Byla 2A-999-232/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., M. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. O. ieškinį atsakovams N. P., UAB „Inch Baltija“ ir V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., M. M.,

Nustatė

3 I.Ginčo esmė

  1. I. J. O. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę T. C., valst. Nr. ( - ), N. P.; pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. ( - ), A. P.; priteisti iš atsakovų N. P., V. B. ir UAB „Inch Baltija“ solidariai 9 114 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi, jis yra pakeistas ieškovu vietoj UAB „Inch Baltija“. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-13 nutartimi UAB „Inch Baltija“ iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas areštavo ir visą UAB „Inch Baltija“ turtą. Po to, kai UAB „Inch Baltija“ buvo iškelta bankroto byla, bendrovės vardu buvo sudaryti sandoriai, 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę T. C., valstybinis Nr. ( - ), N. P., 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valstybinis Nr. ( - ), A. P.. UAB „Inch Baltija“, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) nuostatomis ir gindama visų kreditorių interesus, kreipėsi į teismą dėl šių sandorių nuginčijimo, o ieškovas 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 8501,10 Lt įgijo teisę reikalauti iš N. P. 21 950 Lt, o A. P. 28 520 Lt pagal ginčijamus sandorius ir 2013-09-25 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių šioje byloje. Už šiuos pinigus buvo padengtas UAB „Inch Baltija“ kreditorinis reikalavimas ir bankroto byla nutraukta, todėl ieškovas mano turintis reikalavimo teisę į atsakovus 31 470 Lt (9114 Eur) sumai, įvertinus V. B. grąžintą UAB „Inch Baltija“ 19 000 Lt sumą.
  3. Ieškovo teigimu ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą.
  4. Ginčijami sandoriai sudaryti po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-13 nutartis dėl bankroto bylos UAB „Inch Baltija“ iškėlimo, todėl niekas kitas, o tik bankroto administratorius galėjo disponuoti UAB „Inch Baltija“ priklausančiu turtu. V. B. 2012-10-19 išduotas įgaliojimas veikti UAB „Inch Baltija“ vardu tuo metu jau negaliojo.
  5. Pagrįsdamas sąlygas actio Pauliana institutui taikyti, ieškovas nurodė, kad kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, skolininkas ir tretieji asmenys buvo nesąžiningi, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (sandorių sudarymo metu automobilio T. C. rinkos vertė buvo 21 950 Lt, o parduotas už 9 000 Lt, automobilio Volvo XC70 rinkos vertė buvo 28 520 Lt, o parduotas už 10 000 Lt (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas), N. P. ir A. P. ginčo sandoriais perleistas transporto priemones perleido tretiesiems asmenims iš karto po to, kai tik transporto priemonėms buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės). Kadangi bankroto byla yra nutraukta, o ginčijamų sandorių objektai yra perleisti tretiesiems asmenims, ieškovas nurodo, kad restitucijos taikymas natūra nebūtų galimas (CK 6.146 straipsnis). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 31 470 Lt (9114 Eur).
  6. A. N. P. atsiliepimu su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nutyli, kad ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais LR CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų aplinkybių visetas. N. P. ir A. P. yra įvykdę sąlygas pagal ginčijamus sandorius, todėl ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės atsakovui. Be to nupirkti automobiliai buvo prastesnio stovio nei daugelis tokį laiką eksploatuojamų transporto priemonių. Automobilis T. C. turėjo ženklių kėbulo defektų (nubraižymai, įlenkimai), taip pat buvo mechaninis gedimas, pro variklio dalis skverbėsi tepalai, dėl ko savo eiga jis negalėjo judėti. Automobilis Volvo XC70 buvo kur kas labiau defektuotas, nes buvo ženkliai apgadinta jo priekinė dalis, sulankstytas variklio gaubtas, nebuvo kairės pusės priekinės lempos, matėsi, kad variklis remontuotas, skverbėsi tepalai, jo rida buvo 485 520 km. Dėl to automobiliai negalėjo judėti savo eiga. Tai, atsakovo teigimu, liudija, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šių automobilių kaina buvo reali, atitiko jų stovį, vertę rinkoje, todėl šie sandoriai neturėjo jokios įtakos UAB „Inch Baltija“ mokumui, nesumažino įmonės galimybių atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Inch Baltija“ administratorė nematė automobilių, nesitarė dėl jų pardavimo sąlygų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobiliai buvo be defektų. Automobilių nematė ir ieškovas.
  7. UAB „Inch Baltija“ pripažino ir sutiko, jog transporto priemonės parduotos už rinkos kainą, nes sumokėta 19 000 Lt suma, ką neteisingai nurodo ieškinyje ieškovas kaip nesumokėtą, padengė ženkliai didesnę dalį reikalavimo, nei jis buvo keliamas. Todėl UAB „Inch Baltija“ sudarydama reikalavimo teisių perleidimo sutartį su ieškovu elgėsi nesąžiningai. UAB „Inch Baltija“ bankroto administratorę ir ieškovą saisto artimi ryšiai.

4II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo J. O. ieškinį atmetė. Pripažino 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę T. C., valst. Nr. ( - ), N. P. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Restitucijos netaikė; pripažino 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. ( - ), A. P. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Restitucijos netaikė; priteisė atsakovo N. P. naudai iš ieškovo J. O. 1663,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo J. O. valstybės naudai 27,74 Eur pašto išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovui J. O. UAB „Inch Baltija“ perleido kaip BUAB „Inch Baltija“ 2014-01-17 jau turimą reikalavimo teisę į N. P. ir A. P. pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimą, priimtą už akių šioje byloje. Kadangi Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimas už akių taip ir neįsiteisėjo, priešingai, buvo panaikintas, kartu panaikinant jame nurodytą BUAB „Inch Baltija“ reikalavimo teisę į N. P. ir A. P., todėl laikė, kad 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas negaliojantis reikalavimas, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į N. P., kuris taip pat yra A. P. teisių ir pareigų perėmėjas.
  3. Teismas pažymėjo, kad 2014-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovas buvo pakeistas vietoj BUAB „Inch Baltija“ ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 str., reglamentuojančio procesinių teisių perėmimą, pagrindu, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str., reglamentuojančio netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu, pagrindu.
  4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui teigti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2014-01-17 ieškovui BUAB „Inch Baltija“ perleido kitokias reikalavimo teises nei nurodytos Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendime už akių. Nesant tokių įrodymų, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos numato draudimą ne tik perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu išieškojimas nėra galimas, bet ir reikalavimą, kuris yra betarpiškai susijęs su kreditoriaus asmeniu.
  5. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos atmesti visiems ieškovo pasirinktiems atsakovams N. P., UAB „Inch Baltija“ ir V. B. pareikštą to paties pagrindo ieškinį kaip pareikštą netinkamo ieškovo (CPK 5 str., 45 str.).
  6. Teismas konstatavo, kad 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę T. C., valst. Nr. ( - ), N. P., ir 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. ( - ), A. P., yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo sandoriai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., 2 d. pagrindu.
  7. Kadangi byloje nenustatyta, kad N. P. ir A. P. 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo nesąžiningi, pagal šias sutartis už BUAB „Inch Baltija“ parduotas bendrovei priklausiusias transporto priemones buvo sumokėta sulygta jų pardavimo vertė, kuri atitiko realią jų vertę, teismas manė esant pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 str. 2 d. nustatytą išimtį ir restitucijos šiuo atveju netaikyti.
  8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nei įrodymų, kad ieškovas yra kreditorius, kuris turėjo ir/ar turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimą teisę į UAB „Inch Baltija“, nei įrodymų, kad ginčijami 2012-12-14 sandoriai pažeidė kitų UAB „Inch Baltija“ kreditorių teises, nei įrodymų, kad N. P. ir A. P., sudarydami ginčijamus sandorius su BUAB „Inch Baltija“, buvo nesąžiningi, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir CK 6.66 str. pagrindu.

5III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas J. O. prašo panaikinti 2016-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti tokiu būdu - ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2012-12-14 Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę T. C., valst. Nr.( - ) N. P. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst.Nr.( - ) A. P.; sandorius pripažinus negaliojančiais taikyti restituciją ir priteisti ieškovo J. O. naudai iš atsakovų N. P., BUAB „Inch Baltija“ solidariai 9 114 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti J. O. naudai solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi iišlaidas.
  2. Nurodo, kad teismas iš esmės bylą išnagrinėjo neteisingai, pažeidžiant tiek teisės normų reikalavimus, tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ko pasėkoje ieškovas sumokėjęs 8 501 Lt BUAB „Inch Baltija“, kuriais buvo padengti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei buvo atstatytas įmonės mokumas, neteko nei pinigų, nei reikalavimo teisės. Toks teisinis šių santykių vetinimas yra neteisingas ir prieštaraujantis teisės normoms.
  3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir formaliai vertino 2014-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria pakeistas ieškovas ir 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2014/01/17-1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas negaliojantis reikalavimas, nes nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apylinkės teismo sprendimas už akių, šią teismo išvadą paneigia 2014-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis.
  4. Pažymėjo, jog 2014-01-17 reikalavimo perleidimo sutartimi bankrutuojanti įmonė perleido ieškovui reikalavimą pagal 2013-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, ieškovas taip pat perėmė visus dokumentus, suteikiančius teisę į priteistą ar priteistiną skolą bei perėmė visas BUAB „Inch Baltija“ teises, kaip ieškovas civilinėje byloje Nr.2-5945-868/2013. Sutartyje pažymėta, kad kreditorius kartu perleidžia ir kitas papildomas su šiuo reikalavimu susijusias teises. Taigi, perleidus ieškovui visas teises pagal teismo sprendimą, ieškovas perėmė su šiuo reikalavimu susijusias visas teises.
  5. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, iš viso nevertino administratorės I. S. duotų parodymų byloje, aiškinantis sutarties valią, o ieškovo paaiškinimus vertino tendencingai ir netinkamai. Būtent ieškovo paaiškinimai, kad pasirašydamas Sutartį suprato, kad gali tekti pasibylinėti, nes sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, ir reiškia, kad į bylą stos kaip ieškovas ir tęs procesą. Teismas ieškovo paaiškinimus vertino netinkamai.
  6. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.156 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, CK 6.189 straipsnio 1 dalies, CK 6.193 straipsnio nuostatas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų analogiškose bylose.
  7. Teismas neteisingai darė išvadą, jog reikalavimo perleidimas yra negaliojantis pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas praktikoje taikomas tuomet, kai negalima perleisti negaliojančios, neegzistuojančios reikalavimo teisės, arba teisės, kurios negalima priverstinai įgyvendinti ir pan., ko šiuo atveju nebuvo. Be to CK 6.101 straipsnio 3 dalis netgi numato, kad galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis atitiko įstatymo reikalavimus ir neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Šią išvadą patvirtina ir 2014-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria yra nutarta pakeisti ieškovą BUAB „Inch Baltija“.
  8. Teismas netinkamai ir neteisingai vertino Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartį. Apelianto manymu ši Vilniaus apygardos teismo nutartis turi prejudiciją, todėl ja apylinkės teismas turėjo vadovautis. Apylinkės teismo išvada, kad ši sutartis naikintina remiantis CK 1.80 straipsniu, prieštarauja minėtai teismo nutarčiai. Teismas taip pat neteisingai sprendime, aiškindamas 2014-03-21 teismo nutartį, nurodė, kad nutartis buvo priimta CPK 45 straipsnio pagrindu, o ne CPK 48 straipsnio pagrindu, dėl ko šiuo atveju reikia kitaip vertinti ginčo situaciją.
  9. Pažymėjo, jog teismas visiškai nesivadovavo ir kitomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo panaikinti teismų sprendimai ir nei vienas teismas nepasisakė dėl reikalavimo teisės neturėjimo. Teismas nesivadovavo nei 2014-04-9 nutartimi, nei 2015-05-19 nutartimi.
  10. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai aiškino Civilinio kodekso sandorių negaliojimo pagrindus ir pasekmes, dėl ko jokiu būdu atsakovų negalima pripažinti sąžiningais. Sandorių sudarymo metu BUAB „Inch Baltija“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, sandoriai sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi nustatytus imperatyvius draudimus dėl disponavimo BUAB „Inch Baltija“ turtu.
  11. Teismas neteisingai vertino UAB „Emprekis“ pažymas dėl transporto priemonių vertės, dėl ko nepagrįstai nepriteisė tikrosios transporto priemonių vertės.
  12. Priešingai teismo argumentams šioje civilinėje byloje yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ginčijami sandoriai turėjo būti panaikinti ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.
  1. A. N. P. atsiliepimu prašo ieškovo J. O. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BUAB „Inch Baltija“ perleido J. O. negaliojantį reikalavimą t.y. reikalavimą pagal neįsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimą už akių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimui už akių, kuris panaikintas apeliacinės instancijos teismo, jam neįsiteisėjus tuo pačiu panaikinta buvo BUAB „Inch Baltija“ reikalavimo teisė į N. P. ir A. P., tokiu būdu pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog turi kokią nors reikalavimo teisę. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas pažeidė ir sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalių, CK 6.189 straipsnio 1 dalies, CK 6.193 straipsnio nuostatas bei nepaisė Kasacinio teismo išaiškinimų analogiškose bylose yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, nes visų pirma prieš sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, turėjo egzistuoti pats reikalavimas, kuris 2014-01-17 sutarties sudarymo dienai net neegzistavo.
  3. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas pakankamai nuosekliai, pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normų taikymu, motyvavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi ieškovas buvo pakeistas vietoj BUAB „Inch Baltija“ ne CPK 48 straipsnio reglamentuojančio procesinių teisių perėmimą pagrindu, o CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu, pagrindu. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leido teismui teigti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2014-01-17 ieškovui BUAB „Inch Baltija“ perleido kitokias reikalavimo teises nei nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 sprendime už akių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dar iki 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo su ieškovu BUAB „Inch Baltija“ ir N. P. bei A. P. buvo pilnai įvykdę jiems kylančias prievoles pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis.
  4. Ieškovui nepateikus objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kitą ginčo automobilių vertę, nei jie buvo parduoti, nėra pagrindo konstatuoti, kad automobiliai parduoti už žemesnę kainą nei buvo verti. Apelianto teiginiai, kad VšĮ „Emprekis“ nustatė, jog T. C. rinkos vertė buvo 21 950 Lt, o Volvo XC70 rinkos vertė buvo 28 520 Lt, o atsakovams nesutinkant su šiomis vertėmis ir žinant apie užvestą teisminį procesą, žinant kam yra parduotos transporto priemonės turėjo teisę ir pareigą teikti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, tačiau to nepadarė. Būtent ieškovui, o ne atsakovams buvo pareiga teikti įrodymus, kad transporto priemonės buvo kitokios būklės nei pateiktuose rašytiniuose įrodymuose.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Byloje kilęs ginčas dėl
  3. Byloje nustatytos toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.
  4. 2012-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6277-619/2012, įsiteisėjusia 2012 11 24 Vilniaus apygardos teismas atsakovui UAB „Inch Baltija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė I. S., įmonės valdymo organams nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, areštavo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ir kt. Areštas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2012-11-14, turto arešto aktu Nr. 2012024782 ir iki 2013-01-11 nebuvo panaikintas. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog ši aplinkybė esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-11-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Inch Baltija“ turtui, bet kuriuo atveju, nustojo galios 2012-11-25, nes byloje nėra duomenų, kad netikslūs turto arešto akto Nr. 2012024782 duomenys atsispindėjo VĮ „Regitra“ duomenų bazėje.
  5. Turto arešto aktų registre buvo registruotas kitas turto areštas aktas Nr. 0110004027, kuriuo buvo areštuotas UAB „Inch Baltija“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos 7666,13 Lt sumai BUAB „Egavis“ reikalavimams užtikrinti Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2639-109/2010 pagrindu, taip pat galiojęs iki 2013-01-11, nors Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6277-619/2012, patenkinus administratorės prašymą panaikinti areštai visam BUAB „Inch Baltija“ turtui ir piniginėms lėšoms. Faktas, kad UAB „Inch Baltija“ suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2012-12-06.
  6. 2012-12-14 UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., sudarė du sandorius – dvi 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal vieną iš jų transporto priemonė T. C., valst. Nr. ( - ), buvo parduota N. P. už 9000,00 Lt, pagal kitą - transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. ( - ), buvo parduota A. P. už 10 000,00 Lt (toliau tekste ginčo sutartys ir ginčo transporto priemonės). V. B., sudarydamas šiuos sandorius, veikė pagal UAB „Inch Baltija“ 2012-10-29 jam išduotą įgaliojimą, kurį pasirašė iki 2012-11-24 UAB „Inch Baltija“ direktoriumi buvęs A. T.. 2013-01-13 pirkimo-pardavimo sutartimi N. P. ir A. P. atitinkamai nurodytus automobilius pardavė - Toyota C. R. Š. už 9000,00 Lt, o Volvo XC70 M. M. už 10000,00 Lt.
  7. BUAB „Inch Baltija“ pateikė pradinį ieškinį šioje byloje atsakovams: A. T., N. P. ir A. P. reikalaudamas pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis ir grąžinti parduotas ginčo transporto priemones BUAB „Inch Baltija“ nuosavybėn, kurį A. T. atžvilgiu atsiėmė.
  8. BUAB „Inch Baltija“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovams V. B., N. P. ir A. P. reikalaudama pripažinti negaliojančiomis priteisti iš N. P. 21 950 Lt, A. P. 28 520 Lt,, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo V. B. 2012-12-14 ginčo sutarčių pagrindu gautus 19 000 Lt ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintame ieškinyje BUAB „Inch Baltija“ bankroto administratorė nurodė ginanti visų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, kurių reikalavimų suma UAB „Inch Baltija“ bankroto byloje buvo lygi 8 501,10 Lt interesus. Kreditorinis reikalavimas šiai sumai priklausė BUAB „Egavis“, kurio pareiškimu ir buvo iškelta bankroto byla BUAB „Inch Baltija“, jo kreditorinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013-03-26 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1568-619/2013.
  9. 2013-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1568-619/2013 patvirtintas ir S. K. kreditorinis reikalavimas 72 000 Lt sumai 2012-06-20 BUAB „Inch Baltija“ išduoto vekselio pagrindu, kuri turėjo būti sumokėta 2012-12-20.
  10. 2013-08-26 BUAB „Inch Baltija“ ir V. B. šioje byloje pasirašė taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-26 nutartimi, kuria V. B. įsipareigojo sumokėti BUAB „Inch Baltija“ 19 000 Lt ne vėliau kaip 2013-09-09, o BUAB „Inch Baltija“ įsipareigojo V. B. šias sąlygas įvykdžius, atsisakyti reikalavimų N. P. ir A. P. atžvilgiu.
  11. V. B. vėluojant vykdyti taikos sutarties sąlygas, o BUAB „Inch Baltija“ reikalaujant nagrinėti bylą N. P. ir A. P. atžvilgiu iš esmės, Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-09-25 sprendimu už akių BUAB „Inch Baltija“ ieškinį N. P. ir A. P. atžvilgiu tenkino pilnai: pripažino negaliojančiomis ginčo sutartis priteisė iš P. 21 950 Lt, A. P. 28 520 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas ir atitinkamai 595,26 Lt ir 789,34 Lt bylinėjimosi išlaidų BUAB „Inch Baltija“ naudai.
  12. N. P. ir A. P. pateikė pareiškimą dėl sprendimą už akių peržiūrėjimo, kurį teismas priėmė, išnagrinėjo ir atsisakė tenkinti 2013-11-26 nutartimi,. N. P. ir A. P. apskundus šią Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-11-26 nutartį apeliacine tvarka, BUAB „Inch Baltija“ pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, prašydama pakeisti BUAB „Inch Baltija“ J. O. 2014-01-17 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Minėta sutartimi BUAB „Inch Baltija“ reikalavimo teises perleido J. O. už 8 501,01 Lt. 2014-03-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė ieškovą BUAB „Inch Baltija“ J. O., o 2014-04-09 nutartimi panaikino Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-11-26 nutartį, 2013-09-25 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
  13. V. B., Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-26 nutartimi patvirtintą taikos sutartį įvykdė pavėluotai pervesdamas 19 000 Lt sumą.
  14. 2014-02-11 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1044-619/2014 teismas iš BUAB „Inch Baltija“ kreditorių sąrašo išbraukė kreditorių V. G., perėmusį BUAB „Egavis“ reikalavimą, ir nutraukė civilinę bylą pagal BUAB „Egavis“ ieškinį atsakovui UAB „Inch Baltija“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad S. K. 72 000 Lt reikalavimo BUAB „Inch Baltija“ 2013-11-13 atsisakė. 2014-12-03 A. P. mirus, Vilniaus apygardos teismo 2015-05-19 nutartimi ji šioje byloje buvo pakeista, jos teisių ir pareigų perėmėju N. P..
  15. Taigi, byloje nustatyta, jog apeliantas 2014-01-17 reikalavimo perleidimo sutartimi už 8 501,01 Lt įgijo reikalavimo teisę į P. ir įstojo ieškovu į bylą, kurioje atsakovams Paulavičiams buvo pareikšti reikalavimai: N. P. 21 950 Lt, A. P. 28 520 Lt iš viso bendroje sumoje sudarantys 50 470 Lt arba 14 617,12 Eur, kurioje Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-09-25 buvo priėmęs sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir kuris buvo apskųstas, taigi įgyta reikalavimo teisė tebebuvo ginčijama teisme.
  16. Perėmęs reikalavimo teises, dėl kurių vyko nebaigtas ginčas teisme už sumą, beveik šešis kartus mažesnę nei suma, kuriai pareikšti reikalavimai teisme, ieškovas turėjo suprasti, jog ginčas apeliacinėje instancijoje gali baigti ir ne jo naudai, ką bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jis iš esmės patvirtino, nurodydamas supratęs jog gali tekti pasibylinėti ir, kad išieškojimas pagal perleidžiamas reikalavimo teises, kol Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs negalimas. Todėl kolegijos vertinimu ieškovas įsigydamas ginčijamą reikalavimą ir įstodamas į bylą turėjo įvertinti, jog byla gali baigtis ir sprendimu ne jo naudai, taigi veikė savo rizika.
  17. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentui, jog reikalavimas šiuo atveju negalėjo būti perleistas ne tuo aspektu, jog reikalavimas negaliojo, nes teismo sprendimas už akių nebuvo įsiteisėjęs, bet kitu aspektu, o būtent atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį, reikalaujant pripažinti sandorį negaliojančiu ir tokio reikalavimo atveju taikytiną dvišalę restituciją, nes ginčijamomis transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys buvo realiai įvykdytos. Reikalavimus apeliantui perleidusi UAB „Inch Baltija“ buvo realiai gavusi sutartą parduoto turto (transporto priemonių kainą), todėl šiuos sandorius pripažinus negaliojančiais turėjo būti taikoma dvišalė restitucija, reiškia reikalavimas buvo betarpiškai susijęs su kreditoriaus asmeniu, kuris skolininkui turėjo esminės reikšmės ir remiantis CK 6.101 straipsnio 1,5 dalių nuostatomis negalėjo būti perleistas be skolininkų sutikimo, nes buvo susijęs su priešpriešine BUAB „Inch Baltija“ pareiga grąžinti tai, ką ji pati buvo gavusi pagal ginčijamas sutartis iš N. P. ir A. P..
  18. Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl reikalavimų Pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio bei 6.66 straipsnių pagrindu
  19. Spręsdamas dėl ginčo sutarčių negaliojimo teismas pagrįstai rėmėsi CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuota ex officio. Todėl konstatavęs, jog ginčo sutartys prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatoms, nes sudarytos, po to, kai įsiteisėjo 2012-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Inch Baltija“ iškėlimo, galiojant imperatyviam draudimui, bet kuriam asmeniui, išskyrus administratorių disponuoti UAB „Inch Baltija“ turtu, pagrįstai pripažino ginčo sutartis negaliojančiomis .
  20. Teismas taip pat teisingai nurodė, jog ta aplinkybė ar sudarydamas ginčo sutartis UAB „Inch Baltija“ įgaliotas asmuo V. B. žinojo apie įmonei iškeltą bankroto bylą ar ne, nekeičia fakto, jog ginčo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi yra niekinės ir negalioja ir sudarytos pažeidžiant CK 2.147 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jog įgaliojimas pasibaigia juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą. Dėl ko ginčo sutartys laikytinos sudarytomis ir neįgalioto asmens.
  21. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės N. P. ir A. P. buvo perleistos tretiesiems asmenims ir nėra jokių duomenų apie šių trečiųjų asmenų nesąžiningumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių grąžinimas į pradinę padėtį, įpareigojant N. P., kuris taip pat yra A. P. teisių ir pareigų perėmėjas, grąžinti transporto priemones UAB „Inch Baltija“, o UAB „Inch Baltija“ įpareigojant grąžinti atsakovui N. P. 19 000 Lt yra negalimas remiantis CK 1.80 straipsnio 4 dalimi, 6.146, 6.153 straipsniais 6.147 straipsnio 1 dalimi.
  22. Teismas priėjo teisingos išvados, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo sutartimis parduotų transporto priemonių kaina jų perleidimo Paulavičiams metu buvo žymiai didesnė ir pagrįstai nurodė, jog vien tik Emprekis nustatyta tokio tipo automobilių vidutinė rinkos kaina neleidžia suabejoti, kad jų rinkos vertė, nurodyta 2012-12-14 sudarytose transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse, neatitiko tikrosios jų vertės: byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti kokios techninės būklės, ridos tokio tipo automobiliai buvo vertinti nustatant vidutinę rinkos vertę Emprekis. Byloje nėra ir duomenų, kurie leistų įvertinti kokiais kriterijais remiantis tokia vertė yra nustatyta Emprekis išduotose pažymose.
  23. Teismas rėmėsi N. P. paaiškinimais byloje, kad pirkti automobilius jam pasiūlė V. B., jis su V. B. derėjosi, o jas siūlydamas vertino perkamų transporto priemonių stovį, nes transporto priemonės buvo su trūkumais. Aplinkybę, kad ginčijamais sandoriais N. P. ir A. P. perleistos transporto priemones turėjo trūkumų, neginčijamai liudija atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2012-12-14 automobilyje Volvo XC70, valst. Nr. ( - ), buvo nustatytas greičių dežės defektas, vairo kolonėlės skysčių prasisukimas, amortizatorių skysčių prasisukimas, susidėvėję priekiniai diskai, kaladėlės, suplyšusios variklio pagalvės, dėl ko jo remontui buvo reikalingi papildomi 6800 Lt. Automobilyje T. C., valst. Nr. ( - ), buvo nustatyti alyvos prasisunkimai iš variklio, amortizatorių skysčių prasisunkimas, elektros instaliacijos pažeidimas, susidėvėję stabdžių diskai, kaladėlės, lūžusi priekinė spyruoklė.
  24. Pasisakydamas dėl CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatos, taikymo ir N. P., veikusio ir A. P. vardu sąžiningumo, įsigyjant ginčo transporto priemones, teismas pagrįstai akcentavo, jog šis pirkėjas pripažintinas sąžiningu įgijėju, nes V. B. N. P. pateikė įgaliojimą veikti šių transporto priemonių savininko UAB „Inch Baltija“ vardu dėl ko jis, neturėjo pagrindo abejoti dėl pardavėjo atstovo tinkamumo. P. V. B. nurodė nežinojęs apie UAB „Inch Baltija“ iškeltą bankroto bylą, todėl N. P. apie tai neinformavęs. Todėl, tikrinti Juridinių asmenų registro duomenų N. P. neprivalėjo. Juolab, kad UAB „Inch Baltija“ turto atžvilgiu taikytas turto areštas nebuvo nukreiptas į konkretų turtą ir registruojant transporto priemonių perleidimą jokių nesklandumų nesukėlė, kas taip pat nesudarė pagrindo N. P. suabejoti nei V. B. kaip UAB „Inch Baltija“ atstovo tinkamumu, nei UAB „Inch Baltija“ galimybe disponuoti šiuo turtu.
  25. Todėl teismas pagrįstai šiuo atveju pripažinęs sandorius negaliojančiais netaikė restitucijos.
  26. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarties negaliojančiomis ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nes nenustatytos visos kasacinio teismo praktikoje išskiriamos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, tik kurioms visoms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009-04-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-05-02 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6, 66 straipsnio ir tenkinti actio Pauliano ieškinį.
  27. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi Kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį ir kad kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Todėl, kreditorius reikšdamas actio Pauliano ieškinį privalo įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
  28. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus., suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad ieškovas yra kreditorius, kuris turėjo ir/ar turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimą teisę į UAB „Inch Baltija“, nei įrodymų, kad ginčijami 2012-12-14 sandoriai sukėlė kitų UAB „Inch Baltija“ kreditorių teises, nei įrodymų, kad N. P. ir A. P., sudarydami ginčijamus sandorius su BUAB „Inch Baltija“, buvo nesąžiningi. Ieškovas pats nurodė niekada nebuvęs UAB „Inch Baltija“ kreditoriumi, o reikalavimus į N. P. ir A. P. teigė įgijęs tik 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Ieškovo šioje byloje ginčijami sandoriai atsirado dar iki 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų kokius ir kieno, kokių kreditorių turtinius interesus pažeidė ginčo sutartys.
  29. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  30. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
  31. Remiantis CPK 93 straipsniu, apeliacinį skundą atmetus atsakovui priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, sudarančios 400 eurų, sumokėtų už advokato pagalbą paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
  32. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti iš ieškovo J. O. asmens kodas ( - ) atsakovo N. P., asmens kodas ( - ) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai