Byla 2A-635/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3004-661/2013 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų BTA Insurance Company SE, Lietuvoje veikianti per savo filialą „BTA Insurance Company“ ir A. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 5 777,87 Lt dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų turtinei žalai atlyginti ir 90 000 Lt dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo tėvui P. V. buvo suteikta nekokybiška greitoji pagalba, dėl ko jis mirė. Ieškovo sesuo E. V. 2012 m. vasario 5 d. telefonu paskambino į Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinę ir nurodė, kad nori iškviesti greitąją pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), nes labai bloga tėvo P. V. sveikata. Atvykusi slaugos specialistė A. B., ieškovo tėvui nesuteikė jokios medicininės pagalbos. Slaugos specialistė A. B. pasakė, jog padėti niekuo negali, pareikalavo ligonį vežti į ligoninę. Ieškovo giminaičiai prašė slaugos specialistę dėl ligonio sunkios būklės jo į ligoninę nevežti, o bandyti gaivinti, pakelti kraujo spaudimą, atlikti kitus skubius medicininius veiksmus. Prašė pastatyti lašelinę, nes tai padėtų stabilizuoti ligonio būklę. Slaugos specialistė atsakė, jog lašelinės nestatys, nes nesiruošia 3 valandas būti šiuose namuose. 2012 m. vasario 5 d. greitosios pagalbos iškvietimas buvo priskirtas 1 kategorijai ir perduotas Greitosios pagalbos brigadai Nr. VN 3. Ieškovo giminaičiams padedant, patalpino tėvą P. V. į GMP automobilį, automobilyje P. V. mirė. Dėl to ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012-02-05 P. V., a/k ( - ) gyvenusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam 2012-02-05, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. P. V. dukra paskambino telefonu į Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinę ir nurodė, kad norėtų iškviesti greitąją pagalbą, kadangi žmogui labai blogai, jis guli be gyvybės požymių, spaudimo beveik nėra, suglebęs ir nekalba. Atvykusi slaugos specialistė trečiasis asmuo A. B., P. V. artimiesiems padedant patalpino ligonį į GMP automobilį, kuriame jis vežamas mirė. Ieškovas ir jo šeimos nariai dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) 2012 liepos 4 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau - Komisija), kuri 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdyje svarstė pareiškėjų pareiškimą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad esminių klaidų, kurios turėjo reikšmingas paciento būklei pasekmes, komisija nenustatė. Priežastinio ryšio tarp medikų teiktų paslaugų ir paciento P. V. būklės pablogėjimo ir mirties komisija nenustatė, P. V. mirtis įvyko išsekus organizmo gyvybinėms funkcijoms lėtinių ligų, nurodytų medicininėje dokumentacijoje, pasėkoje. Ieškovas taip pat kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrių (toliau – Pacientų teisių priežiūros skyrius), kuris 2013 m. vasario 14 d. pateikė kontrolės ataskaitą, kurioje konstatavo, kad 2012-02-05 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugos P. V. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2010). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra vertintinos pateiktos ieškovo dvi kompetentingų institucijų išvados, kuriomis buvo įvertinti slaugytojos A. B. veiksmai (neveikimas): pacientų teisių priežiūros skyriaus ataskaitoje nustatyti formalūs pažeidimai suteikiant P. V. pirmąją medicininę pagalbą, ši institucija, nurodydama minėtus pažeidimus, nekonstatavo, jog jos nustatyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo pažeidimai nulėmė paciento P. V. mirtį; pagal Žalos nustatymo komisijos atliktą tyrimą, konstatuota, kad iš esmės P. V. mirtį nulėmė išsekusios organizmo gyvybinės funkcijos dėl lėtinių ligų, nurodytų medicininėje dokumentacijoje. Nors Pacientų teisių priežiūros skyriaus ataskaitoje ir nustatyta, jog A. B. ir M. V. pacientą P. V. gaivino 10 min., tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-822, tačiau Komisijos vertinimu, remiantis gaivinimo protokolo įrašais, gaivinimas buvo atliktas būtent pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822. „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ 4 priedo „Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintą asistolijos algoritmą, išskyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenaliną, nes nepavyko venos punkcija. Pagal patvirtintą aukščiau minėtą algoritmą, gaivinimą reikėtų tęsti iki 20 minučių. Tačiau Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo Įstatymo (2002-04-04 Nr. IX- 836) 5,10 ir 11 straipsniai apibrėžia, kad leidžiama nutraukti gaivinimą, jei gaivinimo metu išryškėja negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, kurie įvertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsaką į gaivinimo veiksmus. Tokiu atveju, gydytojui nustačius minėtas aplinkybes, P. V. gaivinti daugiau nei 10 min. nebuvo tikslinga. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei žodinius proceso dalyvių parodymus, sprendė, kad A. B. pagrįstai priėmė sprendimą, pasitelkus dar ir kitų kolegų pagalbą, pacientą pervežti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, nes P. V., 83 metų amžiaus, buvo išsekintas sunkių ligų, jam buvo nustatyti specialūs nuolatinės slaugos poreikiai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodė, kad negalima sutikti su ieškovo pareiškimu, kad ji nesuteikė P. V. jokios pagalbos. Teismas taip pat nurodė, kad neatitinka tikrovės ieškovo teiginys, jog A. B. pas pacientą atvyko be GMP lagaminėlio, ji pas pacientą atvyko su pirmosios pagalbos lagaminėliu, kuris yra tvirtinamas prie juosmens ir tik jame esančių priemonių pagalba galėjo išmatuoti pacientui P. V. kraujospūdį, atlikti injekciją ir kt. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių, t.y. neįrodė jog tarp Pacientų teisių priežiūros skyriaus ataskaitoje nustatytų nekokybiškų atsakovo teiktų greitosios pagalbos veiksmų ir jo tėvo P. V. mirties yra priežastinis ryšys, taip pat neįrodyta atsakovo (jo darbuotojos) neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str.). Atitinkamai, teismo nuomone, ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas patyrė rimtus sveikatos sutrikimus dėl atsakovo (jo darbuotojos) veiksmų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas P. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti liudytojus, skirti teismo deontologinę ekspertizę. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 14 str. 3 d., 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo kita darbuotoja, dirbanti Nemenčinės pastotėje, kartu su A. B. atliko pacientui gaivinimo veiksmus. Gaivinimo protokole nurodyta, jog kartu su A. B. gaivinimo paslaugas teikė M. V.. Ieškovo ieškinio pagrindus sudarė ir gaivinimo veiksmai, todėl teismas turėjo vertinti su šiuo pagrindu pateiktus įrodymus, juos tirti ir atitinkamai turėjo nustatyti, kad ieškinio reikalavimus tenkinus, teismo sprendimas turės įtakos M. V. materialinėms teisėms ir pareigoms, tačiau šis asmuo į procesą nebuvo įtrauktas, šio asmens teisė būti išklausytam liko nerealizuota.

102. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaita Nr. D17-10-(1.27) yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi dilesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis. Teismas neteisingai vertino, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo motyvai yra išvados ir jos vertintinos kaip įrodymai. Įvertinus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo turinį, galima daryti išvadą, kad ši komisija be jokio papildomo vertinimo ar motyvavimo dėl šalių pateiktų argumentų, įrodymų, tiesiog perrašė VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 rašte Nr. 321/1.3 išdėstytą nuomonę, tačiau ši nuomonė laikytina rašytiniu įrodymu, neturinčiu didesnės įrodomosios galios. Teismas klaidingai vertino šių įrodymų įrodomąją galią byloje, dėl to netinkamai sprendė dėl įrodytų faktinių bylos aplinkybių nebuvimo.

113. Sprendžiant klausimą, ar A. B. pacientui suleido medikamentą į raumenis, reikia vadovautis greitosios medicinos pagalbos teikimo faktą konstatuojančiu svarbiausiu ir tiesioginiu įrodymu, t. y. pačios A. B. užpildyta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 18701, kurioje nėra pažymėta, kad ši specialistė būtų suleidusi pacientui P. V. medikamentą į raumenį. Medikamento suleidimas paneigiamas ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) išvados Nr. 1, kurioje nustatyta, kad 2012-02-05 10,02 val. A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos būklę, buvus nestabiliam kvėpavimui ir kraujotakai, neteikė pirmosios medicinos pagalbos. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir sprendime neteisingai sprendė, kad A. B. pas pacientą atvyko su GMP lagaminėliu, išmatavo kraujospūdį, atliko injekciją. Teiginį, kad greitosios pagalbos specialistai turi specialiame dirže kraujospūdžio matuoklį, turi įrodyti tai teigianti šalis, t. y. atsakovas, tačiau tokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta.

124. Teismas visiškai nevertino to, kad VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 rašto Nr. 321/1.3 nuomonėje Nr. 1 nurodyti A. B. savo pareigų neatlikimo faktai, nes kaip nurodyta pageidautina buvo įvertinti širdies veiklą ir elektrinio širdies stimuliatoriaus funkcionavimą monitoriumi ar elektrokardiografu. Teismas visiškai neatsižvelgė į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitoje Nr. D17-10-(1.27) nenuginčytas aplinkybes, kad pacientui nuo 10.02 val. iki 10.31 val. iš esmės nebuvo teikiama būtinoji medicinos pagalba, nebuvo stebėti gyvybiniai rodikliai.

135. Teismas pagal ieškinio pagrindą ir pateiktus įrodymus nevertino greitosios medicinos pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad paciento gaivinimas nepažeidė paciento teisių ir buvo kokybiškas, remdamasis tik VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 rašto Nr. 321/1.3 nuomonėje Nr. 3. Tačiau teismas visiškai neanalizavo, ar VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 rašto Nr. 321/1.3 nuomonėje Nr. 3 yra pateiktas tinkamas teisės aktų aiškinimas. Įvertinus Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-822 nuostatas, bei byloje esančius įrodymus: A. B. užpildytą Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 18701 ir gaivinimo protokolą Nr. 18701, pagrindų, kad padaryti išvadą, jog Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) išvada Nr. 3 yra nepagrįsta, nėra, t. y. tiek A. B., tiek M. V. pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, nes slaugytojos neturėjo teisės nutraukti gaivinimą anksčiau nei 20 min. nuo gaivinimo pradžios.

146. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes susijusias su P. V. sveikatos būkle ir atsakovo darbuotojus siejančią prievolę. 2012-02-05 iškvietimas buvo dėl ūmiai pasunkėjusios P. varnelės sveikatos būklės, kad jo sveikatos būklė būtų įvertinta ir suteikta būtinoji medicinos pagalba. Teismas nesiėmė veiksmų, kad teisme būtų apklausti VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 rašto Nr. 321/1.3 nuomonę Nr. 5 pateikę specialistai, t. y. kokios faktinės aplinkybės (sveikatos būklės įvertinimai, diagnostinių tyrimų rezultatai, gydymo neefektyvumas ir t. t.) leidžia teigti, kad 2012-02-05 P. V. organizmo gyvybinės funkcijos išseko dėl lėtinių ligų.

157. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2013-03-05 įsakymo 1 punkte nustatyta, kad 2012-02-05 pacientui P. V. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) išvadose (1-4) nurodytų teisės aktų reikalavimų, t. y. pacientui P. V. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir 2 punkte konstatuota, kad tuo buvo pažeista jo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal teismų praktiką, vertinant tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialisto susiklosčiusią prievolę, atitinkamai turi būti įvertinta, ar slaugytoja A. B. konkrečioje situacijoje atliko savo pareigas dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, t. y. slaugytojų veiksmus teismas turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu.

16VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

171. Nepagrįsta ieškovo nuomonė, kad į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, privalėjo būti įtraukta bendrosios praktikos slaugytoja M. V.. Ieškovas pats trečiuoju asmeniu įtraukė tik bendruomenės slaugytoją A. B. ir būtent tik jai reiškė visas savo pretenzijas.

182. Teismas visiškai pagrįstai neteikė pirmenybės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) išvadai, ir ji negalėjo būti vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas, nes jame pateikta tik valstybės tarnautojų, neturinčių specialių medicininių žinių reikalaujančios kompetencijos, nuomonė.

193. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant pacientui būtinąją medicinos pagalbą, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir paciento mirties.

20IV. Apeliacinio teismo argumentai

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

23Byloje keliamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės klausimas.

24Dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės

25Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.

26Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Ši atsakomybė yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą.

27Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).

28Byloje nustatyta, kad 2012-02-05 P. V., gyvenusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam 2012-02-05, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba (b. l. 6). Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinei paskambinusi P. V. dukra nurodė, kad norėtų iškviesti greitąją pagalbą, kadangi žmogui labai blogai, jis guli be gyvybės požymių, spaudimo beveik nėra, suglebęs ir nekalba (b. l. 8). Atvykusi slaugos specialistė A. B., P. V. artimiesiems padedant patalpino ligonį į GMP automobilį, kuriame jis vežamas mirė.

29Ieškovas P. V. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos neteisėtais veiksmais įvardija tai, kad nebuvo imtasi veiksmų paciento būklei įvertinti, nes slaugos specialistė pas pacientą atvyko be pirmosios pagalbos teikimo lagaminėlio bei kitų būtinų medicinos priemonių, transportuojant pacientą nestebėjo jo sveikatos būklės, netinkamai buvo atliktas paciento gaivinimas.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, atmesdamas P. V., A. M. V., E. V. skundą, 2012-06-22 rašte nurodė, kad vertinant paslaugų, teiktų P. V. kokybę, buvo nustatyta, jog bendruomenės slaugytoja A. B., nuvykusi pas pacientą ir jį apžiūrėjusi, konstatavo, kad ligonio būklė sunki (kraujospūdis – 50/0 mm/Hg, pulsas – 50 k./min., paciento artimieji nurodė, kad tokia ligonio būklė apie parą laiko), dėl subliuškusių venų gali nepavykti pastatyti lašelinę, nusprendė pacientą nedelsiant pervežti į Santariškių klinikas, prieš tai į raumenis suleido Dexamethasoni kraujospūdžiui pakelti, bei paskambino GMP Nemenčinės pastotės medikams, įspėdama, kad gali prireikti jų pagalbos (b. l. 14-15). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad privažiavus Nemenčinę, paciento būklė pablogėjo, todėl su Nemenčinės pastotės medikės pagalba P. V. buvo atliekami gaivinimo veiksmai (dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas), reanimavimas truko iki 10 min., nes ligonio organizmas nedavė atsako į reanimacijos veiksmus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad remiantis turimais duomenimis buvo nustatyta, jog pacientas P. V. (83 metų amžiaus) tris kartus (1995 m., 1998 m., 2003 m.) buvo persirgęs miokardo infarktais, buvo atliktos dvi (1988 m., 2005 m.) aortos jungties operacijos, diagnozuota degeneruojanti Alzhaimerio, sunkaus laipsnio demensija, pacientui buvo nustatyti specialūs nuolatinės slaugos poreikiai, laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-02-05 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP buvo kviesta ir vyko pas P. V. 8 kartus.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

32Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjų A. M. V., E. V. ir P. V. prašymas dėl žalos atlyginimo, konstatavus, kad žala P. V. teikiant asmens priežiūros paslaugas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos brigados nebuvo padaryta (b. l. 23-26). Minėtame sprendime nurodyta, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjų pareiškimą, visa turima medžiaga pagal kompetenciją buvo pateikta vertinti VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai, kuri Nustatė paciento būklė įvertinta slaugytojos kompetencijos ribose (būklė sunki, nekontaktiškas, kvėpavimas paviršutinis, 8k/min., galūnės šaltos, AKS -50/0 mmHg, pulsas 50k/min., T- 36,70 C, pagal artimųjų žodžius – pablogėjimas apie parą laiko); suleistas Dexamethasoni 16 mg neprieštaravo paciento būklei; gaivinimas buvo atliktas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822 ,,Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ 4 priedo ,,Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintą asistolijos algoritmą, išskyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenaliną, nes nepavyko venos punkcija; esminių klaidų, kurios turėjo reikšmingas paciento būklei pasekmes, nenustatyta; priežastinio ryšio tarp medikų teiktų paslaugų ir paciento P. V. būklės pablogėjimo ir mirties nenustatyta, P. V. mirtis įvyko išsekus organizmo gyvybinėms funkcijoms lėtinių ligų pasekoje.

33Ieškovas taip pat pateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitą (b. l. 41-43), kurioje konstatuota, kad 2012-02-05 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugos P. V. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 1) bendruomenės slaugytoja A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos būklę, buvus nestabiliam kvėpavimui ir kraujotakai, neteikė pirmosios medicininės pagalbos (neskyrė medikamentinio gydymo, deguonies terapijos ir kt.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 9 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.2. punktą; 2) bendruomenės slaugytoja A. B. pacientą P. V. transportuodama nestabilios sveikatos būklės, neteikė būtinosios medicininės pagalbos (neskyrė medikamentinio gydymo, deguonies terapijos ir kt.), nestebėjo jo gyvybinių rodiklių pervežimo metu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.2. punktą; 3) bendruomenės slaugytojos A. B. ir M. V. pacientą P. V. gaivino 10 min., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-822; 4) bendruomenės slaugytoja A. B. P. V. gaivinimą nutraukė neaprašiusi indikacijų tokiam sprendimui, tuo pažeidė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiojo gydytojo 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-110 patvirtinto VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus medicinines dokumentacijos pildymo pakeitimo 5.9 p.; 5) dispečeris P. V. kvietimo kortelėje įrašų nepatvirtino parašu.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą. Įvertinęs Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad joje nustatyti formalūs pažeidimai teikiant P. V. pirmąją medicininę pagalbą. Be to, minėtoje ataskaitoje nurodytos išvados, kad bendruomenės slaugytoja A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos būklę, neteikė pirmosios medicininės pagalbos, nestebėjo jo gyvybinių rodiklių pervežimo metu, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Tiek atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2012-06-22 rašte (b. l. 14-15), tiek VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties sudarytos komisijos atlikto tyrimo metu (b. l. 25) nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja A. B., nuvykusi pas pacientą, išmatavo kraujospūdį, pulsą ir nustačiusi, kad paciento būklė yra sunki, dėl subliuškusių venų gali nepavykti pastatyti lašelinė, suleido į raumenis vaistus kraujospūdžiui pakelti ir nusprendė pacientą nedelsiant pervežti į Santariškių klinikas. Apelianto argumentus, kad bendruomenės slaugytoja pas pacientą atvyko be pirmosios pagalbos teikimo bei kitų būtinų medicinos priemonių, paneigia nurodytos aplinkybės, nes tik jų pagalba buvo galima išmatuoti kraujospūdį, atlikti injekciją. Argumentą, kad bendruomenės slaugytoja A. B. nestebėjo paciento gyvybinių rodiklių pervežimo metu, paneigia aplinkybės, kad paciento būklei pablogėjus su Nemenčinės pastotės medikės pagalba jam buvo atliekami gaivinimo veiksmai.

35Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje taip pat nustatyta, kad A. B. ir M. V. pacientą P. V. gaivino 10 min., tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-822. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta, kad paciento gaivinimas buvo atliktas būtent pagal minėto įsakymo 4 priedo „Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintą asistolijos algoritmą, pagal kurį gaivinimą reikėtų tęsti iki 20 minučių, išskyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenaliną, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo (2002-04-04 Nr. IX- 836) 5, 10 ir 11 straipsnius leidžiama nutraukti gaivinimą, jei gaivinimo metu išryškėja negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, kurie įvertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsaką į gaivinimo veiksmus.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui P. V., atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standartą, teisėta ir pagrįsta, nes ji padaryta ištyrus ir įvertinus įrodymus, laikantis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 197 bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Ši išvada padaryta įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiškinimus, kuriais nustatyta, kad esminių klaidų, teikiant pacientui medicinines paslaugas, kurios galėjo turėti reikšmės paciento sveikatos būklei, nebuvo nustatyta. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje nurodytas išvadas, bei pagrįstai spendė, kad joje nurodyti formalūs sveikatos priežiūros įstaigos pažeidimai teikiant pacientui pirmąją medicininę pagalbą, nėra pagrindas spręsti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus.

37Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo atsakovo (jo darbuotojos) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina atsakomybės sąlyga (CPK 6.246 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už jos darbuotojos veiksmais padarytą žalą sąlygas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

38Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo

39Apeliantas skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį liudytojas A. B., M. V. ir A. M. V., paskirti teismo deontologinę ekspertizę.

40Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis teismo šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 str.). Prašyme nenurodžius, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojas, teismas turi teisę atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme arba apeliacinės instancijos teisme pareikštas prašymas apklausti liudytojus gali būti tenkinamas tik išimtiniais atvejais (CPK 245 str. 2 d., 251 str. 2 d., 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Swedbank lizingas“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-212/2014).

41Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo neprašė kviesti ir apklausti liudytojų, tokį prašymą pareiškė tik apeliaciniame skunde, tačiau nenurodė, kokias konkrečias reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, gali šios liudytojos patvirtinti ar paneigti, ir kodėl būtinybė apklausti šias liudytojas iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį. Taip pat apeliantas prašo paskirti byloje teismo deontologinę ekspertizę, tačiau nenurodo nei kokias aplinkybes ekspertas turėtų ištirti, nei į kokius pageidaujamus klausimus atsakyti. Iš bylos duomenų matyti, kad toks prašymas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pareikštas. Todėl nėra pagrindo tenkinti ir šį apelianto prašymą.

42Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012).

43Apeliantas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju netenkinant apelianto prašymo apklausti byloje liudytojas bei paskirti ekspertizę, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

44Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

45Apeliantas skunde nurodo, kad teismas į bylą trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti M. V., kuri kartu su A. B. teikė gaivinimo paslaugas pacientui. Teisėjų kolegiją šį apelianto skundą atmeta.

46Asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad M. V. ir kurią nors iš proceso šalių siejo materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje M. V., pažeidė trečiųjų asmenų, nepareikiančių savarankiškų reikalavimų, institutą reglamentuojančias teisės normas (CPK 47 str.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas P. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 9. 1. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje... 10. 2. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias... 11. 3. Sprendžiant klausimą, ar A. B. pacientui suleido medikamentą į raumenis,... 12. 4. Teismas visiškai nevertino to, kad VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos... 13. 5. Teismas pagal ieškinio pagrindą ir pateiktus įrodymus nevertino... 14. 6. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes susijusias su P. V.... 15. 7. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos... 16. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą... 17. 1. Nepagrįsta ieškovo nuomonė, kad į bylą trečiuoju asmeniu,... 18. 2. Teismas visiškai pagrįstai neteikė pirmenybės Valstybinės akreditavimo... 19. 3. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant pacientui... 20. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 23. Byloje keliamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės... 24. Dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės ... 25. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 26. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros... 27. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė,... 28. Byloje nustatyta, kad 2012-02-05 P. V., gyvenusiam (duomenys neskelbtini),... 29. Ieškovas P. V. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos neteisėtais... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo)... 32. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 33. Ieškovas taip pat pateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika... 35. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes,... 37. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 38. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų apklausos,... 39. Apeliantas skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į... 40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis... 41. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo... 42. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 43. Apeliantas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat... 44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 45. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas į bylą trečiuoju asmeniu turėjo... 46. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 48. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti...