Byla 2YT-1871-633/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant pareiškėjai I. S., jos atstovui advokatui A. C., suinteresuotiems asmenims R. E. ir M. A., suinteresuotų asmenų atstovei advokato padėjėjai R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. E., M. A. ir Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. Ū. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

21. Pareiškėjos (suinteresuotų asmenų) reikalavimai.

31.1. Pareiškėja I. S. šioje byloje prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo ir testatoriaus R. S. mirties dieną 2015-08-18 jai buvo reikalingas išlaikymas – pripažinti jai teisę į privalomąją tėvo R. S. palikimo dalį (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 5.20 str. 1 d.).

41.2. Suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų šioje byloje nepareiškė.

52. Proceso dalyvių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.

62.1. Pareiškime nurodė ir papildomai teismo posėdyje pareiškėja I. S. paaiškino, kad prašanti jos reikalavimą visiškai tenkinti. Toliau dėl bylos esmės nurodė, jog ji yra vienintelis palikėjo ir testatoriaus R. S. vaikas, jos tėvai likus maždaug 5 metams iki R. S. mirties išsituokė, ji pati tuomet gyveno atskirai Vilniuje ir mokėsi. Su motina ryšius yra nutraukusi, po ištuokos ši jos nerėmė, to pati ir neprašė. 2008-2010 metais ji mokėsi Dailės mokykloje ir įgijo keramikos dirbinių gamintojo specialybę (profesiją), 2013 metais pagal trišalę profesinio mokymo (perkvalifikavimo) sutartį, finansuotą Darbo biržos, mokėsi Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre ir įgijo papildomą viešbučio tarnautojo specialybę (profesiją). Tiek laiko tarpe tarp mokymosi (2010-2013 m. m.), tiek ir jį baigusi (2013-2015 m. m.) Vilniuje ieškojosi darbo registruodamasi Darbo biržoje, taip pat savarankiškai lankydamasi pas darbdavius bei teikdama prašymus įdarbinti su CV internetu, tačiau darbo negavo, nedirbo, legalaus darbo išviso nėra dirbusi. Iki 2015 m. balandžio jai velionis tėvas nuomojo iš jos brolio liudytojo D. S. 1,5 kambario butą Vilniuje, mokėjo savininkui kažkiek nuompinigių, taip pat butui tekusią dalį komunalinių mokesčių, išskyrus internetą ir kabelinę TV, už ką liepdavo susimokėti iš tų pačių jai kas mėnesį jo duotų pragyvenimui pinigų. 2015 m. balandį ji grįžo laikinai, o po to ir su viskam gyventi į Vilkaviškį, jų susitarimu apsigyveno tėvui priklausiusiam name, tėvas jai ir toliau duodavo pragyvenimui maždaug po 50 Eur/mėn. bei per savo buvusią sugyventinę, pas kurią jau sirgdamas gyveno Kybartuose, apmokėdavo namo komunalinius mokesčius. Tėvas mirė 2015-08-18 Kybartuose, jai tuomet buvo reikalingas jo išlaikymas dėl to, kad buvo netekusi 10 proc. bendro darbingumo dėl dar vaikystėje diagnozuotos ligos – epilepsijos bei kt. sveikatos sutrikimų, jos sveikata bendrai buvusi ir yra silpna, ne dėl savo kaltės nedirbusi (darbo ieškojusi, bet negavusi), neturėjusi nekilnojamo turto, transporto priemonių, santaupų bankuose ar kitų šaltinių, iš ko būtų galėjusi pati save išlaikyti. Jai Darbo birža Vilkaviškyje pasiūliusi užimti laisvą darbo vietą tik vieną kartą, jau po tėvo mirties, kurios ji neužėmusi dėl pateisinamos priežasties – ilga darbo dienos trukmė, iš dalies naktinis darbas būtų kenkę jos sveikatai, todėl ji nesutikusi šį darbą dirbti, be to, ir pats darbdavys nesutikęs ją įtraukti į tolimesnę atranką šiai darbo vietai užimti. Minimą darbą ji nesutikusi dirbti dar ir dėl to, kad visų pirma, norinti turėti pati verslą ir dirbti sau, o ne kitiems, visų antra, šis darbas neatitiko jos turimų specialybių (profesijų). Papildomos socialinės paramos, kol buvo gyvas ir ją rėmė tėvas, jai nereikėję, todėl tokios nesikreipusi, po tėvo mirties jos kreipėsi, vieną kartą parama buvo skirta, kitą kartą savivaldybė atsisakė ją skirti dėl to, kad iš giminaičio gavo 4000 Eur pajamų už tėvo valia parduotą už jo pinigus buvusį nupirktą bet giminaičio vardu įregistruotą visureigį. Apie testamento sudarymą suinteresuotų asmenų, jos pusbrolių iš tėvo pusės, naudai jai pasakęs pats tėvas, ji neprieštaravusi tokiai jo valiai, nes tėvas jai pasakęs, jog su suinteresuotu asmeniu R. E. susitarę, kad ši namus Vilkaviškyje, kuriuos paveldės pagal testamentą po jo mirties, parduos, o už gautus pinigus nupirks jai, pareiškėjai, butą. Kodėl tokios prievolės tėvas suinteresuotam asmeniui nenustatė testamente, jai nežinoma, tėvo testamentų suinteresuotų asmenų naudai ji neginčijo, kai jos paprašyta suinteresuotas asmuo R. E. nesutiko jai nupirkti buto, ji kreipėsi su nagrinėjamu pareiškimu į teismą.

72.2. Atsiliepime į ieškinį ir papildomai teismo posėdyje suinteresuoti asmenys R. E. ir M. A. pareiškė, jog su pareiškėjos reikalavimu visiškai nesutinkantys ir prašantys jį atmesti, nes pareiškėja tėvo mirties dieną nebuvo būtina jo išlaikymo, galėjo dirbti ir pati save išlaikyti, testatorius, jų dėdė, nė vieno iš jų neįpareigojo niekuo prieš pareiškėją, tame tarpe ir nupirkti jai butą, tokio ar panašaus susitarimo nebuvę nei atskira sutartimi, nei žodžiu, testamentus R. S. sudaręs tik savo valia, testamentų sudarymą jos su broliu naudai motyvavęs tuo, jog pareiškėja nesugebėsianti tinkamai naudotis liekančiu jo turtu. R. E. dėl bylos esmės papildomai dar paaiškino, kad pareiškėja prieš tėvo mirtį ketino vykti dirbti į Jungtinę Karalystę, jai teigė susitarusi dėl darbo vietos, tačiau neišvyko, dėl ko, nežino. R. E. žinoma, kad po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi socialinės pašalpos, kad tokia buvo skirta, kad už ją savivaldybės nustatyta tvarka pareiškėja dirbo viešo pobūdžio darbus. R. E. taip pat žinoma, kad 2016 m. vasarą pareiškėja nelegaliai dirbo kebabinėje Vilkaviškio m.

82.3. Pareiškėjos prašymu teisme liudytoju apklaustas D. S. patvirtino, kad maždaug 2015 m. balandį jam R. S. pranešė apie testamentų suinteresuotų asmenų naudai sudarymą, taip pat teigė, jog dukrai pragyvenimui paliks pinigų, nekilnojamą turtą testamentu paliekantis savo giminaičiams (suinteresuotiems asmenims) dėl to, kad pareiškėja nesugebėsianti tinkamai juo naudotis ir rūpintis. Testatorius jam taip pat teigęs, jog susitarė su testamentine įpėdine suinteresuotu asmeniu R. E., jog ši už jo jai paliekamą palikimo dalį nupirks pareiškėjai butą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad iki mirties R. S. teikė paramą savo dukrai, pareiškėjai, kuriai nepavyko įsidarbinti, jo nuomone, dėl turimų sveikatos sutrikimų, be to, pareiškėja esanti sunkesnio charakterio, su ja sudėtinga bendrauti.

93. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

10Išklausęs teismo posėdyje pareiškėją ir suinteresuotus asmenis, jų atstovus, apklausęs pareiškėjos liudytoją D. S., taip pat ištyręs rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamus proceso dalyvių dispozityviai ir teismo siūlymu bylon pateiktus bei paties teismo iniciatyva gautus ir prijungtus prie bylos dokumentus (pareiškėjos gimimo ir palikėjo mirties liudijimus, dalies palikėjo turto (automobilio) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, pareiškėjos medicininius dokumentus (asmens sveikatos istoriją, išrašus iš medicininių dokumentų), VSDFV duomenis su istorija apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą (darbinę veiklą), VĮ Regitra ir Registrų centro duomenis su istorija apie kelių transporto priemones ir nekilnojamą turtą, Darbo biržos duomenis apie pareiškėjos registravimo bedarbe istoriją ir siūlymus jai užimti darbo vietas, Vilkaviškio r. savivaldybės pažymą apie pareiškėjos prašymus skirti jai socialinę paramą ir tokios skyrimą, pareiškėjos profesinio ir praktinio mokymo sutartis, VĮ Registrų centro duomenis apie R. S. palikimą sudariusį nekilnojamą turtą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagą 2014-09-15 sprendžiant dėl pareiškėjos darbingumo, Vilkaviškio r. 2-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 160 medžiagą), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

113.1. 2016-08-17 pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo R. S. mirties dieną 2015-08-18 jai buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tikslu gauti privalomą tėvo R. S. palikimo dalį (b. l. 3-6).

123.2. Palikėjas R. S. 2015-03-26 Vilkaviškio r. 3-iame notarų biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo po savo mirties jam priklausiusį turtą : 15 a. žemės sklypą ( - ), jame esančius nekilnojamus daiktus, įregistruotus nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys nesklebtini), 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), automobilį „Opel Movano“, valst. Nr. ( - ) transporto priemonę „Tauras 2501-02“, valst. Nr. ( - ), - paliko suinteresuotam asmeniui R. E., išskirtinių (CK 5.23 – 5.25 str. str.), tame tarpe ir pareiškėjos naudai, testamente nenustatyta (notaro paveldėjimo bylos lapai Nr. 10-11).

133.3. Palikėjas R. S. 2015-05-25 Vilkaviškio r. 3-iame notarų biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo po savo mirties jam priklausiusį turtą : 2,94 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2,88 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,38 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais, įregistruotais nekilnojamo turto registre Nr. ( - ), - paliko suinteresuotam asmeniui M. A., išskirtinių (CK 5.23 – 5.25 str. str.), tame tarpe ir pareiškėjos naudai, testamente nenustatyta (notaro paveldėjimo bylos lapai Nr. 8-9).

143.4. R. S. palikimą priėmė : pagal įstatymą – 2015-10-16 pareiškėja I. S., kuriai 2016-02-29 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 1242, į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) pagal testamentus – 2015-11-04 testamentiniai įpėdiniai suinteresuoti asmenys R. E. ir M. A., kuriems paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą dar neišduoti (b. l. 7, 8; notaro paveldėjimo bylos lapai Nr. 2-4, 5).

153.5. R. S. savo mirties dieną buvo išsituokęs, turėjo vienintelį vaiką, kaip pirmos eilės įpėdinį pagal įstatymą, pareiškėją I. S. (notaro paveldėjimo bylos lapas Nr. 7).

163.6. Palikėjas R. S. teikė materialinį išlaikymą (paramą) pareiškėjai I. S. nuo gimimo iki savo mirties, tame tarpe savo mirties momentu neatlygintinos panaudos pagrindu suteikęs pareiškėjai kaip būstą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ), apmokėdamas jo šildymo ir kt. išlaikymo išlaidas, taip pat teikdamas apie 50 Eur/mėn. dydžio periodinėmis išmokomis paramą kasdieniam pragyvenimui.

173.7. Pareiškėja I. S. palikėjo mirties dieną neturėjo nei asmeninės, nei dalinės nuosavybės teise nekilnojamų daiktų, kelių transporto priemonių, nedirbo, savo pajamų neturėjo, Darbo biržoje nebuvo registruota ieškančia darbo, į savivaldybę dėl socialinės pašalpos ar kt. socialinės paramos išmokų jai skyrimo kreipusis nebuvo (b. l. 15-16, 17, 96, 97, 99-101).

183.8. Pareiškėja I. S. tėvo mirties dieną buvo įgijusi keramikos dirbinių gamintojo ir viešbučių tarnautojo profesines specialybes (b. l. 3-4, 18-22).

193.9. Pareiškėjai I. S. tėvo mirties dienai buvo diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai (ligos) : pagrindinė diagnozė : nuo 7 m. amžiaus – nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai (G40.2), gretutinės diagnozės : a) 2013-12-19 – netoksinė difuzinė struma (gūžys) (E04.0), b) 2014-05-16 – kiti patikslinti galvos skausmo sindromai (G44.8); kitos patikslintos mononeuropatijos (pakaušinio nervo neuralgija) (G58.8). Dėl diagnozės G40.2 (reti epilepsijos priepuoliai) pareiškėja turėjo 90 proc. bazinio darbingumo, dėl diagnozės G58.8 (pakaušinio nervo neuralgija) – 80 proc. bazinio darbingumo, dėl diagnozės E04.0 (netoksinės difuzinės strumos) – 100 proc. bazinio darbingumo, tėvo mirties dieną pareiškėjai buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas 10 proc., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pripažinta darbinga, apribojimų (spec. sąlygų) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nebuvo nustatyta (b. l. 11, 88-95).

203.10. Pareiškėjai I. S. dėl 9-ame punkte diagnozuotų sveikatos sutrikimų ją gydžiusių gydytojų buvo rekomenduota : vairuoti tik nesant priepuolių 1 metus, sunkiai nekelti, vengti aktyviai lankstytis, nedirbti prie judančių prietaisų, verdančių puodų ir pan. (b. l. 12, 13).

213.11. Jau po tėvo mirties pareiškėja I. S. 2015-09-16 ir 2016-05-25 atsisakė Darbo biržoje pasiūlyto darbo dėl biržos pateisinamomis įvertintų aplinkybių, 2015 m. spalio-lapkričio mėn. kreipėsi su prašymu ir gavo po 102 Eur/mėn. socialinę pašalpą (b. l. 15-16, 17).

224. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

23Byloje yra kilęs ginčas : dėl aplinkybės, ar pareiškėja testatoriaus mirties dieną buvo reikalinga išlaikymo CK 5.20 str. 1 d. požiūriu (1), dėl testamentinės išskirtinės pareiškėjai nustatymo fakto (CK 5.23 str. 1 ir 2 d. d., 5.25 str. 1, 4, 5 d. d.) ir jo reikšmės kilusiam ginčui nagrinėjamoje byloje teisingai išspręsti (2), pareiškėjos teisėtų interesų gynimo būdo.

244.1. Dėl pareiškėjos išlaikymo poreikio palikėjo (testatoriaus) mirties dieną.

254.1.1. Įstatymu (CK 5.20 str. 1 d.) yra nustatyta, jog testatoriaus vaikas, jeigu jam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento (-ų) turinio pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), šiuo atveju tai būtų ½ testamentais palikto suinteresuotiems asmenims palikimo, nes privalomoji dalis taikoma tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas CK 5.20 str. 1 d. baigtiniu sąrašu išvardintiems asmenims subjektyviąją teisę į privalomąją pagal testamentą paveldimo palikimo dalį, tokia pačia apimtimi apribojo testatoriaus valios laisvę - testamento laisvės principo veikimą (CK 5.19 str.). Tačiau teisę į privalomąją dalį kiekvienu konkrečiu paveldėjimo pagal testamentą atveju turi ne visi CK 5.20 str. 1 d. vardinami asmenys ir ne visais palikimo pagal testamentą atsiradimo atvejais – tokią teisę turi tik tie iš CK 5.20 str. 1 d. vardinamų asmenų, kurie testatoriaus mirties dieną yra reikalingi jo išlaikymo, ir tik tuo atveju, kai testamentu jiems testatoriaus turto išviso neskirta ar skirta mažiau nei pusė tos dalies, kurią jie turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą jeigu nebūtų testamento. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nustatė, jog pareiškėja yra vienintelis 1-osios eilės palikėjo R. S. įpėdinis pagal įstatymą, taigi pagal įstatymą galėtų paveldėti visą palikimą, o suinteresuotų asmenų naudai sudarytais testamentais R. S. turto jai išviso neskyrė (neskaitant pareiškėjos pagal įstatymą paveldėtą, į testamentus neįtrauktą automobilį „VW Golf“). Todėl teismo sprendžiama, kad pareiškėja atitinka formalųjį CK 5.20 str. 1 d. pagrindą teisei į privalomąją testamentais palikto tėvo palikimo dalį. Tačiau be formaliojo kartu tam turi būti ir materialusis pagrindas – pretenduojantis į privalomąją dalį asmuo privalo būti reikalingas išlaikymo.

264.1.2. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tikrovėje (faktiškai) testatorius R. S. iki mirties dienos teikė materialinę paramą pareiškėjai (3.6 punktas). Tačiau įstatymas įpėdinio pagal įstatymą teisę į privalomąją testamentu paliekamo palikimo dalį nesieja su mirusiojo (testatoriaus) ar kito asmens teiktu įpėdiniui išlaikymu, kitaip tariant, teisė į privalomąją dalį nepriklauso nuo to, ar faktiškai, tikrovėje palikėjas ar kitas asmuo (tarkime pareiškėjos motina, brolis) teikė išlaikymą įpėdiniui, ar to nedarė (pvz. : 2016-06-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-301-212/2016 ir kt.). Taigi, kilusio ginčo išsprendimą nelemia vien aplinkybė, kuria remiasi pareiškėja, jog R. S. iki mirties dienos teikė jai materialinę paramą, kadangi turinčių tam galimybes tėvų gali būti laisvanoriškai materialiai remiami ir tokie pilnametystės sulaukę vaikai, kurie nėra būtini tokios paramos (išlaikymo), tarkime, siekiant jiems padėti kuo greičiau ir geresnį įgyti nuosavą būstą, gauti papildomą išsilavinimą ar kvalifikaciją ir pan. – įstatymas neįpareigoja, tačiau ir nedraudžia remti savo vaikus iki pat gyvenimo pabaigos. Nagrinėjamu atveju buvo aktualu nustatyti, ar parama pareiškėjai tėvo buvo teikiama kaip laisvanoriška, ar visgi tam buvo ir būtinybė – pareiškėja buvo reikalinga tėvo išlaikymo.

274.1.3. Nėra byloje ginčo ir dėl faktų, jog jos tėvo (testatoriaus R. S.) mirties dieną (2015-08-18) pareiškėja nedirbo, negavo pajamų, neturėjo nekilnojamo turto, kelių transporto priemonių ar kt. turto, iš disponavimo kuriuo būtų galėjusi pati save išlaikyti (punktas 3.7).

284.1.4. Tačiau buvusio sutuoktinio, pilnametystės sulaukusių vaikų bei ir kt. asmenų išlaikymo instituto teisiniu reguliavimu CK bei jo principų ir normų turinio aiškinimu teismų praktikoje yra suponuota įrodinėjimo tokioje kaip ši byloje taisyklė, kad pretenduojantis į privalomąją pagal testamentą paveldimo turto dalį įpėdinis pagal įstatymą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti objektyviai ir iš esmės sumažėjusias ar išviso netektas jo galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų bei ir kt. aplinkybes, iš kurių visumos galima būtų padaryti bylos duomenimis pagrindžiamą išvadą, jog palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms pragyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti bei pats save išlaikyti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz. : 2008-12-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008, 2009-04-14 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, 2009-05-05 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2010-12-20 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010, 2012-03-05 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012 ir kt.). Taigi, subjektyvinės teisės į testamentinę išskirtinę turinį sudaro dvi aplinkybių grupės : a) asmuo pats objektyviai neturi pajamų, turto ar kt. šaltinių savęs išlaikymui, b) asmuo neturi objektyvios galimybės tokių pajamų, turto ar kt. savęs išlaikymo šaltinių gauti. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbu tai, jog teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimui būtinas abiejų aplinkybių egzistavimas, šiuo atveju ypač aktualu yra teisingai nuspręsti, ar pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės save išlaikyti pati (gauti pajamų ir kt.).

294.1.5. Teismas sprendžia, jog 3.8, 3.9 ir 3.10 punktuose aprašytos testatoriaus mirties dieną egzistavę aplinkybės, susiję su pareiškėjos sveikatos sutrikimais, darbingumo lygiu, amžiumi, profesiniu išsilavinimu, objektyviai, ženkliai, iš esmės neribojo pareiškėjos įsidarbinimo bei ir kt. pajamų gavimo galimybių, tuo labiau nėra faktinio pagrindo išvadai, jog tokių galimybių pati save išlaikyti objektyviai pareiškėja išviso neturėjo (buvo netekusi), pavyzdžiui dėl visiško nedarbingumo, neįgalumo. Todėl teismas sutinka su suinteresuotų asmenų pozicija, jog pareiškėja visgi turėjo realias objektyvias galimybes dirbti, gauti pajamas ir pati save išlaikyti (tokios galimybės tikrovėje egzistavo), o darbo paieškų nerezultatyvumas pats savaime nepanaikina tokių galimybių egzistavimo, netgi nepaisant aplinkybių, kad darbo paieškos per Darbo biržą vyko neištisai, epizodiškai, tėvo mirties dieną (tuo laikotarpiu) pareiškėja išviso nebuvo registruota Darbo biržoje, o po tėvo mirties du kartus atsisakė jai pasiūlyto darbo, iki testatoriaus mirties socialinės paramos iš savivaldybės neprašė. Taigi, teismo sprendžiama, jog objektyviai pareiškėja turėjo galimybes dirbti, gauti pajamų ir iš jų save išlaikyti, pati nebuvo pakankamai, kiek to reikalavo jos padėtis, aktyvi, rūpestinga ir motyvuota, kad maksimaliai šias galimybes išnaudoti (į kritinę ar artimą jai situaciją patekęs apdairus, rūpestingas ir sąžiningas žmogus paprastai griebiasi bet kokios pasitaikiusios galimybės, darbo, kt. veiklos ir pan., kad tik pragyventi, net nepaisydamas galimo neigiamo poveikio sveikatai per kokį tai ilgesnį laiko tarpą, nes reikia pragyventi čia ir dabar). Teismo daromą išvadą patvirtina ne tik jau aptartos aplinkybės, tačiau ir pareiškėjos teisme išsakytos asmeninės nuostatos, jog ji pirmiausiai norinti dirbti sau, o ne kitam (turėti nuosavą verslą), norinti dirbti tik pagal turimas, įgytas specialybes – tai, teismo vertinimu, neatitinka išlaikymo būtino įpėdinio apibrėžties kaip ji yra nustatyta CK 5.20 str. 1 d. ir aiškinama teismų praktikoje. Todėl, nepaisant visų moralinių šio ginčo aspektų, teismas neturi pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja jos tėvo (suinteresuotų asmenų testatoriaus) mirties dieną buvo reikalinga išlaikymo CK 5.20 str. 1 d. prasme.

304.2. Dėl testamentinės išskirtinės pareiškėjai nustatymo fakto ir jo galimos reikšmės ginčui teisingai išspręsti, pareiškėjos teisėtų interesų gynimo būdo.

314.2.1. Pareiškėja I. S. byloje pareiškė, kad sudarydamas testamentus suinteresuotų asmenų naudai jos tėvas (testatorius) nustatė jai testamentinę išskirtinę – prievolę testamentiniams įpėdiniams nupirkti už gaunamą palikimą jai, pareiškėjai, butą ir suteikti paramą pinigais. Pastarąjį pareiškimą teisme iš esmės patvirtino pareiškėjos prašymu liudytoju apklaustas jos brolis D. S., kitų įrodymų apie galimą testamentinės išskirtinės pareiškėjai nustatymą byloje nėra, priešinga kilusio ginčo pusė – suinteresuoti asmenys R. E. ir M. A., išskirtinės egzistavimą byloje kategoriškai ir nuosekliai neigia nuo pat jos iškėlimo, jų poziciją iš esmės patvirtina jų naudai sudarytų oficialiųjų testamentų turinys, kuriame išskirtinių nėra nustatyta ir nėra pareiškimo apie jas su nuoroda į kitus vienašalius ar dvišalius su suinteresuotais asmenimis sandorius. Susidarius tokiai situacijai įrodinėjimo procese, ypač dėl to, kad suinteresuotų asmenų poziciją patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai (notaro patvirtinti testamentai), kurie turi didesnę įrodomąją galią ir negali būti ginčijami liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.), įrodymais pripažįstamus bylos duomenis vertindamas pagal civiliniame procese įrodymų vertinimui taikomą tikimybių pusiausvyros principą, teismas sprendžia, jog bylos duomenų nepakanka tam, kad spręsti, jog nagrinėjama testamentinės išskirtinės egzistavimo tikimybė yra aiškiai didesnė nei kad būtų priešingai, nepaisant fakto, jog testamentai sudaryti ne dukters, o sūnėno ir dukterėčios (sesers vaikų) naudai. Todėl teismas sprendžia, jog šioje konkrečioje byloje pagal jos duomenis nėra nustatyta aplinkybė, kad testatorius būtų nustatęs pareiškėjai testamentinę išskirtinę (CPK 178, 179 ir 185 str. str.).

324.2.2. Pagal įstatymą tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas galioja tik tokiu atveju, jeigu jis sudarytas raštu (CK 5.28 str. 1 d., 5.30 str. 1 d.), iš to seka, jog ir testamentinė išskirtinė turi būti nustatyta notarine ar bent jau rašytine forma sudarytais vienašaliu ar dvišaliu sandoriais, o tik žodžiu išsakyta testatoriaus galima valia dėl testamentinės išskirtinės nustatymo, taip kaip ir tik žodine forma pareiškiamas patvarkymas dėl savo turto po mirties (testamentas žodžiu), įstatymo požiūriu negalioja (CK 1.73 str. 1 d. 11 p., 1.74 str. 1 d. 3 p., 1.93 str. 1 ir 3 d. d.). Kartu tai nereiškia, kad testamentiniai įpėdiniai negali vykdyti žodžiu pareikštos jiems testatoriaus valios dėl testamentinės išskirtinės kt. asmens naudai nustatymo, vedini sąžiningumo, padorumo ir pan. Tačiau tokiu atveju galima kalbėti tik apie galimą išskirtinę sudarančių testamentinių įpėdinių prievolių laisvanorišką vykdymą.

334.2.3. Teismas taip pat sprendžia, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas testamentinės išskirtinės pareiškėjai faktas (CK 5.23 ir 5.25 str. str.), jis negali būti tapatinamas su privalomąja dalimi paveldint pagal testamentą (CK 5.20 str. 1 d.), nors pareiškėja kaip faktinį pagrindą kreipimusi į teismą su nagrinėjamu pareiškimu nurodė būtent testamentinės išskirtinės negavimo iš suinteresuotų asmenų aplinkybę (kad suinteresuoti asmenys nenupirko jai buto, neduoda daugiau pinigų ir pareiškė neketinantys to daryti). Įstatymu nustatyta teisė į privalomąją testamentu paveldimo turto dalį nepriklauso nuo to, ar yra nustatyta testamentinė išskirtinė, ar nėra, ar ją sudarančios testamentinių įpėdinių prievolės yra vykdomos, ar ne – teisė į privalomąją dalį ir testamentinės išskirtinės teisė egzistuoja ir ginamos savarankiškai, nors galima ir jų mišri situacija, tačiau vis vien jos nelemia viena kitos, kaip šios bylos atveju norėtų pareiškėja. Todėl teismas konstatuoja, kad šiai bylai teisingai išspręsti neturi tiesioginės juridinės reikšmė aplinkybė - yra nustatyta pareiškėjai testamentinė išskirtinė, ar nėra.

344.2.4. Kaip nustatyta įstatymu (CK 1.138 str.) asmens civilines teises gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Konkretų šių teisių gynimo būdą kreipdamasis teisminės gynybos privalo pasirinkti besikreipiantis asmuo ir tik išskirtiniais įstatyme nustatytais atvejais teismui yra suteikta galia civilines teises apginti kitokiu nei asmens prašomas būdu, tenkinant daugiau reikalavimų nei pareikšta, taikant alternatyvius gynybos būdus ir kt. (pvz. individualių darbo ginčų, vaikų išlaikymo ir kai kurios kt. bylos). Pastaruoju atveju teismas savo iniciatyva imtis galimai pažeidžiamų pareiškėjos teisių gynybos kitu, alternatyviu būdu procesinės teisės neturi (CPK 265 str. 2 d.). Todėl neviršydamas pareikšto byloje reikalavimo ribų ir nepasisakydamas, ar pareiškėjos teisės kilusiame su suinteresuotais asmenimis ginče nėra pažeidžiamos bei kokiu būdu (būdais) jos turėtų būti ginamos, tame tarpe ir kreipiantis galimos teisminės gynybos, teismas tik konstatuoja, kad šioje byloje prašomu konkrečiu būdu (juridinio fakto nustatymu) pareiškėjos teisės negali būti apgintos, pareiškimas turi būti atmestas.

35(S)

365. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

375.1. Byloje pareiškėja ir abu suinteresuoti asmenys pareiškę priešinius reikalavimus vieni kitiems dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Kadangi pareiškimas atmetamas, pareiškėjos prašymas atmestinas bei jai nustatytina pareiga suinteresuotų asmenų reikalavimu atlyginti jų patirtas procese išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.), kurias šiuo atveju sudaro po 250 Eurų kiekvienam suma, jų sumokėta advokato padėjėjai už teisinius patarimus, atsiliepimų į pareiškimą surašymą ir atstovavimą jiems du kartus teismo posėdyje.

385.2. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str., teismas

Nutarė

40Pareiškimą atmesti.

41Priteisti iš pareiškėjos I. S., asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ), du šimtus penkiasdešimt eurų (250 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui R. E., asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ).

42Priteisti iš pareiškėjos I. S., asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ), du šimtus penkiasdešimt eurų (250 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui M. A., asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ).

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D.... 2. 1. Pareiškėjos (suinteresuotų asmenų) reikalavimai.... 3. 1.1. Pareiškėja I. S. šioje byloje prašo teismą nustatyti juridinę... 4. 1.2. Suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų šioje byloje... 5. 2. Proceso dalyvių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.... 6. 2.1. Pareiškime nurodė ir papildomai teismo posėdyje pareiškėja I. S.... 7. 2.2. Atsiliepime į ieškinį ir papildomai teismo posėdyje suinteresuoti... 8. 2.3. Pareiškėjos prašymu teisme liudytoju apklaustas D. S. patvirtino, kad... 9. 3. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.... 10. Išklausęs teismo posėdyje pareiškėją ir suinteresuotus asmenis, jų... 11. 3.1. 2016-08-17 pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su reikalavimu... 12. 3.2. Palikėjas R. S. 2015-03-26 Vilkaviškio r. 3-iame notarų biure sudarė... 13. 3.3. Palikėjas R. S. 2015-05-25 Vilkaviškio r. 3-iame notarų biure sudarė... 14. 3.4. R. S. palikimą priėmė : pagal įstatymą – 2015-10-16 pareiškėja I.... 15. 3.5. R. S. savo mirties dieną buvo išsituokęs, turėjo vienintelį vaiką,... 16. 3.6. Palikėjas R. S. teikė materialinį išlaikymą (paramą) pareiškėjai... 17. 3.7. Pareiškėja I. S. palikėjo mirties dieną neturėjo nei asmeninės, nei... 18. 3.8. Pareiškėja I. S. tėvo mirties dieną buvo įgijusi keramikos dirbinių... 19. 3.9. Pareiškėjai I. S. tėvo mirties dienai buvo diagnozuoti tokie sveikatos... 20. 3.10. Pareiškėjai I. S. dėl 9-ame punkte diagnozuotų sveikatos sutrikimų... 21. 3.11. Jau po tėvo mirties pareiškėja I. S. 2015-09-16 ir 2016-05-25... 22. 4. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai... 23. Byloje yra kilęs ginčas : dėl aplinkybės, ar pareiškėja testatoriaus... 24. 4.1. Dėl pareiškėjos išlaikymo poreikio palikėjo (testatoriaus) mirties... 25. 4.1.1. Įstatymu (CK 5.20 str. 1 d.) yra nustatyta, jog testatoriaus vaikas,... 26. 4.1.2. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tikrovėje (faktiškai)... 27. 4.1.3. Nėra byloje ginčo ir dėl faktų, jog jos tėvo (testatoriaus R. S.)... 28. 4.1.4. Tačiau buvusio sutuoktinio, pilnametystės sulaukusių vaikų bei ir... 29. 4.1.5. Teismas sprendžia, jog 3.8, 3.9 ir 3.10 punktuose aprašytos... 30. 4.2. Dėl testamentinės išskirtinės pareiškėjai nustatymo fakto ir jo... 31. 4.2.1. Pareiškėja I. S. byloje pareiškė, kad sudarydamas testamentus... 32. 4.2.2. Pagal įstatymą tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas galioja tik... 33. 4.2.3. Teismas taip pat sprendžia, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų... 34. 4.2.4. Kaip nustatyta įstatymu (CK 1.138 str.) asmens civilines teises gina... 35. (S)... 36. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 37. 5.1. Byloje pareiškėja ir abu suinteresuoti asmenys pareiškę priešinius... 38. 5.2. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas.... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir... 40. Pareiškimą atmesti.... 41. Priteisti iš pareiškėjos I. S., asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ), du... 42. Priteisti iš pareiškėjos I. S., asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ), du... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...