Byla 2S-733-613/2018
Dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei „Snoras“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, trečiajam asmeniui I. D. individualiai įmonei, dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

  1. ieškovas Š. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Snoras“, AB „Šiaulių bankas“, trečiajam asmeniui I. D. individualiai įmonei, kuriuo prašo 2016 m. birželio 17 d. finansinės (išperkamosios) nuomos sutartį Nr. IL-162-01254 pripažinti negaliojančia visa apimtimi teismo iniciatyva (ex officio), bei panaikinti 2016 m. liepos 7 d. turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties Nr. 16-0094 1.1 punkto 3 d., perkeliant ieškovui Š. M. pirkėjo teises į 16/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskeltini).
  2. Ieškovas prašo teismo atidėti žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo Š. M. prašymo netenkino ir nustatyti ieškovui Š. M. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo, ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 810,00 EUR (aštuonis šimtus dešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas neteisingai nurodo mokėtino žyminio mokesčio dydį, pareikšto ieškinio reikalavimus nepagrįstai vertindamas kaip pirkimo-pardavimo sutarties modifikavimą. Nurodė, kad ieškovas už reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, turi sumokėti 710,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o reikalavimas dėl finansinės (išperkamosios) nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl už jį mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis. Taigi, ieškovas už pareikštą ieškinį iš viso turi mokėti ne 200,00 Eur žyminį mokestį, kaip yra nurodęs, o 810,00 Eur.
  3. Taip pat nustatė, kad ieškovas, teikdamas prašymą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo, nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo sunkią turtinę ir finansinę padėtį, dėl ko jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o kreipėsi į advokatą savo lėšomis. Todėl ieškovo prašymo netenkino ir įpareigojo sumokėti 810,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

8III.

9Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Ieškovas Š. M., atstovaujamas advokato V. Ž., (toliau – apeliantas) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti žyminio mokesčio už ieškinį atidėjimo (sumokėjimo) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 17 d. finansinės (išperkamosios) nuomos sutartį, kurį teismas pripažino neturtinio pobūdžio, prašomas ne ieškovo, o teismo iniciatyva. Patenkinus šį ieškinio reikalavimą, bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei našta turėtų pereiti atsakovams. Ieškovas sandoryje nedalyvavo, todėl jis, prašydamas teismo atskleisti tikrąsias niekinio sandorio sudarymo aplinkybes, žyminiu mokesčiu neapmokestintinas.
    2. Mano, kad materialinės išraiškos neturi ir antrasis ieškinio reikalavimas, nes realiai ieškinio pateikimo momentu pirkėjas su pardavėju nėra visiškai atsiskaitęs, t. y. nuosavybės teisės neįgijo. Teisės ateityje nupirkti parduodamą nuosavybę perkėlimas ieškovui, kuris privalės už perkamo daikto dalį pilnai atsiskaityti, nėra materialus.
    3. Ginčijamos sutarties pakeitimu (modifikavimu) siekiama ne atimti iš trečiojo asmens perkamą turtą, o atstatyti ieškovui pirkėjo pirmenybės teisę nupirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kuri neteisėtai ir tariamai, t. y. neatlygintinai buvo perleista trečiajam asmeniui.

10Teismas

konstatuoja:

11IV.

12Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Atskirasis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti 810,00 Eur žyminį mokestį, nurodė, jog ieškovas neteisingai nurodo mokėtino žyminio mokesčio dydį, nepagrįstai vertindamas ieškinio reikalavimus kaip pirkimo-pardavimo sutarties modifikavimą.
  6. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad ieškovo keliami ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, teisės ateityje nupirkti parduodamą nuosavybė perkėlimas ieškovui, kuris privalės už perkamo daikto dalį pilnai atsiskaityti, nėra materialus. Ginčijamos sutarties pakeitimu (modifikavimu) siekiama ne atimti iš trečiojo asmens perkamą turtą, o atstatyti ieškovui pirkėjo pirmenybės teisę nupirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kuri neteisėtai ir tariamai, t. y. neatlygintinai buvo perleista trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiai apelianto argumentais.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nėra vertintinas kaip pirkimo-pardavimo sutarties modifikavimas. Nagrinėjamu atveju ginčas pagal pareikštą reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal sudarytą sutartį, kurią prašo pripažinti negaliojančia, yra turtinio pobūdžio, kadangi patenkinus ieškinį ieškovas įgytų nuosavybės teisę į turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-412/2004, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1326-125/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo pareikštas reikalavimas vertintinas kaip turtinis, todėl už jo nagrinėjimą mokėtinas žyminis mokestis turi būti nustatomas vadovaujantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio skaičiavimą už turtinius ginčus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį pagal ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus.
  8. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo dalyje, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
  9. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti žyminio mokesčio už ieškinį atidėjimo (sumokėjimo) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008).
  11. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos – kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
  12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatyti reikšmingus faktus pagal į bylą pateiktus įrodymus, kurie yra būtini sprendimui dėl ieškovo pareikšto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą priimti, galima ir apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovas atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų ir argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo, apelianto prašymą perduoti žyminio mokesčio atidėjimo (sumokėjimo) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atmeta kaip nepagrįstą.
  13. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nustatyti ieškovui Š. M. 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui – žyminio mokesčio sumokėjimui – pašalinti.

16Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai