Byla e2A-128-883/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IĮ „G. S. firma“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-795-187/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui IĮ „G. S. firma“, trečiajam asmeniui E. D., dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas regreso tvarka priteisti iš atsakovo IĮ „G. S. firma“ 3777,99 Eur žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad dėl 2014-02-08 eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 13044,66 Lt (3777,99 Eur) draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininku pripažintas E. D., kuris vairavo atsakovui IĮ „G. S. firma“ priklausančią techniškai netvarkingą transporto priemonę „Iveco“, valst. Nr. ( - ) kuriai techninė apžiūra negaliojo, tai yra, kai ją naudoti draudžia teisės aktai. Atsakovas IĮ „G. S. firma“ buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi autoįvykio metu trečiasis asmuo E. D. vairavo techniškai netvarkingą atsakovui IĮ „G. S. firma“ priklausančią transporto priemonę, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją.

6Atsakovas IĮ „G. S. firma“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo automobilis, kurį vairavo E. D., 2014-02-08 eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, o jo vairuotojas, nors formaliai ir atsako už techninę transporto priemonės būklę, tačiau negali kiekvienu momentu tikrinti ratų stovį važiuojant transporto priemonei. Taip pat nurodė, kad eismo įvykis įvykęs dėl kito automobilio vairuotojo kaltės, nes jis pažeidęs Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus, o E. D. negalėjęs numanyti, kad gali nuriedėti jo vairuojamo automobilio ratai, kadangi jis važiavęs su techniškai tvarkinga technika. Pažymėjo, kad ratų atitrūkimą galėjo sąlygoti kitų asmenų veiksmai, kerštaujant E. D. dėl nuvežamų transporto priemonių, ar dėl važiuojant kelyje atsisukusių varžtų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-10-12 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo IĮ „G. S. firma“ 3777,99 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad E. D. elgėsi labai neatsakingai ir į viešą kelią išvažiavo su tikrai netvarkinga transporto priemone, kai ją naudoti draudžia teisės aktai. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad dėl eismo įvykio yra kaltas kitas vairuotojas, kuris nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų tinkamu laiku sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę pamatęs kelyje kliūtį, teismas vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Teismui atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų kad transporto priemonės du ratai būtų atitrūkę ne dėl trečiojo asmens nerūpestingumo ar aplaidumo. Teismas taip pat nurodė, kad ratų ir varžtų priežiūra yra išimtinai transporto priemonės vairuotojo atsakomybės dalis ir neturi reikšmės, kada buvo atlikta techninė automobilio patikra. Pažymėjo, kad keisdamas ar prižiūrėdamas ratus ir prieš patikrą, ir po patikros, vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad visi automobilio ratai priveržti techniškai tinkamai ir nebus pavojaus atsisukti ratų varžtams, todėl prezumpcija, kad po techninės patikros visada ratai yra techniškai tvarkingi, šiuo klausimu negalima. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Ravara“ transporto priemonės sužalojimas įvyko dėl atsakovo IĮ „G. S. firma“ kaltės, kuris eksploatavo iki autoįvykio techniškai netvarkingą transporto priemonę.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

10Apeliantas IĮ „G. S. firma“ apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo 2015-10-12 sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovo atsakovui IĮ „G. S. firma“ priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime konkrečiai dėl nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą ir nepagrįstą išvadą, jog trečiojo asmens E. D. vairuotas atsakovui priklausantis automobilis buvo techniškai netvarkingas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad automobilio techninė būklė buvo tinkama. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas ar automobilį faktiškai valdęs trečiasis asmuo būtų nevykdę ar netinkamai vykdę kokias nors jiems priskirtas pareigas, susijusias su transporto priemonės techninės būklės priežiūra. Nurodo, kad lemiamą reikšmę šioje byloje turi aplinkybė, kad būtent automobilio „Opel Insignia“ vairuotojo veiksmai sukėlė eismo įvykį ir žalą, kurios atlyginimo regreso tvarka ieškovas šioje byloje reikalauja iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus kaip tariamai gynybinę poziciją norint išvengti atsakomybės, iš esmės nepateikė jokių šiuos argumentus paneigiančių išvadų, formaliai įvertino atsakovo argumentus, tinkamai neįsigilino į bylos esmę sudarančias faktines aplinkybes, iš esmės nevertino automobilio „Opel Insignia“ veiksmų teisėtumo Kelių eismo taisyklių kontekste. Taip pat nurodo, kad tai, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nesudaro pagrindo kaltę dėl eismo įvykio perkelti E. D., kadangi vairuotojai, pasirinkdami važiavimo greitį, privalo įvertinti ne tik ant kelio esančias kliūtis, tačiau taip pat ir meteorologines sąlygas, inter alia ir paros laiką. Apeliantas pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su prašomos priteisti žalos dydžiu.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atstatomojo remonto sąmata sudaryta kompiuterine „Audatex“ programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, kuria vadovaujasi ekspertai, automobilių remonto įmonės, draudimo bendrovės, šios programos panaudojimo galimybė numatyta LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 Nr, 120/ 2000-04-14 Nr. 101 įsakyme „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Realios remonto išlaidos nurodytos remonto sąskaitoje. Taip pat nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog ratai nukrito nuo automobilio „Iveco“, valst. Nr. ( - ) suponuoja tai, kad ratai buvo nepatikimai pritvirtinti prie automobilio. O tokios būklės transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. Kadangi rato nukritimas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, atsakovo atžvilgiu privalėjo būti taikomas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Skundo motyvą, kad automobilio techninis stovis buvo reguliariai tikrinamas, ieškovas vertina kritiškai, nes po eismo įvykio, kurį sukėlė automobilio bloga techninė būklė, automobilio savininkas nesugebėjo pašalinti rimtų automobilio trūkumų – 2014-02-20 techninei apžiūrai pateiktas automobilis turėjo 3 didelius trūkumus, dėl kurių automobilį eksploatuoti buvo draudžiama. Nurodo, kad abu ratai nukrito tuo pačiu metu, todėl ši aplinkybė įrodo ne trečiųjų asmenų neteisėtą veiką, o tik tai, kad abu ratai buvo ant automobilio vienos ašies ir abu ratai turi tą patį tvirtinimą. Pažymi, kad po eismo įvykio avarijos dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Automobilio „Iveco“ vairuotojas deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio ir įvykio aplinkybių išsamesnis tyrimas nebuvo atliktas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas

14Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

15Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp ieškovo (draudiko) ir atsakovo (draudėjo) dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą ieškovui regreso tvarka pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

16Byloje nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2013-10-26 apdraudė transporto priemonę „Iveco“, valst. Nr. ( - ) Atsakovo vairuotojas E. D. 2014-02-08 sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. ( - ) Dėl šio įvykio kaltu prisipažino IĮ „G. S. firma“ priklausančią transporto priemonę „Iveco“, valst. Nr. ( - ) vairavęs E. D., kuris eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad važiuojant atsisuko du galiniai transporto priemonės „Iveco“ ratai, iš kurių vienas ratas nuriedėjo į važiuojamąją kelio dalį į kurį ir trenkėsi A. V. vairuojama transporto priemonė „Opel Insignia“, priklausanti UAB „Ravara“. Be to, IĮ „G. S. firma“ priklausančiai transporto priemonei „Iveco“, valst. Nr. ( - ) techninė apžiūra galiojo iki 2014-01-25. Ieškovas sumokėjo UAB DK „PZU Lietuva“ regreso teise 3777,99 Eur draudimo išmoką, nes UAB DK „PZU Lietuva“ už eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. ( - ) patirtą žalą savanoriškai kompensavo automobilio savininkui UAB „Ravara“ (12, 13, 15, 16-19 b. l.).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudikas įrodo, kad draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė savo, kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudariusio asmens, pareigas.

18Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

19Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, kad transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga, o vien ta aplinkybė, kad nuo automobilio jam važiuojant keliu nukrito ratas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, ar kad jį valdęs asmuo netinkamai jį prižiūrėjo.

20Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

21Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent ieškovas (draudikas) turi įrodyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo pagrindą nagrinėjamoje byloje, taigi ieškovas turi į bylą pateikti pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovo darbuotojo vairuojamas automobilis buvo techniškai netvarkingas ir dėl to įvyko eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo išvadą apie netvarkingą transporto priemonės „Iveco“, valst. Nr. ( - ) techninę būklę padarė vadovaudamasis tuo, kad atsakovo transporto priemonė dalyvavo eisme, neturėdama galiojančios privalomos techninės apžiūros, 2014-02-08 eismo įvykio deklaracija, kurioje pažymėta, kad „į automobilio A galinį kairės pusės ratą (nukritusį važiuojamojoje kelio dalyje) atsitrenkė automobilis B“, trečiojo asmens (transporto priemonės vairuotojo) teiginiu, jog stabdant transporto priemonę nuriedėjo kairės pusės ratai, o priešais važiavęs automobilis kliudė nukritusį ratą. Nors šie ieškovo įrodymai besąlygiškai ir nepatvirtina fakto, kad 2014-02-08 eismo įvykio metu transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. ( - ) buvo techniškai netvarkinga ir dėl to įvyko eismo įvykis, tačiau remiantis įrodymų pakankamumo taisykle labiau tikėtina ir kartu pritartina pirmos instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad atsakovo transporto priemonės ratai nebuvo tinkamai užsukti didesne varžtų dalimi arba visi varžtai buvo nepakankamai užveržti, be to, atsakovas neteikė įrodymų, kad ratai galėjo atsisukti eksploatavimo eigoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuri transporto priemonė (automobilis ar jo priekaba) yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jos valdytojui yra taikomi griežtesni atsakomybės už transporto priemonės padarytą žalą taikymo pagrindai. Be to, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad ratų ir varžtų priežiūra yra išimtinai transporto priemonės vairuotojo atsakomybės dalis.

22Nors byloje ir nenustatyta, kad transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau toks atsakovo elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių 15 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros. Transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros kvalifikuotinas kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, taigi yra specialus, įstatymu įtvirtintas atsakomybės draudikui pagrindas. Paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo transporto priemonė dalyvavo eisme, neturėdama galiojančios privalomos techninės apžiūros, ir tos aplinkybės neginčija. Tai suteikia ieškovui teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

23Žalos dydis nustatytas remiantis preliminaria atstatomojo remonto sąmata, kuri sudaryta kompiuterine „Audatex“ programa. Nesutikdamas su nurodytu žalos dydžiu, atsakovas nenurodė, ką jis ginčija: darbų įkainius, dalių kainas, remonto darbų laiką, taip pat nepateikė savo paskaičiavimų, kiek galėtų kainuoti atstatomasis transporto priemonės remontas.

24Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, jog dėl eismo įvykio yra kaltas pats automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas, vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi priešingas situacijos vertinimas prieštarautų byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir bendriems logikos dėsniams.

25Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo IĮ „G. S. firma“ apeliacinis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

28Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 6. Atsakovas IĮ „G. S. firma“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-10-12 sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 10. Apeliantas IĮ „G. S. firma“ apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp ieškovo (draudiko) ir atsakovo... 16. Byloje nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ transporto... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį... 18. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas, sumokėjęs... 19. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, kad transporto priemonė „Iveco“,... 20. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent ieškovas (draudikas) turi įrodyti... 22. Nors byloje ir nenustatyta, kad transporto priemonės vairavimas be privalomos... 23. Žalos dydis nustatytas remiantis preliminaria atstatomojo remonto sąmata,... 24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 25. Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo... 26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo išvardintus motyvus bei... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimą palikti...