Byla 2A-184-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomahawk Diagnostic Technologies“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RADIOLINIJA” ieškinį dėl sandorių panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tomahawk Diagnostic Technologies” (buvęs pavadinimas - UAB „RADIOLINIJA NT”), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Estijos Respublikos įmonė „Matrix Labs OÜ“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „RADIOLINIJA“ pareikštu actio Pauliana ieškiniu, dubliku prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2011-11-18 sutartį dėl prekių ženklų perleidimo tarp UAB „RADIOLINIJA“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“; 2) taikyti restituciją - grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki šio sandorio sudarymo, t. y. pripažinti, kad BUAB „RADIOLINIJA“ turi nuosavybės teises į prekių ženklus EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 573 300,50 Lt dydžio žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo nuosavybės teise valdė prekių ženklus EFICHIP, registracijos Nr. 61181, radio linija, registracijos Nr. 61182 ir SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183), teisės į prekių ženklus nuo 2009-05-05 įregistruotos Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Bankroto administratorius sužinojęs aplinkybę dėl atsakovo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ prekių ženklo EFICHIP naudojimo, pateikė atsakovui pretenziją. Teismo sprendimu UAB „RADIOLINIJA“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Bylos dėl tyčinio UAB „RADIOLINIJA“ bankroto nagrinėjimo metu atsakovas perregistravo ginčo prekių ženklus savo vardu, kadangi nuosavybės teisės į paminėtus prekių ženklus atsakovui buvo perduotos 2011-11-18 perdavimo sutartimi. Teigė, jog tokiais veiksmais buvo pažeistos BUAB „RADIOLINIJA“ ir jos kreditorių teisės, be to, perleidimo sutartį pasirašė BUAB „RADIOLINIJA“ akcininkas A. V., kuris taip pat yra ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ akcininkas. Pasak ieškovo, prekių ženklai yra perspektyvūs ir neša įmonei pelną, todėl toks prekių perleidimas sumažino BUAB „RADIOLINIJA“ turtą bei bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi sutartyje nenurodyta kaina, už kurią buvo perduoti prekių ženklai, įrodinėjo, jog 2011-11-18 prekinių ženklų perdavimo sutartis neatlygintina, t. y. buvo sudarytas neatlygintinas sandoris tarp susijusių asmenų iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas prašė priteisti žalą, sudarančią ½ atsakovo gauto pelno laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2014-06-03. Teigė, kad perleisti prekių ženklai yra žinomi ir perspektyvūs, ieškovas šiais prekių ženklais pažymėtomis prekėmis prekiavo visame pasaulyje (t. I, b. l. 1 – 9, 118 - 119).

6Atsakovas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ atsiliepimu į ieškinį, tripliku prašė ieškinį atmesti.

7Nurodė, kad nėra visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta naudinga atlygintinė pirkimo - pardavimo sutartis. Sutarties sudarymo metu įmonėje jau buvo sunki finansinė padėtis, kuri negalėjo pablogėti dėl prekių ženklų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, priklausiusių ieškovui. Prekių ženklų pardavimas neprieštaravo įmonės tikslams, neturėjo įtakos bendrovės mokumui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Neatsiskaitymo su kreditoriais sunkumai kilo dar iki 2011-11-18 sutarties sudarymo. Teigė, jog už perleistus prekių ženklus pagal kasos išlaidų orderį, kuris išduotas ieškovui UAB „RADIOLINIJA“ pagal sutartį Nr.20111118-01, sumokėjo 3 000 Lt. Atsakovo nuomone ieškovas neįrodė, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises ar prieštarauja jo veiklos tikslams. Atsakovo įmonė įkurta ir veiklą vykdo nuo 1998 metų, taigi nėra niekaip susijusi su ieškovo bankrutavimu. Atsakovo nesąžiningumo neįrodo ir tai, kad prekių ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šie ženklai perduoti „„RADIOLINIJA NT“ (dabar pavadinimas - „Tomahawk Diagnostic Technologies“) buvo sudaryta 2011-11-18, t. y. dar prieš Vilniaus apygardos teismo 2012-01-19 nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „RADIOLINIJA“ priėmimą. Teigė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilęs ginčas, yra praradę savo vertingumą. Be to ieškovas neidentifikavo kokius konkrečiai prekių ženklus prašo pripažinti jo nuosavybe. Paaiškino, jog prekių ženklas EFICHIP yra ne tik nacionalinis, bet ir bendrijos prekių ženklas, kuriam suteikiama teisinė apsauga visoje Europos Sąjungoje. Šis prekių ženklas turi skirtingą nuo nacionalinio prekės ženklo teisinę apsaugą, identifikacijos numerį be to, prekių ženklas EFICHIP priklauso kitam savininkui, ne atsakovui. Todėl 2013-07-04 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikta informacija yra apie internetinėje svetainėje naudojamą prekių ženklą EFICHIP, kuris yra ne atsakovo nuosavybė. Ieškinyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Teisei priešingų veiksmų nerodo tai, kad prekių ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šie ženklai perduoti „RADIOLINIJA NT“ buvo sudaryta nuo 2011-11-18, o nuosavybės teisė perduota nuo 2011-12-01 ir nuo šios datos atsakovas minėtus prekės ženklus teisėtai valdė ir galėjo jais naudotis. Tačiau nepaisant to, kad prekės ženklai priklausė nuosavybės teise, UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ prekių ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2014-06-03 savo veikloje nenaudojo. Todėl ir ieškovo prašomos žalos dydžio pagrindimą ½ šiuo laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2014-06-03 gauto pelno vertino kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pajamas gavo dėl prekių ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija naudojimo. Ieškinyje nėra paaiškinta ir nepateikta įrodymų kiek pajamų dėl prekių ženklų pirkimo - pardavimo sutarties prarado ieškovas, lyginant su laikotarpiu kai prekės ženklas buvo ieškovo nuosavybė. Teismui pateikti „RADIOLINIJA NT” balansai bei pelno (nuostolių) ataskaita yra bandomieji, todėl nėra tikslūs ir dar gali būti tikslinami teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl žalos dydžio skaičiavimas pagal šiuos rodmenis taip pat neteisingas. Taip pat nėra pagrįstas menamos žalos dydžio skaičiavimas pagal atsakovo pelną už visus 2011 m. Atsakovui nuosavybės teisė į prekės ženklus perėjo tik 2011-12-01. Nesant neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos negalima kalbėti ir apie teisiškai pagrįstą priežastinį ryšį ir atsakovo kaltę (t. I, b. l. 98 – 102, 124 – 126).

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Estijos bendrovės „Matrix Labs OÜ“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „Matrix Labs OÜ“ priklauso bendrijos ženklo Nr. 012191078 logotipas EFICHIP, 9, 12 ir 42 klasės, intelektinės nuosavybės teisės, ir kurį įregistravo Bendrijos prekių ženklą EFICHIP Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyboje bei turi teisę naudoti šį ženklą visoje ES teritorijose. Kadangi byloje kilo ginčas dėl lietuviško prekės ženklo įregistravimo pripažinimo negaliojančiu, teigė, jog priimtas byloje teismo sprendimas Estijos bendrovės „Matrix Labs OÜ“ teisių ir interesų nepalies (t. II, b. l. 49).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia 2011-11-18 sutartį dėl prekių ženklų perleidimo tarp UAB „RADIOLINIJA“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“; 2) pripažino, kad BUAB „RADIOLINIJA“ turi nuosavybės teises į prekių ženklus EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija; 3) priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 146 607 Eur dydžio žalos atlyginimą; 4) priteisė ieškovui iš atsakovo 354,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš atsakovo valstybės naudai 2 665 Eur žyminio mokesčio.

10Dėl 2011-11-18 sutarties dėl prekių ženklų perleidimo pripažinimo negaliojančia

11Iš paskutinio BUAB „RADIOLINIJA“ pateikto balanso už 2009 metus nustatė, jog bendrovės turtas sudarė 5 042 785 Lt, iš jų – 303 213 Lt ilgalaikis turtas ir 4 739 572 Lt trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 838 868 Lt. Konstatavo, kad įmonė jau 2009 m. atitiko nemokios įmonės kriterijus, kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusė į balansą įrašyto turto vertės, tačiau jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo ar bankroto proceso ne teismo tvarka nesiėmė. Aplinkybę, jog už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-19 valstybės institucijoms UAB „RADIOLINIJA“ buhalteriniai apskaitos dokumentai nebuvo teikiami patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-15 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (4.65)-304-323. Išvados apie ieškovo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metais (2011 m.) nepaneigtos ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-1372/2014.

12Iš Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014 nustatė, kad dalis BUAB „RADIOLINIJA“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”. BUAB „RADIOLINIJA“ VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1998-02-03, o UAB „RADIOLINIJA NT“ - 2007-08-23; abiejų įmonių veiklos pobūdis iš dalies sutapo, tačiau atsakovo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” atstovas nurodė, jog įmonė veikti pradėjo 2012 - 2013 metais. Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” pateikti 2008 - 2013 metų balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurių matyti, kad 2007 - 2010 metais UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, o veiklą pradėjo vykdyti 2011 metais, t.y. tuo metu, kai BUAB „RADIOLINIJA“ prasidėjo aktyvi vadovų kaita.UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” vieninteliu akcininku nuo 2007-08-23 iki 2012-12-06 buvo atsakovas A. V.. Iš internetinio puslapio www.radiolinija.com nustatė, kad UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” nuo 1995 metų dirba mobiliųjų telefonų programavimo ir programinės įrangos kūrimo srityje, ir kad naudoja prekės ženklą EFICHIP. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatė, jog prekinis ženklas EFICHIP užregistruotas 2009-10-26, kurio savininkas nurodytas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”, tačiau 2009 m. Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje nurodoma, kad minėto prekinio ženklo savininkas buvo UAB „RADIOLINIJA“ o 2013 metais ženklo savininkas vėl nurodytas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”. Kadangi atsakovas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” prekės ženklo EFICHIP, kuris yra veiksmingos konkurencinės kovos priemonė, perėmimo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” vardu nepagrindė, tai leido teismui daryti išvadą, jog prekės ženklo naudojimas pažeidė UAB „RADIOLINIJA“ kreditorių interesus.

13Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, kad tiek UAB „RADIOLINIJA“ ir tiek UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” akcininku yra buvęs atsakovas A. V., kai kurių darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”, UAB „RADIOLINIJA“ nuomotos patalpos buvo išnuomotos UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” bei tai, kad UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” vykdo analogišką veiklą, naudojo UAB „RADIOLINIJA“ priklausiusį prekės ženklą EFICHIP, padarė išvadą, jog atsakovai savo veiksmais privedė UAB „RADIOLINIJA“ prie tyčinio bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014, konstatuota, jog ginčijamas sandoris pažeidė UAB „RADIOLINIJA“ kreditorių teises, skolininkas UAB „RADIOLINIJA“ buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Duomenų apie privalomumą sudaryti ginčijamą sutartį nėra. Be to, neįrodyta, kad atsakovas atsiskaitė (sumokėjo) už įgytus prekių ženklus. Teismas taikė CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją. Vertino, jog atsakovo pozicija dėl atsiskaitymo nenuosekli, nes atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad už prekių ženklus buvo sumokėta ieškovui. Prekių ženklų perleidimo sutartyje nenurodyta, kad ji atlygintinė ir atsakovas neįrodinėjo, kokia konkreti suma sumokėta. Tik vėliau, pateikdamas tripliką, atsakovas pateikė kasos išlaidų orderį dėl 3 000 Lt sumokėjimo, tačiau duomenų, kad pinigai buvo užpajamuoti ieškovo buhalterinėje apskaitoje nėra. Atsakovas neįrodinėjo, kad ginčo prekių ženklais naudojasi kitų juridinių faktų, o ne ginčijamos sutarties, pagrindu.

14Teismas sprendė ieškinio reikalavimą dėl prekių ženklų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti. Taikant restituciją natūra prekių ženklus perduoti ieškovo nuosavybėn.

15Dėl žalos priteisimo

16Iš ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad atsakovas 2013-07-04 internetiniame puslapyje naudoja prekinį ženklą EFICHIP. Internetiniame puslapyje reklamuojamos automobilių diagnostikos paslaugos. Prekių ženklų registre nurodyta, kad registruotas ženklas naudojamas prekių grupei „diagnostikos aparatai (ne medicinos reikmėms)“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo perimtas „EFICHIP“ prekinį ženklas buvo naudojamas automobilių diagnostikos paslaugos (prekėms) reklamuoti (tai pačiai prekių (paslaugų) grupei reklamuoti). Prekių ženklo patalpinimas internetiniame puslapyje, kuriame pristatomos prekės ir paslaugos, pats savaime reiškia, kad atitinkamas prekių ženklas naudojamas ženklinant pristatant prekes ir teikiamas paslaugas.

17Ieškinio reikalavimą priteisti žalą tenkino iš dalies. Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti šiame sprendime bei prejudiciniais faktais, išdėstytais Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014. Sprendė, kad ieškovas pagrįstai žalą prilygino ½ daliai atsakovo gauto pelno laikotarpiu nuo ginčijamų sutarčių sudarymo 2011-11-18 iki 2013 metų pabaigos. Atsakovo gautas pelnas patvirtintas UAB „RADIOLINIJA NT“ akcininko A. V. pasirašytomis ir pateiktomis 2009 – 2013 pelno (nuostolių) ataskaitomis, kurių originalai yra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014.

18Teismas atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl 573 300,50 Lt žalos, kurią sudarė atsakovo 2011 metais gautas pelnas (1/2 x 134191 Lt) priteisimo, nes ginčijama sutartis sudaryta metų pabaigoje - 2011-11-18. Ieškovas neįrodinėjo, ar visas atsakovo 2011 metų pelnas gautas iš veiklos, kuri vyko po neteisėto prekių ženklų perėmimo. Teismo vertinimu, žalos 2012 – 2013 metų laikotarpiu suma sudarė 506 205 Lt (1012410 Lt x ½), t.y. 146 607 Eur (t. II, b. l. 53 – 58).

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliantas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2011-11-18 sutartis dėl prekių ženklų perleidimo tarp UAB „RADIOLINIJA“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“; pripažinta, kad BUAB „RADIOLINIJA“ turi nuosavybės teises į prekių ženklus EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija bei priteista iš atsakovo 146 607 Eur dydžio žalos atlyginimas. Ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodė, kad restitucijos taikymas actio Pauliana atveju ir kitu sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju skiriasi. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius ir pritaikė netinkamą teisinį reglamentavimą. Teigia, jog nebuvo actio Pauliana sąlygų: a) po sandorio sudarymo ieškovo mokumas padidėjo, nes sandoris buvo atlygintinis, b) 2012-07-30 ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu jau žinojo aplinkybę dėl prekių ženklo EFICHIP perdavimo atsakovui.
  2. Kadangi ieškovas dėl prekių ženklų sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik 2014-06-30, todėl praleido vienerių metų senaties terminą.
  3. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą pagal Prekių ženklų įstatymą, neatsižvelgė, kad pagal šį įstatymą žalos dydis nustatomas tik dėl šio įstatymo nustatytų pažeidimų, tačiau byloje apie Prekių ženklų įstatymo pažeidimus nekalbama.

21Mano, jog kelių teisinių institutų ir reguliavimų pritaikymas prieštarauja vienas kitam.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, didžioji dalis sprendimo yra nukopijuota nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto byloje Nr. B2-267-345/2014. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos dėl tyčinio bankroto iškėlimo dalį grąžinus į pirmąją instanciją, UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ nelaikytinas atsakingu už žalą.
  2. Pirmosios instancijos teismas tik vertino, jog visos actio Pauliana taikymo sąlygos įrodytos, tačiau visiškai nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtino actio Pauliana instituto būtinąsias sąlygas.
  3. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išskirtinai pasisakyta tik dėl prekės ženklo EFICHIP, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažintos nuosavybės teisės ne tik į prekės ženklą EFICHIP, bet ir į SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija. Mano, jog konstatavimas, kad vienas prekės ženklas buvo perleistas neteisėtai nesudaro pagrindo vertinti, jog ir kiti prekės ženklai buvo perleisti neteisėtai.
  4. Konstatuotas sandorio neteisėtumas pažeidė rungimosi principą, kadangi civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014, kuria rėmėsi teismas, atsakovas neturėjo pareigos atsikirsti dėl prekių ženklų perleidimo sandorio ir pateikti įrodymus.
  5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iškreipė kitoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog 2009 m. įmonė buvo nemoki.
  6. Pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog buvo sudarytas atlygintinis sandoris, todėl buvo netinkamai pritaikyta nesąžiningumo prezumpcija. Teigia, jog kaina nėra privaloma nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje. Prekių ženklų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas įmonei buvo naudingas, atnešė ekonominę naudą, todėl negalėjo būti pažeisti kreditorių interesai.
  7. Mano, jog aplinkybė, kad po ginčo sandorio sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla nėra pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Turi būti įrodoma, jog skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.
  8. Bankroto administratorius, nebūdamas BUAB „RADIOLINIJA“ kreditoriumi negali reikšti actio Pauliana ieškinio.
  9. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Paaiškino, kad atsakovas savo veikloje ginčo prekės ženklų nenaudojo ir nenaudoja, prekės ženklai atsakovo vardu įregistruoti tik 2014-03-20. Jokio nuostolio įmonei nepadarė.

22Žalos dydžio - ½ atsakovo gauto pelno – apskaičiavimas yra nepagrįstas, nes: a) prekių ženklų nenaudojo ir byloje nėra įrodymų, jog būtent iš prekių ženklų naudojimo pajamas gavo; b) teismas nepagrindė kodėl žala skaičiuojama ½ pelno; c) nenustatyta kokIą įtaką žalos atsiradimui turėjo SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija prekių ženklų perleidimas.

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-322/2008, kadangi nagrinėjamos bylos ir paminėtosios kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nesutampa.
  2. Mano, jog reikalavimas žalos atlyginimo klausimas dėl prekių ženklų naudojimo jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014 ir pakartotinai negali būti sprendžiamas (t. II, b. l. 61 – 65).

23Ieškovas BUAB „RADIOLINIJA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

24Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

  1. Apeliantas neįrodė, jog sandoris atlygintinis, nes kasos orderis kasos operacijų žurnale nėra užregistruotas. Pagal liudytojų parodymus, pinigai buvo perduoti artimam akcininko ir direktoriaus A. V. giminaičiui. Tai reiškia, kad sandoris sudarytas su artimu giminaičiu, kas sudaro pagrindą vertinti sandorį kaip nesąžiningą. Apeliantas neįrodė, jog sandorio šalys buvo sąžiningos.
  2. 3 000 Lt suma už perleistus sandorius neatitiko rinkos kainų. Po prekių ženklų perėmimo atsakovas gavo dideles pajamas, kokių iki jų perėmimo nebuvo gavęs.
  3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovui sandoris buvo naudingas. Pažymėjo, kad būtent dėl šio sandorio ieškovas neteko didelės vertės turto prieš bankroto iškėlimą.
  4. Teigia, jog ieškovas byloje įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas.
  5. Mano, jog pagrįstai pareikalavo pusės apelianto gauto pelno laikotarpiu, kai apeliantas prekės ženklus nesąžiningai perėmė. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog pajamas gavo iš kitų šaltinių, o ne iš ginčo prekės ženklų.
  6. Žalos dydžio klausimas nepaneigia BUAB „RADIOLINIJA“ tyčinio bankroto fakto.
  7. Pažymėjo, jog šioje byloje ginčijamas sandoris apima prekės ženklus: EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija, todėl jis laikytinas negaliojančiu dėl visų ženklų, o ne dėl jų dalies.
  8. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog žala galėjo būti skaičiuojama nuo prekių ženklų įregistravimo valstybiniame patentų biure, kadangi ne įregistravimo faktas, o jų naudojimo sudaro pagrindą žalą atlyginti. Atkreipė dėmesį, jog apelianto ankstesnis pavadinimas buvo UAB „„RADIOLINIJA NT“, paslaugas jis teikė tame pačiame pastate, kaip ir ieškovas, paslaugas teikė tie patys darbuotojai, todėl klientai galėjo pagrįstai manyti, jog bendrauja su tuo pačiu tiekėju UAB „RADIOLINIJA“ (t. II, b. l. 69 – 70).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-01-19 nutartimi iškelta UAB „RADIOLINIJA“ bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimas“ (t. I, b. l. 10 – 12). Bankroto administratorius iš Valstybinio patentų biuro 2013-07-31 rašto sužinojo, jog UAB „RADIOLINIJA“ išimtinėmis teisėmis priklauso prekių ženklas EFICHIP, registracijos Nr. 61181 (t. I, b. l. 15, 21). Apie prekių ženklus SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183 ir radio linija, registracijos Nr. 61182, administratorius sužinojo iš Valstybinio patentų biuro 2014-03-20 rašto Nr. 2R-368 (t. I, b. l. 22). Taip pat Valstybinio patentų biuro 2014-03-20 rašte Nr. 2R-368 nurodyta, jog 2013-11-07 buvo įregistruota teisių perdavimo sutartis, kurios pagrindu prekių ženklai: EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH, radio linija buvo perduoti UAB „RADIOLINIJA NT“, nuo 2013-11-07 įrašytas ženklo savininko pakeitimas iš UAB „RADIOLINIJA NT“ į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ (t. I, b. l. 22). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų išrašo duomenimis UAB „RADIOLINIJA NT“ pavadinimas buvo nuo 2007-08-23 iki 2013-09-02 pavadinimas, vėliau - UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ (t. I, b. l. 57). Iš Valstybinio patentų biuro administratoriaus gautos 2011-11-18 prekinių ženklų perdavimo sutarties Nr. 20111118-01 matyti, kad UAB „RADIOLINIJA“ įsipareigojo perduoti UAB „RADIOLINIJA NT“ visas teises į jam priklausančius prekės ženklus: EFICHIP, registracijos Nr. 61181, SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183 ir radio linija, registracijos Nr. 61182, nuosavybėn (t. I, b. l. 23). Ieškovo bankroto administratorius 2013-08-29 pateikė UAB „RADIOLINIJANT“ pretenziją dėl teisių į prekės ženklą pažeidimo (t. I, b. l. 39 – 40). UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ 2013-09-26 atsakyme į pretenziją nurodė kad nenaudoja prekės ženklo EFICHIP diagnostikos aparatų ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. I b. l. 131).Antstolio I. G. 2013-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo konstatuotos prekių ženklų naudojimo faktinės aplinkybės (t. I, b. l. 42 – 46). Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 nutartimi iškelta UAB „RADIOLINIJA“ tyčinio bankroto byla (t. I, b. l. 61 – 68). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-12-10 nutartimi iškelta UAB „Tomahawk diagnostic technologies“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. A.. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad nuosavybės teisės į prekės ženklus buvo perduotos neatlygintinai likus mažiau nei dviem mėnesiams iki UAB „RADIOLINIJA“ bankroto bylos iškėlimo, todėl toks sandoris pažeidė bankrutavusios įmonės kreditorių interesus bei sandorio šalys buvo nesąžiningos.

26Dėl ieškinio senaties

27Apeliantas teigia, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas

28Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi, viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į esamą situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

30Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).

31Byloje nustatyta, kad Valstybinis patentų biuras 2013-07-31 BUAB „RADIOLINIJA“ bankroto administratorių informavo, jog prekių ženklas EFICHIP išimtinėmis teisėmis priklauso UAB „RADIOLINIJA“ (t. I, b. l. 21). UAB „Verslo administravimas“ pretenziją dėl teisių į prekės ženklą pažeidimo UAB „RADIOLINIJA NT“ pateikė 2013-08-29 (t. I, b. l. 39 – 40). Iš Valstybinio patentų biuro 2014-03-20 rašto matyti, jog 2013-11-07 Prekių ženklų registre buvo įregistruota ginčo sutartis (2011-11-18 prekinių ženklų perdavimo sutartis Nr. 2011111801), kuri buvo pateikta bankroto administratoriui (t. I, b. l. 22).

32Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktines aplinkybes apie neteisėtą prekės ženklą EFICHIP naudojimą žinojo nuo 2013-08-29, apie ginčo sutarties egzistavimą sužinojo 2014-03-20, o ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2014-06-12, spręstina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

33Dėl susiklosčiusių teisinių santykių

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog būtent teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas teisingas ginčo teisinis kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

35Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog reikalavimas pripažinti 2011-11-18 sutartį dėl prekių ženklų perleidimo pripažinimo negaliojančia pareikštas actio Paulina ieškinio pagrindu, o ieškinio reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas bendrais pagrindais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius ir pritaikė netinkamą teisinį reglamentavimą, nes restitucijos taikymas actio Pauliana atveju ir kitu sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju skiriasi.

36CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta: sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis,v priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

37Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 ir 2 dalys). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145straipsnio 1 punktas).

38CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos.

39Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atitinka actio Pauliana sąlygą – turi galiojančią ir neabejotiną kreditoriaus reikalavimo teisę, spręstina, jog žalos atlyginimo prievolė yra kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Pripažinus apelianto sudarytą sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija ir ieškovo reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą bei iš jo gautą pelną tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

40Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą rėmėsi Prekių ženklų įstatymu, tačiau šio įstatymo pažeidimų nenurodė (t. II, b. l. 62).

41Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė, be kita ko, atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nustatydamas dėl Prekių ženklų įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes, ir pažeidėjo gauta nauda, šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu, gali būti pripažinta nuostoliais, o pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalį, kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia Prekių ženklų įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas, Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu, gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą; pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas Prekių ženklų įstatymo nustatytas teises, kurią nustatant, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas, o pažeidėjo grynąją naudą (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pažeidėjas; pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma, neatsižvelgiant į tai, ar teisių turėtojas būtų gavęs tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas 2012-2013 metų laikotarpiu savo veikloje naudojo ginčo prekės ženklus neteisėtai sudaryto sandorio pagrindu, turėjo pagrindą spręsti ir dėl ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis tiek Prekių ženklų įstatymo, tiek ir CK nuostatomis.

43Dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

45Atsižvelgiant į tai, kad ginčyti prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu gali ir bankroto administratorius, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog bankroto administratorius, nebūdamas BUAB „Radiolinija“ kreditoriumi negali reikšti actio Pauliana ieškinio, kaip nepagrįstą. Taigi, pirmoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, byloje nustatyta.

46Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditorių interesų pažeidimą, kaip actio Pauliana sąlygą rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014, kuria UAB „RADIOLINIJA“ bankrotas pripažintas tyčiniu. UAB „RADIOLINIJA“ tyčinio bankroto byloje konstatuota, jog tiek UAB „RADIOLINIJA“ tiek UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” savo veiksmais privedė UAB „RADIOLINIJA“ prie bankroto tyčia. Taigi, tyčinio bankroto byloje buvo vertinama UAB „RADIOLINIJA“ ir UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” vadovų ir akcininko veiksmų visuma, nukreipta į siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina ir tai, jog buvę UAB „RADIOLINIJA“ vadovai A. V., B. G., J. M., J. R., UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” tyčinio bankroto byloje dalyvavo, tačiau jų pozicija ginčijamo sandorio teisėtumo klausimu nebuvo įvertinta. Nagrinėjamoje byloje kreditorių interesų sąlygos aspektu įrodinėjimo dalykas yra žymiai platesnis, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai (kreditorių interesų pažeidimui, kaip Pauliana ieškinio sąlygai). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutartyje pripažinti bankrotą tyčiniu nustatytas aplinkybes, kiek tai susiję su kreditorių interesų pažeidimo sąlyga, laikyti prejudiciniais faktais.

47Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

48Iš UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ atsiliepimo į ieškinį, apeliacinio skundo nustatyta, jog privalomumą sudaryti ginčo sandorį apeliantas įrodinėja, kad atlygintinė 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartis Nr. 20111118-01 buvo naudinga UAB „RADIOLINIJA“ bei neturėjo įtakos šios įmonės mokumui ir atsiskaitymui su kreditoriais.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

50Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jau 2009 m. UAB „RADILINIJA“ buvo nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014, konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės nemokumą 2009 metais, o kartu ir su tuo susijusios bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą nevykdymą nėra pakankamai teisiškai pagrįsta“. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl BUAB „RADIOLINIJA“ mokumo/nemokumo aplinkybių pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014, t. y. konstatuotas finansinių duomenų (2009 m., 2010-09-30, 2011-06-06 bandomojo balanso už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 bei 2011-06-27 balanso už tą patį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) neišsamumas, nesuderinamumas, taip pat faktas, kad nuo 2010 m. UAB „RADIOLINIJA“ finansiniai dokumentai neteikiami Juridinių asmenų registrui, finansinė būklė pradėjo blogėti 2011 metais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamojoje byloje.

51Pažymėtina ir tai, jog VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis, UAB „RADIOLINIJA“ akcininkas A. V. 2007-08-23 įregistravo naują įmonę - UAB „RADIOLINIJA NT“ (nuo 2013-09-03 pavadinimas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ (t. I. b. l. 57); UAB „RADIOLINIJA“ ir UAB „RADIOLINIJA NT“ registruotos (veikė) tuo pačiu adresu – J. Jasinskio g. 17, Vilnius (t. I, b. l. 49, 57). A. V. UAB „RADIOLINIJA“ akcininkas buvo laikotarpiu nuo 2005-11-21 iki 2011-12-13 (t. I, b. l. 51). Laikotarpiu, kuomet buvo sudarytas ginčo sandoris UAB „RADIOLINIJA“ direktorius Juridinių asmenų registre neįregistruotas. UAB „RADILINIJA NT“ akcininkas laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2012-12-06 bei direktorius nuo 2007-07-18 iki 2012-08-29 buvo taip pat A. V. (t. I, b. l. 58). Aplinkybės dėl darbuotojų perėjimo dirbti iš UAB „RADIOLINIJA“ į UAB „RADIOLINIJA NT“ nustatytos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2014-09-09 sprendime (t. I, b. l. 65).

52Atsižvelgiant į tai, kad 2011-11-18 ginčo sandoris sudarytas, esant UAB „RADIOLINIJA“ finansinės atskaitomybės dokumentų nesuderinamumui, direktorių kaitai, 2011 m. pradėjus sparčiai blogėti UAB „RADIOLINIJA“ finansinei padėčiai, taip pat į tai, jog prekių ženklai EFICHIP, registracijos Nr. 61181, SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183 ir radio linija, registracijos Nr. 61182 buvo perduoti UAB „RADIOLINIJA“ akcininko A. V. sprendimu kitai įmonei UAB „RADIOLINIJA NT“, kurios akcininkas ir vadovas taip pat buvo A. V., kurių pavadinimai labai panašus, ir kurių veikia tose pačiose patalpose bei kuriose dirbo tie patys darbuotojai, negali būti vertinamas kaip UAB „RADIOLINIJA“ kreditorių interesų paisymas ir nepažeidimas.

53Nustatyta, jog 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartyje nėra nurodyta už kokią piniginę sumą ginčo prekės ženklai buvo perduoti. Apeliantas, įrodinėdamas, jog sandoris buvo atlygintinis pateikė kasos išlaidų orderį dėl 3 000 Lt sumokėjimo pagal sutartį Nr. 20111118-01 (t. I, b.l.127).

54Turto apskaita privalo būti vedama griežtai laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, šis įstatymas imperatyviai reglamentuoja finansinių operacijų įforminimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, trečiojo skyriaus 17 dalyje įtvirtinta, jog kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, 21 straipsnio nuostatos numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

55Nesant byloje įrodymų, jog 3 000 Lt piniginė suma buvo užpajamuoti UAB „RADIOLINIJA“ buhalterinėje apskaitoje, negalima teigti, jog 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sandoris buvo atlygintinis ir UAB „RADIOLINIJA“ ekonomiškai naudingas (CPK 178 straipsnis).

56Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas pradėjo veiklą po prekės ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH ir radio linija perdavimo apelianto nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog iki ginčo prekių ženklų perdavimo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ veikė ir gavo pelną iš veiklos, nesusijusios su prekės ženklų EFICHIP, SEMICONDUCTORS RESEARCH ir radio linija naudojimu ir (ar) jo vykdyta veikla nebuvo analogiška UAB „RADILINIJA“ vykdytai veiklai (CPK 178 straipsnis).

57Pažymėtina ir tai, kad už ginčo prekės ženklus buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Nors įstatymas nedraudžia aptariamu būdu įvykdyti piniginių prievolių (CK 6.344 straipsnio 4 dalis), tačiau toks kainos mokėjimo būdas įprastai sudaro palankesnes prielaidas jų nuslėpimui nuo trečiųjų asmenų, sudaro palankiausias sąlygas apriboti kreditorių galimybes nukreipti į jas savo reikalavimus.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto elgesys, sudarant ginčo sandorį, neatitinka protingo asmens, veikiančio savo kreditorių interesais, elgesio standarto bei negali būti vertinama kaip ekonomiškai naudingas UAB „RADIOLINIJA“. Spręstina, jog apeliantas neprivalėjo sudaryti 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutarties Nr. 20111118-01.

59Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Asmens sąžiningumas, kaip ne kartą yra išaiškinta kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje, – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamus sąžiningą elgesį apibūdinančius požymius galima apibendrinti kaip reikalavimą besąlygiškai nepasikliauti kito asmens sukuriamu patikimumo įspūdžiu. Kiekvienu atveju sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi pareigą pasidomėti, kiek to įprastai reikia sandoriui sudaryti, kitos šalies, norinčios perleisti turimas teises, motyvais bei interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

60Kaip jau buvo nustatyta, 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartimi Nr. 20111118-01 UAB „RADIOLINIJA“, atstovaujamas vienintelių akcininko ir vadovo A. V. perdavė UAB „RADIOLINIJA NT“(dabar pavadinimas - UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“), atstovaujamo įgalioto asmens V. A., nuosavybėn ginčo prekės ženklus EFICHIP, registracijos Nr. 61181, SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183 ir radio linija, registracijos Nr. 61182, nuosavybėn (t. I, b. l. 23).

61CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys įtvirtina įmonės vadovo pareigą vengti interesų konflikto. Įgaliotinis privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir išimtinai tik įgaliotojo interesais, vengti privačių ir įgaliotojo interesų konflikto.

62Kadangi 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartimi Nr. 20111118-01UAB „RADIOLINIJA“ akcininkas ir direktorius (taip pat ir UAB „RADIOLINIJA NT“ įgaliotojas) A. V. perdavė prekės ženklus UAB „RADIOLINIJA NT“ įgaliotam asmeniui V. A., spręstina, jog interesų konflikto neišvengta. Be to, pagal liudytojų parodymus, pinigai buvo perduoti artimam A. V. giminaičiui V. A.. Sumokėjimas už ginčo prekės ženklus grynaisiais pinigais pripažįstamas rizikingu ir laikomas viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl asmenų nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

63Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sudaroma UAB „RADIOLINIJA“ nenaudingomis sąlygomis ir yra nuostolinga, turėjo būti žinoma abiems ginčo sutarties kontrahentams jos sudarymo metu ir tokio sandorio sudarymo negalima pateisinti bendrovės normalia ūkinės – komercinės veiklos rizika. Konstatuotina, kad byloje nustatytos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, jog apeliantas bei trečiasis asmuo (V. A.), sudaręs su apeliantu atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningi.

64Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytą, taip pat atsižvelgusi į kasacinio teismo išaiškinimą, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, o nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013), daro išvadą, kad byloje yra nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos.

65Dėl žalos

66Deliktinę atsakomybę (CK 6.283, 6.284 straipsniai) galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

67Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė apelianto neteisėtų veiksmų. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Iš 2013-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad peržiūrėjus apelianto interneto tinklapius konstatuotas prekės ženklo EFICIP naudojimas (t. I, b. l. 42 – 43). Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014, yra nustatęs faktinę aplinkybę, jog www.radiolinija.com internetiniame puslapyje buvo nurodoma, kad UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” nuo 1995 metų dirba mobiliųjų telefonų programavimo ir programinės įrangos kūrimo srityje ir kad naudoja prekės ženklą „EFICHIP“. Įrodymų, paneigiančių, jog apeliantas savo internetiniame puslapyje (prekių aprašymuose, reklaminiuose skydeliuose) nenaudojo prekės ženklo EFICIP, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

68Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, jog apeliantas, neišvengęs interesų konflikto, sudarė ginčo neatlygintinį sandorį su nesąžiningu trečiuoju asmeniu, esant UAB „RADIOLINIJA“ blogai finansinei padėčiai, tokiu būdu pažeidęs šios įmonės kreditorių interesus. Tai reiškia, jog apeliantas, žinodamas apie gresiantį UAB „RADIOLINIJA“ bankroto bylos iškėlimą, perdavė prekių ženklus kitai įmonei, kurių akcininkai ir vadovai sandorio sudarymo dienai sutapo.

69Sąžiningai pramoninės ir komercinės veiklos praktikai prieštarauja prekių ženklo naudojimas sukuriant įspūdį, kad prekių ženklą naudojanti bendrovė yra prekių ženklo savininko oficialusis atstovas/distributorius. Nagrinėjamu atveju UAB „RADIOLINIJA“ ir UAB „RADIOLINIJA NT“ pavadinimai beveik identiški, paslaugas, reikalaujančias prekių ženklų disponavimo, apeliantas savo klientams teikė tose pačiose patalpose, kuriose buvo įsikūrusi UAB „RADIOLINIJA“, paslaugas teikė tiek patys darbuotojai, kurie iš UAB „RADIOLINIJA“ perėjo dirbti į UAB „RADIOLINIJA NT“.

70Konstatuotina, jog tarp apelianto veiksmų ir ieškovei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nes apeliantas neteisėtai sudaryto 2011-11-18 sandorio pagrindu, pažeidęs ieškovo kreditorių interesus, savo veikloje naudojo prekės ženklus EFICHIP, registracijos Nr. 61181, SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183 ir radio linija, registracijos Nr. 61182.

71Pagal CK 6.248 laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, akivaizdu, jog apeliantas nevykdė pareigos būti sąžiningu ir rūpestingu. Nustačius apelianto neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

72Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pagal Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, apskaičiuodamas žalą, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą; vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus; nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – remiantis šalių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis, jis turi būti motyvuotas, t. y. teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

74Ieškovo paskaičiavimais apeliantas jokių pajamų 2008 - 2010 m. negavo, 2011 m. gavo 334 302 Lt, pelnas sudarė 134 191 Lt, 2012 m. gavo 1 499 721 Lt pajamų, o pelnas sudarė 37 628 Lt, 2013 m. gavo 3 289 073 Lt pajamų, o pelnas sudarė 9 74 782 Lt (t. I, b. l. 7). Taigi, realiai apelianto pelningumas padidėjo nuo 2011 m., kuomet, kaip buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014, ieškovo mokumas sumažėjo. Vilniaus apygardos teismas 2012-01-19 nutartimi UAB „RADIOLINIJA“ iškėlė bankroto bylą.

75Pirmosios instancijos teismas žalą priteisė iš apelianto ½ gauto pelno, gauto už 2012 – 2013 m. laikotarpį. Pažymėtina, jog žala priteista už ginčo prekių ženklų naudojimą apelianto veikloje.

76Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė lemia tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

77Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas pelną gavo iš ne analogiškos veiklos, kuria užsiėmė BUAB „RADIOLINIJA“ ir (ar) iš veiklos, kuri nesusijusi su prekės ženklų EFICHIP, registracijos Nr. 61181, SEMICONDUCTORS RESEARCH, registracijos Nr. 61183 ir radio linija, registracijos Nr. 61182, naudojimu. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ savo veikloje šių prekės ženklų nenaudojo ir nenaudoja vertintinas kaip neįrodytas. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, jog prekės ženklai nuvertėję.

78Apelianto gautas pelnas patvirtintas UAB „RADIOLINIJA NT“ akcininko A. V. pasirašytomis ir pateiktomis 2009 – 2013 pelno (nuostolių) ataskaitomis (t. I , b. l. 73 - 89). Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą, rėmėsi finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie yra bandomieji, todėl nėra tikslūs. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. k. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tikslių finansinės atskaitomybės dokumentų ir (ar) skaičiavimų, pagal kuriuos, apelianto nuomone, turėtų būti skaičiuojamas žalos dydis, nei pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 2, 178 straipsniai). Apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo ‑ advokatės, todėl turėjo realias galimybes tinkamai ir laiku pateikti visus ieškovo reikalavimus paneigiančius įrodymus, atsikirtimus ir apginti savo galimai pažeistas teises. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo iš apelianto ieškovo naudai priteista 146 607 Eur žalos atlyginimo.

79Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

80Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008. Apelianto nuomone, nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-322/2008 faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

81Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

82Taip pat, apelianto nuomone, klausimas dėl žalos atlyginimo už prekės ženklo EFICHIP naudojimą apelianto veikloje jau yra išspręstas civilinėje bylioje Nr. B2-267-345/2014, todėl pakartotinai negali būti sprendžiamas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nutartyje, priimtoje civilinėje bylioje Nr. B2-267-345/2014, įvertinęs aplinkybių visumą, konstatavo UAB „RADIOLINIJA“ bankroto tyčią, kadangi UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” vykdo analogišką veiklą, naudojo UAB „RADIOLINIJA“ priklausiusį prekės ženklą „EFICHIP“. Tačiau vertindamas UAB „RADIOLINIJA“ buvusių vadovų A. V. (nuo 2009-04-02 – 2009-07-16), B. G. (nuo 2011-12-13 – 2011-12-30 ) ir J. M. (2011-12-30 iki 2012-02-08) civilinę atsakomybę, t.y. buvę UAB „RADIOLINIJA“ vadovai, žinodami, jog įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuosekliais veiksmais įmonės veiklą perkėlė į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”, netvarkė UAB „RADIOLINIJA“ buhalterijos, neteikė finansinių dokumentų valstybės įstaigoms, neatsiskaitinėjo su kreditoriais dėl ko išaugo skolos, sumažėjo įmonės mokumas.

83Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 sprendimo dalį, kurioje nutarta priteisti iš atsakovų A. V., B. G. ir J. M. žalą ir šioje dalyje bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 įsiteisėjusiu 2016-01-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, priteisė ieškovui BUAB „RADIOLINIJA“ iš atsakovo A. V. 208 277,56 Eur žalos atlyginimo (ieškinio reikalavimų atsakovams J. M. ir B. G. ieškovas atsisakė). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, žalos atlyginimo klausimo, susijusio su prekių ženklų naudojimu nenagrinėjo. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo už EFICHIP prekių ženklo naudojimą jau išspręstas atmeta kaip nepagrįstą.

84Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

85Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

86Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

87Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB)... 5. Nurodė, kad ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo nuosavybės teise valdė... 6. Atsakovas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ atsiliepimu į ieškinį,... 7. Nurodė, kad nėra visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų.... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Estijos... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį... 10. Dėl 2011-11-18 sutarties dėl prekių ženklų perleidimo pripažinimo... 11. Iš paskutinio BUAB „RADIOLINIJA“ pateikto balanso už 2009 metus nustatė,... 12. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje... 13. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, kad tiek UAB... 14. Teismas sprendė ieškinio reikalavimą dėl prekių ženklų perleidimo... 15. Dėl žalos priteisimo... 16. Iš ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė,... 17. Ieškinio reikalavimą priteisti žalą tenkino iš dalies. Teismo vertinimu,... 18. Teismas atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl 573 300,50 Lt žalos, kurią... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliantas UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ apeliaciniu skundu prašo... 21. Mano, jog kelių teisinių institutų ir reguliavimų pritaikymas prieštarauja... 22. Žalos dydžio - ½ atsakovo gauto pelno – apskaičiavimas yra nepagrįstas,... 23. Ieškovas BUAB „RADIOLINIJA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 24. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    25. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-01-19... 26. Dėl ieškinio senaties... 27. Apeliantas teigia, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties... 28. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalyje numatytu... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių... 30. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata,... 31. Byloje nustatyta, kad Valstybinis patentų biuras 2013-07-31 BUAB... 32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktines aplinkybes apie neteisėtą... 33. Dėl susiklosčiusių teisinių santykių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog... 35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog reikalavimas pripažinti 2011-11-18... 36. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta: sandorio pripažinimas negaliojančiu... 37. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana ir 1.80 straipsnio 1 dalies... 38. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra... 39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atitinka actio Pauliana sąlygą – turi... 40. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas,... 41. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė, be kita ko, atsiranda... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad... 43. Dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 45. Atsižvelgiant į tai, kad ginčyti prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės... 46. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditorių interesų pažeidimą,... 47. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu... 48. Iš UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ atsiliepimo į ieškinį,... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų... 50. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios... 51. Pažymėtina ir tai, jog VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų... 52. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-11-18 ginčo sandoris sudarytas, esant UAB... 53. Nustatyta, jog 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartyje nėra nurodyta... 54. Turto apskaita privalo būti vedama griežtai laikantis Lietuvos Respublikos... 55. Nesant byloje įrodymų, jog 3 000 Lt piniginė suma buvo užpajamuoti UAB... 56. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas pradėjo veiklą po prekės... 57. Pažymėtina ir tai, kad už ginčo prekės ženklus buvo sumokėta grynaisiais... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto elgesys, sudarant ginčo sandorį,... 59. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 60. Kaip jau buvo nustatyta, 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartimi Nr.... 61. CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys įtvirtina įmonės vadovo pareigą vengti... 62. Kadangi 2011-11-18 prekių ženklų perdavimo sutartimi Nr. 20111118-01UAB... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2011-11-18 prekių ženklų... 64. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytą, taip pat atsižvelgusi į... 65. Dėl žalos... 66. Deliktinę atsakomybę (CK 6.283, 6.284 straipsniai) galima taikyti tik... 67. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė apelianto neteisėtų veiksmų. Su... 68. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 69. Sąžiningai pramoninės ir komercinės veiklos praktikai prieštarauja prekių... 70. Konstatuotina, jog tarp apelianto veiksmų ir ieškovei kilusių padarinių yra... 71. Pagal CK 6.248 laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės... 72. Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas,... 74. Ieškovo paskaičiavimais apeliantas jokių pajamų 2008 - 2010 m. negavo, 2011... 75. Pirmosios instancijos teismas žalą priteisė iš apelianto ½ gauto pelno,... 76. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo... 77. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas pelną gavo iš ne analogiškos veiklos,... 78. Apelianto gautas pelnas patvirtintas UAB „RADIOLINIJA NT“ akcininko A. V.... 79. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 80. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą, rėmėsi Lietuvos... 81. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje... 82. Taip pat, apelianto nuomone, klausimas dėl žalos atlyginimo už prekės... 83. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje... 84. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 85. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 86. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 87. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą...