Byla 2K-422/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, kaltinamajam S. Š., nukentėjusiajam J. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus ir nukentėjusiojo J. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

2Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu S. Š. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pritaikius BK 48 straipsnio 7 dalį, nuspręsta nuteistąjį įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį S. Š. buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties. Iš S. Š. J. B. priteista 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorę ir nukentėjusįjį, prašiusius kasacinius skundus tenkinti, nuteistąjį, prašiusį kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu S. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 12 val., Alytuje, Užuolankos g., neišsitekus gatvėje apsilenkti dviems automobiliams, S. Š. žmonos vairuojamas automobilis trenkėsi į bordiūrą ir užvažiavo ant šaligatvio, nuo smūgio sprogo padanga ir įlinko ratlankis. Po viso šito S. Š., išlipęs iš automobilio, priėjo prie šiukšlių surinkimo automobilio bei sudavė rankomis iš jo išlipusiam vairuotojui J. B. ne mažiau kaip 3 kartus į veidą, dėl to šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

6Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog smūgiai buvo suduoti ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl autoįvykio, S. Š. išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į to paties straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme tuo pat metu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas J. B. kaltės klausimas dėl to paties konflikto, kai šis spyrė S. Š. į nosį, tačiau pirmosios instancijos teismas pastarojo kaltės klausimo šioje byloje nesprendė, pateikus prašymą prijungti ir kartu vertinti įrodymus, jį nemotyvuotai atmetė, o klausimo dėl bylų sujungimo išvis nesprendė, nors buvo būtina nustatyti, kurio iš asmenų veiksmai išprovokavo konfliktą, ar vieno iš asmenų veiksmai nebuvo susiję su būtinąja gintimi ir pan. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo tik įrodymų išdėstymu, o šių įrodymų analizės neatliko, t. y. nepasisakė, kuriais įrodymais teismas remiasi, o kuriuos atmeta. Iš viso to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai rodo jį turėjus išankstinę nuomonę, t. y. buvus šališką. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes prieštarauja BPK 326 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 11 bei 14 punktuose išdėstytiems reikalavimams. Šališku teismas gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei bylą išnagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Nutartyje tokių aplinkybių nenustatyta ir nenurodyta, o nurodytos aplinkybės negali būti siejamos su teismo šališkumu. Be to, remiantis aukščiau minėto Senato nutarimo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, ne tik galėjo, bet ir privalėjo juos ištaisyti byloje atlikdamas įrodymų tyrimą. Taigi, perduodamas iš naujo nagrinėti bylą nesant tam teisėto pagrindo bei iš esmės neišnagrinėdamas nuteistojo apeliacinio skundo, apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Nukentėjusysis J. B. kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo iš esmės analogiškus argumentus, juos tik šiek tiek susiaurindamas, todėl skundas plačiau neaprašomas.

8Kasaciniai skundai tenkintini.

9Dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo pripažinimo šališku

10Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, rėmėsi tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą prijungti ir įvertinti įrodymus, kurie yra kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas pareikštas J. B., nesprendė klausimo dėl šių bylų sujungimo, neįvertino liudytojų L. Š. ir R. S. parodymų, specialisto išvados, patvirtinančios kaltinamojo S. Š. sužalojimo faktą, neatliko įrodymų analizės, o apsiribojo tik įrodymų išdėstymu. Remdamasis paminėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas. Tokia išvada neatitinka įstatymo reikalavimų bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į nešališką teismą sampratos, BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų turinio.

11Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo pagrindai yra įtvirtinti BPK 44 straipsnyje, šio straipsnio 5 dalyje taip pat kalbama apie kaltinamo asmens teisę į tai, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Realizuojant šį principą baudžiamosios bylos procese reikšminga tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienos, tiek kitos proceso šalies atžvilgiu, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant, pagrįstus prašymus bei teikiant įrodymus, taip pat ir vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo aktą. Pagrindinė proceso dalyvių priemonė realizuojant savo konstitucinę teisę į bešališką teismą yra nušalinimo institutas. Nušalinimo pagrindai yra numatyti BPK 58 straipsnyje. Jame yra išvardinta, kokiais konkrečiais atvejais BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys negali dalyvauti procese. Be to, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nušalinimas gali būti pareikštas, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens šališkumo. Taigi, šis punktas numato galimybę pareikšti nušalinimą ir remiantis kitomis aplinkybėmis, tačiau tokias aplinkybes motyvuotai turi nurodyti proceso dalyviai, o ne aukštesnės instancijos teismas. Teismų praktikoje šio principo esmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-202/2005, 2K-446/2009. Nutartis panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui gali būti priimta tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo proceso veiksmų bei priimto sprendimo pagrįstumo gali būti siejami, kaip teisingai nurodyta kasaciniuose skunduose, ne su šališko teismo samprata, o su baudžiamosios bylos aplinkybių tyrimo nepakankamu išsamumu bei visapusiškumu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl minėtos priežasties pagrįsti kasacinių skundų argumentai, jog įstatymo bei teismų praktikos suformuotas reikalavimas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų ir pan.). Teisinga kasacinių skundų išvada, jog, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme nesant tam įstatyme numatyto pagrindo bei iš esmės neišnagrinėdamas nuteistojo apeliacinio skundo, neįvertinęs bylos proceso metu gautų įrodymų, a priori pripažindamas, jog kitoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra kaltinamasis, o kaltinamasis – nukentėjusysis, yra reikšmingi šiai bylai įrodymai, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai