Byla 2K-503/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria A. J. nuteistas pagal BK 293 straipsnio 1 dalį, ir priimta nauja nuosprendžio dalis – A. J. pagal BK 293 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Pakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 293 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinę bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista K. D., tačiau dėl jos nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. J. pagal BK 147 straipsnį nuteistas už tai, kad kartu su K. D., veikdami bendrininkų grupe, pasidaliję vaidmenimis, pasinaudodami B. B. priklausomumu bei pažeidžiamumu dėl jos sunkios socialinės ir materialinės padėties, siekdami ją įtraukti į prostituciją ir turėdami bendrą tikslą pelnytis iš jos prostitucijos, apgaulės būdu verbavo B. B. šiam nelegaliam darbui užsienyje: 2004 m. spalio mėn., iki spalio 8 d., K. D., turėdama tikslą verbuoti merginas prostitucijai ir žadėdama B. B. gerai apmokamą darbą užsienio viešbučiuose ar baruose, nuslėpdama nuo jos būsimo prostitutės darbo pobūdį, įkalbėjo B. B. vykti į Londoną. Gavusi jos sutikimą, nuo 2004 m. spalio 1 d. iki spalio 8 d. apgyvendino ją savo namuose, esančiuose ( - ) ir T. T. namuose, esančiuose ( - ), kontroliuodama jos kasdienį gyvenimą jai teikė pragyvenimui reikalingas buities ir asmenines prekes bei maisto produktus, ją fotografavo. K. D. apie surastą merginą ir dėl jos kelionės į užsienį organizavimo nelegaliai dirbti prostitute informavo A. J., kuris, gavęs informaciją apie surastą merginą ir siekdamas, kad B. B. būtų įtraukta į prostituciją ir parduota užsienyje gyvenantiems jo pažįstamiems asmenims, gavęs B. B. duomenis ir nuotraukas, dėl nukentėjusiosios išvežimo į užsienį dirbti prostitute kreipėsi į keleivių pervežimo firmą UAB „Tropikų saulė“ ir užsakė jai kelionės vietą mikroautobuse, nurodydamas savo anketinius duomenis, apie surastą merginą ir suorganizuotą kelionę pranešė savo pažįstamiems, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje. 2004 m. spalio 8 d., apie 17 val., K. D. ir A. J. pastarojo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 300“ (valst. Nr. ( - )) nuvežė B. B. prie degalinės „Lukoil“, esančios Kauno r., Užliedžių sen., Giraitės k., kur įsodino ją į D. V. vairuojamą mikroautobusą „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. ( - )), A. J. sumokėjo D. V. 400 Lt už jos kelionę; taip B. B. 2004 m. spalio 9 d. perleido Londone buvusiems tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, kurie ją ten įtraukė į prostituciją ir iki 2004 m. lapkričio 2 d. iš jos prostitucijos pelnėsi. Taip K. D. ir A. J., veikdami bendrininkų grupe, prekiavo žmonėmis.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

7Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baužiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl to suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasaciniame skunde pažymima, kad pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojo įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.), už kurį jis nuteistas, atsako tas, kas turėdamas tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį. Baudžiamajame įstatyme įvardyti nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas, kurie yra savarankiški subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jie besąlygiškai turėjo būti nustatyti teisminio nagrinėjimo metu. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyti neginčytini įrodymai, patvirtinantys, kad jis padarė veiką, numatytą BK 147 straipsnyje. Šiame nuosprendyje remiamasi ir cituojami mistinių liudytojų „Vasios“, „Gintaro“ parodymai, aptarinėjami jų tariami tarpusavio pokalbiai, minimos pinigų sumos, t. y. priimant nuosprendį akivaizdžiai vadovautasi vien prielaidomis, nebandyta atskleisti tyčios turinio. Kasatorius pažymi ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis suprato, kad nukentėjusioji B. B. važiuoja dirbti prostitute ir už tai jis gavo ar gaus kokį nors atlygį, kad jis to siekia ir supranta daromos veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių, taip priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Europos Žmogaus teisių teismas ne kartą konstatavo, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgement of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

8Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios B. B., liudytojos V. A., nuteistosios K. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, ir visiškai nevertino jų parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme. B. B., apklausta Apeliaciniame teisme, nurodė, kad jokios nuotraukos jam, A. J., nedavė ir matė jį tik vieną kartą, kai buvo nuvežta prie mikroautobuso. V. A. paaiškino, kad pirmą kartą jį pamatė tik teismo posėdžio metu. K. D. patvirtino, kad jokio susitarimo tarp jų dėl B. B. pardavimo niekada nebuvo. Tai patvirtina, kad nuosprendis priimtas remiantis ne rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais, o vien prielaidomis. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas, privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims.

9Kasatorius nurodo ir tai, kad nesutinka su Apeliacinio teismo išvada, jog A. J. ir K. D. nusikalstamais veiksmais B. B. buvo padaryta didelė žala, už šį nusikaltimą numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl A. J. paskirta bausmė nešvelnintina. Kasatorius pažymi, kad Apeliacinis teismas privalėjo atsižvelgti į pernelyg ilgai užsitęsusį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002 ir kt.). Kasatoriaus manymu, bausmės švelninimas būtų atitikęs BK 54 straipsnio 3 dalyje deklaruojamą teisingumo principą.

10Nuteistasis dar nurodo, kad Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 66 straipsnį. Ši baudžiamoji byla 2005 m. rugpjūčio 10 d. buvo išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01291-05 (turėtų būti 65-1-01812-04) (teismo Nr. 1-215-493-2005). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-493-2005 jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant trims metams. Iki to momento, kol baudžiamosios bylos nebuvo išskirtos, 2005 m. balandžio 14 d. jis buvo sulaikytas, o 2005 m. balandžio 15 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama ir panaikinta priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-493-2005, kurioje suėmimo laikas nebuvo įskaitytas į paskirtą bausmę. Neįskaičius kardomajame kalinime – suėmime praleisto laiko nuo 2005 m. balandžio 14 iki lapkričio 14 d. būtų pažeistos BK 66 straipsnio normos ir jo, A. J., procesinės bei konstitucinės teisės, susidarytų ydinga praktika, kad jis be jokio pagrindo septynis mėnesius buvo laikomas įkalintas, izoliuotas nuo šeimos ir visuomenės.

11Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekišas prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorius nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad nebuvo įvertinti nukentėjusiosios B. B., liudytojos V. A. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras pažymi, kad teismas išsamiai argumentavo, remdamasis kokiais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, padarė išvadą dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia kasatorius, Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji, apklausta apeliacinės instancijos teisme, patvirtino savo ankstesnių parodymų teisingumą (taip pat ir tai, kad nuteistojo prašymu perdavė šiam savo mažą nuotrauką (T. 6, b. l. 61–62)). Apeliacinis teismas, apklausęs liudytojas V. A., R. A., įvertino jų parodymus, sugretinęs juos su jų ankstesniais parodymais. Minėtų liudytojų bei liudytojų T. T., D. V., V. S. parodymus teismas vertino ir nustatydamas nusikaltimo subjektyviuosius požymius.

12Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tiek A. J., tiek K. D. suvokė, kad bendrais veiksmais perleido nukentėjusiąją į prostituciją, siekdami turtinės naudos, ir norėjo taip veikti. Prokuroras pažymi, kad naujoji BK 147 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2005 m. birželio 23 d., detalizuoja senojoje BK 147 straipsnio redakcijoje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas, nurodydamas, kad kasatorius turėjo tikslą pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos, siekė detalizuoti nuteistojo nusikalstamos veikos tikslą, kuris visiškai atitinka senojoje BK 147 straipsnio redakcijoje nurodytą ir apeliacinės instancijos teismo konstatuotą tikslą – siekti gauti turtinės naudos.

13Prokuroras nurodo ir tai, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, atsiranda tik nustačius ypatingas, itin išskirtines aplinkybes. Prokuroro nuomone, tokių aplinkybių byloje nėra, o kasatoriaus skundo argumentas dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso nėra pakankamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai akcentavo, kad ilgas bylos nagrinėjimas suteikia teismams teisę, o ne pareigą, atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, sušvelninti kaltininkui bausmę. Šiuo atveju nuteistajam nebuvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, jo teisės užsitęsusio ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo iš esmės suvaržytos. Teisingumo principo įgyvendinimas reikalauja visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių apsaugos, teisingo atsako sunkiems teisinių gėrių pažeidimams ir reiškia, kad asmeniui, pripažintam kaltu, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai. Prokuroro manymu, nuteistajam už prekybą žmonėmis paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui.

14Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ši baudžiamoji byla išskirta iš kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-215-493-2005, kurioje A. J. nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki lapkričio 14 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu į pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį paskirtą galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nebuvo įskaitytas, nes bausmės vykdymas, remiantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, o vėliau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi kasatorių nuo šios bausmės atleido. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2009 m. birželio 15 d. nuosprendį, atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje kasatoriui suėmimas nebuvo taikomas ir neįskaitė kitoje byloje suėmime išbūto laiko į bausmę.

15Nuteistojo A. J. kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl įrodymų vertinimo ir BK 147 straipsnio taikymo

17

18Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais, patvirtinančius, jog jis padarė veiką, numatytą BK 147 straipsnyje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip nepagrįstus, prieštaraujančius apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas nuosprendyje patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinių nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnyje, padarymo aplinkybių.

19Apygardos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad A. J., veikdamas bendrininkų grupe su K. D., pasinaudodami nukentėjusiosios B. B. priklausomumu bei pažeidžiamumu dėl jos sunkios socialinės ir materialinės padėties, siekdami įtraukti ją į prostituciją ir turėdami tikslą iš to pelnytis, apgaule verbavo ją šiam nelegaliam darbui užsienyje, perleido tyrimo nenustatytiems asmenims Londone, kurie įtraukė ją į prostituciją ir iš jos pelnėsi.

20Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausias įrodymas, kuriuo teismas pagrindė A. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnyje, padarymo yra nukentėjusiosios B. B. duoti parodymai. Apygardos teismas, vertindamas B. B. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, jų patikimumo aspektu, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė ir analizavo jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgė į 2006 m. lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ir 2007 m. spalio 2 d. papildomos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių aktų išvadas dėl nukentėjusiosios galėjimo duoti objektyvius paaiškinimus, apklausė ekspertę psichiatrę S. Šakavičienę, kuri patvirtino, kad galima vadovautis nukentėjusiosios duotais parodymais, ir konstatavo, jog nukentėjusioji davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus, jų teisingumas nekelia abejonių. Apeliacinis teismas, apklausęs nukentėjusiąją, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jos parodymų vertinimo. Pastebėtina, kad ir pats kasatorius nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose neginčijo nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumo ir patikimumo. Nuteistojo kaltė taip pat grindžiama liudytojų V. S., D. V., R. A., iš dalies liudytojų V. A., T. T., nuteistųjų A. J. ir K. D. duotais parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolais, daiktų apžiūros protokolais, 2007 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. 11-716(07) ir kitais įrodymais. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, tai, kad nuosprendžiuose minimi asmenys „Gintaras“, „Vasia“ yra ne mistiniai, bet realūs tyrimo metu nenustatyti nuteistųjų bendrininkai, patvirtinama ne tik nukentėjusiosios, bet ir paties kasatoriaus (nukentėjusiajai ant lapelio užrašė „Gintaro“ telefono numerį), liudytojo V. S. (jam skambino „Gintaras“ dėl nukentėjusiosios) parodymais, daiktų apžiūros protokolo duomenimis, pagal kuriuos B. B. pateikto telefono atmintyje įrašytas vardas „Vasia“, jo telefono numeris ir dvi SMS žinutės. Teismai nustatė, kad A. J., dar prieš nuveždamas B. B. iki mikroautobuso, vežančio keleivius į Londoną, buvo susitikęs su ja, paėmė iš jos nuotrauką, perdavė jai raštelį, kuriame savo ranka įrašė asmens, vardu „Gintaras“, telefono numerį, o nukentėjusiajai atvykus į Londoną, būtent „Gintaras“ ją pasitiko ir perleido asmeniui, vardu „Vasia“, kuris ją įtraukė į prostituciją. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad nuteistasis A. J. tvirtino, jog jis užrašė „Gintaro“ telefono numerį nukentėjusiajai, jeigu šiai prireiktų pastarojo pagalbos atvykus į Londoną. Tačiau nukentėjusioji patvirtino, kad jai net neskambinus „Gintarui“ šis pasitiko ją Londone, paėmė iš mikroautobuso vairuotojo jos pasą. „Gintaro“ namuose B. B. turėjo lytiškai santykiauti su jo draugu, po to „Gintaras“ B. B. perleido vaikinui, vardu „Vasia“, kurio nurodymu ji turėjo teikti lytines paslaugas, t. y. buvo įtraukta į prostituciją.

21Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios B. B., liudytojos V. A., nuteistosios K. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, ir visiškai nevertino jų parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme.

22Iš apeliacinės instancijos teismo protokolo matyti, kad B. B., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patvirtino tai, kad: A. J. pirmą kartą pamatė prie zoologijos sodo; A. J. prašymu ji perdavė jam savo mažą nuotrauką; jis ją nuvežė prie mikroautobuso; Anglijoje ją pirmiausia pasitiko „Gintaras“, apie kurį jai pirmas pasakė A. J.; „Gintaras“ ją nuvežė pas „Vasią“; ji iš „Vasios “ girdėjo, kad A. J. ir K. D. už ją gavo pinigų (T. 6, b. l. 60–62). Kasatoriaus teiginiai, kad B. B., apklausta Apeliaciniame teisme, nurodė, jog jokios nuotraukos A. J. nedavė, matė jį tik vieną kartą, kai buvo nuvežta prie mikroautobuso, neatitinka protokole užfiksuotų B. B. parodymų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad B. B., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patvirtino savo ankstesnių parodymų teisingumą (T. 6, b. l. 76). Nors liudytoja V. A. Apeliaciniame teisme paaiškino, kad pirmą kartą pamatė A. J. tik teismo posėdžio metu (T. 6, b. l. 65), tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tai akivaizdžiai prieštaravo jos parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Pastebėtina, kad nuteistoji K. D. apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausta, todėl ji negalėjo patvirtinti, kaip teigia kasatorius, kad jokio susitarimo tarp jos ir A. J. dėl B. B. pardavimo niekada nebuvo.

23Taigi nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o, vadovaujantis BPK 20 ir 301 straipsnių nuostatomis, teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų ir nuosprendyje teisingai įvertintų įrodymų visetu.

24Kasatorius nurodo, kad BK 147 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojo įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.) dispozicijoje įvardyti veikos motyvas ir tikslas, kurie yra savarankiški subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jie turėjo būti besąlygiškai nustatyti. Be to, neįrodyta, kad jis suprato, jog nukentėjusioji B. B. vyksta į Londoną dirbti prostitute, kad jis to siekia ir supranta daromos veikos pavojingumą.

25Pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojo įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.) atsako tas, kas turėdamas tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį. Prekyba žmonėmis įmanoma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmeniui suvokiant pavojingą prekybos žmonėmis pobūdį ir norint taip veikti. Šios redakcijos prekybos žmonėmis privalomas subjektyvusis požymis yra nusikaltimo padarymo tikslas, kuris apibrėžiamas kaip asmens įsivaizduojamas objektyvios tikrovės pasikeitimas, kuris turi atsirasti dėl nusikaltimo padarymo. Prekybos žmonėmis atveju tikslas gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos parodo, kad žmogus įgyjamas siekiant jį perparduoti, panaudoti darbams ar veiklai, kuria kaltininkas suinteresuotas nebūtinai materialiai.

26Pažymėtina, kad nustatomoji nuosprendžio dalis suformuluota vadovaujantis BK 147 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigaliojusi 2005 m. birželio 30 d.) dispozicijoje išdėstytu detalesniu prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties apibrėžimu. Pagal jį šis nusikaltimas padaromas vienu ar keliais alternatyviais veiksmais (neveikimu) – pardavimu, pirkimu, kitokiu perleidimu, kitokiu įgijimu, verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvėje – ir panaudojant vieną ar keletą alternatyvių nukentėjusiojo asmens valią palenkiančių būdų: fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulės būdu, sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Pagal šią prekybos žmonėmis sudėtį yra reikalaujamas vienas iš dviejų papildomų subjektyviųjų požymių – kaltininko siekimas įstatyme išvardytų nusikalstamų tikslų (kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją, būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui) arba kaltininko žinojimas, kad šie nusikalstami tikslai bus įgyvendinti kitų asmenų. Padidėjus įrodinėtinų požymių skaičiui kvalifikavimo galimybės pagal BK 147 straipsnį susiaurėjo, ir šiuo požiūriu nauja BK 147 straipsnio redakcija laikytina atsakomybę švelninančiu įstatymu. Nenustačius, kad asmens laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama (kasacinė nutartis Nr. 2K–332/2006).

27Apygardos teismas konstatavo, kad A. J. veikė tiesioginės tyčios forma, t. y. jis žinojo ir siekė, kad Londone B. B. bus įtraukta į prostituciją ir iš jos prostitucijos bus pelnomasi. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis ne tik nukentėjusiosios, liudytojų V. S., V. A., bet iš dalies ir paties A. J. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b. l. 92–95), apie tai, kad jam būnant T. T. namuose K. D. ėmė kalbėti apie merginų išvežimą į Angliją verstis prostitucija ir klausė jo, ar neturi pažįstamų, kurie padėtų įdarbinti prostitutėmis iš Lietuvos atvykusias merginas, ir kad jis davė pastarajai kelių savo pažįstamų telefono numerius.

28Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, perleisdami B. B. į prostituciją, nuteistieji turėjo tikslą pasipelnyti. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad būdama Londone ji paprašė asmens, vardu „Vasia“, leisti jai vykti namo, tačiau šis atsakė, kad už tai ji turinti jam sumokėti 4000 svarų, nes tiek jis mokėjo ją įgydamas. B. B. parodymus patvirtino ir liudytojas V. S., nurodydamas, kad jam skambino vyriškis, vardu „Gintaras“, kuris nurodė, jog B. B. yra pas jį, ir pareikalavo atsiųsti 3500 Lt. B. B. ir liudytojo D. V. parodymais nustatyta, kad už kelionę į Londoną B. B. pinigų nemokėjo – už ją sumokėjo A. J.

29Taigi, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismų sprendimuose pateikti įrodymai ir motyvuotas jų vertinimas, pagrindžiantys nuteistojo kaltę bei kitą būtinąjį subjektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą.

30A. J., veikdamas bendrininkų grupe su K. D., pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl jos socialinės ir materialinės padėties, palaužė jos valią panaudodamas apgaulę dėl būsimo darbo užsienio valstybėje pobūdžio (pažadėjo jai, kad Londone ji dirbs gerai apmokamą darbą viešbučiuose ar baruose), kontroliavo jos veiksmus, perdavė ją Londone ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie įtraukė B. B. į prostituciją ir iš jos pelnėsi, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios valia buvo suvaržyta. Taigi nuteistojo veiksmai atitiko tiek ankstesnės, tiek naujos BK 147 straipsnio redakcijos prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kadangi naujoji BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija nustato griežtesnę bausmę nei ankstesnis įstatymas, veikai pagrįstai taikytas 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 147 straipsnis.

31

32Dėl BK 66 straipsnio taikymo

33

34Nuteistasis nurodo, kad Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 66 straipsnį, nes neįskaitė kardomajame kalinime – suėmime praleisto laiko nuo 2005 m. balandžio 14 iki lapkričio 14 d.

35Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01812-04 (teismo Nr. 1-215-493-2005) buvo išskirta baudžiamoji byla Nr. 65-1-01291-05, kurioje A. J. buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnyje. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-493-2005 Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

36Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą Apeliacinis teismas iš Kauno apygardos teismo išsireikalavo baudžiamąją bylą Nr. 1-215-493/2005 ir nustatė, kad A. J. kardomajame kalinime – suėmime išbuvo nuo 2005 m. balandžio 13 d. iki 2005 m. lapkričio 14 d., kai buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendis. Iš teismų praktikos matyti, kad pagal BK 75 straipsnį atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įskaito kardomojo kalinimo laiką į bausmės laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-143/2005). Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas 2009 m. birželio 15 d. nuosprendis, A. J. buvo nuteistas pagal BK 147 straipsnį už veiką, kuri padaryta iki priimant Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, todėl bausmės, paskirtos pagal du nuosprendžius, turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal kurias bausmės už kelias nusikalstamas veikas skiriamos pagal BK 63 straipsnio taisykles ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

37Apeliacinis teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartimi A. J. buvo atleistas nuo bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, o panaikinus šią nutartį dėl atleidimo nuo bausmės ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrinus taikant dalinio ar visiško sudėjimo būdą pagal du nuosprendžius paskirtas bausmes, A. J. teisinė padėtis gali būti pasunkinta ir paskirta griežtesnė bausmė nei skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pritaria šioms išvadoms. Dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, už kurias nuteistas A. J. 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 147 straipsnyje, už kurią jis nuteistas skundžiamas 2009 m. birželio 15 d. nuosprendis – sunkiems nusikaltimams. Esant tokiai situacijai bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnį bausmių apėmimas negalimas, nes minėtos nuteistojo padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalis), todėl bausmės, paskirtos už šias veikas, turėtų būti bendrinamos taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą ir galutinė pagal du nuosprendžius subendrinta bausmė būtų neabejotinai griežtesnė. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį Apeliacinis teismas galėjo pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Tačiau toks skundas nebuvo paduotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, taigi nesant galimybės subendrinti bausmių, paskirtų pagal du nuosprendžius, nebuvo galimybės taikyti BK 66 straipsnio nuostatų ir įskaityti į bausmės laiką nuteistojo kitoje baudžiamojoje byloje kardomajame kalinime – suėmime išbūto laiko.

38Dėl bausmės A. J. sušvelninimo atsižvelgiant į jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą

39

40Kasatorius nesutinka su Apeliacinio teismo išvada, kad nors pernelyg ilgai užsitęsė procesas, tačiau A. J. ir K. D. nusikalstamais veiksmais B. B. buvo padaryta didelė žala; už šį nusikaltimą numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl A. J. paskirta bausmė nešvelnintina. Kasatoriaus nuomone, bausmės švelninimas būtų atitikęs BK 54 straipsnio 3 dalies deklaruojamą teisingumo principą.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimus ir pagal juos formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kaip naujesnį šaltinį žr. Sorvisto prieš Suomiją (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04; judgement of 13 January 2009; kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007 ir kt.). Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006).

42Nepaisant to, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žemesni teismai nurodė ilgą proceso trukmę kaip vieną iš aplinkybių, turinčių įtakos bausmės skyrimui, jie tinkamai neišnagrinėjo baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo, neargumentavo, dėl ko mano, kad baudžiamojo proceso trukmė nuteistojo byloje yra pernelyg ilga, t. y. tinkamai nenustatė, ar yra pagrindas svarstyti bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę galimybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2010).

43Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. patyrė esminį poveikį dėl baudžiamojo proceso 2005 m. balandžio 13 d., kai jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata; tai laikytina vertinamo laikotarpio pradžia. Taigi proceso trukmė dėl A. J. – penkeri metai ir daugiau kaip septyni mėnesiai. Pagal EŽTT praktiką tokia trukmė laikytina pakankamai ilga (pvz., Jakumas prieš Lietuvą). Ypač užsitęsė ikiteisminis tyrimas (dėl A. J. – beveik treji metai).

44Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti laikoma šiek tiek sudėtinga atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių (išskirtoje byloje įtarti 6 asmenys, byla perduota teismui dėl 2 kaltinamųjų), taip pat į nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, pobūdį, į tarptautinį bylos elementą. Proceso eigą apsunkino objektyvus veiksnys – B. B. ir K. D. sveikatos būklė, dėl kurios atliktos atitinkamai po dvi teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės. Tačiau nurodyti proceso ypatumai, kolegijos nuomone, savaime negalėtų pateisinti proceso, ypač ikiteisminio tyrimo, trukmės. Juolab kad tirtų nusikalstamų veikų mastas (darymo laikotarpis, nukentėjusiųjų skaičius) ir įrodymų kiekis palyginti nedideli, praktiškai visi su byla susiję asmenys (išskyrus taip ir nenustatytus) tapo žinomi bei daugelis daiktinių įrodymų gauti jau proceso pradžioje.

45Vertinant A. J. prisidėjimą prie proceso vilkinimo, paminėtini nepateisinamas neatvykimas į 2008 m. balandžio 2 d. posėdį pirmosios instancijos teisme, gynėjo liga apeliacinio proceso metu (2009 m. gruodžio 10 d. posėdis), tačiau priskirti kasatoriui didesnių procesinių delsimų pagrindo nėra.

46Vertinant valstybės institucijų elgesį byloje pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo nepateisinamai ilga; bylos tyrimas – nepakankamai aktyvus 2006 m., 2007 m. viduryje. Dvejus metus nesidomėta Jungtinės Karalystės institucijoms išsiųsto prašymo dėl informacijos pateikimo nagrinėjimo eiga ir rezultatais; pernelyg ilgai (apie šešis mėnesius) užtruko pakartotinės nukentėjusiosios ekspertizės atlikimas (mutatis mutandis Belov v. Russia, no. 22053/02, judgement of 3 July 2008). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių proceso operatyvumui užtikrinti (nurodė atvesdinti neatvykusius liudytojus, įspėjo be pateisinamos priežasties neatvykusį kaltinamąjį ir pan.), šiame etape pernelyg ilgai (aštuonis mėnesius) užtruko kaltinamosios psichiatrijos-psichologijos ekspertizės atlikimas. Sparčiau galėjo vykti ir procesas Apeliaciniame teisme, kurio metu būta gana ilgų pertraukų tarp posėdžių (pvz., 2009 m. gruodžio 10 d. – 2010 m. kovo 5 d., mutatis mutandis Ilijkov v. Bulgaria, no. 33977/96, judgement of 26 July 2001), nors bendra proceso trukmė tuo metu jau buvo pakankamai ilga.

47Nors A. J. ilgai būnant netikrumo dėl jam pareikštų kaltinimų būsenos, kitos jo teisės šioje baudžiamojoje byloje buvo suvaržytos palyginti švelniau (kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas jam skirta 2007 m. sausio 24 d., nuosavybės teisių apribojimas – 2007 m. gruodžio 13 d.) (a contrario Jakumas prieš Lietuvą), vis dėlto šie apribojimai taikomi jau ketvirtus metus. Be to, tik griežtesnių procesinių prievartos priemonių netaikymas negali pateisinti pernelyg ilgo proceso.

48Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. J. baudžiamojoje byloje proceso trukmė yra nepagrįstai ilga atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad procesinė būtinybė nepateisino ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, buvo du delsimai atliekant ekspertizes (atitinkamai pusė metų ir aštuoni mėnesiai), taip pat atsižvelgiant į visą proceso trukmę. Dėl to konstatuojamas A. J. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Vadinasi, baudžiamojoje byloje buvo pagrindas svarstyti bausmės sušvelninimo galimybę atsižvelgiant į pernelyg ilgą procesą.

49Teisėjų kolegija sutinka su Apeliacinio teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokia išvada darytina įvertinus, viena vertus, tai, kad A. J., nors ir atlikdamas antraeilį vaidmenį, dalyvavo darant pavojingą nusikalstamą veiką prekybą žmonėmis, dėl kurios nukentėjusiajai padaryta didelė žala; kita vertus – nustatyto įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, kurios iš esmės leidžia įvardyti jį kaip palyginti nesunkų (proceso trukmė, nors ir nepagrįsta, nėra labai ilga; kasatoriaus teisės dėl taikyto procesinių prievartos priemonių suvaržytos mažiau negu, pavyzdžiui, būtų suėmimo atveju ir kt.). Taigi nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimas nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad byloje yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 147 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Priešingai, paskiriant kasatoriui švelnesnę bausmę būtų pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, netiksliai interpretavo EŽTT sprendimus ir nukrypo nuo kasacinės praktikos iš esmės nurodydamas, kad pernelyg ilgai užsitęsęs procesas apskritai negali būti išimtinė aplinkybė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme. Skirtingai negu nurodė Apeliacinis teismas, nei EŽTT sprendimuose, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje Lietuvos teismų praktikoje bausmės sušvelninimas šiuo atveju neribojamas atitinkamo BK straipsnio sankcija. Pagal kasacinę praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007), nors, minėta, tokio pagrindo nenustatyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

50Kita vertus, kasacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir konstatuotą kasatoriaus teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, buvo pagrindas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu švelninti A. J. bausmę BK 147 straipsnio sankcijos ribose, kad būtų kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (mutatis mutandis kasacinė nutartis Nr. 2K-256/2009).

51Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš aplinkybių, į kurias atsižvelgė skirdamas bausmę nuteistajam, iš esmės nurodė ilgą proceso trukmę. Apeliacinis teismas, nurodęs kai kurių proceso stadijų pradžios ir pabaigos momentus, iš esmės sutiko su nuteistųjų argumentais dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ir išsamiai aprašęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bausmes paskyrė teisingai. Atsižvelgiant į kitas (išskyrus proceso trukmę) pirmosios instancijos teismo nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (švelninančių aplinkybių nėra, švelninančia prasme iš esmės reikšmingas tik antraeilis A. J. vaidmuo darant nusikaltimą, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė) ir BK nuostatas (BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnį), darytina išvada, kad daug švelnesnio (beveik dvejais metais) negu bausmės vidurkis laisvės atėmimo skyrimas šiuo atveju buvo įmanomas tik atsižvelgus į pernelyg ilgą procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos aplinkybėmis taip sušvelninus bausmę yra pakankamai atsižvelgta į kasatoriaus teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, taigi pagrindo papildomai švelninti bausmę nėra.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

53Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžiu A. J.... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista K. D., tačiau dėl jos nuteisimo... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. A. J. pagal BK 147 straipsnį nuteistas už tai, kad kartu su K. D., veikdami... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 7. Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir... 8. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 9. Kasatorius nurodo ir tai, kad nesutinka su Apeliacinio teismo išvada, jog A.... 10. Nuteistasis dar nurodo, kad Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė... 11. Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo,... 13. Prokuroras nurodo ir tai, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir... 14. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ši baudžiamoji byla išskirta iš kitos... 15. Nuteistojo A. J. kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 147 straipsnio taikymo... 17. ... 18. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas... 19. Apygardos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje esančius... 20. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausias... 21. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas... 22. Iš apeliacinės instancijos teismo protokolo matyti, kad B. B., apklausiama... 23. Taigi nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o, vadovaujantis BPK 20 ir 301... 24. Kasatorius nurodo, kad BK 147 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojo... 25. Pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojo įstatymo Nr.... 26. Pažymėtina, kad nustatomoji nuosprendžio dalis suformuluota vadovaujantis BK... 27. Apygardos teismas konstatavo, kad A. J. veikė tiesioginės tyčios forma, t.... 28. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo... 29. Taigi, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismų sprendimuose pateikti... 30. A. J., veikdamas bendrininkų grupe su K. D., pasinaudodamas nukentėjusiosios... 31. ... 32. Dėl BK 66 straipsnio taikymo... 33. ... 34. Nuteistasis nurodo, kad Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė BK... 35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 2005 m.... 36. Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą Apeliacinis teismas iš Kauno... 37. Apeliacinis teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009... 38. Dėl bausmės A. J. sušvelninimo atsižvelgiant į jo teisės į bylos... 39. ... 40. Kasatorius nesutinka su Apeliacinio teismo išvada, kad nors pernelyg ilgai... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau... 42. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žemesni teismai nurodė... 43. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. patyrė esminį poveikį dėl baudžiamojo... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti... 45. Vertinant A. J. prisidėjimą prie proceso vilkinimo, paminėtini... 46. Vertinant valstybės institucijų elgesį byloje pirmiausia pažymėtina, kad... 47. Nors A. J. ilgai būnant netikrumo dėl jam pareikštų kaltinimų būsenos,... 48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 49. Teisėjų kolegija sutinka su Apeliacinio teismo išvada, kad šiuo konkrečiu... 50. Kita vertus, kasacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas... 51. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš aplinkybių, į kurias... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 53. Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą....