendimu Nr. 3JA-51-67, pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus (VAGL byla, b. l. 1–6). VAGK 2014 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-129(AG-99/02-2014), kuriuo pareiškėjo skundo dalį dėl ŽŪM sprendimo Nr. 3JA-51-67 panaikinimo atmetė, o dėl Agentūros sprendimo Nr. BRK(12.4)-10870 panaikinimo bylą nutraukė (VAGK byla, b. l. 214–223). VAGK savo sprendime nurodė, kad pareiškėjas praleido Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. BRK(12.4)-10870 apskundimo VAGK terminą. Taip pat nurodė, kad teisinis reguliavimas įtvirtina galimybę Agentūros priimtus sprendimus skųsti alternatyviai ŽŪM (kaip valdymo institucijai) arba tiesiogiai VAGK, arba administraciniam teismui. Pareiškėjas pasirinko savo teisių gynimo būdą ir su skundu kreipėsi į ŽŪM, o ne į VAGK. Atsižvelgdama į tai, VAGK vertinimo, pareiškėjas Agentūros Sprendimui Nr. BRK(12.4)-10870 apskųsti praleido 1 mėnesio terminą, todėl šią bylos dalį nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį VAGK pripažino nepagrįsta.

18Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. BRK(12.4)-10870, ŽŪM 2014 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3JA-51-67 ir dėl VAGK 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 3R-129(AG-99/02-2014) teisėtumo ir pagrįstumo.

19Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir 2007–2013 Programos administravimo taisyklės), 216 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Programos administravimo taisyklių 218 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

20Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad Agentūros Sprendimą Nr. BRK(12.4)-10870 pareiškėjas alternatyviai galėjo skųsti ŽŪM per 15 darbo dienų, o per vieną mėnesį VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniams teismui. VAGK Sprendimu Nr. 3R-129(AG-99/02-2014 bylos dalį dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK(12.4)-10870 panaikinimo nutraukė ir konstatavo, kad praleistas apskundimo terminas. Teismas su šiais VAGK argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad, nors pirmiau minėta sprendimų apskundimo tvarka ir neprivaloma (alternatyvi), tačiau, kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjas ja pasinaudojo ir apskundė Agentūros Sprendimą Nr. BRK(12.4)-10870 ŽŪM, o tokią galimybę, be kita ko, numatė ir pats apskųstasis sprendimas (I t., b. l. 10–13).

21Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. BRK(12.4)-10870 gavo 2014 m. sausio 3 d., skundą ŽŪM padavė 2014 m. sausio 22 d. (ŽŪM gautas 2014 m. sausio 27 d.) (I t., b. l. 185), t. y. nepraleidęs 15 darbo dienų termino. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (22 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalį), asmuo, skųsdamas viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą ar veiksmą (neveikimą), su skundu tiesiogiai į administracinį teismą turi kreiptis per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o tuo atveju, jei ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – per 20 dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Šiuo atveju teismas nustatė, kad ŽŪM sprendimą dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK(12.4)-10870 priėmė 2014 m. vasario 21 d., o pareiškėjas skundą dėl šio Agentūros sprendimo ir ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-51-67 VAGK padavė 2014 m. kovo 14 d., t. y. nepaleidęs 20 dienų apskundimo termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad VAGK Sprendimo Nr. 3R-129(AG-99/02-2014) dalis, kuria byla dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK(12.4)-10870 panaikinimo nutraukta, yra neteisėta, todėl naikintina. Teismas vertino, jog, laikantis VAGK nuomonės ir esant nustatytam tokiam alternatyviam apskundimo terminui bei pareiškėjui juo pasinaudojus, realiai pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos, nes net ir nustačius, kad ŽŪM Sprendimas Nr. 3JA-51-67 yra nepagrįstas, Agentūros Sprendimas Nr. BRK(12.4)-10870, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, liktų galioti. Teismas pažymėjo, kad VAGK nėra privaloma ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, todėl siekdamas pareiškėjo teises apginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, bei užtikrindamas proceso ekonomiškumą ir greitumą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo grąžinti VAGK nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros Sprendimo Nr.BRK-(12.4)-10870. Konstatavęs, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde išdėstė argumentus, kuriais grindžiamas Agentūros Sprendimo BRK-(12.4)-10870 neteisėtumas ir nepagrįstumas, teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės.

22Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Teismas šią įstatymo nuostatą aiškino kaip įtvirtinančią bendrąjį draudimą keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu. VPĮ 3 straipsnis, įtvirtinantis viešųjų pirkimų principus, nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Nurodytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūroje. Taigi, viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Aiškinantis viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo galimybę pirmiausia reikia įvertinti, ar dėl sutarties sąlygos pakeitimo būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai.

23Viešųjų pirkimų pakeitimo sąlygos plačiau reglamentuotos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu patvirtintose Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 11 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija negali atlikti tokių pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų, kuriais būtų nustatomos iš esmės kitokios pirkimo sutarties sąlygos, nei buvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sudarytoje pirkimo sutartyje, ir tai parodytų pirkimo sutarties šalių valią sudaryti naują susitarimą. Tokio susitarimo sudarymas netaikant naujos viešųjų pirkimų procedūros pažeistų viešųjų pirkimų principus. Rekomendacijų 15.9 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus principus, negali keisti pirkimo sutarties sąlygų, jeigu pakeičiamos tokios pirkimo sutarties sąlygos, kurios, atsižvelgiant į viešojo pirkimo tikslus ir principus, viešojo pirkimo proceso specifiką, pirkimo objekto ypatumus, pirkimo sutarties šalių teisinį statusą gali būti laikomos esminėmis.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 (Teismų praktika Nr. 31) išaiškino, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tokios, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius, viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei jie numato iš esmės skirtingas sąlygas nei nustatytosios pradinėje sutartyje ir taip parodo šalių valią sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą.

25Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Darbų atlikimo termino sąlyga nelaikytina esmine, todėl galėjo būti pakeista. Teismo vertino, kad pareiškėjas atliko esminės Rangos sutarties sąlygos pakeitimą, tuo pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Prie tokių išvadų teismas priėjo įvertinęs tai, kad Darbų atlikimo terminas ūkio subjektams priimant sprendimą dėl dalyvavimo viešajame pirkime turi ypatingai didelę reikšmę ir iš esmės lemia jų apsisprendimą dalyvauti konkurse. Tokiu pakeitimu buvo paneigtas viešųjų pirkimų tikslas, nes, nedalyvaujant visiems galimiems paslaugų teikėjams, nebuvo užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad atsakovas, ŽŪM ir VAGK teisingai nusprendė, kad Rangos sutarties keitimas prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo argumentus esą kiekvienas tiekėjas būtų susidūręs su ta pačia situacija ir nebūtų galėjęs laiku užbaigti darbų, teismas vertino kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus.

26Teismas pabrėžė, kad sutarčių įvykdymo (paslaugų teikimo, prekių pristatymo, darbų atlikimo) terminai Viešųjų pirkimų įstatymo prasme yra esminės viešųjų pirkimų sutarčių sąlygos. Pirkėjai, vertindami pirkimo sąlygas, atsižvelgia ir į jose nurodytus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, įvertina savo galimybes per nustatytą laiką įgyvendinti savo įsipareigojimus bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jei šie terminai yra praleidžiami. Visa tai lemia ne tik tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo pateikimo, bet ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimą. Todėl pirkimo sąlygose nustatytų prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų įvykdymo terminų perkėlimas į su laimėjusiu tiekėju sudaromą sutartį ir jų laikymasis vykdant sutartį (arba sutartinės atsakomybės taikymas už numatytų terminų nesilaikymą) garantuoja realią ir sąžiningą konkurenciją bei užtikrina vienodas tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybes. Sudarytos sutarties vykdymo metu pakeičiant pirkimo numatytus paslaugų teikimo, prekių pristatymo, darbų atlikimo terminus, tiekėjų atžvilgiu yra pažeidžiamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Teismas pabrėžė, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas darbų atlikimo terminas, kaip esminė Rangos sutarties sąlyga, turėjo būti perkeltas į Rangos sutartį, jo nekeičiant, tačiau to nebuvo laikytasi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi VPĮ 18 straipsnio 8 dalies sąlygos.

27Pasak pareiškėjo, Rangos sutartyje buvo numatyta, kad darbai bus atlikti iki 2013 m. balandžio 1 d., t. y. anksčiau nė nurodyta Pirkimo dokumentuose, kad darbų įvykdymo termino pratęsimo galimybė buvo susieta tik su išimtinio pobūdžio aplinkybių atsiradimu. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymėjo, kad tai, jog Rangos sutartyje nustatytas ankstesnis darbų įvykdymo terminas (2013 m. balandžio 1 d.), neturi jokios įtakos ir reikšmės, nes šio termino nesilaikyta. Šis terminas buvo pratęstas ne iki 2013 m. balandžio 30 d., kaip buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, tačiau iki 2013 m. gegužės 31 d.

28Pareiškėjas teigė, kad atsiradusios aplinkybės (nepalankios gamtinės sąlygos) vertintinos kaip nenugalima jėga (force majeure). Teismas ir su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnyje nustatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Teismas pabrėžė, kad Pirkimo procedūros vykdytos ir Rangos sutartis sudaryta 2012 m. spalio mėnesį, numatant, kad darbai turi būti atlikti iki 2013 m. balandžio 1 d., todėl pareiškėjas, rengdamas Pirkimo dokumentus, turėjo ir galėjo numatyti bei įvertinti lauko darbų atlikimo aplinkybes ir nustatyti tinkamą darbų atlikimo terminą. Teismas sutiko su atsakovo, ŽŪM bei Komisijos nuomone, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka force majeure aplinkybių.

29Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Vietos veiklos grupė „Rietavo iniciatyvos“ atliko Pirkimo dokumentų patikrinimą (įskaitant Rangos sutartį) ir konstatavo, kad jokių pažeidimų nėra (VAGK , b. l. 28–29), teismas, sutikdama su atsakovo pozicija, pažymėjo, kad vertinant atlikto Pirkimo procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams, nors į Rangos sutartį perkeltas terminas buvo kitoks (iki 2013 m. balandžio 1 d.), nė numatyta Pirkimo dokumentuose, ir šiuo termino pratęsimu pasinaudojus tik iki 2013 m. balandžio 30 d. (kaip buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose), pareiškėjo atsakomybės klausimas nebūtų kilęs. Atsižvelgęs į tai, teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertino kaip teisiškai nereikšmingus.

30Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 18 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl teismas Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 ir ŽŪM 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3JA-51-67 pripažino teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

31III.

32Pareiškėjas VšĮ „Rietavo žirgynas“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 48–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kurioje atsisakyta tenkinti skundo reikalavimus, ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

33Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo argumentus, kuriuos buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliantas nurodo šiuos argumentus:

341.Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Šio ginčo atveju turi būti nustatyta, ar Rangos sutartyje nustatytas Darbų atlikimo terminas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai Rangos sutartyje buvo nustatytas trumpesnis Darbų atlikimo terminas nė Pirkimo sąlygose, tačiau su galimybe jį pratęsti, ar Rangos sutartyje nustatytas Darbų atlikimo terminas laikytinas esmine tokios sutarties sąlyga. Apeliantas, sutikdamas su tuo, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatytas konkretus Darbų atlikimo terminas (2013 m. balandžio 30 d.), akcentuoja, kad Pirkimo laimėtojo nustatymas visiškai nebuvo siejamas su Darbų atlikimo terminu, nes remiantis Pirkimo sąlygų 34 punktu, Pirkimas buvo vertinamas (vykdomas) pagal mažiausios kainos su PVM kriterijų, t.y. esminis ir vienintelis kriterijus laimėtojo nustatymui buvo Darbų kaina. Rangos sutartyje termino pratęsimo galimybė buvo susieta ne su bet kokio pobūdžio, o tik su išimtinių aplinkybių atsiradimu (pvz., itin nepalankių gamtinių sąlygų). Teismas sprendime nepagrįstai atskyrė sąvokas „darbų atlikimo terminas“ ir „darbų grafikas“, nes, vertinant sistemiškai ir lingvistiškai Rangos sutarties nuostatas (6.1. punktą ir 6.4.1. punktą), akivaizdu, jog šiomis nuostatomis yra reglamentuojamas Darbų atlikimo terminas.

352.Teismas nepagrįstai vertino, kad Vietos veiklos grupė „Rietavo iniciatyvos“ atliktas Pirkimo dokumentų (įskaitant Rangos sutartį) patikrinimo vertinimas, kurio metu jokių pažeidimų (įskaitant Rangos sutartį) nenustatyta, byloje nėra reikšmingas. Apeliantas pabrėžia, kad minėtas patikrinimas jam suponavo lūkesčius, kad viskas yra atlikta tinkamai. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad Agentūra visiškai tenkino ir apmokėjo Įmonės 2013 m. liepos 31 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d. mokėjimo prašymus, tokiu būdu pripažindama, kad nėra jokių teisės aktų pažeidimų.

363. Apeliantas nesutinka kad Rangos sutartimi buvo pažeistas Pirkimo sąlygose nustatytas Darbų atlikimo terminas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atkreipia dėmesį į tai, kad Rangos sutartyje Darbų atlikimo terminas buvo nustatytas net trumpesnis terminas nė Pirkimo sąlygose. Toks termino nustatymas yra galimas ir nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes perkančiosios organizacijos, kaip ir kitų dalyvių, interesai objektyviai nėra pažeidžiami, o rangovas tik savo rizika prisiima atsakomybę atitinkamus darbus užbaigti ankstesniu terminu, kas savaime yra naudinga perkančiajai organizacijai. Tuo labiau, kad net ir sutartyje nustačius konkretų terminą, teisės aktai neriboja rangovo teisės darbus užbaigti ir perduoti anksčiau nustatytų terminų. Galimybės pratęsti terminą nustatymas automatiškai nereiškia, kad tokia galimybe bus pasinaudota. Sutartyje buvo aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurioms esant pratęsimas yra galimas (Rangos sutarties 6.4. p.). Palyginus su ankstesniais metais (2009, 2010, 2011, 2012 m.), 2013 m. susiklostė tokia situacija, kai dėl itin ilgai užsitęsusių šaltų ir tokiam laikotarpiui nebūdingų orų buvo itin gilus žemės įšalas, kuris Rangovui objektyviai neleido atlikti tik lauko darbus (lauko aikštelių įrengimo ir kt.). Rangovas buvo pasiruošęs įvykdyti sutartį, visa reikiama įranga buvo iš anksto pristatyta ir saugoma nesant galimybės ją sumontuoti, taigi, jokių kitų trukdymų Darbų atlikimui nebuvo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Apelianto įsitikinimu, tokios netikėtai atsiradusios aplinkybės (išskirtinai nepalankios gamtinės sąlygos) turėtų būti vertinamos kaip nenugalima jėga (CK 6.212 str.).

374.Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad sąlyga dėl Darbų atlikimo termino vertintina kaip esminė Pirkimo sąlyga, kuri, remiantis VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi, negalėjo būti keičiama. ETT 2000 m. spalio 5 d. sprendime Komisija prieš Prancūziją (C-337/98, Rink. 2000, p. 1-8377) yra konstatavęs, kad siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų. ETT taip pat yra pažymėjęs, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (pvz., ETT sprendimai Nachrichtenagentur ir Wall bylose). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas pripažįstamas pažeidžiančiu tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, o tik toks, kuris iš esmės pakeis tiekėjų ir dalyvių padėtį ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeis ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 yra konstatavęs, kad esminis tiekėjų padėties pakeitimas kaip pirkimo sąlygų neteisėto keitimo kvalifikavimo pagrindas yra vertinamasis kriterijus, taikytinas individualiai kiekvienu atveju. Remdamasis nurodyta teismų praktika, apeliantas pabrėžia, kad ne kiekvienas galiojančios viešojo pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu jos sąlygų modifikavimu. Šiuo atveju, net ir laikantis pirmosios instancijos administracinio teismo pozicijos, kad Rangos sutartimi Pirkimo sąlygos buvo pakeistos, tai jokiu būdu negalėtų būti vertinama kaip esminės sąlygos pakeitimas ar kaip pakeitimas, užtraukiantis sankciją Sankcijų taikymo metodikos pagrindu, nes: a) tokio pobūdžio sąlyga yra visiškai šalutinė ir laimėtojas buvo nustatomas tik pagal kainos kriterijų, o Darbų terminas laimėtojo nustatymui jokios įtakos neturėjo; b) Pirkimo apimtis išliko absoliučiai analogiška ir nepakitusi; c) tokio pobūdžio aplinkybė nesudarė jokios įtakos dalyviams (tuo labiau, jog jie buvo šaukiami įstaigos iniciatyva ir Pirkimas buvo vykdomas apklausos būdu); d) ekonominė Rangos sutarties pusiausvyra išliko visiškai ta pati; e) išliko visi tie patys viešojo pirkimo dalyviai; f) teisės teorijoje nuosekliai pasisakoma, jog terminas nėra esminė rangos sutarties sąlyga; g) vien ta aplinkybė, jog sutarties terminas yra nurodytas VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje kaip viešojo pirkimo sutarties sąlyga, jokiu būdu nereiškia, jog tokia sąlyga yra esminė, nes VPĮ 18 straipsnio 6 dalis nustato tik viešojo pirkimo sutarties turinį (sąlygas), tačiau šių sąlygų neskirsto į esmines ir neesmines. Apeliantas pažymi ir tai, jog, priešingai nė nurodė teismas savo sprendime, šiuo atveju nebuvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas, nes bet kuris laimėjęs tiekėjas būtų susidūręs su ta pačia situacija ir nebūtų galėjęs laiku užbaigti darbų. Teismo sprendime į šias objektyvias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Dėl to vertinant ginčo situaciją ne formaliai, o iš esmės, ir atsižvelgiant į materialiuosius ginčo situacijos padarinius, darytina išvada, jog tiekėjų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas ir nė vienam tiekėjui nebuvo suteikta jokia privilegija kitų tiekėjų atžvilgiu (tuo labiau, jog laimėjęs pasiūlymas buvo nustatomas tik pagal kainos kriterijų ir Darbų atlikimo terminas įtakos laimėtojo nustatymui neturėjo). Vykdant Pirkimą nebuvo padaryta VPĮ ir kitų teisės aktų pažeidimų, o Rangos sutarties nuostatos neturėjo ir neturi jokių neigiamų padarinių nė vienam iš Pirkime dalyvavusių ar su juo susijusių asmenų. Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta bei turi būti panaikinta.

38Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą nepakeistą.

39Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 66–70) atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

401.Remiantis VPĮ 39 straipsnio 4 dalimi, mažiausia kaina laikytinas vienu iš dviejų galimų pasiūlymų vertinimo kriterijų. Apeliantas neatskiria dviejų savarankiškų ir iš esmės skirtingų kategorijų – pasiūlymų vertinimo kriterijaus ir esminės pirkimo sutarties sąlygos. Remiantis VPĮ 18 straipsnio 6 dalimi, prievolių įvykdymo terminas laikytinas esmine viešojo pirkimo sutarties sąlyga. Tai – imperatyvi įstatymo nuostata, kurios privalu laikytis ir rengiant pirkimo dokumentus (jei prie pirkimo dokumentų nepateikiamas sutarties projektas, pirkimo dokumentuose turi būti nurodomos esminės sutarties sąlygos) bei sudarant sutartis. Analizuojant apelianto Pirkimo dokumentus matyti, kad su Pirkimo dokumentais nepateiktas Rangos sutarties projektas, kuriame būtų numatytos visos VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje minimos sąlygos, bet Pirkimo dokumentų X skyriuje nurodytos pagrindinės ir esminės Rangos sutarties sąlygos, taip pat ir darbų atlikimo terminas (Pirkimo dokumentų 54 punkte nurodyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2013 m. balandžio 30 d.). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šis darbų atlikimo terminas išskirtas iš visų kitų Pirkimo sutarties sąlygų, o tai reiškia, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėtų į jį atsižvelgti. Minėta nuostata, kaip svarbi Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga, išryškinta ir Pirkimo dokumentų 11 punkte. Pareiškėjas, sudarydamas Rangos sutartį su Tiekėju ir nustatydamas kitokį darbų atlikimo terminą nė Pirkimo dokumentuose, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyto draudimo keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas tiek pasiūlymų vertinimo metu, tiek ir iki sutarties įvykdymo pabaigos, taip pažeidė VPĮ 18 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Nagrinėjamu atveju realaus darbų atlikimo termino pratęsimas vertintinas pirminių Rangos sutarties sąlygų, nustatytų Pirkimo dokumentų, o ne pasirašytos Rangos sutarties kontekste. Kadangi darbai de facto buvo atlikti vienu mėnesiu vėliau, t. y. 2013 m. gegužės 31 d., o ne balandžio 30 d. (kaip buvo numatyta Pirkimo dokumentuose), darytina išvada, kad ne tik de jure (pakeitus Pirkimo sutarties sąlygas), bet ir de facto buvo pagerinta Rangos sutarties šalių ekonominė pusiausvyra Tiekėjo naudai. Tačiau tai nebuvo numatyta pirminėse Rangos sutarties sąlygose, nurodytose Pirkimo dokumentuose. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Europos Teisingumo Teismas sąlygas, apibrėžiančias pirkimo objektą (sudėtį, kiekį, terminus ir kt.), vertina kaip esmines sutarties sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą, Teismų praktika Nr. 31, 2009).

412. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl priežasčių (nepalankių gamtinių sąlygų) kvalifikavimo. Atsakovo teigimu, apelianto į bylą pateikti dokumentai (informacija, paskelbta interneto puslapyje „Gismeteo“ apie orų sąlygas 2013 metų kovo mėnesį ir kt.) nėra pagrįsti ir pateisinantys darbų atlikimo terminų pratęsimą, nes, pirmiausia, neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių požymių pagal CK 6.212 straipsnį, taip pat tai negali būti laikoma kita nenumatyta aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima netaikyti Tiekėjo atžvilgiu civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį. Kadangi Pirkimo procedūros vykdytos ir Rangos sutartis sudaryta 2012 m. spalio mėnesį, darytina išvada, kad pareiškėjas (apeliantas), ketindamas įsigyti rangos darbus, atliekamus lauke žiemos metu, ir Pirkimo sąlygose nustatydamas darbų atlikimo terminus, turėjo ir galėjo įvertinti metų laiką, žiemai būdingas oro sąlygas ir kitas aplinkybes, bet to nepadarė. Lygiai taip pat Tiekėjas, prieš pateikdamas pasiūlymą dėl rangos darbų, turėjo ir galėjo protingai įvertinti darbų atlikimo galimybes Pirkimo dokumentuose nustatytu laiku, o pateikdamas pasiūlymą, savo veiksmais patvirtino, kad sutinka su visomis Pirkimo dokumentuose numatytomis sąlygomis, įskaitant rizikos prisiėmimą dėl terminų nesilaikymo pasekmių. Atsakovas pabrėžia, jog klimato sąlygos (šalta ir / ar užsitęsusi žiema) negali būti laikomos nenugalima jėga savaime (per se), nes jas galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog žiemos būna gana šaltos, ilgai trunkančios ir tai gali padaryti žalos, tačiau tai nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias), vykdydamas rangos darbus, turi ir gali tai numatyti.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 59–62) trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

441.Sutarčių įvykdymo (paslaugų teikimo, prekių pristatymo, darbų atlikimo) terminai laikytini esminėmis pirkimų sutarčių sąlygomis. Statybos rangos sutarties analizė leidžia daryti išvadą, kad susitarimas dėl termino yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.681 str. 1 d.). Tiekėjai, vertindami pirkimo sąlygas, atsižvelgia ir į jose nurodytus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, įvertina savo galimybes per nustatytą laiką įgyvendinti savo įsipareigojimus bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jei šie terminai yra praleidžiami. Visa tai lemia ne tik tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo pateikimo, bet ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimą. Todėl pirkimo sąlygose nustatytų prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų įvykdymo terminų perkėlimas į su laimėjusiu tiekėju sudaromą sutartį ir jų laikymasis vykdant pačią sutartį (arba sutartinės atsakomybės taikymas už numatytų terminų nesilaikymą) garantuoja realią ir sąžiningą konkurenciją bei užtikrina vienodas tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybes. ŽŪM sutinka, kad apeliantas kaip vienintelį kriterijų laimėtojui nustatyti pasirinko darbų kainą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Tiekėjų apklausos pažymoje nebuvo nustatytas konkretus darbų atlikimo terminas, bet jis, kaip ir kitos pirkimo sąlygos, buvo nustatytas Pirkimo dokumentuose, su kuriais tiekėjai susipažino, ir, tik įvertinę visas sąlygas, pateikė pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Apeliantas, sudarydamas Rangos sutartį su Tiekėju ir nustatydamas kitokį darbų atlikimo terminą nei Pirkimo dokumentuose, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyto draudimo keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas tiek pasiūlymų vertinimo metu, tiek ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Pagal rangos sutartį rangovui vėluojant vykdyti įsipareigojimus, turėtų būti taikomi sutartyje numatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Priešingi rangos sutarties vykdymo sąlygas keičiantys projekto vykdytojo veiksmai traktuojami kaip sudarantys išskirtines sąlygas tiekėjui, taip pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

452. Apelianto argumentas, kad Tiekėjas Rangos sutartyje numatyta pratęsimo galimybe pasinaudojo tik dėl nepaprastų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar išvengti, ar kuriomis nors priemonėmis pašalinti, taip pat su skundu pateiktus dokumentus (informaciją, paskelbtą interneto puslapyje „Gismeteo“ apie orų sąlygas 2013 metų kovo mėnesį ir kt.), nepagrįstas.Šis argumentas nepateisina Darbų atlikimo terminų pratęsimo, kadangi neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių požymių pagal CK 6.212 straipsnį, taip pat tai negali būti laikoma kita nenumatyta aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima netaikyti Tiekėjo atžvilgiu civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį. Pirkimo procedūros vykdytos ir Rangos sutartis sudaryta 2012 m. spalio mėnesį, todėl apeliantas, ketindamas įsigyti rangos darbus, atliekamus lauke žiemos metu, ir Pirkimo sąlygose nustatydamas terminus, turėjo ir galėjo įvertinti metų laiką, žiemai būdingas oro sąlygas ir kitas aplinkybes.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas VšĮ „Rietavo žirgynas“ iškėlė, siekdamas, kad būtų panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. BRK-(12.4)-10870, kuriuo Agentūra taikė Įmonei 10 proc. sankciją ir pagal galutinį mokėjimo prašymą pripažino tinkama išmokėti 72 394,83 Lt paramos sumą vietoj prašytos 92 266,51 Lt paramos sumos, o atsakovas būtų įpareigotas išmokėti pagal galutinį 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005 visą jam priklausančią paramos sumą - 92 266,51 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti jo skundus dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 nagrinėjusių ir šių skundų nepatenkinusių institucijų priimtus sprendimus, t.y. ŽŪM 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3JA-51-67 ir VAGK 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-129 (AG-99/02-2014).

49Pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kad Agentūros Sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 apskundė Žemės ūkio ministerijai, o gavęs šios institucijos jam nepalankų 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3JA-51-67, abu šiuo sprendimus apskundė VAGK, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti visą paramą pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005. VAGK 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 3R-129 (AG-99/02-2014 pareiškėjo skundą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-51-67 panaikinimo atmetė, o likusią bylos dalį nutraukė konstatavausi, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870.

50Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl minėtų trijų sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo išmokėti pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005 visą jam priklausančią paramos sumą, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino VAGK sprendimo dalį, kuria Komisija nutraukė bylą dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 ir išnagrinėjo šį pareiškėjo skundo reikalavimą iš esmės, nes nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK nepraleidęs skundo padavimo termino. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

51Pareiškėjas, nesutikdamas su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė skundą, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

52Apeliantui teisines pasekmes sukelia Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. BRK-(12.4)-10870, nes būtent šiuo individualiu administraciniu aktu VšĮ „Rietavo žirgynas“ buvo taikyta sankcija ir atitinkamai sumažinta išmokėtina pagal galutinį mokėjimo prašymą paramos suma, numatyta pagal 2012 m.gegužės 23 d. vietos projekto vykdymo sutartį Nr.LEADER-11-RIETAVAS-01-003 šio projekto vykdymo išlaidoms finansuoti. Taigi ginčo esmė yra būtent šio administracinio akto pagrįstumas ir teisėtumas. Reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti visą paramos sumą pagal galutinį mokėjimo prašymą yra išvestinis reikalavimas, o išvestinio reikalavimo išsprendimą lemia tai, kaip yra išsprendžiamas (patenkinamas ar nepatenkinamas) pagrindinis reikalavimas.

53Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentuota, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Kitaip tariant, asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinės administracinio ginčo nagrinėjimo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.19, 2010, l.461-462 ).

54Pagal nacionalinę teisę įstatymo lygmenyje Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūko ir kaimo plėtros įstatymas (bylai aktuali 2011 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr.XI-1577 redakcija, toliau – ir Kaimo plėtros įstatymas) nustato bendrąsias paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir srityje kaimo plėtrai administravimo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika nustatoma Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Pagal Kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras, valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją (1 dalis). Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos (2 dalis). Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės ūkio ministerija (4 dalis). Apie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių administravimo metu priimtą individualų administracinį aktą (sprendimą) asmeniui, kuriam šis individualus aktas (sprendimas) skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio individualus administracinio akto (sprendimo) priėmimo dienos yra pranešama raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu (5 dalis).

55Kaimo plėtros įstatymas valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių institucijų priimtų sprendimų apskundimo tvarkos nereglamentuoja. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies prasme tai reiškia, kad šioje srityje paramos lėšas administruojančio viešojo administravimo subjekto priimtiems administraciniams apskųsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatymų nėra nustatyta. Todėl pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, neprivalėjo laikytis poįstatyminiuose teisės aktuose, kuriuose nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir šios Programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo (LEADER metodu) administravimo taisyklėse nustatytos Agentūros priimtų sprendimų apskundimo ikiteisminės tvarkos ir skundą dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 galėjo paduoti tiesiogiai teismui. Agentūra Sprendime Nr. BRK-(12.4)-10870, aiškindama šio sprendimo apskudimo tvarką, nors ir nenurodė konkretaus poįstatyminio teisės akto, kuriuo rėmėsi, tačiau iš teksto galima suprasti, kad atsakovas rėmėsi 2007–2013 Programos administravimo taisyklių X skyriaus „Skundų nagrinėjimas“ 216-218 punktais, kuriuose nustatyta, kad paramos gavėjai Agentūros sprendimus gali apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, o nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Agentūra Sprendime Nr. BRK-(12.4)-10870 išaiškino, kad pareiškėjas šį administracinį aktą gali apskųsti Žemės ūkio ministerijai per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš apskundimo tvarkos išaiškinimo matyti, kad Agentūra pareiškėjui suteikė iš esmės teisingą informaciją, kad Sprendimas Nr. BRK-(12.4)-10870 gali būti skundžiamas teismui tiesiogiai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko įstatymu nenumatytą, t.y. neprivalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą ir Sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 apskundė ŽŪM, o gavęs nepalankų sprendimą, tą patį Agentūros administracinį aktą ir ŽŪM sprendimą apskundė VAGK. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės teisingai vertino, kad pareiškėjui pasirinkus neprivalomą ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, pareiškėjas laikėsi šios procedūros tvarkos ir terminų, t.y. kiekvieną sprendimą nustatyta eilės tvarka apskundė nepraleisdamas terminų, tame tarpe ir Sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 apskundimo termino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad VAGK nepagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiai bylų kategorijai, į kurią patenka pareiškėjo inicijuotas administracinis ginčas, įstatymu nėra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo grąžinti Komisijai nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 ir teismas pagrįstai nagrinėjo iš esmės šį pareiškėjo skundo reikalavimą.

56Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Todėl šią pirmosios instancijos sprendimo dalį teisėjų kolegija pakeičia.

57Byloje nustatyta, kad VšĮ „Rietavo žirgynas“ (Vietos projekto vykdytojui) vietos projekto „Sporto ir žaidimų aikštyno įrengimas Klaipėdos g. 29, Vatušių k., Rietavo sav.“ Nr.LEADER-11-RIETAVAS-01-003“ įgyvendinimui parama (iki 230 000 Lt su PVM, t.y.90 proc. visų tinkamų finansuoti Vietos projekto išlaidų), buvo skirta iš Europos žemės ūkio fono kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vietos projektas įgyvendinamas pagal Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „ Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

582005 m.rugsėjo jo 20 d. Tarnybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005) su atitinkamais pakeitimais IV antraštinės dalies „Parama kaimo plėtrai“ 1 skyriaus „Kryptys“ 3 skirsnyje yra numatyta 3-oji kryptis - gyvenimo kokybė kaimo vietovėje ir kaimo ekonomikos įvairinimas. Parama pagal šį skirsnį apima Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 52 straipsnio numatytas priemones, tarp jų b punkte numatytas priemones gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, viena iš jų – kaimo atnaujinimas ir plėtra (ii papunktis). Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 IV antraštinėje dalyje yra numatyta 4-oji parmos kryptis - LEADER (61-65 straipsniai). Apibrėžiant LEADER metodą 61 straipsnyje nurodyta, kad šį metodą sudaro bent: a) pagal vietoves rengiamos vietos plėtros strategijos, skirtos aiškiai nustatytoms subregioninėms kaimo teritorijoms; b) vietos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – vietos veiklos grupės); c) "iš apačios į viršų" metodas, kai vietos veiklos grupės turi sprendimo priėmimo galias dėl vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo; d) daugiasektorinis strategijos parengimas ir įgyvendinimas, grindžiamas sąveika tarp įvairių vietos ekonomikos sektorių dalyvių ir projektų; e) novatoriškų metodų įgyvendinimas; f) bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas; g) vietos partnerysčių veikla tinkle. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partneryste grindžiama vietos plėtros metodą įgyvendina vietos veiklos grupės, atitinkančios šiuos reikalavimus: a) jos turi pasiūlyti bent 61 straipsnio a–d ir g punktuose išvardytais elementais grindžiamą integruotą vietos plėtros strategiją ir atsakyti už jos įgyvendinimą; b) jas turi sudaryti Leader II [19] arba Leader+ [20] iniciatyvų reikalavimus atitinkanti grupė, pagal Leader metodą suformuota grupė, arba nauja grupė, kuri atitinkamoje teritorijoje atstovautų partneriams iš įvairių vietos socialinių ir ekonominių sektorių. Priimant sprendimus ekonominiai ir socialiniai partneriai, taip pat kiti pilietinės visuomenės atstovai, pavyzdžiui, ūkininkai, kaime gyvenančios moterys, jauni žmonės ir jų asociacijos, vietos partnerystėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 %; c) jos turi sugebėti apibrėžti ir įgyvendinti tos vietovės plėtros strategiją. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 63 straipsnyje nurodant paramos priemones nustatyta, kad parama pagal Leader kryptį skiriama: a) 62 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms vietos plėtros strategijoms įgyvendinti siekiant 1, 2 ir 3 skirsniuose apibrėžtų vienos arba daugiau kitų trijų krypčių tikslų; b) bendradarbiavimo projektams, apimantiems pagal a punktą pasirinktus tikslus, įgyvendinti; c) vietos veiklos grupės veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

59Aptartų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 nuostatų kontekste pažymėtina, kad Vietos projekto vykdymo sutartis buvo sudaryta tarp Vietos veiklos grupės „Rietavo iniciatyvos‘ (Strategijos vykdytojo), VšĮ „Rietavo žirgynas“ (Vietos projekto vykdytojo) ir Agentūros (valstybės narės paskirtos institucijos) Vietos projektui įgyvendinti pagal Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „ Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

60Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 I antraštinės dalies 5 straipsnyje apibrėžiant paramos teikimo principus, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad EŽŪFKT finansuojamos operacijos atitiktų Sutartį ir pagal ją priimtus aktus. Aptariamo Reglamento VI antraštinės dalies „Valdymas, kontrolė ir informavimas“ 74 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos šioje srityje. Nustatyta, kad siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį (1 dalis), kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria institucijas

61(valdymo instituciją, atsakingą už atitinkamos programos valdymą; mokėjimo agentūrą; sertifikavimo įstaigą) (2 dalis).Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą (3 dalis). Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą (4 dalis).

622006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) su atitinkamais pakeitimais, dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 48 straipsnyje nurodytų galimybių tikrinti ir kontroliuoti priemones aspektu nustatyta, kad atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų (1 dalis).

63Iš aptartų ir nacionalinėje teisėję tiesiogiai taikytinų Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006 nuostatų matyti, kad šiuose ES teisės aktuose valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, kartu suteikiant valstybėms narėms diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras, kontrolės vykdymo tvarką.

64Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (bylai aktuali ŽŪM 2013 m. sausio 24 d.įsakymo Nr.3d-80 redakcija), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo (LEADER metodu) taisyklių (bylai aktuali ŽŪM 2013 m.liepos 5 d. įsakymo Nr.3D-485 redakcija) ir Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklių (bylai aktuali ŽŪM 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr.3D-382 redakcija) antraštinėse dalyse, nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai parengti atsižvelgiant į Reglamentus (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006.

652007-2013 m. Programos administravimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės nustato šios Programos bei pagal šią Programą finansuojamų bendrąją administravimo tvarką, o Programos priemonių ir arba) veiklos sričių (toliau – Programos priemonės) bei pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos krypčių arba Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Ginčui aktualios Programos priemonės administravimo klausimus reglamentuoja pirmiau minėtos Programos priemonės įgyvendinimo taisyklės (ŽŪM 2013 m.liepos 5 d. įsakymo Nr.3D-485 redakcija) ir VPS administravimo taisyklės (ŽŪM 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr.3D-382 redakcija).

66Byloje nustatyta, kad Agentūra Sprendimu Nr. BRK-(12.4)-10870 VšĮ „Rietavo žirgynas“ (Vietos projekto vykdytojui) pritaikė 10 proc. sankciją atsižvelgdama į Projekto vykdymo sutarties 3.5 punktą, kuriame nustatyta lėšų skyrimo sąlyga, kad Vietos projekto vykdytojas prekes, paslaugas ir darbus, kuriems įsigyti suteikiamos Lėšos, įsigis laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, vadovaudamasi Programos priemonės įgyvendinimo taisyklių 30.5, 33.3, 39 punktais, VPS administravimo taisyklių 6 punktu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi, Sankcijų taikymo metodikos 7.2 ir 11 punktais bei 1 priedo (lentelės) 10 eilute.

67Programos priemonės įgyvendinimo taisyklių 30 punktas (30.1-30.6 p.) nustato kokios išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, tarp jų patirtos prekėms, paslaugoms, darbams pirkti vadovaujantis VPS administravimo taisyklių nurodyta pirkimo tvarka (30.5 papunktis). Programos priemonės įgyvendinimo taisyklių 33 punktas (33.1-33.9 p.) numato netinkamas finansuoti išlaidas, tarp jų išlaidas ar jų dalis, patirtas perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant VPS administravimo taisyklėse nustatytos numatytos pirkimų tvarkos (33.3 p.). Taigi Programos priemonės įgyvendinimo taisyklių 30.5, 33.3 punktai nukreipia į VPS administravimo taisykles. Šių Taisyklių 6 punktas, kuriuo rėmėsi atsakovas, nustatė, kad strategijos vykdytojas, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančioji organizacija, prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su strategijos įgyvendinimo administravimu, pirkimą turi organizuoti vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis.

68VPS administravimo taisyklių skyriuje „Vietos projekto vykdytojo atliekamos procedūros“ dėl pirkimų, atliekamus taikant viešųjų supaprastintų pirkimų procedūrą, nustatyta rekomendacija, kad vietos projekto vykdytojas, numatantis organizuoti viešuosius pirkimus, atliekamus taikant viešųjų supaprastintų pirkimų procedūrą, dokumentus iš anksto suderintų su strategijos vykdytoju (180 punktas).

69Minėtų poįstatyminių aktų nuostatos iš esmės nukreipia į Viešųjų pirkimų įstatymą.

70Byloje nustatyta, kad Vietos projekto vykdytojas VšĮ „Rietavo žirgynas“ (šiuo aspektu Perkančioji organizacija) Sporto ir žaidimų aikštyno įrengimo darbų pirkimą organizavo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka (VPĮ IV skyrius). Pirkimo organizavimo laiku galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo (2012 m. kovo 29 d. įstatymo Nr.XI-1955 redakcija) 85 straipsnio 2 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. VšĮ direktorius 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu patvirtino „Mažos vertės supaprastinto pirkimo apklausos būdu sąlygas sporto ir žaidimų aikštyno įrengimui Klaipėdos g. 29, Vatušių k., Rietavo sav.“ Supaprastintų pirkimų taisyklių II skyriaus „Pirkimo objektas“ 11 punkte ir X skyriaus „Pirkimo sutarties sąlygos“ 54 punkte buvo nurodyta, kad vadovaujantis Vietos projekto vykdymo sutarties 3.2 punktu, darbus reikalinga atlikti iki 2013 m. balandžio 30 d.

71Sporto ir žaidimų aikštyno įrengimo sutarties, kurią 2012 m. spalio 31 d. Viešojo projekto vykdytojas VšĮ „Rietavo žirgynas“ (Užsakovas) pasirašė su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „Plungės lagūna“ (Rangovu), 6 dalyje, kuri skirta nustatyti darbų atlikimo terminus, darbų atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2013 m. balandžio 1 d. (6.1 punktas). Be to, Rangos sutarties 6.1 punkte buvo numatyta galimybė pratęsti Darbų atlikimo terminą 2 mėnesiams, taip pat nustatyta, kad darbų atlikimo grafiką gali koreguoti tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo Rangovo, tarp jų (6.4.1 punktas) dėl išskirtinai nepalankių gamtos sąlygų (taikoma Darbams, kurių kokybė priklauso nuo gamtinių sąlygų). UAB „Plungės lagūna“ 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. PL13-S-403 kreipėsi į VšĮ „Rietavo žirgynas“ su prašymu pratęsti darbų, kurie turėjo būti užbaigti iki 2013 m. balandžio 1 d., atlikimo terminą iki 2013 m. gegužės 31 d., nurodydama, kad nepalankios gamtinės sąlygos sustabdė dangų, aptvarų įrengimo ir gerbūvio sutvarkymo darbus. 2013 m. kovo 29 d. VšĮ „Rietavo žirgynas“ UAB „Plungės lagūna“, atsižvelgdamos į Rangos sutarties 6.4 ir 6.4.1 punktus, sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties ir susitarė, kad darbų atlikimo terminas pratęsiamas iki 2013 m. gegužės 31 d. dėl nepalankių gamtinių sąlygų, kurios trukdo atlikti minėtus lauko darbus (atlikti dangų, aptvarų įrengimą, sutvarkyti gerbūvį).

72Atsakovas Sprendime Nr. BRK-(12.4)-10870 Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies pažeidimui priskyrė tas faktines aplinkybes, kad Supaprastinto pirkimo sąlygų 11 ir 54 punktuose buvo nurodytas perkamų Darbų atlikimo terminas (iki 2013 m. balandžio 30 d. be galimybės pratęsti šį terminą) ir kaip esminė sutarties sąlyga turėjo būti perkeltas į Rangos sutartį, tačiau Rangos sutartimi šis terminas (esminė sutarties sąlyga) buvo pakeistas (Rangos sutarties 6.1 ir 6.4 punktai), o po to pasirašytu Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Rangos sutarties buvo pratęstas darbų atlikimo terminas iki 2013 m. gegužės 31 d.

73Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustatė, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies prasme buvo vykdomas mažos vertės pirkimas.

74Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

75Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pasirašius pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

76Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į Agentūros Sprendime Nr. BRK-(12.4)-10870 cituojamuose Supaprastintų pirkimo taisyklių 11 ir 54 punktuose Darbų atlikimo terminas (iki 2013 m. balandžio 30 d.) buvo nustatytas atsižvelgiant į Vietos projekto vykdymo sutarties 3.2 punktą, kuriame buvo nurodytas šis terminas, tačiau atsakovas Sprendime Nr. BRK-(12.4)-10870 nevertino ir nepasisakė dėl faktinės aplinkybės, kad Vietos projekto vykdymo sutarties pakeitimo Susitarimais Nr.1, Nr.2,Nr.3 buvo pakeistos kai kurios Vietos projekto vykdymo sutarties nuostatos, tarp jų ir Vietos projekto vykdymo sutarties 3.2 punktas, nustatantis Vietos projekto įvykdymo terminą.

77Byloje nustatyta, kad prie Vietos projekto vykdymo sutarties yra pakeitimai, įforminti Susitarimais Nr.1 (2013 m. vasario 4 d.), Nr.2 (2013 m. gegužės 10 d.) ir Nr.3 (2013 m. lapkričio 25 d.) (VAGK byla, l.72-74) į kuriuos neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir kurie neminimi Agentūros Sprendime Nr. BRK-(12.4)-10870.

78Vietos projekto vykdymo sutarties 3 punkte nustatant lėšų skyrimo sąlygas viena iš Vietos projekto vykdytojui nustatytų sąlygų buvo sąlyga, kad Vietos projekto vykdytojas įvykdys projektą iki 2013 m. balandžio 30 d. (3.2 punktas). Šios Sutarties III skyriuje „Lėšų išmokėjimo tvarka“ (4-14 punktai) lėšų išmokėjimas buvo suskirstytas į 3 dalis (Sutarties 5 punktas), neįskaitant avansinio mokėjimo, nustatant konkrečias sumas, skirtas išvardytoms Vietos projekto vykdytojo išlaidoms finansuoti, tarp jų – darbų ir paslaugų, susijusių su konkrečių, vietos projekte numatytų veiklų įgyvendinimui ir investicijoms, pirkimo (krepšinio, paplūdimio tinklinio, jojimo, vaikų žaidimo aikštelių įrengimas, toliau – ir Darbų pirkimo lėšos), mokėjimo prašymų pateikimo terminai. Pirma Lėšų dalis iki 36 450,00 (iš jų 16 200,00 Lt Darbų pirkimo lėšos), mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; antra Lėšų dalis iki 95 666,40 Lt (iš jų 86 666,40 Darbų pirkimo lėšos), mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2012 m. lapkričio 30 d.; trečia Lėšų dalis iki 97 883,60 Lt (iš jų 92 613,60 Lt Darbų pirkimo lėšos), mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2013 m. balandžio 30 d. (Sutarties 5.1-5.3 punktai). Susitarimu Nr.1 (2013 m. vasario 4 d.) Vietos projekto sutarties šalys pakeitė šios Sutarties 5 punktą ir jį papildė jį 5.4 papunkčiu. Pagal Susitarimo Nr.1 redakciją Šalys susitarė Lėšų mokėjimą išskaidyti į 4 dalis (vietoj buvusių 3 dalių). Susitarimu Nr.2 (2013 m. gegužės 10 d.) Šalys pakeitė Projekto vykdymo sutarties 3.2, 5.3 ir 5.4 punktus. Susitarimu Nr.2 buvo pakeista Vietos projekto vykdymo sutarties Lėšų skyrimo sąlyga, susijusi su Vietos projekto įvykdymo terminu (Sutarties 3.2 punktas) ir vietoj nustatytos sąlygos „3.2. įvykdys Vietos projektą iki 2013 m. balandžio 30 d.“, buvo nustatyta sąlyga „3.2. įvykdys Vietos projektą iki 2013 m. liepos 31 d.“ (Susitarimo Nr.2 1 punktas). Atitinkamai buvo pakeistas Sutarties 5.4 punktas (Susitarimo Nr.1 redakcija), Susitarimu Nr.2 nustatant, kad ketvirta Lėšų dalis - iki 92 270,64 Lt (iš jų 87 433,59 Darbų pirkimo lėšos), mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2013 m. liepos 31 d. Susitarime Nr.2 nurodyta, kad ši Vietos projekto vykdymo sutarties pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į Vietos projekto vykdytojo 2013 m. balandžio 30 d. prašymą „Dėl sutarties keitimo“. Šį prašymą Všį „Rietavo žirgynas“ pateikė būtent po to, kai gavo rangovo UAB „Plungės Lagūna“ 2013 m. kovo 29 d. prašymą pratęsti Darbų įvykdymo terminą iki 2013 m. gegužės 31 d. Pabrėžtina, kad Agentūra yra viena iš Vietos projekto vykdymo sutarties šalių ir minėto prašymo nagrinėjimo stadijoje turėjo galimybę pareikšti atitinkamą savo poziciją, ar yra pagrindas pratęsti Vietos projekto įvykdymo terminą pagal VšĮ „Rietavo žirgynas“ prašymą. Susitarimo Nr.2 pasirašymo faktas liudija, kad Agentūra Vietos projektų įvykdymo termino pratęsimui pritarė ir šiuo Susitarimu jis buvo pratęstas iki 2013 m. liepos 31 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Susitarimas Nr.2 nėra šio ginčo dalykas, jo teisėtumo nekvestionuoja, tačiau pažymi, kad vertinant atsakovo Sprendimo Nr. BRK-(12.4)-10870 teisėtumą ir pagrįstumą negali būti neatsižvelgta į aplinkybę, kad Susitarimu Nr.2 buvo pakeista Vietos projekto vykdymo sutartyje (3.2 punkte) nustatyta Lėšų skyrimo sąlyga, nustatanti Vietos projekto įvykdymo terminą (iki 2013 m. balandžio 30 d.), kurią Vietos projekto vykdytojas perkėlė į Supaprastinto pirkimo sąlygų 11 ir 54 punktus. Šis pakeitimas, nustatantis ilgesnį Vietos projekto įvykdymo terminą (iki 2013 m. liepos 31 d.), buvo atliktas pasibaigus Darbų pirkimui Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta supaprastinto pirkimo atlikimo tvarka ir Vietos projekto vykdytojui sudarius Rangos sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju, t.y. tada, kai Vietos projekto vykdytojas neturėjo teisinės galimybės atitinkamai koreguoti Supaprastinto pirkimo sąlygose nurodytiną darbų atlikimo terminą pagal Susitarime Nr.2 nustatytą Vietos projekto įvykdymo terminą.

79Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo pozicija, kad Vietos projekto vykdytojas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas, vykdydamas Darbų pirkimą būtų pažeidęs nustatytas supaprastinto pirkimo procedūras bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsakovas šių principų pažeidimą konstatavo vien formaliu pagrindu, t.y. atsižvelgdamas į tai, kad Rangos sutartyje buvo numatyta darbų atlikimo termino pratęsimo galimybė ir ja buvo pasinaudota, tai vertindamas kaip tiekėjo padėties pagerinimą. Tačiau Rangos sutartis buvo pasirašyta su konkursą laimėjusiu tiekėju ir byloje nėra duomenų, kad konkurso laimėtojas buvo nustatytas nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų. Pastebėtina ir tai, kad Rangos sutartyje Darbų atlikimo terminas buvo nustatytas vienu mėnesiu trumpesnis (iki 2013 m. balandžio 1 d.) už Supaprastintų pirkimo sąlygų 11 ir 54 punktuose ir Vietos projekto vykdymo sutarties 2.3 punkte nurodytą Vietos projekto įvykdymo terminą (iki 2013 m. balandžio 30 d.). Tai liudija, kad Vietos projekto vykdytojas pasiliko atitinkamą termino rezervą, kad galėtų įvykdyti Vietos projektą iki nustato termino, kartu numatydamas ir galimybę pratęsti Rangovui Darbų atlikimo terminą, bei apibrėždamas šios galimybės panaudojimo sąlygas konkrečiu terminu (vieną kartą 2 mėnesiams) esant konkrečioms (išimtinėms) aplinkybėms. Taigi aplinkybės, kad į Rangos sutartį nebuvo pažodžiui perkeltas Supaprastinto pirkimo taisyklių 11 ir 54 punkte nurodytas terminas (viena iš pirkimo sąlygų), o buvo numatytas trumpesnis Darbų atlikimo terminas su galimybe pratęsti šį terminą vieną kartą dviems mėnesiams, jei susiklostytų apibrėžtos išimtinės aplinkybės, ir šia galimybe buvo motyvuotai pasinaudota pasirašant Papildomą susitarimą Nr.1 prie Rangos sutarties Viešųjų pirkimų įstatymo prasme nelaikytinos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei 18 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu. Šiuo atveju pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtais Darbų atlikimo termino nustatymais ir koregavimais buvo pažeista esminė sutarties sąlyga, nes nesikeitė nei Rangos sutarties dalykas, nei ir visi kiti šios sutarties elementai. Apeliantas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką ne kiekvienas pirkimo sutarties keitimas gali būti pripažintas esminiu jos sąlygų modifikavimu. Tuo labiau, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes Vietos projekto įvykdymo terminas buvo pratęstas.

80Minėta, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pirmiau aptartose Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006 nuostatose valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti atliekant nacionalinės teisės aktais nustatytas šių tikslų įgyvendinimo priemones ir kontrolės procedūras.

81Byloje nėra duomenų (jų nenustatė nei Sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 priėmęs atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas), kad Vietos projekto vykdytojas būtų neracionaliai panaudojęs lėšas, pažeidęs Bendrijos finansinius interesus, ar Vietos projektas nebūtų pasiekęs Vietos projekto vykdymo sutartyje numatytų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo skirta parama. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl Darbų vykdymo termino pratęsimas byloje nustatytomis aplinkybėmis būtų turėjęs kokios nors įtakos Vietos projekto įgyvendinimui finansine prasme, o galutiniam Vietos projekto įvykdymo terminui ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos, nes Darbai buvo atlikti likus 2 mėnesiams iki Susitarimu Nr.2 nustatyto Vietos projekto įvykdymo termino. Nustačius faktą, kad buvo pratęstas Vietos projekto įvykdymo terminas, būtų neteisinga kaltinti Vietos projekto vykdytoją dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo. Pagal pateiktus į bylą įrodymus Darbai, kurių atlikimo terminą pratęsė Vietos projekto vykdytojas, iš tiesų buvo lauko darbai (įvairių paskirčių sporto aikštelių įrengimas). Atsižvelgiant į Darbų termino pratęsimo motyvą, nes terminas buvo pratęstas dėl nepalankių tokiems lauko darbams atlikti (įvairių paskirčių aikštynų įrengimui) gamtinių sąlygų, byloje nepaneigta, kad šių lauko darbų atlikimas nepaisant gamtinių sąlygų galėjo būti neracionalus kokybės prasme ir vėliau lemti papildomus kaštus. Pagal pateiktus į bylą įrodymus 2013 m. gegužės 31 d. VšĮ „Rietavo žirgynas“ ir UAB „Plungės lagūna“ pasirašė atliktų darbų aktą Nr.3, kuriuo Vietos projekto vykdytojas priėmė iš Rangovo atliktus krepšinio, paplūdimio tinklinio, jojimo, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo darbus už 65 299,29 Lt (be PVM). Ši suma neviršija Susitarimo Nr.2 nurodytos ketvirtosios šiems Darbams finansuoti numatytos Lėšų dalies. Darbai buvo atlikti ir priduoti 2 mėnesiais anksčiau nė Susitarimu Nr.2 numatytas galutinis Vietos projekto vykdymo sutarties įvykdymo terminas. Agentūra Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies pažeidimus nustatė nepagrįstai, todėl 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. BRK-(12.4)-10870 VšĮ „Rietavo žirgynas“ nepagrįstai ir neteisėtai taikė Programos priemonės įgyvendinimo taisyklių 30.5, 33.3, 39 punktą, VPS administravimo taisyklių 6 punktą, Sankcijų taikymo metodikos 7.2 ir 11 punktus bei 1 priedo (lentelės) 10 eilutę, nepagrįstai ir neteisėtai taikė sankciją (10 proc.) tokiu būdu sumažindama apeliantui už atliktus Darbus kompensuotiną paramos sumą.

82Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes, šiais aspektais netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870 nepagrįstai pripažino pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis turi būti pakeista patenkinat pareiškėjo apeliacinį skundą (ABTĮ 143 straipsnis), panaikinant šį atsakovo sprendimą ir įpareigojant atsakovą išmokėti pareiškėjui pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005 priklausančią paramos sumą.

83Remdamasi tais pačiais motyvais teisėjų panaikina ir VAGK 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 3R-129 (AG-99/02-2014)dalį, kurią pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą, bei ŽŪM 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3JA-51-67.

84Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

85Pareiškėjo viešosios įstaigos „Rietavo žirgynas“ apeliacinį skundą patenkinti.

86Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-10870, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3JA-51-67 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 3R-129 (AG-99/02-2014) dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas.

87Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui viešajai įstaigai „Rietavo žirgynas“ pagal 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-12-1-010107-MP005 priklausančią paramos sumą.

88Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

89Nutartis neskundžiama.