Byla eAS-89-520/2017
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) vykdyti nurodytose teisės aktų normose nustatytas prokuratūros ir jos kolegialios institucijos (Prokurorų etikos komisijos) funkcijas ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde pateiktų prašymų; priteisti iš Generalinės prokuratūros 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) laikinai sustabdyti Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo Nr. 17.9-5279 galiojimą ir uždrausti Generalinei prokuratūrai jos pagrindu sudaryti vidaus ar oficialius dokumentus, išreiškiančius Generalinės prokuratūros poziciją dėl prokurorės V. M. veiksmų, aprašytų 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde teisėtumo; 2) uždrausti sunaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės šeštojo skyriaus prokurorės V. M. tarnybinio elektroninio pašto adresato ( - )@prokuraturos.lt išsiųstų ir gautų laiškų duomenis nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Be to, pareiškėjas prašė išreikalauti iš Generalinės prokuratūros skunde nurodytus įrodymus.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsisakė taikyti, nurodydamas, kad 1 punkte prašomos taikyti reikalavimo priemonės yra neproporcingos, neadekvačios, nes teisę pasirinkti tyrimo tvarką turi pati institucija – Generalinė prokuratūra, o 2 punkte nurodomos priemonės nėra adekvačios, grindžiamos prielaidomis. Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas pateikti medžiagą netenkinamas, nes nepagrįstai išplečia skundo ribas.

9II.

10Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išreikalauti įrodymus bei išspręsti skunde pareikštus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo ir įrodymų išreikalavimo taikymo iš esmės.

11Pareiškėjo teigimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (laikino teisinių santykių sureguliavimo) pirmosios instancijos teismas parengiamajame procese išreiškė šališką poziciją atsakovų naudai, nepateikė aiškių prašymo atmetimo motyvų (argumentų), dėl suklaidinimo neįsigilino į ginčo dalyką, darė protingumui ir pačiai teismo nutarčiai prieštaraujančias išvadas, netaikė privalomos įstatymo normos, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir tarptautinių sutarčių garantuojamas pareiškėjo teises. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (draudimo sudaryti naujus oficialius dokumentus 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados pagrindu) pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių prašymo atmetimo motyvų, pažeidė Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių garantuojamas pareiškėjo teises. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (draudimo sunaikinti prokurorės, kurios veiksmai skundžiami 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundu, tarnybinio elektroninio pašto duomenis) pirmosios instancijos teismas parengiamajame procese išreiškė šališką poziciją atsakovų naudai, procesinį sprendimą pagrindė prielaidomis, nepateikė aiškių prašymo atmetimo motyvų, pažeidė Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių garantuojamas pareiškėjo teises.

12Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl įrodymų neišreikalavimo aspektu pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas parengiamajame procese išreiškė šališką poziciją atsakovų naudai, procesinį sprendimą pagrindė prielaidomis, nepateikė aiškių prašymo atmetimo motyvų, pažeidė Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių garantuojamas pareiškėjo teises, užkirto kelią bylos eigai, t. y. sąžiningam procesui šioje byloje.

13Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą jį atmesti.

14Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovai paaiškina, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio vidinis įstaigos dokumentas, skirtas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, ir pati savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl ir jo pažeistų teisių atkūrimo klausimo sprendimas šiuo atveju nėra galimas. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog prokuratūra gali sunaikinti ar suklastoti įrodymus, jog tai sukels neatitaisomą žalą, jog išvados galiojimo nesustabdymas kelia grėsmę proceso sąžiningumui, tačiau nedetalizuoja, kokias konkrečias neigiamas pasekmes sukeltų pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu galiojanti išvada ar elektroninių laiškų išsaugojimas prokurorės pašte.

15Dėl įpareigojimo pateikti įrodymus atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas, susijęs su įrodymų išreikalavimu, nepagrįstai išplečia skundo ribas. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo išreikalauti įrodymus nėra apeliacinio apskundimo objektas, nes šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog skundžiama tik ta nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas ateityje turės teisę motyvus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto galbūt netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo įtraukti į apeliacinį skundą.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17III.

18Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo S. G. prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išreikalauti įrodymus.

19Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti ne tik tą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau ir tą, kuria netenkintas prašymas išreikalauti įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo procesinis sprendimas dėl įrodymų (ne)išreikalavimo nėra skundžiamas atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), nes ABTĮ to nenustato ir toks sprendimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kaip teisingai nurodo atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėjas ateityje turės teisę argumentus dėl galbūt nepagrįsto įrodymų neišreikalavimo išdėstyti apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išreikalauti įrodymus (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p. ir 8 d., 151 str., 152 str. 1 d.).

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

22Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčas yra kilęs dėl Generalinės prokuratūros įpareigojimo priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde pateiktų prašymų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas, 2016 m. lapkričio 13 d. skunde prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teigė, kad yra būtinybė laikinai sureguliuoti padėtį, be to, yra grėsmė, jog bus sunaikinti / pakeisti (suklastoti) įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, skundžiamą nutartį iš esmės grindė tuo, kad prašomos taikyti reikalavimo priemonės yra neproporcingos, neadekvačios ir grindžiamos prielaidomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių prašymo atmetimo motyvų (argumentų). Taip pat nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį pagrindė prielaidomis. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų skundžiamoje nutartyje dėstymo eigos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintų pagrindų taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

23Pareiškėjas atskirajame skunde kritikuoja tokią pirmosios instancijos teismo poziciją ir iš esmės tvirtina, kad dėl pareiškėjo išdėstytų priežasčių reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti pritaikytos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

24Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, ir laikinai sustabdyti Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo Nr. 17.9-5279 galiojimą. Šiame kontekste primintina, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-218-858/2015). Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra reikšmingi byloje pareikšti ir priimti nagrinėti reikalavimai. Dėl pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo Nr. 17.9-5279 galiojimą akcentuotina, kad ši išvada nėra ginčo dalykas.

25Jau minėta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 13 d. skunde prašė įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde pateiktų prašymų ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 13 d. skunde, kurį priėmė nagrinėti pirmosios instancijos teismas, reikalavimo dėl Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. 17.9-5279 nėra suformulavęs. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas laikinai sustabdyti Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo Nr. 17.9-5279 galiojimą nėra susijęs su priimtais nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimais. Taigi pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju ši reikalavimo užtikrinimo priemonė turėjo būti taikomos dėl to, jog būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

26Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Generalinei prokuratūrai atlikti tam tikrus veiksmus: Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados pagrindu sudaryti vidaus ar oficialius dokumentus, išreiškiančius Generalinės prokuratūros poziciją dėl prokurorės V. M. veiksmų, aprašytų 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde teisėtumo; sunaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės šeštojo skyriaus prokurorės V. M. tarnybinio elektroninio pašto adresato ( - )@prokuraturos.lt išsiųstų ir gautų laiškų duomenis nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Įvertinusi šias prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turėjo būti uždrausta Generalinei prokuratūrai atlikti nurodytus veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne užtikrinti skundo reikalavimus, o užtikrinti, kad ateityje nebus sukurti, pakeisti, sunaikinti su kilusiu ginču galbūt susiję įrodymai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės uždrausti Generalinei prokuratūrai atlikti tam tikrus veiksmus nėra siejamos su byloje pareikštais reikalavimais. Pats pareiškėjas, prašydamas taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad jų netaikius, yra grėsmė sąžiningai proceso eigai.

27Vienas iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų yra aplinkybės, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, konstatavimas. Šiuo atveju pareiškėjas nei prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei atskirajame skunde nepagrindžia, kad neuždraudus Generalinei prokuratūrai atlikti nurodytų veiksmų, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

28Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažeidė Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių garantuojamas pareiškėjo teises. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas parengiamajame procese išreiškė šališką poziciją atsakovų naudai, tačiau tai nėra niekaip susiję su pareiškėjo prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Jeigu pareiškėjas turi abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti nušalinimą.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimus, taip pat teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

32Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. G. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išreikalauti įrodymus, nutraukti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos... 6. Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones:... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi... 8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. II.... 10. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. Pareiškėjo teigimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties... 12. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl įrodymų... 13. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, ir... 14. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsisakymo... 15. Dėl įpareigojimo pateikti įrodymus atsakovai sutinka su pirmosios... 16. Teisėjų kolegija... 17. III.... 18. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m.... 19. Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti ne tik tą skundžiamos... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčas yra kilęs dėl... 23. Pareiškėjas atskirajame skunde kritikuoja tokią pirmosios instancijos teismo... 24. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė laikinai sureguliuoti... 25. Jau minėta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 13 d. skunde prašė... 26. Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Generalinei prokuratūrai atlikti tam... 27. Vienas iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų yra... 28. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.... 32. Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. G. atskirojo skundo dalį dėl... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties... 34. Nutartis neskundžiama....