Byla e2S-248-560/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, dėl prievolių pagal sutartis pripažinimo pasibaigusiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Versluva“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, UAB „Senamiesčio svečių namai“, BUAB „Patria Domi“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Pacta Servanda“, ir UAB „Alovė“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, prašydama pripažinti, kad 2008-08-18 kredito sutarties Nr. K200808-0402, sudarytos tarp UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir Danske bank A/S, pagrindu UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ prievolės pagal 2005-08-24 kredito linijos sutartį Nr. KL200508-0852, 2007-07-24 kredito linijos sutartį Nr. KL200707-08-18, 2007-05-21 kredito sutartį Nr. K200705-0562 pasibaigė 2008-08-18; pripažinti, kad 2008-08-18 kredito sutarties Nr. K200808-0402, sudarytos tarp UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir Danske bank A/S, pagrindu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ prievolės pagal 2006-06-12 kredito sutartį Nr. K200606-1251 pasibaigė 2008-08-18.

4Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0240/12-04879, Nr. 0240/13/00183, Nr. 0240/13/00302.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nutartyje akcentuota, kad viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir nesutiko su teiginiais, jog ši byla turės esminę reikšmę Danske bank A/S reikalavimų, dėl kurių pradėta išieškojimo procedūra, pagrįstumui. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su reiškiamais materialaus pobūdžio reikalavimais ir prieštarauja ekonomiškumo bei proporcingumo principams. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė tokio paties pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ir šioje civilinėje byloje, teikdama ieškinį dėl sandorių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, tačiau prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2562-431/2014 palikta nepakeista, buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suformuluotame ieškovės patikslintame ieškinyje, nenurodyta naujų, kitokių, nei nurodyta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suformuluotame ieškinyje ir išnagrinėtame teismo 2014-08-19 nutartimi, aplinkybių.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovė I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą tenkinti. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas. Nurodė, kad, pirma, teismas nepagrįstai sprendė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikštų materialaus pobūdžio reikalavimų užtikrinimu ir patenkinus ieškinį tai neturės įtakos Danske bank A/S reikalavimų, dėl kurių pradėta išieškojimo procedūra, pagrįstumui. Ieškovė mano, kad tenkinus ieškinį Danske bank A/S netektų teisės UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ skolinių prievolių pagal kredito ir kredito linijos sutartis vykdymo nukreipti į jai nuosavybės teise priklausantį ir hipoteka įkeistą turtą. Antra, atskiruoju skundu nesutinkama su teismo argumentais, kad patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Pažymėta, kad ieškinyje išsamiai nurodyti argumentai, išdėstytas faktinis reikalavimo pagrindas bei pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė mano, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal jos pareikštą reikalavimą negali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, o skundžiama nutartimi teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios gali būti įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Trečia, ieškovė nesutinka, kad būtų pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad atsakovo patiriami nepatogumai dėl minėtų priemonių taikymo yra protingi ir leistini. Ketvirta, teismas nepagrįstai nevertino to, jog priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai Danske Bank A/S naudai iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto yra vykdomi pagal hipotekos procedūrų metu priimtus vykdomuosius dokumentus. Hipotekos teismo funkcijos nėra susijusios su ginčo dėl sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, vykdymo sąlygų, pažeidimo nagrinėjimu. Dėl šios priežasties šias aplinkybes turi nagrinėti teismas. Penkta, teismas negalėjo reikšminga laikyti aplinkybės, jog kitoje civilinėje byloje buvo netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo galutinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje tik pagal joje pareikštus reikalavimus. Šešta, pabrėžiama, kad nesustabdžius vykdomųjų bylų ir vėliau priėmus ieškovei palankų sprendimą nebūtų užtikrinama, jog jai nebus padaryta žala dėl priverstinio skolos, kurios pagrįstumui esminę reikšmę turi šios bylos baigtis, išieškojimo.

9Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš pateikto ieškinio ir Danske Bank A/S pateikto atsiliepimo į ieškinį, akivaizdu, jog preliminarus ieškinio pagrįstumas nėra įrodytas. Paaiškino, kad 2008-08-18 kredito sutartimi Nr. K200808-0402 buvo siekiama refinansuoti UAB „Senamiesčio svečių namai“, BUAB „Patria Domi“, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ kredito sutartis, tačiau tai nebuvo atlikta ir refinansavimo kreditas nebuvo (ir nėra) išmokėtas, jokio turto pagal minėtą sutartį įkeista nebuvo (ir nėra), taip pat nebuvo (ir nėra) pateikti jokie laidavimai, kadangi UAB „Senamiesčio svečių namai“ kartu su kitais juridiniais asmenimis neįvykdė visų savo nefinansinių įsipareigojimų pagal 2008-08-18 kredito sutartį Nr. K200808-0402. Šie pažeidimai buvo esminiai, kad sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai galėtų būti toliau vykdomi, todėl sutartis buvo nutraukta. Pažymėjo, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ analogiško pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti kitoje byloje (Nr. 2-1611-819/2014). Šis prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutartimi (palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1483-881/2014) atmestas. Taip pat nurodė, kad taikant ieškovės reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principai, Danske Bank A/S patirtų neproporcingų suvaržymų ir nuostolių.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Senamiesčio svečių namai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškovės atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad rašytinių įrodymų pakanka spręsti, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog 2008-08-18 kredito sutartis Nr. K200808-0402 yra sudaryta ir vykdoma, o įsipareigojimus pagal ją perėmė UAB „Senamiesčio svečių namai“. Mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1797-656/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-169/2014 pateiktus išaiškinimus, susijusius su refinansavimo sutarties aiškinimu ir reikšme iš refinansuojamų kredito sutarčių kylantiems reikalavimams.

11Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Versluva“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, BUAB „Patria Domi“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Pacta Servanda“, ir UAB „Alovė“ atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0240/12-04879, Nr. 0240/13/00183, Nr. 0240/13/00302.

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

18Byloje nustatyta, kad tarp Danske Bank A/S ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ 2005-08-24 sudaryta kredito linijos sutartis Nr. KL200508-0852, 2007-07-24 kredito linijos sutartis Nr. KL200707-08-18, 2007-05-21 kredito sutartis Nr. K200705-0562. Danske Bank A/S ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ 2006-06-12 sudarė kredito sutartį Nr. K200606-1251. Pagal minėtas sutartis suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, hipoteka. Šių sutarčių įvykdymo terminai suėjo 2008 ir 2009 m. Ieškovės atžvilgiu antstolis V. M. vykdo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš jai nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto. 2008-08-18 trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ su atsakovu Danske Bank A/S sudarė kredito sutartį Nr. 200808-0402, pagal kurią UAB „Senamiesčio svečių namai“ perėmė UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ prievoles anksčiau nurodytų sutarčių pagrindu. 2008-08-18 sutartis nevykdant prisiimtų įsipareigojimų buvo nutraukta. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad būtų konstatuota, jog įsipareigojimai pagal kredito sutartis Nr. KL200508-0852, Nr. KL200707-08-18, 2007-05-21, K200705-0562, Nr. K200606-1251 baigėsi 2008-08-18, t. y. sudarius kredito sutartį Nr. 200808-0402. Pažymėtina, kad ieškovė nėra anksčiau nurodytų sutarčių šalimi.

19Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis). Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013).

20Pabrėžtina, kad esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir ši byla neturės esminės reikšmės Danske bank A/S reikalavimų, dėl kurių pradėta išieškojimo procedūra, pagrįstumui. Atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką ir bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Nagrinėjamu atveju, kredito ir kredito linijos sutarčių Nr. KL200508-0852, Nr. KL200707-08-18, 2007-05-21, K200705-0562, Nr. K200606-1251 mokėjimo terminai yra suėję, o kredito sutartis Nr. 200808-0402 nutraukta dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir kitų juridinių asmenų įsipareigojimų nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties nutraukimą UAB „Senamiesčio svečių namai“ ginčijo civilinėje byloje Nr. 2-1022-819/2015 dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atmetė. Teismas minėtame sprendime taip pat konstatavo, kad aplinkybė, jog pagal kredito sutarties Nr. 200808-0402 sąlygas kreditas turėjo būti panaudotas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir trečiųjų asmenų iš Danske bank A/S paimtiems kitiems kreditams dengti, niekaip neįtakojo ir sutartyse, kuriomis pastarieji kreditai ieškovui ir tretiesiems asmenims buvo suteikti, numatytų kreditų grąžinimo terminų. Akcentavo, kad refinansavimo sutartis kreditus, jų sąlygas galėjo įtakoti tik tuo atveju, jeigu ji būtų įvykdyta: jeigu Danske bank A/S būtų išmokėjęs kreditą UAB „Senamiesčio svečių namai“ pagal kredito sutartį Nr. 200808-0402 tuo padengdamas anksčiau suteiktus kreditus pagal minėtoje kredito sutartyje minimas kredito sutartis, iš šių sutarčių kylančios prievolės būtų pasibaigę dėl jų įvykdymo (Civilinio kodekso 6.123 straipsnis). Nors šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tai nepaneigia fakto, jog kredito sutarties Nr. 200808-0402 nutraukimo neteisėtumas ir nepagrįstumas nėra konstatuotas.

21Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikytina ir tuomet, kai teismas atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šių aplinkybių kontekste, ieškovės ir trečiojo asmens nuomonė, kad patikslintas ieškinys yra pakankamai argumentuotas ir esantys įrodymai patvirtina pareikštą reikalavimą, jų nurodoma teismų praktika, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo. Šiuo atveju taip pat nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovės prašymo tenkinimas nepažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Pripažinus preliminarų ieškinio nepagrįstumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ne tik minėtiems, bet ir teisingumo bei protingumo principams, taip pat CPK 144 straipsnio nuostatoms.

22Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tikimybės, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1092/2014). Taigi, nusprendus, kad šioje byloje patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo svarstyti ir vertinti tai, kad vykdymo proceso veiksmai ieškovei gali sukelti žalą.

23Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

Nutarė

26Apeliantės I. R. atskirojo skundo netenkinti.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Danske Bank... 4. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovė I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto... 9. Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank Lietuvos filialą,... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 11. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje,... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK... 16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 18. Byloje nustatyta, kad tarp Danske Bank A/S ir UAB „Senamiesčio vystymo... 19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 20. Pabrėžtina, kad esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos... 21. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį... 22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tikimybės,... 23. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339... 26. Apeliantės I. R. atskirojo skundo netenkinti.... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti...