Byla e2A-1498-343/2020
Dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus 26-ojo notarų biuro notarė R. D

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ir atsakovės R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovės R. P. priešieškinį ieškovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus 26-ojo notarų biuro notarė R. D.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas J. P. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp J. P. ir R. P. (toliau – ir atsakovė) bei palikti santuokines pavardes. Nurodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi, daugiau nei vienerius metus su atsakove nepalaiko šeiminių santykių. Teigė, jog, gyvenant santuokoje, prasidėjo nesutarimai, nebeliko tarpusavio supratimo, pagarbos, meilės, galimybių išsaugoti šeiminius santykius nėra. Nurodė, jog santuokos metu įgyto ir dalytino turto nėra, kadangi tarp šalių yra pasirašyta vedybinė sutartis, todėl įgytas nekilnojamasis turtas ieškovo vardu yra asmeninis ir nedalytinas. Ieškovas laikosi nuomonės, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

72.

8Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti 4000Eur neturtinės žalos atlyginimą; ieškovui palikti ikisantuokinę pavardę „( - )“; pripažinti 2016m. gegužės 26 d. vedybų sutartį negaliojančia; priteisti 15 000 Eur kompensaciją už transporto priemones ( - ) ir ( - ); 12 500 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą – traktoriuką-žoliapjovę, motorolerį, vandens motociklą, elektros generatorių, buitinę techniką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog po santuokos sudarymo paaiškėjo sutuoktinio polinkis į smurtą ir svaigalų vartojimą. Santuokos metu ieškovas susitikinėjo su kitomis moterimis, sutuoktinei nebuvo ištikimas. Dėl tokių veiksmų atsakovė patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti ieškovas. Nurodė, jog santuokos metu buvo įsigyti automobiliai, kurių pusę vertės atsakovė prašo priteisti iš ieškovo. Taip pat santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus pasiėmė ieškovas, todėl atsakovei turi būti išmokėta kompensacija.

93.

10Trečiasis asmuo notarė R. D. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad, tvirtinant nurodytą sandorį, notarei nekilo įtarimų dėl galimo spaudimo ar netinkamos vienos šalies įtakos kitai. Sandorį šalys pasirašė pačios, patvirtindamos savo valią, kad sandorio sudarymo turinys yra aiškus ir teisinės pasekmės suprantamos.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

145.

15Sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

166.

17Teismas dėl santuokos iširimo pripažinęs kaltu ieškovą, taip pat įvertinęs, kad šalys vaikų neturi, sprendė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė „( - )“, o atsakovei paliktina santuokinė pavardė „( - )“.

187.

19Teismas pripažino, kad atsakovė patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį bei teismų formuojamą praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos, teismas atsakovės prašomą 4 000 Eur neturtinę žalą laikė iš dalies pagrįsta, todėl jai priteisė 1 000 Eur sumą. Pažymėjo, jog nors atsakovė teigė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos.

208.

21Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kad sandorio metu atsakovės valia buvo iškreipta būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Be to, sandoris buvo sudaromas pas notarę, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo išaiškinti sudaromo sandorio esmę, išaiškinti sukeliamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl psichologinio spaudimo ir grasinimų, būtų pagrindas pripažinti vedybų sutartį negaliojančia. Taip pat atsakovė prašė pripažinti vedybų sutartį negaliojančia ir kitu pagrindu – dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir nepalankumo atsakovei. Teismas, pasisakydamas dėl šio pagrindo, nurodė, kad vedybų sutartimi šalys susitarė dėl ateityje įsigyjamo turto teisinio režimo, todėl sprendė, kad lygiateisiškumo principas nepažeistas.

229.

23Nustatė, kad atsakovei sveikinimas dėl transporto priemonės ( - ) išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki vedybų sutarties (sudaryta 2016 05 26) sudarymo, o duomenų apie šios transporto priemonės registraciją ir jos perleidimą kitiems asmenims byloje nepateikta. Nurodė, kad minėta transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu, todėl atsakovės reikalavimams dėl šios transporto priemonės vedybų sutarties nuostatos neturi teisinės reikšmės. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės išsakytos aplinkybės dėl šios transporto priemonės nesudaro pagrindo pripažinti, kad povedybine sutartimi buvo pažeistas sutuoktinių lygybės principas.

2410.

25Nustatė, kad po vedybų sutarties sudarymo transporto priemonė ( - ) registruota ieškovo vardu. Kadangi pagal vedybų sutarties sąlygas šis turtas laikytinas asmeniniu ieškovo turtu, tai, nutraukiant santuoką, nedalytinas, nes yra asmeninė ieškovo nuosavybė (sutarties 1.3.1 punktas). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už šią transporto priemonę priteisimo. Taip pat konstatavo, kad byloje duomenų, jog ieškinio pateikimo metu ar bylos nagrinėjimo metu šalių vardu būtų registruota ( - ) nepateikta, todėl atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už šią transporto priemonę atmetė.

2611.

27Teismas, pasisakydamas dėl motorolerio ir vandens motociklo nurodė, kad jie pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomai registruotini objektai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktos fotonuotraukos ir sutuoktinių pokalbio garso įrašas, neįrodo motorolerio priklausymo sutuoktiniams. Analogiškai byloje nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų ir dėl vandens motociklo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas atsakovės reikalavimus laikė neįrodytais. Atsakovė taip pat prie santuokos metu dalytino turto nurodė traktoriuką-žoliapjovę, elektros generatorių, buitinę techniką. Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai objektyvaus pobūdžio duomenų dėl šių daiktų, jų vertės, todėl šiuos reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

2812.

29Teismas šalims bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį.

30III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

3113.

32Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti 2020 m. birželio 16 d. sprendimą šiose dalyse: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepriteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimo; 3) pakeisti bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą; 4) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3313.1.

34Teismas, nevertindamas liudytojų L. V., S. Č. ir I. P. parodymų, kuriais buvo nurodoma, kad apeliantas buvo rūpestingas vyras, o atsakovės charakteris buvo sunkus, kad ji dažnai priekaištaudavo ieškovui bei nevertindamas pačios atsakovės paaiškinimų, padarė neteisingą išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik apeliantas. Apelianto teigimu, abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, kadangi abu į santuoką nežiūrėjo rimtai, nedėjo pastangų, kad gyvenimas kartu būtų nuolatinis ir pastovus. Apelianto teigimu, švelnumo ir moteriškumo neparodymas tokiais momentais kaip ieškovo ligos atveju, nesėkmingi bandymai susilaukti vaikų, įtakojo santuokos iširimą.

3513.2.

36Nusprendus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi būti atmestas atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo.

3713.3.

38Teismas neteisingai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad jis buvo pareiškęs reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuris buvo patenkintas iš dalies. Atsakovė tuo tarpu buvo pareiškusi 5 reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl apelianto kaltės (reikalavimas patenkintas); 2) reikalavimą priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (reikalavimas patenkintas iš dalies); 3) reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia (reikalavimas atmestas); 4) reikalavimą priteisti kompensaciją už turtą 27 000 Eur sumai (reikalavimas atmestas); 5) reikalavimą dėl pavardės (reikalavimas patenkintas). Apeliantas patyrė 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 3 680 Eur. Vertinant patenkintų reikalavimų dalį, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai.

3914.

40Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) atsakovei priteista 1 000 Eur neturtinė žala ir priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 2016 m. gegužės 28 d. vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir vedybų sutartį pripažinti negaliojančia; 3) atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos atsakovei už transporto priemones priteisimo ir priteisti atsakovei 15 000 Eur kompensaciją; 4) atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos atsakovei už kilnojamus daiktus – keturratį, motorolerį, žoliapjovę priteisimo ir priteisti atsakovei 12 500 Eur kompensaciją. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4114.1.

42Priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į ieškovo elgesį ir atsakovės patirtus išgyvenimus, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pirma, atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji jokių tiesioginių įrodymų dėl ieškovo neištikimybės nepateikė. Teigia, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad šalys santuokoje turėjo kitų partnerių, tokiu būdu, apeliantės teigimu, jis pripažino savo kaltę dėl neištikimybės. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai iš internetinio pažinčių portalo www.draugas.lt patvirtina, kad ieškovas šiame portale užsiregistravo prieš santuokos sudarymą, duomenis atnaujino iškart po vestuvių, nurodydamas, kad yra nevedęs, t. y. slėpė santuoką. Taip pat 2017 m. vasaros pabaigoje ieškovas prisipažino atsakovei, kad palaiko nuolatinius santykius su kita moterimi, vyko į ( - ), kur turėjo nesantuokinių ryšių, buvo neištikimas, atsakovę užkrėtė lytiškai plintančia liga. Atsakovės teigimu, aplinkybę dėl ieškovo neištikimybės ji įrodė. Antra, ieškovas santuoką sudarė siekdamas sau naudos. Vienas iš pagrindinių faktorių lėmusių santuokos sudarymą buvo ieškovo siekis pasikeisti pavardę ir išvengti užsienio teisėsaugos dėmesio, turėti galimybę be apribojimų vykti į/iš ( - ). Teigia, jog pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš ( - ) buvo deportuotas 2007 m. liepos 29 d. ir 2012 m. gegužės 28 d. Apeliantės vertinimu, dėl šios priežasties ieškovas ją vedė, t. y. siekė pasikeisti pavardę iš „( - )“ į „( - )“. Trečia, teismui nepriėmus atsakovės reikalavimų dėl nekilnojamo turto tarp šalių padalijimo ir pradėjus atskirą bylą, teismas: 1) neišsprendė visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų; 2) negalėjo tinkamai įvertinti vedybinės sutarties reikšmės šalių turtiniams santykiams, jų teisėms ir pareigoms; 3) tinkamai ir išsamiai neįvertino visų, ieškovo elgesio sukeltų neigiamų padarinių atsakovei. Ketvirta, aplinkybes, kad atsakovė labai išgyveno dėl santuokos griūties ir ieškovo elgesio, patvirtino visi liudytojai – O. P., V. K., I. P., S. Č.

4314.2.

44Pasisakydama dėl sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl 2016 m. gegužės 26 d. povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodo: pirma, prašant pripažinti negaliojančia vedybų sutartį CK 3.108 straipsnio 2 dalies punktu, yra numatyta švelnesnė įrodinėjimo pareiga, t. y. sutuoktinis privalo įrodyti, kad sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir jam yra labai nepalanki, tačiau jam nereikia įrodinėti, kad jis vedybų sutartį sudarė dėl susiklosčiusių aplinkybių, kaip to reikalaujama CK 1.91 straipsnio 1 dalyje; antra, 2019 m. liepos 19 d. neskundžiama nutartimi teismui atsisakius priimti priešieškinio reikalavimus dėl 2014 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamo turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, teismas negalėjo tinkamai įvertinti vedybų sutarties reikšmės šalių turtiniams santykiams, jų teisėms ir pareigoms; trečia, teismas vedybų sutartį vertino atskirai nuo faktinių aplinkybių visumos, nevertino ieškovo veiksmų prieš ir po ginčijamos sutarties sudarymo, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką; ketvirta, byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pakankamas teisines prielaidas pripažinti, kad ginčijama povedybinė sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsakovei yra labai nepalanki. Povedybinė sutartis atima iš atsakovės nuosavybės teisę į jos kartu su sutuoktiniu sukurtą bendrą turtą, įgytas transporto priemones ir kitus kilnojamus daiktus.

4514.3.

46Nesutinka su teismo išvada, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už transporto priemones – ( - ) ir ( - ), priteisimo. Pirma, ieškovas savo poziciją dėl transporto priemonių teisminio nagrinėjimo metu keitė, melavo, tačiau teismas jais vadovavosi ir laikė patikimais; antra, teismas sprendime nurodė, kad nėra pateikta duomenų, jog šalių vardu būtų registruota transporto priemonė ( - ). Apeliantės teigimu, toks teismo argumentas suponuoja nuomonę, kad tik VĮ „Regitra“ duomenys gali būti įrodymu siekiant nustatyti, kokios transporto priemonės priklausė/nepriklausė šalims. Šalys paaiškino, kad ( - ), kur tuo metu gyveno ir, kur buvo įgytos ginčo transporto priemonės, nėra registro, kuris patvirtintų transporto priemonės nuosavybę. Teigia, jog automobilį ( - ) atsakovė bendromis sutuoktinių lėšomis pirko 2015 m. rugpjūčio 21 d. ( - ) aukcione už 9 100 svarų. Aplinkybę, kad šią transporto priemonę sutuoktiniai buvo įgiję ir ja naudojosi patvirtina rašytiniai įrodymai – 2017 kovo mėn. 6 d. ieškovui paskirta bauda; pateiktas baudos kvitas; draudimo polisas. Teigia, jog ieškovas transporto priemonę ( - ), kurios vidutinė rinkos vertė yra apie 20 000 Anglijos svarų pardavė, o pinigų dalies, gautos už parduotą automobilį atsakovei neatidavė. Pažymi, jog ieškovas nuo pat proceso pradžios melavo, kad tokios transporto priemonės šalys neturėjo ir, tik atsakovei pateiktus rašytinius įrodymus, savo poziciją pakeitė; trečia, minėta transporto priemonė buvo pirkta iki 2016 m. gegužės 28 d. vedybų sutarties sudarymo, todėl laikytina, kad ji, vadovaujantis CK 3. 88 straipsniu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Automobilį ( - ) šalys bendromis lėšomis suremontavo ir juo naudojosi iki 2017 m. kovo mėn. Nupirkus aukcione minėtą transporto priemonę, ji buvo registruojama atsakovės vardu, o 2016 m. lapkričio 5 d. buvo perregistruota ieškovo vardu. Pažymi, jog tokia registracija nepatvirtina nuosavybės teisės, tačiau teismui įrodymų, jog ( - ) yra ieškovo nuosavybė pakako, nors transporto priemonės registracijos dokumente nurodyta, kad šis registracijos dokumentas nuosavybės teisės neįrodo. Taip pat ieškovas net nekėlė reikalavimo, kad ( - ) būtų laikoma jo asmenine nuosavybe, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad ji buvo pirkta už ieškovo asmenines lėšas, tačiau teismas nusprendė priešingai.

4714.4.

48Teismas atmetė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo motyvuojant, kad žoliapjovė, keturratis, generatorius užfiksuoti stovintys atsakovės motinos patalpose, ūkiniame pastate. Apeliantės teigimu, svarbu ne kur daiktai laikomi, o kas yra jų savininkas. Atsakovė ir liudytoja O. P. paaiškino, kad keturratis ir žoliapjovė stovėdavo jos tvartelyje, nes šalys neturėjo kur laikyti šių daiktų. Liudytoja O. P. atpažino sodyboje ( - ), buvusį kilnojamą turtą: žoliapjovę, keturratį, generatorių, motorolerį. Atsakovė teigia, kad jeigu tai būtų O. P. turtas, po 2018 m. gegužės mėnesio įvykio, kai ieškovas išvežė kilnojamus daiktus, ji būtų pasikreipusi į policiją ir pranešusi apie vagystę, tačiau to nepadarė. Tai tik patvirtina, kad tai buvo šalių turtas. Būtent už šiuos daiktus ieškovas beveik du metus atsakovei žadėjo sumokėti kompensaciją.

4914.5.

50Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirma, jos priešieškinis patenkintas 37,5 proc., o ieškinys atmestas, todėl teismas turėjo atsakovei iš ieškovo priteisti dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antra, ieškovo elgesys, priešingai nei atsakovės, bylos nagrinėjimo procese negali būti laikomas tinkamu pagal CPK 93 straipsnio 4 dalyje suformuotus reikalavimus. Teigia, jog šios bylos atveju, mediacijos metu buvo pasiektas taikus susitarimas, tačiau be jokios svarios priežasties ieškovas savo poziciją pakeitė, dėl ko taikus susitarimas nebuvo sudarytas. Apeliantės teigimu, tai tik padidino abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas, užvilkino bylos nagrinėjimą.

5115.

52Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5315.1.

54Teismas pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokios pozicijos atsakovė laikosi dėl šių priežasčių: pirma, teismas vertino apelianto pasisakymus ir jo požiūrį į šeimą, sutuoktinę, vertybes, o tai, kad pats apeliantas išreiškė savo nuomonę apie „nerimtą požiūrį į santykius, šeimyninį gyvenimą“ nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui keisti sprendimo šioje dalyje; antra, apelianto teiginiai, kad „atsakovė neparodė moteriškumo ir švelnumo apelianto ligos metu“ – įžūlus melas; trečia, apeliantas iškraipo atsakovės duotus parodymus. Tikina, kad ji su ieškovu gyveno nuo 2008 metų, nuoširdžiai tikėjo judviejų meile, siekė susilaukti vaikų ir išsaugoti santuoką.

5515.2.

56Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

5716.

58Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5916.1.

60Tai, kad teismas faktines bylos aplinkybes vertino skirtingai nei atsakovė, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo.

6116.2.

62Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo neištikimybės faktas neįrodytas. Atkreipia dėmesį, jog registracijos faktas internetiniuose portaluose ar anketos atnaujinimo/keitimo faktas, nesant konkrečių susirašinėjimų su kitomis moterimis, niekaip neįrodo ieškovo neištikimybės fakto.

6316.3.

64Apie ieškovo senas problemas su teisėsauga apeliantė žinojo nuo pat pradžių, todėl tokios aplinkybės (arba ieškovo charakteristika) nesudaro pagrindo nei kaltės klausimui, nei neturtinės žalos priteisimo klausimui.

6516.4.

66Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo aplinkybę, jog 2019 m. liepos 19 d. teismas neskundžiama nutartimi atsisakė priimti jos priešieškinio reikalavimus dėl turto – žemės sklypo ir gyvenamo namo, esančių ( - ). Ieškovo teigimu, ši nurodyta aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla.

6716.5.

68Teismas pagrįstai nustatė, kad, nesant CK 1.91 straipsnyje realaus grasinimo pagrindo, nėra teisinio pagrindo pripažinti vedybinę sutartį negailojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo laikyti, kad vedybų sutarties sąlygos pažeidė lygiateisiškumo principą ir iš esmės labai buvo nepalankios atsakovei.

6916.6.

70Teismas visapusiškai ištyręs pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus pagrįstai ir teisėtai pasisakė, kad apeliantės reikalavimai dėl kilnojamojo turto yra neįrodyti.

7116.7.

72Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą priteisti kompensaciją už automobilį ( - ) kaip neįrodytą, nenuginčijus 2016 m. gegužės 28 d. vedybinės sutarties. Teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemonę ( - ).

73Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

74IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7517.

76Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7718.

78Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

7919.

80Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8120.

82Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, 2016 m. gegužės 26 d. tarp šalių buvo sudaryta povedybinė sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei palikti santuokines pavardes, o atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui palikti ikisantuokinę pavardę „( - )“, pripažinti 2016m. gegužės 26 d. vedybų sutartį negaliojančia, priteisti 15 000 Eur kompensaciją už transporto priemones ( - ) ir ( - ), priteisti 12 500 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą – traktoriuką-žoliapjovę, motorolerį, vandens motociklą, elektros generatorių, buitinę techniką.

8321.

84Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė santuoką dėl ieškovo kaltės, paliko jam ikivedybinę pavardę „( - )“, atsakovei priteisė 1 000 Eur neturtinę žalą, atmetė atsakovės reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė atsakovės reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemones ir santuokos metu įgytą turtą.

8522.

86Dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgęs į ieškovo duotus parodymus konstatavo, kad jis santuoką sudarė neturėdamas rimtų ketinimų, nes santykius su atsakove laikė „ne rimtais“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas grubiai pažeidė sutuoktinio pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatuose – lojalumo ir pagarbos. Apeliantas su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas, nevertindamas liudytojų L. V., S. Č. ir I. P. parodymų, kuriais buvo nurodoma, kad apeliantas buvo rūpestingas vyras, o atsakovės charakteris sunkus, kad ji dažnai priekaištaudavo ieškovui bei nevertindamas pačios atsakovės paaiškinimų, padarė neteisingą išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik apeliantas. Apelianto teigimu, abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo, o atsakovės švelnumo ir moteriškumo neparodymas ieškovo ligos atveju, nesėkmingi bandymai susilaukti vaikų, tik įtakojo santuokos iširimą.

8723.

88Pažymėtina, kad santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

8924.

90Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės (ieškovo polinkis į alkoholį, fizinį ir psichologinį smurtą) bei jos paaiškinimai teismo posėdyje, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog vien tik ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis šalys viena kitą kaltino dėl santuokos iširimo, leidžia daryti išvadą, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai.

9125.

92Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė ieškovo domėjimosi svetimomis moterimis, smurto, alkoholio vartojimo ar kitų aplinkybių, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad išimtinai tik dėl ieškovo kaltės iširo šalių santuoka. Priešingai, nors atsakovė teigė, kad ji puoselėjo santykius su ieškovu, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas dėl santuokos išsaugojimo. Tai reiškia, kad atsakovė, lygiai taip pat, kaip ir ieškovas, į santuoką nežiūrėjo rimtai. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės charakterio savybės, jos būdas, gali būti vertinamos kaip viena iš priežasčių, prisidėjusių dėl sutuoktinių skyrybų. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9326.

94Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei neturtinė žala nepriteistina.

9527.

96Dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovė priešieškiniu prašė šalių 2016m. gegužės 26 d. sudarytą povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi ji pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsakovei yra labai nepalanki. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovės reikalavimo netenkino, konstatuodamas, jog byloje nenustatyta (nepateikta konkrečių įrodymų), kad sandorio metu atsakovės valia buvo iškreipta būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Apeliantė šiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria. Apeliaciniame skunde teigia, jog, prašant pripažinti negaliojančia vedybų sutartį CK 3.108 straipsnio 2 dalies punktu, yra numatyta švelnesnė įrodinėjimo pareiga, t. y. sutuoktinis privalo įrodyti, kad sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir jam yra labai nepalanki, tačiau jam nereikia įrodinėti, kad jis vedybų sutartį sudarė dėl susiklosčiusių aplinkybių, kaip to reikalaujama CK 1.91 straipsnio 1 dalyje.

9728.

98Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154-6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162-6.188, 6.193-6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196-6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78-1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217-6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi, vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis). Įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sąlygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Nustatyta, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

9929.

100Iš pirmosios instancijos teismo vertintos šalių 2016 m. gegužės 26 d. sudarytos povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad ja buvo nustatytas toks sutuoktinių teisinis rėžimas: turtas ir turtinės teisės iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (sutarties 1.1 punktas); turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po santuokos sudarymo, sudarius šią sutartį lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise (dovanotas, paveldėtas turtas ar kitu būdu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas) po santuokos sudarymo, sudarius šią sutartį lieka asmenine turtą įgijusios šalies nuosavybe (sutarties 1.2 punktas); sutuoktiniai susitaria, kad nuo šios sutarties įsigaliojimo momento: visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos bei bet koks turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo yra jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe (sutarties 1.3.1 punktas), visos kiekvieno sutuoktinio pajamos, įskaitant bet neatsiribojant, pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos pardavus vertybinius popierius arba verslo dalį, iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmenine nuosavybe (sutarties 1.3.2 punktas); sutuoktiniai sutartimi patvirtina, kad neturi nekilnojamojo turto arba registruotino kilnojamojo turto (sutarties 1.4 punktas). Taigi, iš vedybų sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi šalys susitarė dėl turto teisinio rėžimo, kuris bus įgytas ateityje.

10130.

102Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentą, kad šalių sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsakovei yra labai nepalanki, pažymi, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vedybų sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovei) yra labai nepalanki. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vedybų sutartis buvo sudaryta pas notarę, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo išaiškinti sudaromo sandorio esmę, išaiškinti sukeliamas pasekmes, o atsakovė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl psichologinio spaudimo ir grasinimų, būtų pagrindas pripažinti vedybų sutartį negaliojančia. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė laisva valia sudarė vedybų sutartį ir sudarydama šią sutartį suprato jos pasekmes. Vedybų sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra atsakovei išimtinai nepalanki, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios sutarties negaliojančia.

10331.

104Dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemones. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 15000 Eur kompensaciją už transporto priemones ( - ) ir ( - ). Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog transporto priemonė ( - ) būtų registruota šalių vardu. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės ( - ), nurodė, kad šis automobilis registruotas ieškovo vardu, todėl pagal vedybų sutarties sąlygas laikytinas asmeniniu ieškovo turtu ir nutraukiant santuoką nedalytinas. Teisėjų kolegija šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria. Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi, nes byloje pateiktas registracijos pažymėjimas patvirtina, jog automobilis ( - ) įgytas 2016 m. lapkričio 15 d. ir yra registruotas ieškovo vardu. Vadovaujantis šalių sudarytos 2016 m. gegužės 26 d. povedybinės sutarties 1.3.1 papunkčio nuostatomis, kuriose nurodyta, jog „nuo šios sutarties įsigaliojimo momento: visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos bei bet koks turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo yra jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe“, spręstina, kad šis automobilis yra išimtinai ieškovo nuosavybė. Pasisakant dėl antrosios transporto priemonės – ( - ), nenustatyta, kad ši transporto priemonė bylos nagrinėjimo teisme metu būtų registruota kurios nors iš šalių vardu, šalys neginčijo, kad šis automobilis jiems anksčiau priklausė, o vėliau buvo parduotas. Šalių nuomonė išsiskyrė dėl to, kuris tą automobilį pardavė ir pasiėmė už jį gautus pinigus. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog šią transporto priemonę pardavė ieškovas už 20 000 Anglijos svarų, o dalies pinigų, gautų už parduotą transporto priemonę neatidavė. Tačiau, šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent ieškovas pardavė minėtą transporto priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tikslinga taikyti CK 3.127 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad teismo sprendimu yra padalijimas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė ( - ) ieškinio pateikimo metu ar bylos nagrinėjimo metu būtų buvusi registruota kurios nors iš šalių vardu, spręstina, kad kompensacija už šią transporto priemonę atsakovei nepriteistina.

10532.

106Dėl kompensacijos priteisimo už kilnojamuosius daiktus. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 12 500 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą: traktoriuką–žoliapjovę, motorolerį, vandens motociklą, elektros generatorių, buitinę techniką. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Konstatavo, kad motoroleris ir vandens motociklas, pagal teisės aktų reikalavimas yra privalomai registruotini objektai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktos fotonuotraukos ir sutuoktinių pokalbio garso įrašas, neįrodo motorolerio priklausymo sutuoktiniams. Tą patį konstatavo ir dėl vandens motociklo. Tuo tarpu pasisakydamas dėl kito turto – traktoriuko–žoliapjovės, elektros generatoriaus ir buitinės technikos, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie šių daiktų įsigijimą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Šiuo atveju, nesant byloje atsakovės nurodyto turto įgijimo dokumentų, neskaitant nuotraukų, kurie pagrįstų, kad nurodyti kilnojamieji daiktai priklausė šalims, priteisti atsakovės reikalaujamą kompensaciją nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

10733.

108Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Apeliantai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teisėjų kolegija šiai apeliantų pozicijai pritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, atsižvelgdamas į ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi su dviem reikalavimais: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (reikalavimas tenkintas iš dalies, kas procentine išraiška sudaro 50 proc.); 2) palikti santuokines pavardes (reikalavimas netenkintas, kas procentine išraiška sudaro 0 proc.). Šiuo atveju ieškovo ieškinys buvo tenkintas 25 procentais (50:2=25). Atsakovė priešieškiniu reiškė šešis reikalavimus: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės (reikalavimas patenkintas visiškai, kas procentine išraiška sudaro 100 proc.); 2) priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (reikalavimas tenkintas iš dalies, priteisiant 1000 Eur, kas procentine išraiška sudaro 25 proc.); 3) ieškovui palikti ikisantuokinę pavardę (reikalavimas tenkintas visiškai, kas procentine išraiška sudaro 100 proc.); 4) pripažinti 2016 m. gegužės 26 d. vedybų sutartį negaliojančia (reikalavimas netenkintas, kas procentine išraiška sudaro 0 proc.); 5) priteisti kompensaciją už transporto priemones (reikalavimas netenkintas, kas procentine išraiška sudaro 0 proc.); 6) priteisti kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą (reikalavimas netenkintas, kas procentine išraiška sudaro 0 proc.) Taigi, atsakovės priešieškinis tenkintas 37,5 procento (225:6=37,5). Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis pirmosios instancijos teisme patyrė 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovo elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamas. Tikina, kad šios bylos atveju, teisminės mediacijos metu buvo pasiektas taikus susitarimas, tačiau tik dėl ieškovo tuščių ambicijų, be jokios svarios priežasties ieškovas savo poziciją pakeitė, dėl ko taikus susitarimas nebuvo sudarytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nustatė, kad ginčą buvo bandoma išspręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau nėra pateikta konkrečių duomenų, kad būtent dėl ieškovo iniciatyvos taikus susitarimas nebuvo pasiektas. Byloje yra pateiktas mediatoriaus pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, nurodant, kad teisminės mediacijos baigimo pagrindas – mediatoriui nutraukus mediacijos procesą. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo procesinis elgesys nelaikytinas netinkamu, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Esant nustatytai aplinkybei, jog ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme tenkintas 25 procentais, tai atsakovė jam turi atlyginti 1 175 Eur (4 700*25/100) bylinėjimosi išlaidų sumą. Pasisakant dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažymėtina, kad ji apeliaciniame skunde nenurodo tikslaus jų dydžio, nors teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime bei ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė patyrė 3 680 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė nei nurodo ieškovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovė nenurodė tikslios bylinėjimosi išlaidų sumos bei į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytos jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, laiko, kad atsakovė patyrė 3 680 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti 37,5 procento, tai iš ieškovo jai priteistina 1 380 Eur (3 680*37,5/100) bylinėjimosi išlaidų suma.

10934.

110Dėl procesinės bylos baigties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, susijusi su santuokos nutraukimu išimtinai dėl ieškovo kaltės, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalims nepaskirstė ir nepriteisė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu sprendimo dalys dėl povedybinės sutarties nepripažinimo negaliojančia, kompensacijų už transporto priemones bei santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą nepriteisimas, padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas šiose sprendimo dalyse visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo atsakovei ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetant atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paskirstant sekančiai – ieškovui iš atsakovės priteisiant 1 175 Eur, o atsakovei iš ieškovo 1 380 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

11135.

112Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

11336.

114Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas ir atsakovė apeliaciniuose skunduose reiškia reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Tuo tarpu ieškovo apeliaciniu skundu reiškiami reikalavimai – pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepriteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti. Iš ieškovo kartu su 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti įrodymai – 2020 m. liepos 9 d. sąskaita faktūra, 2020 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 02/2020, mokėjimo nurodymai, patvirtina, kad už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 2 000 Eur išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo (2,5 x 1381 = 4349,5 Eur) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1381 = 1795,3 Eur), todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

37.

115Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovei atidėjo žyminio mokesčio dalies (625 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus tai, kad byla pagal apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta, iš atsakovės valstybei priteistina atidėta sumokėti 625 Eur žyminio mokesčio dalis. Valstybė bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje patyrė 7,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Viso valstybei iš atsakovės priteistina 632,41 Eur (625 + 7,41).

116Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

117ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

118Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą.

119Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo J. P. kaltės, atsakovei R. P. priteistas 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimas bei dalį, kuria šalims nebuvo paskirstytos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, šias sprendimo dalis išdėstant sekančiai:

120nutraukti ieškovo J. P. (asmens kodas ( - ) ir atsakovės R. P. (asmens kodas ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

121Netenkinti atsakovės R. P. priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

122Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: priteisti iš ieškovo J. P. (asmens kodas ( - ) atsakovei R. P. (asmens kodas ( - ) 1 380 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas; ieškovui J. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės R. P. (asmens kodas ( - ) priteisti 1 175 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

123Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

124Priteisti iš atsakovės R. P. (asmens kodas ( - ) ieškovui J. P. (asmens kodas ( - ) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

125Priteisti iš atsakovės R. P. (asmens kodas ( - ) valstybei 632,41Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų 41 euro cento) žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.

126Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas J. P. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo:... 7. 2.... 8. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo: nutraukti santuoką dėl ieškovo... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo notarė R. D. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir... 14. 5.... 15. Sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.... 16. 6.... 17. Teismas dėl santuokos iširimo pripažinęs kaltu ieškovą, taip pat... 18. 7.... 19. Teismas pripažino, kad atsakovė patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs... 20. 8.... 21. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl vedybų... 22. 9.... 23. Nustatė, kad atsakovei sveikinimas dėl transporto priemonės ( - )... 24. 10.... 25. Nustatė, kad po vedybų sutarties sudarymo transporto priemonė ( - )... 26. 11.... 27. Teismas, pasisakydamas dėl motorolerio ir vandens motociklo nurodė, kad jie... 28. 12.... 29. Teismas šalims bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į... 30. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 31. 13.... 32. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti 2020 m. birželio 16 d.... 33. 13.1.... 34. Teismas, nevertindamas liudytojų L. V., S. Č. ir I. P. parodymų, kuriais... 35. 13.2.... 36. Nusprendus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi būti... 37. 13.3.... 38. Teismas neteisingai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad jis... 39. 14.... 40. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m.... 41. 14.1.... 42. Priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į ieškovo elgesį ir... 43. 14.2.... 44. Pasisakydama dėl sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atsakovės... 45. 14.3.... 46. Nesutinka su teismo išvada, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl... 47. 14.4.... 48. Teismas atmetė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo motyvuojant, kad... 49. 14.5.... 50. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirma, jos priešieškinis... 51. 15.... 52. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo... 53. 15.1.... 54. Teismas pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokios... 55. 15.2.... 56. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai išsprendė... 57. 16.... 58. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti bei... 59. 16.1.... 60. Tai, kad teismas faktines bylos aplinkybes vertino skirtingai nei atsakovė,... 61. 16.2.... 62. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo neištikimybės faktas... 63. 16.3.... 64. Apie ieškovo senas problemas su teisėsauga apeliantė žinojo nuo pat... 65. 16.4.... 66. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo aplinkybę, jog 2019 m. liepos 19 d.... 67. 16.5.... 68. Teismas pagrįstai nustatė, kad, nesant CK 1.91 straipsnyje realaus grasinimo... 69. 16.6.... 70. Teismas visapusiškai ištyręs pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei... 71. 16.7.... 72. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą priteisti kompensaciją už... 73. Teisėjų kolegija,... 74. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 75. 17.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 77. 18.... 78. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į... 79. 19.... 80. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 81. 20.... 82. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - )... 83. 21.... 84. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies... 85. 22.... 86. Dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė... 87. 23.... 88. Pažymėtina, kad santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile,... 89. 24.... 90. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad... 91. 25.... 92. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 93. 26.... 94. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad... 95. 27.... 96. Dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovė... 97. 28.... 98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad... 99. 29.... 100. Iš pirmosios instancijos teismo vertintos šalių 2016 m. gegužės 26 d.... 101. 30.... 102. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentą, kad šalių sudaryta... 103. 31.... 104. Dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemones. Atsakovė... 105. 32.... 106. Dėl kompensacijos priteisimo už kilnojamuosius daiktus. Atsakovė... 107. 33.... 108. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.... 109. 34.... 110. Dėl procesinės bylos baigties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 111. 35.... 112. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 113. 36.... 114. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.... 115. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d.... 116. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 117. ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą... 118. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą.... 119. Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl... 120. nutraukti ieškovo J. P. (asmens kodas ( - ) ir atsakovės R. P. (asmens kodas... 121. Netenkinti atsakovės R. P. priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos... 122. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios... 123. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 124. Priteisti iš atsakovės R. P. (asmens kodas ( - ) ieškovui J. P. (asmens... 125. Priteisti iš atsakovės R. P. (asmens kodas ( - ) valstybei 632,41Eur... 126. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....