Byla 2A-322/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Irmai Zaikienei, atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei Andželikai Jakutytei, atsakovui E. M. ir jo atstovui advokatui Deividui Poškai, trečiojo asmens J. S. G. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1640-798/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams E. M. , Zarasų rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys J. S. G. , Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. Ramanauskienė, valstybės įmonė Registrų centras, dėl panaikinimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymo Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “ bei 2006-02-22 Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės patvirtinto paveldėjimo teisės liudijimo, ir

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2007-11-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymą Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “; panaikinti 2006-02-22 Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. Ramanauskienės patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 608 (1 t., b.l. 70-75). Nurodė, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gauta LR Seimo kontrolieriaus A. N. pažyma „Dėl J. S. G. skundo prieš Zarasų rajono savivaldybes administraciją“, kurioje kontrolierius siūlė inicijuoti Zarasų rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymo Nr. S-641 panaikinimą teismine tvarka.

3Ieškovo teigimu, 1936 m. testamentu J. G. tėvas R. K. turėtą žemę ir gyvenamąjį namą lygiomis dalimis paliko savo sūnui iš pirmos santuokos V. K. ir antrai žmonai E. K. , pareiškėjos motinai. V. K. su šeima buvo ištremtas, jam priklausiusi gyvenamojo namo dalis nacionalizuota, tačiau J. G. ištekėjus, jos vyras A. K. šią namo dalį nusipirko iš kolūkio. Tokiu būdu vienoje namo dalyje gyveno E. K. su dukromis S. ir Z. K. , o kitoje namo pusėje - J. G. (K.) su vyru. Mirus motinai, o vėliau ir seserims, pareiškėja rūpinosi visu namu ir ūkiniais pastatais, juos remontavo.

4Ieškovas nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005-11-30 priėmė įsakymą Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “, kuriuo jai atkūrė nuosavybės teises ir grąžino natūra gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (išskyrus tvartą ir daržines), esantį Zarasų r., Imbrado sen., Stainiškių k. Įsakymas priimtas vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 str., 17 str. -18 str. pagal P. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. K. gyvenamąjį namą. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą, nuostatas, todėl turi būti panaikintas. P. M. neturėjo teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises natūra į visą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, išskyrus tvartą ir daržines, esančius Zarasų r., Imbrado sen., Stainiškių k., kaip į jos tėvo V. K. iki nacionalizacijos valdytus statinius, kadangi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai privačios nuosavybės teise priklausė kitiems asmenims.

5Ginčijamo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymo Nr. S-641 pagrindu P. M. vardu 2006-02-07 buvo įregistruotos nuosavybės teisės į statinius, registro Nr. 44/525364, esančius Zarasų r. sav., Stainiškių k., o 2005-07-20 mirus P. M. , statinius paveldėjo jos sūnus E. M. . Todėl panaikinus ginčijamą administracinį aktą, turi būti panaikintas ir 2006-02-22 Zarasų rajono notarės J. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 60S, kuriuo patvirtinta, jog P. M. , mirusios 2005-07-20, turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.4400-0772-1262, tvartą, kurio unikalus Nr.4400-0772-1362, pirtį, kurios unikalus Nr.4400-0772-1408, kiemo rūsį, kurio unikalus Nr.4400-0772-1451, ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. 4400-0772-1528, kiemo statinį, kurio unikalus Nr.4400-0772-1551, esančius Staniškių k., Zarasų r., paveldi jos sūnus E. M. .

6Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 7-8). Zarasų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-510-420/06, kurioje 2007-04-04 priimtas sprendimas, ir kuriuo remiasi ieškovas, buvo nustatyta, kad R. K. testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui V. K. (atsakovo E. M. seneliui, P. M. tėvui) ir E. K. (pareiškėjos motinai). Ištrėmus V. K. šeimą, jo turtas buvo nacionalizuotas.

7Atsakovo nuomone, pripažinti neteisėtu direktoriaus priimtą įsakymą nėra pagrindo, kadangi P. M. tėvas turėjo nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, Komaraičių vardu registre nebuvo registruota jokio turto. Pripažinus visą direktoriaus įsakymą neteisėtu, būtų paneigta P. M. tėvo V. K. turėta nuosavybė ir P. M. nuosavybės teisės, o ieškovo viešojo intereso gynimas taptų vieno suinteresuoto asmens J. G. interesų gynimu. Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, turi nepamiršti ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

8Atsakovas E. M. , pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo (2 t., b. l. 24 - 30). Nurodė, jog ieškovas, siekdamas įrodyti, kad ginčo statiniai nuosavybės teise priklausė J. S. G. bei jos seserims Z. ir S. K. , privalo tai įrodyti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau ieškovas bylai esminę reikšmę turinčią aplinkybę dėl ginčo statinių priklausomybės siekia įrodyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, visiškai nepagrindžiančiais ginčo statinių valdymo nuosavybės teise fakto. Byloje ieškovo iniciatyva pateikti nacionalizacijos aktai patvirtina, kad nacionalizavimo momentu ginčo statinių savininkas buvo būtent V. K. .

9Atsakovo teigimu, ieškovas apie tariamą viešojo intereso pažeidimą, atkuriant P. M. nuosavybės teises, sužinojo gavęs LR Seimo kontrolieriaus 2007-07-11 pažymą Nr. 4D-2006/4-1332 bei visus kitus su ja susijusius dokumentus, tačiau ieškinį pateikė ne anksčiau kaip 2007-11-12, todėl akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovas, remdamasis LR CK 1.131 str. 1 d., prašo ieškinį atmesti ir dėl to, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

10Tretysis asmuo J. S. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikšto ieškinio reikalavimais visiškai sutinka ir prašė ieškinį patenkinti (2 t., b. l. 12-17). Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas) su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Priėmus 2000 m. CK, netgi nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą momentas nebesiejamas su teisine registracija.

11Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu patenkino ieškinį, panaikindamas Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymą Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “ ir panaikindamas 2006-02-22 Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. Ramanauskienės patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 608 (3 t., b. l. 32-44). Teismas nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005-11-30 priėmė įsakymą Nr. S-641, kuriuo jai atkūrė nuosavybės teises ir grąžino natūra gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (išskyrus tvartą ir daržines), esantį Zarasų r., Imbrado sen., Stainiškių k. (1 t., b. l. 171). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 str., 17 str. - 18 str. pagal P. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. K. gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 172; 2 t., b. l. 135).

12Teismo teigimu, V. K. (atsakovo E. M. senelis ir atsakovo motinos P. M. tėvas) su šeima buvo ištremtas į Sibirą, o jam priklausiusi gyvenamojo namo dalis ir kitas turtas buvo nacionalizuotas (1 t., b. l. 173-179, 182-183). Teismo nuomone, nacionalizacijos momentu ginčo statinių savininkas nebuvo V. K. , kadangi, įsiteisėjusiu 2007-04-04 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad V. K. valdė 1/2 dalį trobesių bei žemės ir neįrodė, kad testamente nurodytų įpėdinių turtinė padėtis po testamento įvykdymo iki žemės nacionalizavimo pradžios galėjo pasikeisti. Vien faktas, kad nacionalizuojant 1945 m. sausio 22 d. nacionalizacijos aktu Nr. 3 V. K. priklausantį turtą, buvo paminėtas gyvenamasis namas, klojimas tvartas, svirnas, daržinė ir pirtis, nesudaro pagrindo teigti ir neįrodo, kad ginčo statinių vienintelis savininkas tuo metu buvo būtent V. K. .

13Teismas nurodė, kad 1969-05-10 mirus E. K. , pagal tuo metu galiojančio 1965 m. CK 587 str. nuostatas, jai priklausiusi namo dalis lygiomis dalimis perėjo jos dukterų S. K. , Z. K. ir J. S. G. nuosavybėn. Tą patvirtina įrašai Imbrado apylinkes ūkinėse knygose nuo 1986 iki 2002 metų. Z. K. mirė 2000-01-31. 2001-09-01 mirus S. K. , 2002-03-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu reg. Nr. 815 jos turtą paveldėjo J. S. G. . Tačiau J. S. G. paveldėjo pagal įstatymą tik ½ dalies žemės sklypo, esančio Staniškių I km, Zarasų r. (b. b. Nr.10-9-091-07, b. l. 33). Civilinėje byloje duomenų apie kokį nors kitą S. K. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą nėra, todėl teismas

Nutarė

14, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo statiniai nuosavybės teise išimtinai priklausė tik S. K. , Z. K. ir J. S. G. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad civilinėje byloje ieškovo pateiktos Imbrado apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr. 4 (1986, 1987, 1986, 1990) (1 t., b. l. 76-117) buvo skirtos fiksuoti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą ir priklausomybę tam tikram kolūkiui ir jų turimą turtą, bet tai negali būti vienintelis nuosavybės teisę įrodantis dokumentas. Teismo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad V. K. priklausančią namo dalį, jį ištrėmus į Sibirą iš kolūkio nusipirko J. S. G. pirmasis sutuoktinis A. K. . Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Utenos apskrities archyvo 2007-11-12 rašto, kad archyve nėra duomenų apie tai, jog Dusetų raj. Avilių apylinkės „Raudonosios vėliavos“ kolūkis A. K. būtų perleidęs gyvenamojo namo, esančio Stainiškių I km, dalį (b. b. Nr.10-9-091-07, 2 t. b. l. 67).

15Teismo teigimu, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymas Nr. S-641 priimtas pažeidžiant LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, nes P. M. 1999-09-23 prašymas neatitiko prašymams atkurti nuosavybės teises keliamų turinio reikalavimų. Zarasų rajono savivaldybės administracija tokio turinio P. M. prašymo net neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti, nes LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 101 punkte (nuo 1997-10-04 iki 1999-11-17 galiojusi redakcija) buvo nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima miestų, rajonų merai (valdybos) arba kita valstybės institucija, kuriai priklauso (priklausė) šie namai ir pastatai arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys, disponavę ar disponuojantys šiais pastatais. Statiniai, į kuriuos P. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, Zarasų rajono savivaldybei niekada nepriklausė. Be to, iš prašymo turinio nėra aiški tikroji pilietės valia: ar išmokėti kompensaciją, ar atkurti nuosavybės teises.

16Teismas nurodė, kad 2005-05-31 Zarasų rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas (gavimo žymos Nr. SR-M-392) P. M. prašymas „Dėl nuosavybes teisių atkūrimo”, kuris paduotas 2005-05-31, t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą, o teismo nutartis dėl termino atnaujinimo savivaldybės administracijai nebuvo pateikta pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.

17Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 3 punktu P. M. nuosavybės teisė į ginčo namą natūra negalėjo būti atkurta, nes ginčo namas įstatymu priskirtinas valstybės išperkamų gyvenamųjų namų kategorijai. Prieš grąžinant statinius natūra, turėjo būti įsitikinta, ar statiniai nepriskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 1 punktą. Tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje, tiek Seimo kontrolieriui J. S. G. pateikė dokumentus, įrodančius, kad gyvenamasis namas buvo kapitališkai remontuojamas. (b. b. Nr.10-9-091-07 6 t. b.l. 14-27, 54-71). Zarasų raj. savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyresniajai specialistei buvo pateikti dokumentai dėl gyvenamojo namo remonto, tačiau nebuvo tirtos aplinkybės, ar jis nėra iš esmės pertvarkytas taip, kad būtų pakeista daugiau kaip 50 proc. pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendro ploto nebūtų galima atskirti nuo buvusiojo, jeigu visas bendras plotas 30 proc. neviršijo buvusiojo (2 t., b. l. 206). Be to, Zarasų rajono savivaldybės administracija galėjo tik priimti P. M. prašymą atkurti nuosavybės teises, bet jokiu būdu negalėjo priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant statinius natūra, kol nebuvo atlikta jų teisinė registracija.

18Teismo teigimu, dėl 2005-11-30 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. S-641 J. G. ne tik neteko jai teisėtai priklausančio pusės gyvenamojo namo ir kitų statinių, bet ir valstybės garantijos, kuri yra siūloma asmenims, gyvenantiems savininkams grąžintinuose namuose.

19Teismas nurodė, jog nesutinka su atsakovo E. M. atstovo teiginiu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie tariamą viešojo intereso pažeidimą, atkuriant P. M. nuosavybės teises, sužinojo gavęs LR Seimo kontrolieriaus 2007-07-11 pažymą Nr. 4D-2006/4-1332 bei visus kitus su ja susijusius dokumentus, tačiau ieškinį pateikė ne anksčiau kaip 2007-11-17. Nurodė, jog 2007-07-31 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.10-9-091-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. dėl Zarasų raj. savivaldybės administracijos tarnautojų tarnybos pareigų neatlikimo pagal Seimo kontrolieriaus 2007-07-11 pažymą Nr.4D-2006/4-1332. 2007-07-25 Utenos rajono apylinkės prokuratūra gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2007-07-11 pažymą ,,Dėl J. S. G. skundo prieš Zarasų raj. savivaldybės administraciją“ Nr.4D-2006/4-1332 persiųstą iš Panevėžio apygardos prokuratūros ir 2007-08-22 pateikė Zarasų raj. apylinkės teismui ieškinį dėl teisinės registracijos panaikinimo bei paveldėjimo liudijimo dalies panaikinimo. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas civilinėje byloje nėra praleistas, nes nepraėjo vienas mėnuo nuo informacijos gavimo Utenos raj. apylinkės prokuratūroje 2007-07-25 iki ieškinio pateikimo 2007-08-22 Zarasų raj. apylinkės teismui ( 1 t. b.l. 2-3). Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymo Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “ panaikinimo ir 2006-02-22 Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. R. patvirtinto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo“ pateiktas 2007-11-13 Zarasų raj. apylinkės teismui ir teisėjo rezoliucija priimtas 2007-11-13, laikytinas, kaip patikslinantis pradinį ieškinį, pateiktą teismui 2007-08-22. Remiantis tokiomis aplinkybėmis, 2007-11-13 gautas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys Zarasų raj. teisme buvo prijungtas prie civilinės bylos Nr. 2-641-731/2007, nes pateiktas ieškinys turėjo tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla, kadangi joje dalyvavo tie patys asmenys, pareikšti tie patys reikalavimai (1 t., b. l. 210).

20Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant civilinio proceso ir materialinės teisės normas, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį (3 t., b. l. 52-59). Savo skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

211. Teismas netinkamai įvertino dalį byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai rėmėsi Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimo (c. b. Nr. 2-17-420/2007) ir Vilniaus apygardos teismo 2007-07-19 nutarties (c. b. Nr. 2A-734/07) išvadomis, kurios susijusios tik su nacionalizuoto 61,6 ha žemės sklypo, o ne ginčo pastatų savininko nustatymu iki nacionalizacijos, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog V. K. nuosavybės teise valdė tik ½ dalį ginčo objekto – gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Zarasų raj., Imbrado sen., Stainiškių I k. Šio turto nacionalizavimo metu viso ginčo turto savininku buvo V. K. , ką patvirtina 1945-01-22 ir 1945-02-07 nacionalizacijos aktai, 1948 m. balandžio mėn. Zarasų apskrities Antazavės valsčiaus vykdomojo komiteto pažyma, 1948-05-22 Nuosavybės aprašymo aktas, 1948-05-29 Turto įkainavimo ir perdavimo aktas. Šio fakto nepaneigia ūkinių knygų įrašai.

222. P. M. , siekdama įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, veikė aktyviai, savo valią išreiškė 1999-09-23 prašymu įstatymo nustatytais terminais, kurį patikslino 2005-05-31 pakartotiniu prašymu, kas nesudaro pagrindo teigti, jog toks prašymas buvo apskritai nepaduotas, dėl ko nėra ir pagrindo panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymą Nr. S-641. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad P. M. nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą natūra negalėjo būti atkurtos, kadangi jis priskirtinas valstybės išperkamų gyvenamųjų namų kategorijai, kadangi prašymo pateikimo metu statiniai nepriklausė J. Z. G. , namo konstrukcijų pertvarkymas buvo atliktas savavališkai, o statinių teisinis neįregistravimas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į juos (LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 66 p.).

23Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (3 t., b. l. 79-83), motyvuodamas šiais argumentais:

241. Teismas pagrįstai rėmėsi Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2007-07-19 nutartimi, kurie nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, kadangi juose nustatyta, jog 1922-08-28 testamentu R. K. paliko visą savo turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį trobesių bei žemės savo sūnui V. K. bei antrąjai žmonai E. K. su vaikais.

252. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog R. K. įpėdinė – jo žmona iš antros santuokos E. K. nepriėmė palikimo savo ir nepilnamečių vaikų vardu, o V. K. priėmė ne tik jam testamentu palikto turto dalį, bet visą palikimą.

263. Teismas pagrįstai nurodė, kad P. M. 1999-09-23 prašymas neatitiko prašymams atkurti nuosavybės teises keliamų turinio reikalavimų, kuriame nėra aiškiai išreikšta pareiškėjos valia, o pakartotinis prašymas 2005-05-31 paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

27Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą (3 t., b. l. 74, 75), motyvuodamas tuo, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymas Nr. I-641 priimtas remiantis pateiktais P. M. nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, juolab kad teisiškai nebuvo įregistruotas kitas ginčo turto savininkas.

28Tretysis asmuo J. S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą (3 t., b. l. 66-70), motyvuodama šiais argumentais:

  1. Dokumentai, kuriais apeliantas grindžia savo nuosavybės teisę į ginčo pastatus priimti jau po nacionalizacijos ir pagal teismų praktiką negali būti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008).
  2. Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-04-04 sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2007-07-19 nutartyje konstatuota, kad apelianto senelis paveldėjo tik ½ R. K. viso turto, t. y. ne tik žemę, bet ir pastatus.
  3. 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimai prašymo turiniui ir formai yra imperatyvūs, dėl ko būtinas griežtas ir tikslus jo normų laikymasis. Tas faktas, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija priėmė netinkamą pareiškimą ar neinfomavo apie jo trūkumus, negali būti prilyginamas tinkamo turinio ir formos prašymo padavimui.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčo gyvenamasis namas kapitališkai suremontuotas savavališkai.

29Apeliacinis skundas tenkintinas

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

31Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir be pagrindo patenkino ieškinio reikalavimus, todėl teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 178 str., 185 str., 329 str., 330 str.).

32Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

33Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 14 skyriaus penktasis skirsnis numato savininko teisių apsaugą ir gynimą. Savininko teises nustatyta tvarka gina teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu konstatavo, kad okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė visuomeninė nuosavybė, nes teisė negali atsirasti neteisės pagrindu. Tokiu būdu, iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu, kol savininkas, ar jo sutuoktinis, vaikai, vaikaičiai pareikš valią susigrąžinti šią nuosavybę. Teisių į neteisėtai nusavintą privačią nuosavybę atkūrimas, remiantis bendrais nuosavybės teises ginančiais įstatymais, nėra įmanomas, todėl valstybė nustatė specialų (ad hoc) teisinį reguliavimą. Jau 1991 m. birželio 18 d. įstatyme ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nustatyta, kuriems asmenims ir kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka atkuriamos nuosavybės teisės į nusavintą turtą. Jeigu nuosavybės teisės atkuriamos nesilaikant specialųjį teisinį reglamentavimą nustatančių teisės normų, toks atkūrimas pripažintinas neteisėtu. Tokio neteisėtumo pasekmės turi būti pašalintos taip, kad būtų įvykdytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygos.

34Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2005-11-30) (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d., o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas.

35Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą taisyklę (administracinė byla Nr. A7-709-2003), teismas turėtų vertinti piliečio prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą, ir tokiais atvejais, kai prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio nustatyto prašymo turinio ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ patvirtintos prašymo formos reikalavimų arba nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 7 bei 9 punktų nustatyto prašymo turinio.

36Byloje nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005-11-30 priėmė įsakymą Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “, kuriame nurodė, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 str., 17 str.-18 str., pagal P. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. K. gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, atkūrė P. M. nuosavybės teises ir grąžino natūra gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (išskyrus tvartą ir daržines), esantį Zarasų r., Imbrado sen., Stainiškių k. (1 t., b. l. 171, 172, 181).

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymas Nr. S-641 priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, jog P. M. 1999-09-23 prašymas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo neatitiko prašymams atkurti nuosavybes teises keliamų turinio reikalavimų, iš kurio nėra aiški tikroji pilietės valia, ir Zarasų rajono savivaldybes administracija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti tokio turinio P. M. prašymo. Iš Zarasų rajono savivaldybei pateikto pareiškėjos P. M. 1999-09-23 prašymo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, prie kurio buvo pridėta pažyma iš ypatingojo archyvo bylos Nr. 2403/5 (1 t., b. l. 172, 181-183; baudž. b. Nr.10-9-091-07, 2 t., b. l. 133-135), kuris buvo patikslintas ir papildytas P. M. 2005-05-31 prašymu (1 t., b. l. 172; baudž. b., 2 t., b. l. 117-131), matyti, kad pareiškėja siekė, jog nuosavybės teisės į ginčo pastatus jai būtų atkurtos natūra, be kita ko, į gyvenamąjį namą, kuris apibrėžtas rūšiniais požymiais, vadovaujantis pridedama archyvine medžiaga (1 t., b. l. 173-179, 182-183). Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo išreikšta tinkamai, todėl pareiškėjos prašymas, nors ir nevisiškai atitinkantis visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus, pagrįstai buvo nagrinėjamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A7-709-2003). Juolab kad nėra pagrindo teigti, jog nurodyto prašymo nagrinėjimas prieštaravo LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 101 punkto (nuo 1997-10-04 iki 1999-11-17 galiojusi redakcija) nuostatoms.

38Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. M. prašymas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Bylos duomenimis, pareiškėjos P. M. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris Zarasų rajono savivaldybės administracijoje gautas 2005-05-31, buvo paduotas papildomai, nes prieš tai pareiškėjos P. M. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Zarasų rajono savivaldybės administracijai buvo paduotas 1999-09-23 ir buvo priimtas (pagal 1999-09-23 galiojusio Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pirmąją dalį prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d.), o 2005-05-31 prašymo padavimas buvo susijęs su užsitęsusiu pirminio 1999-09-23 prašymo nagrinėjimu. Juolab kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 5 punkto 2 pastraipos nuostatomis, net ir tuo atveju, jeigu piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, buvo pateikę prašymus, bet prašymai nebuvo nagrinėjami, jie laikomi pateikę prašymus laiku. Minėta, kad P. M. (turėjusi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą) buvo pateikusi tokį prašymą 1999-09-23, tačiau jis iš esmės nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o išspręstas tik ginčo įsakymu 2005-11-30, gavus papildomą pareiškėjos prašymą 2005-05-31.

39Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja nepraleido įstatyme numatyto termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į ginčo turtą. Be to, nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojus 2004 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymui, kurio 1 dalyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, o tai, kad savivaldybė, 1999-09-23 priėmusi pareiškėjos prašymą, užtęsė jo nagrinėjimą ir neišnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, sudaro pagrindą pripažinti svarbia priežastimi, dėl kurios net ir praleistas terminas turi būti atnaujinamas.

40Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą šio įstatymo nustatyta tvarka, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos, jeigu jos neatkurtos kitiems asmenims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir prašymus pateikusiems anksčiau galiojusio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Atkūrimo įstatymo 10 str.). Beje, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, galiojusią nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d., piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams susigrąžinti nekilnojamąjį turtą paduoti, taip pat gali paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises pagal šį įstatymą. Tačiau, vadovaujantis ta pačia įstatymo 10 straipsnio 2 dalies redakcija, šiems asmenims nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti atkuriamos, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems asmenims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

41Pagal teismų praktiką, sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisėtai atkurtos, negali būti naikinami vien tuo pagrindu, jog pareiškėjui (kuris prašo teismo įpareigoti atsakovą (instituciją, priimančią sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo) atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais nuosavybės teisės į šį turtą jau yra atkurtos įstatymo nustatyta tvarka kitiems asmenims) nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo, arba dėl to, kad sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, priėmimo metu pareiškėjas pagal tuo metu galiojantį įstatymą neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A10-738-2002).

421991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kitų asmenų, nustatytų pirmiau nurodytų įstatymų 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės - šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas miręs. Tai lemia išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. TSR Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus buvo sustabdytas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas, tokiu būdu panaikinta privatinės nuosavybės teise grindžiama ūkio sistema. Dėl to aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-7-4, 1999). Be to, turi būti nustatomas nekilnojamojo turto nacionalizavimo momentu buvęs savininkas, nes nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas jau po 1940 m. birželio 15 d. priimtais 1940 m. liepos 14-15 d. išrinkto Liaudies Seimo bei vykdomosios valdžios institucijų aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-24 aprobuotas teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas).

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cicilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-66/2001 m.). Nustatyta, kad gyvenamųjų namų ir kitų pastatų nacionalizavimui Liaudies Seimo, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo bei LTSR LKT aktų pagrindu buvo sudarinėjami ir patvirtinami nacionalizuotinų objektų sąrašai, be to, kiekvienam nacionalizuojamam pastatui buvo surašomas nacionalizavimo aktas. Dėl to, sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus, nustatytina, kas buvo pastatų savininkas iki jų nacionalizavimo akto surašymo.

44Neturi pagrindo apygardos teismo nuoroda, jog dėl 2005-11-30 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. S-641 tretysis asmuo J. G. neteko jai teisėtai priklausančio pusės gyvenamojo namo ir kitų statinių, valstybės garantijos, kuri yra siūloma asmenims, gyvenantiems savininkams grąžintinuose namuose. 2005-11-30 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. S-641, kurio teisėtumas nėra nuginčytas nagrinėjamoje byloje, nėra naikintinas vien tuo pagrindu, kad J. G. per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo, arba dėl to, kad sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, priėmimo metu J. G. pagal tuo metu galiojantį įstatymą neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo J. G. būtų pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių į ginčo pastatus atkūrimo, ar įrodymų, jog sprendimo, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos P. M. , priėmimo metu J. G. pagal tuo metu galiojantį įstatymą būtų turėjusi teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo pastatus.

45Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs dalį byloje pateiktų rašytinių įrodymų (tarp jų prijungtos bylos medžiagą), padarė nepagrįstą išvadą, jog V. K. turto nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė tik ½ dalį ginčo objekto – gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Zarasų raj., Imbrado sen., Stainiškių I k.

46Byloje nustatyta, kad šio turto nacionalizavimo metu viso ginčo turto savininku buvo V. K. , ką patvirtina 1945-01-22 Nr. 3 ir 1945-02-07 Nr.4 nacionalizacijos aktai (2 t., b. l. 157-158, b. l. 159-160), 1948 m. balandžio mėn. Zarasų apskrities Antazavės valsčiaus vykdomojo komiteto pažyma, 1948-05-22 Nuosavybės aprašymo aktas, 1948-05-29 Turto įkainavimo ir perdavimo aktas, o šio fakto nagrinėjamu atveju nepaneigia TSRS (LTSR) teisės aktų pagrindu surašytų Imbrado apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinių knygų Nr. 4 įrašai (1986, 1987, 1986, 1990; 1 t., b. l. 76-117), kadangi minėto savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo nacionalizuotas pagal TSRS (LTSR) įstatymus. Beje, tai, kad J. S. G. paveldėjo pagal įstatymą ½ dalį žemės sklypo, esančio Zarasų r., Staniškių I k., savaime nereiškia, jog ji buvo ir šiame sklype esančių pastatų savininkė (baudž. b. Nr.10-9-091-07, b. l. 33). Be to, byloje nėra įrodymų, kad J. G. ištekėjus, jos vyras A. K. aukščiau nurodyto namo dalį nusipirko iš kolūkio (CPK 178 str.).

47Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad P. M. nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą natūra negalėjo būti atkurtos, nes neatliktas jo teisinis įregistravimas ir jis priskirtinas valstybės išperkamų gyvenamųjų namų kategorijai, o Zarasų rajono savivaldybės administracija galėjo tik priimti P. M. prašymą atkurti nuosavybės teises, bet negalėjo priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant statinius natūra, kol nebuvo atliktas jų teisinis registravimas (baudž. b. Nr.10-9-091-07, 6 t., b. l. 14-27, 54-71). Pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 66 p., statinių teisinis neįregistravimas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į juos, o byloje nepateikta pakankamų įrodymų, kad minėto prašymo pateikimo metu ginčo statiniai nuosavybės teise būtų priklausę J. Z. G. ar kitam fiziniam asmeniui. Be to, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad tai, jog ginčo statiniai buvo kapitaliai remontuojami, jie priskirtini prie valstybės išperkamų statinių, nes teismo nurodytas namo konstrukcijų pertvarkymas nebuvo įteisintas, be to, byloje nepateikta įrodymų, dėl kurių būtų pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 1 punktą (pagal kurį, statiniai yra valstybės išperkami, jeigu iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį).

48Kolegijos nuomone, prokuroras, pareikšdamas nagrinėjamą ieškinį, netinkamai aiškino ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

49Atreiptinas dėmesys, jog viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009). Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje neteisėto sprendimo priėmimas dėl nuosavybės teisių į turtą atkūrimo daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, prokurorai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 1 d., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Tačiau privatus fizinio asmens (J. Z. G. ) interesas atkurti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, nelaikytinas viešojo intereso gynimu, juolab kad nenustatyta, jog ji turėjo tokią teisę, be to, kaip minėta, pagal teismų praktiką sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisėtai atkurtos kitiems asmenims, negali būti naikinami vien tuo pagrindu, jog pareiškėjui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo, arba dėl to, kad sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, priėmimo metu pareiškėjas pagal tuo metu galiojantį įstatymą neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

50Beje, ir tuo atveju, jei, prokuroro nuomone, ieškinio pareiškimo metu prokurorui buvo pagrindo manyti, kad pažeistas viešasis interesas dėl to, jog, ieškovo teigimu, ginčo savivaldybės sprendimas priimtas pažeidžiant prokuroro nurodytas įstatymo nuostatas, teismas neatleidžiamas nuo pareigos teisingai nustatyti, ar ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, kai atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.124, 1.126 str., 1.131 str.; b. t. 2, l. 24-30, b. t. 3, l. 27, 30-31).

51Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti (CPK 49 str. 1 d.), yra proceso šalis (CPK 41 str. 2 d.), bet nėra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Viešajam interesui atstovaujančio asmens procesinio teisinio statuso esmė ta, kad jis turi tiek teisių, kiek ir materialųjį interesą turintis ieškovas, o prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias teises bei pareigas kaip ir ieškovui, kurio materialiajam teisiniam interesui ginti pareikštas ieškinys. Tas faktas, kad prokuroras neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisių negu kitiems ieškovams, nes būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Taigi dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios spendžiama pagal tai, kada apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, nepaisant to, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas (CPK 51, 54, 59 straipsniai), arba įstatymų nustatytais atvejais – asmenys viešajam interesui ginti (CPK 49, 50 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2007). Be to,

52Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti ginčo reikalavimui. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios ginčo atveju, turėjo nustatyti, kada prokuroras turėjo ir galėjo sužinoti apie jo ieškinyje nurodytą, ieškovo teigimu, viešojo intereso pažeidimą, t. y., kada turėjo ir galėjo būti surinkti duomenys, kurių pagrindu prokuroras galėjo kreiptis į teismą, jo manymu, pažeistam viešajam interesui apginti. Nustatyta, kad apie Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinyje nurodytą viešojo intereso pažeidimą, atkuriant P. M. nuosavybės teises, prokuroras sužinojo gavęs LR Seimo kontrolieriaus 2007-07-11 pažymą Nr. 4D-2006/4-1332 bei visus su ja susijusius dokumentus (b. t. 1., l. 96-111, 76-95, 112-204), pagal kuriuos yra pagrindo teigti, jog tai buvo ne vėliau kaip 2007 m. liepos 20 d., tačiau ieškinį teismui pateikė 2007 m. lapkričio 13 d. (b. t. 1, l. 70-75), t. y. praleidęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Šios išvados nepaneigia apygardos teismo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-091-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. dėl Zarasų raj. savivaldybės administracijos tarnautojų tarnybos pareigų neatlikimo, bei dėl nagrinėjamo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinio pripažinimo patikslinančiu ieškinį, pateiktą 2007-08-22 civilinėje byloje Nr. 2-641-731/2007, prie kurios buvo prijungtas, kurioje, apygardos teismo teigimu, dalyvavo tie patys asmenys, pareikšti tie patys reikalavimai (1 t., b. l. 210).

53Kolegijos nuomone, teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes ir neturėjo pagrindo teigti, jog nagrinėjamu ieškiniu pareikšti tie patys reikalavimai ir jo pareiškimas laikytinas 2007-08-22 pareikšto ieškinio “patikslinimu”. Bylos duomenimis, 2007-08-22 Zarasų raj. apylinkės teismui buvo pareikštas Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ieškinys (kuris vėliau buvo paliktas nenagrinėtu) dėl ūkio pastatų, kurie nebuvo natūra sugrąžinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymu Nr. S-641 P. M. , teisinės registracijos panaikinimo ir paveldėjimo liudijimo dalies (dėl tų ūkio pastatų) panaikinimo, o Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys, kuris buvo pateiktas 2007-11-13 tam pačiam apylinkės teismui, pareikštas dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymo Nr. S-641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. M. “ panaikinimo, t. y. naujas ieškinys, pareikštas ir naujam atsakovui, kurio kitas dalykas bei kitoks teisinis pagrindas, kuriuo reikalaujama panaikinti savivaldybės sprendimą, kuriuo atkurtos natūra nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir kitus statinius bei kt. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso įstatymas nenumato „patikslinančio“ ieškinio, o ieškovas, norėdamas pakeisti (papildyti) paduotą ieškinį, gali įstatymo nustatyta tvarka paduoti teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo (CPK 141 str.). Tačiau, pakeitus ieškinio ir dalyką, ir pagrindą, o juolab, jeigu tokį naują ieškinį paduoda kitas ieškovas, darytina išvada, jog paduodamas naujas ieškinys, nors jis ir būtų prijungtas prie nagrinėjamos bylos, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (CPK 135 - 137 str.). Taigi nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys laikytinas paduotu 2007-08-22 - Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ieškinio civilinėje byloje Nr.2-641-731/2007 pateikimo metu. Todėl, kolegijos nuomone, prokuroras praleido įstatymo nustatytą terminą nurodyto ieškinio reikalavimui pareikšti ir neprašė jo atnaujinti (beje, prašydamas jį atnaujinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas), ir vien dėl to ieškinys negalėjo būti patenkintas (CK 1.131 str.).

54Dėl pasakyto, nepatenkinus prokuroro ieškinio minėto reikalavimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

55Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs teisės normas, priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas, pakeičiant ir paskirstymą bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 97, 98, 3 t., b. l. >1, ; CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str., 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

56Panaikinus apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovo E. M. naudai jo turėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos (3 t., b. l. 51, 60, 89; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 302 str.).

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

58Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą.

59Priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį.

60Priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atsakovui E. M. 1 888 Lt advokato pagalbos išlaidų.

61Priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atsakovui E. M. 3 927,30 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2007-11-13 kreipėsi į... 3. Ieškovo teigimu, 1936 m. testamentu J. G. tėvas R. K. turėtą žemę ir... 4. Ieškovas nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius... 5. Ginčijamo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30... 6. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 7. Atsakovo nuomone, pripažinti neteisėtu direktoriaus priimtą įsakymą nėra... 8. Atsakovas E. M. , pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė atmesti... 9. Atsakovo teigimu, ieškovas apie tariamą viešojo intereso pažeidimą,... 10. Tretysis asmuo J. S. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 11. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu patenkino ieškinį,... 12. Teismo teigimu, V. K. (atsakovo E. M. senelis ir atsakovo motinos P. M. tėvas)... 13. Teismas nurodė, kad 1969-05-10 mirus E. K. , pagal tuo metu galiojančio 1965... 14. , kad ieškovas neįrodė, jog ginčo statiniai nuosavybės teise išimtinai... 15. Teismo teigimu, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus... 16. Teismas nurodė, kad 2005-05-31 Zarasų rajono savivaldybės administracijoje... 17. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 18. Teismo teigimu, dėl 2005-11-30 Zarasų rajono savivaldybės administracijos... 19. Teismas nurodė, jog nesutinka su atsakovo E. M. atstovo teiginiu, kad... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 21. 1. Teismas netinkamai įvertino dalį byloje pateiktų rašytinių įrodymų,... 22. 2. P. M. , siekdama įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą,... 23. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį... 24. 1. Teismas pagrįstai rėmėsi Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-04-04... 25. 2. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog R. K.... 26. 3. Teismas pagrįstai nurodė, kad P. M. 1999-09-23 prašymas neatitiko... 27. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 28. Tretysis asmuo J. S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė... 32. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 33. Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 14... 34. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 35. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą taisyklę... 36. Byloje nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 38. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 39. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog... 40. Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti... 41. Pagal teismų praktiką, sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į... 42. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kurio... 44. Neturi pagrindo apygardos teismo nuoroda, jog dėl 2005-11-30 Zarasų rajono... 45. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs dalį byloje pateiktų... 46. Byloje nustatyta, kad šio turto nacionalizavimo metu viso ginčo turto... 47. Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad P. M. nuosavybės teisės į ginčo... 48. Kolegijos nuomone, prokuroras, pareikšdamas nagrinėjamą ieškinį,... 49. Atreiptinas dėmesys, jog viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio,... 50. Beje, ir tuo atveju, jei, prokuroro nuomone, ieškinio pareiškimo metu... 51. Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam... 52. Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido... 53. Kolegijos nuomone, teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes ir... 54. Dėl pasakyto, nepatenkinus prokuroro ieškinio minėto reikalavimo, negali... 55. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas,... 56. Panaikinus apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 58. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą.... 59. Priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo... 60. Priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atsakovui E. M.... 61. Priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atsakovui E. M....