Byla 2A-1441/2014
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3098-262/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams T. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Capital Invest“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. M. ir laiduotojui UAB „Capital Invest“, kuriame prašė priteisti iš jų solidariai 1 455 837,37 Lt skolą, susidedančią iš 1 047 997,91 Lt paskolos, 88 155,65 Lt palūkanų, 319 683,81 Lt delspinigių; procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad su atsakovu T. M., vieninteliu UAB „Capital invest“ akcininku, 2008-12-29 sudarė sutartį dėl 1 148 000 Lt paskolos suteikimo iki 2009-12-29 verslo plėtrai, susitarė, kad laiku skolos negrąžinus, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,5 procentų dydžio delspinigiai. Teigė, kad tą pačią dieną su laiduotoju atsakovu UAB „Capital invest“ buvo sudaryta paminėtos prievolės laidavimo sutartis. Paskolos grąžinimo terminas 2010-03-15 buvo pratęstas iki 2013-03-15, tačiau nei atsakovas T. M., nei laiduotojas UAB „Capital invest“ paskolos negrąžino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovų solidariai jam priteisė 1 455 837,37 Lt skolą, iš atsakovo T. M. 5 procentų dydžio, iš atsakovo UAB „Capital invest“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

8Konstatavo, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl sprendė, jog ieškininiai reikalavimai yra pagrįsti.

9Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad pagal 2008-12-29 paskolos sutartį Nr. 70133 paskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai dideli.

10Remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad atsakovas sutartyje įsipareigojo gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį, t. y. verslui vystyti, laiku ją grąžinti, mokėti sutarto dydžio palūkanas, tačiau grąžino tik nedidelę dalį paskolos, tai yra 100 002,09 Lt, iš priskaičiuotų 635 084,86 Lt palūkanų sumokėjo 546 929,21 Lt, 319 683,81 Lt delspinigių nesumokėjo iš viso. Pažymėjo, kad pagal įstatymą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas įvykdęs netinkamai – atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), nes skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi jo pinginėmis lėšomis (CK 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.258 str. 1 d., 6.210 str.).

11Atsižvelgdamas į paskolos dydį, į tai, kad sutarties šalys yra verslo subjektai, taip pat į ieškovui nenaudingą sąlygą, pagal kurią visą paskolos sumą buvo leista sumokėti paskutinę paskolos sutarties galiojimo dieną, mokant tik palūkanas, sprendė, jog sutartyje laisva valia šalių nustatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai nėra nepagrįstai dideli.

12Pasisakydamas dėl reikalavimų atsakovo UAB „Capital invest“ atžvilgiu, teismas nurodė, kad laidavimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose sutarta, kad laiduotojas už skolininko T. M. įsipareigojimus atsako ieškovui visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi. Konstatavo, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė, o susitarus, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo UAB „Capital invest“ teiginius, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi.

13Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad realiai buvo suteikta ne 1 148 00,00 Lt, o 970 165,20 Lt dydžio paskola, nes šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atsakovas T. M. apeliaciniame skunde iš esmės prašo pakeisti šį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą ir solidariai iš atsakovų priteisti 848 065,51 Lt negrąžintos paskolos ir 9 498,33 Lt delspinigių, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas neteisingai įvertino atsakovų pateiktus įrodymus apie išmokėtas pinigų sumas, pagal kuriuos išmokėta buvo tik 970 160 Lt, o ne 1 455 837,37 Lt, todėl nepagrįstai priteisė daugiau nei atsakovas buvo gavęs.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2014-04-16 mokėjimo pavedimu sugrąžino ieškovui 5 000 Lt paskolos.
  3. Teismas nepagrįstai palūkanas skaičiavo nuo 1 455 837,37 Lt, nes atsakovui realiai buvo išmokėta tik 970 160 Lt paskolos, nuo šios sumos mokėtinos palūkanos sudaro 529 836,81 Lt. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 546 929,21 Lt palūkanų, taigi permokėta suma turėtų būti įskaityta kaip negrąžintos paskolos dalis.
  4. Teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, neatsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus ir nepagrįstai konstatavo, kad 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra pagrįsti. Tokio dydžio delspinigiai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jog paskolos sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo pateiktas sąlygas, kad jis nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, be to, nepagrįstai siekia praturtėti kitos šalies sąskaita.

16Ieškovas bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija atsiliepime prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti pateiktą įrodymą – grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą. Nurodo, kad:

  1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam buvo išmokėta tik dalis paskolos, nes juos paneigia kartu su atsiliepimu pateiktas grynųjų pinigų apeliantui išmokėjimo kvitas. Be to, apeliantas procesiniuose dokumentuose šio savo teiginio nebuvo nurodęs.
  2. Apeliantas be pagrindo teigia, jog palūkanos yra paskaičiuotos neteisingai, nes jam buvo išmokėta visa paskolos suma.
  3. Nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su 5 000 Lt paskolos grąžinimu. Pagal paskolos sutarties 3.2 punktą, pirmiausiai sumokamos visos baudos ir netesybos, vėliau susikaupusios palūkanos, o paskui – paskola ar jos dalis. Todėl po paskolos grąžinimo termino atsakovo sumokėti pinigai buvo įskaityti ne paskolos, bet delspinigių atlyginimui.
  4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad delspinigių dydis yra per didelis, o jis pats nelaikytinas verslininku. Paskola buvo suteikta verslo vystymui, jos suteikimo metu apeliantas buvo keturių įmonių direktorius, paskolos sąlygos buvo keičiamos net du kartus, tačiau prašymų sumažinti delspinigių dydį nebuvo pareikšta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

19Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo T. M. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas bei sutarčių nuostatas, ir, patenkindamas ieškovo bankrutuojančios Nacionalinė kredito unijos ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

21Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos paskolos dydžiu bei netesybomis.

22Dėl priteistos sumos dydžio

23Apeliantas savo skunde teisingai nurodo, jog pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybės pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita.

24Minėta, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį ir iš atsakovo šiam priteisė 1 455 837,37 Lt skolą, susidedančią iš 1 047 997,91 Lt paskolos, 88 155,65 Lt palūkanų, 319 683,81 Lt delspinigių. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės neginčija fakto, kad jis nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008-12-29 paskolos sutartį Nr. 70133 grąžinti suteiktą paskolą. Tačiau jis nesutinka su priteistu skolos dydžiu ir teigia, kad nors paskolos sutartyje jos dydis nurodytas 1 148 000 Lt, jam realiai buvo sumokėta tik 970 160 Lt, o likę 177 840 Lt nebuvo pervesti.

25Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad pagal bylos duomenis 2008-12-29 mokėjimo pavedimais apeliantui į sąskaitas buvo sumokėta 400 000 Lt ir 570 160 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, jog, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas T. M. 2009-03-04 ir 2010-03-15 yra pasirašęs pakeistus paskolos grąžinimo grafikus, kuriuose vienareikšmiai buvo nurodyta visa 1 148 000 Lt suteiktos paskolos suma, laiduotojo atsakovo UAB „Capital invest“ vienintelio akcininko, tai yra atsakovo T. M., 2008-12-22 sprendime laiduoti už ginčo prievolę taip pat aiškiai nuspręsta laiduoti už būtent tokio dydžio – 1 148 000 Lt, savo akcininko prievolę ieškovui pagal minimą paskolos sutartį. Be to, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė ieškovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu savo procesiniuose dokumentuose apeliantas iš viso nesirėmė šiuo argumentu ir ieškovo nurodyto suteiktos paskolos dydžio neginčijo, jokių pretenzijų dėl jos dydžio nereiškė taip pat ir iki teisminio ginčo pradžios (CPK 12 str., 185 str.). Taigi iš bylos įrodymų matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ieškovas įrodė, kad pagal minimą paskolos sutartį atsakovui buvo suteikta 1 148 000 Lt paskola, o atsakovas nepaneigė šio ieškininio reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina tai, kad ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2008-12-29 grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą, kuriame apeliantas savo parašu patvirtino, jog būtent pagal nagrinėjamą paskolos sutartį jam grynais buvo sumokėta 177 840 Lt.

26Konstatavus, kad apeliantas nepaneigė sutartyje nurodyto dydžio paskolos sumokėjimo fakto, apelianto argumentai, susiję su palūkanų skaičiavimu nuo mažesnės paskolos sumos, netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.873 str. 1 d.).

27Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad priteista paskolos suma turėtų būti mažinama 5 000 Lt. Kaip teisingai savo atsiliepime į skundą nurodo ieškovas, paskolos sutarties 3.2 punkte šalys susitarė dėl mokėjimų atlikimo tvarkos, tai yra nustatė, kad pirmiausia yra sumokamos visos baudos ir netesybos, vėliau susikaupusios palūkanos ir galiausiai dengiama paskola ar jos dalis, byloje nėra duomenų, kad ši sutartinė nuostata būtų nuginčyta. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 5 000 Lt mažesnės paskolos sumos (CPK 185 str.).

28Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl skundo argumentų, susijusių su netesybų mažinimu.

29Dėl netesybų dydžio

30Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias netesybas, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą, nesilaikė teismų praktikos šiuo klausimu, be pagrindo sprendė, jog apeliantas yra verslininkas, todėl nepagrįstai priteisė aiškiai per didelius delspinigius.

31Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo motyvus, visų pirma pažymi, kad netesybos yra šalių susitarimu iš anksto nustatyti minimalūs nuostoliai, kurių sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju nukentėjusi šalis neturi įrodinėti, nes pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

32Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, jos pažeidimo aplinkybes ir kt., vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). Apeliantas teisingai nurodo, kad tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nei įstatyme, nei kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nėra reikalaujama, jog kreditorius tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013 ir kt.).

33Atkreiptinas apelianto dėmesys taip pat ir į tai, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.). Taigi netesybų dydis vertintina atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, todėl apeliantas be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos šiuo klausimu.

34Minėta, jog šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Apeliantas, kaip minėta, teigia, kad toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, prieštarauja viešėjai tvarkai, gerai moralei bei teisingumo, sąžiningumo principams. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šiems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto instancija, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Tuo tarpu vien deklaratyviai nurodomi teiginiai, jog delspinigių dydis yra per didelis, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo jų mažinti (CPK 185 str.).

35Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tai yra, jog abi sutarties šalys yra verslininkai, pagal sutartį suteikta paskola buvo gana didelė (1 148 000 Lt), 2009-12-29 paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas net du kartus iki 2013-03-15. Be to, delspinigių dydis (319 683,81 Lt), vertinant jį su negrąžintos paskolos suma (grąžinta tik 100 002,09 Lt iš 1 047 997,91 Lt), – teisėjų kolegijos nuomone, nėra laikytinas aiškiai per dideliu. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis traktuotinas vartotoju, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo jį laikė verslininku. Visų pirma šiuos apelianto teiginius paneigia tai, kad jis buvo ne tik atsakovo UAB „Capital invest“ vienintelis akcininkas ir direktorius, bet taip pat ir kitų įmonių vadovas. Taigi jis ne tik vadovavo įmonei, bei ir pats buvo atsakingas už jos tinkamą tikslų įgyvendinimą, įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, bet ir už veiklos organizavimą, verslo vystymą, plėtrą ir kt. Antra, kaip matyti iš byloje esančio apelianto prašymo ieškovui Nacionalinei kredito unijai, jis pats nurodė, kad paskolos panaudojimo tikslas – įmonės veiklos plėtojimas.

36Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant dėl sutartyje nustatyto delspinigių dydžio pagrįstumo, nėra pagrindo apelianto laikyti silpnesniąja santykių šalimi, kuri negalėjo tinkamai įvertinti ar suprasti sudaromo sandorio sąlygų ir nustatyto delspinigių dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju iš esmės nenustatyta jokių aplinkybių (socialinė padėtis, apelianto amžius ar kt.), kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad sutarties šalių interesų pusiausvyra yra pažeista, o šalių sutartyje laisva valia nustatytas delspinigių dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 185 str.). Apelianto teiginys, jog jis neturėjo galimybės nustatyti kito delspinigių dydžio, vertintinas kritiškai, nes byloje neįrodyta, jog ieškovas veikė nesąžiningai ar naudojo spaudimą apelianto atžvilgiu.

37Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas, atmesdamas jo prašymą mažinti netesybas kaip nepagrįstą, neatsižvelgė į pateiktus argumentus ir neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (CPK 185 str.).

38Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos ieškinį, tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės bei proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

41Netenkinus atsakovo T. M. apeliacinio skundo, ieškovui bankrutuojančiai Nacionalinei kredito unijai priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pagal teismui pateiktus įrodymus šios išlaidos yra 1 416 Lt.

42Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nurodytų dydžių – šį ieškovo prašymą patenkina ir priteisia iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš atsakovo T. M. (a. k. ( - ) ieškovui bankrutuojančiai Nacionalinei kredito unijai (kodas 300107165) tūkstantį keturis šimtus šešiolika litų (1 416 Lt / 410,10 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija kreipėsi į teismą su... 5. Nurodė, kad su atsakovu T. M., vieninteliu UAB „Capital invest“ akcininku,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovo... 8. Konstatavo, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl... 9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad pagal 2008-12-29... 10. Remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad atsakovas sutartyje įsipareigojo... 11. Atsižvelgdamas į paskolos dydį, į tai, kad sutarties šalys yra verslo... 12. Pasisakydamas dėl reikalavimų atsakovo UAB „Capital invest“ atžvilgiu,... 13. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas taip pat atmetė kaip... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atsakovas T. M. apeliaciniame skunde iš esmės prašo pakeisti šį Vilniaus... 16. Ieškovas bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija atsiliepime prašo šį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 19. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 21. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 22. Dėl priteistos sumos dydžio... 23. Apeliantas savo skunde teisingai nurodo, jog pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį... 24. Minėta, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį ir iš... 25. Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad pagal bylos duomenis 2008-12-29... 26. Konstatavus, kad apeliantas nepaneigė sutartyje nurodyto dydžio paskolos... 27. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad... 28. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl skundo argumentų, susijusių su... 29. Dėl netesybų dydžio... 30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 31. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo motyvus, visų pirma... 32. Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį... 33. Atkreiptinas apelianto dėmesys taip pat ir į tai, kad priklausomai nuo... 34. Minėta, jog šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl 0,5 procentų dydžio... 35. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos... 36. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant dėl sutartyje... 37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus... 38. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Netenkinus atsakovo T. M. apeliacinio skundo, ieškovui bankrutuojančiai... 42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių išlaidų dydis neviršija... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš atsakovo T. M. (a. k. ( - ) ieškovui bankrutuojančiai...