Byla 1A-105-417/2017
Dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 15 MGL, t. y. 564,90 EUR, baudą

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei V. Ž., gynėjui advokatui R. S.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 15 MGL, t. y. 564,90 EUR, baudą.

3Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4E. J. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis, būdamas MB Medicinos terapijos centro „( - )“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. lapkričio mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas) ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose klastojo tikrus dokumentus bei juos realizavo, t. y.:

5R. S. B. priėmęs jam perduodamus R. S. B. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. balandžio 20 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-08, į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas R. S. B. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors R. S. B. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jo sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. balandžio 20 d.–gegužės mėn. laikotarpiu (tikslesnis laikas nenustatytas) ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, jį perduodamas T. B., kuris suklastotą dokumentą atidavė tėvui R. S. B., kuris šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. gegužės 14 d. A. Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, perdavė VĮ „Regitra“ darbuotojams;

6toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. B. priėmęs jam perduodamus I. B. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. balandžio 20 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-09, į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas I. B. sveikatos būklės patikrinimas ir ji pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors I. B. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jos sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar ji pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. balandžio 20 d.–gegužės mėn. laikotarpiu (tikslesnis laikas nenustatytas) ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, jį perduodamas T. B., kuris suklastotą dokumentą atidavė mamai I. B., kuri šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. gegužės 14 d. A. Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, perdavė VĮ „Regitra“ darbuotojams;

7toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. J. priėmęs jam perduodamus J. J. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. liepos 9 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-12 į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas J. J. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors J. J. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jo sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. liepos 9 d. ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, jį perduodamas J. J., kuris šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. liepos 22 d. ( - ), Klaipėdoje, perdavė VĮ „Regitra“ darbuotojams;

8taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. J. priėmęs jam perduodamus J. J. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. liepos 9 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-12 į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas J. J. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors J. J. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jo sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. lapkričio mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas) ( - ), Palangoje šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą perdavė J. J., jį J. J. laikė namuose, esančiuose ( - ), Palangoje;

9tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. K. priėmęs jam perduodamus I. K. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. liepos 20 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-16, į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas I. K. sveikatos būklės patikrinimas ir ji pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors I. K. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jos sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar ji pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. liepos 20 d. ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą perdavė I. K., jį I. K. laikė namuose, adresu ( - ), Palangoje;

10toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš M. K. priėmęs jam perduodamus M. K. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. liepos 20 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-15, į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas M. K. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors M. K. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jo sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. liepos 20 d. ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą perdavė M. K., jį M. K. laikė namuose, esančiuose ( - ), Kaune;

11tęsdamas nusikalstamą veiką, iš R. L., prisistačiusios R. J., priėmęs jam perduodamus išgalvotus asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. liepos 21 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-17, į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas R. J. sveikatos būklės patikrinimas ir ji pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors R. J. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jos sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar ji pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. liepos 21 d. ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą perdavė R. L., jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose ( - ), Klaipėdoje;

12toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. N. (J. N.) priėmęs jam perduodamus J. N. asmens duomenis, E. J. suklastojo 2015 m. liepos 29 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 10-18 į šią pažymą įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius juridinį faktą, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas J. N. sveikatos būklės patikrinimas ir jis pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors J. N. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jo sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. liepos 29 d. ( - ), Palangoje esančiose MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, jį perduodamas J. N., kuris šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą 2015 m. liepos 29 d. Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, perdavė VĮ „Regitra“ darbuotojams.

13E. J. gynėjo advokato R. S. apeliaciniu skundu dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio prašoma šį nuosprendį panaikinti ir E. J. išteisinti nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Skundas argumentuojamas tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi apylinkės teismas užėmė vienpusišką, šališką kaltinimo poziciją, jog E. J. yra kaltas, ir jos laikėsi viso posėdžio metu. Nuosprendyje įrodymai aprašyti vienpusiškai, visiškai nevertinta E. J. pozicija, ją patvirtinantys įrodymai bei gynybos argumentai ir pastabos dėl aiškiai netinkamai, neišsamiai ir net klaidingai suformuluoto kaltinimo, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisminio proceso metu gynyba pateikė informaciją, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras padarė ir teisės, ir fakto klaidą, kaltinamojo akto kaltinimo dalyje nurodydamas faktines aplinkybes apie dokumentų suklastojimo apimtį, privalomus įrašyti rekvizitus, jų turinį, nors vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma tokių rekvizitų ir informacijos nenumato. Apie šias prokuroro padarytas klaidas teismas nuosprendyje net neužsiminė, tai leidžia gynybai daryti išvadas, kad teismas nagrinėjo bylą turėdamas išankstinę nuostatą dėl kaltinamojo kaltės. Nurodoma, kad kaltinimo ir teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. E. J. kaltinamas į pažymą Nr. 083-1/a įrašęs joje net nenumatytus rekvizitus apie psichinės sveikatos būklės ištyrimą. Kaltinime nurodoma, kad E. J. klastojo tikrus dokumentus neva buvo atliktas konkretaus asmens sveikatos būklės patikrinimas, nors šiame centre jis atliktas nebuvo. Kaip jau minėta, šis sveikatos patikrinimo faktas turi būti atspindėtas kitame dokumente – formoje Nr. 027/a, bet ne formoje Nr. 083-1/a. Galimas būtent formos Nr. 027/a suklastojimas E. J. nėra net inkriminuotas. Kita akivaizdi aplinkybė, bylojanti apie galimą teismo šališkumą ir teismo išvadų neatitiktį faktinėms bylos aplinkybėms yra tai, kad Palangos miesto apylinkės teismas kaltinimo dalį tiesiog perrašė iš kaltinamojo akto. Nurodoma, kad E. J. dėl J. J. turėjo būti inkriminuota viena, o ne dvi veikos su skirtingomis datomis ir faktinėmis aplinkybėmis apie realizavimo vietą. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras padarė klaidą dėl J. J., tačiau elgdamasis šališkai Palangos miesto apylinkės teismas ne tik nepastebėjo tokios klaidos, bet tiesiog kaltinimą perrašė.

14Skundu pasisakoma dėl galimo dokumentų suklastojimo turinio nurodant, kad jeigu valstybinis kaltinimas suformulavo kaltinimą preziumuodamas intelektualinį suklastojimą, kurio metu neva į pažymą buvo įrašyta melaginga informacija apie tai, kad asmuo gali vairuoti, nors psichinės sveikatos patikrinimas jam neva neatliktas, tada tai ir turėjo būti nurodyta kaltinime detaliau aprašant nusikalstamos veikos pobūdį, darant šį kaltinimą labiau suprantamą ir aiškesnį. Teismo nuosprendyje perrašyta kaltinimo išraiška to neatspindi. Palangos miesto apylinkės teismas konstatuodamas dokumentų suklastojimą remiasi LAT nutartimi (bylos Nr. 2K-30/2008), tačiau pastebėtina tai, kad kasacinio teismo nutartyje nurodyta visiškai kitokio pobūdžio situacija nei skundžiamo teismo sprendimo byloje. Medicininių pažymų, kad asmenys gali vairuoti transporto priemones, išdavimas negali būti vertinamas kaip dokumentų suklastojimas vien tik dėl to, kad asmens sveikatos patikrinimas galbūt neišpildo visos sveikatos patikrinimo apraše patvirtintos tvarkos, visų dokumentų gavimo ir visų patikrinimų atlikimo.

15Skundu dėl netinkamo įrodymo vertinimo nurodoma, kad E. J. nuteistas neįrodžius jo veiksmuose subjektyviosios pusės – kaltės – ir nenustačius tiesioginės tyčios suklastoti dokumentus. Asmens pripažinimas kaltu nenustačius jo subjektyvinės pusės, neįrodžius jo kaltės, laikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Apylinkės teismo pasirinkta įrodinėjimo loginė seka prieštarauja tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp proceso dalyvių taisyklei. Teismas į E. J. subjektyvių veiksmų turinį visai nesigilino, o tik sugretino šiuos atliktus jo veiksmus su turėjimu teisės ar tokios teisės neturėjimu apskritai atlikti vairuotojo sveikatos patikrinimą ir išduoti pažymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prisiėmimas rizikos vertinti psichinės sveikatos būseną negali būti vertinamas kaip neatitikimas nuostatų reikalavimų ir įrodantis dokumentų suklastojimą. Jeigu nuostatų reikalavimų tai ir neatitinka, toks prisiėmimas rizikos vertinti tai, kas pagal gydytojo kompetenciją galbūt nepriklauso vertinti, teisės teorijoje ir praktikoje turėtų būti suprantamas ne kaip dokumentų klastojimas, o kaip tarnybos įgaliojimų viršijimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis tiek išrašydamas vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinines pažymas (forma Nr. 083-1/a), tiek išrašydamas formą Nr. 028-1/a, viršijo savo įgaliojimus, o tai padarė, kaip matyti iš minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.1-6-824/2016, dėl savo nežinojimo ir nepatyrimo kaip privataus medicinos terapijos centro savininko ir vadovo.

16Taip pat skundu pasisakoma dėl nusikaltimo dalyko nurodant, kad būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas, arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas. Nagrinėjamu atveju išrašyti medicininiai dokumentai – vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos – turi būti laikomos pagaminimu, o ne suklastojimu tikro dokumento. Netinkamas nusikaltimo dalyko nurodymas iš esmės pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą.

17Be to skundu pasisakoma dėl dvigubo nubaudimo pažeidimo nurodant, kad tiek administracinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje E. J. baudžiamas už neteisėtą sveikatos patikrinimų atlikimą ir dokumentų išdavimą. Tiek administracinio pažeidimo veika, tiek baudžiamasis nusikaltimas tarpusavyje yra susiję ir galima konstatuoti, kad E. J. baudžiamojo proceso tvarka persekiojamas ir nuteistas už tą pačią veiką, dėl kurios pirmiau nubaustas administracine tvarka to paties Palangos miesto apylinkės teismo.

18Gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl nešališkumo principo pažeidimo

20Skundas argumentuojamas tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi apylinkės teismas užėmė vienpusišką, šališką kaltinimo poziciją, jog E. J. yra kaltas, ir jos laikėsi viso posėdžio metu. Nuosprendyje įrodymai aprašyti vienpusiškai, visiškai nevertinta E. J. pozicija, ją patvirtinantys įrodymai, nei gynybos argumentai ir pastabos dėl aiškiai netinkamai, neišsamiai ir net klaidingai suformuluoto kaltinimo, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

21Teismo nešališkumo principas teismų praktikoje pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Įgyvendinant šio principo reikalavimus viena reikšmingiausių nešališko teismo nuostatų yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso šaliai, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant pagrįstus prašymus ir teikiant įrodymus, taip pat vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo aktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2010). Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-396/2014, 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73–78) teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Subjektyvusis (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015).

22Apygardos teismas susipažinęs su apylinkės teismo posėdžių garso įrašais neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog apylinkės teismas užėmė vienpusišką, šališką kaltinimo poziciją ir jos laikėsi viso posėdžio metu. Iš apylinkės teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad teismas vienodai išklausė tiek kaltinimo, tiek gynybos šalis, nenustatyta, kad buvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Pastebėtina, kad teismas buvo vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso šaliai. Taip pat nors skundu nurodoma, kad teismas apie prokuroro padarytas klaidas nuosprendyje net neužsiminė, tai leidžia gynybai daryti išvadas, jog teismas nagrinėjo bylą turėdamas išankstinę nuostatą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo baigiamajame akte pasisakyta dėl dokumentų suklastojimo apimties, privalomų įrašyti rekvizitų, jų turinio ir padarytos žalos. Taigi baigiamuoju teismo aktu iš esmės buvo atsakyta į gynėjo baigiamojoje kalboje išsakytą nuomonę dėl, jo nuomone, netinkamai suformuluoto kaltinimo. Be to, anot pareiškėjo, kita akivaizdi aplinkybė, bylojanti apie galimą teismo šališkumą, yra tai, kad Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinimas perrašytas iš kaltinamojo akto. Tačiau vertintina, kad šis argumentas nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. BPK 305 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį nurodant visus nusikalstamos veikos sudėties elementus ir visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei padarė atitinkamas išvadas dėl pareikšto kaltinimo. Todėl vertinti, kad teismas buvo šališkas, nėra objektyvaus pagrindo.

23Skundu teigiama, kad E. J. dėl J. J. turėjo būti inkriminuota viena, o ne dvi veikos su skirtingomis datomis ir faktinėmis aplinkybėmis apie realizavimo vietą. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras padarė klaidą, o teismas to nepastebėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju E. J. nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, ne už atskiras nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veiksmai paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Nagrinėjamu atveju dėl J. J. tokios aplinkybės ir nustatytos, kadangi, kaip apylinkės teismo posėdžio metu J. J. parodė, jog į pažymą įrašytas neteisingas asmens kodas, todėl reikėjo perrašyti pažymą. Taigi nagrinėjamu atveju buvo suklastotos dvi pažymos, į jas įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, siekiant suklastoti dokumentą ir jį realizuoti, todėl šiuos veiksmus jungė bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

24Taip pat skundu nurodoma, kad jeigu valstybinis kaltinimas suformulavo kaltinimą preziumuodamas intelektualinį suklastojimą, kurio metu neva į pažymą buvo įrašyta melaginga informacija apie tai, kad asmuo gali vairuoti, nors psichinės sveikatos patikrinimas jam neva neatliktas, tada tai ir turėjo būti nurodyta kaltinime detaliau aprašant nusikalstamos veikos pobūdį, darant šį kaltinimą labiau suprantamą ir aiškesnį. Apygardos teismo vertinimu, kaltinimas suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, o šis skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas ir kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Iš bylos duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, atlikta kaltinamojo apklausa, jo gynėjas advokatas dalyvavo teisiamajame posėdyje. Taigi nuteistasis buvo apklaustas, jo gynėjas advokatas turėjo teisę išsakyti savo nuomonę dėl jiems pareikšto kaltinimo, buvo pasiteirauta, ar kaltinimas jiems yra aiškus, pati kaltinimo formuluotė teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė, tačiau tik baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija dėl netinkamai suformuluoto kaltinimo.

25Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog neturi teisinio pagrindo nuspręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, buvo pasunkinta gynyba. Apeliantas nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Nagrinėjamos bylos duomenys neduoda jokio pagrindo ir išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Pastebėtina, kad jokios aplinkybės, rodančios teismo šališkumą, numatytos BPK 58 straipsnyje, nenurodomos, tuo tarpu vien tai, kad teismas kitaip negu apeliantas vertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Dėl dokumentų Nr. 027/a, Nr. 083-1/a

26Kaip minėta anksčiau, E. J. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad jis būdamas MB Medicinos terapijos centro „( - )“ direktoriumi vairuotojų sveikatos patikrinimo medicinines pažymas suklastojo į jas įrašęs tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, kad VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neva buvo atliktas R. S. B., I. B., J. J., I. K. (K.), M. K., R. L., prisistačiusios R. J., J. N. sveikatos būklės patikrinimas ir šie asmenys pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę be apribojimų, nors jie VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, jų sveikatos būklės patikrinimas šioje įstaigoje nebuvo atliktas ir nebuvo nustatyta, ar jie pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, ir 2015 m. balandžio 20 d.– lapkričio mėn. laikotarpiu (tikslesnis laikas nenustatytas) MB Medicinos terapijos centro „( - )“ patalpose šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentą realizavo, juos tiesiogiai ar netiesiogiai perduodamas minėtiems asmenims. R. S. B., I. B., J. J., J. N. šias pažymas perdavė VĮ „Regitra“, o I. K. ir M. K. jiems išduotas pažymas ir J. J. antrąją pataisytą pažymą laikė namuose, R. L. – tarnybos vietoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose.

27Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentai, forma F 027/a, išduodami šeimos arba vidaus/vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklės į kitą asmens SPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus (aprašo 11 punktas). Taigi pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, pateikia aprašo 12 p. nurodytus dokumentus bei dokumentus F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus/vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir dokumentai F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro/vaikų ir paauglių psichiatro (aprašo 13 punktas). Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma F 083-1/a (16 punktas), kurioje įrašoma išvada apie tinkamumą vairuoti (20 punktas). Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą pažyma F Nr. 083-1/a išduodama pacientui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba įstaigai, išduodančiai ar grąžinančiai vairuotojo pažymėjimą arba pratęsiančiai jo galiojimą (valstybės įmonei „Regitra“, policijos įstaigai) (28 punktas). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tik atlikus profilaktinį tikrinimą ir gydytojo psichiatro patikrą išduodama pažyma F 083-1/a, o gydytojas, išduodantis šią pažymą, patvirtina paciento sveikatos būklę, tinkamumą vairuoti. Taigi išduodantis pažymą F 083-1/a gydytojas patvirtina, jog asmenys pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę.

28Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. B., I. B., I. K. (K.) ir M. K., R. L. nebuvo E. J. pacientai ir nebuvo prisirašę MTC „( - )“, tačiau jie pažymos F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus/vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro/vaikų ir paauglių psichiatro taip pat nepristatė ir E. J. jos nereikalavo. J. J. nurodė, kad jis pas psichiatrą siunčiamas nebuvo. Pastebtina, kad pats E. J. taip pat neneigė, kad jis nesiuntė pacientų gydytojo psichiatro konsultacijai iš pacientų, kurie nebuvo prisirašę MTC „( - )“, nereikalavo pateikti pažymos F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus/vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro.

29Taigi Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (F Nr. 083-1/a) yra dokumentas, į kurį įrašomi tikrinimo duomenys ir išvados (Tvarkos 9 punktas), o tai reiškia, kad ši pažyma ne tik patvirtina faktą, jog asmuo, kuriam ji išduota, pagal sveikatos būklę yra tinkamas vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones, bet ir faktą, kad asmuo pasitikrino sveikatą pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Tvarką. Taigi E. J., išduodamas pažymą F 083-1/a, patvirtino, jog asmenys pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, t. y. kad jų sveikata buvo patikrinta, kaip tai numatyta įstatymuose, įskaitant ir gydytojo psichiatro patikrą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepagrįstas skundo teiginys, jog E. J. kaltinamas į pažymą Nr. 083-1/a įrašęs joje nenumatytus rekvizitus apie psichinės sveikatos būklės ištyrimą. Taip pat kartu pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog asmenys VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė ir jiems sveikatos patikrinimas nebuvo atliktas. Ši aplinkybė tiek kaltinamajame akte, tiek apylinkės teismo nuosprendyje buvo išdėstyta, taigi atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad kaltinime nurodoma, jog E. J. klastojo tikrus dokumentus neva buvo atliktas konkretaus asmens sveikatos būklės patikrinimas, nors šiame centre jis atliktas nebuvo.

30Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365) patvirtintame Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktu nurodyta, kad vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o 10 punkte nurodyta, kad kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę. Pastebėtina, kad iš Akreditavimo tarnybos Kontrolės Nr. D11-533/2015 ataskaitos (t. 1, b. l. 9–13) matyti, kad MB Medicinos terapijos centras „( - )“ neturi teisės teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, o įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3682 patvirtina, kad MB Medicinos terapijos centras „( - )“ gali teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas: vidaus ligų, echoskopijos paslaugas (t. 2, b. l. 87). Taigi darytina išvada, kad E. J., dirbdamas MB Medicinos terapijos centre „( - )“, apskritai neturėjo teisės pacientams (vairuotojams ir pretendentams) atlikti vairuotojų profilaktinių tikrinimų ir išduoti vairuotojų sveikatos patikrinimo medicinines pažymas.

31Apeliaciniu skundu nurodoma, kad sveikatos patikrinimo faktas turi būti atspindėtas kitame dokumente, kurio forma Nr. 027/a, bet ne forma Nr. 083-1/a, o galimas būtent dokumento Nr. 027/a suklastojimas E. J. nėra net inkriminuotas. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, daro išvadą, jog šis skundo argumentas nepagrįstas. Aprašo 11 punktas nurodo, kad dokumentas F Nr. 027/a išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklės į kitą asmens SPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus. Taigi darytina išvada, kad dokumente Nr. 027/a neatsispindi galutinis sveikatos patikrinimo faktas, kadangi pacientas su šios formos dokumentu siunčiamas jos tikrintis. Dėl draudimo bausti asmenį du kartus už tą patį teisės pažeidimą principas

32Apeliaciniu skundu nurodoma, kad E. J. tiek administracinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje baudžiamas už neteisėtą sveikatos patikrinimų atlikimą ir dokumentų išdavimą. Tiek administracinio pažeidimo veika, tiek baudžiamasis nusikaltimas tarpusavyje yra susiję ir galima konstatuoti, kad E. J. baudžiamojo proceso tvarka persekiojamas ir nuteistas už tą pačią veiką, dėl kurios pirmiau nubaustas administracine tvarka.

33Iš bylos duomenų matyti, kad E. J. baustas administracine tvarka pagal ATPK 433 straipsnį už tai, kad būdamas MB Medicinos terapijos centro „( - )“ vidaus ligų gydytojas įstaigoje, neturinčioje teisės teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams (vairuotojams) neteisėtai atliko vairuotojų profilaktinius tikrinimus ir išdavė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-971 patvirtintas Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinines pažymas (f. Nr. 083-1/a).

34ATPK 433 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nesilaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Taigi pagal šį straipsnį kyla atsakomybė dėl vertimosi medicinine veikla, kuriai nebuvo išduota licencija, o Baudžiamojoje byloje jis teisiamas už dokumentų klastojimą – už tai, kad minėtas medicinines pažymas suklastojo, įrašydamas tikrovės neatitinkančius aiškiai melagingus duomenis, patvirtinančius tikrovės neatitinkančius juridinius faktus, bei šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentus realizavo. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju E. J. nebuvo baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymių

35Skundu nurodoma, kad būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas, arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas. Nagrinėjamu atveju išrašyti medicininiai dokumentai – vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos – turi būti laikomos pagaminimu, o ne suklastojimu tikro dokumento. Netinkamas nusikaltimo dalyko nurodymas iš esmės pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą.

36E. J. kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus – vairuotųjų sveikatos patikrinimo medicinines pažymas – ir juos realizavęs. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ar intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išrašyti medicininiai dokumentai – vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos – turi būti laikomos tikro dokumento suklastojimu, ne pagaminimu, kadangi medicininė pažyma yra dokumentas, kuriame įrašyta neteisinga informacija. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad E. J. nuteistas neįrodžius jo veiksmuose subjektyviosios pusės – nenustačius tiesioginės tyčios suklastoti dokumentus. Anot nuteistojo, jis nežinojo, kad jo kompetencija nėra pakankama išduoti pažymą F 083-1/a. Kaip teisingai nurodoma, apeliaciniu skundu BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, todėl, nustatydamas šį nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį, teismas turi nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingą jo daromos nusikalstamos veikos pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis ir teigia veikęs neturėdamas tiesioginės tyčios, tačiau pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, neabejotina, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, jog apelianto kaltė pasireiškė dviejomis atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. dokumentų suklastojimu bei suklastotų dokumentų realizavimu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo atskirai išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos – suklastojimo bei realizavimo – aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų laikėsi nagrinėdamas suklastotų dokumentų klastojimo ir realizavimo aspektus. Darytina išvada, kad apelianto teiginys, jog nuteistasis neturėjo tiesioginės tyčios klastoti dokumentus ir juos realizuoti, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis veikė nesant tiesioginės tyčios, ir vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Dėl kasacinės bylos Nr. 2K-30/2008

37Apeliaciniu skundu nurodoma, kad Palangos miesto apylinkės teismas konstatuodamas dokumentų suklastojimą nepagrįstai vadovavosi LAT nutartimi byloje Nr. 2K-30/2008, kadangi šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta visiškai kitokio pobūdžio situacija nei skundžiamo teismo sprendimo byloje. Minimoje byloje Nr. 2K-30/2008 A.G. buvo nuteista už tai, kad būdama personalinės įmonės, registruotos Vilniuje, savininke, 2006 m. liepos 11 d. savo darbo vietoje A. G. personalinės įmonės vardu surašė bei pasirašė vairuotojo sveikatos medicininę pažymą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. S., a. k. , 2006 m. liepos 11 d. atliko vairuotojo sveikatos patikrinimą A. G. personalinėje įmonėje ir gali vairuoti transporto priemonę, nors iš tikrųjų šis asmuo nurodytu laiku Lietuvos Respublikoje nebuvo ir sveikatos patikrinimo neatliko, t. y. suklastojo tikrą dokumentą. Taigi darytina išvada, kad nors apeliaciniu skundu nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi šia nutartimi, tačiau apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo su šiuo skundo argumentu sutikti, kadangi matyti, jog nusikalstamų veikų aplinkybės šiose bylose iš esmė tapačios.

38Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys išdėstyti, įvertinti, palyginti su kitais bylos duomenimis ir nurodyti argumentai, kodėl ir kurie bylos duomenys pripažįstami įrodymais ir kodėl jais remiamasi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodytos įrodytomis pripažintos E. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos tokios teismo išvados, aptarti nuteistojo parodymai, kokiais duomenimis teismas grindžia savo išvadas, kodėl nusprendė, kad įrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, todėl nuosprendį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

39Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

40nuteistojo E. J. gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. E. J. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10... 5.R. S. B. priėmęs jam... 6. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. B. priėmęs... 7. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. J. priėmęs... 8. taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. J.... 9. tęsdamas nusikalstamą veiką, iš I. K. priėmęs jam... 10. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš M. K. priėmęs... 11. tęsdamas nusikalstamą veiką, iš R. L.,... 12. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. N. ( 13. E. J. gynėjo advokato R. S.... 14. Skundu pasisakoma dėl galimo dokumentų suklastojimo... 15. Skundu dėl netinkamo įrodymo vertinimo nurodoma, kad E.... 16. Taip pat skundu pasisakoma dėl nusikaltimo dalyko nurodant, kad būtinasis BK... 17. Be to skundu pasisakoma dėl dvigubo nubaudimo pažeidimo nurodant, kad tiek... 18. Gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą... 19. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl nešališkumo principo pažeidimo... 20. Skundas argumentuojamas tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas,... 21. Teismo nešališkumo principas teismų praktikoje pirmiausia suvokiamas kaip... 22. Apygardos teismas susipažinęs su apylinkės teismo posėdžių garso... 23. Skundu teigiama, kad E. J. dėl J. J.... 24. Taip pat skundu nurodoma, kad jeigu valstybinis kaltinimas suformulavo... 25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 26. Kaip minėta anksčiau, E. J. buvo kaltinamas ir nubaustas... 27. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentai, forma F 027/a, išduodami šeimos arba... 28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. B., 29. Taigi Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (F Nr. 083-1/a) yra... 30. Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000... 31. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad sveikatos patikrinimo faktas turi būti... 32. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad E. J. tiek... 33. Iš bylos duomenų matyti, kad E. J. baustas... 34. ATPK 433 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas... 35. Skundu nurodoma, kad būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo... 36. E. J. kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus –... 37. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad Palangos miesto apylinkės teismas... 38. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad liudytojų... 39. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 40. nuteistojo E. J. gynėjo advokato R....