Byla 2A-813/2014
Dėl sutartinės hipotekos lakšto dalies panaikinimo, kur trečiasis asmuo – A. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1490-413/2013 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui, A. J. Š. ir M. Š. dėl sutartinės hipotekos lakšto dalies panaikinimo, kur trečiasis asmuo – A. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4I. R. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB SEB bankui, A. J. Š. ir M. Š., kurį patikslinusi, prašė panaikinti 2007 m. birželio 12 d. sutartinės hipotekos lakšto, kodas ( - ), patvirtinto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V., dalį, kurios pagrindu atsakovui AB SEB bankas yra įkeistas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir šios lakšto dalies registraciją.

5Ieškinyje teigė, kad atsakovai A. J. Š. ir AB SEB bankas 2007 m. birželio 6 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią A. J. Š. buvo suteiktas 120 000 Lt kreditas. Prievolės įvykdymui užtikrinti, kredito sutarties šalys 2007 m. birželio 12 d. sudarė įkeitimo (hipotekos) sutartį (lakštą), pagal kurią už atsakovų sutartą kainą bankui buvo įkeistas 0,0624 ha žemės sklypas 250 000 Lt vertės ir gyvenamasis namas 650 000 Lt vertės, esantys ( - ) (bendra įkeisto turto rinkos vertė – 900 000 Lt). Įkeitimo lakštą pasirašė ir atsakovas M. Š.. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-372-259/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-716/2011) atsakovės vardu registruotas gyvenamasis namas pripažintas ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. (ieškovės sutuoktinio) bendrąja jungtine nuosavybe, o 0,0624 ha žemės sklypas paliktas atsakovės A. J. Š. nuosavybe. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad 2007 m. birželio 12 d. hipotekos lakštas, kuriuo atsakovė A. J. Š. įkeitė bankui ne tik jai priklausantį žemės sklypą, bet ir tame sklype esantį ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį gyvenamąjį namą, yra pasirašytas ne su tikrąja sandorio šalimi. Taigi, sudaryta sutartinė hipotekos sutarties dalis, kuria yra įkeistas atsakovams nepriklausantis turtas, yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms dėl ko yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str. 1 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino:

8panaikino 2007 m. birželio 12 d. sutartinės hipotekos lakšto, kodas 02/1/2007/0009239, patvirtinto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V., dalį, kurios pagrindu atsakovui AB SEB bankas yra įkeistas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - );

9priteisė ieškovei R. Š. iš atsakovų AB SEB banko, A. J. Š. ir M. Š. po 793,83 Lt bylinėjimosi išlaidų;

10priteisė valstybei iš atsakovų AB SEB banko, A. J. Š., ir M. Š. po 583,33 Lt žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

11Teismo vertinimu, ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė A. J. Š. patvirtino, jog pagal 2007 m. birželio 6 d. paskolos sutartį gautą kreditą ji panaudojo ne nekilnojamojo turto pirkimui, kaip nurodyta paskolos sutartyje, bet trečiojo asmens A. Š. verslo partnerio B. suteiktos ieškovei ir jos sutuoktiniui ginčo namo statybai paskolos grąžinimui. Taip pat nurodė, kad suteiktas atsakovei kreditas buvo 7,5 karto mažesnis už įkeisto turto vertę. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė A. J. Š. turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kurį įkeitusi galėjo garantuoti paskolos grąžinimą, į ginčo sutartimi nustatytą aplinkybę, kad pakako įkeisti vien žemės sklypą, kurio šalių sulygta valia nustatytos vertės pakako užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą, į tai, kad bankas ir atsakovė negalėjo tinkamai paaiškinti akivaizdžiai naudingo sau ir nenaudingo įkaito davėjui sandorio sudarymo motyvų, teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje situacijoje banko veiksmai buvo ne tik neapdairūs, bet ir nesąžiningi, kadangi šis atsakovas kreditavimo sutartį sudarė, neišsiaiškinęs ne tik kredito panaudojimo paskirties ir tikslo (priešingu atveju jis turėjo suvokti atsakovės veiksmų nesąžiningumą), bet, galimai nepareikalavęs iš atsakovės duomenų apie kitą jos turimą turtą, aiškiai ir neprotingai susitarė dėl įkeičiamo turto prievolei užtikrinti. Dėl to, teismo vertinimu, tokie veiksmai negali būti pripažinti sąžininga dalykine praktika ir sukelia bankui neigiamus padarinius – savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimą.

12Teismas nesutiko, kad buvo pažeista imperatyvi CK 4.171 straipsnio 8 dalies norma (gyvenamasis namas įkeistas be ieškovės sutikimo) ir kad yra pagrindas hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, pažymėjęs, kad ieškovės teisių pažeidimas įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuotas jau po ginčijamo sandorio sudarymo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris turi sandorio šalių valios trūkumų ir jo sudaryme yra sandorio negaliojimo požymių, numatytų CK 1.91 straipsnio 5 dalyje, tai yra tam tikrų aplinkybių, kurias žinodama, kita sandorio šalis būtų jo nesudariusi, nutylėjimas, bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nes byloje yra pagrindas konstatuoti abiejų sandorių šalių nesąžiningumą. Todėl teismas ieškovės ieškinį pripažino pagrįstu.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. Š. prašo atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas:

  1. Todėl

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 6 d. atsakovai A. J. Š. ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią A. J. Š. buvo suteiktas 120 000 Lt dydžio kreditas. Prievolės įvykdymui užtikrinti, 2007 m. birželio 12 d. atsakovai sudarė įkeitimo (hipotekos) sutartį (lakštą), notarinio reg. Nr. 6221, pagal kurią už atsakovų sutartą kainą bankui buvo įkeistas 0,0624 ha žemės sklypas 250 000 Lt vertės ir gyvenamasis namas 650 000 Lt vertės, esantys ( - ), unikalus Nr. ( - ) (32-38 b. l., 1 t.). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-372-259/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-716/2011) atsakovės vardu registruotas gyvenamasis namas pripažintas ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. bendrąja jungtine nuosavybe, o 0,0624 ha žemės sklypas paliktas atsakovės A. J. Š. nuosavybėje (10-22, 138-154 b. l., 1 t., 32-34 b. l., 2 t.).

21Byloje sprendžiamas minėto 2007 m. birželio 12 d. hipotekos lakšto dalies, kurios pagrindu atsakovui AB SEB bankui yra įkeistas pastatas – gyvenamasis namas, kuris įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintas bendrąja jungtine ieškovės R. Š. ir A. Š. nuosavybe, galiojimo klausimas.

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą hipotekos lakšto dalį, vadovaujantis CK 6.225 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, 6.227 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pagal kurias absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva), o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ginčijama sandorio dalis turi sandorio šalių valios trūkumų ir jo sudaryme yra sandorio negaliojimo požymių, numatytų CK 1.91 straipsnio 5 dalyje, t. y. tam tikrų aplinkybių nutylėjimas, kurias žinodama kita sandorio šalis būtų jo nesudariusi, bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, nes byloje pripažintinas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas.

23Atsakovės A. J. Š. ir banko nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas pripažino, atsižvelgęs į tokias aplinkybes: A. J. Š. 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutarties pagrindu gautą kreditą panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį, t. y. ne nekilnojamojo turto pirkimui, kaip nurodyta kredito sutartyje, bet trečiojo asmens A. Š. verslo partnerio B. ieškovei ir jos sutuoktiniui ginčo namo statybai suteiktos paskolos grąžinimui, t. y. kad ši atsakovė nuo banko nuslėpė tikrąsias paskolos suteikimo aplinkybes; atsakovei A. J. Š. suteiktas kreditas buvo 7,5 karto mažesnis už įkeisto turto vertę, nors ši atsakovė turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kurį galėjo įkeisti, be to, būtų pakakę tik žemės sklypo įkeitimo; bankas kreditavimo sutartį sudarė neišsiaiškinęs ne tik kredito panaudojimo paskirties ir tikslo, bet galimai pareikalavęs iš atsakovės duomenų apie kitą jos turimą turtą, aiškiai ir neprotingai susitarė dėl įkeičiamo turto prievolei užtikrinti.

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą pagal atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

25Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).

26A. J. Š. ir banko 2007 m. birželio 6 d. sudarytos kredito sutarties galiojimo. Tuo tarpu hipotekos lakšto, kaip atskiro sandorio, dalies galiojimui ir teisėtumui pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad pagal 2007 m. birželio 6 d. kredito sutartį gautas kreditas buvo panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį (nekilnojamojo turto pirkimui) reikšmės neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė būtų reikšminga, vertinant kredito sutarties, kurios pagrindu buvo sudaryta hipotekos sutartis, sudarymo teisėtumą, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pagrindinis sandoris nėra ginčijamas (ir nėra nuginčytas) įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu ir teisėtu. Taigi, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, kredito sutarties sudarymo aplinkybės šiuo atveju nevertintinos.

27Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės A. J. Š. nesąžiningumas, sudarant ginčijamą hipotekos lakšto dalį, pasireiškė tuo, kad ji nuo banko nuslėpė tai, jog įkeičiamas gyvenamasis namas iš esmės nuosavybės teise priklausė ne jai, o jos ieškovei R. Š. trečiajam asmeniui A. Š. – t. y. namas buvo įregistruotas atsakovės A. J. Š. vardu iš esmės nesant tam teisinio pagrindo. Tokią išvadą leidžia pagrįstai daryti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-716/2011, nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, padarytos išvados (CPK 182 str. 2 p.). Kaip antai, apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos , sutartys, pirkimo kvitai, važtaraščiai), taip pat liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad ginčo namas projektuotas, statytas, įrengtas, vidaus ir išorės apdaila padaryta bei namas apstatytas ieškovės šeimos lėšomis ir darbu, pritaikant gyvenimo jame sąlygas ieškovės keturių asmenų šeimai. Sprendė, kad šios aplinkybės paneigia A. J. Š. ir M. Š. argumentus, kad sūnui ir marčiai (A. Š. ir R. Š.) su vaikais jie leidę savo name pagyventi tik laikinai, iki šie įsigys kitą būstą. Byloje teismo posėdžiuose apklausti liudytojai – buvę R. ir A. Š. šeimos draugai, ginčo žemės sklypo kaimynė, iš esmės patvirtino R. Š. nurodytas aplinkybes apie tai, kad ginčo gyvenamąjį namą R. Š. ir A. Š. šeima statė kaip savo šeimos būstą, siekdami patenkinti savo gyvenimo ir buities poreikius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad baigus ginčo namo statybą ir įrengimą, R. Š., A. Š. su dviem vaikais, pardavę turėtą šeimos gyvenamąjį būstą, įsikėlė gyventi į ginčo namą, ten persiveždami visus šeimos baldus ir kitus apyvokos daiktus, naujai įsigijo ir integravo gyvenamojo namo virtuvės patalpoje virtuvės baldus ir įrangą. Nustatė, kad pats A. Š. rūpinosi medžiagų įsigijimu ir pristatymu, namo statyboje pasinaudodavo savo verslo įmonės paslaugomis ir darbuotojais. Kadangi gyvenamasis namas buvo statomas ir įrengiamas pakankamai ilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas pripažino esant pagrindui daryti išvadą, kad sutuoktiniai R. ir A. Š. per atitinkamą laikotarpį sukaupdavo tam tikrą kiekį lėšų, kurias galėdavo skirti (panaudoti) atskiriems gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino esant nepaneigtam R. Š. aiškinimui, kad sutuoktinis A. Š. jai yra sakęs, jog namo statybos dokumentacija buvo fiktyviai įforminta motinos

28A. J. Š. vardu esą dėl to, kad jis yra firmos direktorius ir jeigu būtų kokie nors finansiniai nesklandumai, tai reikėtų atsakyti savo turtu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. J. Š. ir M. Š. tebegyvena bute Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, šalia turi garažą, turi du žemės sklypus su statiniais. Nustatė, kad ketinimų įrengti ir pritaikyti gyvenamojo namo patalpas pagal atitinkamus poreikius bei keltis gyventi į ginčo namą jie nebuvo pradėję realizuoti ir jų neįgyvendino, A. J. Š. ir M. Š. ginčo namo statybos ir įrengimo laikotarpiu tenkino kitus materialiuosius poreikius – 2004 m. rugsėjo 4 d. šalia turimo sodo sklypo jie nusipirko dar vieną žemės sklypą su sodo nameliu.

29Paminėtų kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė A. J. Š. nebuvo ginčo gyvenamojo namo statytoja ir niekada neketino būti faktine pastatyto namo savininkė, be to, gyvenamojo namo nuosavybės teisė šiai atsakovei buvo viešai įregistruota tik dėl akių (kaip konstatavo apeliacinis teismas minėtoje 2011 m. vasario 22 d. nutartyje, tam, kad daikto nuosavybės teisinė registracija neatspindėtų šeimos turto sukūrimo) ir tai atsakovė A. J. Š. suvokė (žinojo). Todėl atsakovės veiksmus, jai siūlant ir sutinkant, kad banko naudai būtų įkeistas ginčo gyvenamasis namas, kuris iš esmės nepriklausė jai ir nebuvo jos valdomas, turint omenyje tai, kad atsakovė ir jos vyras turėjo kitokio nekilnojamojo turto, yra pagrindas vertinti nesąžiningais.

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog banko nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ginčo hipotekos lakštu buvo įkeistas turtas, kurio vertė 7,5 kartų viršijo atsakovei A. J. Š. suteikto kredito dydį. Kredito sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas 120 000 Lt dydžio kreditas, tuo tarpu įkeistas žemės sklypas buvo įvertintas 250 000 Lt vertės, o gyvenamasis namas – 650 000 Lt vertės. Taigi, akivaizdu, jog kredito sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti būtų pakakę įkeisti tik žemės sklypą, jei ir laikytume, kad įkeičiamą turtą pasiūlė pati atsakovė A. J. Š., kaip nurodo bankas. Taigi, gyvenamojo namo įkeitimas buvo akivaizdžiai perteklinis, nenaudingas kredito gavėjui ir naudingas tik bankui.

31Bankas savo apeliaciniame skunde teigia, kad iš

32Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į joje nurodytą lingvistinę konstrukciją „kaip priklausiniai įkeičiami“ bei į CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės ir ant jos esančio nekilnojamojo turto santykį (ne kiekvienu atveju statinys yra žemės, ant kurios stovi, priklausinys), tam, kad statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, būtų laikomi įkeisti hipotekos lakšte, šalys dėl to turi aiškiai susitarti. Sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Tik toks šių santykių teisinis reglamentavimas užtikrina hipotekos santykių apibrėžtumą, tinkamą kreditoriaus teisių apsaugą bei sudaro galimybę hipotekos teisėjui supaprastinto proceso tvarka operatyviai spręsti dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Konkretus ir tikslus sutartinės hipotekos santykių išviešinimas hipotekos registruose taip pat užtikrina trečiųjų asmenų interesų prieš skolininką (įkeisto turto savininką) apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Dėl to CK 4.171 straipsnio 12 dalis neaiškintina tokiu būdu, kad įkeitus žemės sklypą, savaime yra įkeičiamas visas ant jo esantis ir būsimas nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012).

33Taigi, CK 4.171 straipsnio 12 dalimi, pirma, siekiama reguliuoti situacijas, kai nekilnojamojo turto objektai (pvz., pastatai) žemės įkeitimo metu jau yra ant šios pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip priklausiniai; antra, pirmiau nurodytos normos taikymui svarbi aiškiai suderinta šalių valia, nes sutartinėje hipotekoje kreditorius ir skolininkas gali susitarti dėl įvairių žemės ir ant jos esančių objektų įkeitimo variantų: įkeičiama tik žemė; įkeičiami tik ant žemės esantys statiniai; įkeičiami žemė ir visi ar dalis ant jos esančių statinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009).

34Todėl teisėjų kolegija atmeta banko argumentus, kad įkeičiant žemės sklypą, kaip priklausiniai turi būti įkeičiami ir ant jo esantys statiniai.

35Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog net ir panaikinus hipoteką gyvenamojo namo atžvilgiu,

36Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo AB SEB banko apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 800 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą dydžio, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti visa apimtimi (CPK 93 str., 98 str.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti ieškovei R. Š., a. k. ( - ) iš atsakovo AB SEB banko, į. k. 112021238, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. I. R. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB... 5. Ieškinyje teigė, kad atsakovai A. J. Š. ir AB SEB bankas 2007 m. birželio 6... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino:... 8. panaikino 2007 m. birželio 12 d. sutartinės hipotekos lakšto, kodas... 9. priteisė ieškovei R. Š. iš atsakovų AB SEB banko, A. J. Š. ir M. Š. po... 10. priteisė valstybei iš atsakovų AB SEB banko, A. J. Š., ir M. Š. po 583,33... 11. Teismo vertinimu, ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismas... 12. Teismas nesutiko, kad buvo pažeista imperatyvi CK 4.171 straipsnio 8 dalies... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2013... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. Š. prašo atsakovo AB SEB... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 19. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 20. Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 6 d. atsakovai A. J. Š. ir AB SEB... 21. Byloje sprendžiamas minėto 2007 m. birželio 12 d. hipotekos lakšto dalies,... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad yra... 23. Atsakovės A. J. Š. ir banko nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą pagal atsakovo AB SEB banko... 25. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl apgaulės sudarytas sandoris... 26. A. J. Š. ir banko 2007 m. birželio 6 d. sudarytos kredito sutarties... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės A. J.... 28. A. J. Š. vardu esą dėl to, kad jis yra firmos direktorius ir jeigu būtų... 29. Paminėtų kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia... 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog banko... 31. Bankas savo apeliaciniame skunde teigia, kad iš... 32. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad,... 33. Taigi, CK 4.171 straipsnio 12 dalimi, pirma, siekiama reguliuoti situacijas,... 34. Todėl teisėjų kolegija atmeta banko argumentus, kad įkeičiant žemės... 35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog net ir... 36. Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo AB SEB banko... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1... 38. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti ieškovei R. Š., a. k. ( - ) iš atsakovo AB SEB banko, į. k....