Byla e2A-2188-657/2019
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys V. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, B. V., R. P., A. P., S. A., M. P., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-221-445/2019 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei M. V. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys V. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, B. V., R. P., A. P., S. A., M. P., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus (2019 m. liepos 16 d. Nr. DOK-27532) prašė:

8- nustatyti atlygintinį kelio servitutą, pažymėtą taškais 1-12-13-14-15, pagal R. B. parengtą 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“ servituto planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius viešpataujančiojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) naudotojams naudotis tarnaujančiojo daikto, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) dalimi (41 kv. m);

9- priteisti atsakovei M. V. 30,00 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą, kurią ieškovas K. L. sumoka per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

10- įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis;

11- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

122.

13Nurodė, kad K. L. asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį 0,14 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kitą ½ dalį šio žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo V. B. ir D. B.. Šiam žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas. Ginčo žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su M. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas neturi jokios galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, visapusiškai disponuoti nei žemės sklypu, nei jame esančiais ieškovui priklausančiais pastatais. Kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu sklypu, būtina atsakovės žemės sklype, esančiame ( - ), nustatyti 41 kv. m ploto kelio servitutą. Servitutas nustatytinas pagal Žemės sklypo servitutų nustatymo planą, kuriame servitutas pažymėtas taškais: 1, 12, 13, 14, 15; simboliu „S214“, servituto plotas – 41 kv. m. Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas faktiškai naudojamas iki sklypo suformavimo ir yra vienintelis ekonomiškas bei įmanomas būdas patekti į ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius pastatus. Ieškovas siūlė atsakovei sandoriu nustatyti kelio servitutą, tačiau atsakymo iš M. V. nesulaukė.

143.

15Plane, parengtame 1998 m. gruodžio 12 d. AB „Vilniaus hidroprojektas“, šis sklypas pažymėtas projektiniu numeriu 14, yra 0,3000 ha ploto. Šiame plane punktyrine linija pažymėtas kelias, einantis iki pat sklypo Nr.14 ribos, esančios šiaurės vakarų dalyje. Taigi, kelias toje pačioje vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, iš esmės pažymėtas dar 1998 m. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1050 patvirtintame Krūminių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra numatytas bendro naudojimo kelias, kuriuo galima privažiuoti iki žemės sklypo. Rašte nurodyta, kad vadovaujantis Krūminių projektu, bendro naudojimo kelias nustatytas tarp žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ir gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), kuris nėra įskaičiuotas į minėtų sklypų plotą. Bendro naudojimo keliui turi likti ne mažiau nei 4 metrų pločio žemės juosta. NŽT Varėnos skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-735-(14.3.141) nustatė, kad kelias yra tarp atsakovės žemės sklypo, ieškovo žemės sklypo, bei žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kuriame iškasta kūdra. Bendro naudojimo kelias susiaurėja iki 1,9 metro toje vietoje tarp atsakovės žemės sklypo ir žemės sklype iškastos kūdros (vandens telkinio šlaito viršaus). Kadangi žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), iškastas tvenkinys, nėra kitos galimybės, kaip tik kelio servitutą nustatyti atsakovės sklypo dalyje.

164.

17Ieškovas sutinka atlyginti atsakovei jos pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl kelio servituto nustatymo, taikant vienkartinę kompensaciją, kuri gali būti apskaičiuota, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Tokiu būdu vienkartinė kompensacija už 41 kv. m ploto servitutą būtų 3,75 Eur. Iš Varėnos rajone parduodamų žemės sklypų skelbimų matyti, kad vieno aro kaina apytiksliai yra 73,20 Eur. Įvertinus tai, jog servitutas nustatomas žemės sklypo krašte, yra nedidelės apimties, dėl jo nereikės sklypo pertvarkyti, jo nustatymas nesukels kitokių neigiamų pasekmių, 30,00 Eur vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą yra pakankama. Atsakovė yra užtvėrusi dalį sklypo, nors tvora pastatyta neteisėtai ir užtveria dalį kelio, kompensacija dėl tvoros nukėlimo nepriteistina.

185.

19Atsakovė M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

206.

21Nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelis įmanomas būdas patekti į ieškovui, V. B. ir D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Servitutas ieškovo naudai galėtų būti nustatytas įstatymų nustatyta tvarka bendraturčiams tikslinant žemės sklypo, adresu ( - )., duomenis, kurio kadastriniai matavimai nėra atlikti, tikslios sklypo ribos nenustatytos.

227.

23Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad siekė nustatyti kelio servitutą per žemės sklypą, ( - )., matininko V. D. schemoje pavaizduotu būdu, nors per jį šiuo metu eina faktinis kelias į žemės sklypą, esantį ( - ), taip pat per laisvos valstybinės žemės fondo teritoriją. Objektyviai galimas kelio servitutas per žemės sklypą, esantį ( - )., matininko V. D. schemoje pavaizduotu būdu yra lygiai toks pat ekonomiškas, patekimo kryptis ir atstumas yra labai panašūs, kaip ir ieškovo prašomas servitutas. Pagal matininko R. B. parengtą 2018 m. rugsėjo 21 d. schemą ieškovo numatytas 4 metrų pločio kelias į žemės sklypą, esantį ( - ), taip pat eina per ženklią dalį žemės sklypo, esančio( - ). Nustačius tokios konfigūracijos servitutą būtų apribotos ne tik atsakovės, bet ir pastarojo žemės sklypo bendraturčių, kurie dėl tokio ribojimo byloje nėra pareiškę pozicijos, nuosavybės teisės. Matininkės G. I. 2019 m. liepos 11 d. išvada, kuria remiasi ieškovas, yra nepagrįsta dėl prieštaravimo byloje surinktiems faktiniams duomenims. Ieškovo prašomam kelio servitutui nustatyti nebūtinas 8 metrų plotis. Be to, matininkė akivaizdžiai neteisingai nurodė, kad ieškovo prašomas kelio servitutas eitų tik per atsakovės žemės sklypą. Išvadoje nėra duomenų, ar žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčiai yra davę sutikimus dėl tokios kelio konfigūracijos. Be to, kelio servitutas negali būti nustatytas greta savavališkai žemės sklype, esančiame ( - ), įrengto dirbtinio vandens telkinio (kūdros).

248.

25Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai apie išdavimą leidimo atlikti kūdros /tvenkinio kasimo darbus, kurie būtų pažymėti atitinkamam žemės sklypo plane, pagal supaprastintą projektą, kuriame būtų pažymėti numatomi kūdros/tvenkinio plotas ir ribos. Taip pat neturi topografinių nuotraukų, parengtų ir suderintų topografinių planų duomenų.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

289.

29Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

3010.

31Teismas konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypui, kurio plotas – 0,14 ha, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )., kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso K. L., nustatytos Elektros linijų apsaugos zonos, Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos, bet nėra jokių duomenų apie kelio servitutą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad kūdra/tvenkinys pažymėtas 2005-2006 m. orto fotografiniame žemėlapyje, kitokių duomenų apie tvenkinį departamentas neturi. Vizualiai stebint sulyginus pagal pateiktus Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) duomenis matyti, kad minima kūdra / tvenkinys, pažymėtas 2005-2006 m. orto fotografiniame žemėlapyje, nėra vientisas vandens telkinys ir apytikriai per jo vidurį (arčiau šiaurinės telkinio pusės) yra siauras žemės plotas (takas/kelias), jungiantis trečiųjų asmenų ir ieškovo žemės sklypus. Ieškovo ir atsakovės teismui teiktuose įrodymuose vandens telkinys šalimai ieškovo žemės sklypo, ( - ), nurodomas, kaip vientisas, o ne kaip du atskiri telkiniai ar juose esantis koks nors atskyrimas. 2019 m. kovo 12 d. ieškovo pateiktose fotolentelėse matyti, kad nuo jam priklausančio žemės sklypo link A. P. ir kitų bendraturčių žemės sklypo per tvenkinį yra sankasa, iš dalies skirianti tvenkinį į dvi dalis su perlaida viduryje, kur įrengtas tiltelis/perėjimas. Liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad byloje nurodomas tvenkinys buvo iškastas apie 1989 m.

3211.

33Ieškovas pateikė 1998 m. rugsėjo 29 d. A. P. išduotą pažymą, kad Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūra neprieštarauja, jog jis savo žemėje ( - ), išsikastų tvenkinį. Jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 16 punkte nurodyta, kad kadastro duomenų bazėje tvarkomi ir kaupiami privalomi kadastro duomenys ir kadastro informacija apie kadastro objektus. Taigi, tik įregistruoti duomenys sudaro pagrindą visiškai identifikuoti kadastro objektą, jo koordinates bei pavadinimą. Kadangi nurodomas tvenkinys nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK), tai nėra galimybės daryti išvadą, kad jis yra trečiųjų asmenų B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A., P. P. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, o ne iškastas vietoje, kur buvo ar turėjo būti numatytas bendro naudojimo kelias nuo ieškovo žemės sklypo. Be to, 1998 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros išduota pažyma A. P. dėl sutikimo tvenkiniui išsikasti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), nepatvirtina fakto, kad ji išduota būtent tam tvenkiniui, dėl kurio buvimo vietos tarp šalių kyla ginčas, nes pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro 1995-2001 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis matyti, kad A. P. su bendraturčiais žemės sklypuose yra vienas tvenkinys, o jau 2005-2006 m. orto fotografiniame žemėlapyje matyti trys tvenkiniai. Atsakovė nurodė, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį A. P. sieja giminystės ryšiai, kas kelia pagrįstas abejones dėl šio asmens nurodytų aplinkybių tikrumo ir pagrįstumo.

3412.

35Byloje atsakovė pateikė matininko V. D. 2019 m. vasario 9 d. parengtą schemą, kurioje pavaizduotas galimų kelio servitutų (atitinkami indeksai S ir S1) ieškovo naudai nustatymas ne per atsakovės žemės sklypą, o per žemės sklypo, esančio ( - ), teritoriją ir laisvos valstybinės žemės fondo žemę. Schemoje pateikti duomenys apie objektyviai galimą nustatyti 476 kv. m bendro ploto kelio servitutą (indeksas S) ir 500 kv. m ploto kelio servitutą (indeksas S1), kurie leistų numatomą privažiavimą prie žemės sklypo, esančio( - ), sujungti su schemoje nurodytu ir jau egzistuojančiu tolimesniu pravažiavimu, esančiu atsakovės žemės sklypo pietrytinėje pusėje. Nustatytos aplinkybės ir matininko V. D. parengta schema patvirtina, jog kelio servitutas atsakovės žemės sklypui nėra vienintelis įmanomas būdas patekti į žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius pastatus. Be to, objektyviai galimas kelio servitutas per žemės sklypą, esantį ( - ), matininko V. D. schemoje pavaizduotu būdu yra lygiai toks pats ekonomiškas (patekimo kryptis ir atstumas yra labai panašūs), kaip ir ieškovo prašomas servitutas. Ieškovas pasirinko tik jam labiau priimtiną būdą servitutinio kelio nustatymui ir neišnaudojo kitų alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti.

3613.

37Teismas šalims siūlė prašyti atlikti geodezinę ekspertizę, nustatant, kad alternatyvaus kelio, atitinkančio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuo būtų galima privažiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis ir t.t. prie ieškovo sklypo nėra, tačiau šalys neteikė prašymų dėl tokios ekspertizės skyrimo. Ieškovas pateikė UAB „Lukieva“ matininkės G. I. išvadą dėl žemės sklypui Nr. ( - ) servitutinio kelio nustatymo, kurioje nurodyta, kad siūlo kelio servitutą nustatyti šiaurinėje sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalyje pagal faktiškai esantį kelią, kaip nurodyta R. B. parengtame žemės sklypo servitutų nustatymo plane. Matininkės G. I. pateikta išvada dėl V. D. parengto plano dėl kelių buvimo ar nebuvimo fakto yra nepagrįsta įrodymais. Kelių kadastre nesant įrašų apie kelią negalima daryti išvadą, kad toks kelias yra. Kelių projektavimui ir tiesimui taikomos įstatymo ir teisės aktų normos vienodai, t. y. negali skirtis, jeigu kelią projektuoja skirtingi matininkai. Tai, kad nustatant kelio servitutą būtų apribotos keliems savininkams daiktinės teisės, o ne vienam, nėra prioritetinė sąlyga kelio servitutui nustatyti, tuo labiau, jeigu ribojamą plotą reikia padalyti proporcingai visų bendraturčių atžvilgiu. Tai, kad ieškovas naudoja ginčo kelią, nereiškia, kad turi daugiau teisių į šį kelią, nes naudojimo teisėtumo negali pagrįsti neginčijamais įrodymais. NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų tikrinimo vietoje aktas Nr. FD-735-(14.3.141), nepatvirtina ginčo kelio naudojimo teisėtumo, kadangi ši institucija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog negali nustatyti ir tiksliai nurodyti bendro naudojimo kelio vietos pagal esamus rašytinius įrodymus. Teisėtai ar neteisėtai užtverta atsakovės tvora, neįeina į išvadą teikiančios matininkės kompetenciją, be to, nėra įrodyta, kad nurodomas tvenkinys yra iškastas ne ant bendro naudojimo kelio vietos (neįregistruotas UETK). Tai, kad ieškovas iš šiaurinės pusės esamu keliu tarp tvenkinio ir atsakovės žemės sklypo, sustiprino gruntą, jam nesuteikia pirmenybės šioje vietoje nustatyti kelio servitutą.

3814.

39Aplinkybės dėl naujo kelio tiesimo pagal šalių poziciją nurodomos ir traktuojamos skirtingai. Pagal ieškovo prašomą nustatyti kelio servitutą parengtą matininko R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. „žemės sklypo servituto nustatymo planą“, servitutinis kelias patenka į trečiųjų asmenų B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A., P. P. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir jų sutikimai naudotis šia kelio dalimi taip pat nėra pateikti. Taigi, negali susidaryti situacija, kad ribojant vienam asmeniui jo nuosavybės teises į žemės sklypą, dar atsiras ribojimų ir kitiems asmenims į žemės sklypą, dėl kurių nėra išspręsta (nėra sutikimų) ar sprendžiama, todėl net ir nustatyto kelio servituto realizavimas būtų tik dalinis, nepasiekiant konkretaus tikslo pagal ieškinį.

40III.

41Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4215.

43Apeliantas K. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4415.1.

45Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl faktinio kelio ir tvenkinio bei jų reikšmę servituto nustatymui, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo proporcingumo, principais, todėl nepagrįstai vertindamas, kad nėra įrodymų dėl kelio įregistravimo ir dėl tvenkinio iškasimo teisėtumo, ieškinį atmetė. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad yra bendro naudojimo kelias tarp sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame iškastas tvenkinys, ir atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 3SS-25-(14.3.45), kuriame pasakytos analogiškos aplinkybės, ir kuris patvirtina, kad tarp sklypo, esančio ( - ), kuriame iškastas tvenkinys, ir atsakovės sklypo, ( - ), bei ieškovo sklypo, esančio ( - ), yra bendro naudojimo kelias. Kelias tarp šių sklypų pažymėtas dar 1998 m. plane, buvo ir vėliau toje dalyje, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą. Teismas nevertino aplinkybės, kad bendro naudojimo kelias susiaurėjo po M. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie įregistruoti 2017 m. rugpjūčio 17 d., nepagrįstai spręsdamas, jog kelias susiaurėjo dėl iškasto tvenkinio kelio vietoje. Tai, jog tvenkinys nėra įregistruotas, nereiškia, kad jis iškastas kelio vietoje. Be to, tvenkinys nėra ieškovo nuosavybė, todėl jam negali būti perkelta atsakomybė dėl tvenkinio įregistravimo ar neįregistravimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tvenkinys iškastas savavališkai, neteisėtai ar pažeidžiant kitų asmenų teises. Teismas nevertino aplinkybių, kad kitaip patekti į sklypą nėra galimybės ir tokios galimybės nėra dėl objektyvių priežasčių, ne dėl ieškovo kaltės, valios ar jo nenoro sutvarkyti ar užgriauti dalį tvenkinio.

4615.2.

47Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, įrodančių, kad iš pietinės pusės nėra galimybės patekti į žemės sklypą, neatsižvelgė į matininkės G. I. išvadoje nurodytus teisės aktus, ir darė išvadą, kad kelio servitutas atsakovės sklypui nėra vienintelis būdas ieškovui patekti į sklypą, jog ieškovas neišnaudojo kitų alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti. V. D. pasiūlyto kelio negalima įrengti dėl teisės aktų nustatytų apribojimų. Teismas nevertino liudytojo A. P. patvirtinimo, kad nesutinka, jog per pietinę sklypo, būtų kelias, nes kelias visada buvo šiaurinėje pusėje. Galimybė patekti į sklypą per šiaurinę pusę yra susijusi tik su atsakovei priklausančiu sklypu, nes atsakovei patikslinus kadastrinius matavimus, dalis faktinio kelio įmatuota į jos sklypą, todėl teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinyje nurodytas servituto nustatymo būdas yra racionaliausias, yra nepagrįsta.

4816.

49Atsakovė M. V. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

5017.

51Atsiliepime nurodė, jog teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl faktinio kelio ir tvenkinio. Servitutas ieškovo naudai galėtų būti nustatytas įstatymų nustatyta tvarka bendraturčiams tikslinant žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro duomenis. Teismas pagrįstai laikė, kad tik įregistruoti duomenys sudaro pagrindą visiškai identifikuoti kadastro objektą, jo koordinates bei pavadinimą. Teismas pagrįstai teigė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros išduota pažyma A. P. dėl sutikimo tvenkiniui išsikasti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), nepatvirtina fakto, kad ji išduota būtent tam tvenkiniui, dėl kurio buvimo vietos tarp šalių kyla ginčas. Iškasto tvenkinio (kūdros) įrengimo taisyklių pažeidimas teismo teisingai buvo pripažintas trukdžiu apelianto pageidaujamoje vietoje nustatyti kelio servitutą, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelis įmanomas būdas patekti į ieškovui, V. B. ir D. B. priklausantį žemės sklypą bei jame esančius pastatus. Nustačius servitutą ieškovas naudosis siūlomu keliu ir tokiu būdu bus apribotos ne tik atsakovės, bet ir žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčių, kurie dėl tokio ribojimo byloje nėra pareiškę pozicijos, nuosavybės teisės. Apeliantas dėl servituto nustatymo matininko V. D. schemoje pavaizduotu būdu rašytiniu prašymu nėra kreipęsis nė į vieną žemės sklypo, ( - ), bendraturtį. Ieškovas iki kreipimosi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovės žemės sklypui neišnaudojo visų galimybių, kad jo naudai kelio servitutas būtų nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotoje vietoje. Apeliantas prašomu nustatyti kelio servitutu siekia sau kuo patogesnio privažiavimo prie žemės sklypo, tačiau ne racionaliausio ir naudingiausio servituto nustatymo. Teismas tinkamai apelianto pateiktą matininkės G. I. 2019 m. liepos 11 d. išvadą įvertino, kaip nepagrįstą ir pagrįstai konstatavo, kad kelio servitutas (matininko V. D. žymimas indeksu S) negali būti nustatomas per žemės sklypą, esantį ( - ), nes jis eitų per 6,8 metro ilgio tarpą tarp pirties ir pavėsinės. Byloje nėra duomenų, kad pirtis ir pavėsinė nėra savavališkos statybos objektai. Be to, matininkė G. I. savo išvadoje akivaizdžiai neteisingai nurodė, kad ieškovo prašomas kelio servitutas eitų tik per atsakovės žemės sklypą. Tai, kad apeliantas naudoja ginčo kelią, nereiškia, kad jis turi daugiau teisių į šį kelią, nes naudojimo teisėtumo negali pagrįsti neginčijamais įrodymais.

5218.

53Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad projekte buvo numatytas bendro naudojimo kelias ir apeliantas turėjo privažiavimą per šį kelią, naujai suformuotam sklypui, esančiam ( - ), kelio servitutas nenustatytas. NŽT negali patvirtinti, kad kelias, kuriame apeliantas prašo nustatyti servitutą, yra tiksliai toje vietoje kaip projekte, abrise, plane, paženklinimo – parodymo akte pažymėtas bendro naudojimo kelias, nes minėti dokumentai yra parengti pagal preliminarius matavimus. NŽT neturi duomenų, kad kelio vieta nesikeitė. Tuo tarpu, atsakovė M. V. tikslino jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau dėl nustatytų trūkumų jos kadastrinių matavimų byla atmesta, kadangi į sklypo ribas pateko pagal teritorijų planavimo dokumentus tarp žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio bendro naudojimo kelio dalis. Duomenys patikslinti, neatsižvelgus į Varėnos skyriaus nustatytus trūkumus, byla su NŽT Varėnos skyriumi nesuderinta. Dabar faktiškai egzistuojančio kelio dalis, kuri nebūtinai sutampa su Projekte pažymėto bendro naudojimo keliu, iš tiesų patenka į atsakovės sklypą. Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5719.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

59Dėl kelio servituto nustatymo

6020.

61Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo.

6221.

63Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

6422.

65Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

6623.

67Byloje nustatyta, kad ieškovui K. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,14 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Krūminų k. v., paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esančio ( - ), kita sklypo dalis priklauso tretiesiems asmenims V. B. ir D. B.. Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis šiaurinėje pusėje ribojasi su atsakovei M. V. nuosavybės priklausančiu 0,9245 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Krūminų k. v.), esančiu ( - ). Tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausantys sklypai vakarinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu( - ), kuriame iškastas tvenkinys.

6824.

69Ieškovas būtinumą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype iš esmės grindė aplinkybe, kad į jo žemės sklypo dalį, vienintelis tinkamas patekimas yra įmanomas išimtinai tik per atsakovės sklypą, faktiškai susiformavusiu bendro naudojimo keliu, kuris buvo pažymėtas tiek nuosavybės teisės atkūrimo metu 1998 m. AB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtame grąžinamo natūra žemės valdos sklypų plane, tiek ir Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1050 patvirtintame Krūminų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Atsakovė M. V. su reikalavimu, nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nesutinka, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

7025.

71Vertinant kitą sąlygą, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, visų pirma pažymėtina, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

7226.

73Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad nėra būtinybės apsunkinti servitutu atsakovei priklausantį žemės sklypą, nes ieškovas neišnaudojo kitų, alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti ir nepateikė įrodymų, jog tokių galimybių nėra.

7427.

75Apeliantas K. L., nesutikdamas su teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl alternatyvių galimybių nustatyti kelio servitutą ir neišsprendė ginčo iš esmės.

7628.

77Kaip matyti iš byloje pateikto Kadastro duomenų žemėlapio ištraukos, Regia ortofoto ištraukų (el. bylos T.1, b.l. 23-26), kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas kelias, kuriuo būtų galima privažiuoti prie ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, nors iš fotonuotraukų galima spręsti, kad toks kelias faktiškai yra.

7829.

79Byloje neginčijamai nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1050 patvirtintame Krūminių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas bendro naudojimo kelias, tarp žemės sklypo (kuriame iškastas tvenkinys) ir gretimų atsakovei ir ieškovui priklausančių žemės sklypų, kuris neįskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotą, ir kuriuo galima privažiuoti iki ieškovo žemės sklypo. Kaip jau minėta, bendro naudojimo (III kategorijos) kelias taip pat pažymėtas sklypo ribų nustatymo abrise (bendro naudojimo III kategorijos kelias) (el. byla T.2, b. l. 16), 1998 m. lapkričio 12 d. parengtame grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. 13, 14 plane, nurodytas 1998 m. birželio 4 d. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte (el. byla T.1, b. l. 17-19). Tai, kad žemėtvarkos projekte (el. byla T.1, b. l. 20-21; T.2, b. l. 29) buvo nustatytas bendro naudojimo kelias tarp gretimų sklypų, esančių ( - ), kuriame iškastas tvenkinys, ( - ) (atsakovės sklypo) bei ( - ) (ieškovo sklypo) patvirtina ir NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 3SS-25-(14.3.45), kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės ir pažymėta, kad bendro naudojimo keliui turi likti ne mažiau nei 4 metrų pločio žemės juosta. Tai, kad šioje vietoje buvo bendro naudojimo kelias byloje taip pat patvirtino tretieji asmenys bei byloje pateiktos fotonuotraukos (el. byla T.1, b. l. 133-136), NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. SD-5307-(14.3.104), kuriame nurodyta, jog 5 m pločio kelias numatytas teritorijų planavimo dokumentuose (el. byla T.1, b. l. 170-171) .

8030.

81NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-735-(14.3.141) taip pat nurodyta, kad bendro naudojimo kelias yra tarp žemės sklypų ( - ) susiaurėja iki 1,9 m (el. bylos T.1, b.l. 14-15). Ieškovo teigimu, kelias susiaurėjo po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas NŽT 2019 m. vasario 27 d. raštas Nr. 3SD-1442-(14.3.7), kuriame nurodyta, kad Varėnos skyriui tikrinimui ir derinimui 2014 m. balandžio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. lapkričio 6 d., 2016 m. gegužės 17 d. ir 2016 m. spalio 10 d. buvo pateiktos atsakovės M. V. žemės sklypo kadastro duomenų bylos, tačiau jos nebuvo suderintos ir patvirtintos, nes žemės sklypo ribos nustatytos ne pagal šio sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, kadangi nelieka 4 m pločio žemės juostos vietinės reikšmės vidaus (bendro naudojimo) keliui, kurio plotas žemės sklypų suformavimo metu nebuvo įskaičiuotas į sklypų plotus (2014 m. birželio 27 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-32151, 2014 m. rugsėjo 9 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-74740, 2015 m. sausio 19 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-109343, 2016 m. birželio 1 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-45739, 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo aktas Nr. 03KAM-97555, el. bylos T.2, b. l. 137-138; T.2, b. l. 22-28). Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti viešame registre, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to paneigiamas bendro naudojimo kelio buvimo faktas, ir ieškovo poreikis turėti privažiavimą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

8231.

83Atsakovė M. V. siūlė nustatyti kelio servitutus S(476 kv. m) ir S1(500 kv. m) pagal matininko V. D. 2019 m. vasario 2 d. parengtą planuojamų servitutinių kelių schemą (el bylos T.1, b. l. 131; 150) per tretiesiems asmenims B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A., P. P. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ). (S(476 kv. m)) bei valstybinės žemės sklypą (S(500 kv. m)).

8432.

85Byloje UAB „Lukieva“ pateiktoje 2019 m. liepos 11 d. išvadoje dėl servitutinio kelio nustatymo žemės sklypui Nr. ( - ) (el. bylos T.2, b. l. 110-122), parengtos ieškovo K. L. užsakymu, nurodoma, kad pietinėje pusėje per sklypą (kadastro Nr. ( - )) natūroje kelio nėra, auga žolė; kelias sklypo plane ir kituose dokumentuose nepažymėtas, kelio servitutas nenustatytas. Pietinėje sklypo (kadastro Nr. ( - )) pusėje yra pirtis, pavėsinė, medžiai. Tarp statinių sienų atstumas yra 6,8 m. Pagal V. D. siūlomą variantą kelio servitutas eitų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) vidurį ir užimtų 476 kv. m, todėl toks žemės sklypo savininkų B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A. ir P. P. teisių apribojimas būtų neracionalus. Per valstybinės žemės sklypą numatytas 500 kv. m servitutas, tačiau šioje vietoje nėra jokio pravažiavimo, į jį galima būtų patekti tik per tretiesiems asmenims priklausantį sklypą sklypo (kadastro Nr. ( - )). Nurodytas projektuojamas kelias yra saugomoje (Merkio ichtiologinio draustinio) teritorijoje, todėl šioje vietoje nėra galimybės įrengti kelio (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 p. 2 pp.), nes draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius. Be to, V. D. plane projektuojamas kelias yra šlaite, kurio horizontalių laiptas yra 0,5 metro, o kelias negali būti projektuojamas ir įrengiamas šlaite, nes keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 str. 1 d.; LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintas Kelių techninio reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“). Išvadoje taip pat nurodoma, jog tikslinga nustatyti kelio servitutą šiaurinėje pusėje, atsakovei, priklausančio žemės sklypo dalyje, kadangi nustatant kelią buvusioje vietoje netaikomas naujam keliui reikalingas kelio plotis, apsaugos zonos, kelio pločio pakaktų ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, šiuo atveju kelio servituto nustatymas nereikalautų jokių papildomų finansinių resursų, nes gruntas jau yra sustiprintas.

8633.

87Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį (2019 m. balandžio 9 d. Nr. (3.0)-ADS-6215) nurodė, jog minimas tvenkinys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvarkinių kadastro ortofotografiniame žemėlapyje pažymėtas 2005-2006 metais, ką patvirtina ir pateiktos ištraukos iš kadastro žemėlapio (el. bylos T.2, b. l. 5-6). Tvenkinys iškastas turint Aplinkos apsaugos agentūros sutikimą (1998 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 166; el. bylos T.2, b. l. 119). Tai, kad tvenkinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia jo faktinio buvimo nurodytoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas tvenkinys po 2006 metų būtų platinamas, kasamas ar kitaip jo kranto linija keičiama link NŽT nustatyto bendro kelio pusės ar kelio vietoje, dėl ko susiaurėjo pravažiavimas į ieškovo žemės sklypą. Tuo tarpu iš bylos pateikto 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. spalio 14 d. atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktų Nr. 03KAM-45739 ir Nr. 03KAM-97555, matyti, jog nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,0558 ha ar 0,0474 ha didesnis (el. bylos T.2, b. l. 25-28). Ir nors šis plotas neviršija leistinos 0,0653 ha dydžio, tačiau ta aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovė savo sklypą pasididino ir bendro naudojimo kelio, t. y. ir prašomo nustatyti servituto ploto 0,0041 ha (S214(41 kv. m)) sąskaita.

8834.

89Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo siūlomas kelio servituto S214(41 kv. m) variantas pagal R. B. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą (el. byla T.1, b.l. 36) labiau atitiktų šalių interesus, nereikalautų papildomų finansinių išlaidų, būtų suvaržoma tik nedidelė atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis. Pažymėtina, jog byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina tokio kelio servituto nustatymo pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neišnaudojo kitų, realių, alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti, ir todėl nėra būtinybės nustatyti kelio servitutą S214(41 kv. m), skirtą išvažiavimui iš ieškovui priklausančio žemės sklypo.

9035.

91Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pasiūlyme parinkta kelio servituto vieta ir apimtis yra objektyviai pagrįsta, yra pakankama ieškovos žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininkės M. V. teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas S214(41 kv. m) kelio servitutas, pagal matininko R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-12-13-14-15-1 (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl įpareigojimų pašalinti tvorą

9236.

93Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis.

9437.

95Nustačius kelio servitutą S214(41 kv. m), tenkintinas ir šis ieškovo reikalavimas, nes tvora sudaro kliūtis įvažiavimui (išvažiavimui) į (iš) ieškovo ir kitų asmenų žemės sklypus. Tvoros patraukimas užtikrins abiejų šalių interesų apsaugą dabartiniu metu ir užkirs kelią ginčams ateityje (CK 1.5 str.). Nustatomas 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas nustatomas būtų protingas ir pagrįstas, nes reikalaujama perkelti tvoros atkarpa nėra didelė, nereikalauja žymesnių pajėgų ar finansinių išlaidų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

96Dėl kompensacijos dydžio

9738.

98Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 str. 3 d.). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali būti tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą.

9939.

100Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

10140.

102Ieškovas prašė nustatyti vienkartinę 30,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei už servituto nustatymą.

10341.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius servitutą, atsakovė turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas. Kompensacija turi būti pareigą adekvati nuosavybės teisės apribojimui, įvertinant ir aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan.

10542.

106Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendęs atmesti ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, nenagrinėjo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos atsakovei už servituto nustatymą. Apeliacinės instancijos teismui priėmus priešingą sprendimą dėl servituto nustatymo, liko neišspręstas ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos dydžio, todėl yra pagrindas bylą dalyje dėl piniginės kompensacijos už servituto nustatymą dydžio perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes minėtas reikalavimas nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

107Dėl bylinėjimosi išlaidų

10843.

109Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pakeitus ginčijamą teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

11044.

111Bylos dalį dėl už servituto nustatymą mokėtinos kompensacijos dydžio priteisimo perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus grąžintą naujam nagrinėjimui reikalavimą, nes tik tada bus tiksliai galima nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. (CPK 93 straipsnis).

112Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

113panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

114Ieškovo K. L. ieškinį tenkinti iš dalies.

115Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) (viešpataujantis daiktas), S214(41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę žemės sklypo naudotojams, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-12-13-14-15-1.

116Įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas ( - ) netrukdyti ieškovui K. L., asmens kodas ( - ) ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis.

117Ieškovo K. L. ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

118Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio... 8. - nustatyti atlygintinį kelio servitutą, pažymėtą taškais 1-12-13-14-15,... 9. - priteisti atsakovei M. V. 30,00 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio... 10. - įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims... 11. - priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.... 12. 2.... 13. Nurodė, kad K. L. asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį 0,14 ha žemės... 14. 3.... 15. Plane, parengtame 1998 m. gruodžio 12 d. AB „Vilniaus hidroprojektas“,... 16. 4.... 17. Ieškovas sutinka atlyginti atsakovei jos pagrįstus nuostolius, atsiradusius... 18. 5.... 19. Atsakovė M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti... 20. 6.... 21. Nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelis... 22. 7.... 23. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad siekė nustatyti kelio servitutą per... 24. 8.... 25. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 9.... 29. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė bei... 30. 10.... 31. Teismas konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 32. 11.... 33. Ieškovas pateikė 1998 m. rugsėjo 29 d. A. P. išduotą pažymą, kad... 34. 12.... 35. Byloje atsakovė pateikė matininko V. D. 2019 m. vasario 9 d. parengtą... 36. 13.... 37. Teismas šalims siūlė prašyti atlikti geodezinę ekspertizę, nustatant, kad... 38. 14.... 39. Aplinkybės dėl naujo kelio tiesimo pagal šalių poziciją nurodomos ir... 40. III.... 41. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 42. 15.... 43. Apeliantas K. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės... 44. 15.1.... 45. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl faktinio kelio ir tvenkinio bei jų... 46. 15.2.... 47. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, įrodančių, kad iš pietinės... 48. 16.... 49. Atsakovė M. V. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 50. 17.... 51. Atsiliepime nurodė, jog teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl faktinio... 52. 18.... 53. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 19.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 59. Dėl kelio servituto nustatymo... 60. 20.... 61. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio... 62. 21.... 63. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1... 64. 22.... 65. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servituto būtinybei pagrįsti... 66. 23.... 67. Byloje nustatyta, kad ieškovui K. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 68. 24.... 69. Ieškovas būtinumą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype iš esmės... 70. 25.... 71. Vertinant kitą sąlygą, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu... 72. 26.... 73. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad nėra... 74. 27.... 75. Apeliantas K. L., nesutikdamas su teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigė,... 76. 28.... 77. Kaip matyti iš byloje pateikto Kadastro duomenų žemėlapio ištraukos, Regia... 78. 29.... 79. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m.... 80. 30.... 81. NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo... 82. 31.... 83. Atsakovė M. V. siūlė nustatyti kelio servitutus S(476 kv. m) ir S1(500 kv.... 84. 32.... 85. Byloje UAB „Lukieva“ pateiktoje 2019 m. liepos 11 d. išvadoje dėl... 86. 33.... 87. Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos... 88. 34.... 89. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos... 90. 35.... 91. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo... 92. 36.... 93. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K.... 94. 37.... 95. Nustačius kelio servitutą S214(41 kv. m), tenkintinas ir šis ieškovo... 96. Dėl kompensacijos dydžio... 97. 38.... 98. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra... 99. 39.... 100. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 101. 40.... 102. Ieškovas prašė nustatyti vienkartinę 30,00 Eur dydžio piniginę... 103. 41.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius servitutą, atsakovė turi teisę į... 105. 42.... 106. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo... 107. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 108. 43.... 109. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 110. 44.... 111. Bylos dalį dėl už servituto nustatymą mokėtinos kompensacijos dydžio... 112. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 113. panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir... 114. Ieškovo K. L. ieškinį tenkinti iš dalies.... 115. Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ),... 116. Įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas ( - ) netrukdyti ieškovui K. L.,... 117. Ieškovo K. L. ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už nustatytą... 118. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....