Byla 2-232/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2009 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams Z. A. , A. A. , L. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims A. D. , J. D. , M. D. , E. D. , U. D. , Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. M. , dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo baigta.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. A. , A. A. ir L. A. ir prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį tarp V. A. , Z. A. ir ieškovės R. D. įvykdyta, bei pripažinti, kad pasibaigusi hipoteka pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintą hipotekos lakštą Nr. 01120020009019, kuriuo paskolos sutartis buvo užtikrinta ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu ( - ) bei žemės sklypo dalimi, esančia ( - ).

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino.

5Atsakovė Z. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo šį teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, ieškovės R. D. ieškinį atmesti. Atsakovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki. Nurodė, kad nors pagal esančius byloje duomenis matyti, jog ji turi nekilnojamojo turto, tačiau, šio sunkmečio sąlygomis jį sunku realizuoti. Nurodė, kad pati niekur nedirba, nes rūpinasi nuo vaikystės neįgalumą turinčiu sūnumi T. Ž. , gim. 1976, kadangi jam nuo 1999 m. įsteigta rūpyba ir ji paskirta sūnaus rūpintoja. Už sūnų gauna 540 Lt kompensaciją, pažymi, kad brangiai kainuoja sūnaus vaistai, jo darbingumas siekia tik 20 procentų, jis niekur nedirba, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - primokėti 2 815,36 Lt žyminio mokesčio sumą. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė yra darbinga, tačiau šiuo metu nedirbanti, be to, ji valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Ta aplinkybė, jog ji yra neįgalaus sūnaus rūpintoja, bei sūnaus gaunamos invalidumo pensijos dydis negali būti įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės vienokią ar kitokią turtinę padėtį. Atsakovės sūnaus šalpos kompensacija yra skiriama sūnui ir negali patvirtinti aplinkybės apie atsakovės gaunamas pajamas. Kadangi byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, o byloje esantys įrodymai apie jos valdomą nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad ji nuosavybės teise valdo tris butus ( - ), žemės sklypą, ( - ), patalpą-rūsį, Kalinausko g. 16, Vilniuje, bei turtą, kurį ji paveldėjo po vyro A. A. mirties pagal jo surašytą testamentą, teismas sprendė, jog atsakovė valdo pakankamai turto, kas neleidžia konstatuoti sunkios jos materialinės padėties. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, atsižvelgtina ir į sunkią pačios valstybės, į kurios biudžetą mokėtinas žyminis mokestis, ekonominę padėtį. Kompleksiškai įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas manė esant tikslinga ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmesti ir įpareigoti ją primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

7Atsakovė Z. A. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovę Z. A. nuo žyminio mokesčio dalies, viršijančios 200 Lt, sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Apeliantė skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Apeliantė turi nekilnojamojo turto, tačiau sunkmečiu šį turtą realizuoti yra sunku, be to, remiantis teismų praktika, asmuo negali būti įpareigotas realizuoti (parduoti) savo nekilnojamąjį turtą tam, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį siekdamas teisme apginti savo teises.
  2. Apeliantė niekur nedirba, rūpinasi nuo vaikystės neįgaliu savo sūnumi, už sūnaus slaugą gauna 540 Lt per mėnesį. Teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantė pateikė sūnaus gaunamas pajamas, nes nurodoma išmoka mokama apeliantei, o ne jos sūnui (išmoka sūnui siekia 1 080 Lt). Vaistai sūnui kainuoja brangiai, jis dažnai gydomas ligoninėse, šiuo metu be kitų negalių jam diagnozuota depresija.
  3. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo tik 200 Lt, nuo kitos (daugiau nei 5 000 Lt) sumos, teismas ją atleido, nors ieškovė taip pat turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto. Tuo tarpu į atsakovės prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio teismas neatsižvelgė. Akivaizdu, jog tokiu būdu teismas apeliantei ir ieškovei sudarė nevienodas sąlygas ginti pažeistas teises ir pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
  4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad be nekilnojamojo turto - butų S ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ), patalpos-rūsio, esančio Kalinausko g. 16, Vilniuje, apeliantė paveldėjo po vyro A. A. mirties kito turto. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė po vyro mirties be jau nurodyto turto paveldėjo tik reikalavimo teisę į 100 768 Lt iš ieškovės, kurią ieškovė ginčija nagrinėjamoje byloje. Jokių santaupų apeliantė neturi. Be to, ( - ). esantis atsakovės nekilnojamasis turtas – tai ne trys butai, o nedidelis namas, kurio bendras plotas nesudaro nė 200 kv. m. Turėdama lėšų apeliantė nekilnojamojo turto registre ketina pakeisti duomenis apie šį namą – įregistruoti vieną nekilnojamojo turto objektą.
  5. Teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepagrįstai vertino valstybės biudžeto būklę.

8Atsileipimu į atskirąjį skundą atsakovai A. A. ir L. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, be to, pažymi, kad apeliantė nenurodė, jog dalį nekilnojamojo turto yra išnuomojusi iki 2010 m. kovo 25 d.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Taip pat pažymėtina, kad vienas iš žyminio mokesčio tikslų – perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims dalį su bylos nagrinėjamu susijusių išlaidų apmokėjimo.

11CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį prašymą, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

12Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Z. A. apeliaciniame skunde reiškia 100 768 Lt reikalavimą, nuo kurio mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 015 Lt. Apeliantė sumokėjo 200 Lt.

13Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio P. L. draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas nenurodo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios teismas gali atleisti, ir tai nustatyti, kaip minėta, yra teismo teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą.

14Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai - VĮ Registrų centro pažymos, patvirtinančios, jog apeliantė turi nekilnojamojo turto (nepriklausimai nuo to, ar turtas, esantis ( - ), bus skaičiuojamas kaip trys objektai, ar kaip vienas), periodiškai gauna išmokas, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui abejoti sunkia apeliantės padėtimi. Pažymėtina, kad apeliantė, nurodžiusi, jog yra bedarbė, besirūpinanti neįgaliu sūnumi, nenurodė, ar kreipėsi dėl bedarbio pašalpos ir pan. O tai, jog teismas netiksliai įvardijo atsakovės gaunamą ieškomą už sūnaus priežiūrą, neįrodo tokios sunkios apeliantės turtinės padėties, kuri sudarytų pagrindą atleisi ją nuo likusios 2 815 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

15Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nesudaro pagrindo taip pat ir apeliantės argumentas, jog jos neįgaliam sūnui reikalingi medikamentai labai brangūs, nes įrodymų, jog apeliantė tokiems vaistams išleidžia savo lėšas, į bylą nepateikta (CPK 178 str.).

16Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo klausimu atskirajame skunde išdėstytais motyvais taip pat nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 185 str.). Taigi apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs apeliantės pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą apeliantė būtų finansiškai pajėgi sumokėti tik 200 Lt žyminį mokestį.

17Kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Dėl to nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas, leisdamas ieškovei už ieškinį sumokėti 200 Lt žyminio mokesčio dalį, yra neobjektyvus – tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu atveju nagrinėjama konkretaus asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turtinė padėtis, įstatymas nenumato galimybės šio asmens turtinę padėtį lyginti su kitų asmenų finansinėmis galimybėmis (CPK 83 str. 3 d.).

18Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepagrįstai vertino valstybės biudžeto būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantės atleidimą ar neatleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo neįtakoja valstybės ekonominė padėtis ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamą nutartį grįsti šiuo argumentu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vieną iš atskirojo skundo tikslų (perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims dalį su bylos nagrinėjamu susijusių išlaidų apmokėjimą), sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis negali būti panaikinta remiantis vien minėtu apeliantės argumentu (CPK 185 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

20Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovei Z. A. nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Įpareigoti atsakovę Z. A. iki 2010 m. kovo 31 d. sumokėti 2 815 Lt dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. A. , A. A. ir... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 5. Atsakovė Z. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo šį teismo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą... 7. Atsakovė Z. A. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir... 8. Atsileipimu į atskirąjį skundą atsakovai A. A. ir L. A. prašo atskirąjį... 9. Atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 11. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto... 12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Z. A. apeliaciniame skunde reiškia... 13. Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia... 14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai - VĮ Registrų... 15. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nesudaro pagrindo taip pat ir... 16. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantė neįrodė... 17. Kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo... 18. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas, spręsdamas atleidimo nuo... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro... 20. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti... 23. Įpareigoti atsakovę Z. A. iki 2010 m. kovo 31 d. sumokėti 2 815 Lt dalį...