Byla e2-371-867/2019
Dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų ištaisymo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant A. K., dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui L. Ž., atsakovams T. Š. ir L. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams T. Š. ir L. Š. dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų ištaisymo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti parduotų nekilnojamųjų daiktų: buto, esančio adresu ( - ) r. ir žemės sklypo, pagal žemės sklypo planą pažymėto indeksu B trūkumus: įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, drenažo linijas, atitinkančias 2008 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-494 patvirtinto V. S. žemės sklypo, esančio ( - )r., detaliojo plano ir dviejų butų gyvenamojo namo ( - )r. statybos projekto Nr. 1649 sprendinių reikalavimus; priteisti iš atsakovų solidariai 2 800,00 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji 2016 m. pagal skelbimą nutarė įsigyti nebaigtą statyti ginčo butą dviejų butų gyvenamajame name ir dalį ginčo žemės sklypo, esančius adresu ( - )k., Klaipėdos r., (toliau ginčo turtas). Dėl ginčo turto 2016 m. rugpjūčio 10 d. su atsakovais buvo pasirašyta preliminari sutartis, pagal kurią susitarė, kad ginčo turtas parduodamas už 47 000,00 Eur. Preliminaria sutartimi atsakovai įsipareigojo perkamame ginčo turte įvesti: lietaus nuvedimo sistemą; lietaus vandens nuo namo ir sklypo į esamus lietaus drenažo tinklus; lietaus drenažą nuo stogo, nuotekų įvadą, elektros įvadą, vandens įvadą į namą (užpildytą vandeniu); santechnikos įvadus ir valymo įrenginius. Atsakovai vykdydami savo įsipareigojimus jai priklausančioje ginčo žemės sklypo dalyje įrengė nuotekų valymo įrenginį, į kurį buvo nuvesti nuotekų iš ginčo buto dalies, o vandens tiekimas į ginčo butą buvo išspręstas įrengiant gręžinį kaimyniniame žemės sklype ir iš jo nuvedant linijas ir į įvadus į ginčo butą. Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl ginčo turto, pagal kurią ginčo turtas įgytas už 47 000,00 Eur ir sutarta, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą pereis nuo to laiko, kai bus perduotas ginčo turtas ir bus pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas bei sumokėta visa suma, nes atsakovai buvo įsipareigoję atlikti ir ginčo turto, tai yra ginčo buto išorės dekoro darbus. Nusipirkus ginčo turtą 2017 m. pavasarį pradėjo aiškėti, kad įsigytoje ginčo žemės sklypo dalyje atsakovų įrengti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklai ir įrenginiai (nuotekų valymo įrenginys), lietaus nuotekų tinklai (gali būti) pastatyti savavališkai, nesilaikant statybos reglamentuojančių ir statybą leidžiančių dokumentų reikalavimų. Paprašius atsakovų, kad šie iki ginčo turto perdavimo akto pasirašymo perduotų vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų sklype įrengimo dokumentus, atsakovai atsisakė, o vėliau nurodė, kad nurodytų inžinerinių tinklų įrengimo žemės sklype niekas nereglamentuoja ir šių inžinerinių komunikacijų dokumentacija nėra reikalinga. 2017 m. kovo 20 d. jos prašymu UAB „Serenika“ atliko valymo įrenginių paleidimo ir hidraulinio bandymo darbus, valymo įrenginiams, kurie buvo įrengti atsakovų. Ginčo turto perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2017 m. birželio 2 d. ir jai buvo perduota dokumentacija, tačiau vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų, lietaus nuotėkų tinklų dokumentacija jai nebuvo perduota. Tik gavus ginčo buto statybos projekto dokumentaciją jai paaiškėjo, kad projektuotojo T. B. parengto dviejų butų gyvenamojo namo ( - ), Klaipėdos r., statybos projekto Nr. 1649 (toliau – Projektas) pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas gyvenamosios (dviejų būtų pastatui) paskirties, namo nuolatinio pobūdžio (ne laikinųjų) vandentiekio tinklų (inžinerinių tinklų), nuotekų šalinimo tinklų (inžinerinių tinklų) statybai. Susipažinus su projektu tapo žinoma, kad išduodant statybos leidimą buvo numatyta, kad projektuojant vandentiekį ir nuotekų tinklus turės būti prijungta prie kvartalo suprojektuotų tinklų. Susipažinus su projekto sprendiniais ir projekte numatytais reikalavimais projekto atitikimui kvartalo detalaus plano sprendiniams tapo akivaizdu, kad vandens tiekimo sistema ir linija, buitinių nuotekų šalinimo sistema ir linija, lietaus surinkimo sistema ir linija įsigytame ginčo žemės sklype buvo įrengtos nesilaikant projekto reikalavimų bei numatytų privalomų įvadų/išvadų į kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo linijas, be lietaus nuotekų surinkimo sistemos ir tikėtina be drenažo apvedimo linijos vietoje anksčiau žemės sklype buvusio ir dėl statybos darbų išardytos drenažo linijos. Kadangi ji iš atsakovų negavo jokių dokumentų apie jai priklausančiame ginčo žemės sklypo dalyje įrengtas (faktines) požemines komunikacijas, dėl to jų remontas, eksploatavimas ar avarijų šalinimas apsunkintas arba negalimas. Nurodo, kad jai 2017 m. birželio – liepos mėnesiais tapo žinoma, kad individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“ neeilinio susirinkimo metu nutarė patvirtinti individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“ nuotekų ir vandens komunikacijų įrengimo sąmatą bei rangovą, kuris atliks darbus dėl kvartalo komunikacijų ir iš jos buvo pareikalauta 2 200,00 Eur kvartalo vandens teikimo ir nuotekų šalinimo įrengimo kaštų atlyginimo bei 600,00 Eur už kvartalo lietaus nuotekų surinkimo tinklų įrengimą. Atsakovai neinformavo jos apie tai, kad ji turės prisidėti prie kvartalo infrastruktūros, nors jiems apie tai buvo žinoma tiek sudarant preliminarią, tiek ir pagrindinę ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovai ieškovei parduotame ginčo žemės sklype neįrengė buitinių nuotekų linijų išvadų į kvartalo buitinių nuotekų tinklus, neparengė projektų, brėžinių schemų, o įrengė projekte nenumatytą buitinių nuotekų valymo įrenginį, kurio naudojimas, kurio naudojimas galimas tik pateikus ir nustatyta tvarka patvirtintus Detaliojo plano sprendinius. Nurodo, kad atsakovai įrengė Detaliojo plano ir projekto reikalavimų neatitinkančias buitinių nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus, nepažymėtus techniniuose brėžiniuose, o toks nuotekų tinklų įrengimas neužtikrina jos, kaip ginčo buto savininkės, teisės eksploatuoti, aptarnauti ir remontuoti tinklus. Mano, kad atsakovai sudarydami ginčo turto pardavimo sutartį padarė žinomai melagingus pranešimus apie tai, kad ginčo butas pastatytas laikantis teisės norminių aktų, reglamentuojančių tokius darbus, reikalavimų pagal išduotą statybos leidimą, apie paslėptų parduoto ginčo turto trūkumų, dėl kurių ginčo turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tai, kad žinodama apie esamus trūkumus nebūtų pirkusi ginčo už tokią kainą. Kadangi ji pirko nebaigtą statyti ginčo turtą, kurio baigtumas 74 procentai ji turės pareigą pateikti statybą užbaigiančius dokumentus nekilnojamoj turto kadastrui ir registrui, o nesant vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų ir drenažo tinklų, įrengtų pagal Detalaus plano ir projekto reikalavimus, nesant požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų, planų, schemų, ji neturės galimybės deklaruoti ginčo turto statybos užbaigimo ir teisėtai pagal paskirtį naudoti savo turtą. Mano, kad atsakovai jai pardavė ir perdavė ginčo turtą tiek sutarties, tiek ir įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkantį nekilnojamąjį daiktą, su trūkumais, kurie atsirado iki ginčo turto perdavimo jai ir už šių trūkumų šalinimą yra atsakingi atsakovai. Kadangi ji nieko nežinojo apie būtinumą prisijungti prie kvartalo tinklų, į tai, kad tik po ginčo turto įsigijimo jai tapo šios aplinkybės žinomos, į tai, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ruduo“ jai yra paskaičiuota 2 200,00 Eur už kvartalo tinklų įrengimą bei 600,00 Eur kvartalo lietaus nuotekų tinklų įrengimą, mano, kad šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų, nes šios išlaidos laikytinos kaip neišvengiamos, ir šiuos nuostolius ji patyrė dėl to, kad atsakovai neatskleidė visos informacijos susijusios su įsigyjamu nekilnojamuoju daiktu. Mano, kad 2 800,00 Eur suma pripažintina kaip jos nuostoliai, nes tai yra neišvengiamos išlaidos.

5Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, arba atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį ir priteisti patirtas jų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie 2016 m. vasario 18 d. įsigijo žemės sklypą žemės sklypą ( - ) Klaipėdos r., o 2016 m. rugpjūčio 12 d. su sudarė mainų sutartį su S. R., kurios pagrindu perdavė ½ dalį žemės sklypo S. R., o S. R. perdavė atsakovams ½ dalį gretimo žemės sklypo ( - )k., Klaipėdos r. ir nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią S. R. pradėjo naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, o jie ėmė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“. Buvo užsakytas dviejų butų gyvenamojo namo statybos projektas, kurio pagrindu jie ir S. R. 2016 m. pradėjo dviejų butų gyvenamojo namo žemės sklype statybą, sutardami, kad vienas pastatytas butas bus įregistruotas atsakovų vardu, o kitas S. R. vardu. Apie ketinamą statyti namą jie paskelbė skelbimo portaluose ir ieškovė susiekė su atsakovu ir jai buvo aprodytas žemės sklypas bei suteikta visa informacija. Ieškovė aktyviai domėjosi žemės sklypu bei jame ketinamu statyti dvibučiu namu ir jai buvo paaiškinta, kad žemės sklypas yra 43 sklypų teritorijoje, suplanuotoje detaliuoju planu. Apžiūrint žemės sklypą nebuvo nė vieno pastatyto gyvenamojo namo ir ieškovei buvo nurodyta, kad nėra įsteigta individualių gyvenamųjų namų bendrija, kuri imtųsi organizuoti bendrų kvartalo inžinerinių tinklų (vandentiekio, buitinių nuotėkų, lietaus nuotekų susiekimo komunikacijų) statybą, todėl ieškovei buvo nurodyta, kad žemės sklype statomą dvibutį gyvenamąjį namą laikinai, iki bus pastatyti kvartalo inžineriniai tinklai, gali aptarnauti laikinos komunikacijos – vienam ar dviem namams tarnausiantis adatinis vandens gręžinys ir kiekvienam butui tarnausiantys buitinių nuotekų valymo įrenginys. Ieškovė aktyviai domėjosi gręžinio įrengimu ir jai buvo suteikta galimybė susipažinti su projektine dokumentacija, jos prašymu buvo perprojektuotas kambarių skaičius. Ieškovės iniciatyva preliminarioje sutartyje buvo padarytos pastabos pagal jos pageidavimus, tai yra buvo įtrauktas ieškovės pageidavimas, kad į namą bus tiekiamas vanduo – vanduo iš gręžinio, apie kurį ieškovė žinojo iki preliminariosios sutarties sudarymo ir jie įsipareigoja perduoti ieškovei buitinių nuotekų įrenginį (ko atsakovas neskelbė skelbime, tačiau šalys dėl to susitarė derybų metu). Nurodo, kad ieškovei buvo žinoma, kad vandens gręžinys ir buitinių nuotekų valymo įrenginys tėra laikini sprendiniai, siekiant užtikrinti namo aprūpinimą vandeniu ir nuotekų šalinimu, kol bendrija pastatys viso kvartalo inžinerinius tinklus. Sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė patvirtino, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą jo buvimo vietoje bei susipažino su turto būkle, kokybe, nekilnojamojo turto kadastro duomenimis ir jokių pretenzijų šios sutarties pasirašymo dieną dėl parduodamo turto būklės, kokybės bei minėtų dokumentų neturi. Pasirašant nekilnojamojo turto perdavimo aktą ieškovė taip pat neturėjo jokių pretenzijų. Tik po to buvo įsteigta individualių namų savininkų bendrija „( - )“ (toliau – Bendrija), kuri 2017 m. birželio 22 d. pirmame Bendrijos narių susirinkime nusprendė, kad Bendrijos nuotekų ir vandentiekio inžinerinius tinklus įrenginės UAB „Pajūrio genranga“ ir, kad Bendrija iš V. S. už 1 eurą pirks infrastruktūrinius žemės sklypus (kuriuose numatyta kvartalo inžinerinių tinklų statyba), o kiekvienas žemės sklypo savininkas, kuris nemokės Bendrijai pinigų už kvartalo vandentiekio ir nuotekų sistemos įrengimą, bus paduodamas į teismą dėl skolos priteisimo. 2017 m. vasarą, Bendrija visiems kvartalo sklypų savininkams išsiuntė sąskaitas už vandentiekio ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų statybą ir ieškovei Bendrija pateikė apmokėti 2 200,00 Eur dydžio sąskaitą. Mano, kad ieškovė nepagrįstas ieškinys, nes preliminaria sutartimi jie nebuvo įsipareigoję, kad ieškovei parduodamas ginčo butas bus prijungtas prie kvartalo infrastruktūros ir jie yra įvykdę visus preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nesutinka su reikalavimu priteisti 2 800,00 Eur, nes jie ne tik kad nebuvo įsipareigoję apmokėti ieškovei tenkančios dalies už būsimų komunikacijų įrengimą, bet ir negalėjo to įsipareigoti, nes Buto pardavimo metu (2016 m. gruodžio 19 d.) Bendrija dar nebuvo įsteigta (Bendrija įsteigta 2017 m. birželio 3 d.), sprendimai įrenginėti kvartalo komunikacijas dar nebuvo priimti (sprendimas priimtas 2017 m. birželio 22 d.). Nesutinka su ieškovės reikalavimais ir laiko juos nesąžiningais, nepagrįstais ir neteisėtais taip pat prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Nurodo, kad ieškovė su pretenzija į juos kreipėsi 2017 m. lapkričio 3 d. ir jau 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovei ir jos atstovui buvo pateiktas atsakymas į pretenziją ir nurodė, kad nesutinka su pretenzija, todėl ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. lapkričio 13 d. ir ieškinys turėjo būti pareikštas per 6 mėnesius, tai yra iki 2018 m. gegužės 13 d., o ieškovės ieškinys teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 25 d.

6Trečiasis asmuo Individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

7Trečiojo asmens atstovas M. S. 2019 m. gegužės 14 d. vykusio posėdžio metu nurodė, kad savininkai įkūrė bendriją 2017 m. birželio mėnesį ir perėmė iš ankstesnio kvartalo vystytojo V. S. pareigas ir buvo įrengtos kvartalo komunikacijos. Jis asmeniškai sklypą kvartale įsigijo 2012 m., viso kvartale yra apie 40 žemės sklypų. Poreikis dėl kvartalo komunikacijų atsirado nuo 2015 metų, buvo daromi susirinkimai, tačiau bendrija įsteigta tik 2017 m. birželio mėnesį. Jam įsigyjant žemės sklypą jam buvo žinoma, kad reikės prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų, nes detalus planas yra viešas galima pažiūrėti savivaldybės internete. Ieškovei išsiuntė sąskaitas už kvartalo komunikacijas. Paaiškino, kad šiuo metu atliekamas gatvės apšvietimo projektas, bus tiesiamas kelias. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu moka bendrijai už vandenį, nes kaimynas yra pasijungęs prie kvartalo ir ieškovė naudojasi vandeniu ir moka mėnesinę įmoką už vandenį. Šiuo metu realiai kvartale gyvena tik 9 šeimos, o narių bendrijoje yra 27. Ieškovės kaimynai viską yra sumokėję. Ieškovė nėra bendrijos narė ir neginčijo bendrijos priimtų sprendimų nei sąskaitų, karts nuo karto dalyvauja bendrijos susirinkimuose.

8Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ji internete rado skelbimą apie parduodamą dvibutį namą, nuvykus į vietą buvo laukai ir pamatai. Domėjosi per kiek laiko pastatys, kaip bus tvarkomas kelias ir suprato, kad bus ne vienas jos namas, o bus ir daugiau namų tame kvartale. Su atsakovu tarėsi, kad bus padarytas vietinis gręžinys ir vietinės nuotėkos. Preliminarios sutarties tekstą pateikė atsakovas, o jos iniciatyva buvo padaryti pataisymai, kad būtų įtraukta, jog tekės vanduo, o ne tik, kad būtų įrengtas gręžinys ir buvo susitarta, kad jis pastatys valymo įrenginį. Ji gavo sąskaitas iš INSB „( - )“ už paklotas kvartalo komunikacijas ir jai tai buvo netikėta, nes ji manė, kad nusipirko su įrengtomis vietinėmis nuotekomis ir vandens gręžiniu, nes taip garantavo pardavėjai. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad bus vanduo ir nuotekos, nes ji ketino greit name apsigyventi ir tai buvo žinoma atsakovui T. Š.. Nuosavybės perdavimas įvyko ne iš karto po pirkimo- pardavimo sutarties, nes nebuvo užbaigtas lauko dekoras ir tik 2017 m. birželio mėnesį jai nuosavybės teisės perėjo. Ir tik tada ji pradėjo domėtis kaip viskas yra ir jai tapo žinoma, kad trūksta dokumentų. Nurodė, kad notarą parinko atsakovas ir pas notarą jai buvo daromas spaudimas, todėl ji net neskaičiusi pasirašė. Tai buvo pirmas jos toks sandoris ir ji net neįsivaizdavo kokie dokumentai jai turėjo būti perduoti. Statybos inspekcijoje jos paprašė papildomų dokumentų tam, kad būtų galima priduoti namą, tačiau T. Š. jai nepateikė inžinerinių tinklų išpildomojo plano. Paaiškino, kad sudarant preliminarią sutartį namas nebuvo pastatytas, buvo sutarta, kad bus nuotekų valymo sistema ir gręžinys ir, kad ji galės naudoti vandeniu bus sienos, langai ir durys. Patvirtino, kad nuotekos ir vanduo nupirkus butą buvo ir ji galėjo naudotis vietinėmis nuotėkomis ir vanduo buvo iš gręžinio, tačiau ji manė, kad tos nuotekos ir gręžinys ir tai bus nuolat jos naudojamos, o paaiškėjo, kad ji turi mokėti antrą kartą už tą patį, tai yra už nuotekas ir vandens pajungimą. Jei ji būtų žinojusi apie tai ji nebūtų pirkusi ar būtų prašiusi nuleisti kainą. Nurodė, kad jos namas gatvėje buvo pirmas ir bendrija įsisteigė po to kai ji nusipirko butą. Atsakovas jai tik nurodė, kad reikės patiems savo lėšomis susitvarkyti kelią ir apšvietimą, o apie tai, kad reiks prisijungti prie kvartalo komunikacijas jis nieko nesakęs. Pradinė kaina buvo skelbime buvo 49 500,00 Eur, o susitarė nusipirkti už 47 000,00 Eur, nes ji prašė, kad nuleistų kainą. Mano, kad vandentiekio įvado nėra, nes ji klausė atsakovo T. Š. ar reikės griauti trinkeles, nes nesimato kur tas įvadas ir jis jai pasakė, kad nieko griauti nereikia, nes yra kitoje vietoje. Šiuo metu ji vandenį naudojasi iš kaimynų, kuris prisijungė prie kvartalo. Už vandenį ji moka bendrijai ir yra mokamas vienodas mėnesio mokestis nepriklausomai nuo to kiek vandens išleidžiama. Perkant butą ji tik domėjosi kaip ji galės keisti išplanavimą viduje ir ji vyko pas projektuotoją ir matė dokumentus ir su projektuotoju derino namo išplanavimą. Ji suprato, kad preliminarią sutartį pasirašė ji, atsakovas ir atsakovo advokatė. Butas nėra priduotas, nes reikia inžinerinių tinklų išpildomojo plano. Mano, kad ji yra apgauta, nes jai nebuvo žinoma apie tai, kad reikės investuoti papildomas lėšas.

9Atsakovas T. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nesupranta kokių komunikacijų trūksta. Paaiškino, kad iki sklypo ribos eina tik vandentiekio ir nuotekų, o lietaus komunikacijos įvadų nėra. Pradinė sklypo kaina skelbime buvo 49 500,00 Eur, tačiau nusiderėta buvo iki 47 000,00 Eur, nuolaida arba kelio darbams arba būsimoms komunikacijoms, be to buvo papildyta preliminari sutartis, tai yra valymo įrenginiai įtraukti, nes tos sąlygos skelbime nebuvo. Jie ieškovei suteikė 2 500,00 Eur nuolaidą ir įrengė laikinas komunikacijas, kurios jiems kainavo apie 3 000,00 Eur. Nurodė, kad dvibutį namą statė su savo partneriu. Ieškovei buvo paaiškinta, kad kai bus kvartalas, kad ji turės jungtis prie kvartalo komunikacijų, o kai bus miesto vandentiekis, tai bus privaloma pasijungti prie jo. Preliminarioje sutartyje buvo sutarta dėl vandens iš gręžinio, įvadas buvo padarytas vandentiekio, tačiau nebuvo tartasi, kad įvadas bus prijungtas prie kvartalo komunikacijų. Įvadai yra pagal projektą ir atidarius valymo įrenginius matosi viskas. Pati ieškovė nenorėjo, kad šulinys būtų po langais ir tas šulinys buvo iškeltas į kaimyninį sklypą, kuriame ir yra du įvadai. Nurodė, kad ieškovės kaimynas pirko tomis pačiomis sąlygomis ir jokių pretenzijų neturi, prisijungė prie kvartalo. Paaiškino, kad visus reikiamus namo dokumentus viską pateikė ieškovei, komunikacijų išpildomojo plano nedarė, nes visos komunikacijos yra projekte ir jos ten yra. Nurodo, kad vanduo yra pajungtas, nuotekos matosi kur išeina, reikia Traidenio vietoje vamzdį pajungti ir tiek. Prieš pasirašant preliminarią sutartį derėjosi ieškovė dėl vietos laikinam gręžiniui ir dėl valymo įrenginių. Nurodė, kad viso tame kvartale stato šeštą namą ir stato kartu su partneriu S. R., tačiau ieškovės namas buvo pats pirmas. Įvadai yra įrengti tik neprijungti, gal kelių centimetrų paklaida gali būti, juos įrenginėjo meistras A. J.. Nurodė, kad tinklų geodezinių nuotraukų daryti nebūtina, nes yra nebaigta statyba. Nurodė, kad parduodant buvo įrengtos komunikacijos, laikinos komunikacijos ir išvadai nuotekų iš namo yra pagal projektą, o jų viduryje atsirado tik laikinas įrenginys- valymo įrenginys, o sujungus jį nueina iki žemės sklypo ribos. Atidarius valymo įrenginį viskas matosi. Vandens įvadas yra po trinkelėmis. Pas ieškovę yra adatinis gręžinys ir firma, kuri įrenginėjo jam garantavo, kad nereikia leidimo. Kiek jam žinoma kaimynai su ieškove sutarė palikti tą gręžinį, kad vėliau iš jo galėtų vandenį laistymui naudoti ir kaimynas pirkdamas neprieštaravo ir sutiko. Bendrijos steigime jis nedalyvavo, o tik kažkiek prisidėjo prie žmonių subūrimo. Apie komunikacijų statybą su pavieniais žmonėmis pradėjo kalbėti kai įsigijo sklypą, nes detaliojo plano rengėjas V. S. atsisakė rengti komunikacijas. Nurodė, kad bendrija už ieškovei parduotą sklypą iš jo nieko nereikalavo.

10Atsakovė L. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir vadovautis atsiliepimu ir byloje esančiais įrodymais bei taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad 2016 m. jie įsigijo žemės sklypą, po to, sudarė mainų sutartį su S. R. ir 2016 m. pradėjo rengti statinio projektą, tai yra dviejų butų gyvenamąjį namą. Rudens gatvė suplanuota detaliuoju planu ir kvartale detaliojo plano rengėjui V. S. išduotas statybos leidimas kvartalo infrastruktūrai. Rengiant statinio projektą ir esant išduotam leidimui dėl kvartalo infrastruktūros būtina namą projektuoti, kad tiek nuotekos, tiek vandentiekis bus jungiamos namo prie kvartalo tinklų. 2016 m. nebuvo bendrijos, nebuvo kvartalo komunikacijų. Pati ieškovė pripažino, kad jos įsigytas namas buvo vienas iš pirmųjų, todėl ir buvo nuspręsta, kad laikinam naudojimui bus įrengtas vietinis gręžinys ir vietinės nuotekos iki bus pastatyti kvartalo tinklai. Ieškovei buvo žinoma, kad nėra kvartalo tinklų ir tai patvirtina ieškovės ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas, kuris vyko iki preliminarios sutartie sudarymo. Ieškovė pati lankėsi pas architektą ir galėjo susipažinti su projektine dokumentacija, tačiau pati patvirtino, kad ji nesidomėjo, jai rūpėjo tik vidaus išplanavimas. Ieškovė pati teikė siūlymus įtraukti į preliminarią sutartį, kad vandens įvadas būtų užpildytas vandeniu ir susitarė dėl Traidenio kaip laikino valymo įrenginio. Pati ieškovė pasirinko kur bus lietaus nuotėkų infiltracinis šulinys. Perkasant sklypą nebuvo rasti drenažo vamzdžiai ir nustatyta, kad nėra drenažinių vamzdžių, todėl ir nebuvo reikalo jų perkelti kaip numatyta projekte ar apvesti apie namą. Mano, kad vien tai, kad nėra požeminių tinklų geodezinių tinklų nuotraukų, neįrodo, kad nėra pačių tinklų, nes pagal praktiką, tokios geodezinės nuotraukos rengiamos po tinklų įrengimo ir užvertimo žemėmis. Mano, kad ieškovė statinio nepriduoda tik dėl to, kad nėra pateikusi geodezinės tinklų nuotraukos, kurią ji gali užsisakyti ir pasirengti. Nei preliminarioje sutartyje nei vėliau nebuvo tartasi, kad jie įsipareigoja prijungti prie kvartalo tinklų ar apmokės kvartalo inžinerinius tikslus. Nei ji, nei jos sutuoktinis nedalyvavo INSB „( - )“ steigimo susirinkime. Ieškovė pati sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį pripažino, kad jokių pretenzijų neturi. Kadangi yra kalbama apie trūkumus, kurie atsirado iki turto pardavimo, todėl ir prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio terminą. Visi įvadai yra įrengti, tik jai lieka prisijungti prie bendrijos kvartalo tinklais ir susimokėti prisijungimo mokestį. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti 2 800,00 Eur yra ieškovės prievolė bendrijai. Ieškovė turi pareigą įrodyti turto ydingumo faktą ar defektą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad įvadai nėra įrengti ar neperduoti. Ieškovei parduotas buvo 74 procentų baigtumo nekilnojamas daiktas, jai buvo suprantama, kad statinio užbaigimui reikės investuoti. Nurodo, kad ieškovės pateiktas preliminarus planas neįrodo, kad sklype nėra kitokių komunikacijų, nes neaišku kokia užduotis matininkui buvo duota, neaišku ar matininkas žinojo, kad šis planas bus naudojamas teisme, be to yra nubraižytos nuotekų ir vandentiekio linijos, tačiau nenurodoma, kad jokių kitų inžinerinių tinklų žemės sklype nėra.

11Teismas

konstatuoja:

12ieškinys atmestinas.

13Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą: Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis ieškovei pagal 2016 m. gruodžio 19 d. prikimo – pardavimo sutartį Nr. ( - )ir pagal 2017 m. birželio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. K1ES-4904, nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti butas (baigtumas 74 procentai), esantis ( - )r. (toliau ginčo butas) ir 501/1001 žemės sklypo (I t. b.l. 18-19). Nekilnojamojo turto registro išraše apie ginčo butą nurodyta, kad ginčo butą su vietiniu vandentiekiu ir vietiniu nuotekų šalinimu.

14Iš 2016 m. gruodžio 19 d. prikimo – pardavimo sutarties Nr. ( - )nustatyta, kad ieškovė nebaigtą statyti (baigtumas 74 procentai) ginčo butą ir 501/1001 dalis žemės sklypo, įsigijo iš atsakovų už bendrą 47 000,00 Eur sumą (b.l. 42-51). Pagal šią sutartį pardavėjai įsipareigojo savo lėšomis iki 2017 m. birželio 1 d. atlikti ginčo buto išorės dekoro darbus pagal projektą.

15Iš 2017 m. birželio 2 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. ( - ) nustatyta, kad ieškovė priėmė, o atsakovai perdavė ieškovei ginčo butą bei 501/1001 žemės sklypo ir ieškovė patvirtino, kad perduotas turtas yra tinkamos kokybės; pardavėjai perdavė visus dokumentus, susijusius su turto technine charakteristika bei būkle bei visus techninės apskaitos dokumentus, o atsakovai patvirtino, kad gavo visą 47 000,00 Eur sumą iš ieškovės ir tai, kad šis aktas yra ir galutinį atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas (b.l. 25-30).

16Iš 2017 m. kovo 20 d. Nuotekų valymo įrenginio paleidimo akto nustatyta, kad buvo paleisti ir atlikti hidrauliniai bandymai nuotekų valymo įrenginyje AT-6, adresu ( - )Klaipėdos r. (It. b.l. 20). Taip pat nustatyta, kad šį nuotekų valymo įrenginį užsakė ir nupirko atsakovas T. Š. (I t. b.l. 32-34).

17Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovai žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )k., Klaipėdos r., įsigijo 2016 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 191 pagrindu, pradinis šio žemės sklypo savininkas buvo V. S., kuriam šis ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė iki 2012 m. gegužės 30 d. kol buvo parduotas Turto pardavimo išieškotojui aktu Nr. 501-2N/2010 (b.l. 35-38). Iš minėto išrašo taip pat nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. mainų sutartį Nr. K1ES-6761 priklauso 501/1001 dalis šio žemės sklypo, o 500/1001 žemės sklypo priklauso S. R..

18Iš 2016 m. birželio 10 d. preliminarios sutarties nustatyta, kad ieškovė su atsakovais susitarė, kad ieškovė iš atsakovų įsipareigoja nupirkti, o atsakovai įsipareigoja parduoti ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - )k., Klaipėdos r., ir šiame žemės sklype esančio pradėto statyti gyvenamojo namo ½ dalį už 47 000,00 Eur ir pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per tris mėnesius ir buvo numatyti kokie darbai turi būti atlikti iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos (I t. b.l. 39-40).

19Iš skelbimo nustatyta, kad ( - )gyvenvietėje, Klaipėdos r., parduodami du sublokuoti kotedžai 10 arų žemės sklype (kiekvienam kotedžui po 5 arus) su pilna išorės apdaila, sutvarkytu gerbūviu ir daline vidaus apdaila ir išvardyta kas bus atlikta parduodamame turte (II t. b.l. 26-29).

20Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimo nustatyta, kad atsakovui T. Š. buvo išduotas leidimas: statyti naują neypatingą statinį - gyvenamąjį dviejų būtų pastatą, esantį ( - )Klaipėdos r., statyti nesudėtingus inžinerinius tinklus, tai yra vandentiekio tinklus ir tris nuotekų šalinimo tinklus, pagal projekto T. B. projektavimo IĮ parengtą projektą Nr. 1649 (I t. b.l. 60-61). Iš T. B. projektavimo IĮ parengto dviejų butų gyvenamojo pastato projekto nustatyta, kad turėjo būti suprojektuotas neypatingas vieno aukšto statinys dviejų butų gyvenamos paskirties pastatas ir projektuojami inžineriniai tinklai: įvadinė vandentiekio linija prijungiama ir bitinių nuotekų išvadai prijungiami prie nuo anksčiau kvartale suprojektuoto vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir kiekvienas butas turi atskirus vandentiekio įvadus ir buitinių nuotekų išvadus, o lietaus nuotekų šalinimui projektuojama lietaus nuotekų šalinimo linija, kuri prijungiama į sklype projektuojamą lietaus infiltracinį šulinį, drenažo apvedimo linija (I t. b.l. 81-151).

21Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialiųjų architektūros reikalavimų nustatyta, kad naujas statinys turėjo būti projektuojamas, kad atitiktų detaliojo plano (registro Nr. 003553001891) sprendinius (I t. b.l 62-63).

22Iš AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygų nustatyta, kad buvo reikalaujama, kad projektuojant vandentiekio ir nuotekų tinklus būtų vadovautasi 2011 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-781 patvirtintu „Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T11-494 „Dėl V. S. žemės sklypo(kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Tai yra statytojas (užsakovas) privalo vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadų prijungimus projektuoti prie kvartalo vandentiekio tinklų, pagal nurodyto detaliojo plano sprendinius. O kai bus įgyvendinti specialiojo plano sprendiniai, gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniai tinklai turės būti prijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų (I t. b.l. 70-71).

23Iš UAB „Kurorto kadastras“ Nekilnojamoj daikto kadastrinių matavimų bylos atliktos ginčo butui, nustatyta, kad ginčo butas yra dviejų būtų gyvenamajame name, kurio baigtumas yra 74 procentai ir yra vietinis vandentiekis ir vietinės nuotekos (I t. b.l. 52-56).

24Nustatyta, kad atsakovas 2016 metais T. Š. užsakė dviejų butų gyvenamojo namo, esančio ( - )k., Klaipėdos r., statybos projektą T. B. projektavimo IĮ ir projektą Nr. 1649 rengė T. B. (b.l. 57-59).

25Atsakovas 2016 m. gruodžio 7 d. buvo išduota pažuma apie neypatingosios kategorijos statinio – dviejų butų gyvenamojo namo ( - )k., Klaipėdos r., statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-161207-00759, kuri vykdoma pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-160629-00444 ir šios pažymos pagrindu buvo įregistruota nebaigta statyba.

26Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 10 d. leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-34-140710-00452 nustatyta, kad statytojui V. S. buvo leista statyti pagal projektuotojo UAB „Klaiprojektas“ parengtą projektą kvartalo inžinerines infrastruktūras: vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, susiekimo komunikacijas, žemės sklype kadastro Nr. 558/0004:715 (I t. b.l. 72-73).

27Iš 2017 m. birželio 3 d. Individualių namų savininkų bendrijos „( - )“ steigiamojo susirinkimo protokolo nustatyta, kad tikslu įgyvendinti žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (patalpų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra buvo nuspręsta gyvenamajame kvartale, esančiame ( - )Klaipėdos r., kuris suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )į 43 nekilnojamoj turto vienetus, iš kurių 37 yra mažaaukščių gyvenamųjų statybos žemės sklypai, esantys ( - ) Klaipėdos r., buvo įsteigta Individualių namų savininkų bendrijos „( - )“ (toliau -Bendrija) (II t. b.l. 40-42).

28Iš 2017 m. birželio 22 d. Bendrija neeilinio susirinkimo protokolo Nr. 001 buvo nutarta, kad bendrijos nuotekų ir vandentiekio komunikacijas įrenginės UAB „Pajūrio genranga“ ir bendrijos pirmininkas įgaliotas pasirašyti sutartį su šia įmone 157 000,00 Eur sumai bei nuspręsta iš V. S. įsigyti bendro naudojimo žemę už 1,00 Eur, žemės sklypų registro Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - )bei patvirtinta sutartis, kuri bus teikiama žemės sklypų savininkams dėl nuotekų ir vandens komunikacijų teikimo (I t. b.l. 187-190, II t. b.l. 43-49).

29Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ES-7098 nustatyta, kad Bendrija iš V. S. už vieną eurą įsigijo šešis žemės sklypus (II t. b.l. 50-68).

30Iš 2017 m. birželio 23 d. statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/23 ir prie jos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Bendrija su UAB „Palangos genranga“ susitarė dėl 37 -ių gyvenamųjų namų kvartalo, adresu Rudens g., Baukštininkų k., Kl( - )aipėdos r., lauko inžinerinių tinklų statybos bei įrenginių montavimo už 157 000,00 Eur ir šie darbai yra atlikti (II t. b.l. 69-77).

31Iš ieškovės 2017 m. rugpjūčio 12 d. Bendrijai rašyto rašto nustatyta, kad ji nesutinka prisidėti savo lėšomis prie kvartalo vandens ir nuotekų magistralės tinklų įvedimo, nes pirko butą su vietinėmis nuotekomis ir vandentiekiu ir ji nėra įsipareigojusi savo lėšomis nutiesti ar įrengti kvartalo vandens ir nuotekų tinklus, todėl nesutinka mokėti 2 220,0 Eur. Taip pat nurodo, kad nutiesus inžinerinių tinklų magistrales Rudens g. kvartale ir esant įvadui prie jos žemės sklypui ji sutiks pasijungti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą į gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinius tinklus (II t. b.l. 77).

32Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. Bendrijos rašto atsakovei nustatyta, kad ieškovė už 2018 m. rugpjūčio mėnesį Bendrijai už vandenį yra sumokėjusi 10,00 Eur, nes ieškovė naudojasi bendrijos tiekiamą geriamąjį vandenį, nes yra prisijungusi per namo kaimyną prie bendrijos tiekiamo geriamojo vandens (II t. b.l. 86).

33Iš Bendrijos 2018 m. birželio 20 d. pranešimo ieškovei nustatyta, kad Bendrija iš ieškovės taip pat reikalauja sumokėti 600,00 Eur už lietaus nuotekas, 100,00 Eur už administravimą, 20,00 Eur už apšvietimo projektą ir 150,00 Eur už žaibosaugą ir pradų iškasimą (II t. b.l. 151).

34Iš ieškovės pretenzijos atsakovams nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovams pretenziją, kad jai parduotas nekilnojamas turtas yra su trūkumais, tai yra kad jai perduoti savavališkai ne pagal projektus ir statybą leidžiančius dokumentus pastatyti buto nuotekų tinklai, vandentiekio įvadas ir vandentiekio tinklai yra įrengti savavališkai ir nėra inventorizuotos ir pažymėtos jos butui priklausančios požeminės komunikacijos, kas laikytini esminiais trūkumais ir turi būti šalinami pardavėjų sąskaita. Taip pat nurodė, kad jos patirtos išlaidos, susijusios su kvartalo komunikacijų įrengimu, kurios yra 2 200,00 Eur ir privalomu jos buto komunikacijų prisijungimu prie kvartalo inžinerinių tinklų turi būti laikytini kaip nuostoliai, patirtais dėl pardavėjo pateiktų žinomai neteisingų pareiškimų ir turi būti atlygintos pardavėjų (I t. b.l. 191-193).

35Iš 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovų atsakymo į pretenziją nustatyta, kad jie su pretenzija nesutinka ir nurodė, kad nesutinka (I t. b.l. 154-157).

36Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento rašto ieškovės atstovui nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas neplaninis ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - )k., Klaipėdos r., patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype yra įrengtas tipinis gamyklinis UAB „August ir KO“ nuotekų valymo įrenginiai, atitinkantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-412 reikalavimus ir turintis techninį pasą Nr. AT616671, gamyklinis Nr. 1667. Ieškovės sklype esantys valymo įrenginiai turi atitikties deklaraciją, suteikta teisė juos ženklinti CE ženklu ir ieškovė buitines nuotekas išleidžia iš gyvenamojo namo į šiuos valymo įrenginius. Paėmus mėginius nenustatyta, kad būtų viršytos Lietuvos rRespublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų nurodytų koncentracijų. Vandenį ieškovė gauna iš gretimame, nuosavybės teise priklausančiame S. R. priklausančiame sklype ( - ), įrengto vandens paėmimo įrenginio, kurio įrengimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų patikrinimo metu nebuvo gauta (I t. b.l. 194-195).

37Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo ginti jos teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdu ir reikalauja, kad atsakovai (pardavėja) per 1 mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalintų parduoto nekilnojamojo daikto trūkumus, tai yra įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, drenažo linijas, atitinkančias 2008 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-494 patvirtinto V. S. žemės sklypo, esančio ( - )r., detaliojo plano ir dviejų butų gyvenamojo namo ( - ) Klaipėdos r. statybos projekto Nr. 1649 sprendinių reikalavimus bei prašo iš atsakovų priteisti 2 800,00 Eur nuostolių, nes atsakovai neatskleidė visos tiesos, kad jai bus būtina prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų.

38Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, be to prašo ieškinį atmesti kaip neįrodyta ir nepagrįstą.

39Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

40Pagal galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dali, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, c.b.Nr. 3K-3-54/2012).

42Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2018 m. lapkričio mėnesį kreipėsi su pretenzija į atsakovus ir 2018 m. lapkričio 13 d. buvo išsiųstas atsakovų atsakymas į pretenziją, tai yra ieškovei tapo žinoma, kad atsakovai kategoriškai nesutiko su ieškovės pareikštomis pretenzijomis dėl parduoto daikto trūkumų ir su reikalavimu sumokėti 2 800,00 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovams prašant yra pagrindas taikyti ieškinių senatį, nes nustatyta, kad ieškinį ieškovė teismui pateikė tik 2018 m. liepos 25 d., o teisme ieškinys užregistruotas tik 2018 m. liepos 26 d., tai yra praleidus šešių mėnesių terminą nuo atsakymo į pretenziją gavimo ir nėra jokių svarbių priežasčių dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Ieškovę nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kuris rengė pretenziją atsakovams dėl parduoto daikto trūkumų.

43Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

44Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, jog 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senatį. Kadangi ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje praleistas ir atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, todėl teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip pareikštą praleidus įstatymo numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir nenustačius svarbių ieškinio termino praleidimo priežasčių.

45Nepaisant to, kad buvo taikytas ieškinio senatis ieškovės reikalavimams, teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimai yra pagrįsti.

46Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) šeštosios knygos XXIII skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja bendrąsias pardavėjo teises ir pareigas. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

47Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. CK 6.334 straipsnyje nustatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kurias įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

48Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad jai nėra įrengti pagal statybos leidimą ir statybos projektą numatyti vandentiekio įvadas, buitinių nuotekų šalinimo išvadas, lietaus nuotekų inžineriniai tinklai ir drenažo linijos (toliau vietinės požeminės komunikacijos), šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai parduodami ginčo nekilnojamąjį turtą neperdavė jai vietinių požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų bei kitų dokumentų, patvirtinančių, kad jai perduotos komunikacijos yra teisėtos. Atsakovai tvirtina, kad statybos leidime ir statybos projekte numatyti įvadai ir nuotekų išvadai yra įrengti pagal statybos projektą, o lietaus vandenys subėga į infiltarcinį šulinį, namo apvedimas nebuvo atliktas, nes perkasant žemės sklypą nebuvo rasti drenažai. Pripažįsta ir neginčija, kad dėl nežinojimo neatliko požeminių tinklų geodezinės nuotraukos, tuo metu kai buvo įrenginėjamos požeminės komunikacijos, paaiškino, kad praktikoje tokios tinklų geodezinės nuotraukos gali būti atliekamos ir esant užkastoms komunikacijoms. Ieškovei teismo metu buvo siūlyta pateikti teismui neginčijamus rašytinius įrodymus, kad jos nurodytos komunikacijos, kurias jis prašo įpareigoti įrengti atsakovus nėra įvestos, tai yra buvo siūlytą kreiptis į geodezijos specialistus, kad jie pateiktų ieškovė atsakymą, kad nėra galimybės atlikti geodezinės požeminių tinklų geodezinės topo nuotraukos ar pateiktų įrodymus, kad ginčo sklype nėra prašomų įvesti komunikacijų, tačiau tokių neginčijamų įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Ieškovės teismui pateikti notariškai patvirtinti J. Š. liudytojo parodymai vertinti kritiškai, nes teismui nepavyko apklausti šio liudytojo teisme ir pašalinti abejones dėl jo pas notarą duotų parodymų. Be to, kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Š., tai yra J. Š. sutuoktinė, kad būtent ji, o ne jos sutuoktinis rūpinosi žemės sklypo pirkimu ir derybas dėl sutarties sudarymo vedė ji. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai perkant žemės sklypą buvo nurodyta, kad reiks primokėti už kelią ir galimai už vandens pajungimą. Liudytoja B. Š. taip pat nurodė, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra laibai užsiėmę ir dažnai būna komandiruotėse, o šiuo metu sutuoktinis serga, todėl jos sutuoktinis nesirūpino ir viskuo rūpinosi pasamdytas žmogus, o ji pati techninės dalies nesupranta ir nieko paaiškinti negali, tačiau šiuo metu ji yra prisijungusi prie bendrijos nutiestų komunikacijų ir su bendrija yra visiškai atsiskaičiusi. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės L. Š. nurodytais argumentais, kad ieškovės pateiktas Geo Punktas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų preliminarus planas, nėra pakankamas įrodymas, konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes iš pateikto plano matyti, kad yra užfiksuota kaip yra įrengtos laikinos komunikacijos, tačiau nėra nurodyta, kad daugiau jokių komunikacijų šiame sklype nėra.

49Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo duotus paaiškinimus, liudytojo T. B. duotus parodymus, kad laikinam naudojimui nedraudžia įrengti laikinas komunikacijas ir joms nereikia statybos leidimas, nes yra nesudėtingi statiniai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad jai parduotas daiktas yra su trūkumais. Ieškovė pirko ginčo butą kaip nebaigtą statybą, tai yra 74 procentų baigtumo, tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas, kad atsakovai savo lėšomis užbaigs ginčo buto statybą ir priduos statybą, todėl tokia pareiga tenka ieškovei. Ieškovė įsigydama nebaigtą statyti ginčo butą įsipareigojo pati savo lėšomis užbaigti statybą ir ją įteisinti. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad atsakovai nuslėpė nuo jos faktą, kad atsiradus vietinėms kvartalo komunikacijoms ieškovė savo lėšomis privalės prisijungti prie vietinių kvartalo nuotekų ir vandens tinklų. Ieškovė tvirtino, kad jai atsakovas nurodė, kad nėra sutvarkytas kvartalo kelias ir apšvietimas ir jai teks prisidėti prie to savo lėšų, o atsakovas tvirtina, kad ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad reikės prisijungti prie kvartalo tinklų, kai jie bus pastatyti ir tuo pagrindu buvo sutarta, kad laikinam naudojimui sklype įrengti laikinus valymo įrenginius bei adatinį gręžinį, kurie net nebuvo nurodyti skelbime apie parduodamą turtą. Teismo vertinimu nors pirkimo – pardavimo sutartyje ir nebuvo nurodyta, kad ieškovė turės ateityje prisijungti prie kvartalo tinklų, nes pardavimo metu tokių tinklų dar ir nebuvo, tačiau tiek statybos leidime, tiek statybos projekte buvo aiškiai nurodyta, kad ginčo turtas turės būti prijungtas prie kvartalo suprojektuotų tinklų, todėl ieškovei susipažinus su perkamo namo projektine dokumentacija buvo supranta, kad ateityje jai teks prisijungti prie kvartalo tinklų ir ji pirkdama turtą suprato ką konkrečiai ir kokiomis sąlygomis perka ir kad siekiant užbaigti statybą jai teks investuoti. Ieškovė pati pripažino, kad iki turto perdavimo – priėmimo akto bendravo su projekto autoriumi ir buvo nuvykusi pas jį bei derino dėl vidaus išplanavimo. Liudytojas T. B. taip pat patvirtino šias ieškovės nurodytas aplinkybes. Susipažinus su į byla pateiktu T. B. statybos projektu nustatyta, kad sklypo eksplikacijoje bei pačiame statybos projekte buvo aiškiai nurodyta, kad vanduo bus tiekiams į dviejų butų namą iš anksčiau kvartale suprojektuotų vandentiekio tinklų, o buitinių nuotekų išvadai bus prijungti prie kvartalo tinklų. Liudytojas T. B. patvirtino, kad statyba nebus pripažinta baigta, kol nebus prisijungta prie kvartalo tinklų.

50Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovei priklausantis ginčo turtas yra ( - ) sklypus detaliuoju planu, kurio organizatorius buvo V. S., o ne atsakovai, į tai, kad ieškovei įsigyjant iš atsakovų nebaigtą statyti ginčo butą dar nebuvo įrengtos kvartalo vietinės komunikacijos ir nebuvo įsteigta Bendrija, į tai, ieškovė nusipirko 74 procentų, o ne 100 procentų baigtumo ginčo butą ir nuo pat jo įsigijimo bute buvo tiekiams vanduo iš gręžinio bei buvo įrengtas vietinis valymo įrenginys, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad jai parduotas turtas buvo su trūkumais. Ieškovė būdama atidi ir atsakinga bei pirkdama nemažos vertės nekilnojamąjį turtą turėjo galimybę susipažinti su statomo buto projektine dokumentacija ir ją išsianalizuoti ar konsultuotis su specialistais.

51CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovams yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi. Pardavėjo sutartinių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nulemtas pirkėjo intereso (šiuo atveju – ieškovės pagrįsto tikėjimosi, kad jai buvo perleista teisė įsigyti nuosavybėn kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą) pažeidimas yra pirkėjo patirta žala, o būtinybė šalinti kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trūkumus (arba pirkėjo jiems ištaisyti turėtos išlaidos) – nuostoliai, kurie pardavėjo pirkėjui turi būti atlyginami (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52Nenustačius, kad atsakovai netinkamai įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovei, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovų nuostolių atlyginimą, tai yra 2 800,00 Eur sumą, nes laikytina, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovai buvo įsipareigoję prijungti ieškovės vandens įvadą ir buitinių nuotekų išvadą prie kvartalo inžinerinių tinklų ar tuo labiau prisidėti prie kvartalo tinklų tiesimo.

53Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakoavai iki bylos išnagrinėjimo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,

Nutarė

55ieškinį atmesti.

56Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 1 mėnesį nuo teismo... 5. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 6. Trečiasis asmuo Individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“... 7. Trečiojo asmens atstovas M. S. 2019 m. gegužės 14 d. vykusio posėdžio metu... 8. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei... 9. Atsakovas T. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nesupranta... 10. Atsakovė L. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka prašė jį atmesti kaip... 11. Teismas... 12. ieškinys atmestinas.... 13. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai... 14. Iš 2016 m. gruodžio 19 d. prikimo – pardavimo sutarties Nr. ( - )nustatyta,... 15. Iš 2017 m. birželio 2 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. ( - ) nustatyta, kad... 16. Iš 2017 m. kovo 20 d. Nuotekų valymo įrenginio paleidimo akto nustatyta, kad... 17. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo su... 18. Iš 2016 m. birželio 10 d. preliminarios sutarties nustatyta, kad ieškovė su... 19. Iš skelbimo nustatyta, kad ( - )gyvenvietėje, Klaipėdos r., parduodami du... 20. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimo nustatyta, kad... 21. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialiųjų... 22. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygų nustatyta, kad buvo... 23. Iš UAB „Kurorto kadastras“ Nekilnojamoj daikto kadastrinių matavimų... 24. Nustatyta, kad atsakovas 2016 metais T. Š. užsakė dviejų butų gyvenamojo... 25. Atsakovas 2016 m. gruodžio 7 d. buvo išduota pažuma apie neypatingosios... 26. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 10 d.... 27. Iš 2017 m. birželio 3 d. Individualių namų savininkų bendrijos „( - )“... 28. Iš 2017 m. birželio 22 d. Bendrija neeilinio susirinkimo protokolo Nr. 001... 29. Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ES-7098... 30. Iš 2017 m. birželio 23 d. statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/23 ir prie... 31. Iš ieškovės 2017 m. rugpjūčio 12 d. Bendrijai rašyto rašto nustatyta,... 32. Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. Bendrijos rašto atsakovei nustatyta, kad ieškovė... 33. Iš Bendrijos 2018 m. birželio 20 d. pranešimo ieškovei nustatyta, kad... 34. Iš ieškovės pretenzijos atsakovams nustatyta, kad ieškovė pateikė... 35. Iš 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovų atsakymo į pretenziją nustatyta, kad... 36. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo ginti jos teises Lietuvos... 38. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, be to... 39. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 40. Pagal galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai... 42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2018 m. lapkričio mėnesį... 43. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 44. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad... 45. Nepaisant to, kad buvo taikytas ieškinio senatis ieškovės reikalavimams,... 46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) šeštosios knygos XXIII... 47. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės... 48. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad jai nėra įrengti pagal statybos... 49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 50. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovei priklausantis ginčo... 51. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes,... 52. Nenustačius, kad atsakovai netinkamai įvykdė prisiimtus sutartinius... 53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 55. ieškinį atmesti.... 56. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...