Byla 1A-107-92-2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Nėrijui Puškoriui, nuteistiesiems M. A., D. V., R. V., S. T., gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui, Gediminui Bukauskui, Kęstučiui Kvainauskui, Vytautui Antanėliui, Algirdui Grinevičiui,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A., R. V., S. T., E. M. ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kęstučio Kvainausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nubausta laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubausta laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. nubausta laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, pagal BK 300 str. 1 d. nubausta laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubausta laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

5R. V. pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

7S. T. pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas 3000 Lt (24 MGL) dydžio bauda.

8Iš kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2 epizodai), išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

9D. V. pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.

10Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

11M. A. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 146 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

12Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

13Iš E. M. ir M. A. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 110 860 Lt, konfiskuojant iš E. M. 55 430 Lt, iš M. A. – 55 430 Lt.

14Iš E. M., R. V., D. V. ir M. A. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 108 275 Lt, konfiskuojant iš R. V. 5 000 Lt, iš E. M. – 29 000 Lt, iš D. V. – 37 137,50 Lt, iš M. A. – 37 137,50 Lt.

15Taip pat nuosprendžiu H. Č. išteisintas iš kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2 epizodai), 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.

16Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

17E. M. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

18M. A. ir E. M., 2006 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu metu, Vilniuje, susibūrus į organizuotą grupę ir pasiskirsčius vaidmenimis, siekiant apgaule įgyti L. Š. didelės vertės turtą, E. M. tiksliai nenustatytu metu, L. Š. bute, esančiame ( - ), Vilniuje, prisistatė nukentėjusiajai socialine darbuotoja ir kartu su S. T. ją slaugė bei prižiūrėjo. Įgijus nukentėjusiosios pasitikėjimą, M. A. nurodymu, 2006-08-18 L. Š. bute E. M. apgaule įtikino nukentėjusiąją savo vardu AB „DnB NORD banke“ atidaryti sąskaitą, 2006-09-07 parašyti prašymą išduoti mokėjimo kortelę, 2006-09-09 pasirašyti mokėjimo kortelės Maxima Electron suteikimo ir naudojimo sutartį bei 2006-11-19 pasirašyti naudojimosi interneto linija sutartį. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. nurodymu, E. M. sukeitė voką su L. Š. AB „DnB NORD banko“ suteiktais mokėjimo instrumento identifikavimo duomenimis, skirtais finansinei operacijai inicijuoti – L. Š. sąskaitos AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkiniais, su H. Č. AB „DnB NORD banko“ suteiktais mokėjimo instrumento identifikavimo duomenimis, skirtais finansinei operacijai inicijuoti – H. Č. sąskaitos AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkiniais, ir perdavė juos M. A.. M. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, turėdamas L. Š. AB „DnB NORD banko“ suteiktus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, skirtus finansinei operacijai inicijuoti, iš jos sąskaitos ( - ), esančios AB „DnB NORD banke“, pasinaudojęs Vilniuje, nenustatytoje vietoje buvusiu kompiuteriu, į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“ 2006-11-29 pervedė 15 000 Lt, 2006-12-04 pervedė 10 400 Lt, 2006-12-07 pervedė 4 500 Lt, 2006-12-12 pervedė 6 050 Lt, 2006-12-14 pervedė 12 000 Lt, 2006-12-18 pervedė 8 860 Lt, 2006-12-22 pervedė 8 950 Lt; į J. M. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Snoras“ 2006-12-07 pervedė 21 000 Lt, vėliau, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs ir turėdamas J. M. AB „Bankas Snoras“ suteiktus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, skirtus finansinei operacijai inicijuoti – J. M. sąskaitos AB „bankas Snoras“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, iš jos sąskaitos ( - ), esančios AB „Bankas Snoras“ į G. Š. (T.) sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“ 2006-12-11 pervedė 15 00 Lt, ir tiesiogiai iš minėtos L. Š. sąskaitos į šią G. Š. (T.) sąskaitą 2006-12-07 pervedė 15 100 Lt ir 2006-12-14 pervedė 9 000 Lt bei pasinaudodamas iš šių asmenų apgaule gautomis banko mokėjimo kortelėmis šią pinigų sumą išgrynino: AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, pasinaudodamas E. R. mokėjimo kortele, 2006-11-29 išgrynino 3 000 Lt; 2006-11-30 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-01 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-02 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-03 išgrynino 2 650 Lt; 2006-12-04 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-05 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-06 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-07 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-08 išgrynino 2 800 Lt; 2006-12-11 išgrynino 90 Lt; 2006-12-12 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-13 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-14 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-15 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-16 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-17 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-18 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-19 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-20 išgrynino 2 900 Lt; 2006-12-22 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-23 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-24 išgrynino 2 950 Lt; AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, pasinaudodamas G. Š. (T.) mokėjimo kortele, 2006-12-07 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-08 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-09 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-10 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-11 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-12 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-13 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-14 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-15 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-16 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-17 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-18 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-19 išgrynino 3 000 Lt; 2006-12-20 išgrynino 180 Lt. Tokiu būdu, jie įgijo didelės – 110 860 Lt, vertės svetimą L. Š. turtą.

19Taip pat E. M. nuteista už tai, kad neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, o būtent:

20E. M. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-11-19, M. A. perdavė L. Š. sąskaitos ( - ), esančios AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, po ko šis neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu.

21Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

22M. A. iš nenustatyto asmens, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-11-19, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti – AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą E. R. vardu. Be to, jis iš nenustatyto asmens, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-12-07, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, išduotą G. Š. (T.) vardu. Jis AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą E. R. vardu, neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2006-12-24, o AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, išduotą G. Š. (T.) vardu, neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2006-12-20. Be to, laikotarpiu nuo 2006-11-29 iki 2006-12-24 neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą – AB „Hansabankas“ debetinę Maestro mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą E. R. vardu inicijuodamas šias finansines operacijas:

232006-11-29 apie 10.13 val. AB „Hansabankas" bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

242006-11-29, apie 10.14 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

252006-11-30, apie 12.07 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

262006-12-01, apie 18.38 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

272006-12-02, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

282006-12-03, apie 16.51 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 650 Lt;

292006-12-04, apie 19.09 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

302006-12-05 apie 16.16 val. AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

312006-12-05, apie 16.55 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

322006-12-05, apie 16.56 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

332006-12-06, apie 10.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

342006-12-06, apie 10.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

352006-12-07, apie 18.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

362006-12-07, apie 18.11 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

372006-12-08, apie 19.25 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

382006-12-08, apie 19.26 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 800 Lt;

392006-12-11, apie 19.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 90 Lt;

402006-12-12, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

412006-12-13, apie 16.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

422006-12-14, apie 13.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

432006-12-15, apie 12.19 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

442006-12-15, apie 12-20 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

452006-12-16, apie 01.04 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

462006-12-16, apie 01.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

472006-12-17, apie 12.41 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

482006-12.17, apie 12.42 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

492006-12-18, apie 15.12 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;

502006-12-18, apie 15.15 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

512006-12-19, apie 12.32 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

522006-12-19, apie 12.32 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

532006-12-20, apie 20.57 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

542006-12-20, apie 20.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 900 Lt;

552006-12-22, apie 17.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

562006-12-23, apie 17.28 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

572006-12-24, apie 16.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 950 Lt;

58bei laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2006-12-20 neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę, išduotą G. Š. (T.) vardu, inicijuodamas šias finansines operacijas:

592006-12-07, apie 18.09 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

602006-12-07, apie 18.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

612006-12-08, apie 19.23 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 400 Lt;

622006-12-08, apie 19.23 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

632006-12-08, apie 19.24 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 600 Lt;

642006-12-09, apie 14.27 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

652006-12-10, apie 14.59 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

662006-12-11, apie 19.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

672006-12-12, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

682006-12-13, apie 16.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

692006-12-14, apie 13.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 3 000 Lt;

702006-12-15 apie 12.17 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

712006-12-15, apie 12.18 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

722006-12-16, apie 01.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

732006-12-16, apie 01.02 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

742006-12-17, apie 12.43 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;

752006-12-17, apie 12.43 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;

762006-12-18, apie 15.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;

772006-12-18, apie 15.11 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 500 Lt;

782006-12-19, apie 12.30 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 1 000 Lt;

792006-12-19, apie 12.31 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 2 000 Lt;

802006-12-20, apie 20.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, išgrynino 180 Lt.

81Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, o būtent:

82M. A. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-11-19, iš E. M. gavęs L. Š. sąskaitos ( - ), esančios AB „DnB NORD banke“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, 2006-12-05 apie 15.42 val., 2006-12-12 apie 10.47 val. ir 2006-12-27 apie 16.11 val. Vilniuje, iš tiksliau nenustatytos vietos prisijungė ir atliko finansines operacijas mokėjimo instrumentu:

832006-11-28 apie 16.44 val. atlikdamas 7 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

842006-11-28, apie 16.57 val., atlikdamas 7 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

852006-12-04, apie 16.44 val., atlikdamas 10 400 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas";

862006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 4 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

872006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 15 100 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į G. Š. (T.) sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

882006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 21 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į J. M. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Snoras“;

892006-12-12, apie 10.44 val., atlikdamas 6 050 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į G. Š. (T.) sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

902006-12-14, apie 12.00 val., atlikdamas 9 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į G. Š. (T.) sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

912006-12-14, apie 12.00 val., atlikdamas 12 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

922006-12-18, apie 11.01 val., atlikdamas 8 860 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“;

932006-12-22, apie 13.44 val., atlikdamas 8 950 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš L. Š. sąskaitos į E. R. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“.

94Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, o būtent:

95M. A. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2006-12-07, iš nenustatyto asmens gavęs J. M. sąskaitos ( - ), esančios AB bankas „Snoras“ valdymo internetu PIN ir TAN rinkinius, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu – 2006-12-10 apie 14.44 val. atlikdamas 15 000 Lt internetinį mokėjimo pavedimą iš J. M. sąskaitos ( - ), esančios AB bankas „Snoras“ į G. Š. (T.) sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“.

96Taip pat E. M., R. V., D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

972007 metų vasarą prie M. A. ir E. M. 2006 metų pavasarį, tiksliai nenustatytu metu, Vilniuje, suburtos organizuotos grupės, tiksliai nenustatytu metu prisijungus R. V. ir D. V. bei pasiskirsčius vaidmenis siekiant apgaule įgyti didelės vertės L. Š. turtą, E. M. jau anksčiau prisistačius socialine darbuotoja ir kartu su S. T. ją slaugius bei prižiūrėjus ir taip įgijus nukentėjusiosios pasitikėjimą, M. A. nurodė E. M. priversti apgaule L. Š. pasirašyti skolos vekselius, turint tikslą vėliau jos butą parduoti iš varžytinių, tačiau nukentėjusiajai atsisakius juos pasirašyti, 2007 metais, tiksliau nenustatytu metu, L. Š. bute, esančiame ( - ), Vilniuje, E. M. paprašytas S. T., L. Š. vardu suklastojo rankraštinius įrašus bei patvirtino parašu 2007-05-05 paprastąjį vekselį E. M. naudai 49 000 Lt sumai bei 2007-07-10 paprastąjį vekselį R. V. naudai 70 000 Lt sumai ir tokiu būdu apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. per E. M. nurodžius, S. T. už L. Š. atliko rankraštinius įrašus bei patvirtino parašais antstoliui vykdant skolų išieškojimą pagal minėtus vekselius surašytus dokumentus – 2007-11-15 patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ), 2007-11-15 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. ( - ), 2007-11-15 turto arešto aktą Nr. ( - ), 2007-11-30 antstolio pranešimą Nr. ( - ) L. Š. dėl skelbimo išspausdinimo laikraštyje apie varžytinių skelbimą, 2007-12-04 L. Š. prašymą parduoti butą už 130 000 Lt La. Ši., 2008-01-11 L. Š. pareiškimą R. V. skolos sumokėjimui panaudoti lėšas, gautas už parduotą butą, esantį ( - ), Vilniuje, 2008-01-10 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ), po ko, remiantis šiais dokumentais, skoloms išieškoti buvo areštuotas L. Š. priklausantis butas, esantis ( - ), Vilniuje, ir 2008-01-09 parduotas skolininko pasiūlytam asmeniui. Antstoliui G. B. pardavus L. Š. butą ir 2008-01-14 į E. M. sąskaitą ( - ), esančią AB „DnB NORD banke“ pervedus 37 540,87 Lt bei į R. V. sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“ pervedus 70 734,40 Lt, 2008-01-14 E. M. iš savo sąskaitos AB „DnB NORD bankas" skyriuje, esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Ozo g. 25, Vilniuje, paėmė grynaisiais 37 316 Lt, tą pačią dieną 20 000 Lt prie namo, esančio ( - ), Vilniuje, perdavė M. A.. R. V. 2008-01-14 AB „Hansabankas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Justiniškių g. 64, Vilniuje, grynaisiais paėmė 53 000 Lt ir tuo pačiu adresu esančiame bankomate mokėjimo kortele išgrynino 7 000 Lt, 2008-01-15 bankomate, esančiame Justiniškių g. 91, Vilniuje, mokėjimo kortele išgrynino 3 000 Lt, bankomate, esančiame Justiniškių g. 64, Vilniuje, mokėjimo kortele išgrynino 2 000 Lt, nenustatytu metu ir vietoje, Vilniaus mieste, 65 000 Lt perdavė D. V. ir M. A.. Tokiu būdu, jie įgijo didelės – 108 275,50 Lt vertės svetimą turtą.

98Be to, S. T. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, E. M. ir R. V. nuteisti už tai, kad suklastojo dokumentus bei disponavo suklastotais dokumentais, D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad disponavo suklastotais dokumentais, o būtent:

99S. T., M. A. nurodymu, tiksliai nenustatytu metu, L. Š. bute, esančiame ( - ), Vilniuje, pagamino netikrus dokumentus – S. T. L. Š. vardu atliko suklastotus rankraštinius įrašus bei patvirtino parašu 2007-05-05 paprastąjį vekselį 49 000 Lt sumai E. M. naudai, 2007-07-10 paprastąjį vekselį 70 000 Lt sumai R. V. naudai, 2007-11-15 patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ), 2007-11-15 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. ( - ), 2007-11-15 turto arešto aktą Nr. ( - ), 2007-11-30 antstolio pranešimą Nr. ( - ) L. Š. dėl skelbimo išspausdinimo laikraštyje apie varžytinių skelbimą, 2007-12-04 L. Š. prašymą parduoti butą už 130 000 Lt La. Ši., 2008-01-11 L. Š. pareiškimą R. V. skolos sumokėjimui panaudoti lėšas, gautas už parduotą butą, esantį ( - ), Vilniuje, 2008-01-10 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ). Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. nurodymu E. M. tiksliai nenustatytu metu, L. Š. bute, esančiame ( - ), Vilniuje, atliko rankraštinius įrašus bei patvirtino savo parašais žinomai netikrus dokumentus – 2007-11-15 patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ), 2007-11-15 turto arešto aktą Nr. ( - ), 2007-11-30 antstolio pranešimą Nr. ( - ) L. Š. dėl skelbimo išspausdinimo laikraštyje apie varžytinių skelbimą bei žinomai netikrą dokumentą – 2007- 05-05 paprastąjį vekselį 49 000 Lt sumai surašytą jos naudai, 2007-11-10 pateikė M. A. nurodytam ( - ) notarų biuro, buvusio ( - ), Vilniuje, notarui D. T.. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A. (D. V.) nurodymu R. V. žinomai netikrą dokumentą - 2007-07-10 paprastąjį vekselį 70.000 Lt sumai surašytą jo naudai, 2008-01-10 pateikė M. A. (D. V.) nurodytam ( - ) notarų biuro, buvusio ( - ) Vilniuje, notarui D. T.. Tą pačią dieną šį žinomai netikrą dokumentą bei 2008-01-10 tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, atliko rankraštinius įrašus bei patvirtino savo parašais žinomai netikrą dokumentą – 2008-01-10 prašymą antstoliui G. B. dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo Nr. ( - ) dėl skolos išieškojimo iš L. Š. priėmimo vykdyti, ir abu šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė M. A. (D. V.) nurodytam antstoliui G. B., jo kontoroje, esančioje ( - ), Vilniuje. M. A., nenustatytu metu ir vietoje, Vilniaus mieste, iš nenustatyto asmens gavęs jam suorganizavus pagamintus žinomai netikrus dokumentus – 2007-05-05 paprastąjį vekselį 49 000 Lt sumai E. M. naudai, 2007-07-10 paprastąjį vekselį 70.000 Lt sumai R. V. naudai, 2007-11-15 patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ), 2007-11-15 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. ( - ), 2007-11-15 turto arešto aktą Nr. ( - ), 2007-11-30 antstolio pranešimą Nr. ( - ) L. Š. dėl skelbimo išspausdinimo laikraštyje apie varžytinių skelbimą, 2007-12-04 L. Š. prašymą parduoti butą už 130 000 Lt La. Ši., 2008-01-11 L. Š. pareiškimą R. V. skolos sumokėjimui panaudoti lėšas, gautas už parduotą butą, esantį ( - ), Vilniuje, 2008-01-10 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ), kuriuos nuo 2006-02-11, įstatymų leidėjui numačius baudžiamąją atsakomybę už žinomai netikro dokumento laikymą ir gabenimą jis neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu atgabeno Vilniaus mieste iki namo, esančio ( - ) bei, ne vėliau kaip 2008-01-11, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė E. M., tuo padarant didelės žalos nukentėjusiajai L. Š..

100Be to, E. M., R. V., D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad neteisėtai atėmė laisvę, o būtent:

1012008 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, paskirsčius vaidmenis, pagal kuriuos E. M. kartu su R. V., M. A. nurodžius iškraustyti L. Š. iš buto, esančio ( - ), Vilniuje, panaudodami apgaulę L. Š. išvedė iš jos buto bei 2008-02-14 išgabeno ją į sodybą, esančią ( - ), Šalčininkų r., kur prisijungus organizuotos grupės nariui D. V. nuo 2008-02-14 iki 2008-03-03 neteisėtai laikė nukentėjusiąją ilgiau kaip 48 valandas.

102Nuteistasis M. A. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2013-11-05 nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., 146 str. 2 d., ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimus; 2) konstatuoti, kad neįrodytas jo dalyvavimas BK 300 str. 1 d. nusikaltimo padaryme, ir dėl šio nusikaltimo priimti nutartį baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; 3) apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nusikaltimą perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 182 str. 2 d. įstatymo redakciją, konstatuoti, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir skirti artimus minimaliems sankcijoje numatytiems bausmės dydžius, bausmes dėl idealiojoje sutaptyje padarytų nusikaltimų apimant, o kitas iš dalies sudedant.

103Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo poziciją grindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, visiškai neanalizavo šių įrodymų patikimumo ir galimybės jais apskritai remtis, o dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktą įvykių versiją, arba apskritai nevertino, arba dirbtiniais motyvais atmetė kaip nepagrįstus, taip pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

104Apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (110 860 Lt įgijimas apgaule iš L. Š.), BK 215 str. 1 d. (L. Š. išduotų mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų neteisėtas panaudojimas atliekant finansines operacijas), BK 214 str. 1 d. (neteisėtas E. R. ir G. Š. elektroninių mokėjimo priemonių bei jų duomenų įgijimas ir laikymas), BK 215 str. 1 d. (J. M. priklausančio mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų panaudojimas atliekant finansines operacijas), rėmėsi kaltinamosios E. M. parodymais, iš dalies kaltinamųjų H. Č. ir S. T. parodymais, liudytojų A. Z., E. R. ir J. M. parodymais, rašytiniais įrodymais, taip pat BPK 276 str. 4 d. tvarka teismo perskaitytais nukentėjusiosios L. Š. bei liudytojų V. G., G. T. bei D. G. parodymais. Tačiau H. Č. teisiamajame posėdyje pasakė tik tiek, kad žino jį kaip E. M. pažįstamą, draugą, jie su H. Č. tik pasisveikindavo, S. T. parodė, kad jo nepažįsta, žino, kad vežiodavo E. M., su ja bendravo, buvo meilužiai, taip pat parodė, kad E. M. esant sulaikytai, ši jį gąsdino, iš suėmimo vietos rašė laišką prašydama nieko nešnekėti, sakyti, kad kaltas M. A., liudytojas E. R. apie kaltinamuosius jokių parodymų nedavė, nes nurodė jų nepažįstantis, liudytojas A. Z. parodė, kad anksčiau yra gyvenęs šalia jo, su juo pasisveikindavo, yra matęs 2-3 kartus jį susitikusį su E. M., liudytoja J. M. teisme, liudytojai V. G., G. T. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu apie jį jokių parodymų nedavė, nukentėjusioji L. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigė jo nemačiusi, tik girdėjo E. M. minint M. vardą, tačiau kokiame kontekste nenurodė. Tokiu būdu, lieka neaišku, kokiais parodymais ar kuria jų dalimi rėmėsi teismas, kadangi teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais įrodymais jo dalyvavimas nusikaltimų padaryme nepatvirtintas. Kaltinamojo R. V. ir liudytojo R. K. parodymai apie jo dalyvavimą darant vėlesnius nusikalstamos veikos epizodus neįrodo jo kaltės dėl anksčiau padarytų nusikalstamos veikos epizodų, nes apie pirmesnius nusikaltimus minėtiems asmenims nieko nėra žinoma, be to, nusikalstamų veikų epizodai yra tarpusavyje nesusiję, todėl jo pripažinimas kaltu vienoje dalyje negali automatiškai patvirtinti kaltės kitame epizode. Iš ko seka, kad jo kaltė dėl nusikaltimų padarymo grindžiama iš esmės vien tik kitos nuteistosios E. M. parodymais, kuriuos teismas nepagrįstai pripažino patikimais, kadangi jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus keitėsi, buvo nenuoseklūs, tuo tarpu jo pozicija dėl pareikštų kaltinimų nekito, E. M. parodymų kiti bylos faktiniai duomenys nepatvirtino, bylos metu nebuvo paneigta, kad E. M. jį apkalba kerštaudama už nutrūkusius artimus santykius, be to, tokius parodymus E. M. galėjo duoti siekdama sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje ir taip sumažinti sau bausmę.

105Vertinant BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios disponavimo E. R. ir G. Š. (T.) mokėjimo kortelėmis bei J. M. ir L. Š. sąskaitų valdymo internetu PIN ir TAN rinkiniais aplinkybės (įgijimo laiko, vietos, būdo, asmens, iš kurio šie daiktai buvo įgyti). Skundžiamame nuosprendyje teismas nedetalizavo, kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodamas jo kaltę. Nors E. M. parodė, kad jam buvo perdavusi L. Š. PIN ir TAN duomenis, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina jo kaltės dėl padarytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, priešinga skundžiamo nuosprendžio išvada yra savarankiško procesinio įrodinėjimo pažeidimas ir vienų veikų išvedimas iš kitų veikų, kas yra draudžiama baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai nusikalstamų veikų sudėties požymiai nebuvo nustatyti, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad šias nusikalstamas veikas padarė pati E. M. arba jos nurodymu veikę tretieji asmenys, priimtinas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

106Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikavęs veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje pripažinęs atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 3 str. 2 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančią BK 182 str. 2 d. redakciją, kurioje organizuota grupė yra numatyta kaip kvalifikuojantis požymis, nes dėl didelės vertės turto įgijimo kaip kvalifikuojančio požymio buvimo abiejų redakcijų taikymo atveju veika būtų kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., todėl organizuotos grupės kaip papildomo kvalifikuojančio požymio atsiradimas reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 182 str. 2 d. neturėtų. Taikant dabartinę BK 182 str. 2 d. redakciją, organizuota grupė kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam negalėtų būti pripažinta, veiką kvalifikavus taip kaip padarė pirmosios instancijos teismas, atsirado papildoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko atsakomybė už sukčiavimą nepagrįstai sugriežtėjo.

107Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 182 str. 2 d. (108 275 Lt įgijimas iš L. Š.) ir 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas), rėmėsi E. M., R. V. ir R. K. parodymais, kadangi šie asmenys tarpusavyje pažįstami nebuvo, apie tai, kad daro bendrą nusikalstamą veiką, nieko nežinojo, taip pat rėmėsi S. T. parodymų dalimi apie tai, kad jis duodavo E. M. nurodymus, ji iš jo gavo vekselius, jam juos grąžino. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojas R. K. apie jokius konkrečius jo veiksmus parodymų nedavė, negalėjo tiksliai pasakyti kas perdavė L. Š. vekselį, kurį pateikė antstoliui G. B.. Pažymi, kad S. T. teisiamajame posėdyje nedavė parodymų apie jį, tokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu, bet šie parodymai BPK 276 str. tvarka perskaityti nebuvo, todėl teismas negalėjo remtis tiesiogiai teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais. Be kita ko, S. T. teigė, jog visas aplinkybes žino iš E. M. pasakojimų, t.y. S. T. parodymai nėra tiesioginis informacijos šaltinis. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo R. V. parodymais, kadangi pats teismas pripažino, jog savo parodymais R. V. bandė paneigti savo veiksmų svarbą, jo parodymai yra nelogiški ir neįtikinami, teismas neįvertino to, kad R. V. parodymai apie jo vaidmenį nusikaltimuose iš esmės skyrėsi, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose apie jo veiksmus nieko nenurodė, bet teisiamajame posėdyje poziciją pakeitė, kita vertus R. V. parodymai apie pasirašymą 2007-07-10 vekselyje prieštarauja specialisto išvadai, jog suklastotus įrašus vekselyje atliko S. T.. Apylinkės teismas, remdamasis tokiais nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, šališkai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino esančių prieštaravimų, apskritai teismas nė vieno iš kaltinamųjų parodymais pilna apimtimi nesirėmė, neargumentuodamas kodėl, rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri atitinka suformuluotą kaltinimą.

108Pažymi, kad teismas nė vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, nes šios veikos padarymo metu galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje buvo numatyta 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tuo tarpu paskutinis inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas buvo baigtas 2008-03-03, per šį laikotarpį nė vienas iš kaltinamųjų nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislėpė, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo pirmosios instancijos teismas privalėjo baudžiamąją bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti.

109Vertinant nuteisimą pagal BK 146 str. 2 d., pažymi, kad apylinkės teismas nustatė, jog jo veiksmai pasireiškė nurodymu iškraustyti L. Š. iš buto. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis E. M. parodymais, jog neva jis po buto pardavimo davė E. M. pinigų ir liepė L. Š. kur nors kelioms dienoms išvežti, nors nenuoseklių E. M. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, dėl ko laikytina, jog buvo pažeisti BPK 20 str. 5 d. nustatyti įrodymų vertinimo reikalavimai. Be to, E. M. nenurodė, kad jis būtų liepęs atlikti L. Š. atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus, pati E. M. susirado sodybą ir padedant kitiems asmenims ten laikė L. Š..

110Be kita ko, nurodo, kad teismas paskyrė aiškiai per griežtas bausmes ir netinkamai jas subendrino. Visų pirma, teismas pritaikė netinkamą BK 182 str. 2 d. redakciją, dėl ko nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje, todėl jam nepagrįstai buvo paskirta didesnė bausmė negu būtų buvusi paskirta nesant šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat teismas nenurodė, kuo remdamasis nustatė kitą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą nukentėjusiajam, kuris dėl neįgalumo, senatvės ir kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji L. Š. būtų buvusi bejėgiškos būklės, apklausti asmenys patvirtino, kad L. Š. piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau ji suprasdavo savo veiksmus, bendraudavo, skaitydavo knygas, specialisto išvados taip pat paneigia aplinkybę, jog nukentėjusioji dėl alkoholio būtų turėjusi kokių nors sveikatos sutrikimų, nebuvo atlikta jokių veiksmų nukentėjusiosios valiai palaužti, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų apribotas veiksnumas, dėl jos sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams taip pat nekilo jokių abejonių, nes nukentėjusiosios psichikos tyrimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog darant nusikalstamas veikas buvo pasinaudota L. Š. bejėgiška būkle. Be to, teismas netinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas skirdamas subendrintą bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas, kadangi BK 182 str. 2 d. (110 860 Lt vertės turto įgijimas apgaule) sudarė idealiąją nusikaltimų sutaptį su BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. (108 275 Lt vertės turto įgijimas apgaule) sudarė idealiąją nusikaltimų sutaptį su BK 300 str. 1 d., todėl teismas nepagrįstai iš dalies sudėjo visas jam paskirtas bausmes. Teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas, padarymo praėjo beveik šešeri metai, nors byla nėra nei labai sudėtinga, nei didelės apimties, tokia nepateisinamai ilgai baudžiamojo proceso trukmė EŽTT ir LAT praktikoje vertintina kaip pagrindas bausmės švelninimui pagal BK 54 str. 3 d. ir bausmių artimų sankcijos minimaliai ribai skyrimui. Kita vertus, teismas buvo nenuoseklus, nes už sukčiavimo nusikaltimus paskyrė sankcijos vidurkiui artimas bausmes, kai už BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 1 d. paskyrė bausmes, artimas sankcijos minimaliai ribai, o už BK 146 str. 2 d. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Be to, E. M., kurios veiksmai darant nusikalstamas veikas buvo aktyviausi, teismas paskyrė gerokai mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

111Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Kęstutis Kvainauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendį dalyje dėl D. V. pripažinimo kaltu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

112Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl D. V. yra neteisėtas ir nepagrįstas, ši nuosprendžio dalis naikintina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo padarytos išvados pagrįstos duomenimis, kurie negali būti laikomi tinkamais ir pagrįstais įrodymais, byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas vertino neobjektyviai, ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus, dėl ko nusikalstamos veikos nepadaręs D. V. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė.

113Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. V. davė išsamius parodymus, neneigė, kad lankėsi biliardinėje ir pažįsta kai kuriuos kaltinamuosius, tačiau dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir paaiškino, kad R. V. prašymu davė pastarajam neužpildytą vekselio formą, apie buto pardavimą ir už iš gautų lėšų pervedimus nieko nežinojo. Tačiau apylinkės teismas pripažindamas D. V. kaltu rėmėsi tik kito nuteistojo R. V. ir liudytojo R. K. parodymais, jokių kitų reikšmingų D. V. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojas R. K. neprisiminė, kas tiksliai jam perdavė vekselį ir kam tiksliai jis perdavė iš antstolio gautus dokumentus, tik prisiminė, jog vieną kartą pas antstolį kaip asmuo, kuriam skolininkė buvo skolinga, ėjo R. V., liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nei teisme nenurodė, kad vekselį jam perdavė būtent D. V., taip pat niekada nenurodė, kad iš antstolio G. B. gautus dokumentus perdavė būtent D. V. ar su vekseliu susijusius dokumentus antstoliui būtų perdavęs D. V.. Akivaizdu, kad liudytojas prisiminė tik tą aplinkybę, kad dėl vekselio bendravo biliardinėje, bet tiksliai neprisimindamas su kokiu konkrečiai asmeniu, nurodė visus biliardinėje dažnai besilankiusius asmenis – R. V., D. V. ir M. A.. Pastarąją aplinkybę pripažįsta ir teismas, kuris remdamasis nekonkrečiais R. K. parodymais daro išvadą, kad tai galėjo būti R. V., M. A. arba D. V.. Tačiau baudžiamoji atsakomybė turi būti individualizuota, nurodant kiekvieno konkretaus asmens vaidmenį galimai nusikalstamoje veikoje, kas skundžiamame nuosprendyje nėra padaryta. E. M., aktyviai dalyvavausi galimai nusikalstamoje veikoje, pripažįstanti savo kaltę ir nuo pat pradžių duodanti parodymus, niekur neužsimena apie D. V. dalyvavimą galimai nusikalstamoje veikoje, antstolis G. B. taip pat nemini D. V. savo parodymuose. Todėl iš liudytojo R. K. parodymų jokiu būdu negalima daryti išvados, kad vekselį jis gavo ir su juo susijusius dokumentus perdavė būtent D. V.. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant teisingai nustatyti bylos aplinkybes, būtina papildoma liudytojo R. K. apklausa.

114Pažymi, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo R. V. parodymus vertino kritiškai, bet vis tiek rėmėsi parodymų apie D. V. dalimi. Toks skirtingas R. V. duotų parodymų vertinimas yra nenuoseklus ir neteisingas, ypač dėl to, kad R. V. duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus abejotini ir nekonkretūs liudytojo R. K. parodymai. Be to, R. V. ikiteisminiame tyrime ir teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nuolat besikeičiantys. Nuo pat pirmos apklausos R. V. teigė, kad vekselį dėl L. Š. skolos pasirašė asmeniškai jis pats, bet apklausos teisme pabaigoje parodžius patį vekselį, pripažino, kad ant vekselio jo parašo nėra, todėl nėra jokio pagrindo tikėti ir kitais R. V. parodymais, susijusiais vekselio pasirašymo aplinkybėmis, o būtent tuo, kad pasirašyti vekselį paprašė D. V., kuris sakė, kad jam L. Š. skolinga, tačiau savo vardu vekselio rašyti negali. Antstolis G. B. parodė, kad R. V. visus dokumentus pasirašyti atvykdavo pats asmeniškai, kai pats R. V. teisme iš pradžių teigė, jog vekselio pats niekur nevežė, apklausiamas antstolis taip pat nenurodė, kad su R. V. būtų atvykę kokie kiti asmenys. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių R. V. teiginius apie tai, kad D. V. per R. V. ar tiesiogiai būtų siūlęs L. Š. butą įsigyti La. Ši., kuris savo parodymuose neužsimena apie D. V. dalyvavimą, priešingai, nurodė, kad įsigyti butą siūlė būtent R. V.. Netikslūs R. V. parodymai ir dėl neva pagal vekselį išieškotų pinigų perdavimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad D. V. perdavė 65000 Lt, o kitus pasiliko sau, apklausiamas teisme jau tvirtino, kad 60000 Lt nuėmė ir perdavė M. A., o 5000 Lt jam leido pasilikti D. V.. Taip pat niekuo nepagrįsti R. V. parodymai apie tai, kad D. V. jo prašė pavežti 4 žmones (L. Š., E. M. ir kitus) į sodybą Šalčininkų rajone, kur L. Š. galėjo buti apribota laisvė. R. V. apklausos teisme metu pripažino, kad į sodybą važiavo ne vieną kartą, tačiau nurodo, kad D. V. jam nurodė ten važiuoti tik pirmą kartą, antrą kartą į sodybą Šalčininkų rajone nurodė važiavęs jau D. arba M. nurodymu, bet nei kartu su R. V. į sodybą važiavę asmenys, nei kokie nors kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad D. V. kaip nors butų dalyvavęs organizuojant R. V. kelionę į sodybą Šalčininkų rajone, niekas taip pat nenurodo, kad D. V. būtų prisidėjęs prie L. Š. išvežimo į sodybą Šalčininkų rajone ar jos laikymo sodyboje, pačioje sodyboje D. V. taip pat niekas nėra matęs.

115Atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas ir perkvalifikavo kaltinimus iš BK 300 str. 2 d. į 300 str. 1 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad D. V. žinojo arba galėjo žinoti apie tai, kad nukentėjusiosios parašas ant vekselio ar kitų dokumentų yra suklastotas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, apie tai nežinojo ir kiti su vekseliu veiksmus atlikę asmenys. Net jeigu D. V. ir būtų prašęs R. V. išieškoti skolą pagal vekselį, byloje esančiais įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad D. V., kaip notaras, antstolis ir kiti nežinojo apie tai, jog nukentėjusioji nėra pasirašiusi ant vekselio ir kitų su juo susijusių dokumentų.

116Taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto laisvės atėmimo L. Š., jos laikymo nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nėra jokių D. V. kaltę patvirtinančių įrodymų. D. V. visą laiką nuosekliai teigė, jog jis nei apie L. Š. buto pardavimą, nei apie jos iškraustymą į sodybą nieko nežinojo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas nustato kaltinamasis aktas, šioje baudžiamojoje byloje E. M., H. Č., R. V., D. V. ir M. A. buvo kaltinami atėmę L. Š. laisvę panaudodami fizinę prievartą ir laikę ją nelaisvėje ilgiau kaip 48 valandas. Tačiau teismas padarė išvadą, jog L. Š. atžvilgiu fizinė prievarta nebuvo panaudota, teismas nusprendė, jog buvo panaudota apgaulė, bet nedetalizavo kuo apgaulė pasireiškė. Išvadą dėl apgaulės panaudojimo teismas grindė E. M. parodymais, jog ji nenurodė L. Š. tikrosios išvažiavimo priežasties, nes kitaip pastaroji nebūtų važiavusi, tačiau teismas nesiaiškino kaip L. Š. išvežimą suvokė kiti kaltinamieji, be to, E. M. neužsimena apie D. V. dalyvavimą, vien tai, kad M. A., D. V. ir R. V. žinojo apie buto pardavimą La. Ši., todėl jiems reikėjo iškraustyti L. Š. nesuteikia pagrindo teigti, kad D. V. turėjo tikslą apriboti nukentėjusiosios laisvę. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog D. V. būtų vykęs į sodybą, kurioje buvo L. Š., vežė ten alkoholinius gėrimus, juos vartojo ir pan. Be kita ko, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad L. Š. sodyboje buvo laikoma neteisėtai, prieš jos valią, jai būtų suvaržyta laisvė, ji negalėtų laisvai judėti, priešingai, tiek E. M., tiek kiti asmenys parodė, jog L. Š. galėjo laisvai judėti ir pabėgti tiek kelionės metu sustojus prie parduotuvės, tiek ir pačioje sodyboje, net jeigu L. Š. negalėjo grįžti į savo butą ( - ), tai nereiškia kad, jos judėjimo laisvė buvo atimta ar apribota daugiau nei 48 val.

117Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog D. V. būtų dalyvavęs pirmojo nukentėjusiosios buto pardavimo procese, todėl akivaizdu, kad jis galimoje organizuotoje grupėje buvo ne nuo pradžių. Dėl šios priežasties, D. V. vaidmuo menamoje organizuotoje grupėje galėjo būti tik antraeilis ir teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad jis kartu su M. A. spręsdavo organizacinius ir koordinacinius klausimus, kas priskirtina grupės organizatoriui. D. V. negalėjo sukurti galimai nusikalstamų veiksmų plano, nes jis jau buvo sukurtas parduodant pirmąjį nukentėjusiosios butą. Byloje nustatyta, kad D. V. nebendravo ir nedavė nurodymų nei E. M., nei daugumai kitų galimai nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų. Apskritai skundžiamame nuosprendyje D. V. padaryti veiksmai nuosprendyje iš viso nėra individualizuoti, dažniausiai nurodant, jog D. V. veikė kartu su kitais asmenimis arba jog veiksmai buvo atlikti kelių asmenų alternatyviai, iš kurių vienas galėjo būti D. V., taip pat dažnai neatskiriami D. V. ir M. A. veiksmai. Toks kelių fizinių asmenų atliktų veiksmų kvalifikavimas, nebandant analizuoti ir atskirti kiekvieno iš jų realiai atliktų veiksmų, baudžiamajame procese yra negalimas.

118Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamos veikos galimai padarytos prieš nukentėjusįjį, kuris dėl neįgalumo, senatvės ir kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, kadangi nukentėjusioji, jeigu ir buvo tokios būklės, tai išimtinai dėl netinkamo gyvenimo būdo ir pastovaus alkoholio vartojimo, kas negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgus į tai, kad D. V. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, įvertinus antraeilį D. V. vaidmenį galimai nusikalstamos veikos padaryme, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. V. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

119Be kita ko, teismas nenustatė, kokia tiksliai pinigų suma iš nusikalstamos veikos galėjo atitekti D. V., todėl neaišku, kodėl buvo nuspręsta iš jo konfiskuoti 37137,50 Lt

120Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir taikyti BK 54 str. 2 d., 3 d. bei paskirti už BK 182 str. 2 d., BK 300 str. 1 d., 146 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą ar kitą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

121Apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 3 d., 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, neatitinka nuteistojo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui.

122Pažymi, kad skiriant bausmę turi būti įvertintos visos BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, o neapsiribota tik viena iš jų. Teismas neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas turi būti savanoriškas, o ne įtakotas surinktų byloje įrodymų, nuoširdus gailėjimasis suprantamas kaip savo poelgių neigiamas vertinimas. Apylinkės teismas netinkamai vertino jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką tik kaip dalinį kaltės pripažinimą, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu dėl padarytų faktinių veiksmų (faktinių aplinkybių) jis visiškai ir besąlygiškai nuoširdžiai prisipažino, savo veiksmus vertino ir dabar vertina neigiamai, jis nesutiko tik su teisiniu faktinių aplinkybių vertinimu, kadangi neturi teisinių žinių ir negali vertinti pareikštų kaltinimų teisinio kvalifikavimo pagrįstumo, kas negali būti aiškinama kaip atsisakymas prisipažinti dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių.

123Taip pat nurodo, kad BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų yra išskirtas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą reiškia ir tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga, t.y. bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nors įstatymų leidėjas nustatydamas sankcijas už nusikaltimus įvertina konkretaus nusikaltimo rūšinį pavojingumą, tačiau kiekvienas konkretus padarytas nusikaltimas gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, be to, gali skirtis ir asmenų, darančių nusikaltimus, pavojingumas, todėl bausmės teisingumas yra neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimu. Tam, kad būtų išvengta neteisingumo, įstatymų leidėjas BK 54 str. 3 d. numatė išimtį, kai gali būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje. Atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamas veikas padarė ne savo iniciatyva, o įtrauktas kitų asmenų, t.y. nuteistųjų D. V. ir M. A., jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, jis realiai nesuvokė nusikaltimo pavojingumo, mąsto ir neigiamų padarinių, jam nėra būdingas kriminogeninis elgesys, antivisuomeninės nuostatos, jis nėra pavojingas visuomenei, padarytos nusikalstamos veikos yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, garantuojantį pastovias pajamas, darbovietėje yra charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, per visą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme laikotarpį nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Paskirta bausmė neturėtų nutraukti teigiamų socialinių ryšių ir užkirsti kelio toliau gyventi normalų visuomeninį gyvenimą.

124Be to, kiekvienas asmuo turi teisę į operatyvų, kiek įmanoma trumpiausią procesą, šią teisę garantuoja tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautiniai teisės aktai. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje užsitęsęs bylos procesas yra vertinamas kaip išimtinė aplinkybė, kuriai esant svarstytina galimybė dėl bausmės švelninimo. Vertinant, ar proceso trukmė yra pagrįsta, paprastai atsižvelgiama bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos maždaug 2007 m. gegužės mėnesį, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m., kaltinamasis aktas buvo surašytas tik 2011 m. liepos mėnesį. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis joje priimtas praėjus daugiau nei šešeriems metams po nusikalstamos veikos padarymo. Tokios trukmės procesas laikytinas nepateisinamai ilgu. Dėl itin ilgai trukusio baudžiamojo proceso, dėl sunkių išgyvenimų neatstatomai pablogėjo jo sveikata, dėl patiriamo streso atsirado psichikos pažeidimų, todėl teko gydytis ligoninėje, ikiteisminio tyrimo metu jis nesislapstė, proceso nevilkino, dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, todėl teismas turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę.

125Nuteistoji E. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laivės atėmimu, nes nori būti naudinga visuomenei.

126Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra per griežtas, bausmė paskirta neatsižvelgus į bylos aplinkybių visumą, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu ji pripažino kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, ji augina mažametį sūnų, pastovaus darbo neturi, padaryti nusikaltimai nėra priskirti prie smurtinių nusikaltimų, todėl laisvės atėmimas neturėtų būti taikomas, tačiau teismas neatsižvelgė į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Visas bausmes, paskirtas pagal ankstesnius nuosprendžius ji yra pilnai atlikusi, teistumai yra išnykę, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas, jos vaidmuo buvo antraeilis, kai kurių grupės dalyvių ji net nepažinojo. Nuosprendyje nurodyta, kad ji nurodė savo ir kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmus, tačiau skiriant bausmę į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Šiuo metu ji intensyviai ieško darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje, teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti atlikti viešuosius darbus.

127Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.

128Apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nuosprendžiu nustatyta, jog jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., padarė ne vėliau kaip 2008 m. sausio mėnesį, todėl vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 95 str. redakcija turėtų būti taikytinas 5 metų senaties terminas. 2010-06-29 įsigaliojusi dabartinė BK 95 str. redakcija, numatanti 8 metų senaties terminą nesunkiems nusikaltimams, jam negali būti taikoma, nes pagal BK 3 str. 3 d. nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Byloje nustatyta, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo niekada nesislapstė, nėra duomenų, kad po 2008 m. sausio mėnesio būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

129Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. A. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, S. T. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, D. V. ir jo gynėjas prašė D. V. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, R. V. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, E. M. gynėjas prašė E. M. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

130S. T. ir R. V. apeliaciniai skundai tenkintini, M. A. ir D. V. gynėjo advokato K. Kvainausko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

131BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

132Dėl M. A. nusikalstamų veikų apgaule įgyjant L. Š. didelės vertės turtą – 110 860 Lt

133Pirmajame nusikalstamos veikos epizode dėl L. Š. turto – 110 860 Lt, įgijimo apgaule M. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas). Apeliaciniu skundu M. A. prašo jį išteisinti dėl šių nusikalstamų veikų savo prašymą grįsdamas neva netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

134Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

135Nors M. A. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog M. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų.

136Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo ištaisyta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje padaryta procesinė klaida, kai teisiamajame posėdyje nebuvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai, kuriais apylinkės teismas rėmėsi priimtame nuosprendyje.

137Apeliaciniame skunde M. A. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai analizavo byloje surinktus įrodymus. Priešingai, iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas daug reikšmės suteikė atskirų įrodymų aptarimui ir jų įvertinimui tiek kiekvieno atskirai, tiek visumoje, iš anksto nesuteikiant nei vienam įrodymui didesnės įrodomosios galios. Įrodymų vertinimo pasėkoje padarytos išvados dėl M. A. kaltės yra teisingos ir pagrįstos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent M. A. apeliaciniame skunde visi bylos įrodymai yra vertinami atsietai vienas nuo kito. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su M. A. teiginiu, jog E. M. parodymai laikytini nepatikimais, o kitų apklaustų asmenų parodymai niekaip nepatvirtina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas. Nors pagrindinis įrodymų šaltinis pripažįstant M. A. kaltu dėl primojo epizodo nusikalstamų veikų yra kitos nuteistosios E. M. parodymai, o dėl šio epizodo apklausti kiti asmenys (S. T., H. Č., A. Z., E. R., J. M.) tiesiogiai apie M. A. nusikalstamus veiksmus parodymų nedavė, bet šie asmenys patvirtino atskiras E. M. nurodytas aplinkybes, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais kaip patvirtinančiais E. M. parodymų patikimumą ir teisingumą. Vien tai, kad M. A. nuo pat pirmos apklausos neigė savo kaltę, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo poziciją teisinga, nes, kaip jau minėta, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina visiškai priešingas aplinkybes. M. A. apeliaciniame skunde teisingai nurodė, jog E. M. pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kitokias įvykių aplinkybes, tačiau dėl to negalima teigti, kad vėlesni E. M. parodymai, kurie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis. E. M. parodė, kad buvo skolinga M. A., šis žinojo apie L. Š. sąskaitoje esančius pinigus, gautus pardavus butą, todėl pasiūlė, kad L. Š. sudarytų sutartį dėl elektroninės bankininkystės, tai padaryti L. Š. įkalbėjo E. M. ir S. T., po to L. Š. internetinės bankininkystės duomenis E. M. perdavė M. A., o L. Š. padavė analogiškus H. Č. duomenis, E. M. pripažino žinojusi, kad M. A. pasisavins pinigus iš L. Š. banko sąskaitos, tačiau M. A. grąžino L. Š. elektroninės bankininkystės duomenis tik po kelių mėnesių, po to E. M. ir S. T. sužinojo, kad nuo L. Š. banko sąskaitos buvo nuimti visi pinigai. H. Č. parodymai patvirtino E. M. nurodytą aplinkybę dėl elektroninės bankininkystės duomenų sukeitimo, S. T. išsamiai parodė visas aplinkybes apie tai, kaip dar iki elektroninės bankininkystės sutarties sudarymo jis ir E. M. lankydavo L. Š., rūpinosi ja, kaip įtikino sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, kaip žinojo, kad E. M. L. Š. elektroninės bankininkystės duomenis perdavė M. A., kaip pastarasis L. Š. elektroninės bankininkystės duomenis grąžino tik po kelių mėnesių ir kad visi pinigai buvo dingę iš L. Š. banko sąskaitos. Nors apylinkės teismas, aptardamas nuosprendyje H. Č. ir S. T. parodymus, nurodė, kad jie yra tik iš dalies teisingi, tačiau apylinkės teismas aiškiai nurodė, kad tokia išvada darytina tik dėl to, kad H. Č. ir S. T. yra linkę menkinti savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, bet dėl kitų bylos aplinkybių duodami parodymai yra iš esmės teisingi, todėl nėra pagrindo šiais parodymais nesivadovauti. Liudytojai E. R., J. M., G. T. davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su jų banko sąskaitų panaudojimu pervedant pinigus iš L. Š. banko sąskaitos ir vėliau juos išgryninant, tiek E. M., tiek S. T. parodė, kad jiems buvo žinoma, jog L. Š. elektroninės bankininkystės duomenys M. A. buvo reikalingi tam, kad jis galėtų išimti pinigus iš L. Š. banko sąskaitos, be to, M. A., grąžinęs L. Š. elektroninės bankininkystės duomenis, neslėpė, kad buvo nuimti visi pinigai bei dargi nurodė, kam tariamai buvo panaudotos atskiros pinigų sumos (20 000 Lt perdavimas policijos pareigūnams ir pan.). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kokiu būdu M. A. įgijo E. R., G. T. banko mokėjimo korteles ir J. M. elektroninės bankininkystės duomenis bei juos panaudojo, nesuteikia pagrindo išteisinti M. A. dėl kaltinimų pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

138Visuma aukščiau išdėstytų duomenų patvirtina, kad M. A. nusikalstamai veikė apgaule įgyjant didelės vertės L. Š. turtą – 110 860 Lt, taip pat neteisėtai panaudojant tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu (L. Š. ir J. M. elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimas pervedant pinigus) bei neteisėtai įgyjant, laikant ir panaudojant svetimo mokėjimo instrumentą finansinei operacijai naudoti (E. R. ir G. T. banko kortelių panaudojimas išgryninant pinigus).

139Dėl M. A. ir D. V. kaltės apgaule įgyjant L. Š. didelės vertės turtą – 108 275,50 Lt

140Antrajame nusikalstamos veikos epizode dėl L. Š. didelės vertės turto – 108 275,50 Lt, įgijimo apgaule pagal BK 182 str. 2 d. kaltais buvo pripažinti M. A., D. V., R. V. ir E. M.. Apeliaciniais skundais savo kaltę ginčija M. A. ir D. V..

141Pasisakant dėl M. A. ir D. V. gynėjo apeliacinių skundų motyvų, pažymėtina, kad vien tai, jog jie nuo pat pradžių kategoriškai neigė prisidėję prie L. Š. turto įgijimo apgaule, nesudaro besąlygiško pagrindo juos išteisinti, tuo labiau kai įrodymų visuma patvirtina jų kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. A. ir D. V. gynėjo apeliaciniuose skunduose įrodymai analizuojami atskirai, nesiejant jų į visumą. Be to, įrodinėjant asmens kaltę gali būti remiamasi ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginiais, kokie šiuo atveju yra S. T. parodymai, kurie patvirtina E. M. parodymus apie tai, kad M. A. jai davė nurodymus suklastoti vekselius L. Š. vardu, tam ši nurodžiusi S. T. pasirašyti už L. Š., po to M. A. nurodymu išėmusi iš banko sąskaitos dalį jai pervestų pagal vekselį išieškotų pinigų. Jau ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptariant M. A. kaltės klausimą dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo buvo nurodyta, kad E. M. parodymais netikėti nėra pagrindo, ypač kai juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliaciniais skundais nepagrįstai bandoma paneigti nuteistojo R. V. ir liudytojo R. K. parodymus. Kai kurie neatitikimai tarp atskirų R. V. parodymų dalių nesudaro pagrindo iš viso jais netikėti, apylinkės teismas, įvertinęs R. V. parodymus, visiškai teisingai rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti bylos duomenys, kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas R. V. parodymus pripažino iš dalies teisingais tik dėl to, kad jis bandė sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, todėl visiškai nėra pagrindo netikėti parodymų dalimi apie kitų asmenų veiksmus darant nusikaltimą. Iš R. V. parodymų matyti, kad būtent D. V. paprašė R. V. pasirašyti vekselį, patvirtinantį, kad L. Š. neva yra skolinga R. V., po to R. V. vyko pas R. K. nurodytą antstolį G. B.. Liudytoju apklaustas antstolis G. B. taip pat nurodė, kad pas jį vieną kartą buvo atvykęs R. V. pasirašyti dokumentų, visus kitus dokumentus jis perduodavo R. K.. Tuo tarpu R. K. parodė, kad antstolį tariamoms L. Š. skoloms išieškoti surasti buvo paprašytas vieno pokalbio su M. A., D. V. ir R. V. metu. Kadangi R. K. parodė, jog su šiais asmenimis dažnai matydavo biliardinėje, todėl jam sunku prisiminti, kuris tiksliai iš asmenų to paprašė, be to, liudytojas nurodė lygiai taip pat perduodavęs iš antstolio gautus dokumentus, kuriuose reikėjo L. Š. parašo, ir lygiai taip pat gaudavęs atgal jau pasirašytus, po ko juos atiduodavo antstoliui G. B.. Taigi, nepaisant to, kad liudytojas ir negalėjo tiksliai įvardinti kokius dokumentus kuriam iš nuteistųjų perduodavo, bet R. K. parodymai kaip ir kiti bylos duomenys patvirtina, jog bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavo M. A., D. V. ir R. V., be to, šie parodymai taip pat atitinka R. V. parodymus apie D. V. dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog D. V. su R. V. buvo seniai pažįstami, darytina išvada, jog D. V. darant nusikalstamą veiką atliko tarpininko tarp M. A. ir R. V. vaidmenį, t.y. perduodavo M. A. duotus nurodymus, tuo tarpu E. M. nurodymus tiesiogiai duodavo pats M. A..

142Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino M. A. ir D. V. kaltais pagal BK 182 str. 2 d. dėl L. Š. didelės vertės turto – 108 275,50 Lt, įgijimo apgaule.

143Dėl tęstinės veikos

144Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.).

145Sprendžiant, ar L. Š. atžvilgiu padaryti BK 182 str. 2 d. numatyti nusikaltimai nesudarė vienos tęstinės veikos, atsižvelgtina į tai, kad pagal teismų praktiką, kai kelis kartus padaromos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan.

146Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš tą patį asmenį siekiant apgaule iš jo įgyti turtą, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, jog nusikalstamos veikos būtų laikomos tęstine veika. Nustatyta, kad pirmasis nusikalstamos veikos epizodas buvo baigtas 2006 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu antrasis nusikalstamos veikos epizodas buvo pradėtas jau tik daugiau nei po pusės metų. Be to, abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose naudojamas iš esmės skirtingas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas. Šios aplinkybės rodo, kad nei M. A., nei E. M., pradėdami daryti pirmąją nusikalstamą veiką, neturėjo išankstinio nusikalstamo sumanymo iš L. Š. apgaule įgyti ne tik už parduotą butą gautus pinigus, bet ir suklastotų dokumentų pagrindu parduoti iš varžytinių kitą L. Š. priklausiusį butą ir taip apgaule įgyti L. Š. turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. M. nurodė su L. Š. po pirmojo nusikalstamos veikos epizodo bendravusi tik tam, kad ši kuo ilgiau nepastebėtų nusikaltimo.

147Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai padarytų nusikalstamų veikų nepripažino tęstine veika.

148Dėl organizuotos grupės

149BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

150Organizuota grupe yra laikoma tokia grupė, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 str. 3 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)). Sprendžiant organizuotos grupės kvalifikavimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo.

151Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas L. Š. atžvilgiu įvykdė veikdami organizuotoje grupėje.

152Akivaizdu, jog nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, nusikalstamos veikos padarytos skirtingais būdais, nusikalstamų veikų mechanizmas yra sudėtingas, kiekvienas asmuo veikė pagal iš anksto apgalvotą planą, atliko tik tam tikrus jam pavestus veiksmus, dėl ko neabejotinai galima teigti, kad tarp nuteistųjų buvo užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas. Nors iš bylos duomenų matyti, jog pirmoji su L. Š. susipažino E. M., kuri apie šią tik vėliau papasakojo M. A., tačiau iš vėlesnių veiksmų matyti, kad būtent M. A. kilo nusikalstamas sumanymas apgaule įgyti L. Š. turtą, jis duodavo nurodymus kitiems nuteistiesiems. E. M. parodė, kad M. A. sugalvojo, jog L. Š. reikia įtikinti pasirašyti elektroninės bankininkystės sutartį, jog pasinaudojant šiais duomenimis būtų galima pervesti pinigus iš L. Š. banko sąskaitos į kitų asmenų sąskaitas, o paskui pinigus išgryninti neteisėtai pasinaudojant trečiųjų asmenų mokėjimo kortelėmis. Be to, E. M. parodė, kad M. A. jai duodavo pinigų, kad ji nupirktų L. Š. būtiniausių produktų, alkoholio, kas irgi rodo M. A. suinteresuotumą, jog E. M. įgytų L. Š. pasitikėjimą, kuriuo vėliau būtų galima pasinaudoti. Pirmajame nusikalstamos veikos epizode M. A. nurodymus įgyvendino E. M., kartais pasitelkdama S. T., taip pat tiesiogiai nusikalstamus veiksmus pervedant pinigines lėšas ir jas išgryninant atliko ir pats M. A.. Kad E. M. suvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikloje patvirtina ir tai, jog ji teigė tikėjusis tokiu būdu grąžinti skolą M. A.. Antrajame nusikalstamos veikos epizode prie M. A. ir E. M. prisijungė D. V. su R. V.. R. V. vaidmuo organizuotame nusikaltime apėmė vekselio suklastojimą bei jo pateikimą vykdyti notarui ir antstoliui, tuo tarpu D. V. M. A. nurodymu atliko dalį nusikalstamos veikos organizacinių veiksmų, t.y. buvo tarsi tarpininkas tarp M. A. ir R. V. – įtikino R. V. pasirašyti vekselį, paprašė R. V. padėti pervežti L. Š. iš buto į sodybą. Antrajame nusikalstamos veikos epizode E. M. ir toliau vykdė tiesioginius M. A. nurodymus – sutiko suklastoti vekselį, kuriuo neva paskolino L. Š. pinigų, įtikino S. T. pasirašyti dokumentus už L. Š., paprašyta organizavo L. Š. iškraustymą iš buto. Tai, jog didžioji dalis apgaule iš L. Š. įgytų pinigų atiteko M. A. rodo, kad jis nusikalstamiems veiksmams vadovavo ir antrajame nusikalstamos veikos epizode. M. A. ir E. M. nusikalstami ryšiai siejo dar pirmajame nusikalstamos veikos epizode, tuo tarpu nustatyta, kad M. A., D. V. ir R. V. buvo pažįstami, todėl akivaizdu, jog jie žinojo apie vienas kito indėlį į bendrą nusikalstamą veiką.

153Dėl BK 182 str. 2 d. redakcijos taikymo

154Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. be kita ko prašo perkvalifikuoti jo veiką pirmajame epizode dėl apgaule įgyto didelės vertės L. Š. turto – 110 860 Lt, iš BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t.y. nusikaltimo padarymo metu galiojusios redakcijos, į pagal šiuo metu galiojančią BK 182 str. 2 d. redakciją. Dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo pagal analogišką BK straipsnį buvo nuteista ir E. M..

155BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Išimtis iš šios bendrosios taisyklės yra numatyta to paties straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

156Byloje nustatyta, kad pirmasis nusikalstamos veikos epizodas buvo pradėtas daryti 2006 m. pavasarį, o baigtas tų pačių metų gruodžio mėnesį. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsakomybė buvo numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, įsigaliojusiu 2007 m. liepos 21 d., BK 182 str. 2 d. buvo numatyti tokie papildomi sukčiavimą kvalifikuojantys požymiai kaip apgaule savo ar kitų naudai įgijimas didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, liko nepakeista. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, baudžiamasis įstatymas galioja atgal ne vien tada, kai švelninama sankcijoje numatyta bausmė, bet ir tada, kai kitokiu būdu yra lengvinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis. Kadangi M. A. ir E. M. nuteisti už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, todėl jų nusikalstama veika vien dėl šios aplinkybės kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d., tačiau apylinkės teismas visiškai nevertino, ar dėl organizuotos grupės požymio nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal vėlesnę BK 182 str. 2 d. redakciją nebūtų palengvinta nuteistųjų teisinė padėtis. Tiek M. A., tiek E. M. apylinkės teismas dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad BK 60 str. 2 d. nustatyta, kad teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, todėl kvalifikavus nuteistųjų veiką pagal vėlesnę BK 182 str. 2 d. redakciją nebūtų pagrindo nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagal BK 61 straipsnį kiekviena nustatyta atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė tiesiogiai įtakoja parenkamos ir skiriamos bausmės rūšį ir dydį, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų veikos kvalifikavimas pagal vėlesnę BK 182 str. 2 d. redakciją laikytinas lengvinančiu jų teisinę padėtį.

157Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas, M. A. ir E. M., nuteisdamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ši nuosprendžio dalis keistina, pripažįstant M. A. ir E. M. kaltais pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (BPK 328 str. 1 p.).

158Dėl senaties taikymo už BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

159Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu E. M., R. V., S. T., D. V. ir M. A. nuteisė pagal BK 300 str. 1 d. už dokumentų suklastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais.

160Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji buvo kaltinami pagal BK 300 str. 3 d. jiems inkriminuojant kvalifikuojantį nusikaltimo požymį – didelės žalos padarymą, bet apylinkės teismas, perkvalifikuodamas veiką iš BK 300 str. 3 d. į 300 str. 1 d., nurodė, jog nėra nustatyta, kad pačiu dokumentų suklastojimu ir disponavimu būtų padaryta didelė žala, didelė žala, apylinkės teismo vertinimu, buvo padaryta išimtinai apgaule įgyjant L. Š. turtą. Tokia apylinkės teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti kitoms apylinkės teismo išvadoms. Pats apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog dokumentų suklastojimas ir disponavimas jais buvo būdas padaryti BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, kas savaime reiškia, kad dokumentų klastojimu ir disponavimu jais buvo padaryta analogiška žala kaip ir sukčiavimu. Be to, nors dėstydamas motyvus apylinkės teismas ir nurodė, kad nuteistųjų veika perkvalifikuotina pagal BK 300 str. 1 d., bet iš nusikaltimo aprašymo nepašalino didelės žalos požymio. Tačiau tokio netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ištaisymas neabejotinai pasunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, ko apeliacinės instancijos teismas negali padaryti byloje nesant prokuroro apeliacinio skundo.

161Kadangi ankstesnėje nuosprendžio dalyje sprendžiant dėl M. A. ir D. V. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. dėl L. Š. didelės vertės turto – 108 275,50 Lt, įgijimo apgaule pagrįstumo buvo aptarti ir neatsiejamai su kaltinimais dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais susiję įrodymai, todėl pakartotinai šių įrodymų neaptariant, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau nepagrįstai priėmė nuteistųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi neįvertino, ar dėl nusikalstamos veikos nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

162Be kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardintų BPK 3 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negalimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Taigi, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str. 1 d.), tuo tarpu pagal BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti tai, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 95 straipsnio redakciją už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, kuriems priskiriamas BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, padarymą yra nustatytas 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp.). Tačiau iki 2010-06-29 galiojo ankstesnė BK 95 straipsnio redakcija, pagal kurią už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą buvo numatytas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Byloje nustatyta, kad paskutiniai veiksmai, susiję su kaltinimu pagal BK 300 str. 1 d., buvo padaryti 2008 m. sausio mėnesį, todėl šioje byloje taikytinas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, kuris suėjo 2013 m. sausio mėnesį.

163Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo buvo priimtas 2013-11-05, t.y. jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų S. T., M. A., taip pat ir dėl apeliaciniuose skunduose šio klausimo nekėlusių D. V., E. M. ir R. V. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. naikintina ir byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 str. 1 p.).

164Dėl BK 146 str. numatyto nusikaltimo

165Apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto L. Š. laisvės atėmimo buvo nuteisti E. M., R. V., D. V. ir M. A.. Nuosprendį šioje dalyje skundžia M. A. ir D. V. gynėjas prašydami išteisinimo dėl šio kaltinimo jiems nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos, tuo pačiu nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrintinas bei R. V. ir E. M., kurie apylinkės teismo pripažinti veikę kartu su M. A. ir D. V., atžvilgiu.

166BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t.y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje; sulaikant ar laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t.y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

167BK 146 straipsnio 2 dalyje yra numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai – neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

168Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, jog L. Š. laisvė buvo atimta apgaule, taip pat nustatė nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – L. Š. laikymą nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog tokios apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nuteistieji nepagrįstai buvo pripažinti kaltais pagal BK 146 str. 2 d.

169Pažymėtina, jog BK 146 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip elgtis. Nagrinėjamoje byloje šis valinis nusikalstamos veikos elementas nėra nustatytas. Akivaizdu, jog organizuotos grupės nariams, norintiems užbaigti nusikalstamą veiką dėl L. Š. turto užvaldymo, buvo būtina atlaisvinti butą, kuriame L. Š. gyveno, tačiau tai savaime nereiškia, jog pagal BK 146 str. 2 d. kaltais pripažinti asmenys turėjo susiformavusį nusikalstamą ketinimą būtent neteisėtai atimti L. Š. laisvę, apriboti šios laisvą judėjimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų dėl BK 146 straipsnyje numatyto nusikaltimo, apkaltinamoji išvada šioje dalyje iš esmės grindžiama vien tik motyvo padaryti nusikaltimą turėjimu („M. A., D. V. ir R. V. organizavo buto pardavimą La. Ši., todėl jie vieninteliai ir žinojo, kodėl reikia iškraustyti L. Š.“), aptardamas kiekvieno asmens galimą dalyvavimą darant nusikaltimą apylinkės teismas akcentuoja žinojimą apie kitas nusikalstamas veikas, tačiau kitos bylos aplinkybės liko tinkamai neįvertintos. Nors byloje nustatyta, kad L. Š. iš buto išvažiuoti įtikino E. M., kuri pripažino, jog nenurodė L. Š. tikrosios išvažiavimo iš buto priežasties, t.y. jog šios butas yra parduotas iš varžytinių, bet vien nustačius apgaulės panaudojimą išvedant L. Š. iš buto besąlygiškai nesudaro pagrindo pripažinti buvus ir kitus BK 146 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Iš nustatytų bylos aplinkybių negalima pripažinti, jog L. Š. buvo neteisėtai apribota laisvė, neleidžiant jai pasirinkti, kur būti, neleidžiant laisvai judėti. Nė vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų nenurodė matę, kad L. Š. atžvilgiu būtų vartojama fizinė ar psichinė prievarta, taip pat nenustatyta, jog L. Š. judėjimo galimybė sodyboje būtų buvusi suvaržyta (ji būtų buvusi surišta, laikoma užrakintoje patalpoje ir pan.). Nors apylinkės teismas nuosprendyje akcentuoja tai, kad nuteistieji neva nuolat girdė L. Š., dėl ko ši negalėjo adekvačiai suvokti situacijos, tačiau tokią apylinkės teismo išvadą paneigia specialistų išvados, kad L. Š. šlapime ir kraujyje opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta, o taip pat kad nenustatyta jokių objektyvių ir net subjektyvių požymių, kurie nurodytų L. Š. organizmo išsekimą dėl jos blogos mitybos ir alkoholio vartojimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nuteistųjų veikoje nenustatyta ne tik tyčia neteisėtai atimti L. Š. laisvę, bet ir pats L. Š. apgyvendinimas sodyboje neatitinka laikymo nelaisvėje sąvokos.

170Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismo išvados šioje nuosprendžio dalyje prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, dėl ko ši nuosprendžio dalis naikintina bei M. A., D. V., R. V. ir E. M. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d., požymių (BPK 328 str. 3 p., 329 str. 1 p.).

171Dėl bausmių ir turto konfiskavimo

172Apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma paskirti švelnesnes bausmes M. A., E. M., D. V. ir R. V..

173BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja teismą skirti bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

174Pažymėtina, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnėje nuosprendžio dalyje buvo pripažinta, jog pirmajame nusikalstamos veikos epizode nuteistųjų M. A. ir E. M. veika kvalifikuotina pagal nuo 2007-07-21 įsigaliojusią BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kur organizuotos grupės požymis numatytas kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, todėl pagal BK 60 str. 2 d. tai, kad M. A. ir E. M. veikė organizuotoje grupėje, negali būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nepagrįstai apylinkės teismas pripažino visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad veika padaryta prieš nukentėjusįjį, kuris dėl neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės (BK 60 str. 1 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas niekaip tokios savo išvados nemotyvavo ir nepagrindė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įskaitant, bet neapsiribojant specialisto išvadomis, kad L. Š. dėl savo ligų, neįgalumo ar kitokių aplinkybių būtų buvusi bejėgiškos būklės. Neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš L. Š. įvykdytos panaudojant apgaulę – piktnaudžiaujant pasitikėjimu, bei kad L. Š. periodiškai be kitų produktų buvo atnešama ir alkoholio, tačiau nenustatyta, kad L. Š. buvo girdoma prieš savo valią, to nenurodė ir ji pati apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, priešingai, byloje apklausti asmenys teigė, jog pati L. Š. prašydavo jai duoti alkoholinių gėrimų. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pašalinant nuteistiesiems nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BPK 328 str. 1 p.).

175Vertinant galimybę R. V. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. už tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu R. V. savo kaltę iš esmės neigė, nurodė, jog neva nežinojo apie suklastotą vekselį, vėliau, įskaitant ir bylos nagrinėjimą teisme, jau teigė, kad M. A. ir D. V. juo pasinaudojo, jis neva nežinojęs apie jokius nusikalstamus ketinimus, tokius R. V. bandymus sumenkinti savo kaltę apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pripažino, kad nepaisant to, jog dėl kitų nusikalstamos veikos aplinkybių nuteistasis davė pakankamai išsamius ir reikšmingus parodymus, vis dėlto nėra pagrindo konstatuoti R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

176Pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje nustatytos bausmės ribų, švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę teismas paskirti gali tik specialiai įstatymo numatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti BK 62 straipsnyje, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalyje. Kadangi BK 62 straipsnio taikymo sąlygų šioje byloje nėra nustatyta, todėl toliau bus nagrinėjama tik galimybė švelnesnes bausmes nei numatytos sankcijoje nuteistiesiems skirti pagal BK 54 str. 3 d.

177Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

178Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 str. 2 d. ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-172/2014 ir kt.). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuoto principo, jog viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas (2009-01-13 sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, Nr. 19348/04).

179Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

180Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyti tokie kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas: bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (EŽTT 2011-01-18 spendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010).

181Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos. Ikiteisminio tyrimo metu didžioji dalis procesinių veiksmų, įskaitant ir specialistų tyrimus, kurie paprastai trunka ilgai, buvo atlikti 2008 metais, tuo tarpu byla į teismą buvo perduota tik 2011 metais. Nuosprendis pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2013-11-05. Bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme galima laikyti pakankamai operatyviu, ko negalima teigti apie ikiteisminį tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2009 ir 2010 metais ikiteisminio tyrimo veiksmai iš esmės nebuvo atliekami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjų 2008-03-13, 2008-03-31, 2008-04-08 nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (t. 6 b.l. 135, 158, 168), kuriomis leista perduodamus duomenis fiksuoti maždaug po 2 mėnesius, atliktų veiksmų protokolai buvo surašyti tik praėjus daugiau nei pusantrų metų.

182Iš išdėstyto akivaizdu, jog jau ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, vien nepateisinamai ilga proceso trukmė nesudaro pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d., kartu turi būti įvertinti ir nusikalstamos veikos pavojingumas bei kaltininko asmenybė.

183BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, nors BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatyti nusikaltimai, už kuriuos nuteisti M. A. ir E. M., priskiriami apysunkiems, tačiau jų pavojingumą didina tai, kad be šių nusikaltimų nebūtų buvę galima įvykdyti nusikalstamo sumanymo pirmajame nusikalstamos veikos epizode. Nusikaltimai buvo nukreipti į kito asmens turto užvaldymą. Nusikaltimais ne tik užvaldyti L. Š. pinigai, bet dėl pasirinkto nusikaltimo modelio (buto pardavimas iš varžytinių pagal suklastotus vekselius) L. Š. neteko savo gyvenamosios vietos.

184Kita vertus, antrajame epizode kaltu pagal BK 182 str. 2 d. pripažintas R. V. anksčiau teistas nebuvo, administracinių nuobaudų neturi, dirba, pateikė darbovietės raštą, kuriame jis charakterizuojamas teigiamai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, pasireiškė vienkartiniais nusikalstamais veiksmais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto. Taip pat tik antrajame epizode kaltu pagal BK 182 str. 2 d. buvo pripažintas ir D. V., kuris taip pat anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto. Nors apylinkės teismas D. V. priskyrė prie nusikaltimo organizatorių, tačiau atsižvelgiant į ankstesnėse nuosprendžio dalyse nustatytas aplinkybes, toks D. V. vaidmens darant nusikalstamą veiką vertinimas yra pernelyg griežtas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, D. V. buvo tarsi tarpininkas tarp pagrindinio nusikalstamos veikos organizatoriaus M. A. ir nusikaltimo vykdytojo R. V., pats D. V. savanoriškai jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, todėl jo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme nėra pagrindo laikyti pagrindiniu. Įvertinus nuteistųjų D. V. ir R. V. asmenybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę šių nuteistųjų atžvilgiu yra pagrindo pripažinti kaip išskirtinę aplinkybę, dėl kuriuos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl D. V. ir R. V. paskirtų bausmių keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskiriant D. V. ir R. V. pagal BK 182 str. 2 d. baudas (BK 47 str. redakcija galiojusi nusikaltimų padarymo metu atitinkamai pagal kiekvieno vaidmenį nusikalstamoje veikoje (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Atsižvelgiant į baudų dydį ir turtinę nuteistųjų padėtį, pagal BVK 22 str. 2 d. nuteistiesiems nustatytinas vienerių metų laikotarpis baudai sumokėti.

185Tuo tarpu M. A. kaltu buvo pripažintas abiejuose epizoduose dėl 2 sunkių ir 3 apysunkių nusikaltimų. Nors M. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau abiejuose epizoduose jis buvo pagrindinis nusikaltimų iniciatorius ir nusikalstamo veikimo plano sumanytojas, duodavo nurodymus nusikaltimų vykdytojams, dėl ko M. A. asmenybė vertinama kaip išskirtinai pavojinga ir BK 54 str. 3 d. taikymas jo atžvilgiu nėra galimas. Kita vertus, dėl pernelyg užsitęsusios proceso trukmės atsižvelgiant į teisingumo principo įgyvendinimą kaip vieną iš bausmės tikslų bei tai, kad buvo pašalintos M. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. A. paskirtų bausmių keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant M. A. pagal BK 182 str. 2 d. ženkliai už sankcijoje numatytą vidurkį mažesnes laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijos minimumui (BPK 328 str. 2 p.).

186Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 54 str. 3 d. taikyti nėra pagrindo ir E. M. atžvilgiu. Nepaisant to, kad byloje nustatyta E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, turi nepilnametį sūnų, tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, nėra pakankamai reikšmingos, kad nuteistosios asmenybę būtų galima vertinti kaip nepavojingą. Jau aukščiau buvo nurodyta, kad padaryti nusikaltimai laikytini pakankamai pavojingais ir vien tai, kad tai nėra smurtiniai nusikaltimai, jų pavojingumo nemažina. Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad jos vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. Nors nuteistoji pagal byloje nustatytas aplinkybes laikytina tik nusikaltimo vykdytoja, tačiau jos veiksmai buvo pakankamai aktyvūs tiek pirmajame sukčiavimo epizode, tiek antrajame, be to, E. M. veiksmus, kai buvo pasinaudota alkoholiu linkusiu piktnaudžiauti asmeniu ir jo įgytu pasitikėjimu, galima laikyti ir pakankamai ciniškais. Taip pat nei nusikaltimų, nei nuteistosios asmenybės pavojingumo nemažina ir tai, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, kadangi tokia situacija susiklostė dėl L. Š. mirties. Atsižvelgus į išdėstytą bei į E. M. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, darytina išvada, jog nuteistajai buvo paskirtos pakankamai švelnios laisvės atėmimo bausmės, kurios neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, dar švelnesnių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai.

187Taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistina nuosprendžio dalis dėl galutinių subendrintų bausmių skyrimo, kadangi M. A. ir E. M. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, nors akivaizdu, kad tame pačiame epizode padaryti nusikaltimai kartu su BK 182 str. 2 d. sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais.

188Atmestinas D. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįstai nustatytos konfiskuotinos pinigų sumos. Kaip matyti iš apskųsto nuosprendžio, apylinkės teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažino, jog vieni iš nusikalstamos veikos bendrininkų iš nusikaltimo gavo konkrečiai nustatytą pinigų sumą, tačiau dėl kitiems nuteistiems tekusios konkrečios pinigų sumos byloje duomenų nėra, todėl vadovaudamasis galiojančia praktika apylinkės teismas pagrįstai nusprendė likusią pinigų sumą lygiomis dalimis konfiskuoti iš M. A. ir D. V..

189Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 329 str. 1 p.,

Nutarė

190nuteistųjų R. V. ir S. T. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo M. A. ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Kęstučio Kvainausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

191Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:

192Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (110 860 Lt turto įgijimas apgaule), ir perkvalifikuoti jos veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

193Pakeisti nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės E. M. paskyrimo ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., E. M. paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (110 860 Lt turto įgijimas apgaule), 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

194Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria M. A. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (110 860 Lt turto įgijimas apgaule), ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubausti M. A. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

195Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių M. A. paskyrimo pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas L. Š. duomenų panaudojimas), 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas J. M. duomenų panaudojimas), 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) ir M. A. nubausti:

196pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

197pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas L. Š. duomenų panaudojimas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

198pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas J. M. duomenų panaudojimas) laisvės atėmimu 1 metams,

199pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 3 metams.

200Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., M. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

201Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės R. V. pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) paskyrimo ir R. V., pripažintą kaltu pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti bauda 100 MGL (13 000 Lt) dydžio.

202Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2008-04-02 iki 2008-04-04, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai.

203Vadovaujantis BVK 22 str. 2 d., įpareigoti R. V. likusią 96 MGL (12 480 Lt) dydžio baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

204Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės D. V. pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50 Lt įgijimas apgaule) paskyrimo ir D. V., pripažintą kaltu pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti bauda 200 MGL (26 000 Lt) dydžio.

205Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-05-07 iki 2008-07-09, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

206Vadovaujantis BVK 22 str. 2 d., įpareigoti D. V. likusią 72 MGL (9 360 Lt) dydžio baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

207Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. A., E. M., D. V., R. V. pripažinti kaltais pagal BK 146 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį: M. A., E. M., D. V., R. V. pagal BK 146 str. 2 d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.

208Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. A., E. M., D. V., R. V., S. T. nuteisti pagal BK 300 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą M. A., E. M., D. V., R. V., S. T. atžvilgiu nutraukti suėjus BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

209Pašalinti iš nuosprendžio M. A., E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 str. 1 d. 2 p., kad nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje, ir M. A., E. M., D. V., R. V., S. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 str. 1 d. 6 p., kad nusikalstamas veikas padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės.

210Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

211Nuteistosios E. M. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A.,... 3. E. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 5. R. V. pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams,... 6. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 7. S. T. pagal BK 300 str. 1 d. nubaustas 3000 Lt (24 MGL) dydžio bauda.... 8. Iš kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str.... 9. D. V. pagal BK 182 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,... 10. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 11. M. A. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.... 12. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 13. Iš E. M. ir M. A. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 110 860 Lt,... 14. Iš E. M., R. V., D. V. ir M. A. kaip nusikalstamos veikos rezultatas... 15. Taip pat nuosprendžiu H. Č. išteisintas iš kaltinimų dėl nusikalstamų... 16. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 17. E. M. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje apgaule... 18. M. A. ir E. M., 2006 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu metu, Vilniuje,... 19. Taip pat E. M. nuteista už tai, kad neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento... 20. E. M. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu... 21. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo... 22. M. A. iš nenustatyto asmens, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje,... 23. 2006-11-29 apie 10.13 val. AB „Hansabankas" bankomate, esančiame Kalvarijų... 24. 2006-11-29, apie 10.14 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 25. 2006-11-30, apie 12.07 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 26. 2006-12-01, apie 18.38 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 27. 2006-12-02, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 28. 2006-12-03, apie 16.51 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 29. 2006-12-04, apie 19.09 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 30. 2006-12-05 apie 16.16 val. AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 31. 2006-12-05, apie 16.55 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 32. 2006-12-05, apie 16.56 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 33. 2006-12-06, apie 10.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 34. 2006-12-06, apie 10.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 35. 2006-12-07, apie 18.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 36. 2006-12-07, apie 18.11 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 37. 2006-12-08, apie 19.25 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 38. 2006-12-08, apie 19.26 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 39. 2006-12-11, apie 19.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 40. 2006-12-12, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 41. 2006-12-13, apie 16.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 42. 2006-12-14, apie 13.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 43. 2006-12-15, apie 12.19 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 44. 2006-12-15, apie 12-20 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 45. 2006-12-16, apie 01.04 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 46. 2006-12-16, apie 01.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 47. 2006-12-17, apie 12.41 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 48. 2006-12.17, apie 12.42 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 49. 2006-12-18, apie 15.12 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 50. 2006-12-18, apie 15.15 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 51. 2006-12-19, apie 12.32 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 52. 2006-12-19, apie 12.32 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 53. 2006-12-20, apie 20.57 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 54. 2006-12-20, apie 20.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 55. 2006-12-22, apie 17.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 56. 2006-12-23, apie 17.28 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 57. 2006-12-24, apie 16.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 58. bei laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2006-12-20 neteisėtai panaudojo svetimą... 59. 2006-12-07, apie 18.09 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 60. 2006-12-07, apie 18.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 61. 2006-12-08, apie 19.23 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 62. 2006-12-08, apie 19.23 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 63. 2006-12-08, apie 19.24 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 64. 2006-12-09, apie 14.27 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 65. 2006-12-10, apie 14.59 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 66. 2006-12-11, apie 19.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 67. 2006-12-12, apie 15.53 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 68. 2006-12-13, apie 16.54 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 69. 2006-12-14, apie 13.29 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 70. 2006-12-15 apie 12.17 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 71. 2006-12-15, apie 12.18 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 72. 2006-12-16, apie 01.03 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 73. 2006-12-16, apie 01.02 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 74. 2006-12-17, apie 12.43 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 75. 2006-12-17, apie 12.43 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 76. 2006-12-18, apie 15.10 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 77. 2006-12-18, apie 15.11 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 78. 2006-12-19, apie 12.30 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 79. 2006-12-19, apie 12.31 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 80. 2006-12-20, apie 20.58 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame... 81. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo... 82. M. A. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu... 83. 2006-11-28 apie 16.44 val. atlikdamas 7 500 Lt internetinį mokėjimo pavedimą... 84. 2006-11-28, apie 16.57 val., atlikdamas 7 500 Lt internetinį mokėjimo... 85. 2006-12-04, apie 16.44 val., atlikdamas 10 400 Lt internetinį mokėjimo... 86. 2006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 4 500 Lt internetinį mokėjimo... 87. 2006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 15 100 Lt internetinį mokėjimo... 88. 2006-12-07, apie 12.18 val., atlikdamas 21 000 Lt internetinį mokėjimo... 89. 2006-12-12, apie 10.44 val., atlikdamas 6 050 Lt internetinį mokėjimo... 90. 2006-12-14, apie 12.00 val., atlikdamas 9 000 Lt internetinį mokėjimo... 91. 2006-12-14, apie 12.00 val., atlikdamas 12 000 Lt internetinį mokėjimo... 92. 2006-12-18, apie 11.01 val., atlikdamas 8 860 Lt internetinį mokėjimo... 93. 2006-12-22, apie 13.44 val., atlikdamas 8 950 Lt internetinį mokėjimo... 94. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo... 95. M. A. tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, ir tiksliai nenustatytu... 96. Taip pat E. M., R. V., D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami... 97. 2007 metų vasarą prie M. A. ir E. M. 2006 metų pavasarį, tiksliai... 98. Be to, S. T. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, E. M. ir R. V.... 99. S. T., M. A. nurodymu, tiksliai nenustatytu metu, L. Š. bute, esančiame ( -... 100. Be to, E. M., R. V., D. V. ir M. A. nuteisti už tai, kad neteisėtai atėmė... 101. 2008 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, paskirsčius... 102. Nuteistasis M. A. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto... 103. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 104. Apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str.... 105. Vertinant BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą,... 106. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 107. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 182... 108. Pažymi, kad teismas nė vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu negalėjo priimti... 109. Vertinant nuteisimą pagal BK 146 str. 2 d., pažymi, kad apylinkės teismas... 110. Be kita ko, nurodo, kad teismas paskyrė aiškiai per griežtas bausmes ir... 111. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Kęstutis Kvainauskas apeliaciniu skundu... 112. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl D. V. yra neteisėtas... 113. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. V. davė išsamius... 114. Pažymi, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo R. V. parodymus vertino... 115. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas ir perkvalifikavo kaltinimus iš BK... 116. Taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 146 str. 2 d.... 117. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog D. V. būtų dalyvavęs pirmojo... 118. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu... 119. Be kita ko, teismas nenustatė, kokia tiksliai pinigų suma iš nusikalstamos... 120. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 121. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė BK 41... 122. Pažymi, kad skiriant bausmę turi būti įvertintos visos BK 54 str. 2 d.... 123. Taip pat nurodo, kad BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų yra išskirtas... 124. Be to, kiekvienas asmuo turi teisę į operatyvų, kiek įmanoma trumpiausią... 125. Nuteistoji E. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 126. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra per griežtas, bausmė... 127. Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 128. Apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas... 129. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. A. ir jo gynėjas prašė jo... 130. S. T. ir R. V. apeliaciniai skundai tenkintini, M. A. ir D. V. gynėjo advokato... 131. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 132. Dėl M. A. nusikalstamų veikų apgaule įgyjant L. Š. didelės vertės turtą... 133. Pirmajame nusikalstamos veikos epizode dėl L. Š. turto – 110 860 Lt,... 134. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta... 135. Nors M. A. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti duomenys... 136. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo ištaisyta pirmosios... 137. Apeliaciniame skunde M. A. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos... 138. Visuma aukščiau išdėstytų duomenų patvirtina, kad M. A. nusikalstamai... 139. Dėl M. A. ir D. V. kaltės apgaule įgyjant L. Š. didelės vertės turtą –... 140. Antrajame nusikalstamos veikos epizode dėl L. Š. didelės vertės turto –... 141. Pasisakant dėl M. A. ir D. V. gynėjo apeliacinių skundų motyvų,... 142. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog... 143. Dėl tęstinės veikos... 144. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri... 145. Sprendžiant, ar L. Š. atžvilgiu padaryti BK 182 str. 2 d. numatyti... 146. Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš tą... 147. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai... 148. Dėl organizuotos grupės ... 149. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras... 150. Organizuota grupe yra laikoma tokia grupė, kai bet kurioje nusikalstamos... 151. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės... 152. Akivaizdu, jog nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, nusikalstamos... 153. Dėl BK 182 str. 2 d. redakcijos taikymo... 154. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. be kita ko prašo perkvalifikuoti jo... 155. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens... 156. Byloje nustatyta, kad pirmasis nusikalstamos veikos epizodas buvo pradėtas... 157. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas,... 158. Dėl senaties taikymo už BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą... 159. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu E. M., R. V., S. T., D. V. ir M. A.... 160. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji buvo kaltinami pagal BK 300 str.... 161. Kadangi ankstesnėje nuosprendžio dalyje sprendžiant dėl M. A. ir D. V.... 162. Be kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas,... 163. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 300 str. 1 d.... 164. Dėl BK 146 str. numatyto nusikaltimo... 165. Apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto L. Š.... 166. BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą... 167. BK 146 straipsnio 2 dalyje yra numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai... 168. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, jog L. Š. laisvė buvo... 169. Pažymėtina, jog BK 146 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik... 170. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismo... 171. Dėl bausmių ir turto konfiskavimo... 172. Apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma paskirti švelnesnes bausmes M. A.,... 173. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja teismą skirti bausmę... 174. Pažymėtina, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 175. Vertinant galimybę R. V. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę... 176. Pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje nustatytos... 177. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi,... 178. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg... 179. Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo... 180. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyti tokie kriterijai,... 181. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje buvo... 182. Iš išdėstyto akivaizdu, jog jau ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista... 183. BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, nors BK 214... 184. Kita vertus, antrajame epizode kaltu pagal BK 182 str. 2 d. pripažintas R. V.... 185. Tuo tarpu M. A. kaltu buvo pripažintas abiejuose epizoduose dėl 2 sunkių ir... 186. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 54 str. 3 d. taikyti nėra... 187. Taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistina... 188. Atmestinas D. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįstai... 189. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 190. nuteistųjų R. V. ir S. T. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo M. A. ir... 191. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:... 192. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3... 193. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės E. M.... 194. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria M. A. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 182... 195. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių M. A. paskyrimo pagal BK 214 str. 1... 196. pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės... 197. pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas... 198. pagal BK 215 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (neteisėtas... 199. pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (108 275,50... 200. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., M. A. už atskiras... 201. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės R. V. pagal BK 182 str. 2 d.... 202. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką... 203. Vadovaujantis BVK 22 str. 2 d., įpareigoti R. V. likusią 96 MGL (12 480 Lt)... 204. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės D. V. pagal BK 182 str. 2 d.... 205. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir... 206. Vadovaujantis BVK 22 str. 2 d., įpareigoti D. V. likusią 72 MGL (9 360 Lt)... 207. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. A., E. M., D. V., R. V. pripažinti... 208. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. A., E. M., D. V., R. V., S. T.... 209. Pašalinti iš nuosprendžio M. A., E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę... 210. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 211. Nuteistosios E. M. apeliacinį skundą atmesti....