Byla e2-782-433/2018
Dėl turtinės žalos likučio priteisimo

1Vilnius, Laisvės pr. 79A 2018 m. lapkričio 15 d.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui S. Š., atsakovo atstovui J. S., ekspertui J. A.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos likučio priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5ieškovas, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad jis su atsakovu „ERGO Insurance SE“ 2016-03-30 sudarė transporto priemonės „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutartį, pagal kurią automobilis apdraustas Kasko draudimu, kurio suma sudarė transporto priemonės vertę įvykio dieną su 10 procentų išskaita vagystės ir plėšimo atveju. Draudimo sutarties tarp šalių sudarymo faktą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.989 str. 2 d. patvirtina draudimo bendrovės V. J. 2016-03-30 išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. ( - ). Vadinasi, tarp šios bylos šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikomos CK VI knygos LIII skyriaus nuostatos. Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinę pareigą. CK 6.987 str. įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.996 str. numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Ieškovas V. J. 399,13 Eur dydžio draudimo įmoką sumokėjo 2016-03-30, todėl sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną, o savo sutartinę pareigą V. J. yra visiškai įvykdęs. CK 6.997 str. nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma, kurios dydžio draudimo išmoką draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. CK 6.998 str. įtvirtinta, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas buvo apgautas dėl žinomai melagingos draudimo vertės ar buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Transporto draudimo liudijimo Nr. ( - ) 1 skirsnyje nustatyta, kad draudimo suma yra laikoma transporto priemonės tikroji rinkos vertė įvykio dieną. Todėl kiekvienu draudiminiu atveju, konkrečios transporto priemonės rinkos vertė turi būti privalomai nustatyta įvykio dienai. Ši suma negali būti ginčijama. Jeigu draudimo bendrovės paskaičiuota vertė netenkina draudėjo, jis turi teisę kreiptis į nepriklausomą ekspertą dėl transporto priemonės vertės nustatymo. Atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinės pareigos. 2016-06-11 apdrausta Kasko draudimo transporto priemonė „( - )“ buvo pavogta, todėl taikant draudimo liudijimo Nr. ( - ) nuostatas, atsakovas privalėjo išmokėti ieškovui transporto priemonės rinkos vertės įvykio dieną dydžio pinigų sumą. 2016-08-22 atsakovas atsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo nurodė, kad paskaičiuotas nuostolių dydis (transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną) sudaro 7 400 Eur. Atsakovas iš šios sumos išskaičiavo 10 proc. išskaitą, o galutinė išmokos suma tapo 7 400-10 proc. = 6 660 Eur dydžio suma. Ši suma ieškovui išmokėta dviem mokėjimais. 2016-10-10 sumokėta 3 700 Eur dydžio suma, o po 2017-01-06 ir 2017-06-07 ieškovo raginimų, ieškovui sumokėta dar 2 960 Eur. Bendra ieškovui išmokėta draudimo išmokos suma sudaro 6 660 Eur. Tai yra, draudimo išmoka sumokėta nuo 7 400 Eur apskaičiuotos transporto priemonės vertės įvykio dieną, iš šios sumos atėmus 10 proc. dydžio išskaitą. Pažymi, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl draudiminio įvykio – automobilio 2016-06-11 vagystė pripažinta draudiminiu įvykiu. Tai rodo ir atsakovo ieškovui pervestos draudimo išmokos. Tačiau atsakovas negali sutikti su draudimo išmokos dydžiu. Atsakovo manymu, atsakovas nepagrįstai ir nesąžiningai apskaičiavo per mažą pavogto automobilio rinkos vertę. Žinia, kad automobiliai yra gaminami skirtingų komplektacijų bei modifikacijų, kurios ir nulemia automobilių realią rinkos vertę. Logiška, kad automobiliai, turintys sportinę ar prabangią išorės apdailą ir daugiau komforto įrangos, rinkoje yra brangesni už paprastesnės komplektacijos automobilius. Svarbu yra tai, kad pavogtas automobilis „( - )“ pasižymėjo turtinga komplektacija. Nesutikdamas su draudimo bendrovės paskaičiuotos išmokos dydžiu, ieškovas nusprendė patikrinti realią pavogto automobilio rinkos vertę jo vagystės dieną. Pavogto automobilio vertė buvo nustatinėjama pagal automobilių rinkos kainas Lietuvoje, remiantis 2007 m. laidos „( - )“ automobilių su 3 litrų darbinio tūrio dyzeliniais varikliais (171 kw) pardavimo skelbimais, atrankos kriterijuose pažymint pavogtame automobilyje buvusius privalumus. 2017-07-21 atlikus paiešką, Lietuvoje rastų tokios komplektacijos 2007 m. gamybos automobilių vertė portale www.autoplius.lt buvo nuo 8 250 Eur iki 8 999 Eur. Vokietijos mobile.de portale buvo rasti du pavogto automobilio komplektaciją atitinkantys 2006 m. ir 2007 m. gamybos automobiliai, kurių vertė skelbimuose nurodyta atitinkamai 11 000 Eur ir 17 000 Eur. 2016-06-28 Lietuvos www.autoplius.lt skelbimuose tokių automobilių vertė buvo 9 500 Eur ir 16 900 Eur. Vadinasi, net 2017-07-21, tai yra, nuo vagystės praėjus daugiau, nei vieneriems metams, pavogtojo automobilio vidutinė rinkos vertė vis dar buvo ženkliai didesnė už 2016-08-22 atsakovo apskaičiuotą rinkos vertę. Siekiant išsiaiškinti tikrąją pavogto automobilio vertę, automobilio komplektacijos sąrašas buvo pateiktas nepriklausomam ekspertui N. G., kuris apskaičiavo, kad 2016-06 pavogto automobilio tikroji vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo ridą, buvo 9 900 Eur. Pažymi, kad siekiant nepadidinti šalių bylinėjimosi išlaidų, ieškovas nepriklausomo eksperto 2017-07-21 prašė nepilnos pavogto automobilio rinkos vertės skaičiuotės 2016-06 laikotarpiui. Todėl pagal draudimo liudijimo Nr. ( - ) sąlygas atskaičiavus 10 proc. dydžio išskaitą, apskaičiuotina draudimo išmoka už pavogtą automobilį „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) yra (9 990-10 proc.) = 8 910 Eur. Kadangi iki 2017-06-19 V. J. išmokėta suma sudaro 6 660 Eur, jam išmokėtinas 2 250 Eur dydžio draudimo išmokos likutis (8 910 – 6 660 = 2 250). Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, 2016-07-27 ieškovas atsakovui pateikė rašytinę pretenziją dėl žalos likučio išmokėjimo, pridedant tai pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas nurodė atsakovui, kad pastarajam atsisakius išmokėti žalos likutį, atsakovui atiteks bylinėjimosi išlaidų ekspertui ir ieškovo advokatui atlyginimo rizika. 2017-08-11 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją, kuriuo informavo, kad pretenzijos nenagrinės tol, kol jam nebus pateikta pilna ir oficiali nepriklausomo eksperto išvada. Svarbu tai, kad nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo apie jo netenkinantį draudimo išmokos sumos dydį, tai yra, nuo dienos, kai sužinojo apie savo pažeistas teises (2016-08-22), ieškovas turi 1 (vienerių) metų terminą ieškiniui pateikti, kuris baigiasi 2017-08-22. Teikiant draudimo bendrovei nepriklausomo eksperto išvadą ir laukiant bendrovės sprendimo, šis terminas būtų praleistas ir ieškovas prarastų teisę ginti savo pažeistus interesus teisme. Tai, kad apskaičiuota draudimo suma yra nepagrįstai per maža, ieškovo nuomone, akivaizdu net ir iš automobilių skelbimų portaluose www.autoplius.lt, bei www.mobile.de. Tam pastebėti nebūtina net ir nepriklausomo eksperto išvada. Todėl 2017-08-11 atsakovo atsakymą ieškovas vertina kaip nesąžiningą elgesį, siekiant užvilkinti sprendimo priėmimą tiek, kad ieškovas praleistų senaties terminą ieškiniui paduoti. Kadangi pats atsakovas ypač ilgai vilkino išmokų mokėjimo klausimą (automobilio vertė apskaičiuota 2016-08-22, pirma išmoka sumokėta 2016-10-10, antra išmoka sumokėta tik 2017-06-19), siekiant nepraleisti ieškinio senaties termino, ieškovas teikia šį ieškinį draudimo bendrovei, o pilna eksperto išvada bus pateikta tiesiogiai teismui iki parengiamojo teismo posėdžio, iš draudimo bendrovės reikalaujant visiškai atlyginti ieškovo patirtas ekspertizės atlikimo bei advokato teisinės pagalbos ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Minėta, kad CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, nurodant, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Todėl ieškovo manymu, atsakovas „ERGO Insurance SE“ privalo jam atlyginti 2 250 Eur neišmokėtos žalos. Prašo priteisti iš atsakovo 2 250 Eur dydžio žalos išmokos likutį, 5 proc. dydžio metine palūkanas nuo 2 250 Eur sumos nuo 2016-10-11 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-15), 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2 250 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Pažymi, kad atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą (toliau tekste – atsakovas arba draudikas) ir ieškovas V. J. (toliau tekste – ieškovas arba draudėjas) 2016 m. kovo 30 d. sudarė Transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutartį Nr. 851-529042. Ši draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 (toliau – Taisyklės), kurios yra neatskiriama Transporto priemonių draudimo sutarties sąlygų dalis. 2016 m. birželio 13 d. draudėjas pranešė draudikui apie 2016 m. birželio 11 d. Latvijos Respublikoje įvykdytą apdraustos transporto priemonės vagystę. 2016 m. birželio 21 d. papildomai atsakydamas į draudiko jam pateiktą anketą apie transporto priemonės vagystę draudėjas nurodė, kad apdrausto automobilio dokumentai buvo palikti automobilyje, o jo rida vagystės metu buvo 350 000 km. Atliekant pranešto įvykio administravimo veiksmus, be kita ko, buvo nustatyta, kad apdraustos transporto priemonės rida 2016 m. kovo 24 d., atliekant jos valstybinę techninę apžiūrą buvo 405 076 km, todėl vagystės metu ji galėjo būti dar didesnė. Pavogtos transporto priemonės ( - ) vidutinė 7 400 Eur rinkos vertė draudiko ekspertų buvo apskaičiuota pagal 5 lyginamuosius objektus bei įvertinus jos tikrąją ridą. Atsižvelgiant į tai, kad draudėjas draudikui nepateikė apdraustos transporto priemonės registracijos dokumentų, vadovaujantis Taisyklių 4.2.3 punktu, kuris numato, kad žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50 proc., 2016 m. spalio 7 d. buvo priimtas sprendimas išmokėti draudėjui 3 700 Eur draudimo išmoką. Kadangi po šios išmokos gavimo draudėjas pateikė paaiškinimą, kad 2016 m. spalio 19 d. jis atrado apdrausto automobilio registracijos liudijimą, 2017 m. birželio 16 d. draudikas nusprendė dėl apdraustos transporto priemonės ( - ) vagystės išmokėti draudėjui ir likusią 50 proc. draudimo išmokos dalį, ją sumažinant sutartyje numatyta 10 procentų išskaita (frančize). Atsakovas tvirtina, kad iš teisės doktrinos yra žinoma, jog draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Atsižvelgiant į šį atkreipia dėmesį į tai, jog Taisyklių 5.1,5 punktas numato, kad pranešdamas apie draudžiamąjį įvykį draudėjas privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui. Ir draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas ar jo Įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 4.3.4 punktas). Todėl, vadovaujantis nurodomu, teigtina, kad draudikas pagal draudimo sutarties sąlygas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką vien jau dėl to, kad ieškovas jam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąją transporto priemonės ridą bei nurodė klaidinančią informaciją apie registracijos dokumentus. Toliau pasisakant dėl ieškovo reikalavimo jam pagal draudimo sutartį atlyginti žalą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 59 punkte numatyta, kad turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padalytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos. Taigi akivaizdu, jog aptariama draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis, pagal kurią, įvykus draudžiamajam įvykiui, naudos gavėjui draudikas turi išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą atsižvelgiant į jo dėl draudžiamojo įvykio patirtą nuostolį. Taisyklių 6.1.4 punkte numatyta, kad išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitariama kitaip. Tas pats galioja ir nustatant transporto priemonės vertę prieš draudžiamąjį įvykį, taip pat transporto priemonės dalių po įvykio likutinę vertę. Vagystės ar plėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo įvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos (Taisyklių 7.1.1). Konkrečiu atveju transporto priemonės ( - ) vidutinė rinkos vertė draudiko eksperto buvo nustatyta taip vadinamu lyginamosios vertės metodu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 punktas, tik draudėjui palankesniu būdu – lyginant tapačių transporto priemonių ( - ) pasiūlos kainas rinkoje ir pritaikant kolekcinius koeficientus dėl lyginamų transporto priemonių nukrypimo nuo vidutinės statistinės ridos, automobilio ( - ) įrangos. Draudiko ekspertas, nustatydamas transporto priemonės ( - ) rinkos vertę, be kitų transporto priemonės vertei įtakos turinčių techninių parametrų ir požymių, vadovavosi taip pat ir draudžiamojo įvykio administravimo metu nustatyta transporto priemonės rida, kuri net 216 076 km. viršijo statistinę tokio galingumo ir amžiaus (9 metų) automobilių ridą, nes pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 2 lentelės 2 dalį lengvųjų automobilių, kurių variklio darbinis tūris yra virš 2 000 cm3, metinė vidutinė statistinė rida yra 21 000 km. Ir kadangi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 2 lentelės 2 dalis numato, jog esant tokiam skirtumui tarp tikrosios ir vidutinės statistinės ridos, vertinamo automobilio rinkos vertė turi būti mažintina 15 proc., apskaičiavo, kad apdraustos transporto priemonės ( - ) vidutinė rinkos vertė vagystės metu buvo 7 400 Eur. Kaip matyti, ieškovas nesutinka su draudiko eksperto, turinčio turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį jam teisę verstis kilnojamojo turto vertinimo veikla, rinkos kainos įvertinimu, tačiau nepateikia jokių svarių tokį nesutikimą pagrindžiančių motyvų ar įrodymų, išskyrus savo asmeninius paskaičiavimus, kurie jau iš pirmo žvilgsnio yra netikslūs dėl nekorektiškai pasirinktų lyginamųjų objektų bei neįvertintų svarbių automobilio techninių parametrų, todėl ieškinys yra netenkintinas. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pasirengimą bylos nagrinėjimui nutarta vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu.

8Teismo nustatytu terminu 2017 m. spalio 6 d. teisme gautas ieškovo dublikas, kuriuo ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 160,00 Eur žalos išmokos likučio, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 150,00 Eur nuo 2016-10-11 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 15 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 150,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

9Teisme 2017 m. lapkričio 2 d. gautas atsakovo triplikas, kuriuo atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jo procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

11Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime bei triplike išdėstytus motyvus.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. J. su atsakovu „ERGO Insurance SE“ 2016 m. kovo 30 d. sudarė transporto priemonės „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutartį Nr. 851-529042, pagal kurią automobilis apdraustas Kasko draudimu, kurio suma sudarė transporto priemonės vertę įvykio dieną su 10 procentų išskaita vagystės ir plėšimo atveju. Ši draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 (toliau – Taisyklės), kurios yra neatskiriama Transporto priemonių draudimo sutarties sąlygų dalis. Nustatyta, kad ieškovas 2016 m. birželio 13 d. pranešė atsakovui apie tai, kad 2016 m. birželio 11 d. Latvijos Respublikoje buvo pavogta apdraustoji transporto priemonė. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu žalos byloje Nr. 529042-0851_1-001, informavo ieškovą, kad paskaičiuotas nuostolių dydis (transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną) sudaro 7 400 Eur. Atsakovas iš šios sumos išskaičiavo 10 proc. išskaitą ir galutinė išmokos suma tapo 7 400-10 proc. = 6 660,00 Eur dydžio suma, kurią atsakovas ieškovui išmokėjo dviem mokėjimais: 2016-10-10 – 3 700,00 Eur, o po 2017-01-06 ir 2017-06-07 ieškovo raginimų, ieškovui sumokėta dar 2 960,00 Eur. Taigi, bendra ieškovui išmokėta draudimo išmokos suma sudaro 6 660,00 Eur.

14Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl paties draudiminio įvykio – automobilio 2016 m. birželio 11 d. vagystė pripažinta draudiminiu įvykiu, tačiau šalys nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio bei jo paskaičiavimu. Ieškovas tvirtina, jog atsakovas nepagrįstai ir nesąžiningai apskaičiavo per mažą pavogto automobilio rinkos vertę, todėl ir išmokėta draudimo išmoka yra per maža. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad automobilio vertę nustatė jo ekspertas, vadovaudamasis Taisyklėmis, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija bei žalos byloje Nr. 529042-0851-1-001 surinkta medžiaga, todėl ieškovo paskaičiavimai vertintini kritiškai, nes jie jau iš pirmo žvilgsnio yra netikslūs dėl nekorektiškai pasirinktų lyginamųjų objektų bei neįvertintų svarbių automobilio techninių parametrų.

15Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) buvo pavogtas, todėl, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, nesutikdamas su jam išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, neįgijo teisės reikalauti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju – atsakovo) išmokėti visą sumą (CK 6.1015 straipsnis).

16Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

17Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Pagal DĮ 104 straipsnį, jeigu turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, kad turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Pagal DĮ 2 straipsnio 3 dalį civilinės atsakomybės draudimas apibrėžiamas kaip asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. DĮ 107 straipsnis nustato, kad draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe. Jei draudėjas patyrė nuostolį dėl trečiojo asmens veiksmų, draudėjas turi teisę reikalauti nuostolio atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Tokiu būdu draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką, naudodamasis subrogacijos teise, turi teisę pareikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnis). Pagal DĮ 111 straipsnį nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (vadinamoji tiesioginio reikalavimo teisė). Taigi, jei žalą padaręs trečiasis asmuo yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjęs asmuo (arba draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę) turi teisę, remdamasis tiesioginio reikalavimo teise, nukreipti savo reikalavimą į civilinės atsakomybės draudiką.

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan. Tiek, kiek draudimo išmokos pagal turto draudimo sutartį nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokią dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, privalo atlyginti pats atsakingas už žalą asmuo (civilinės atsakomybės draudėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje jau yra konstatuota, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti.

19Kaip jau minėta, kad kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma DĮ 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Tokiu būdu turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai bus pateikiami civilinės atsakomybės draudikui ir bus vieni iš įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, įskaitant ir padarytos žalos dydį.

20Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad nors turto ir civilinės atsakomybės draudimas priklauso nuostolių draudimo rūšiai ir iš esmės remiasi tikslu kompensuoti realius nuostolius nukentėjusiam asmeniui, vis dėlto tam tikrais atvejais turto draudimo draudiko išmokėtas draudimo išmokos dydis per se (lot. pats savaime) netampa žalos atlyginimo suma pareiškus reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui arba jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai yra vieni iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimą pagal civilinės atsakomybės draudimą.

21Taigi, byloje kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio bei jo paskaičiavimo, teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi buvo paskirta transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), rinkos vertės 2016-06-11 vagystės metu nustatymo teismo ekspertizė, ją pavesta atlikti teismo ekspertui J. A.. Ekspertui buvo užduotas klausimas – kokia buvo ginčo transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), įvertinant ir automobilio vidaus bei išorės įrangos komplektaciją, rinkos vertė 2016-06-11 vagystės metu?

22Teismui 2018 m. vasario 28 d. pateiktame 2018-02-27 ekspertizės akte Nr. 18/02-15ETP ekspertas, atsakydamas į paminėtą klausimą, nurodė, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertė 2016-06-11 buvo 8 510 Eur. Papildomai apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. A. visiškai palaikė ekspertizės akto išvadą.

23Pažymėtina, kad ieškovas, tvirtindamas, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertė 2016-06-11 buvo 9 800,00 Eur, pateikė teismui daugiau nei 17 metų darbo patirtį turinčio nepriklausomo eksperto N. G. atliktą kilnojamojo turto – transporto priemonės – vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kuri visų pirma vertintina kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis) ir, antra, gana kritiškai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad paminėtoje ataskaitoje nurodyta, jog vertinimo tikslas ir atvejis: retrospektyvinis turto vertinimas rinkos vertės nustatymo tikslu. Kaip žinia, pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintą turto ir verslo vertinimo metodikos redakcijose nustatytą tvarką – atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje); ir tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje) (43 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pateiktoje ataskaitoje fiksuojamos tokios vertinimo datos: transporto priemonės verčių nustatymo data – 2016 m. birželio 11 d.; vertinimo eiga – 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d.; ataskaitos įteikimo užsakovui data – 2017 m. rugsėjo 25 d. Taigi, pabrėžtina, kad nėra visiškai aiški ieškovo pateiktos vertinimo ataskaitos sudarymo data, o iš jos turinio matyti, kad pavogto automobilio vertės nustatymui pasirinktų lyginamųjų objektų pardavimo laikas yra ne 2016 m. birželio mėn., o 2017 m. III ketvirtis (vertinimo ataskaitos 13 skyrius). Taigi tai prieštarauja ne tik nurodytam teisiniam reglamentavimui, tačiau iš dalies ir paties vertintojo įžvalgoms, jog automobilių rinka Lietuvos Respublikoje yra labai dinamiška, nuolatos kintanti. Kritiškai vertintinas ir šios ataskaitos autoriaus priimto „pardavimo laiko pataisos koeficiento“ taikymo objektyvumas, jo reikšmės dydis – 1,283, kuris, sutiktina su atsakovo argumentu, jog – nekorektiškai parinktų lyginamųjų objektų kainas iškart kilsteli net per 30 proc.

24Tačiau, tuo tarpu atsakovas, tvirtindamas, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertė 2016-06-11 buvo 7 400,00 Eur, nepateikė teismui tokio dydžio nustatymo duomenų bei jų pagrindu priimto sprendimo išmokėti ieškovui 6 660,00 Eur dydžio draudimo išmoką (CPK 178, 185 straipsniai), nors tvirtina, kad šioje draudimo byloje priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos, vadovavosi atsiliepime minimais Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.5 ir 4.3.4 punktais. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, atsakovas teismui pateikė tik 2016-10-07 ir 2017-06-16 pranešimus, kurie nepatvirtina fakto, jog atsakovas, nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę vadovavosi minėtomis taisyklių nuostatomis. Atsakovas savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti teigia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės ( - ) vidutinė rinkos vertė draudiko eksperto buvo nustatyta taip vadinamu lyginamosios vertės metodu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 punktas, tik draudėjui palankesniu būdu – lyginant tapačių transporto priemonių ( - ) pasiūlos kainas rinkoje ir pritaikant kolekcinius koeficientus dėl lyginamų transporto priemonių nukrypimo nuo vidutinės statistinės ridos, automobilio ( - ) įrangos; ekspertas, nustatydamas transporto priemonės ( - ) rinkos vertę, be kitų transporto priemonės vertei įtakos turinčių techninių parametrų ir požymių, vadovavosi taip pat ir draudžiamojo įvykio administravimo metu nustatyta transporto priemonės rida, kuri 216 076 km. viršijo statistinę tokio galingumo ir amžiaus (9 metų) automobilių ridą, nes pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 2 lentelės 2 dalį lengvųjų automobilių, kurių variklio darbinis tūris yra virš 2 000 cm3, metinė vidutinė statistinė rida yra 21 000 km. Paaiškino, kad Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 2 lentelės 2 dalis numato, jog esant tokiam skirtumui tarp tikrosios ir vidutinės statistinės ridos, vertinamo automobilio rinkos vertė turi būti mažintina 15 proc., apskaičiavo, kad apdraustos transporto priemonės ( - ) vidutinė rinkos vertė vagystės metu buvo 7 400 Eur.

25Ieškovas gi taip pat tvirtina, jog šioje byloje minimos draudimo taisyklės neturėjo visiškai jokios įtakos apskaičiuotam draudimo išmokos dydžiui ir tai patvirtina ir prie atsakovo atsiliepimo pridėta E. M. automobilio vertės skaičiuotė. Todėl atsakovo argumentai, susiję su teoriškai galimu Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.5 ir 4.3.4 punktų taikymu ieškovo atžvilgiu šios civilinės bylos kontekste, jo manymu, laikytini niekiniais ir apskritai nesvarstytinais, kaip neturinčiais jokios teorinės ar praktinės įtakos sprendimo šioje byloje priėmimui. Taip pat pažymėjo, kad dėl ERGO Insurance SE taikomų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 aktualioje kasacinėje byloje jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, sprendė dėl minėtų taisyklių ir atsakovo sudaromų draudimo sutarčių atitikties sąžiningumo reikalavimams. Šioje byloje teisėjų kolegija, vertindama atsakovo vidaus taisykles, pažymėjo, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę; teisėjų kolegijos vertinimu, tipinė draudimo sutarties sąlyga negali suteikti galimybės draudikui išvengti savo pareigų vykdymo, atitinkamai vartotojui neturi būti apsunkinta ar net užkirsta galimybė įgyvendinti teisę ginčyti aplinkybę, jog draudikas jam tenkančias informavimo pareigas vykdė tinkamai. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, atsakovo argumentai niekaip nėra susiję su šios civilinės bylos dalyku, todėl nevertintini.

26Teismas iš dalies sutinka su pirmiau paminėtais ieškovo argumentais bei motyvais, atmetant atsakovo atsikirtimus į ieškinį kaip nepagrįstus, tačiau pabrėžia, kad ieškovas savo teiginio, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertė 2016-06-11 buvo 9 800,00 Eur, taip pat nepagrindė. Byloje nėra pateikti įrodymai ar pakankamai svarūs argumentai, paneigiantys byloje paskirto eksperto padarytai išvadai, jog automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) rinkos vertė 2016-06-11 buvo 8 510 Eur.

27Byloje paskyrus teismo ekspertizę, ekspertas J. A., aprašydamas darbo apimtį, nurodė, jog ekspertizė atliekant turto vertės nustatymą apima bendrosios bei specifinės informacijos, susijusios su minėtais klausimais surinkimą, tikslinimą, analizę bei rezultatų ir išvadų suformulavimą. Ekspertizė buvo atliekama etapais: 1) Gauta Vilniaus miesto Apylinkės teismo nutartis 2018-01-11 civilinėje byloje Nr.e2-782-871/2018 skirti ekspertizę transporto priemonės rinkos vertei nustatyti vagystės metu; 2) Numatytos ekspertizės atlikimo prielaidos, sąlygos, ypatybės, apribojimai ir pan.; 3) Ekspertizės objekto apžiūra nebuvo atliekama – transporto priemonės rinkos vertė nustatoma atliekant retrospektyvinį vertinimą (Turto ir verslo vertinimo metodika, III skyrius); 4) Surinkti duomenys apie ekspertizės objekto rinkos konjunktūrą; 5) Surinkti duomenys apie analogiškų ir panašių objektų pasiūlos rinkos vertes iki ir nurodytą turto vertės nustatymo dieną (Turto ir verslo vertinimo metodika, III skyrius 43.3 punktas); 6) Atlikti skaičiavimai ir nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad surinkti duomenys, faktai ir ekspertizės objekto individualūs požymiai yra pateikiami žemiau esančiuose ekspertizės akto skyriuose; ekspertas vertindamas turtą naudojosi Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktais duomenimis ir savo duomenų bazėje turima bei surinkta informacija, kuri yra viešai prieinama, rodanti padėtį iki nurodytos turto vertės nustatymo dienos (praeityje) ir nurodytą turto vertės nustatymo dieną; surinktų ir naudotų duomenų šaltiniai yra pateikiami šios ataskaitos skyriuje „Informacijos šaltiniai“. Ekspertas patvirtina, kad ekspertizė atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu; turto rinkos vertės nustatymas atliktas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimus ir prisilaikant rinkos vertės nustatymo dieną galiojusių tarptautinių vertinimo standartų (TVS 2013) ir Europos vertinimo standartų (EVS 2016) nurodymų. Ekspertizės aktas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymu nustatyta įforminimo tvarka bei forma.

28Kaip minėta aukščiau, CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

29Nagrinėjamu atveju, ginčui iškilus dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką (ieškovo), ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (atsakovo), draudimo išmokos dydis (žalos dydis) įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas šioje konkrečioje byloje esančius įrodymus.

30Taigi, nagrinėjamu atveju, teismui nėra abejonių dėl todėl 2018-02-27 ekspertizės aktą Nr. 18/02-15ETP surašiusio eksperto kompetencijos bei jame esančių duomenų teisingumo / pagrįstumo / tikrumo, šis ekspertizės aktas vertintinas kaip patikimas. Pažymėtina, kad nors šalių argumentai dėl galimos pavogto turto – automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertės skiriasi; tačiau jos, nesutikdamos su viena kitos pateiktais argumentais, turėjo įrodyti ginčo automobilio rinkos vertę, bet to nepadarė; taip pat šalys byloje neginčijo teismo paskirto eksperto parinkto turto rinkos vertės metodo ir / ar jo pagrindimo bei nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių paneigti ar bent sukelti pagrįstų abejonių dėl aptariamame akte esančių duomenų teisingumo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

31Taigi, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ekspertui nustačius, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rinkos vertė 2016-06-11 buvo 8 510 Eur bei tarp šalių nesant ginčo dėl paties draudiminio įvykio fakto (automobilio 2016 m. birželio 11 d. vagystės, kuri pripažinta draudiminiu įvykiu bei su visomis iš šio įvykio išplaukiančiomis šalių teisėmis ir pareigomis), konstatuotina, jog pagal draudimo liudijimo Nr. ( - ) sąlygas, išskaičiavus 10 proc. dydžio išskaitą, apskaičiuotina draudimo išmoka už ieškovo pavogtą automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) yra lygi 7 659,00 Eur (8 510,00 – 10 proc. = 7 659,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui V. J. atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėjo 6 660,00 Eur, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 999,00 Eur dydžio draudimo išmokos likutis (7 659,00 – 6 660,00 = 999,00) (CK 6.987, 6.997, 6.998 straipsniai).Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

32CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (999,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas V. J. už ieškinį sumokėjo 51,00 Eur dydžio žyminį mokestį, už turto vertinimą – 157,30 Eur, advokatui už teisines paslaugas - 1420,00 Eur. Atsakovas už ekspertizės atlikimą sumokėjo 470,62 Eur, už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje – 110,30 Eur, už advokato teisines paslaugas – 605,00 Eur. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ieškovui V. J. iš atsakovo priteistinas 23,59 Eur dydžio žyminis mokestis, 72,75 Eur už turto vertinimą, 656,75 Eur už advokato teisines paslaugas, viso – 753,09 Eur, nes patenkinta 46,25 proc. reikalavimo dalis. Atsakovui iš ieškovo priteistina 252,96 Eur suma už atliktą ekspertizę, 59,29 Eur dydžio suma už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 325,19 Eur už advokato teisines paslaugas, viso – 637,44 Eur, nes atmesta 53,75 proc. reikalavimų dalis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

34Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

35Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

37ieškinį patenkinti iš dalies.

38Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 999,00 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 999,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugpjūčio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 23,59 Eur (dvidešimt trys eurai 59 ct) žyminį mokestį, 72,75 Eur (septyniasdešimt du eurai 75 ct) už turto vertintojo ataskaitą, 656,75 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt šeši eurai 75 ct) už advokato teisinę pagalbą, viso 753,09 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 09 ct).

40Kitą ieškinio dalį atmesti.

41Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, iš ieškovo V. J., asmens kodas ( - ) 252,96 Eur (du šimtai penkiasdešimt du eurai 96 ct) už ekspertizės atlikimą, 59,29 Eur (penkiasdešimt devyni eurai 29 ct) už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 325,19 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai 19 ct) už advokato teisinę pagalbą, viso 637,43 Eur (šeši šimtai trisdešimt septyni eurai 43 ct).

42Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilnius, Laisvės pr. 79A 2018 m. lapkričio 15 d.... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J.... 4. Teismas... 5. ieškovas, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad jis su atsakovu „ERGO... 6. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pasirengimą... 8. Teismo nustatytu terminu 2017 m. spalio 6 d. teisme gautas ieškovo dublikas,... 9. Teisme 2017 m. lapkričio 2 d. gautas atsakovo triplikas, kuriuo atsakovas su... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus... 11. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 13. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V.... 14. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl paties draudiminio įvykio –... 15. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 16. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 17. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai atsakingas už žalą asmuo yra... 19. Kaip jau minėta, kad kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo... 20. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad nors turto ir... 21. Taigi, byloje kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio bei jo... 22. Teismui 2018 m. vasario 28 d. pateiktame 2018-02-27 ekspertizės akte Nr.... 23. Pažymėtina, kad ieškovas, tvirtindamas, jog automobilio ( - ), valstybinis... 24. Tačiau, tuo tarpu atsakovas, tvirtindamas, jog automobilio ( - ), valstybinis... 25. Ieškovas gi taip pat tvirtina, jog šioje byloje minimos draudimo taisyklės... 26. Teismas iš dalies sutinka su pirmiau paminėtais ieškovo argumentais bei... 27. Byloje paskyrus teismo ekspertizę, ekspertas J. A., aprašydamas darbo... 28. Kaip minėta aukščiau, CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina... 29. Nagrinėjamu atveju, ginčui iškilus dėl draudimo išmokos dydžio (žalos... 30. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismui nėra abejonių dėl todėl 2018-02-27... 31. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, teismas sprendžia, kad... 32. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalims jų... 34. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių... 35. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 37. ieškinį patenkinti iš dalies.... 38. Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE,... 39. Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas ( - ) iš atsakovo ERGO Insurance SE,... 40. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 41. Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance... 42. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...