Byla 2A-80/2014
Dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir Angelė M. G., dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo nutraukti 1993m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. 2-2794, sudarytą tarp ieškovo J. G. ir Vilniaus miesto valdybos (šiuo metu teisių perėmėjo - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) ir taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, bei grąžinti ieškovui J. G. pagal sutartį atsakovui sumokėtus 65 700 Lt. Nurodė, kad 1992 m. spalio 31 d. ieškovas dalyvavo Vilniaus m. valdybos Žemėtvarkos tarnybos organizuojamame žemės sklypo aukcione, kuriame įsigijo 51 aro žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje. 1993 m. balandžio 6 d. tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjo) buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794, pagal kurią buvo nustatyta žemės sklypo kaina 19 710 000 talonų ir šią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2001 m. lapkričio 1 d. Sutarties 2 (b) punkte buvo numatyta, kad likutinė sutarties kaina yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 2.6 str. bendrajam vartotojų kainų indeksui pasikeitus daugiau nei 0,2 likusi nesumokėta žemės sklypo kaina yra tikslinama. Atsakovas 1995m. balandžio 14 d. raštu informavo ieškovą, kad vadovaujantis ieškovo sutikimu dėl žemės sklypo kainos indeksavimo, sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota taikant koeficientus 16,2 ir 20, todėl žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt, tokiu būdu sutartyje nustatytą kainą padidinant daugiau nei 2 mln. litų (12 kartų). Ieškovas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl sutarties nutraukimo (1995, 1998, 1999 m.), kadangi po indeksavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina neatitiko realios žemės sklypo rinkos vertės ir tolimesnis sutarties vykdymas neatitiko ieškovo finansinių galimybių ir jo lūkesčių, buvusių sutarties sudarymo metu. Atsakovas sutarties nenutraukė ir 2006 m. vasario 28 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo reikalavo teismo iš ieškovo priteisti 4 489 898,87 Lt, t. y. 2 378 340 Lt skolos pagal sutartį, 514 860,44 Lt palūkanų ir 1 596 698,43 Lt delspinigių. 2006 m. spalio 3 d. ieškovas, gindamas savo teises, pateikė priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo ir teismo prašė, taikant įskaitymą, sumažinti pagal sutartį ieškovui mokėtiną sumą iki 276 084 Lt. 2006 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1533-51/2006, kuriuo buvo iš dalies tenkintas atsakovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, priešieškinys buvo atmestas. Teismas pagal sutartį atsakovo naudai priteisė 2 378 340 Lt skolos, 514 860,44 Lt palūkanų ir 50 000 Lt delspinigių. 2007m. spalio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-262/2007 Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1533-51/2006 paliko nepakeistą. 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2008 grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad nustatyta žemės sklypo kaina yra neprotingai didelė ir sutarties kainos, palūkanų ir netesybų priteisimas atsakovui prieštarauja protingumo ir teisingumo principams bei suteikia valstybei nepagrįstą ekonominį pranašumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismą nustatyti žemės sklypo rinkos kainą. 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatė, kad žemės sklypo rinkos verte yra laikytina 770 000 Lt. Ieškovas iki žemės sklypo kainos padidėjimo tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir laiku mokėjo sutartimi nustatytas įmokas. Iš atsakovo sužinojęs apie žemės sklypo kainos indeksavimą ir padidėjimą, nedelsdamas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sutartį nutraukti. Sutarties kaina buvo padidinta (indeksuota) pagal žemės sklypo kainos indeksavimo metodą, nustatytą LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“. Jo nuomone, sutarties kaina ženkliai padidėjo dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo sutarties šalių valios ir veiksmų. Sutarties kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurių nei viena iš sutarties šalių negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Šios aplinkybės atsirado po sutarties pasirašymo. Ieškovui pateikiant prašymą žemės sklypui pirkti, žemės sklypo kaina 19 710 000 talonų (197 100 Lt) ir jos sumokėjimo sąlygos (per 8 metus) objektyviai atitiko ieškovo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį. Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009 nustačius 770 000 Lt žemės sklypo kainą ir priteisus iš ieškovo 704 300 Lt (770 000 Lt – 65 700 Lt sumokėta įmoka) sutarties įvykdymas ieškovui tapo neįmanomas, kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Architektų g. 36-14, Vilnius, kuriame gyvena su sutuoktine, ir ginčo žemės sklypas . Taip pat ieškovas paveldėjo 1/4 žemės sklypo, esančio Smulkių k., Raseinių raj., 1/4 žemės sklypo, esančio Smulkių k., Raseinių raj.. Kito turto ieškovas neturi, taip pat ieškovas neturi tokių pajamų, kad galėtų dalimis sumokėti sutarties kainą, ieškovas yra garbaus amžiaus (68 metų), atsižvelgiant į gaunamas pajamas, objektyviai nėra prielaidų ieškovo prievolių pagal sutartį įvykdymui. Ieškovui pardavus žemės sklypą ir kitą jam priklausantį turtą, jis liktų be gyvenamosios vietos ir dar skolingas valstybei.Ieškovo nuomone, besąlygiškas principo laikymasis vykdant sutartį pažeistų teisingumo principą bei ieškovo teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas ieškovui tapo objektyviai neįmanomas. Vertinant ieškovo civilinę atsakomybę svarbu yra atsižvelgti į tai, kad šios bylos atveju aplinkybės, įtakojančios negalėjimą įvykdyti sutartį, yra ne ieškovo mokumo sumažėjimas, bet sutarties kainos padidėjimas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo sutarties šalių valios. Nurodo, kad ieškovas, faktiškai negali sumokėti teismo nustatytos žemės sklypo kainos, ši aplinkybė nėra įtakota ieškovo veiksmais/neveikimu, todėl ieškovas mano, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo prievolės pagal sutartį vykdymo. Ieškovo nuomone, šioje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.62 str. 1 d., 6.204 str. - nutraukti sutartį ir taikyti visišką restituciją, kadangi aplinkybės, įtakojančios ieškovo negalėjimą įvykdyti sutartį, atitinka visus CK 6.204 str. reikalavimus, t.y. ieškovas apie neprotingą kainos padidėjimą sužinojo po sutarties sudarymo, ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad sutarties kaina gali būti padidinta 12 kartų (teismo sprendimu padidinta 4 kartus), ieškovas negalėjo įtakoti kainos padidėjimo, kadangi žemės sklypo kaina buvo padidinta vienašališkai atsakovo, nors ieškovas sudarant sutartį sutiko, kad sutarties kaina gali būti indeksuojama, tačiau jokiu būdu neprisiėmė rizikos, kad žemės sklypo kaina gali būti padidinta 12 kartų (teismo sprendimu padidinta 4 kartus). Sutarties nutraukimas yra pateisinamas tais atvejais, kai sutarties įvykdymas pasikeitus aplinkybėms sukeltų vienos šalies nepagrįstą naudos gavimą, o kitos - praradimą (CK 6.217 str. 2 d. CK 6.204 str. 2 d.), arba kai atleidimas nuo tokios sutarties vykdymo leistų vienai šaliai išvengti žymių nuostolių, jei tuo pat metu kitos šalies padėtis netaptų blogesnė už tą, kuri būtų buvus neesant sutarties. Nuo sutarties sudarymo ieškovas nespėjo žemės sklype atlikti jokių darbų, nepastatė statinių, nekeitė žemės sklypo paskirties. Žemės sklypas ieškinio padavimo metu nėra apsunkintas ir yra tokios būklės, kokios buvo sutarties sudarymo metu, todėl žemės sklypo perdavimas atsakovui nesukeltų neigiamų pasekmių. Ieškovas pagal sutartį atsakovui yra sumokėjęs 65 700 Lt (be delspinigių ir palūkanų) žemės sklypo kainos. Ieškovo teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo atsirado ne 1995 m. balandžio 14 d., o 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. tuo momentu kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie negalėjimą įvykdyti sutartį sužinojo tik 2009m. gruodžio 28 d., senaties terminas vadovaujantis CK 1.127 str. yra skaičiuotinas nuo 2009 m. gruodžio 28 d.

5Trečiojo asmens A. M. G. atstovas palaikė ieškovo teisinę poziciją ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šalims pasirašius prašymą - pasižadėjimą ir sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, akivaizdu, jog susitarta dėl dviejų sąlygų: skolos privalomo indeksavimo ir indekso dydžio, o kitokiam sutarties aiškinimui pagrindo nėra. Pažymėjo, kad ieškovas, anksčiau siekęs sutarties nutraukimo (1998-06-25, 1999-05-20 prašymai), vėliau to atsisakė. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 10-19/30/98/2-1632 ieškovas informuotas, kad, padengus susidariusį įsiskolinimą valstybei (jei pasižadėjimo sąlygomis bus sumokėtos palūkanos ir delspinigiai), Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiks nutraukti 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo, esančio Eišiškių pl. 29, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartį, kitu atveju dėl sandorio nutraukimo ieškovui pasiūlyta kreiptis į teismą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas 1999 m. gegužės 3 d. pareiškime išreiškė sutikimą kad tuo atveju, jei bus nutraukta 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo, esančio Eišiškių pl. 29, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartis, jau sumokėtos sumos: 65 246,5 Lt, 9417 Lt palūkanų, 8799 Lt papildomų išlaidų, būtų užskaitytos kaip nuostolių valstybei, kuriuos ji patyrė, nutraukiant sutartį, padengimas. Taip pat žemės sklypo Eišiškių pl. 29, tvarkymo byloje yra ieškovo įgalioto asmens A. S. minėto žemės sklypo valstybės naudai atsisakymas (be datos). Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis LR žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tenkindamas J. G. 1999 m. gegužės 3 d. ir 1999 m. gegužės 20 d. prašymus bei atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 10-19/30/98/2-1632, 2001 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1443-01 nurodytą žemės sklypą Eišiškių pl. 29, priklausantį J. G. pagal 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-2794, paėmė į laisvos valstybinės žemės fondą bei taip pat nutarė negrąžinti sumokėtos 83 916,00 Lt sumos. Vadovaujantis 1964 m. CK 84 straipsniu ieškinys dėl 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-2794 nutraukimo turėjo būti pareikštas per trejus metus, t. y. iki 1996 m. balandžio 7 d., arba, gavus Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 221, kuriuo ieškovas informuotas apie žemės kainos indeksavimą ir įsiskolinimą iki 1998 m. balandžio 15 d. Dėl to, ieškiniui pareikšti, ieškovas praleido senatį.

7Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija palaikė atsakovo išdėstytą poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo ir atmetimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nutraukė 1993 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. 2-2794, sudarytą tarp ieškovo J. G. ir Vilniaus miesto valdybos (šiuo metu teisių perėmėjo - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) ir taikė restituciją: grąžino Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, ( - ), bei grąžino ieškovui J. G. pagal sutartį atsakovui sumokėtus 65 700 Lt, priteisė ieškovui J. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 5000 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3000 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai 6700 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad ieškovas 1992 m. spalio 31 d. dalyvavo Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos organizuojamame žemės sklypo aukcione ir įsigijo 51 aro žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje. Tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjo) 1993 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794 dėl minėto žemės sklypo įsigijimo. Sutarties 2 p. buvo nustatyta įsigyto žemės sklypo kaina – 19 700 000 talonų, kuriuos ieškovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2001 m lapkričio 1 d., taip pat sutarties 2 (b) punkte buvo numatyta, kad likutinė sutarties kaina yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas 1995 m. balandžio 14 d. raštu informavo ieškovą, jog pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 967 ,,Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ ir 1994 m. sausio 24 d. ir 1994 m. liepos 22 d. LR žemės ūkio ministerijos įsakymus Nr. 45 ir 382 ,,Dėl žemės ir miško žemės nominalios kainos ir medynų tūrio kainos indeksavimo“ sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota taikant koeficientus 16,2 ir 20 ir žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt. Po žemės sklypo kainos pasikeitimo ieškovas 1995, 1998 ir 1999 m. kreipėsi į atsakovą dėl sutarties nutraukimo, nurodant, jog po indeksavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina neatitiko realios žemės sklypo rinkos vertės ir tolimesnis sutarties vykdymas neatitiko ieškovo finansinių galimybių ir jo lūkesčių, buvusių sutarties sudarymo metu. Šalims nesutarus dėl sutarties nutraukimo, atsakovas 2006 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos, netinkamai vykdant pagal sutartį mokėjimus, iš ieškovo priteisimo, ieškovas 2006 m. spalio 3 d. pateikė priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo iki 276 084 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje nustatė, kad žemės sklypo rinkos verte yra laikytina 2006 m. sausio 12 d. buvusi žemės sklypo vertė, UAB „Ober-haus“ ekspertų įvertinta 770 000 Lt. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo jokių galimybių numatyti, jog nustatyta žemės sklypo kaina, atsižvelgiant į indeksavimą, bus padidinta 12 kartų. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad ieškovas nedelsiant nuo sutarties kainos pasikeitimo išreiškė savo valią sutartį nutraukti, taip pat siūlant ir patirtos žalos atlyginimo galimybę, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog sutarties vykdymas ieškovui tapo objektyviai sunkiai įmanomas: ieškovas su savo sutuoktine A. M. G. be ginčo žemės sklypo, nevaldo vertingo nekilnojamojo turto, jų gaunamų pajamų dydis taip pat negali užtikrinti tinkamo pagal sutartį padidėjusios žemės sklypo kainos sumokėjimo, atsižvelgiant į akivaizdžius kasdieninius poreikius. Be to pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu yra tai, kad aplinkybės įtakojančios negalėjimą įvykdyti sutartį, yra ne ieškovo mokumo sumažėjimas, bet sutarties kainos padidėjimas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sutarties šalių valios. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl ženkliai pasikeitusios sutarties kainos, dėl ko tarp šalių nekilo ginčo, sudaro pagrindą išvadai apie atsiradusį esminį sutarties vykdymo suvaržymą, pažeidžiantį šalių interesų pusiausvyrą ir darantį sutarties vykdymą itin sudėtingą (CPK 185 str.). Nurodytos pasikeitusios aplinkybės, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą, atitinka CK 6.204 str. nurodytus kriterijus. Pirma, ieškovas apie ženklų kainos padidėjimą sužinojo po sutarties sudarymo, antra, ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad sutarties kaina gali būti padidinta 12 kartų, vėliau teismo sprendimu padidinta 4 kartus, trečia, abi sutarties šalys negalėjo įtakoti kainos padidėjimo, nes žemės sklypo kaina buvo padidinta įstatymų nustatyta tvarka, ir ketvirta, nors ieškovas sudarant sutartį ir sutiko, kad sutarties kaina gali būti indeksuojama, tačiau jokiu būdu neprisiėmė rizikos, kad žemės sklypo kaina gali būti padidinta kelis kartus. CK 6.62 str. 1 d. nustato, kad, jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Šiuo atveju abi šalys turi teisę reikalauti grąžinti visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo, todėl teismas priėjo išvados, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai: nutraukti tarp šalių 1993 m. balandžio 6 d. sudarytą Valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. 2-2794 ir taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, bei grąžinti ieškovui J. G. pagal sutartį atsakovui sumokėtus 65 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo argumentams, jog teisė kreiptis į teismą ieškovui atsirado ne 1995 m. balandžio 14 d., o 2009 m. gruodžio 28 d. - pasibaigus teisminiams ginčams dėl sutarties kainos dydžio, t. y. kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009. Teismui nustačius žemės sklypo kainą, ieškovui tapo žinoma aplinkybė, kad sutarties įvykdymas jam iš esmės tapo neįmanomas, nes nustatytas žemės sklypo kainos dydis buvo pernelyg didelis esant ieškovo ir jo sutuoktinės finansinei padėčiai.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir atmesti ieškovo J. G. ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad

11Ieškovas J. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

121. Ieškovas nesutinka su

132. Be to, s

143. Ieškovas sutinka su apelianto argumentu, kad vien faktas, kad kaina indeksuota negali būti pagrindas taikyti CK 6.204 str., kadangi Šio

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

17Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nutraukta 1993 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794, sudaryta tarp ieškovo J. G. ir Vilniaus miesto valdybos (šiuo metu teisių perėmėjo - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) ir taikyta restitucija: grąžintas Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypas, esantis ( - ), Vilniuje, bei ieškovui J. G. grąžinta pagal sutartį atsakovui sumokėta 65 700 Lt suma.

18Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja tuo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi

19Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas, sužinojęs apie kainos padidėjimą nesiėmė jokių veiksmų. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų matyti, kad po žemės sklypo kainos pasikeitimo ieškovas 1995, 1998 ir 1999 m. kreipėsi į atsakovą dėl sutarties nutraukimo, nurodant, jog po indeksavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina neatitiko realios žemės sklypo rinkos vertės ir tolimesnis sutarties vykdymas neatitiko ieškovo finansinių galimybių ir jo lūkesčių, buvusių sutarties sudarymo metu, todėl pagrindo teigti, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, nėra.

20ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013 ). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjo) 1993 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794 dėl 51 aro žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, įsigijimo. Sutarties 2 p. buvo nustatyta įsigyto žemės sklypo kaina – 19 700 000 talonų, kuriuos ieškovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2001 m lapkričio 1 d., taip pat Sutarties 2 (b) punkte buvo numatyta, kad likutinė sutarties kaina yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. (t.1, b.l.8-9) Atsakovas 1995 m. balandžio 14 d. raštu informavo ieškovą, jog pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 967 ,,Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ ir 1994 m. sausio 24 d. ir 1994 m. liepos 22 d. LR žemės ūkio ministerijos įsakymus Nr. 45 ir 382 ,,Dėl žemės ir miško žemės nominalios kainos ir medynų tūrio kainos indeksavimo“ sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota taikant koeficientus 16,2 ir 20 ir žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt (t.1, b.l.12). Ieškovas po šio rašto gavimo bandė su atsakovu nutraukti žemės sklypo pirkimo padavimo sutartį, aiškinosi, kokio dydžio nuostolius turės atlyginti sutarties nutraukimo atveju. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1443-01 nuspręsta J. G. priklausantį žemės sklypą, esantį Eišiškių pl.29 paimti į laisvos valstybinės žemės fondą, tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.2.3-1049 Dėl įsakymo Nr. 1443-01 panaikinimo, buvo panaikintas aukščiau minėtas įsakymas ir įpareigotas Teisės departamento juridinis skyrius pateikti ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš J. G. dėl 1993 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo (t.1, b.l. 23). Byloje dėl skolos priteisimo, ieškovas pateikė priešieškinį dėl kainos sumažinimo. Apie tai, kokia bus nustatyta nurodyto sklypo kaina, ieškovas sužinojo tik 2009 m. gruodžio 28 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009, nagrinėdamas J. G. apeliacinį skundą, nustatė, jog nurodyto sklypo vertė yra 770 000 Lt ir priteisė už ginčo žemės sklypą iš ieškovo į valstybės biudžetą 704 300 Lt sumą (t.1, b.l. 29-30). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas aplinkybes, kad negalės įvykdyti sutartį dėl keturis kartus padidėjusios jo nupirkto žemės sklypo kainos, sužinojo būtent 2009 m. gruodžio 28 d., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra praleistas, kadangi ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2009 m. gruodžio 28 d.

21Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas taip pat tuo, kad Ieškovas sutiko su apelianto argumentu, jog vien faktas, kad kaina indeksuota negali būti pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnį, tačiau nurodė, jog

22agal CK 6.204 straipsnį sutarties nutraukimas yra galimas tuo atveju, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalies valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo sukliudyti. Sutarties nutraukimas teismo tvarka CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, tarp jų ir aplinkybes, kurios atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, ir kad tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas 1995 m. balandžio 14 d. raštu informavo ieškovą, jog žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota ir žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt. Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyta žemės sklypo kaina yra 770 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta keturis kartus didesnė negu numatyta sutartyje žemės sklypo kaina, darytina išvada, kad kaina pasidėjo iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nurodė, kad ieškovas apie ženklų kainos padidėjimą sužinojo po sutarties sudarymo, kad ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, jog sutarties kaina gali būti padidinta 12 kartų, vėliau teismo sprendimu padidinta 4 kartus, kad abi sutarties šalys negalėjo įtakoti kainos padidėjimo, nes žemės sklypo kaina buvo padidinta įstatymų nustatyta tvarka, ir kad nors ieškovas sudarant sutartį ir sutiko, kad sutarties kaina gali būti indeksuojama, tačiau jokiu būdu neprisiėmė rizikos, jog žemės sklypo kaina gali būti padidinta kelis kartus. Taigi nors

23Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas J. G. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 4731,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustato, kad yra pagrindas ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1620 Lt (CPK 98 str.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos tesimo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovui J. G. (a.k( - ) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 188704927) 1620 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas prašė teismo nutraukti 1993m. balandžio 6 d. valstybinės žemės... 5. Trečiojo asmens A. M. G. atstovas palaikė ieškovo teisinę poziciją ir... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose ir jo... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija palaikė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad... 11. Ieškovas J. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos... 12. 1. Ieškovas nesutinka su... 13. 2. Be to, s... 14. 3. Ieškovas sutinka su apelianto argumentu, kad vien faktas, kad kaina... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo... 18. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja... 19. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas, sužinojęs apie... 20. ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, pagal... 21. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas taip... 22. agal CK 6.204 straipsnį sutarties nutraukimas yra galimas tuo atveju, kai po... 23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos tesimo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti ieškovui J. G. (a.k( - ) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos...