Byla 2-658/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2432-41/2007, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą supaprastintame atvirame konkurse panaikinimo bei pasiūlymų eilės sudarymo iš naujo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Altitudė“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB„Eiresta“ ieškiniu prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo minsterijos viešojo pirkimo komisijos (toliau - Komisijos) 2007 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pateiktas pasiūlymas supaprastintame atvirame konkurse (toliau - Konkursas) dėl Trakų rajono apylinkės teismo pastato rekonstravimo, ir pasiūlymų eilę sudaryti iš naujo, į ją įtraukiant ieškovo pasiūlymą. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog UAB„Eiresta“ neatitinka minimalių Konkurso dalyviams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, nepateikė duomenų apie subrangovų, kurių paslaugomis ketina naudotis, tinkamą kvalifikaciją. Mano, kad Komisija neteisingai aiškino „bendro likvidumo koeficiento“ sąvoką ir dėl to neteisingai nustatė ieškovo kritinį likvidumo koeficientą, taip pat nepagrįstai reikalavo įrodymų apie pasirinktų subrangovų kvalifikaciją, nors Konkurso sąlygose toks reikalavimas nebuvo pateiktas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras. Prašymą grindė tuo, kad pradėjus vykdyti pirkimo procedūras (pasirašius sutartį su viešojo konkurso nugalėtoju ir šiam pradėjus vykdyti rekonstrukcijos darbus), galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str.1 d. 13 p., Viešųjų pirkimų įstatymo 122 str. 3 d.). Atkreipė dėmesį, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepažeis ekonomiškumo principo, nes ieškinys turi būti išnagrinėtas per 60 dienų, o rekonstrukcijos darbai atlikti ir perduoti užsakovui iki 2008 m. spalio 1 d.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas nėra pagrįstas įrodymais, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų atsakovo turtinius interesus, neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Teismo nuomone, atsisakymas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę nepažeis ieškovo turtinių interesų.

5Ieškovas UAB„Eiresta“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Konkurso dėl Trakų rajono apylinkės teismo pastato rekonstravimo procedūras. Atsikrąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė įrodymais. Ieškovo nuomone, Komisijos sprendimas dėl ieškovo pateikto pasiūlymo atmetimo yra pakankamas įrodymas, kad būtų galima sustabdyti supaprastinto atviro konkurso procedūras. Netenkinus šio prašymo, atsakovas galėtų sudaryti sutartį su Konkursą laimėjusiu trečiuoju asmeniu, o tai padidintų ieškovo bylinėjimosi išlaidas, apsunkintų arba padarytų nebeįmanomą būsimą galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą;
  2. Atsakovas nenurodė argumentų, kurie leistų spręsti, jog dėl Konkurso procedūrų sustabdymo jis patirtų nuostolių, todėl teismo išvada, kad tenkinus ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus pažeista šalių interesų pusiausvyra ir atsakovo turtiniai interesai, nepagrįsta.
  3. Supaprastinto atviro konkurso procedūrų sustabdymas nepažeis atsakovo ir trečiojo asmens teisių, proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu tam, kad būtų apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, o priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jį būtų galima realiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečioje byloje gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Parinkta laikinoji apsaugos priemonė turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovui nepadaryti nuostolių arba nuostoliai turi būti minimalūs.

8Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba pateikiamas teismui tiekėjo ieškinys (VPĮ 121 str. 3 d., 122 str. 3 d.). Tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 122 straipsnio 3 dalyje, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis. Šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimo ribų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

9Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismo pastato rekonstrukcijos darbai, dėl kurių vykdymo ir buvo paskelbtas ginčijamas konkursas, finansuojami iš valstybės biudžeto teismams skirtų lėšų, kurios tvirtinamos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti įsisavintos einamaisiais metais. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs su viešuoju interesu. Taigi siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, būtina viešojo pirkimo sustabdymo pasekmes vertinti finansine, ekonomine ir socialine prasmėmis, taip pat spręsti dėl proceso šalių lygiateisiškumo principo galimo pažeidimo.

10Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad nurodytų teismo rekonstrukcijos darbų finansavimo laikotarpis yra palyginti trumpas (iki 2008 m. spalio 1 d.), per šį laikotarpį turi būti atlikti ir užsakovui perduoti visi rekonstrukcijos darbai bei įsisavintos visos iš valstybės biudžeto skirtos lėšos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, lėšos per nustatytą laiką gali būti nepanaudotos, t. y. laikotarpis per trumpas tam, kad galėtų būti sustabdomos rekonstrukcijos darbų pirkimo procedūros, nepažeidžiant atsakovo ir visuomenės dalies interesų, teisingumo, ekonomiškumo, protingumo principų (CPK 145 str. 2 d., VPĮ 122 str. 3 d., CK 1.5 str.). Be to, tokiu atveju dėl nuolat didėjančių darbų atlikimo kaštų, valstybė galėtų patirti didesnius nuostolius. Pastebėtina, kad valstybė yra įsipareigojusi tarptautinei bendruomenei didinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, o vienas iš tokio nepriklausomumo aspektų susijęs su geresnių darbo sąlygų teisėjams ir teismo darbuotojams sudarymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog neatlikus suplanuotų teismo pastato rekonstrukcijos darbų nustatytu laiku, iš dalies nukentėtų ir į teismą besikreipiančiųjų asmenų interesai.

11Teisėjų kolegijos nuomone, padarytos išvados nepažeidžia viešojo intereso, dalyvaujančių byloje asmenų interesų pusiausvyros, atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus bei tokio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo, o nustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešą interesą, teismas gali atsisakyti jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ ir kt. v. M. K. Čiurlionio menų mokykla, bylos Nr. 2-587/2007, kat. 110.1; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Skirgesa“ v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 2-638/2007, kat. 110.1).

12Be to iš pirmosios instancijos teismo byloje esančios medžiagos, taip pat bylos nagrinėjimo metu gautų papildomų įrodymų matyti, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens dar 2007 m. rugpjūčio 10 d. remiantis atvirojo konkurso rezultatais buvo sudaryta rangos sutartis. Todėl šiuo atveju ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju ne tik būtų išeita už pareikšto reikalavimo ribų, bet ir pažeista VPĮ 122 straipsnio 3 dalis, pagal kurią viešojo pirkimo procedūros gali būti stabdomos tik iki jų pasibaigimo.

13Apibendrinant pažymėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje netenkinus ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl viešojo intereso, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo teises galėtų ginti alternatyviais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo).

14Pasisakyti dėl kitų apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų (jog Komisija nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą ir pareikalavo įrodymų apie ieškovo pasirinktų subrangovų tinkamą kvalifikaciją) nėra pagrindo, kadangi jie susiję su ginčo dalyku ir turi būti nagrinėjami sprendžiant bylą iš esmės (CPK 265 str.).

15Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą