Byla 2-1087-178/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) A. V. (A. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas (toliau tekste - atsakovas) prašo: atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016; jei prašymo padavimo terminą teismas laikytų praleistu, šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, sumažinant (šioje proceso stadijoje) ieškovės BUAB „Radiolinija“ naudai iš atsakovo priteistą sumą iki 61 670,56 Eur sumos, t.y. sumažinti priteistą sumą 146 607 Eur suma.
  2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016, 2016 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovei BUAB „Radiolinija“ iš atsakovo 208 277,56 Eur žalos atlyginimo ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė, iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas priteisė 3 241 Eur žyminio mokesčio; priėmė ieškovės BUAB „Radiolinija“ atsisakymą nuo ieškinio kitiems atsakovams, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (toliau tekste – Sprendimas1). Teismo vertinimu, ieškovės įrodytas atsakovo padarytos žalos dydis yra skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos 234 343,36 Eur bei perimto bankroto metu turto likutinės vertės – 26 065,80 Eur, kas sudaro 208 277,56 Eur. Sprendimas įsiteisėjo.
  3. 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-60-656/2015 (kitoje byloje) ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia 2011 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Radiolinija“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ sudarytą sutartį dėl prekių ženklų perleidimo; 2) pripažino, kad BUAB „Radiolinija“ turi nuosavybės teises į prekių ženklus EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, Radio linija; 3) priteisė iš atsakovės UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ ieškovės BUAB „Radiolinija“ naudai 146 607 Eur dydžio žalos atlyginimą; 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 354,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ valstybės naudai 2 665 Eur žyminio mokesčio (toliau tekste – Sprendimas2). Pastarasis sprendimas įsiteisėjo jau po Sprendimo1 priėmimo - 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 paliko Sprendimą2 nepakeistą.
  4. Sprendimu2 į BUAB „Radiolinija“ turto masę grąžinti prekės ženklai EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, Radio linija, taip padidinta BUAB „Radiolinija“ turto masė, be to, BUAB „Radiolinija“ naudai iš UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ priteista 146 607 Eur žalos atlyginimo. Susiklostė situacija, kad iš atsakovo A. V. yra priteista žala viršijanti realų žalos dydį. 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 išdavoje bankrutavusiai įmonei gavus teisę į daugiau turto nei bendra jos kreditorinių reikalavimų suma (įmonei priteistas 208 277,56 Eur žalos atlyginimas iš atsakovo A. V.; ji gavo teisę ir į prekės ženklus; bei 146 607 Eur dydžio žalos atlyginimo dėl neteisėtai naudotų prekių ženklų), viso 354 884,56 Eur žalos atlyginimo bei sugrąžinti prekės ženklai, nors bankroto byloje viso patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 234 343,36 Eur.
  5. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad yra pagrindas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) – paaiškėjus, kad realus (faktinis) atlygintinos žalos dydis yra mažesnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nors ir egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2137-619/2016 iš esmės ir priimant Sprendimą1, tačiau galutinai paaiškėjo tik po Sprendimo2 įsiteisėjimo 2016 m. kovo 22 d.
  6. Apie 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016, nebūdamas proceso dalyviu, Lietuvoje besilankydamas itin retai ir itin trumpam (didele dalimi gyvendamas ir dirbdamas JAV), bei gyvendamas itin dinamišką gyvenimo būdą (daug keliaudamas darbo tikslais bei įsitraukęs į kelias verslo veiklas), atsakovas sužinojo ne iš karto. Be to, net ir sužinojęs apie priimtą nutartį, jos įtaką tiksliam atlygintinos žalos dydžiui, nebūdamas teisininku, atsakovas suprato ne iš karto, o tik gavęs atitinkamas teisines konsultacijas iš advokatų. Realiu faktiniu sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentu reikėtų laikyti momentą, kai atsakovas gavo atitinkamas teisines konsultacijas - 2016 m. gruodžio mėn. Skaičiuojant nuo šio momento, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nėra praleistas. Jei terminas visgi būtų skaičiuojamas nuo 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-184-798/2016 priėmimo, atsakovas prašo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino.
  2. Teismas sprendė, kad prekės ženklai grįžo BUAB „Radiolinija“ nuosavybėn ir priteista žala už neteisėtą jų naudojimą po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuria Sprendimas2 paliktas nepakeistas. Todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi atsakovas nuo šio momento turėjo ir galėjo sužinoti apie, jo manymu, naujas aplinkybes, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti procesą byloje (CPK 368 str. 1 d.). Teismas, nustatęs, kad atsakovas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą, nes atsakovas neįrodė, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str., 368 str.). Nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jo nurodyti argumentai negali būti pripažinti svarbiomis aplinkybėmis termino atnaujinimui. Termino praleidimą teismas vertino kaip savarankišką pagrindą netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
  3. Apie tai, kad BUAB „Radiolinija“ yra pareiškusi ieškinį dėl neteisėto prekių ženklų perdavimo kitai įmonei ir žalos atlyginimo, atsakovui buvo žinoma (šį faktą pripažįsta). Taigi, atsakovo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės - prekių ženklų grąžinimas bankrutavusios įmonės nuosavybėn ir žalos už neteisėtą prekių ženklų naudojimą priteisimas kitoje byloje, iš esmės atsakovui buvo žinomos nagrinėjant bylą Nr. 2-2137-619/2016, kurioje prašoma atnaujinti procesą, - Sprendimas2 dėl to Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas dar 2015 m. gegužės 29 d. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios. Tai, jog Sprendimas2 įsiteisėjo vėliau (2016 m. kovo 22 d.), nekeičia šio vertinimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, nagrinėjant bylą Nr. 2-2137-619/2016, niekada nesirėmė aplinkybe, kad BUAB „Radiolinija“ galimai priklauso daugiau turto nei yra perimta. Be to, atsakovo nurodomos aplinkybės nėra esminės, nes duomenų, kad prekės ženklai esmingai keistų bankrutavusios įmonės finansinę padėtį, nepateikta, jokios Sprendime2 priteistos sumos realiai ieškovei neišieškotos. Todėl teismas sutiko su BUAB „Radiolinija“ bankroto administratoriaus argumentu, kad vien finansinio reikalavimo turėjimas (pagal Sprendimą2) kitai įmonei BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, kuriai iškelta bankroto byla, niekaip negali turėti įtakos kreditoriams padarytos žalos dydžiui, kuri priteista iš buvusio vadovo dėl jo kaltų veiksmų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus šios normos taikymo kriterijus atsakovo prašymas nepagrįstas ir iš esmės.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo tokius argumentus.

810.1. Teisinės žinios apie proceso atnaujinimą ir jo pagrindus nepriskirtinos visuotinai žinomiems dalykams, yra specifinės, o atsakovas nėra teisininkas, tad sužinojimo momentas turėtų būti traktuojamas lanksčiai, atsižvelgiant į realią faktinę tikrovę (į realų suvokimą), šiai suteikiant prioritetą prieš formalumus (prieš formalų, teisiškai-specifiškai nesuvoktą fakto sužinojimo momentą). Būtent toks traktavimas geriausiai atitiktų tiek įvairia forma teisės aktuose, tiek ir teismų praktikoje plačiai priimtą turinio viršenybės prieš formą principą bei civilinio proceso principus (pvz., tarptautiniu mastu pripažintą teisės į tinkamą teismo procesą principą). Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio mėn. ir dėl to nėra praleistas.

910.2. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių svarbiomis termino praleidimo priežastimis nepripažino nepagrįstai, nes šios atitinka priimtoje teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, t. y. tai, kad svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, gali būti pripažįstama pareiškimą padavusio asmens laikinas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nepranešimas apie teismo priimtus procesinius dokumentus, neturėjimas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, kas iš esmės atitinka aptariamoje situacijoje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Priežastys, dėl kurių asmuo negali pasinaudoti teise į tinkamą procesą, taip pat gali būti pripažintos svarbia priežastimi.

1010.3. Prekės ženklų perdavimas iš ieškovės kitai bendrovei BUAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ bei ieškovės ieškinys dėl neteisėto prekės ženklų perdavimo ir žalos atlyginimo klausimui dėl proceso atnaujinimo neturi teisinės reikšmės, nes byloje Nr. 2-2137-619/2016 aptariamas žalos dydis naujai paaiškėjo ne dėl to, t. y. ne dėl prekės ženklų perdavimo ir jo teisėtumo ginčijimo, o dėl prekės ženklų grąžinimo išnagrinėjus kitą bylą. Tai, kad Sprendimas2 priimtas dar iki Sprendimo1, būtent aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo kontekste negali būti laikoma teisiškai reikšminga aplinkybe. Nors apie pirmosios instancijos teismo Sprendimą2 proceso dalyviams buvo žinoma, juo remtis byloje Nr. 2-2137-619/2016 atsakovas negalėjo, nes šis sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, taigi neturėjo prejudicialumo (CPK 182 str. 2 p.), nenuginčijamumo (CPK 279 str. 4 d.) ir privalomosios galios (CPK 18 str.). Priešingai, Sprendimas2 buvo ginčijamas apeliacine tvarka, taigi tos bylos baigties baigties proceso dalyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, o vien šio sprendimo priėmimas nėra pakankamas, kad juo būtų galima remtis byloje - Nr. 2-2137-619/2016 ar kur kitur.

1110.4. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, priešingai nei teigia teismas, yra esminės. Sprendimu2 į ieškovės turto masę grąžinus prekės ženklus bei ieškovės naudai priteisus 146 607 Eur sumą, padidėjo ieškovės turto likutinė vertė, kas įsiteisėjusiu privalomąją galią turinčiu (CPK 18 str.) Sprendimu1 pripažinta vienu iš dviejų komponentų ieškovės patirtai žalai apskaičiuoti. Atitinkamai, padidėjus turto likutinei vertei, objektyviai neišvengiamai (matematiškai) sumažėja ir skirtumas tarp šios vertės ir patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, t. y. ieškovės žalos dydis, kuris Sprendimu1 buvo priteistas iš atsakovo. Tiek Sprendimu2 prekės ženklų grąžinimas, tiek žalos priteisimas keičia ieškovės likutinio turto vertę, todėl turi esminę reikšmę atsakovo padarytos žalos apskaičiavimui.

  1. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo tokius argumentus.

1211.1. Negalima sutapatinti abiejų bylų, kadangi jose priteistos žalos yra kildinamos visiškai skirtingais teisiniais pagrindais: vienu atveju žala padaryta dėl to, kad įmonė neteisėtai perėmė prekių ženklus ir jais neteisėtai naudojosi, bei teismui pripažinus, kad dalis gauto pelno, naudojantis svetimu turtu, turi būti perduota teisėtam prekių savininkui, ir tokiu būdu ½ pelno priteista kaip padarytos žalos atlyginimas ir kaip negautos pajamos; kitos bylos atveju žala atsirado dėl tyčinių atsakingo asmens – įmonės savininko bei vadovo veiksmų, privedant įmonę prie tyčinio bankroto, o žalos dydį teismas vertino kaip patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos ir perduoto įmonės turto paskutinio įmonės balanso duomenimis skirtumą. Taigi, ir pagrindai, ir žalos dydžiai, ir atsakovai bylose yra skirtingi ir negali būti sutapatinami.

1311.2. Sprendimas2 buvo žinomas atsakovui dar nuo 2015 m. gegužės 29 d., tai yra iki tada, kai teismas priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Aplinkybė, kad Sprendimas2 nebuvo įsiteisėjęs, nes jo neišnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka dėl pateikto apeliacinio skundo, buvo taip pat žinoma pačiam skundą pateikusiam atsakovui. Todėl imtis veiksmų dėl savo teisių gynybos jis galėjo tada, kai vyko kitos bylos nagrinėjimas bei galėjo pateikti teismui informaciją bei prašymą, kad, jo manymu, turėjo būti sustabdytas bylos nagrinėjimas, nes dar nepriimtas sprendimas kitoje byloje, kuris jo požiūriu turi įtaką šios nagrinėjamos bylos sprendimo priėmimui.

1411.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių pagrindo nėra.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
  2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016 dviem savarankiškais pagrindais: 1) praleistas terminas tokio pobūdžio prašymui paduoti ir atnaujinti jį nėra pagrindo (CPK 368 str. 1 d.); 2) nėra pagrindo pripažinti, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atsakovo manymu, tokios teismo išvados nepagrįstos.
  3. Atskirasis skundas netenkintinas.

17Dėl termino praleidimo ir jo atnaujinimo

  1. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovo prašymas teisme gautas 2017 m. vasario 2 d. Jis grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuria Sprendimas2 paliktas nepakeistas, turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsakovo nuomone, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes termino pradžia laikytinas 2016 m. gruodžio mėn., taigi, jis termino nėra praleidęs. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus šiuo aspektu kaip nepagrįstus.
  2. Atsakovas neneigia, kad apie Sprendimą2 jam buvo žinoma anksčiau nei 2016 m. gruodžio mėn. Tačiau jis teigia, kad termino paduoti prašymą pradžia, net nepaisant faktinių aplinkybių sužinojimo, laikytinas momentas, kai atsakovas, gavęs 2016 m. gruodžio mėn. teisines konsultacijas, sužinojo apie Sprendimo2 įtaką Sprendime1 nustatinėtoms aplinkybėms. Kaip minėta, pagal įstatymą trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Todėl atsakovo teikiamas aiškinimas dėl termino pradžios momento neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos, kad terminas skaičiuojamas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, (o ne jų galimos įtakos bylos išsprendimui) sužinojimo ar turėjimo sužinoti. Priešingas (atsakovo teikiamas) traktavimas iš esmės reikštų, kad termino eigos pradžios momentas ne tik neatitinka paminėtos normos reikalavimų, bet ir apskritai galimybę manipuliuoti šio momento nustatymu neapibrėžtame laikotarpyje. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad terminas prašymui paduoti yra praleistas.
  3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo laikyti atsakovo nurodomas termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nors atsakovas su tokia teismo išvada taip pat nesutinka, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo kitokiai išvadai.
  4. Atsakovas dėl praleisto termino atnaujinimo atskirajame skunde iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pasisakyta skundžiamoje nutartyje - teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo judėjimas buvo apribotas, jis nors ir gyvendamas (dirbdamas) kitoje valstybėje ir / ar lankydamasis verslo ar panašiais klausimais kitose šalyse, negalėjo gauti informacijos apie priimtus teismo sprendimus, bendrauti su savo advokatais, konsultuotis įvairiais klausimais ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu, laiku pateikti prašymą atnaujinti procesą. Tokių įrodymų nėra pateikta (ar bent jau nurodyta) ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovo nurodomi įprasti darbiniai, verslo reikalai, su tuo susijusios kelionės savaime negali būti laikomi reikšmingomis kliūtimis prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, juo labiau, kai įstatymas suteikia tam pakankamai netrumpą laiko tarpą. Pastebėtina, kad CPK nuostatų kontekste komandiruotės, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis (žr., pvz., CPK 246 str. 1 d.). Todėl atskirojo skundo argumentais nėra paneigti pagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, lemiantys išvadą, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
  5. Atsižvelgiant į nutarties 16, 17 punktų motyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atnaujinti procesą savarankišku termino praleidimo pagrindu.

18Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

  1. Kaip pagrįstai, remdamasis teismų praktika, nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, visų pirma, bylos Nr. 2-2137-619/2016 nagrinėjimo metu jau buvo žinomos, antra, jos neturi esminės reikšmės priteistos iš atsakovo žalos dydžiui nustatyti. Nors atsakovas tokias išvadas kvestionuoja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jo nurodomi argumentai jų nepaneigia. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir bent vienos iš paminėtų išvadų pripažinimas pagrįsta jau lemtų prašymo atnaujinti procesą netenkinimą.
  2. Kaip minėta bei pripažįstama atskirajame skunde, bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyviams apie (neįsiteisėjusį) Sprendimą2 buvo žinoma dar daugiau nei prieš pusę metų iki Sprendimo1 priėmimo. Aptariant teismų praktiką šios kategorijos (proceso atnaujinimo) bylose, metodikoje yra nurodyta, kad inicijuoti bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali dalyvavęs byloje asmuo, dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos (jei šiuo atveju ir pripažinti Sprendimą2 esmine informacija) apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese (žr. Teismų praktika Nr. 26, p. 285). Nagrinėjamoje byloje atsakovas kitos bylos reikšme, juolab jau ir esant joje priimtam Sprendimui2, kuriuo ieškovei buvo grąžinti prekių ženklai ir priteistas nuostolių atlyginimas, nei rėmėsi pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, nei po to - netgi jau ir žinodamas, kokiu principu nustatytas iš jo priteistos žalos dydis - skundė Sprendimą1 apeliacine tvarka. Todėl negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės - prekių ženklų grąžinimas bankrutavusios įmonės nuosavybėn ir žalos už neteisėtą prekių ženklų naudojimą priteisimas, iš esmės atsakovui buvo žinomos nagrinėjant bylą, nors Sprendimas2 formaliai dar nebuvo įsiteisėjęs. Sutiktina su atsakovu, kad dėl pastarosios priežasties jis negalėjo remtis Sprendimo2 prejudicialumu, privaloma galia, tačiau akivaizdu, kad galėjo remtis jo priėmimo faktu bent jau kaip labai tikėtinu sprendimu ieškovės naudai, jei tos bylos išsprendimą laikė esmingai reikšmingu nagrinėjamai bylai.
  3. Kita vertus, atsakovas teigia, kad ieškovės ieškinys kitoje byloje dėl neteisėto prekės ženklų perdavimo ir žalos atlyginimo klausimui dėl proceso atnaujinimo, jo nuomone, neturi teisinės reikšmės, nes byloje Nr. 2-2137-619/2016 aptariamas žalos dydis naujai paaiškėjo ne dėl to, t. y. ne dėl prekės ženklų perdavimo ir jo teisėtumo ginčijimo, o būtent dėl prekės ženklų grąžinimo išnagrinėjus kitą bylą. Kitaip tariant, atsakovas akcentuoja ne žinotas faktines aplinkybes apie kitoje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus kaip esmingai reikšmingas, o Sprendimu2 nustatytas aplinkybes tik jam įsiteisėjus ir teigia, kad žalos dydis paaiškėjo tik tuomet. Tačiau, visų pirma, po Sprendimo2 paaiškėjo tik kitoje byloje kito atsakovo padarytos žalos dydis, o ne žalos dydis nagrinėjamoje byloje. Antra, siejant naujų aplinkybių paaiškėjimą tik su jų nustatymu Sprendime2 po jo įsiteisėjimo, tektų konstatuoti, jog tokiu atveju nagrinėjamos bylos proceso metu bei Sprendimo1 priėmimo metu tokios aplinkybės ir neegzistavo, t. y. jų nebuvo bylos nagrinėjimo metu, o jos tik atsirado po Sprendimo2 įsiteisėjimo. Tuo tarpu pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę kaip pagrindą proceso atnaujinimui, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu (o ne atsiradusi po to).
  4. Kaip minėta, proceso atnaujinimo galimybei viena iš būtinų sąlygų yra ne vien faktas, kad po bylos išnagrinėjimo naujai paaiškėjo (bet kokia) aplinkybė, o jos esmingumas ginčo išsprendimui. Vertinant atsakovo nurodomas aplinkybes jų „esmingumo“ kriterijaus aspektu, net ir nepaisant to, kad atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog apskaičiuojant atsakovo padarytos žalos dydį pagal modelį – iš nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimties atimant perimto bankroto procese turto likutinė turto vertę - galima būtų svarstyti Sprendimo2 pasekmes antrajam, o ne pirmajam modelio komponentui, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jos nelaikytinos esminėmis. Šiuo atveju atsakovas, akcentuodamas tik prekių ženklų grąžinimo ieškovei bei priteistų nuostolių (negautų pajamų pavidalu) iš kito atsakovo faktus, taip ir nepateikia jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie leistų spręsti apie jų esminę reikšmę atsakovo atsakomybės apimčiai, nors, siekdamas atnaujinti procesą, turėtų pagrįsti ir nurodomos aplinkybės esminę reikšmę (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu vertinant ieškovės atsiliepimų į prašymą ir atskirąjį skundą argumentus, teismų procesinių sprendimų motyvus ieškovės inicijuotoje byloje dėl prekių ženklų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo atsakovui UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, apeliacinės instancijos teismo nuomone, daugiau nei abejotina, ar Sprendimas2 realiai keistų ieškovės likutinio turto vertę.
  5. Iš Sprendime2 bei apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje toje byloje nurodytų motyvų matyti, kad prekių ženklai pagal nuginčytą dar 2011 m. sudarytą jų perleidimo sutartį galėjo būti/buvo perleisti vos už 3 000 Lt sumą (beje, ir šios sumos sumokėjimas apskritai abejotinas, nes nustatyta, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje tai neužfiksuota). Ieškovė atsiliepime į prašymą yra nurodžiusi, jog šiuos ženklus toliau naudoja dar kiti asmenys, nėra galimybės nustatyti šių ženklų vertės, ieškovės bankroto būsena neleidžia atnaujinti ženklų registracijos, kas suponuos jų išregistravimą, todėl, jos manymu, jie yra faktiškai beverčiai. Atsakovas jokių argumentų dėl šių ieškovės teiginių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu – pakankamai tikėtinų, nepagrįstumo, kokio nors bent preliminaraus prekių ženklų vertinimo nepateikia. Todėl vien iš prekės ženklų grąžinimo fakto nėra pagrindo spręsti apie galimą esminę reikšmę atsakovo padarytos žalos dydžiui įvertinti.
  6. Žala Sprendimu2 priteista iš kito atsakovo kaip ieškovės negautos pajamos. Todėl, visų pirma, ji nepatenka į perimto bankroto procese turto likutinę turto vertę. Antra, bet kuriuo atveju priteista teismo sprendimu žala ne tik nėra realiai turimas/turėtas turtas, bet, kaip nurodo ieškovė (ir nepaneigia atsakovas), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė priteistos žalos sumai yra trečios eilės kreditore bankrutuojančioje turto neturinčioje įmonėje, galimybė atgauti bent dalį priteistos sumos yra visiškai menkai tikėtina ir ateityje.
  7. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetimo iš esmės.
  8. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimą, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai