Byla 2S-368-267/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011 pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovams K. R., S. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriui, Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl termino atnaujinimo nuosavybės dokumentams pateikti, administracinių aktų apskundimui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl žemės nuosavybės atkūrimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė.

4I. M. Š. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams K. R., S. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriui, Telšių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl termino atnaujinimo nuosavybės dokumentams pateikti, administraciniams aktams apskųsti, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl žemės nuosavybės atkūrimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo K. R. nekilnojamąjį daiktą - 19,95 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbiami).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

6Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi prašymą patenkino. A. K. R. turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo nuosavybės teise priklausantį 19,95 ha žemės sklypą, uždraudė areštuotą žemės sklypą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

7Nurodė, kad vienas iš ieškovės reikalavimų yra taikyti restituciją – grąžinti ginčo žemės sklypą valstybės nuosavybėn. Nusprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo žemės sklypas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl ieškovės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovui K. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo areštą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

9Atskiruoju skundu atsakovas K. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinyje išdėstytas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, yra visiškai formalus ir neparemtas jokiais argumentais bei įrodymais, kurie liudytų apie tai, jog yra reali grėsmė, kad žemės sklypas gali būti parduotas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims. Žemės sklypą K. R. dešimties metų terminui yra išnuomojęs savo sūnui S. R., su teise statyti jame statinius. Nuomininkas jau yra pastatęs sklype mėšlidę ir srutų rezervuarą. Todėl nėra jokios tikimybės, kad žemės sklypas bus perleistas. Duomenys apie areštą turtui, fiksuojami Nekilnojamojo turto registro duomenyse ir gali turėti neigiamos įtakos atsakovui vystant žemės ūkio veiklą.

122. Atsakovo nuomone, teismas tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įsitikinti, kad ieškinys teismui pateiktas pagrįstai, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Atsakovas mano, kad teismas to nepadarė dėl šių priežasčių: 1) byloje termino atnaujinimo nuosavybės dokumentams pateikti pagrindu bus sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, kuris yra išskirtinai apygardų administracinių teismų kompetencija, o neatnaujinus šio termino, nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; 2) Telšių rajono apylinkės teismas jau nagrinėjo civilinę bylą (Nr. 2-2064-671/2010) dėl tų pačių reikalavimų, pagal Šiaulių apygardos Vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą, kurioje ieškovė buvo trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, o byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, todėl mano, kad ieškinys paduotas pažeidžiant LR CPK 294 str. 2 d. nuostatas.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

151. Ieškovės nuomone, K. R. skunde pasisakydamas, jog sūnui išnuomoto turto areštas gali turėti neigiamų pasekmių jo verslui, gina sūnaus interesus, tačiau prie skundo nepridėjo sūnaus S. įgaliojimo ginti jo interesus.

162. Ieškovės nuomone, kai prašomas nustatyti juridinis faktas kartu yra ir reikalavimas atnaujinti terminą žemės nuosavybės dokumentams įteikti žemėtvarkos tarnyboms, šiuos klausimus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

173. Ieškovės nuomone, ji nepažeidė LR CPK 294 str. 2 d. reikalavimo. Pažymi, kad prokuroras ieškinį įteikė, gindamas viešą interesą, o ieškovė gina savo interesą. Prokuroro ieškinys iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl negalima teigti, kad prokuroro ieškinys buvo nepagrįstas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

19Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

20Apeliantas teigia, kad ieškovės ieškinyje išdėstytas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, yra visiškai formalus ir neparemtas jokiais argumentais bei įrodymais, kurie liudytų apie tai, jog yra reali grėsmė, kad žemės sklypas gali būti parduotas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims.

21Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suuinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeiu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių numatytų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje taikymo klausimą, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinimui. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos, pirmiausiai areštuojant atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o tik po to kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosos apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose: 2007-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-811/2007; 2007-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007; 2007-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-538/2007; 2008-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 1-263/2008; 2008-04-24 civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573/2008; 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-697/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas užtikrindamas ieškovo reikalavimą, padarė pagrįstas išvadas ir taikė ieškovo reikalavimą atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones bei areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris yra ginčo dalykas.

22Apeliantas teigia, kad teismas tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įsitikinti, kad ieškinys pateiktas pagrįstai, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

23Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės – ar yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nebus įvykdytas. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kadangi keliamų reikalavimų pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija apelianto argumentą atmeta.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

25Remiantis nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija,

Nutarė

27Palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011, o atsakovo K. R. a. k. ( - ) atskirąjį skundą atmesti.